VILNIAUS KOLEGIJAVERSLO VADYBOS FAKULTETAS
TARPTAUTINĖS RINKOS ATASKAITA
PAGRINDINIAI MAKROEKONOMIKOS RODIKLIAI LIETUVOJE
Verslo vadybos specialybėsVV03B grupės studentės _____________ A. ŠEVANDENKOVA 2005-05-24
_____________ D. PAŠKAUSKAITĖ 2005-05-24
____________ V. BUJŪTĖ 2005-05-24
Vyr.dėstytoja ____________ L. MEDELIENĖ 2005-05-24
2004/2005 m.m.TURINYS
ĮVADAS 31. Bendrasis vidaus produktas 42. Infliacija 43. Investicijos 54. Privatizacija 55. Valstybės skola 66. Nedarbas 67. Transportas 78. Užsienio prekyba 79. Einamoji sąskaita 710. Nacionalinis biudžetas 811. Bankų sektorius 812. Žemės ūkis 813. Vidaus prekyba 914. Bendrieji šalies ekonomikos rezultatai 10 IŠVADOS 12
ĮVADAS
Tyrimo aktualumas: Šiuo metu Lietuvos ekonomikoje vyksta įvairūs pokyčiai. Daug veiksnių įtakoja ekonomiką. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą įvyko daug svarbių ekonominių pakitimų, kurie yra aktualūs valstybei ir visuomenei.
Tyrimo tikslas: Susipažinti su Lietuvos makroekonomikos rodikliais.
Uždaviniai:1. Išanalizuoti literatūrą.2. Apibūdinti pagrindinius Lietuvos makroekonomikos rodiklius.3. Apibūdinti, kokie pokyčiai vyksta Lietuvos rinkoje.4. Pateikti medžiagą PowerPoint programa.
Tyrimo objektas: Lietuvos makroekonominiai rodikliai.
Tyrimo metodas: Literatūros ir šaltinių analizė.
1. Bendras vidaus produktas (BVP) Patikslintais LR Statistikos departamento duomenimis, BVP 2001 m., palyginti su 2000 m., išaugo 5,9 %. (ketvirtąjį ketvirtį – 7,9 %.) ir sudarė 47.97 mlrd. Lt (ketvirtąjį ketvirtį – 12.45 mlrd. Lt) veikusiomis kainomis. Vienam šalies gyventojui per metus tenkanti BVP dalis siekė 13752 Lt. Išankstiniu vertinimu, 2002 m. I ketvirtį sukurtas BVP siekė 11.06 mln. litų veikusiomis kainomis (6.85 mln. litų palyginamosiomis 1995 metų kainomis) ir, palyginti su 2001 metų atitinkamu laikotarpiu, padidėjo 4,1 proc. Pirmąjį ketvirtį bendrosios pridėtinės vertės augimą lėmė žemės ūkio, elektros tiekimo, vidaus prekybos, draudimo įmonių produkcijos pokyčiai. Platesnė informacija: Lietuvos Statistikos departamentas.
1 pav. BVP POKYČIAI,palyginti su praėjusių metų atitinkamu ketvirčiu, %
2. Infliacija LR Statistikos departamento duomenimis, 2001 m. metinė infliacija (2001 m. gruodžio mėn., palyginti su 2000 m. gruodžio mėn.) sudarė 2,0 % (2000 m. gruodžio mėn., palyginti su 1999 m. gruodžio mėn. – 1,4 %). Metinės infliacijos lygiui didžiausios įtakos turėjo per 2001 metus 6,2 % pabrangę maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, 21,1 – ryšių grupės prekės ir paslaugos. Taip pat įtaką darė 10,9 % atpigusios transporto, 2,9 – drabužių ir avalynės, 2,4 % – būsto apstatymo, namų apyvokos įrangos ir kasdienės būsto priežiūros grupės prekės ir paslaugos. 2001 m. vidutinė metinė infliacija (2001 m., palyginti su 2000 m.) sudarė 1,3 % (2000 m., palyginti su 1999 m. – 1 %). 2002 m. balandžio mėn. metinė infliacija (2002 m. balandžio mėn., palyginti su 2001 m. balandžio mėn.) sudarė 1,3 % (2001 m. balandžio mėn., palyginti su 2000 m. balandžio mėn., – 0,8 %). Platesnė informacija: Lietuvos Statistikos departamentas.
2 pav. Infliacija Lietuvoje
3. Investicijos LR Statistikos departamento duomenimis, tiesioginės užsienio investicijos 2002 m. sausio 1 d. sudarė 10.66 mlrd. Lt (3.02 mlrd. eurų) ir per metus padidėjo 14,2 %. (2001 m. sausio 1 d. buvo 9337,3 mln. Lt). Vienam Lietuvos gyventojui teko 3062 Lt* (868 eurai) tiesioginių užsienio investicijų. Pagrindinės šalys investuotojos – Danija (1982,9 mln. Lt, arba 18,6 %), Švedija (1720,6 mln. Lt , arba 16,1 %), Estija (1071,5 mln. Lt, arba 10,0 %), Vokietija (984,5 mln. Lt, arba 9,2 %) ir JAV (882,6 mln. Lt, arba 8,3 %). Per 2001 metus 80 % išaugo Estijos, 43 % –Vokietijos tiesioginės investicijos. Daugiausiai investuota į apdirbamąją pramonę – 25,6 %, prekybą – 20,4 %, finansinio tarpininkavimo įmones – 19,9 %, ryšių paslaugas – 14,7 % visų tiesioginių užsienio investicijų. Per 2001 m. daugiausiai investuota į finansinio tarpininkavimo įmones. Platesnė informacija: Lietuvos Statistikos departamentas.4. PrivatizacijaValstybės turto fondo duomenimis, per praėjusius metus Lietuvoje privatizuoti 842 valstybei ir savivaldybėms priklausę objektai už 462 mln. Lt. Didžiausi sandoriai buvo pasirašyti už 190,4 mln. Lt pardavus “Lietuvos jūrų laivininkystės” kontrolinį 76,4 % akcijų paketą bei LTB 90,7 % akcijų paketą, už kurį sumokėta 150 mln. Lt. Per keturis šių metų mėnesius Lietuvoje privatizuoti 336 objektai už 129,7 mln. litų. Valstybės turto parduota – 200 objektų už 102,96 mln. litų, o savivaldybių – 136 objektai už 26,74 mln. litų. Valstybės turto fondo vadovai susitiko su daugiau kaip trijų stambių tarptautinių aviacijos bendrovių atstovais dėl LAL privatizavimo. Susitikimų metu gauta išsami informacija apie potencialių investuotojų planus dalyvauti LAL privatizavimo procese, išklausyta jų nuomonė apie aviakompanijos ilgalaikio vystymo perspektyvas. 2001 m. lapkričio mėnesį Valstybės turto fondas paskelbė AB “Lietuvos dujos” privatizavimą. Pardavus 34 % bendrovės akcijų strateginiam Vakarų investuotojui, vyriausybė skelbs 34 % bendrovės akcijų pardavimo Rusijos dujų tiekėjui konkursą. Likęs akcijų paketas kol kas liks valstybės rankose. 2002 m. balandžio mėnesį Privatizavimo komisija pritarė Komisijos AB „Lietuvos dujos“ privatizavimo procesui koordinuoti sprendimui dėl Ruhrgas AG ir E.ON Energie AG konsorciumo pripažinimo ir paskelbimo atrankinio konkurso laimėtoju privatizuojant AB “Lietuvos dujos” 34 % valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų. Vykdant reorganizavimą, privatizacijai ruošiamos taip pat “Lietuvos energija” bei “Lietuvos geležinkeliai”. Platesnė informacija: Valstybės turto fondas.
4. Valstybės skola LR Finansų ministerijos duomenimis, visa valstybės skola 2001 m. pabaigoje siekė 12.90 mlrd. Lt ir per metus padidėjo 17 mln. Lt. Užsienio skola sudarė 9.86 mlrd. litų arba 76.4 % visos valstybės skolos. Užsienio skola 2001 m. sudarė 20.6 % BVP. Visa ilgalaikė skola buvo 12,10 mlrd. Lt arba 93.8 % visos skolos; trumpalaikė skola – 0,81 mlrd. Lt ir sudarė tik 6.2 % visos skolos. Paskutiniais LR Finansų ministerijos duomenimis, visa valstybės skola š. m. kovą sumažėjo 20.2 mln. Lt ir baigiantis mėnesiui sudarė 12.90 mlrd. Lt – t. y. 25.2 % prognozuojamo BVP. Užsienio skola sudarė 9.70 mlrd. Lt arba 75.2 % visos valstybės skolos. Visa ilgalaikė skola buvo 12.13 mlrd. Lt arba 94 % visos valstybės skolos; trumpalaikė skola – 0.77 mlrd. Lt arba 6 % visos skolos. Platesnė informacija: LR Finansų ministerija. 5. Nedarbas Respublikinės darbo biržos duomenimis, 2001 m. vidutinis metinis nedarbo lygis (užsiregistravusių darbo biržoje bedarbių skaičiaus santykis su darbo jėga) siekė 12,5%. Respublikinės darbo biržos duomenimis, š. m. gegužės mėn. 1 d. buvo 206.1 tūkst. bedarbių. Per mėnesį jų skaičius sumažėjo 15 tūkst. Nedarbo lygis balandžio mėn. buvo 11.8 % (2001 m. balandžio mėn. – 12.8 %). Bedarbio pašalpas balandžio mėn. pabaigoje gavo 22.1 tūkst. bedarbių. Platesnė informacija: Lietuvos darbo birža.6. Transportas2001 m. transportavimas, sandėliavimas ir ryšiai sukūrė 5.31 mlrd. Lt pridėtinės vertės (veikusiomis kainomis) arba 11.1 % BVP. Lyginant su 2000 m., krovinių pervežimas geležinkelių transportu sumažėjo 5.0 %, vidaus vandenų transportu – 36.3 %, oro transportu padidėjo 0.9 %. 2002 m. sausio –balandžio mėnesiais krovinių pervežimas geležinkelių transportu padidėjo 22.0 %, oro transportu – 1.7 %, vidaus vandenų transportu sumažėjo 37.4 %, lyginant su 2001 m. tuo pačiu laikotarpiu. Platesnė informacija: LR Susisiekimo ministerija. 7. Užsienio prekyba Muitinės deklaracijų duomenimis, 2001 m. Lietuvos užsienio prekybos apyvarta sudarė 43.46 mlrd. Lt: eksportas – 18.33 mlrd. Lt, importas – 25.13 mlrd. Lt. Lyginant su 2000 m., eksportas išaugo 20.3 %, importas – 15.1 %. Neigiamas užsienio prekybos deficitas siekė 6.8 mlrd. Lt. 2001 m. daugiausia prekių eksportuota į ES valstybes – 47.9 % bendro eksporto (į NVS eksportas sudarė 19.5 %). Importuota prekių taip pat daugiausia iš ES valstybių – 44.4 % bendro importo (iš NVS importas sudarė 29.7 %). Importas iš ES valstybių per metus padidėjo 18 %, iš NVS – 8 %, lyginant su 2000 m. Eksportas į ES valstybes padidėjo 20.4 %, o į NVS – 44.7 %, lyginant su 2000 m. Svarbiausi Lietuvos eksporto partneriai – Jungtinė Karalystė (14. %), Latvija (12.6 %), Vokietija (12.5 %), Rusija (10.9 %), importo – Rusija (25.6 %), Vokietija (17.4 %), Lenkija (4.9 %) ir Italija (4.3 %). Platesnė informacija: Lietuvos Statistikos departamentas.
8. Einamoji sąskaita2001 m. mokėjimų balanso einamosios sąskaitos deficitas (ESD) sudarė 2.29 mlrd. Lt. Palyginti su 2000 m., ESD sumažėjo 404.6 mln. Lt arba 15 %. LB vertinimais, 2001 m. ESD sudarė apie 4.8 % BVP (2000m. – 6,0 %). 2002 m. kovo mėn. mokėjimo balanso einamosios sąskaitos deficitas sudarė 21.8 mln. Lt. Palyginus su 2001 m. kovo mėn., jis sumažėjo 217.4 mln. Lt. 2002 m. sausio-kovo mėn. ESD sudarė 475.3 mln. Lt. Prognozuojama, kad 2002 m. I ketvirčio ESD sudarys 4.3-4.7 % BVP. Platesnė informacija: LR Lietuvos Bankas:.9. Nacionalinis biudžetas LR Finansų ministerijos duomenimis, per 2001 m. į valstybės biudžetą buvo surinkta 6344,789 mln. Lt pajamų. Valstybės biudžeto deficitas 2001 m. buvo 654.635 mln. Lt (planas – 906 mln. Lt). Galutiniais Finansų ministerijos duomenimis, 2002 m. sausio-balandžio mėn. valstybės biudžeto pajamos 98.6 mln. Lt arba 3.5 % viršijo planuotąsias. Per keturis š. m. mėnesius gauta 2934.4 mln. Lt pajamų, prognozuota surinkti 2835.8 mln. Lt. Palyginamosiomis sąlygomis šiemet gauta 121.1 mln. Lt arba 6.02 % pajamų daugiau nei tą patį 2001 m. laikotarpį. Š. m. sausio-balandžio mėn. nacionalinio biudžeto pajamos 124.6 mln. Lt viršijo prognozuotąsias. Palyginamosiomis sąlygomis nacionalinis biudžetas šiemet gavo net 179.1 mln. Lt arba 6.1 % daugiau pajamų nei pernai per atitinkamą laikotarpį. Nacionalinio biudžeto pajamos siekė 3444.8 mln. Lt. Platesnė informacija: LR Finansų ministerija. 10. Bankų sektoriusLietuvos banko duomenimis, 2002 m. I ketvirčio pabaigoje Lietuvoje veikė 9 komerciniai bankai, 4 užsienio bankų skyriai, 42 kredito unijos su 12.4 tūkstančiais narių. 2002 m. I ketvirtį privatizavus AB LŽŪB, padidėjo užsienio investuotojų dalis bankų akciniame kapitale, tai pratęsė užsienio investuotojų įtakos bankų kapitale augimo tendenciją: 1996 01 01 užsieniečiai valdė 16 % veikiančių bankų akcinio kapitalo; 2001 01 01 – 58 %, 2002 01 01 – 81 %, 2002 04 01 – 89 %. 2002 m. balandžio 1 d. duomenimis, septyniuose iš devynių veikiančių komercinių bankų užsienio investuotojai valdė daugiau nei pusę akcinio kapitalo. 2002 m. I ketvirtį komerciniai bankai uždirbo 32.3 mln. Lt pelno. Iš jų septyni bankai dirbo pelningai ir gavo 36.4 mln. Lt pelno. Didžiausią pelną gavo AB “Vilniaus bankas”, kuris uždirbo net 72.8 % viso bankų sistemos pelno. Bankų vykdoma aktyvi kreditavimo politika, aštrėjanti konkurencija nulėmė tai, kad Lietuvos rinkoje nukrito palūkanų normos. Analitikų vertinimais, šiuo metu palūkanų normos Lietuvoje yra vienos mažiausių Vidurio ir Rytų Europoje. Platesnė informacija: LR Lietuvos Bankas.
11. Žemės ūkis LR Statistikos departamento duomenimis, 2001 m. žemės ūkis, medžioklė ir miškininkystė sukūrė produkto už 3.01 mlrd. Lt veikusiomis kainomis arba 6.3 % BVP. Lyginant su 2000 m. (palyginamosiomis kainomis), šios ekonominės veiklos sukurta pridėtinė vertė sumažėjo 6.9 %. 2001 m. IV ketvirtį žemės ūkyje, medžioklėje ir miškininkystėje dirbo 17 % visų užimtųjų. Per metus užimtųjų skaičius šiame sektoriuje sumažėjo daugiausiai – 16 tūkst. Platesnė informacija: LR Žemės ūkio ministerija. 12. Vidaus prekyba LR Statistikos departamento duomenimis, 2001 m. didmeninė ir mažmeninė prekyba suteikė paslaugų už 6,66 mlrd. Lt (veikusiomis kainomis), tai sudarė 13.9 % BVP. Lyginant su 2000 m. (palyginamosiomis kainomis), didmeninės ir mažmeninės prekybos sukurta pridėtinė vertė išaugo 3.3 %. Mažmeninės prekybos, įskaitant prekybą automobiliais ir motociklais, jų techninę priežiūrą ir remontą, automobilių degalų mažmeninę prekybą, apyvarta (be PVM) 2001 m. išaugo 7.4 %, palyginus su 2000 m. 2001 m. daugiausiai išaugo buitinių elektrinių prietaisų, radijo ir televizijos prietaisų specializuota mažmeninė prekyba – 33 %, variklinių transporto priemonių pardavimas – 31.1 %. Platesnė informacija: LR Ūkio ministerija.3 pav. VIDUTINIO MĖNESINIO BRUTO DARBO UŽMOKESČIO POKYČIAI,palyginti su ankstesniu ketvirčiu, %
13. Bendrieji šalies ekonomikos rezultatai 2004 metų ketvirtojo ketvirčio pabaigoje šalyje buvo 3425,5 tūkst. gyventojų. Per ketvirtį jų skaičius sumažėjo 6,6 tūkst. 2004 metų ketvirtąjį ketvirtį išliko pastarojo laikotarpio aukšto ekonomikos augimo tendencija. Atlikus šalies ekonomikos vertinimą pagal turimus statistinius duomenis 70 dieną ketvirčiui pasibaigus buvo patikslinti bendrojo vidaus produkto įverčiai. 2004 metų ketvirtąjį ketvirtį šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) sudarė 16883 mln. Lt, o augimas – 6,7 proc., palyginti su 2003 metų ketvirtuoju ketvirčiu. Didžiausias pakilimas buvo su gamyba ir vartojimu susijusiose veiklos rūšyse: pramonėje, didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje. Paklausa vidaus rinkoje išliko aukšta ir mažmeninė prekių apyvarta išaugo 7,3 proc. Apdirbamosios pramonės parduotos produkcijos apimtis padidėjo 8,0 proc. Visos pramonės produkcijos parduota 7,6 proc. daugiau, palyginti su 2003 metų ketvirtuoju ketvirčiu.
Statybos darbų apimtis šalies teritorijoje, palyginti su ankstesniais ketvirčiais, žymiai padidėjo, tačiau skaičiuojant palyginamosiomis 2000 metų kainomis, realus augimas palyginti su 2003 metų ketvirtu ketvirčiu buvo tik 0,9 proc. Išankstiniais duomenimis, 2004 metų ketvirtąjį ketvirtį šalies teritorijoje investuota 3641,8 mln. Lt, t.y. 15,4 proc. daugiau, palyginti su ankstesnių metų atitinkamu laikotarpiu, skaičiuojant palyginamosiomis kainomis. Prekių eksportas augo sparčiau (28,4 proc.) nei importas (12,2 proc.), ir neigiamas užsienio prekybos balansas sumažėjo. Darbo biržos duomenimis, registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis pastoviai mažėjo – nuo 7,7 proc. 2003 metų gruodžio mėn. iki 6,0 proc. 2004 metų gruodžio mėn. Šalies ūkio darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo 8,5 proc., o realusis darbo užmokestis dėl infliacijos augo lėčiau – 4,3 proc. Gyventojų indėliai sparčiai didėjo ir 2004 metų ketvirtojo ketvirčio pabaigoje siekė 9812 mln. Lt.2001 IV ketv. 2002 IV ketv. 2003 IV ketv. 2004 I ketv. 2004 II ketv. 2004 III ketv. 2004 IV ketv. Gyventojų skaičius, tūkst. (a) 3475,6 3462,6 3445,9 3440,7 3436,5 3432,1 3425,5 Natūralus gyventojų prieaugis, žm. (b) -3729 -4058 -3301 -3509 -2529 -1251 -3511 Šalies ūkio darbuotojų vidutinis mėnesio darbo užmokestis, Lt (c) 1087,1 1145,1 1207,9 1145,9 1222,1 1260,8 1310,2 Vidutinė senatvės pensija, Lt (c) 317,4 327,8 345,0 345,2 370,0 378,9 392,3 Nedarbo lygis (tyrimo duomenimis), proc. (a) 17,9 13,0 11,6 13,0 11,3 10,6 10,8 Bendrasis vidaus produktas veikusiomis kainomis, mln. Lt (b) 12811 13648 15077 13164 15433 16429 16883 Bendrojo vidaus produkto pokytis, proc. (d) 7,9 6,5 11,5 7,1 7,3 5,8 6,7 Vartotojų kainų indeksas, proc. (d) 102,1 99,0 98,7 98,8 100,5 102,4 103,1 Gamintojų kainų indeksas, proc. (d) 91,5 101,0 99,8 98,0 107,6 109,2 109,5 Parduota pramonės produkcija, mln. Lt (b) 7057 7190 8435 8365 8283 8844 9981 Statybų apimtis, mln. Lt (b) 869,5 1098,4 1345,8 650,3 1160,5 1488,7 1475,8 Mažmeninė prekių apyvarta, mln. Lt (b) 3900,1 4166,0 4900,8 4198,5 4916,4 5041,7 5456,2 Pakrauta ir iškrauta krovinių uoste, tūkst. t (b) 4977,3 7653,1 7833,7 8337,6 6801,2 6218,0 6120,9 Materialinės investicijos, mln. Lt (b) 3203,5 2711,6 3013,3 1507,8 2236,3 2710,9 3641,8 Eksportas, mln. Lt (b) 4379 5002 5785 5521 6079 6702 7426 Importas, mln. Lt (b) 7025 7741 8448 7293 8516 8810 9477 Gyventojų indėliai, mln. Lt (a) 6357 6878 7887 8098 8708 8904 9812 Valstybės skola užsieniui, mln. Lt (a) 9856,2 9177,8 7354,2 8557,2 8090,0 7812,3 7473,3 (a) – ketvirčio pabaigoje; (b) – per ketvirtį; (c) – vidutiniškai per ketvirtį; (d) – palyginti su praėjusių metų atitinkamu ketvirčiu
4 pav. Pagrindiniai Lietuvos ekonomikos rodikliai