MARIJAMPOLĖS MIESTO STRATEGINIS PLANAS

Turinys

ĮVADAS 2
1. MARIJAMPOLĖS MIESTO ANALIZĖ 3
1.1 Marijampolės miesto apžvalga 3
1.2 Demografija 7
1.3 Situacija darbo rinkoje 7
1.4 Sveikatos apsaugos infrastruktūra 8
1.5 Rekreacijos ir kultūros infrastruktūra 9
1.6 Susisiekimas ir ryšiai 10
1.7 Aplinkos apsaugos infrastruktūra 10
1.8 Parama smulkiam ir vidutiniam verslui Lietuvoje 11
1.9 Miesto verslo aplinkos SWOT analizė 11
2. ŠVIETIMAS 14
2.1 Švietimo SWOT analizė 17
2.2 Priemonės 17
3. TRANSPORTAS IR JO INFRASTRUKTŪROS PLĖTRA 23
3.1 Transporto sektoriaus ir jo infrastruktūros SWOT analizė 24
3.2 Automobilių keliai 24
3.3 Via Baltica magistralė 27
3.4 Geležinkelis 31
3.5 Padėties reikšmė miestui – išvados ir perspektyvos 32
LITERATŪRA 34ĮVADAS
Darbo tema yra “Marijampolės strateginis planas”. Darbas atliktas tokia tvarka:
1. Reikalingų duomenų atranka ir analizė.
2. Prioritetinių krypčių pasirinkimas.
3. Prioritetinių krypčių esamos padėties analizė, plėtros galimybių numatymas, strategijos įvardijimas bei priemonių tikslų įgyvendinimui parinkimas.
Pirmajame skyriuje nagrinėta bendra miesto padėtis, aptariama paagrindinių miesto sektorių būklė. Išskirta, kokius pranašumus, trūkumus tam tikruose sektoriuose Marijampolė turi ir kaip jais pasinaudoti ar juos pašalinti būtų galima.
Turimos medžiagos analizės rezultate atrenkami du prioritetai, kurie vėlesniuose skyriuose yra analizuojami. Šiems prioritetams numatomi tikslai, uždaviniai, bei priemonės tiems tikslams pasiekti. 1. MARIJAMPOLĖS MIESTO ANALIZĖ
1.1 Marijampolės miesto apžvalga
Miestą apibrėžia daug įvairių veiksnių – tai miesto kultūra, administracinė funkcija, ne žemės ūkio sektoriui priklausančių žmonių procentas bei populiacijos dydis. Kalbant apie administracinę funkciją, reikia pabrėžti, kad ją nustato nacionalinė valdžia, tad čia miiesto samprata priklauso nuo šalies įstatymų. Gyventojų skaičius yra patogus kriterijus, kai miesto samprata apibrėžiama šalyje; tačiau naudojant jį tarptautiniu mastu, kyla problemų, nes skirtingose šalyse didmiesčių gyventojų skaičius gali net labai smarkiai skirtis
Marijampolės miestas, didžiausias Sūduvos (Suvalkijos) miestas, septintas pa

agal dydį Lietuvoje, apskrities centras, išsidėstęs abipus Šešupės. Atstumas nuo Marijampolės iki Vilniaus – 139 km, iki Klaipėdos – 231 km, iki Lenkijos sienos – 38 km.
Savivaldybė yra svarbių automobilių magistralių sankirtoje. Viena iš jų Via Baltica po rekonstrukcijos sujungs Helsinkį su Centrine ir Pietų Europa, kita – Karaliaučiaus (Kaliningrado) miestą per Minską (Baltarusija) su Maskva. Marijampolės miestas turi patogų susisiekimą su kitais Pietų Lietuvos miestais. Per savivaldybės teritoriją eina geležinkelis Kaunas-Šėštokai-Alytus.
Savivaldybė užima 75,5 tūkst. ha, iš jų 72 proc. užima žemdirbystės plotai, 12,3 proc. – miškai, 4,2 proc.- miestai ir gyvenvietės, 2 proc. – pramonės įmonės ir keliai, 6,9 proc. – kitos paskirties žemė.

Gyventojų skaičius 70,8 tūkst.
Savivaldybės bendras plotas 75 500 ha
Nedarbo lygis savivaldybėje (proc.) 9,0
Nedarbo lygis Lietuvoje (proc.) 9,3
Įmonių skaičius 2231
Tiesioginės užsienio investicijos Marijampolės mieste, 2001 m. pusmetis 28577 tūkst. Lt
Šaltinis: sukurta autorių pagal Statistikos departamento duomenis
1 pav.: Statistiniai rodikliai
Marijampolės miestas pasirašė bendradarbiavimo suutartis su Suomijos Kokolos miestu, Vokietijos Bergiš Gladbacho miestu, Lenkijos Suvalkų ir Piotrkov Tribulnalski miestais, Hordalando Kvamo savivaldybe, Danijos Viborgo miestu, Rusijos Černiachovskio miestu. Marijampoliečius su jų partneriais sieja verslo, sporto, mokslo ir švietimo, turizmo bei kiti ryšiai.
Marijampolė turi ir savo visuomenės informavimo priemonių: leidžiami laikraščiai „Suvalkietis”, „Marijampolės laikraštis”, „Marijampolės kronika”, „TV savaitė”, „Sugrįžimai”, žurnalas „Suvalkija”, veikia vietinė televizija, vietinė radijo stotis „Kapsai”. Mieste yra 1 kino teatras, veikia Municipalinis dramos teatras.
Marijampolėje veikia Jaunimo teatro studija „Gaja”, Marijampolės teatro draugija „G

Gabija”. Aktyviai mieste veikia menininkų klubas „Kiemas”, nuolat rengiantis parodas, plenerus, tautodailės klubas „Mūza”. Respublikoje gerai žinomas vyrų vokalinis ansamblis „Sūduvietis” (vad. R.Morkūnas) su koncertinėmis programomis aplankė daugelį užsienio šalių. Choreografiniai kolektyvai „Vilga”, „Javonėlis” sėkmingai pasirodo respublikoje ir užsienio šalyse.
Mieste vyksta tradicinės šventės: teatro festivalis „Auksinis obuolys”, „Miesto dienos”, Joninių šventė, Derliaus šventė, populiariausio marijampoliečio rinkimai, Senųjų metų palydos
Marijampolė – miestas, turintis senas sporto tradicijas. Marijampolės sporto mokyklose ir sporto klubuose kultivuojama apie 30 sporto šakų. 1989 m. įkurto sporto klubo „Gija” moterų krepšinio komanda dalyvauja Lietuvos didžiųjų miestų turnyre ir laimi prizines vietas. Nuo 1993 m. Marijampolėje organizuojami Suvalkijos galiūno turnyrai.
Marijampolė – tinkamas miestas ūkio plėtrai bei verslo vystymui ir greitam bei patogiam gamybos produktų transportavimui. Darbo jėga mieste 1998 metais sudarė 2,6% visos Respublikos darbo jėgos, o užimtų gyventojų skaičius tais pačiais metais sudarė 1,27% visų užimtų ekonominėse veiklose Lietuvos gyventojų. Dauguma miesto gyventojų dirba maisto, lengvosios pramonės įmonėse, statybose, transporte, prekyboje, aptarnavimo sferose.
Marijampolę garsina Kučinsko firma „Arvi“, B.Kurtinaitienės įmonė „Javona“, Sinkevičiaus firma „Eldoradas“, AB „Statybos ritmas“ , UAB „Mantinga“. Savo gamybiniais laimėjimais marijamp.oliečius džiugina UAB „Marijampolės melioracija”, AB „Pakma”. Sparčiai vykstant valstybinio turto privatizavimo procesui, buvo ir yra kuriama privataus verslo bazė. Nuolat ieškoma bendradarbiavimo partnerių užsienio šalyse, užsienio kapitalo investitorių.
1998-1999m. Marijampolės miesto biudžetas buvo perteklinis. 19
997m. Marijampolės miesto biudžeto pajamos buvo 36810,8 tūkst. Lt, 1998m. – 52522,2 tūkst. Lt, o 1999 sumažėjo iki 47691,4 tūkst. Lt, t.y. 1999 m. biudžeto pajamos padidėjo 29,56%, palyginus su 1997m. biudžeto pajamomis.
Didžiausia dalį pajamose sudaro mokestinės pajamos, kurių tarpe didelę dalį sudaro fizinių asmenų pajamų mokestis.
Nemokestinės pajamos, t.y. pajamos už eksploatuojamą valstybės, savivaldybių turtą, baudos, pajamos iš konfiskacijų ir kitos nemokestinės pajamos, nagrinėjamu laikotarpiu sudarė apie 4 % visų Marijampolės miesto biudžeto pajamų.
Biudžeto pajamų struktūra ir jos dinamika 1997-1999 metais pavaizduota 2 paveikslėlyje.

Šaltinis: sukurta autorių pagal Marijampolės savivaldybės duomenis
2 pav. Marijampolės savivaldybės biudžeto pajamos ir struktūra

Didžiausią dalį Marijampolės miesto biudžeto išlaidose sudaro išlaidos socialinei sferai, t.y. švietimui, viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai, sveikatos apsaugai, socialinei apsaugai, globai ir rūpybai, sveikatingumui, rekreacijai ir kultūrai. Išlaidos šiai sferai atitinkamai sudarė 1997m. 69,72% arba 26298,20 tūkst. Lt, 1998m. – 71,51% arba 36733,7 tūkst. Lt ir 1999m. – 77,86% arba 36838,0 tūkst. Lt.
Marijampolės miesto biudžeto išlaidų paskirstymas pagal valstybės funkcijas pavaizduotas 3 paveiksle.
Kaip matome, didžiausią dalį išlaidose sudaro išlaidos švietimui, net 61,86% visų išlaidų, taip pat 13,09% sudaro išlaidos butų ir komunaliniam ūkiui, bei 10,87% – socialinei apsaugai, globai ir rūpybai. Palyginus Marijampolės miesto biudžeto išlaidų struktūrą 1997-1999 metais, labai žymių pokyčių nepastebima. Ekonomikai per nagrinėjamą laikotarpį buvo skiriama apie 20% biudžeto išlaidų. Nagrinėjant socialinę sferą, paaiškėjo, jog biudžeto išlaidų dalis skirta švietimui kasmet augo (lyginant 1997-1999m. pa

adidėjo 40,69 %). Mažėjo dalis skirta sveikatos apsaugai ir 1999 m. ji visai išnyko.

Šaltinis: sukurta autorių pagal Marijampolės savivaldybės duomenis
3 pav. Marijampolės miesto biudžeto išlaidų paskirstymas1.2 Demografija
Tiek Vilniaus, tiek Kauno miestuose natūralus gyventojų prieaugis 1000-iui gyventojų atskirais laikotarpiais buvo neigiami. Kauno mieste šis rodiklis 1995-1998 m. buvo neigiamas (išskyrus 1996 metus), kai tuo tarpu Vilniaus mieste natūralus gyventojų prieaugis buvo neigiamas 1996-1997 m. Marijampolės bei Alytaus miestuose visą nagrinėjamą laikotarpį natūralus prieaugis buvo teigiamas. Lyginant 1995-1998 metus, Marijampolės mieste natūralus prieaugis sumažėjo 11,5%. Šį rodiklį Marijampolės mieste įtakojo gimstamumo ir mirtingumo pokyčiai.
Visi demografiniai procesai pastaraisiais metais įgavo naujų bruožų: gimstamumas staiga labai sumažėjo, mirtingumas padidėjo, migracijos srautai pasuko priešinga linkme – gyventojų migracinį prieaugį pakeitė migracinis mažėjimas.1.3 Situacija darbo rinkoje
Marijampolės darbo biržos duomenimis 2000 m. pradžioje darbo ieškojo 6536 gyventojai. Tai vos ne dvigubai daugiau nei 1999 m. pradžioje (tuomet buvo 3679 ieškantys darbo gyventojai). Didėja nedarbas žemės ūkyje, kaimo gyventojai sudaro 43,7 % darbo jėgos pasiūlos. Į darbo biržą kreipiasi daugiau kvalifikuotų, dėl ekonominės situacijos darbo neseniai netekusių asmenų. Daugėja ieškančių darbo priešpensinio amžiaus asmenų. Išlieka nepakankama bedarbių kvalifikacija ir darbo patirtis, kas trečias besikreipiantis bedarbis būna iš dalies praradęs savo kvalifikaciją, nes kreipiasi po ilgesnės darbo veiklos pertraukos. Ieškančiųjų darbo portretas pateiktas 1 lentelėje.
1 lentelė
Ieškančiojo darbo portretas

Ieškančiojo darbo portretas 1998 01 01 1999 01 01 2000 01 01 Pokytis nuo 1998 iki 2000 m. Dalis visumoje
Ieškantys darbo 3080 3679 6536 112,21% 100,00%
Pasirengę darbo rinkai 236 190 1872 693,22% 28,64%
Nepasirengę darbo rinkai 2844 3489 4664 63,99% 71,36%
Moterys 1641 1653 3052 85,98% 46,70%
Jaunimas iki 25 m. 585 786 1244 112,65% 19,03%
Ilgalaikiai bedarbiai 397 422 819 106,30% 12,53%
Bedarbiai su PUG1 1124 1251 2080 85,05% 31,82%
Šaltinis: sukurta autorių pagal Marijampolės savivaldybės duomenis
1. 2000 m. pradžioje darbo ieškojo beveik dvigubai daugiau žmonių nei 1999 m. pradžioje.
2. Didžiausią ieškančiųjų darbo dalį sudarė visgi nepasirengę darbo rinkai gyventojai.
3. Net 46,7 % visų bedarbių sudarė moterys.
4. Marijampolės darbo birža, plėsdama ieškančiųjų darbo informavimą, konsultavimą bei aktyvinimą darbo rinkoje, per 1999 metus į darbo rinkos politikos priemones integravo 58,6 proc. ieškančiųjų darbo asmenų.
5. Pastaraisiais metais auga neturinčių profesinio parengimo jaunimo skaičius.
6. Didžiausią paklausą turi paslaugų sferos darbuotojai. Trūksta juristų, buhalterinės apskaitos, informatikos specialistų, pardavėjų, padavėjų, suvirintojų elektra ir dujomis.
7. Didžiausias perteklius buvo žemės ūkio ir gyvulininkystės, statybos, baldų ir medienos gaminių bei siuvinių ir tekstilės technologų. 1.4 Sveikatos apsaugos infrastruktūra
Marijampolėje kryptingai formuojama sveikatos apsaugos politika bei vystoma sveikatos priežiūros sistema.
2. Socialinė ekonominė krizė, nauji ekonominiai santykiai ir objektyvūs sutrikimai sveikatos priežiūros ir kitose valstybės infrastruktūros sistemose neigiamai paveikė visuomenės sveikatingumą.
3. Užregistruotų susirgimų skaičiaus augimas liudija didėjantį gyventojų sergamumą. Nuo 1993 m. šis rodiklis išaugo net 29,9 %.
4. Nuo 1990 m. stacionare gydytų suaugusių skaičius išaugo 25,5 %. Tuo tarpu vidutinis gulėjimo laikas sumažėjo 34,6 %.
5. Nuo 1995 metų pastebimos gyventojų mirtingumo lygio mažėjimo tendencijos. 1.5 Rekreacijos ir kultūros infrastruktūra
Marijampolės miesto gyventojai ir svečiai rekreacijos poreikiams tenkinti gali naudoti 18 miesto parkų ir skverų. Daugiausia skverų bei parkų yra miesto centre. Tai Ramybės, Jeruzalės, Rygiškių, J.Vaižganto, Teatro, Seminarijos, Poezijos, Vytauto Didžiojo parkai. Didžiausi ir gausiausiai miesto gyventojų bei svečių lankomi yra Pašešupio bei Marių parkai. Pašešupio parkas driekiasi Šešupės pakrante. Tačiau jame nėra įrengta nei stovyklaviečių, nei vaikų žaidimo aikštelių ar krepšinio bei futbolo aikščių. Vasarą, siekiant pritraukti daugiau poilsiautojų parke galėtų veikti vandens atrakcionai bei poilsiautojus kviesti apsilankyti vasaros kavinė. Kaip informavo Aplinkos valdymo skyrius, Marių parko teritorijoje UAB “Šešupės vingis” stato naują poilsio, sporto ir paslaugų kompleksą, kurį sudarys šiuo metu statomas viešbutis, planuojami statyti kavinė – restoranas, teniso kortai, atviri baseinai, valčių ir vandens dviračių nuoma ir kt.

Rekreacijos plėtra Marijampolės mieste, suteiktų naudą ne tik miesto gyventojams (fizinių ir dvasinių jėgų atstatymas, smulkaus ir vidutinio verslo plėtra, gerinant turizmo infrastruktūrą), tačiau ir suteiktų palankią progą pristatyti miesto istoriją ir kultūros reikšmingiausius bruožus, tradicijas, jo gyvensenos aplinkybes, laukiamas perspektyvas ir t.t. Tuo pačiu rekreacijos plėtrą, akcentuojant turizmą kaip rekreacijos pagrindinę formą, galima laikyti pelninga verslo sritimi. Tuo požiūriu turizmas yra siūlančio paslaugas subjekto ar miesto savivaldybės sugebėjimas patiekti rinkai tokį produktą, kuris įgytų paklausą ir galėtų būti perkamas kaip paslauga turistui, kaip licenzija turistini veiklai organizuoti ir t.t. Parduotos paslaugos kaštai įgalintų tiekėją gauti bent minimalų pelną, o turizmą organizuojančiai šaliai (miestui) – gauti įvairaus pavidalo įplaukas į biudžetą.

Marijampolės mieste rekreacijos ištekliai nėra pilnai išnaudojami. Viena iš priežasčių – nėra vieningos informacinės sistemos. Pirmiausia, miestas neturi jokio informacinio leidinio (turistinio gido) apie esamus Marijampolėje kultūriniu ar istorinius objektus, viešbučius, restoranus, kavines, poilsio zonas ir pan. Miesto savivaldybė turėtų inicijuoti šio leidinio išleidimą. Kad miestui jis pigiau kainuotų, reiktų siūlyti suinteresuotoms organizacijoms reklamuotis jame. Taip savivaldybė turėtų inicijuoti turizmo informacinio centro kūrimą. Šiame etape savivaldybė galėtų skirti patalpas, o teikiamų paslaugų organizavimą atiduoti privačiai iniciatyvai. 1.6 Susisiekimas ir ryšiai
Lietuva – tranzito kraštas, per kurį vingiuoja daugeliui valstybių trumpiausi keliai iš vakarų į rytus, iš šiaurės į pietus. Marijampolė, esanti pietvakarinėje Lietuvos dalyje, netoli Lietuvos- Lenkijos sienos, yra gana svarbių transporto srautų sankirtoje. Miestą kerta du svarbūs tarptautiniai transporto koridoriai: Šiaurės- Pietų kryptimi – I Kretos koridorius ir Kretos IX koridoriaus atšaka Kaunas- Kaliningradas (1 Priedas). Tokia strategiškai patogi miesto geografinė padėtis palanki transporto plėtrai. Be šitų galimybių negalima pamiršti ir europinės vėžės geležinkelio perspektyvas.

Svarbiausia Marijampolę kertanti automagistralė – jau minėta europinė magistralė E67 Via Baltica (Talinas- Ryga- Kaunas- Varšuva). Tai ne vienintelė europinius standartus atitinkanti magistralė. Numatoma, jog artimiausiu metu europinio standarto ženklą E273 gali gauti magistralė Marijampolė- Prienai- Vilnius, o prie europinės magistralės E28 (Berlynas- Gdanskas) prisijungti kelias Kaliningradas- Marijampolė- Kaunas- Zarasai- Daugpilis- Ostrovas. Taigi Marijampolė, esanti patogioje transporto magistralių sankirtoje, yra pagrindiniai vartai į Vakarų Europą tiek iš Lietuvos, tiek iš kitų Baltijos šalių, Rusijos.

Be šitų galimybių negalima pamiršti ir europinės vėžės geležinkelio perspektyvas. Tai vėlgi leidžia prognozuoti tam tikras galimybes transporto infrastruktūros plėtroje.1.7 Aplinkos apsaugos infrastruktūra
Atsižvelgiant į visuomenės interesus ir įgyvendinant Lietuvoje priimtų įstatymų ir nutarimų nuostatas, gali būti išskirtos šios svarbiausios kryptys:
1. Aplinkosauginių kriterijų taikymas, valdant ir planuojant miestą;
2. Marijampolės aplinkos kokybės išsaugojimas ir jos gerinimas;
3. Visuomenės sveikatos sauga ir jos stiprinimas;
4. Marijampolės miesto gamtinės įvairovės apsauga ir gausinimas;
5. Gamtos išteklių racionalus naudojimas;
6. Atliekų tvarkymas;
7. Visuomenės aplinkosauginis švietimas (ugdymas, mokymas, informavimas), siekiant didesnės atsakomybės už aplinkos išsaugojimą.1.8 Parama smulkiam ir vidutiniam verslui Lietuvoje
Verslo organizacijų bei verslo paramos formų (tiek vietinės iniciatyvos, tiek ir užsienio fondų) Lietuvoje yra tikrai nemažai tačiau finansinės ir nefinansinės paramos teikimas nėra tinkamai koordinuojamas ir apie ją nėra plačiai informuojama, todėl dauguma verslininkų apie galimą pagalbą taip ir nesužino. Marijampolės miesto įmonių paslaugoms įkurtas Marijampolės miesto SVV paramos fondas; 1997- 1999 metais suteikta garantijų paskoloms 16 vietinių įmonių;
Veikia kelios regioninės organizacijos: Suvalkijos statybų ir statybinės pramonės asociacija “Suvalkijos statyba”, Marijampolės apskrities pramonininkų ir darbdavių asociacija, Marijampolės apskrities statybos įmonių asociacija “STAPARTA”, Suvalkijos krašto verslininkų asociacija, KPPAR Marijampolės filialas, Lenkijos- Lietuvos ūkio rūmai. Verslininkai aktyviai dalyvauja ir respublikinės reikšmės verslo asociacijų ir konfederacijų veikloje. Norint sukurti verslo plėtrai palankią aplinką, turėtų susivienyti valstybinės ir verslo organizacijos, taip pašalindamos darbų dubliavimą.1.9 Miesto verslo aplinkos SWOT analizė
Verslo aplinkos SWOT analizės lentelėje (2 lentelė) pateikiamos bendros pagrindinės išvados apie verslo aplinkos elementus: demografinę situaciją, profesinis mokymas, materialines investicijas, sveikatos apsaugą, gamtos apsaugą, inžinerinę infrastruktūrą.
2 lentelė
Privalumai Trūkumai
1. Teigiamas natūralus gyventojų prieaugis.2. Tiesioginių užsienio investicijų augimas.3. Išvystytas profesinių mokyklų tinklas.4. Svarbių transporto srautų sankirta.5. Via Baltica erdvinės plėtros zona.6. Inžinerinė infrastruktūra išvystyta pakankamai 1. Santykinai didelė nedarbingų gyventojų dalis.2. Neigiamas migracijos saldo 3. Stiprios investicijų pritraukimo veikla užsiimančios tarnybos nebuvimas.4. Neplanuojama švietimo sistemos veikla.5. Tranzitinių transporto srautų nukreipimas miesto gatvėmis.6. Miestas-telekomunikacinių procesų outsaideris.7. Inžinerinės infrastruktūros įmonių nuostolingumas.8. Didelė oro tarša, pavojingų medžiagų gabenimas.
Galimybės Grėsmės
1. Projektų, kofinansuojamų iš ES programų, rengimas.2. Informacinės sistemos koordinavimas.3. Tranzito aptarnavimo infrastruktūros vystymas. 4. Multimodalinis transporto kompleksas.5. Inžinerinių tinklų renovavimas. 1. Tolimesnė jaunimo ir specialistų migracija.2. Neoperatyvus investuotojų problemų sprendimas. 3. Nepakankamai lankstus ir efektyvus ugdymo procesas.4. Neefektyvus aukštos kvalifikacijos darbo jėgos panaudojimas.5. Apie pusė miesto gyventojų susijusi su naudotų automobilių verslu.
Šaltinis: sukurta autorių
Marijampolės miesto vizija, misija ir prioritetai
Vystymosi vizija – tai strateginio planavimo “ko mes norime pasiekti” dalis; tai tarsi kelrodis, kuris padeda susikoncentruoti ties tuo, kas svarbiausia, eiti teisinga kryptimi ir nenukrypti nuo pasirinkto kelio. Vizija padeda nuspręsti, ar pasirinktas kelias arba veikla yra teisingi, taip pat padeda identifikuoti konfliktines situacijas ir išvengti jų, nuspręsti, ar tam tikra veikla padeda įgyvendinti viziją ar ne.
Atsižvelgdami į Marijampolės savivaldybės formuojamą bei vykdomą politiką, mes pabandėme suformuoti miesto viziją.
Marijampolė – tai miestas, esantis tarptautinių magistralių sankirtoje, su gerai išvystyta šiuolaikine infrastruktūra, modernizuota perdirbamąja pramone, inovuotu statybos sektoriumi, konkurentabiliomis įvairių tipų paslaugomis, atviras Lietuvos ir užsienio investuotojams bei patrauklus svečiams, garantuojantis visiems jo nariams kokybišką gyvenimo aplinką.
Misija: iki 2010 metų suformuoti ir išvystyti transporto aptarnavimo infrastruktūrą ir įgyvendinti Marijampolės miesto švietimo įstaigų pertvarkymo programa.
Suformavę viziją ir misiją mes išsirinkome 2 prioritetus:
· Švietimas
· Transporto sektoriaus ir jo infrastruktūros plėtra2. ŠVIETIMAS
Švietimas – prioritetinė valstybės remiama sritis. Jis lemia krašto kultūrinę, socialinę bei ekonominę pažangą. Nors visuotinai pripažįstama, kad investicija į žmogų, jo intelekto vystymą yra sėkmingos ateities pagrindas, ypač šalims, neturinčioms gausių gamtos išteklių, praktiškai šią nuostatą ne visada pavyksta įgyvendinti.
Ekonomikos plėtros požiūriu darbo jėgos klausimas dažniausiai yra svarbiausias kriterijus priimant sprendimus dėl verslo investicijų. Šiuo metu ūkiui reikia vis labiau išsilavinusių darbuotojų, sugebančių analizuoti, bendrauti, dėl to santykinė darbo jėgos kaštų reikšmė tuomet, kai sprendžiama, kur pradėti verslą, mažėja. Atvirkščiai, raštingų, mokančių prisitaikyti, greitai išmokstančių atlikti naujas užduotis darbuotojų reikia vis daugiau, dėl to tokių darbuotojų pasiūla bus ekonominis privalumas bet kurio miesto, kuris galės tuo pasigirti.
Darbuotojų švietimas ir mokymas dažniausiai nėra savivaldybių funkcija, bet vis dėlto, remdamosios savo kompetencija, jos gali atlikti svarbų vaidmenį, t.y. teikti paramą bent kelioms sritims:
1. Padėti kelti darbo jėgos lygį dviem būdais:
· daryti įtaką švietimo ir mokymo sistemai, kad kiltų vietos darbo jėgos profesinio rengimo ir mokymo lygis;
· siekti, kad mokymo procese būtų suteikiama vietos ūkiui reikalingų tam tikrų žinių (vadybos, rinkodaros ir kitų smulkaus verslo žinių) ir tam tikra kvalifikacija.
2. Imtis potencialių priemonių, skatinančių kurti naujas darbo vietas (pavyzdžiui, visiškai atleisti nuo nekilnojamo turto mokesčio įmones, kuriančias naujas darbo vietas arba toms įmonėms sumažinti šį mokestį).

Marijampolės miesto švietimo įstaigų tinklą sudaro švietimo įstaigos, kurios priklauso įvairiems steigėjams:
· Marijampolės miesto savivaldybei;
· Religinėms bendruomenėms;
· Marijampolės apskrities viršininko administracijai;
· Švietimo ir mokslo ministerijai, Žemės ūkio ir kitoms ministerijoms (aukštesniosios mokyklos, profesinės mokyklos).

Norint pasiekti tai, kas nurodoma miesto vizijoje reikalinga kvalifikuota darbo jėga, o tam pagrindas yra švietimo sektorius. Tam yra ruošiamasi.
Šiuo metu mieste veikia 27 valstybinės švietimo įstaigos (5pav.):
· 7 ikimokyklinės įstaigos;
· 5 darželiai- mokyklos, 1 pradinė,;
· vidurinės mokyklos, 1 gimnazija, Marijonų vidurinė mokykla;
· specializuotos: Jaunimo mokykla, Suaugusiųjų mokymo centras;
· 5 papildomo ugdymo įstaigos;
· 3 nevalstybinės aukštojo švietimo įstaigos,
· disciplinuotos: Vilkaviškio vyskupijos krikščioniškosios kultūros centro vidurinė muzikos mokykla, ir R.Vosylienės mokykla (užsienio kalbų).

Šaltinis: sukurta autorių pagal Statistikos departamento duomenis
5pav. Valstybinės švietimo įstaigos

Iš viso Marijampolės mieste yra 14,9% visos apskrities švietimo įstaigų, didžiausias profesinio mokymo įstaigų skaičius.
Marijampolės apskrities moksleivių skaičiaus pasiskirstymas pagal mokyklų tipus pateiktas 3 lentelėje.
3 lentelė
Mokyklų tipai Moksleivių skaičius 1999 m. pabaigoje
Darželiai-mokyklos 1188
Pradinės 2892
Pagrindinės 5051
Vidurinės 20176
Jaunimo 203
Suaugusiųjų 744
Gimnazijos 1105
Specialiosios 315
Netradicinio ugdymo 16
Nevalstybinės 126
Iš viso: 31806
Šaltinis: sukurta autorių pagal Statistikos departamento duomenis
Besimokančiųjų skaičius pagal atskirus įstaigų tipus jau ilgą laiko tarpą išlieka stabilus. Galima konstatuoti, kad didžiausias moksleivių skaičius mokosi vidurinėse mokyklose. Iš bendro skaičiaus apie 1/3 moksleivių mokosi kaimo mokyklose, 2/3 miesto mokyklose.
Per pastaruosius trejus metus apskrities švietimo įstaigų tinklo struktūroje esminių pokyčių neįvyko. Įsteigta viena nevalstybinė įstaiga – Marijampolės Marijonų vidurinė mokykla. Šakiuose įsteigta gimnazija. Struktūriškai optimaliausias, lyginant su kitomis savivaldybėmis, yra Marijampolės miesto švietimo įstaigų tinklas. Įstaigų tinklo stabilumui turi įtakos ir tai, kad nežymiai keičiasi ir moksleivių skaičius.
Didėja ikimokyklinių ugdymo įstaigų poreikis. Vie.na svarbiausių priežasčių, dėl kurios tai vyksta yra moters, auginančios vaiką, noras išsaugoti darbo vietą. Tačiau ryškėja ir nauja tendencija – vis daugiau tėvų, rūpindamiesi vaiko ateitimi, stengiasi leisti vaikus į tas ikimokyklines įstaigas, kuriose diegiami netradiciniai ugdymo metodai (ekologinio ugdymo, etnokultūrinės pakraipos, katalikiški, sveikos gyvensenos).2.1 Švietimo SWOT analizė
3 lentelė
Privalumai Trūkumai
1. Įsteigta naujų tipų švietimo įstaigų (darželiai-mokyklos, Jaunimo mokykla, suaugusiųjų mokymo centras.).2. Ieškoma naujų ugdymo būdų ir formų ieškojimui.3. Specialiųjų poreikių vaikų adaptavimas bendrojo lavinimo mokyklose.4. Geras vidurinio išsilavinimo lygis, užtikrinantis galimybę tolimesnėms studijoms.5. Išvystytas profesinių mokyklų tinklas.6. Išaugęs dėstytojų su aukštuoju ir su spec. viduriniu išsilavinimu bendras skaičius.7. Pakankama bazė aukštojo ir aukštesniojo lygmens studijų plėtrai. 1. Finansiniai apribojimai.2. Neaiški Marijampolės rajono švietimo koordinavimo sistema.3. Netobulas pedagogų darbo krūvio paskirstymas.4. Netolygi atskirų sričių pedagogų pasiūla.5. Informacinės sistemos trūkumas 6. Profesinio tobulinimosi galimybių trūkumas.7. Neplanuojama švietimo sistemos veikla.8. Neefektyvus lėšų panaudojimas.9. Šiuolaikinių technologijų stoka.
Galimybės Grėsmės
1. Švietimo sistemos lankstumo didinimas.2. Informacinės sistemos koordinavimas.3. Glaudesnių ryšių su Marijampolės darbo birža , darbdaviais palaikymas, pateikiant informaciją apie šiuo metu ir ateityje ruošiamus specialistus bei gaunant informaciją apie esamus bei prognozuojamus poslinkius darbo rinkoje, laisvų darbo vietų bei atitinkamos kvalifikacijos specialistų poreikį. 1. Didelės biudžeto lėšų sąnaudos, ekonominio efekto nebuvimas.2. Nepakankamai lankstus ir efektyvus ugdymo procesas.3. Napalanki ugdymo ekonominė ir psichologinė aplinka.
Šaltinis: sukurta autorių2.2 Priemonės
Galima išskirti tokias priemones, kuriomis bus siekiama įgyvendinti miesto vizijoje nurodytą aukšto lygio švietimo sistemą:
· Pasirinkimo galimybės.
· Profesinės mokyklos.
· Marijampolės Jaunimo mokykla.
· Marijampolės Suaugusiųjų mokymo centras.
· Marijampolės Žemės Ūkio kolegija.
· Stojimas į aukštąsias mokyklas.

Pasirinkimo galimybės
Kad kuo daugiau jaunimo mokytųsi ir turėtų didesnę galimybę pasirinkti savo sugebėjimus atitinkančią mokymo sritį, toliau tobulinamą mokymo perimamumo tarp skirtingų mokymo pakopų sistemą. Dar prieš baigiant privalomą mokslą, t.y. 8-oje klasėje, pajėgesni moksleiviai pasirenka sustiprinto mokymo gimnazijos klasę, kiti tęsia mokslą 10-oje klasėje arba stoja į profesinės mokyklos pirmąją pakopą mokytis nesudėtingo amato.

Profesinės mokyklos
Profesinės mokyklos, jų tinklas sudaro palankias prielaidas apskrities moksleiviams įgyti profesiją, susirasti vietą kintamoje darbo vietoje. Įvedamos naujos profesijos orientuojantis į apskrities ekonominio – socialinio vystymosi prioritetus, tendencijas. Profesinis mokymas ir perkvalifikavimas yra vienas iš pagrindinių būdų struktūriniam nedarbui mažinti. Perkvalifikavimo tikslas yra darbo pasiūlos priderinimas darbo paklausai, darbo pasiūlos kokybės kėlimas.

Marijampolės Jaunimo mokykla
Jaunimo mokyklas lanko paaugliai, kurie nepritapo tradicinėje mokykloje arba jų apsisprendimą lėmė tam tikros socialinės sąlygos. Jaunimo mokyklos tikslas – padėti jaunuoliams peržengti šeimos ir pedagogų sukurtą socialinio aplaidumo barjerą. Be bendrojo lavinimo programos, šiose mokyklose vyksta iki profesinis darbinis rengimas bei papildomo ugdymo pamokos. Tačiau svarbiausia tai, kad mokymo procesas jaunimo mokyklose labiau individualizuojamas bei diferencijuojamas. Mokiniai aptaria mokymo planus, svarsto, kokių dalykų daugiau norėtų išmokti, kai kuriuos užsiėmimus renkasi individualiai (etnokultūra, radioelektronika, kompiuteriai) ir t.t. Jaunimas noriai mokosi, nes čia geresnės sąlygos: klasėse nedaug mokinių, todėl kiekvienas nestokoja aukštos kvalifikacijos pedagogų dėmesio. Šios mokyklos populiarios.
Marijampolės Jaunimo mokykloje besimokantys yra 15-20 metų amžiaus jaunuoliai, norintys įsigyti pirmąją profesiją. Turinti mokymo bazę ir reikalingus specialistus, mokykla planuoja bendradarbiauti su darbo birža ir esant poreikiui perkvalifikuojant jaunuolius į stalius, virėjus, siuvėjus.

Marijampolės Suaugusiųjų mokymo centras
Centro tikslas – teikti suaugusiems piliečiams bendrojo lavinimo žinias bei padėti įsigyti specialybę arba patobulinti turimas profesines žinias. Mokymasis šioje įstaigoje remiasi suaugusiųjų klausytojų turimomis žiniomis bei patirtimi. Pagal individualius poreikius ir galimybes mokoma vieno ar keleto dalykų modulinio mokymo forma. Palaikomi ryšiai su darbo birža, kuri atsiunčia mokytis bedarbius, apmokėdama už jų mokslą.
Centro veiklos pagrindas yra besimokančiojo iniciatyva, mokytojo pasirengimas diagnozuoti besimokančiojo žinias, bet ir išmokyti savarankiškai mąstyti, spręsti problemas, kurios aktualios šiandien ir ateityje.

Centro darbuotojai įvairiais būdais kelia savo kvalifikaciją Lietuvoje bei užsienyje. Didelę metodinę paramą suteikė Danijos Viborgo grafystės VUC, su kuriuo yra sudarytos tarpusavio bendradarbiavimo sutartys. Pagal jas yra organizuojami seminarai, skaitomos paskaitos, vyksta diskusijos, mokomasi bendradarbiavimo meno. Seminaruose lektoriai iš Danijos supažindino su demokratinės vadybos pagrindais, suaugusiųjų žmonių psichologinėmis ypatybėmis, teigiamos mokymosi motyvacijos ugdymo patirtimi, mokė, kaip anglų bei vokiečių kalbų mokytojams dirbti su pradedančiaisiais mokytis šių užsienio kalbų. Mokytojai taip pat stažavosi Danijoje bei Švedijoje.
Marijampolės Suaugusiųjų mokymo centras ruošia šiuos kursus: sekretorių-mašininkių, vokiečių bei anglų kalbų, apskaitininkų, plataus profilio kirpėjų, lengvų drabužių siuvėjų-sukirpėjų, kompiuterių vartojimo pagrindų, barmenų, pardavėjų. Esant poreikiui .SMC organizuoja neformalaus švietimo kursus, kur galima mokytis atskirų užsienio kalbų, vadybos, finansų apskaitos, psichologijos, etikos, kalbos kultūros, verslo organizavimo ir kitų modulių.
Didžiausias skaičius yra 25-35 metų klausytojų, kurie sudaro 46% visų kursų klausytojų. Daugiausiai kursus lanko persikvalifikuojantys. Populiariausi buvo plataus profilio kirpėjų kursai, išklausiusiųjų skaičius kasmet augo, lyginant 1996-1999 metus, jis padidėjo 17,9%. Paklausą turėjo ir kompiuterio pagrindų kursai, nors pastarųjų besiklausančiųjų vis mažėja.

Marijampolės Žemės ūkio kolegija
Marijampolės žemės ūkio kolegija ruošia vairuotojų (B kat.), traktorininkų (A,C kat.) bei ūkininkavimo, ekonomikos, verslo ir administravimo žinių kursus.
Šios kolegijos perspektyvoje galėtų būti numatomas universiteto steigimas. Pagrindinės problemos: nepakankamas finansavimas, užsitęsęs praktinės mokymo bazės atnaujinimas.

Stojimas į aukštąsias mokyklas
Pastaruoju metu vis daugiau jaunuolių, suvokę besiformuojančius sudėtingus rinkos ekonomikos dėsnius, savo ateities gerovę sieja su gerai apmokamu aukštos kvalifikacijos specialisto darbu. Todėl kasmet vis daugiau moksleivių, kurie įgiję privalomą ar vidurinį mokslą, mokosi toliau.
Jau keletą metų abiturientų įstojimas į aukštąsias mokyklas Marijampolės mieste lieka stabilus ir siekia 43 – 47 %. Dauguma stojančiųjų renkasi Kauno aukštąsias mokyklas.
Reikia tobulinti miesto aukštesniąsias mokyklas, kad Marijampolės bei aplinkinių miestų ir miestelių moksleiviai, baigę vidurines mokyklas, rinktųsi Marijampolės miestą, kaip tolesnių studijų ir ateities miestą. nes daugelis jų net neturi galimybių išvykti į didžiuosius miestus, taip yra dėl įvairių priežasčių: skirtingo regionų ekonominio bei socialinio išsivystymo, užimtumo ir bedarbystės lygio, paslaugų, kultūros įstaigų, transporto tinklo išsivystymo, bei finansinių galimybių neturėjimo.
Kad švietimo sistema būtų puikiai išvystyta daug ką lemia ir dėstytojų kvalifikacija. Dėstytojų, turinčių spec. vidurinį išsilavinimą bei aukštąjį išsilavinimą, pasiskirstymas Marijampolės miesto mokymo įstaigose matyti 6 pav.

Šaltinis: sukurta autorių pagal Marijampolės savivaldybės duomenis
6 pav. Marijampolės miesto mokymo įstaigų dėstytojų pasiskirstymas 1996-1999m.
Tiek dėstytojų su aukštuoju, tiek ir su spec. viduriniu išsilavinimu bendras skaičius Marijampolės mieste turi tendenciją didėti. Didžiausias dėstytojų su aukštuoju išsilavinimu skaičiaus didėjimo tempas buvo 1996-1997 metais, o jau 1999 m., palyginus su 1998 m. jis sumažėjo 6,25 punktais.
Palyginus visų Marijampolės miesto įstaigų dėstytojų su spec. viduriniu išsilavinimu, didžiausias pastarųjų skaičius 1996-1999 m. buvo Marijampolės politechnikos mokykloje. Nemažu ir pastoviu dėstytojų su spec. viduriniu išsilavinimu skaičiumi pasižymi Marijampolės žemės ūkio kolegija. Mažiausias šios kvalifikacijos specialistų skaičius yra Marijampolės Suaugusiųjų centre.
Dėstytojų su aukštuoju išsilavinimu skaičiumi pasižymi Marijampolės žemės ūkio kolegija. Marijampolės Suaugusiųjų mokymo centre net 66,7% dėstytojų yra su aukštuoju išsilavinimu. Marijampolės žemės ūkio kolegijoje – 84,2% aukštąjį išsilavinimą turintys dėstytojai. Visose likusiose mokymo įstaigose su aukštuoju išsilavinimu daugiau nei 50% dėstytojų.
Didėjant pedagogų, baigusiųjų aukštąsias mokyklas, įdarbinimui galima pasiekti, kad visi mokytojai turėtų aukštąjį išsilavinimą.
Vykdant Lietuvos švietimo reformos pirmojo etapo nuostatas, Marijampolės miesto švietimo sistemoje 1991-1999 m. įvyko nemažai pokyčių: įsteigta naujų tipų švietimo įstaigų, kelios papildomo ugdymo įstaigos reorganizuotos į Moksleivių kūrybos centrą, susikūrė naujo tipo savivaldos institucijos (įstaigų tarybos), bendrojo lavinimo mokyklos atvėrė duris specialiųjų poreikių vaikams, daug savarankiškumo ir atsakomybės suteikta švietimo įstaigų bendruomenėms.
Siekiant įgyvendinti antrojo Lietuvos švietimo reformos etapo prioritetus (gerinti ugdymo be.i studijų sąlygas, racionaliai panaudoti švietimui skirtas lėšas) paruošta “Marijampolės miesto švietimo įstaigų pertvarkymo programa”, apimanti laikotarpį iki 2010 m. Pagrindiniai šios programos tikslai ir uždaviniai:
1. Pertvarkyti švietimo įstaigų tinklą, sudaryti tinkamas sąlygas bendrojo ugdymo turinio kaitai ir ugdymo rezultatų kokybei.
2. Tenkinti įvairių gebėjimų vaikų, jaunimo bei suaugusiųjų poreikius, tuo pačiu išlaikant švietimo įstaigų tipų įvairovę.
3. Atsižvelgti į racionalų švietimo įstaigų patalpų naudojimą, ugdymo tęstinumą ir sparčiai besikeičiančios visuomenės reikmes.
Specialistų paskaičiavimais, švietimo įstaigų tinklo pertvarkymo ir renovacijos programų vykdymui reikėtų 15 mln.Lt, kurie būtų skirti ugdymo turinio kaitai, naujų technologijų taikymui bei pasiektų rezultatų kokybės gerinimui, informacinės sistemos sukūrimui, distancinio mokymo klasės įrengimui, pedagogų profesinės kultūros plėtojimui (seminarų, kursų organizavimui), visapusiškai švietimo įstaigų renovacijai.
Pagrindinės švietimo sistemos tobulinimo kliūtys:
· decentralizuojant švietimo administravimą, nepakankamai galių suteikta apskričių administracijoms;
· nepakankamai koordinuojama veikla tarp atskirų steigėjų,;
· nepakankamas finansavimas; o jei lėšų ir būna, tai jos paskirstomos netolygiai.3. TRANSPORTAS IR JO INFRASTRUKTŪROS PLĖTRA
Atsižvelgiant į savivaldybės formuojamą politiką, į esamos padėties galimybes bei perspektyvas, antrasis pasirinktas prioritetas yra transporto infrastruktūra bei jos plėtra. Išskirtos tokios pagrindinės su šiuo sektoriumi susijusios kryptys:
· Automobilių transporto infrastruktūra ir jos plėtra.
· Geležinkelio transporto bei jo aptarnavimo vystymas.
· Turizmo infrastruktūros plėtra.
Pirmiausia atlikome transporto sektoriaus, jo infrastruktūros analizę. Kaip ir ankstesn4se darbo dalyse, tam pasirinkta SWOT ataskaitos forma, t.y. atskleidžiami analizuojamos srities privalumai (stipriosios pusės), trūkumai (silpnosios pusės), galimybės ir grėsmės (pavojai). Skyriuose, kurie apibūdina atskiras transporto rūšis, detaliai apibūdintos padarytos išvadas.3.1 Transporto sektoriaus ir jo infrastruktūros SWOT analizė
4 lentelė
Privalumai Trūkumai
1. Gerai išvystytas kelių tinklas bei geografinė padėtis yra viena iš prielaidų naujų įmonių steigimui.2. Kuriant aptarnavimo infrastruktūrą ir teikiant pakelės serviso paslaugas, atsiveria didelės galimybės smulkioms privataus kapitalo įmonėms.3. skatina tiek vietinių, tiek užsienio investicijų pritraukimą, užsienio prekybą su ES šalimis, kitomis valstybėmis, kurie savo ruožtu yra vieni iš verslo plėtros veiksnių. 4. kadangi šiuo metu yra išvystyta transporto aptarnavimo infrastruktūra, susijusi su naudotų automobilių verslu, tai dalis jos galės be didesnių problemų persiorientuoti prie Via veiklos susijusios su tranzito aptarnavimu. 1. informacinės sistemos investuotojams ir verslininkams Via Baltica zonoje nebuvimas;2. turizmo informacijos sistemos sukūrimas;3. neišvystytas dviračių takų tinklas;4. Silpnai išvystyta nuomos paslaugų sektorius.
Galimybės Grėsmės
Via Baltica ir geležinkelis sudaro prielaidas:1. tranzito aptarnavimo infrastruktūros vystymui (regioninio multimodalinio transporto paslaugų komplekso bei muitinės komplekso įsteigimas);2. turizmo infrastruktūros plėtrai; 3. teikiamų paslaugų tinklo vystymui;4. investiciniu potencialui; 1. neefektyvus aukštos kvalifikacijos darbo jėgos panaudojimas;2. netikslingas viešojo maitinimo ir prekybos tinklo išdėstymas;3. būtų apsiribojama siaura verslo specializacija
Šaltinis: sukurta autorių3.2 Automobilių keliai
Kaip minėta miesto apžvalgoje, Lietuva – tranzito kraštas, per kurį eina daugeliui valstybių trumpiausi keliai iš vakarų į rytus, iš šiaurės į pietus.
Sąlygos transporto infrastruktūrai vystyti Marijampolės regione žymiai pagerėjo tik po nepriklausomybės atkūrimo. Iki 1990 m. Lietuvoje automobilių kelių tinklas iš esmės buvo plečiamas tik Rytų- Vakarų kryptimi: Vilnius- Klaipėda, Vilnius– Panevėžys (kaip dalis Minskas- Talinas magistralės). Šiaurės– Pietų kryptimi kelių tinklas tuo metu nebuvo modernizuojamas ir plečiamas. Kelias iš Kauno per Marijampolę Lenkijos sienos link, nutiestas šio amžiaus pradžioje, tačiau, netgi prasidėjus devintajam dešimtmečiui, tebebuvo Lietuvos kelių tinklo siauroji vieta. Paskutiniajame dešimtmetyje, milžiniškai išaugus transporto srautui, iškilo būtinybė daugiau lėšų skirti automobilių kelių modernizavimui Šiaurės- Pietų kryptimi, siekiant, kad jie atitiktų tarptautinius standartus. Orientuotis vien į tai, kad Lietuva yra patogioje geografinėje padėtyje, ir dėl to savaime tampa tranzito iš Vakarų ekonominio intereso šalimi, būtų neprotinga. Didžiausia reikšmė, siekiant vykdyti tranzito funkciją, yra skiriama transporto infrastruktūros techniniam bei technologiniam lygiui. Jau LR Vyriausybės 1999-2000 m. veiklos programoje buvo numatyta plėtoti Lietuvos transporto sistemą, vadovaujantis bendraisiais Europos transporto plėtojimo strateginiais tikslais, kas sėkmingai iki dabar realizuojama. Siekiama, kad Lietuvos transporto sistema organiškai įsilietų į Baltijos jūros regiono šalių transporto sistemą, ir ES šalių infrastruktūros plėtros bendrąją strategiją bei transporto paslaugų rinką.

Gerą automobilių kelių tinklo išvystymą Marijampolės regione rodo automobilių kelių tinklo tankumas. Šis rodiklis Marijampolės apskrityje (34 km/km2) yra šiek tiek didesnis už Lietuvos vidurkį (32,4 km/km2).
Remiantis statistiniais duomenimis, Marijampolės kraštas yra ir labiausiai automobilizuotas Respublikoje. 7 paveiksle parodytas individualių automobilių skaičiaus kitimas Marijampolės mieste, apskrityje ir Lietuvoje (skaičiuojant 1000-ui gyventojų) 1994-1998 m. laikotarpiu. Kaip matome, Marijampolės miestas išsiskiria iš visų didžiųjų miestų tiek pačiu automobilių skaičiumi, tiek ir jo augimu. Nuo 1994 iki 1998 m. 1000-ui Marijampolės gyventojų tenkantis automobilių skaičius išaugo 2 kartus, ir 1998 m. jis viršijo Lietuvos vidurkį 2,2 karto. Akivaizdu, kad tam įtakos turi tai, jog Marijampolėje išplėtotas naudotų automobilių įvežimas iš Vakarų šalių bei prekyba jais.
Atsižvelgiant į ką tik minėtus veiksnius, sąlygojančius dabartinę miesto situaciją, galima daryti prielaidą, jog dalis jau dabar sukurtos transporto aptarnavimo infrastruktūros, skirtos naudotų automobilių verslui, galės sėkmingai ir be didesnių problemų perorientuotos tranzito ir turistų aptarnavimo kryptimi. Mūsų nuomone, tai galima kalbėti apie kai kurias automobilių plovyklas, remonto įmones. Tokių būdų galima gauti dvigubos naudos-nereikės investicijų kuriant dalį naujos infrastruktūros, nes įmanoma panaudoti jau esančias į įmones bei tai sumažintų galimų bedarbių skaičių Marijampolės mieste. Dalis žmonių galėtu nekeisti veiklos krypties.
Marijampolės mieste visų gatvių, skersgatvių ir krantinių ilgis mieste sudaro 109,1 km (1998 m. duomenimis). Gatvių su danga lyginamoji dalis viršija tiek šalies, tiek apskrities vidurkį, tačiau gatvių su pagerinto tipo danga mieste santykinai yra šiek tiek mažiau (68,3% viso ilgio), nei vidutiniškai šalyje (72 % viso ilgio). Tačiau Marijampolėje nedaug dviračių takų. Bendras dviračių takų ir trasų ilgis sudaro tik 700 m.

Šaltinis: sukurta autorių pagal Statistikos departamento duomenis
7 pav. Individualių lengvųjų automobilių skaičiaus 1000-ui gyventojų kitimas Marijampolės mieste, apskrityje ir Lietuvoje 1994-1998 m. laikotarpiu.

Šaltinis: sukurta autorių pagal Statistikos departamento duomenis
8 pav. Individualių lengvųjų automobilių skaičius 1000-ui gyventojų

Gerai išvystytas keli.ų tinklas yra viena iš prielaidų naujų įmonių steigimui. Tai taikytina ne tik stambioms gamybinėms ar prekybinėms firmoms. Nedidelės paslaugas teikiančios, prekybinės įmonės gali sėkmingai prisidėti prie kelių tinklo vystymo. Plečiant automobilių kelius, didelis dėmesys skiriamas pakelės infrastruktūros, paslaugų plėtojimui, ypač automagistralėse ir tarptautinio transporto eismo keliuose. Tai poilsio aikštelės, degalinės, moteliai, techninio ryšio ir avarinės tarnybos. Kuriant aptarnavimo infrastruktūrą ir teikiant pakelės serviso paslaugas, atsiveria didelės galimybės smulkioms privataus kapitalo įmonėms. Numatoma, jog dauguma objektų Via Baltica kelyje bus statomi ir eksploatuojami individualaus sektoriaus lėšomis. Tam įgyvendinti būtina iniciatyva iš pačių verslininkų, o galimybės verslo plėtrai, įvertinant miestą kertančių magistralių tarptautinį pobūdį, tikrai yra geros.3.3 Via Baltica magistralė
Lietuvos transporto sistemoje stokojama šiuolaikinių transportavimo priemonių, bei keleivių aptarnavimo ir krovinių apdorojimo įrangos, telekomunikacinių ryšių bei informacijos sistemų, komercinių logistinių ekspedijavimo ir techninės priežiūros struktūrų, tinkamų tarptautiniam kompleksiniam pervežimui. Trūksta keleivių, krovinių terminalų bei pervažiavimo per sienas punktų, užtikrinančių pakankamą transporto srautų pralaidumą. Tam įrengti reikalingos didžiulės investicijos. Esant ribotoms šalies ekonominėms- finansinėms galimybėms, koncentruojamasi į strategiškai svarbiausius transporto projektus, turinčius ryšį su Europos transporto sistemos integravimo planais. Svarbiausias iš jų – tarptautinės magistralės Via Baltica tiesimas.
Būsimasis Via Baltica statusas buvo apibrėžtas 1994 m. Kretos transporto konferencijoje, o po trejų metų dar kartą patvirtintas Helsinkyje. Ši magistralė (žr. Priedų 2 pav.), į transeuropinių greitkelių sistemą įeinanti kaip I Kretos transporto koridorius, sujungs Šiaurės Europos valstybes su Centrine ir Vakarų Europa. Via Baltica kelias tęsiasi apie 1000 km – nuo Helsinkio iki Varšuvos. Varšuvoje Via Baltica įsilies į Vidurio bei Vakarų Europos kelių tinklą ir taps viena jo sudedamųjų dalių. Per tris Pabaltijo respublikas magistralės ilgis sudaro 649 km, o Lietuvoje jis siekia 271 km. Per Marijampolę einanti magistralės atkarpa Kaunas- Marijampolė– Suvalkai yra ilgiausias Via Baltica ruožas Lietuvoje (94 km).
Lietuvoje Via Baltica kelio tiesimas susideda iš 2 etapų. Pirmasis iš jų buvo baigtas 2000 m. Šiame etape numatytas kelio atkarpos Garliava – Marijampolė tiesimas bei kelio išplėtimas atkarpoje nuo Kalvarijos iki pasienio posto. Antrasis etapas (2000-2003 m.) apėmė tokius projektus, kaip 23 km ilgio aplinkkelių ties Marijampole ir Kalvarija tiesimas (jo kaina sudaro 13 mln. eurų), vieno ir dviejų lygių sankryžų Marijampolėje įrengimas (4,5 mln. eurų). Po 2010 metų numatyta modernizuoti magistralę, konstruojant papildomas aikšteles, sankryžas ir kt. Via Baltica aplenkia Marijampolę iš vakarų pusės. Naujas kelias eina lygiagrečiai senajam keliui (2 Priedas).
Via Baltica projektas dėl didelės atliekamų darbų vertės finansuojamas, panaudojant ne tik šalies, bet ir tarptautinių finansinių institucijų lėšas. Europos Investicijų bankas suteikė 20 mln. ECU paskolą dvidešimties metų laikotarpiui kelio rekonstrukcijos darbams Lietuvoje. Paskola naudojama kelio atkarpos nuo Kauno iki Lenkijos sienos rekonstrukcijai į dviejų juostų magistralę. Iš tarptautinių programų Interreg IIC ir Phare lėšų finansuojamas projektas “Via Baltica zonos erdvinė plėtra”. Iš Lietuvos pusės šiame projekte dalyvauja Kauno, Marijampolės bei Panevėžio apskritys. Visam projektui įgyvendinti skirta 1123000 eurų. Pagrindinis šio projekto tikslas – sukurti vystymo strategiją ne tik pačiam Via Baltica keliui, bet ir visai jo įtakos zonai.
Per pastaruosius metus, vykdant Via Baltica projektą, išaugo ne tik darbų apimtys, bet ir žymiai suintensyvėjo eismas magistralėje. Vidutinis pravažiuojančių automobilių srautas per dieną atkarpoje Kaunas – Marijampolė – Suvalkai lygus 6717 (1998 m. duomenimis). Jis yra mažesnis už srautą atkarpoje nuo Kauno iki Cinkiškio (11678), bet dukart viršija likusių atkarpų transporto intensyvumą (Panevėžys – Kaunas – Cinkiškis bei Panevėžys – Pasvalys – Ryga). 1998 m. kai kuriose Marijampolės – Garliavos atkarpos dalyse srautas siekė iki 11.000 automobilių, iš kurių apie 25 procentai yra sunkvežimių.
Via Baltica magistralė daro didelį poveikį ekonominei, socialinei aplinkai tiek atskirų apskričių, tiek visos respublikos mastu. Be jau aptartos transporto sistemos plėtros, Via Baltica įtakoja vystymąsi tokiose strategiškai svarbiose srityse kaip turizmo infrastruktūra, tranzito aptarnavimo infrastruktūra ir teikiamų paslaugų tinklas, investicinis potencialas. Makroekonominiame lygyje prognozuojama, jog Via Baltica projekto įgyvendinimas skatins nedarbo lygio mažėjimą bei naujų darbo vietų kūrimą, pramon.ės įmonių našumo augimą, užsienio investicijų pritraukimą, bendradarbiavimo ryšių tarp miestų ir valstybių stiprinimą.
Via Baltica ekonominis ir socialinis poveikis Marijampolės apskrityje ir mieste yra gana stiprus. Tam įtakos turi tokie veiksniai kaip netoliese esanti pasienio zona bei didžiausias Via Baltica dalyje Lietuvoje transporto intensyvumas.
Pirmiausia, augant tranzito srautui, tuo pačiu didėja ir tranzitinių keleivių bei turistų skaičius Marijampolėje. Magistralė tampa prielaida platesniam turizmo vystymui mieste bei jo apylinkėse. Tačiau savaime magistralė neskatina turizmo plėtros, tam reikia sudaryti atitinkamas sąlygas. Būtent miesto smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms atsiranda galimybė kurti šias sąlygas. Via Baltica projekto veiksmų plane numatoma vystyti turizmo objektų ir maršrutų įsteigimą (vienas iš pavyzdžių galėtų būti turistų stovyklos įsteigimas Kazlų Rūdos miške). Numatoma inicijuoti ir remti motelių įsteigimą stambesnėse gyvenvietėse – Ąžuolų Būdoje, Jungėnuose, Vinčuose. Toks išdėstymas paremtas turistų bei tranzitinių keleivių optimaliu poreikių tenkinimu, bei tuo, kad bus sudaromos sąlygos naujų darbo vietų kūrimui minėtose gyvenvietėse. Tokie turizmo serviso centrai (viešbučiai, moteliai) turėtų būti steigiami ir pačioje Marijampolėje bei apie ją. Mieste veikiančios turizmo įmonės turi galimybę dalyvauti ruošiant bei įgyvendinant regiono turizmo plėtros programas. Via Baltica projekto veiksmų plane numatytas aktyvaus poilsinio bei kultūrinio turizmo skatinimas – dviračių ir pėsčiųjų takų tinklo plėtimas (šiuo metu mieste jų nedaug), bendrų kultūrinių ir sporto įvykių organizavimas (Via Baltica ralis, dviračių lenktynės, dainų, teatrų festivaliai). Pritraukus tokių renginių organizavimą į Marijampolę, jie žymiai prisidėtų prie miesto įvaizdžio kūrimo ir gerinimo. Dar vienas svarbus uždavinys – turizmo informacijos sistemos sukūrimas. Šiuo metu Marijampolė neturi netgi turizmo informacijos centro. Toks centras, šiuolaikinėmis elektroninio ryšio priemonėmis sujungtas į bendrą tinklą kartu su kitais šalies bei užsienio turizmo informaciniais centrais, yra būtina šiuolaikinės efektyvios turizmo infrastruktūros dalis.
Prognozuojamas tranzitinių krovinių srautas Via Baltica magistralėje ir toliau didės, todėl tikslinga kuo greičiau organizuoti bei vystyti suplanuotą tranzito aptarnavimo infrastruktūrą – automobilių aptarnavimo stotis, plėsti degalinių tinklą su trumpalaikio stovėjimo aikštelėmis, užtikrinantį saugumą bei reikiamą vairuotojų ir keleivių buitinį aptarnavimą. Vienas iš numatomų projektų – regioninio multimodalinio (apjungiančio keletą transporto rūšių) transporto paslaugų komplekso Marijampolėje įsteigimas. Tokiame komplekse būtų atliekamos krovinių, gabenamų autotransportu ir geležinkeliu, perkrovimo operacijos. Kompleksas suteiktų galimybę atsirasti naujoms paslaugų firmoms – transporto, logistikos ir kt. Dar vienas projektas – muitinės komplekso įsteigimas Kalvarijoje, kuris palengvintų krovininiam transportui sienos kirtimą, nes visos reikalingos muitinės operacijos būtų atliekamos šiame komplekse, o ne pasienio poste.
Atsiradus tarptautinei magistralei, Lietuva tampa tranzito šalimi. Tai skatina tiek vietinių, tiek užsienio investicijų pritraukimą, užsienio prekybą su ES šalimis, Latvija, Estija, kitomis valstybėmis, kurie savo ruožtu yra vieni iš verslo plėtros veiksnių. Siekiant skatinti investicijų pritraukimą, projekte numatoma sukurti bendrą informacinę sistemą investuotojams ir verslininkams Via Baltica zonoje. Tokia laiku pateikiama išsami informacija apie miesto įmones bei potencialius investuotojus leistų pagyvinti miesto investicinį klimatą. Prie to prisidėtų ir numatoma pateikti verslo informacija apie Via Baltica zonos įmones per Prekybos, pramonės ir amatų rūmus. Nemaža parama įmonėms, ypač smulkioms, būtų vidaus ir tarptautinių prekybinių mugių, parodų organizavimas. Dar dvi numatomos įgyvendinti projekte priemonės, kurios leistų pristatyti tam tikrą miesto įvaizd.į ir profilį respublikos ir tarptautiniu lygiu – tai Via Baltica miestų asociacijos įkūrimas bei Via Baltica Internet puslapio sukūrimas.
Tiesiama magistralė sąlygoja daugelį galimybių miesto plėtimo ir gaivinimo atžvilgiu. Tačiau greta magistralės teikiamų galimybių reikia atsižvelgti į kai kurias galinčias susiformuoti grėsmes, kurios išdėstytos transporto sektoriaus ir jo infrastruktūros SWOT analizėje (4 lentelė).
Neefektyvaus aukštos kvalifikacijos darbo jėgos panaudojimo problemą sumažintų įsteigimas naujų įmonių, kurios diegtų su transporto infrastruktūra susijusias naujas technologijas – logistikos, informatikos, automatikos srityse. Prognozuojama, jog įgyvendinant projektą, didės mokslinių tiriamųjų darbų, verslo konsultacijų, strateginio vystymo projektų, naujų technologijų poreikis. Taigi inovacinės firmos turėtų rasti savo nišą rinkoje. Jų skatinimui Via Baltica projekte numatomas konsultacinių ir verslo rėmimo įmonių – inovacijų centrų, verslo inkubatorių, technologinių parkų – steigimas.
Norint išvengti stichiško prekybinių įmonių, restoranų, kavinių ir kitų viešojo maitinimo įmonių išdėstymo, reikia paruošti šių sektorių plėtros programas, kuriose būtų numatytas, pagrįstas ekonomiškai šių įmonių išsidėstymas.3.4 Geležinkelis
Šiuo metu Lietuvoje yra labai aktuali geležinkelių plėtros tema. Yra ruošiama labai daug programų, siekiant atgaivinti Lietuvos geležinkelį. Pati bendrovė (SPAB“Lietuvos geležinkeliai”) siekia pagrindinio strateginio tikslo įsitvirtinti tarptautinėje geležinkelio transporto paslaugų rinkoje, sėkmingai konkuruoti su kaimyniniais geležinkeliais bei autotransportu, būtina ryžtingai atstatyti ir modernizuoti geležinkelio ūkį, tęsti pradėtą jų restruktūrizaciją.

Vidutiniškai per dieną iš Marijampolės iki Lenkijos sienos važiuoja 2 tarptautiniai krovininiai traukiniai, 4 dviejų krypčių vietinius keleivius vežantys traukiniai ir 1 dviejų krypčių tarptautinius keleivius vežantis traukinys.
1999 m. lapkričio 11 dieną LR vyriausybė patvirtino Europos standarto geležinkelio Lietuvos ir Lenkijos valstybės siena – Marijampolė – Kaunas trasos (jos ilgis- 85,1 km) tiesimo specialiojo plano sprendinius. Šiuo nutarimu buvo patvirtintas Europos standarto geležinkelio koncepcijos pagrindas – 1996 metais Suomijos, Lenkijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Rusijos transporto ministrų ir Europos Sąjungos Komisijos vadovaujančiųjų pareigūnų pasirašytas 1-jo Kretos transporto koridoriaus plėtros supratimo memorandumas, kuriame nustatyta, kad geležinkelio ir kombinuotojo transporto infrastruktūra, krovinių ir keleivių terminalai, sandėliavimo ir eismo valdymo įrenginiai yra sudėtinė multimodalinio transporto koridoriaus Helsinkis – Talinas – Ryga – Kaunas – Varšuva dalis (2 Priedas).
Šie sprendiniai parengti pagal Susisiekimo ministerijos užsakymu Transporto ir kelių tyrimo instituto 1998 metais parengtus privalomuosius statinio projekto rengimo dokumentus: specialųjį planą ir statinio statybos pagrindimą. Numatytos dvi trasos tiesimo pakopos. Pirmojoje pakopoje numatomas traukinių greitis – 160 km/h, antrojoje – 250 km/h. Trasos kryptis atitinka esamą geležinkelio per valstybės sieną kryptį. Projektuojama trasa įgalins prie naujo geležinkelio prijungti esamas Mockavos ir Šeštokų geležinkelio stotis. Prieš Mockavą 6,5 km geležinkelio trasa daro 42° 42¢ posūkį Marijampolės pusėn ir su nedideliais posūkiais, apeidama reljefo ir statybų kliūtis, nedaug nukrypdama nuo teorinės tiesės, ateina į būsimąją Marijampolės stotį šalia Baraginės gyvenvietės. Tarp naujos trasos ir esamo geležinkelio ties Marijampolės stotimi yra 1,3-1,5 km tarpas, leidžiantis lygiagrečiai įrengti skirtingo pločio vėžių geležinkelio kelius sąstatams į perkrovimo aikšteles (2 Priedas). Už Marijampolės iki Kauno geležinkelio trasa beveik sutampa su teorine tiese. Trasos pabaiga šiuo projektavimo etapu – 85,1 km, iki sankirtos su rajoninės reikšmės keliu Nr. 1913 Kaunas – Pakuonis. Geležinkelio trasai tiesti prireiks daugiau kaip 513 ha (daugiausia Liudvinavo ir Veiverių seniūnijose) dirbamos žemės. Projektuojamo ruožo pabaigoje (85 km) trasa eis 1 km atstumu nuo esamo geležinkelio ir Rokelių geležinkelio stoties. Šioje vietoje reljefas ir neužstatytas apie 450 ha plotas leidžia įrengti pirmojo etapo galinę stotį su krovinių perkrovimo aikštelėmis bei visa reikiama infrastruktūra. Geležinkelio tąsa ir Kauno logistikos centro vieta bus nustatyta antrojo geležinkelio tiesimo etapo teritorijų planavimo dokumentuose, atsižvelgiant į rengiamos PHARE techninės pagalbos studijos rekomendacijas. Numatoma, kad geležinkelio trasa eis per 308 savininkų sklypus (bus patikslinta darant žemėtvarkos projektą). Dirbamoji žemė bus paimta krovinių perkrovimo stotims: Marijampolės seniūnijoje – 21 sklypas, Rokų seniūnijoje – 67 sklypai, tai atitinkamai sudarys – 250 ha ir 450 ha. Geležinkelio trasos žemės sankasai įrengti gyvenamieji namai nekliudys. Į 100 m pločio nuo geležinkelio ašies sanitarinę zoną pateks dalis sklypų ir sodybų (44), iš jų – 22 gyvenamieji namai. Daugiau kaip 142 ūkininkų sklypai bus padalyti į dvi dalis, daugiau kaip per 68 sklypus ar palei juos eis jungiamieji automobilių keliai. Socialinio trasos poveikio vertinimo duomenimis, nutiesus trasą: pagyvės vietos ekonomika, atsiras .naujų darbo vietų, kai ji bus tiesiama ir eksploatuojama; suaktyvės verslas; daugiau krovinių vežėjų ir keleivių galės naudotis geležinkeliu; didės gamybos mastas daugumoje stambių Marijampolės įmonių; padaugės darbo vietų (manoma, vidutiniškai 6 procentais).3.5 Padėties reikšmė miestui – išvados ir perspektyvos
1. Miestas yra strategiškai palankioje transporto plėtrai geografinėje padėtyje – svarbių transporto srautų sankirta.
2. Miestas turi patogų susisiekimą su kitais Pietų Lietuvos miestais.
3. Marijampolės regionas turi gerai išvystytą kelių tinklą, bei yra labiausiai automobilizuotas Lietuvoje.
4. Via Baltica magistralė įtakoja vystymąsi tokiose strategiškai svarbiose srityse kaip turizmo infrastruktūra, tranzito aptarnavimo infrastruktūra ir teikiamų paslaugų tinklas, investicinis potencialas.
5. Via Baltica magistralė tampa prielaida platesniam turizmo vystymui mieste bei jo apylinkėse, patenkinant turistų ir tranzitinių keleivių poreikius. Dėl magistralės įtakos atsiveria galimybės privataus kapitalo įmonėms aptarnavimo infrastruktūros kūrime bei pakelės paslaugų teikime
6. Prognozuojamas tranzitinių krovinių srautas Via Baltica magistralėje ir toliau didės, todėl tikslinga kuo greičiau organizuoti bei vystyti suplanuotą tranzito aptarnavimo infrastruktūrą – automobilių aptarnavimo stotis, plėsti degalinių tinklą su trumpalaikio stovėjimo aikštelėmis, užtikrinantį saugumą bei reikiamą vairuotojų ir keleivių buitinį aptarnavimą.
7. Pateikiama verslo informacija apie Via Baltica zonos įmones bei renginiai, skatinantys įmonių aktyvumą, leistų pagyvinti miesto investicinį klimatą, tiek vietos, tiek užsienio investuotojams.
8. Nutiesus europinės vėžės geležinkelio trasą, pagyvės vietos ekonomika, atsiras naujų darbo vietų, kai ji bus tiesiama ir eksploatuojama; suaktyvės verslas.
9. Europinis geležinkelis leis padidinti gamybos mastą daugumoje stambių Marijampolės įmonių, dėl ko padaugės darbo vietųLITERATŪRA
1. Marijampolės savivaldybės puslapis. [interaktyvus][2003 m. 11 12] Prieiga per internetą: www.marijampolė.lt ;
2. Statistikos departamento puslapis. Statistika. [interaktyvus], [2003 12 14]. Prieiga per internetą http://www.std.lt/web/main.php?parent=121

Leave a Comment