makroekonomika

Makroekonomika

Nedarbas
Norint išmatuoti nedarbą visi gyventojai skirstomi į 3 kategorijas dirbantys, nedirbantys, nepriklausantys darbo jėgai.
Nedarbas atsiranda tada, kuomet darbingas žmogus ieško, bet neranda darbo. Nedarbo lygis lygus bedarbių ir darbo jėgos santykiniam palyginimui padaugintam iš 100 proc.
Nedarbo tipai:
1. Frikcinis arba tekamasis nedarbas. Tai trumpalaikis nedarbas, kuris atsiranda žmonėms paliekant darbą dėl įvairių priežasčių(pakilo į geresnę darbo vietą, pasibaigė darbo laikotarpis.). Jis yra priimtinas jei neviršija 4-6 proc. Jo visiškai pašalinti negalima.
2. struktūrinis nedarbas. Jis atsiranda, kai profesinė, kvalifikacinė arba regioninė darbo paklausos struktūra nebeatitinka darbo pasiūlos struktūros. Susidaro keeičiantis gamybos technologijai, gaminių nomenklatūrai. Gali susidaryti kuomet valstybė pakelia minimalų atlyginimą. Kai vyriausybė nustato nekvalifikuotų darbuotojų minimalų darbo užmokestį didesnį už rinkos pusiausvyros. Susidaro darbuotojų perteklius. Darbuotojai pakeičiami mašinomis.
3. Ciklinis nedarbas atsiranda dėl laikinai sumažėjusios visuminės paklausos. Dažniausia nuosmokių metu, kai laisvų darbo vietų skaičius yra mažesnis už norinčiųjų dirbti darbuotojų skaičių.

Visiško užimtumo nedarbo lygis lygus naturaliam nedarbo lygiui. Naturalus nedarbo lygis yra tas, kuriam esant laisvų darbo vietų skaičius sutampa su dirbti norinčių žmonių skaičiumi (apie 5,5-6%).
Tautos kaip visumos needarbo kaštus sudaro prarastos prekės ir paslaugos, kurias būtų buvę galima pagaminti esant visiškam užimtumui. Įvertinant nedarbo kaštus skaičiuojamas potencialus BNP, kuris sukuriamas esant visiškam užimtumui. Nedarbo kaštai lygūs potencialaus BNP ir BNP skirtumui ir šis skirtumas vadinamas BNP atotrūkiu.
Asmeniniai ne

edarbo kaštai apima prarastas nedirbančių individų pajamas, prarastą darbinį patyrimą, žinias, igudimą..

Infliacija.
Tai bendrojo kainų lygio kilimas ekonomijoje, dėl kurio krinta piniginio vieneto perkamoji galia.
Perkamoji galia- prekių ir paslaugų kiekis, kurį galima nupirkti už tam tikrą sumą. Vienos ar kelių prekių kainų kilias nėra infliacija. Infliacijos lygis dažniausiai matuojamaspakitimais vartojimo kainų indekse. Tai indeksas palyginantis einamųjų metų vartojamų prekių ir paslaugų krepšelio kainas su ankstesnių metų to paties prekių krepšelio kainomis.
Taip vadinama 70 taisyklė leidžia greitai paskaičiuoti metų skaičių, per kurį kainų lygis dvigubai padidės.
70 dalinti iš metinės infliacijos procentais.
Priežastys:
1. Paklausos sukelta arba sąlygota infliacija kai padidėja visuomeninė paklausa prekėms ir paslaugoms. Kai individų, firmų ir vyriausybės paklausa didėja greičiau negu galimybės jas patenkinti. Kainos pradeda kilti. Kainų lygis gali kilti ir dėl viisuotinio laukimo, kad kainų lygis kils. Tai laukimo są;ygota infliacija.
2. Pasiūlos sąlygota infliacija susidaro kai didėja gamybos kaštai. Pasiūlos infliacija gali susidaryti pabrangus žaliavoms, padidėjus darbo užmokesčiui, siekiant gauti didesnį pelną.

Situacija kai gamybos apimtis nedidėja arba mažėja, o kainos kyla yra vadinama stagnacija.
Infliacijos kaštai:
Infliacija parpaskirsto turtą ir pajamas, jei esant laimi turto sąvininkai, o pralaimi gyvenantys vien iš darbo pajamų, daugiausia tie, kurie fiksuotas pajamas.
Nenumatyta infliacija perpaskirsto pajamas iš tų, kurie skolina tiems, kurie skolinasi.

Leave a Comment