Marketingo kursinis darbas

TURINYS
Įvadas 3
1. Marketingo aplinka 4
1.1 Makroaplinka 4
1.2 Mikroaplinka 5
2. Rinkos ir jų segmentai 7
2.1 Rinkos segmentavimas 9
3. Marketingo Tyrimai 10
3.1 Marketingo tyrimų rūšys 10
3.2 Pirminių duomenų rinkimo metodai 10
4. Marketingo strateginis planavimas 11
5. „TELE2“ veiklos analizė 12
5.1 „TELE2“ veikla 12
5.2 „TELE2“ aplinkos analizė 12
5.3 „TELE2“ tikslinė rinka 14
5.4 „TELE2“ SWOT analizė 15
5.5 „TELE2“ marketingo tyrimas 16
5.5.1 anketa 17
5.5.2 anketos rezultatai 18
5.5.3 anketos duomenų analizė 19
Išvados 21ĮVADAS
Mano kursinio darbo tema: AB „TELE2“ bei jos veiklos analizė.
Problema: prasta ryšio kokybė, bei susiformavusi prasta nuomonė apie „TELE2“ teikemas paslaugas neleidžia bendrovei siekti savo strateginių tikslų.
Tikslas: išanalizavus „TELE2“ verslo aplinką, nustačius tikslinę rinką, bei atlikus vartotojų nuomonės tyrimą pateikti siūlymus problemom spręsti.
Uždaviniai: išanalizuoti mokslinę literatūrą, atlikti „TELE2“ marketingo strategiją, nustatyti tikslinę rinką, beei apklausti vartotojus, pateikti išvadas, bei pasiūlymus problemom spręsti.
Darbo objektas: „TELE2“ tikslinės rinkos analizės tyrimas.
Metodas: mišrus, nes yra analitinio ir taikomojo pobūdžio.
Informacijos šaltinai: Daugaisai naudota medžiaga iš V. Parnulis, A. Pajuodis, S. Urbonavičius, R. Virvilaitė „Marketingas“. Taip pat ir www.tele2.lt.1. Marketingo aplinka
Marketingo aplinka – tai visuma už įmonės ribų veikenčių jėgų, darančių tiesioginę ir netiesioginę įtaką įmonės veiklai, jos marketingo sprendimams.
Į maketingo aplinką reikia žiurėti kaip į vieningą įmonę veikiančių jėgų visumą, kurioje susipina tiesioginę ir netiesioginę įtaką darančių veiksnių poveikis. Tačiau, kad būtų paatogiau analizuoti marketingo sprendimams svarbios aplinkos sąlygos skirstomos į bendrąsias (makroaplinka) ir specifones (mikroaplinka).1.1 Makroaplinka
Makroaplinka – tai visuma išorinių jėgų, kurios tam tikroje teritorijoje veikia moės marketingo sprendimus ir kurioms ji tiesiogiai negali daryti įtakos.
Makroaplinkai priklauso:
 Socialinė – kultūrinė alinka
 Ekonominė aplinka
 Mokslinė – technologinė aplinka
 Politinė – teisinė aplinka
 Gamtinė ap

pinka

Socialinė – kultūrinė aplinka – tai marketingo makroaplinkos elementas, atspindintis visuomenės poveikį įmonei, jos marketingo sprendimams bei jų įgyvendinimui. Šią apinką geriausiai apibūdina demografinai rodikliai. Pavyzdžiui miesto ir kaimo gyventojų poreikiai skiresi, todėl svarbu žinoti gyventojų pasiskirstymą tarp miesto ir kaimo, migracios dydį bei kryptį.

Socialinės – kultūrinės aplinkos svarbiausi aspektai yra šie: gyventojų galutinio vartojimo pokyčiai, gamtosaugos problema, kultūra.

Ekonominė aplinka – tai marketingo makroaplinkos elementas, pasireiškiantis tam tikrais ūkio raidos desningumais bei tendencijomis, kurie daro įtaką marketingo sprendimams ir veiksmams.
Marketingo ekonominę aplinką apibūdina šie rodikliai:
 Šalies bendrasis vidaus produktas (BVP)
 Pirkėjų pajamos
 Kaupimo lygis
 Prekių kainų lygis
 Kredito gavimo galimybės
Svarbiausios ekonominės aplinkos sritys yra ekonominis augimas, infliacija, užimtumas, investicijų klimatas.
Mokslinė – technologinė aplinka – tai marketingo makroaplinkos elementas, apimantis mokslo žinių ir jų praktinio taikymo poveikį marketingo sprendimams bei jų įgyvendinimui.
 Techninės paažangos spratėjimas
 Nedidelis prekių tobulinimas
 Neribotos naujovių galimybės
 Techninės pažangos valstybinio reglamentavimo didėjimas
Svarbiausios mokslinės – technologinės aplinkos sritys yra šios: valstybės technologijų politika, naujos technologinės galimybės.
Politinė – teisinė aplinka – tai marketingo makroaplinkos elementas, apimantis visuomenės politinių struktūrų veiksmus ir teisės aktus, kurie daro įtaką marketingo sprendimams bei jų įgyvendinumui.
Marketingo veiklai svarbiausius teisės aktus tikslinga skirstyti i tris gupes:
1. Reguliuojantys įmonių steigimą, jų vidaus veiklą ir likvidavimą.
2. Regulioujantys įmonės santykius su pirkėjais, partneriais ir konkurentais.
3. Reguliuojantys atskiras marketingo sritis.
Politinės – teisinės aplinkos svarbiausi aspektai yra šie: tarptautinė politinė padėtis, vidinė po
olitinė šalies padėtis, santykiai su šalies valdžios institucijomis, teisinis reglamentavimas.
Gamtinė aplinka – tai marketingo makroaplinkos elementas, apimantis klimato sąlygų, gamtos išteklių, jų naudojimo ir aplinkosaugos priemonių įtaką marketingo sprendimams bei jų įgyvendinimui.1.2 Mikroaplinka
Mikroaplinka – tai visuma išorinių jėgų, kurios veikia įmonės markentingo sprendimus, tačiau kurioms ji gali daryti tam tikrą įtaką.
Marketingo mikroaplinką sudaro:
 Pirkėjai
 Partneriai
 Konkurentai
Pirkėjas – tai fizinis ar juridinis asmuo, norintis iš kito asmens įsigyti prekę ir įsipareigoja už ją sumokėti nustatytą pinigų sumą. Juos galima suskirstyti i penkias grupes:
1. Privatūs namų ūkiai.
2. Gamintojai.
3. Perpardavėjai.
4. Valstybinės ir nevalstybinės organizacijos.
5. Užsienio pirkeėai.
Įmonės partneriai – tai tas juridinis ar fizinis asmuo, kuris padeda įmonės veiklai. Jiems gali būti priskirti:
1. Pardavimo tarpininkai.
2. Pardavimo pagalbininkai.
3. Tiekėjai
Konkurentai – tai rinkos dalyviai, siūlantys potencialiems pirkėjams tuos pačius ar panašius poreikius tenkinančias prekes.

Konkurencija tarp įmonių iš esmės pasireiškia kaip konkurencija tarp jų prekių ar paslaugų. Skiriamos tokios prekių vykstančios konkurencijos rūšys : visuotinė (totalinė), vertikalioji ir horizontalioji.

Viosuotinė konkurencija – tai visų rinkoje siūlomų prekių varžymasis dėl pirkėjų joms įigyti skiriamų piniginių lėšų.

Vertikalioji konkurencija – tai varžymasis tarp tuos pačius pirkėjo poreikius tenkinančių skirtingų prekių rūšių.

Horizontalioji konkurencija – tai varžymasis tarp tuos pačius pirkėjo poreikius tenkinačių vienos rūšies prekių.

Konkurencijos pobūdžiui, jos situacijai didelę reikšmę turi rinkos struktūra. Paprastai skiriami tokie keturi rinkos struktūrų tipai:
 Grynoji konkurencija.
 Monopolinė konkurencija.
 Oligopolija.
 Monopolija.

Grynoji konkurencija – kai rinkoje yra daug smulkių pardavėjų, parduodančių panašias pr
rekes.

Monopoline konkurencija – kai rinkoje yra daug pardavėjų, siūlančių panašias, tačiau pirkėjų požiūriu ne identiškas prekes.

Oligopoloja – kai rinkoje veikia kelios stambios įmonės ir kiekviena jų kontroliuoja didelę rinkos dalį. Konkuruojančios įmonės gali siūlyti pirkėjams ir labai skirtingų, ir panašių prekių. Panašios prekės būdingos žaliavų ir pusgaminių rinkoms, diferencijuotos – vartojimo prekių rinkoms.

Monopolija – tai visiška grynosios konkurencijos priešingybė. Jos yra tik vienas pardavėjas, kuris pateikia rinkai prekes, iš esmės neturinčias artimų pakaitalų.2. Rinkos ir jų segmentai
Rinka – tai pirkėjų ir pardavėjų susitikimo vieta, kur prekių mainų poceso metu veikia pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą reguliuojantis mechanizmas, išreiškiamas kaina.
Marketingo požiūriu rinkos apibrėžimas galėtų būti toks.
Rinka – tai visuma esamų ir potencialių vartotojų, siekenčių patenkinti savo poreikius pasikeičiant kuo nors vertingu su prekes ar paslaugas siūlančiais pardavėjais.
Prikausomai nuo to kas perka prekes ir kokiam tikslui jos bus naudojamos marketinge skiriami penki rinkos tipai:
 Vartojimo prekių rinka. Čia vartotojai – atskiri asmenys bei šeimos, perkančios prekes asmeniniam naudojimui.
 Gamybinės paskirties prekių rinka. Čia vartotojai – įmonės, prekančios prekes gamybinam naudojimui.
 Prekybininkų – tarpininkų rinka. Čia vartotojai – asmenys arba firmos, perkančios prekes perparduoti.
 Valstybinė rinka. Čia vartotojai – valstybinės įstaigos ir organizacijos, perkančios prekes ar paslaugas, kad užtikrinti savo funkcionavimą.
 Tarptautinė rinka. Ji gali apimti visus minėtus rinkos tipus, jei pirkimo ir pardavimo operacijos atliekamos už šalies ribų.

Analizuojant rinką svarbu iš
šsiaiškinti rinkos parametrus: rinkos potencialą, rinkos talpumą, rinkos paklausą ir įmonės prekių paklausą.

Rinkos potencialas – tai rodiklis, parodantis kiek tam tikroje rinkoje gali būti parduodama iš viso.

Rinkos talpumas – tai faktiškai rinkoje parduodamų prekių kiekis.

Rinkos paklausa – tai prekių kiekis, kurį nuperka tam tikra vartotojų grupė tam tikroje vietoje per tam tikrą laiką esant tam tikro aktyvumo marketingo veiksmams.

Įmonės prekių paklausa – tai įmonės prekiį dalis bendroje rinkos paklausoje.

Pagal pasirinka įmonės tikslinę rinką yra skiramos šios marketingo strategijos:

 Koncentruotas marketingas;

 Diferencijuotas marketingas;

 Nediferencijuotas marketingas.

Koncentruotas marketingas – tai tokia amrketingo stategija, kai įmonė stengiasi sutelkti visaspastangas tik į vieną tikslinę rinką ir jai įvaldyti naudoja specialiai pritaikytą marketingo kompleksą.

Koncentruoto marketingo privalumas tas, kad įmonė, gerai žinodama savo vartotojų poreikius, užima stiprią poziciją rinkoje. Be to įmonės specializacija leidžia sumažinti gamybos kaštus, padidinti pardavimo apimtis bei išlaidas amrketingui. Užimdama lyderio poziciją rinkoje, įmonė sutrumpina investicijų atsipirkimo laiką.

Diferencijuotas marketingas – tai tokia marketingo strategija, kai įmonė atskiroms tikslinėms rinkoms įvaldyti naudoja skirtingus, specialia joms pritaikytus, marketingo kompleksus.

Kadangi taikant diferencijuotą marketingą didėja pardavimų apimtys, o kartu ir išlaidos, įmonei reikia vengti rinkos dalijimo i mažus segmentus. Pasirinkus didelius segmentus, kurių vartotojai nuolat perka įmonės prekes, ji gali gauti pakankamai didelį pelną.

Nediferencijuotas marketingas – tai tokia marketingo strategija, kai įmonė visai rinkai įvaldyti naudoja vieną universalų marketingo kompleksą.

Nediferencijuotą marketingą visų pirma naudoja įmonės, kurios svarbiausia konkuravimo priemonę laiko kuo mažesnę kainą arba dėl kitų priežaščių nusprendžia nesitaikyti prie smulkesnių vartotojų grupių poreikių.2.1 Rinkos segmentavimas
Rinkos segmentavimas – tai rinkos skaidymas į dalis, kuriuose vienodai ar panašiai reguojama į marketingo veiksmus.

Įmonė savo veikloje naudojanti difeencijuotą arba koncentruotą amrketingą, pirmiausiai pasirenka vieną ar keletą tikslinių rinkų. Tam atliekamas rinkos segmentavimas. Prieš segmentuodama įmonė pasirenka požymius, pagal kuriuos skirstys rinką į segmentus. Vartojimo prekių ir gamybinės paskirties prekių rinkų segmentavimo požymiai yra skirtingi.

Vartojimo prekių rinkos segmentavimo požymiai:

 Geografinis segmentavimas.

 Demografinis segmentavimas.

 Psichografinis segmentavimas.

 Segmentavimas pagal vartotojų elgseną.

Geografinis segmentavimas. Vartotojai į grupes skirstomi pagal tam tikrą geografinį požymį. (pvz.: miesto ir kaimo gyventojų segmentas; pagal administracines teritorijas; vietovės geografines ypatybes).

Demografinis segmentavimas. Dažnai rinka yra segmentuojama pagal žmonių amžių ir lytį, jų užsiemimą ir išsilavinimą, šeimos dydį, šeimos gyvavimo ciklo etapą, šeimos pajamas, religiją rasę, tautybę ir pan.

Psichografinis segmentavimas. Toks rinkos segmentavimas remiasi vartotojų suskirstymu į grupes pagal psichologinius požymius. Prie psichologinių požymių priskiriama: nuostata tam tikrų prekių ar prekės grupių atžvilgių; svarbiausi asmeninai požymiai (charakterio savybės, komunikabilumas, svarankiškumas ir pan.); elgsenos požymiai (gyvenimo, pirkimo įpročiai).

Segmentavimas pagal vartotojo elgseną. Rinką galima padalyti i segmentus, atsižvelgiant i motyvus, skatinančius vartotoją pirkti. Spręsdamas, ar pirkti, ar nepirkti, kiekvienas vartotojas motuvuoja savaip.3. Marketingo tyrimai
Svarbiausai marketingo tyrimų funkcija yra teikti marketingo sprendimams priimti reikalingą informaciją. Marketingo tyrimų turinį galima apibrėžti keliais aspektais: kaip veiklos procesą, kaip žynių apie marketingo tyrimus visumą, kaip metodų ir priemonių šaltinį.

Marketingo tyrimai – tai marketingo sprendimams reikalingos informacijos paiesška, rinkimas, apdorojimas ir interpretavimas.3.1 Marketingo tyrimų rūšys
Pagal rezultatų teorinį ir praktinį reikšmingumą skiriami taikomieji (vykdomi konkrečioms, specifinėms problemoms spresti, siekiant geriau pažinti marketingo aplinką ir jos kitimo tendencijas, šalinti valdymo sprendimų neapibrėžtumą, išsiaišikinti, kokia taktika ir strategija neteisinga) ir fundamentalieji (skirti praplėsti žinojimo ribas, mažiau akcentuojant konkrečių praktinių problemų sprendimą) marketingo tyrimai.
Pagal tyrimų tikslus t.y. tai ką norima ištirti, skiriami keturi marketingo tyrimų tipai:
 Žvalgybinai. Atliekamas tada, kai vadovas dar nėra gerai išsiaiškinęs situacijos, dėl kurios jam reikia priimti sprendimą, arba, nežino, kokia veiklos kryptis geriau leistų spręsti problemą.
 Aprašomieji – vertinamieji. Šios rūšies tyrimuose apsiribojama reiškinių, faktų, situacijų išsiaiškinimu, palyginimu, kitimo tendencijų klonstatavimo ir įvertinimu, daug nesiliginant į jų kilmę ir raidą nulėmusias priežastis.
 Priežastinai. Tokie tyrimai kuriuose gilinamasi į reiškinį sukėlusias priežastis, rodiklių kitimo priklausomybę.
 Paiškos numatymo. Tokie tyrimai vykdomi pasitelkinat žvalgybiniais, aprašomųjų – vertinamųjų bei priežastinių tyrimų rezultatais.
Pagal naudojamų duomenų šaltinius skiriami pradinai ir išsamūs marketingo tyrimai.
Pagal informacijos pobūdį skiriami kiekybinai ir kokybinai tyrimai.

3.2 Piriminių duomenų rinkimo metodai

Plačiausiai žinomi ir naudojami šie pirminių duomenų rinkimo metodai:
1. apklausa
2. stebėjimas
3. eksperimantas
4. fokusuota grupė
Apklausa – tai merketingo informacijos rinkimo metodas apklausiant respondentus asmeniškai, telefonu, paštu ar mišriu būdu.
Stebėjimas – tai marketingo informacijos rinkimo metodas, paremtas žmonių elgsenos, objektų kaitos, įvykių ar procesų raidos fiksavimu.
Ekspreimentas – tai marketingo informacios rinkimo metodas, kai tyrėjas sukuria situaciją, kurioje keičiant vienus žinomai susijusius arba nepriklausomai kintamuosius stebimas šių pakeitimų poveikį kitiems tiriamos sistemos elementams ir kintamiesiems.
Fokusuota grupė – tai kokybinių duomenų rinkimo metodas, kai informacija renkama organizuojant grupinės dikusijos būdu.

4. Marketingo strateginis palnavimas

Strateginis planavimas – tai ilgalaikių įmonės tikslų ir būdų jiems pasiekti numatymas.

Marketingo strategija – tai nuosekliai išdėstytų ir tarpusavyje suderintų marketingo veiksmų visuma, nukreipta pasiekti numatytus ilgalaikius marketingo tikslus.

Kaikurie amrketingo tyrinėtojai išskiria šešias konkuruojančių įmonių padėtis rinkoje:
1. dominuojanti
2. stipri
3. palanki
4. stabili
5. silpna
6. neperspektyvi
P. Letleris skirsto taip:
1. lyderius (40% rinkos)
2. persekiotojus (30% rinkos)
3. sekėjus (20% rinkos)
4. nišų užpildytojus (10% rinkos)5. „TELE2“ veiklos analizė
5.1 „TELE2“ veikla
“TELE2” savo veiklą pradėjo dar 1993 metais, kai buvo įkurta kompanija pavadinimu “Levi&Kuto”. Lietuvoje “TELE2”, kaip trečioji šalyje GSM operatorė, pradėjo veikti 1999 m. gruodžio 14 d. nors Tele2 vardas jei buvo suteiktas kiek vėliau, 2000 m. sausio mėnesį. 2000 m. gegužės 23 d. – “TELE2” pristatė pirmąją savo komercinę paslaugą – “X-GSM”. 2001 m. pavadinimas pakeistas į “Pildyk”; tai – išankstinio apmokėjimo “TELE2.Mobile” paslauga. 2000 m. lapkričio 1 d. – “TELE2” pristatė antrąją “TELE2.Mobile” komercinę paslaugą – mėnesinio apmokėjimo mobiliojo ryšio paslaugą. Nedidelės teikiamų paslaugų kainos pritraukė nemažai klientų, ir 2001 m. rugpjūčio 30 d. “TELE2” buvo pripažinta kaip strateginė investuotoja. Visą tą laikotarpį “TELE2” paslaugų kainos buvo mažiausios, kas padėjo kompanijai tapti antrai pagal dydį mobiliojio ryšio operatoriai.

“TELE2” vizija – tapti stipriausia alternatyvia telekomunikacines paslaugas teikiančia bendrove Europoje.

“TELE2” misija Lietuvoje – padaryti mobilųjį ryšį Lietuvoje prieinamą kiekvienam.

5.2 “TELE2” aplinkos analizė

Viena iš svarbiausių įmonės aplinkų yra ekonominė aplinka. Ji daro didelę įtaką marketingo sprendimams. Vienas iš svarbiausių šios aplinkos veiksnių yra bendrasis vidaus produktas (BVP). Per pastaruosiu metus Lietuvos BVP kasmet didėjo (2000m – 3.8%; 2001m – 5,9%). Tai nusako, kokia dabartinė Lietuvos rinkos padėtis. Kitas svarbus veiksnys yra pirkėjų pajamos, kurios apsprendžia, kiek klientas pasiruošęs išleisti mobiliojio ryšio paslaugoms. Šiuo metu vidutiniškas gyventojo atlyginimas yra apie 400Lt. Jei gyventojų pajamos padidėtų, tai galbūt rinkoje būtų galima išslaikyti ir su aukštesnėmis kainomis negu tai yra dabar. Šiuo metu, pagal atliktą tyrimą aiškiai matyti, kad klientui svarbiausia yra teikiamų paslaugų kainą. Kuo ji žemesnė, tuo labiau klientas suinteresuotas naudotis šiomis paslaugomis.
Politinė – teisinė aplinka. Tai aplinka, kuri apima politiką ir teisės aktus, kurie susiję ir daro įtaką marketingui. Visa įmonės veikla turi būti vykdoma pagal numatytus teisės aktus, normas. Nuo 2003 m. sausio 1 dienos Lietuvoje pradėjo veikti naujas Telekomunikacijų įstatymas, kurio pagrindinis tikslas užtikrinti, kad tarp ryšio tiekėjų būtų sąžininga konkurencija ir teisiškai patvirtinta veikla.
Socialinė – kultūrinė aplinka. Ši merketingo aplinka pasako kokia visuomenė suinteresuota naudotis „TELE2“ paslaugomis. Gan svarbus yra vartotojų amžius. Skirtingų amžių žmonės turi skirtingus poreikius, kitaip supranta vienos ar kitos pasalugos naudą, galimybes. Profesinis išsilavinimas taipogi yra svarbus aspektas šioje aplinkoje. Labiau išsilavinęs, užimantis aukštas pareigas žmogus, pasirengęs mokėti daugiau už mobiliojio ryšio paslaugas, tačiau jis ir reiklaus geresnės ryšio kokybės ar didesnių paslaugos galimybių, todėl svarbu patenkinti tokių klientų poreikius nes jie pasirengę mokėti daugiau negu kiti klientai.
Mokslinė – technologinė aplinka. Tai mokslinių žinių ir technologijų taikymas praktikoje. „TELE2“ norėdama likti konkurencinga mobiliojio ryšio operatore turi naudoti naujausias mobiliojio ryšio tiekimo technologijas. Visos turimos mokslinės žinios turėtų būti kuo plačiau naudojamos praktikoje. Ji turėtu stengtis pirma igyvendinti vienas ar kitas technines naujoves, kad galėtų būti žingsniu priekyje savo konkurentų.
Gamtinė aplinka. Ši aplinka susijusi su gamtos ištekliais klimato sąlygomis. Ši aplinka didelės įtakos nedaro „TELE2“ įmonės marketingo sprendimams. Gal svarbesnis aspektas būtų klimato sąlygos, kurios gali vienaip ar kitaip paveikti ryšio kokybę, bet šis veiksnys nelabai yra priklausomas nuo pačios įmonės.
Apžvelgia visas aplinkas mes apžvelgėme „TELE2“ įmonės makro aplinką. Kita aplinka būtų mikro aplinka. Ją sudaro: partneriai, konkurentai, pirkėjai .
Konkureintai. Labai svarbų vaidmenį įmonės veikloje atlieka konkurentai. Kuo daugiau rinkoje konkurentų, tuo sunkiau tu gali joje išsilaikyti. “TELE2” visada garsėjo kaip pigiausia mobiliojio r.yšio operatorė, tačiau kaip kainos pradėjo lygintis daug svarbesni pasidarė ir kiti dalykai, kaip palsaugų kokybė, papildomos galimybės, įvairios akcijos, žaidimai, kur konkurentai buvo pranašesni.
Pagrindinai “TELE2” konkurentai yra “Omnitel”, “Bite GSM”, “Lietuvo telekomas”. Pagrindinis konkurentų pranašumas prieš “TELE2” yra jų teikiamų paslaugų kokybė. Nors “TELE2” gerina savo paslaugų kokybę, tačiau atokiuose Lietuvos kampeliuose naudotis jų teikemomis paslaugomis būna gana sudėtinga, o kartais visia neįmanoma.
Konkureincija yra reiklainga, ji skatina įmones veikti greičiau ir teikti geresnes paslaugas bei prekes. Konkurencija mažina paslaugų kainas, užtikrina įmonės motyvavimą tiekti kuo pigesnes bei kokybiškesnes paslaugas ar prekes.
“TELE2” įmonės palsaugų vartotojai yra įvairūs žmonės, tiek pagal amžių, tiek paga savo išsilavinimą ar profesiją. Pagal atliktą apklausą daugiausai mobiliojio ryšio vartotojų yra tarp 31-45 metų žmonių, tačiau skirtumas yra labia nežymus, kas rodo, kad mobilusis ryšis populiarus tarp įvairaus amžiaus žmonių. Pagal profesija daugiausiai apklaustųjų buvo darbininkai bei verslinninkai, kas parodo, kad mobilusis rišys tampa nebeprabanga, kuria gali naudotis tik verslininkai, bet mūsų visų kasdieninė vartojimo priemonė.

5.3 “TELE2” tikslinė rinka

„TELE2“ pagal tikslinę rinką priklauso diferencijuotam marketingui, nes teikia mobiliojio ryšio, bei interneto palsaugas.

Segmentodama įmonė pasirenka požymius, pagal kuriuos rinka suskirsto į atskirus segmentus.

Geografinis segmentavimas. „TELE2“ savo paslaugas pradėjo teikti didžiuosiuose Lietuvos miestose, nes potencialių klientų skaičiūs buvo didžiausias. Naudotis „TELE2“ paslaugomis atokiame Lietuvos kampelyje nera labia patogu dėl ryšio kokybės. Atsižvelgiant į tai, kad „TELE2“ paslaugų kainos yra žemiausios, kaimo gyventojui būtų geriausia rinktis šios bendrovės teikiamas paslaugas, tačiau nevisada jis gali tai daryti dėl ryšio kokybės stokos.

Demografinis segmentavimas. Būtina savo paslaugas pritaikyti tiek jauniems, tiek vyresniems žmonėms, tiek šeimoms, tiek gyvenantiems vieniems. Nesenai „TELE2“ pristatė naują savo paslaugą „Šeima, kur visi šeimos nariai galės naudotis mobiliojio ryšio paslaugomis mažesnias tarifais. Tokie plainai labai palankiai vertinami tarp mobiliojio ryšio vartotojų, todėl būtina parinkti planus, kurie atitiktų įvairių žmonių norus bei poreikius.
Psichografinis ar rinkos segmentavimas pagal vartotojo elgseną neturi didelės įtakos „TELE2“ klientų skaičiaus didėjimui ar mažejimui.5.4 „TELE2“ SWOT analizė
SWOT analizė atlieka labai didelį vaidmenį įmonės gyvavime. Pati įmonė turi žinoti savo silpnasias bei stipriasias puses, tą ir padeda išsiaiškinti ši analizė. Ši analizė padeda nustatyti pagrindines įmones galimybes bei grėsmes, kas padeda jei geriau orentuotis rinkoje.

Stiprybės ir silpnybės apima pagrindinius įmonės strategijos kūrimo veiksnius, kurie išryškėja kaip išteklių analizės rezultatas. Galimybės ir grėsmės apima pagrindinius strategijos kūrimo veiksnius, kurie išryškėja kaip įmonės išorinės aplinkos analizės rezultatas.

Stiprybės Silpnybės
Mažos paslaugų kainos.
Naujos technologijos.
Produkto diferencija. Prasta ryšio kokybė.
Prasto įvaizdžio susiformavimas.
Akcijų, bei pramogų trūkumas.
Galimybės Grėsmės
Paslaugų kokybės gerinimas.
Paslaugų įvairovės didinimas. Konkurentų kainų mažinimas.
Naujų konkurentų atsiradimas.5.5 „TELE2“ marketingo tyrimas
Kad geriau pavyktų išanalizuoti problemas, su kuriomis susiduria „TELE2“ nusprendžiau atlikti žvalgybinį tyrimą.
Tyrimo tikslas – išsiaiškinti, kodėl pigiausios kainos neleidžia kompanijai pirmauti Lietuvoje, kaip mobiliojio ryšio operatore.
Žvalgybinio tyrimo informacijai surinkti naudojau anketą.5.5.1 ANKETA
Siekdama geriau patenkinti klientų poreikius naudojantis “TELE2“ paslaugomis ir pritraukti daugiau klientų, įmonė organizuoja vartotojų poreikių tyrimą. Maloniai prašome atsakyti į anketoje pateiktus klausimus.

1. Jūsų lytis:

a) Vyras; b) Moteris

2. Kurios telekomunikacijos įmonės paslaugomis naudojatės ?

a) Telekomo ; b) Omnitel ; c) Tele2 ; d) Bitė GSM.

3. Jūsų amžius

a) 19-30 metų ; b) 31-45 metų ; c) 46-55 metų ; d) virš 56

4. Jūsų užsiėmimas ?

a) darbininkas; b) verslininkas; c) studentas; d) bedarbis; e) tarnautojas;

f) kita ____________________________.

5. Kokios jūsų pajamos per mėnesį ?

a) iki 500Lt ; b) iki 1000lt ; c) iki 2000Lt ; d) virš 2000Lt .

6. Kaip vertinate “TELE2” paslaugas ?

a) l. gerai; b) gerai; c) patenkinamai; d) blogai; e) l. blogai

7. Kas jums svarbiausia naudojantis „TELE2“ paslaugomis?

a) Kaina ; b) kokybė ; c) kita ________________________.

8. Kiek laiko naudojatės “TELE2” paslaugomis?

a) 1 – 6 mėn. ; b) 6mėn – 1m; c) 1m ir daugiau.

9. Pastebėjimai , pageidavimai , nusiskundimai dėl “TELE2” teikiamų paslaugų ?5.5.2 ANKETOS REZULTATAI
Apklausoje dalyvavo 50 žmonių, štai kaip jie pasiskirstė pagal savo lytį:

Vyrai Moterys
28 22

Apklaustieji naudojosi šiomis telekominukacijos firmomis:

Telekomas Omnitel Tele2 Bitė GSM
7 13 21 9

Apklaustųjų amžius

19-30 31-45 46-55 Virš 56
15 18 13 4

Apklaustųjų užsiemimas:

Darbininkai Verslininkai Studentai Bedarbiai Tarnautojai Kita
14 12 10 4 7 3

Apklaustųjų pajamos:

Iki 500 Iki 1000 Iki 2000 Virš 2000
11 15 13 11

„TELE2“ paslaugų įvertinimas:

L. gerai Gerai Patenkinamai Blogai L. blogai
2 10 18 16 4

Svarbiausi dalykai naudojantis „TELE2“ paslaugomis yra:

Kaina Kokybė Kita
38 12 0

5.5.3 ANKETOS DUOMENŲ ANALIZĖ

Apklausoje daugiau dalyvavo vyrai, bet skirtumas nebuvo labai didelis (28-vyrai; 22-moterys). Didžioji dalis respondentų (21) naudojosi „TELE2“ imonės tiekemomis mobiliojio ryšio paslaugomis, kas parodo, kad „TELE2“ tampa vis populeresnė mobiliojio ryšio operatorė Lietuvoje. Didžiausią konkurenciją jei sudaro kitos mobilųjį ryšį tiekenčios bendrovės, kas parodo auganti mobiliojio ryšio pupuliarumą. Šis faktas telekomą neitraukia į „TELE2“ imonės konkurentų sąrašą.
Pagal apklaustųjų amžių pasiskirstymas nuo 19 iki 55 metų žmonių buvo beveik lygus, kas parodo tai, kad mobilusis ryšis dabar reikalingas tiek studentams, tiek pagyvenusiems žmonėms, todėl bendrovė turėtų kurti mokėjimo planus atsižvelgus i žmonių poreikius pagla amžių.
Kuriant mokėjimo planus būtina atkreipti dėmesį ir į žmonių užsiemimus, darbą. Apžvelgus anketos rezultatus matome, jog pagal užimamas pareigas bei užsiemimus respondentai pasiskyrstė daugmaž apyligiai, todėl imonė turi būti parengusi tokius planus, kad visi galėtų pasirinkti jiems tinkamiausą.
Kaip svarbiausią priežastį dėl ko apklaustieji naudojasi „TELE2“ pasalugomis norodė paslaugų kainą.“TELE2“ paslaugų kainą jie įvardijo ir kaip didžiausią pranašumą prieš kitas mobiliojio ryšio bendroves veikiančias Lietuvoje.
Didelė „TELE2“ imonės problema, kuri persiakioja ją nuo jos veiklos pradžios Lietuvoje, tai paslaugų kokybė. Daugiau negu puse apklausoje dalyvavusiu žmonių „TELE2“ paslaugų kokybę įvertino patenkinamai arba blogai. Tai didelė problema, kuri neleidžia įmonei siekti savo strateginių tikslų, bei trugdo tapti jei vienvaldžiai lyderiai tarp mobiliojio ryšio operatorių Lietuvoje. Žmonės, kurių pajamos nerviršija 500 Lt. per mėnesi, renkasi „TELE2“ mobiliojio ryšio paslaugas dėl jų mažos kainos. Tačiau tie, kurių pajamos yra didesnės negu 1000 ar 2000 Lt. per mėnesį renkasi paslaugas tų mobiliojio ryšio operatorių, kurių nors kainą ir didesnė, tačiau paslaugų kokybė taip pat. Pagerinus ryšio kokybę bei išlaikius ęsamas kainas „TELE2“ lengvai taptu vienvaldžia lydere Lietuvoje.
Peržiurėjus apklausoje dalyvavusių žmonių pasiulymus bei pastabas pastebejau, kad daugelis žmonių noretų, kad „TELE2“ bendrovė rengtų daugiau akcijų, taikytu įvairias nuolaidas lojialiems klientams. Dažnai buvo minima ryšio kokybės stoka, informacijos apie mobiliojio ryšio sąskaitas trūkumas. Loterijos bei įvairūs žaidimai padėtų praleisti laisvą laiką.
Galutinai peržvelgus anketos rezultatus galime teigti, kad pagrindinis „TELE2“ pranašumas prieš kitas mobiliojio ryšio operatores yra paslaugų kaina. Didžioji dalis apklaustųjų kaina laiko kaip pagrindinį kriterijų pagal kurį jie renkasi mobiliojio ryšio operatorių. Kaip pagrindinę problemą, trugdančia įmonei dirbti pelningiau, galime išskirti ryšio kokybę. Ryšio kokybės gerinimas ir mažiausios kainos išlaikymas užtikrintų įmonei vienvaldį lyderevimą tarp mobilijio ryšio operatorių Lietuvoje.

Įšvados

Šiuo darbu norėta sužinoti kas neleidžia „TELE2“ įmonei siekti savo strateginių tikslų. Darbas buvo atilktas išanalizavus mokslinę literatūrą ir atlikus marketingo tyrimą. Buvo sudaryta anketa ir jos pagalba apklausti mobiliojio ryšio vartotojai. Anketos pagalba nustačiau kas vartotojui yra svarbiausai naudojantis mobiliojio ryšio paslaugomis, sužinojau kokių n.aujovių jis norėtų. Išanalizavus anketos gautus duomenis nustačiau, kad „TELE2“ didžiausia problema yra jų paslaugų kokybės stoka. Galima būtų pateikti tokius problemos sprendimo būdus:

 Gerinti ryšio kokybę kaimo ir mažensių miestų vietovėse.

 Užtikrinti nuolatini mobilujį ryšį, bei teikti išsamią informaciją apie jo pasikeitimus.

 Daugiau dėmesio skirti savo mobiliojio ryšio kokybės reklaimai, kas padėtų atsikratyti įmonei prastos reputacijos vardo.

Tai pagrindinai dalykia, kurie trugdo įmonei siekti savo strateginių tikslų. Sumažinus ar visiškai pašalinus šių veiksnių įtaką „TELE2“ įmonės marketingui ji galėtų tapti pirmaujančia mobiliojio ryšio operatore Lietuvoje.

Leave a Comment