LR mokesc.uz aplinkos tersima

LIETUVOS RESPUBLIKOS
MOKESČIŲ UŽ APLINKOS TERŠIMĄ ĮSTATYMAS

Mokesčiai už aplinkos teršimą yra aplinkos apsaugos ekonominio mechanizmo elementas, skatinantis mažinti teršimą bei neigiamą jo poveikį aplinkai.

Šiame įstatyme:
didžiausia leistina tarša (DLT) – didžiausiai leistinas teršiančiųjų medžiagų kiekis, išmetamas į aplinką iš atskiro teršimo šaltinio per laiko vienetą, kuris, įvertinus kitų teršimo šaltinių poveikį ir įmonių plėtojimo perspektyvą, neviršija nustatytų aplinkos kokybės normų;
laikinai leista tarša (LLT) – laikinai leistas teršiančiųjų medžiagų kiekis, išmetamas į aplinką per laiko vienetą, nustatomas laikotarpiui iki bus pasiektas DLT;
normatyvas – apmokestinamuoju laikotarpiu leistas išmesti į aplinką teeršalų kiekis (DLT ar LLT).
· Lietuvos Respublikos mokesčių už aplinkos teršimą įstatymas įsigalioja nuo 1991 m. liepos 1 dienos.
· Mokesčių už aplinkos teršimą tarifai keičiami ir papildomi nustačius mokesčius už Lietuvos Respublikos mokesčių už aplinkos teršimą įstatyme nenurodytas teršimo rūšis, apmokestinus naujas teršiančiąsias medžiagas ir teršimo šaltinius, keičiantis ekologinei-ekonominei situacijai Lietuvos Respublikoje, taip pat nustačius ekologinius normatyvus.
· Įpareigoti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentą iki 1994 m. gegužės 15 d. sudaryti sutartį su Kavarsko valstybine vandens perkėlimo įmone dėl vandens perkėlimo iš Šventosios upės į Nevėžio upę ir gaarantuoti šių darbų finansavimą.
· Nustatyti, kad mokesčiai pagal pagrindinį ir lengvatinį tarifus įskaitomi į gamybos kaštus. Šių mokesčių 70 procentų mokama į savivaldybių gamtos apsaugos fondus, o 30 procentų – į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą.Susivienijimas “Akmencementas”, Mažeikių naftos perdirbimo gamykla, Jonavos “Azotas”, Kėdainių chemijos gamykla moka į savivaldybių ga

amtos apsaugos fondus 50 procentų ir 50 procentų – į valstybės biudžetą.Lietuvos valstybinė rajoninė elektrinė atitinkamai – 10 procentų ir 90 procentų, Panevėžio mieste ir rajone esančios įmonės, išmetančios teršalus į Nevėžio upę, atitinkamai – 50 procentų ir 50 procentų.
· Mokesčiai energetikos įmonėms diferencijuojami pagal kuro rūšis.
· Lėšos, gautos taikant ekonomines sankcijas, išieškomos iš mokėtojui liekančio pelno į Valstybinį gamtos apsaugos fondą.

I. MOKESČIŲ OBJEKTAS IR MOKĖTOJAI

· Mokesčių objektas yra išmetami į aplinką fiziniai, cheminiai ar biologiniai teršalai, neigiamai veikiantys žmogų ir aplinką. Mokesčiai nustatomi atsižvelgiant į teršalų kiekį, kenksmingumą, normatyvą bei jo įgyvendinimo laiką.
· Mokesčius už aplinkos teršimą moka juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie teršia aplinką ir kuriems nustatyti normatyvai.

II. MOKESČIŲ TARIFAI IR JŲ NUSTATYMO TVARKA

· Mokesčių tarifai nustatomi vienai teršalų tonai. Vandens ir atmosferos teršalams mokesčių tarifai pagal nukrypimo nuo normatyvo dydį skirstomi į:
1) pagrindinį;
2) padidintą;
3) lengvatinį.
· Už vaandens teršimą teršėjas apmokestinamas:
1) neviršijus nustatyto normatyvo – pagal pagrindinį tarifą, pateiktą šio įstatymo 1 priedėlyje;
2) viršijus nustatytą normatyvą – pagal padidintą tarifą, apskaičiuojama pagal 3 priedėlio 1 formulę.
· Už teršalų išmetimą į atmosferą iš stacionarinių šaltinių teršėjas apmokestinamas:
1) neviršijus nustatyto normatyvo – pagal pagrindinį tarifą, pateiktą šio įstatymo 2 priedėlyje;
2) viršijus nustatytą normatyvą – pagal padidintą tarifą, apskaičiuojama:
a) energetikos objektams pagal 3 priedėlio 1 formulę,
b) pramonės įmonėms pagal 3 priedėlio 2 formulę.
Įmonė už kiekvieną išmetamų teršalų toną iš mobilių taršos šaltinių moka pagal pagrindinį tarifą, pateiktą šio įstatymo 2 priedėlyje.
Transporto priemonės su veikiančiais neutralizatoriais neapmokestinamos.
· Išmetus mažesnį ne

egu DLT normatyvas teršalų kiekį, pagrindinis tarifas mažinamas pagal 3 priedėlio 3 formulę.
· Juridiniai ir fiziniai asmenys, savo lėšomis įgyvendinantys gamtosaugos priemones, mažinančias teršimą ne mažiau kaip 25 procentais, atleidžiami nuo mokesčių pagal pagrindinį tarifą padarytoms išlaidoms padengti, bet ne ilgiau kaip 3 metams.
· Juridiniai ir fiziniai asmenys, nustatyta tvarka nevykdantys teršalų išmetimo apskaitos, mokestį moka pagal valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnų nustatomą išmetamų teršalų kiekį.

III. MOKĖJIMO TVARKA IR KONTROLĖ
· Mokesčius pagal nustatytą formą apskaičiuoja ir moka šių mokesčių mokėtojai.
· Mokesčiai mokami avansiniais mokėjimais lygiomis dalimis nuo metinių mokesčių sumos, apskaičiuotos pagal pagrindinį tarifą už normatyvinį teršalų kiekį kas ketvirtį iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio 15 dienos. Metų pabaigoje mokesčių suma perskaičiuojama pagal faktinį išmestų teršalų kiekį ir iki vasario 1 dienos metiniai apskaičiavimai pateikiami Valstybinei mokesčių inspekcijai.
· Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerija kartu su Valstybine mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos kontroliuoja mokesčių apskaičiavimo teisingumą. Už nuslėptų teršalų kiekį mokamas mokestis ir taikoma dešimteriopo tarifo dydžio bauda.
· Laiku neapmokestinti mokėtojai apmokestinami, mokestis išieškomas, grąžinamas bei patikslinamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
· Laiku nesumokėjus mokesčių, imami delspinigiai Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

MOKESČIŲ UŽ VANDENS TERŠIMĄ PAGRINDINIAI TARIFAI

Teršalas Tarifas lt/t Teršalas Tarifas lt/t
1. Aliuminis 928 2. Arsenas 9280
3. Atrazinas 92800 4. Azotas bendras 232
5. BDS5 232 6. Benz(a)pirenas 92800000
7. Benzolas 928 8. Chloridai 1
9. Chlorofosas 92800000 10. Chromas be

endras 46400
11. Cianidai 9280 12. Cinkas 46400
13. 2,4 – D 4640 14. DDT, DDE, DDD 92800000
15. Dalaponas 232 16. Fenoliai 464000
17. Fluoridai 928 18. Formaldehidas 4640
19. Fosfamidas 331760 20. Fosforas bendras 789
21. Furfurolas 464 22. Geležis 1531
23. Gyvsidabris 4640000 24. Kadmis 92800
25. Kalcis 3 26. Kalis 9
27. Karbamidas 93 28. Kobaltas 92800
29. Ksilolas 9280 30. Magnis 12
31. Manganas 46400 32. Metanolis 4640
33. Nafta ir jos produktai 9280 34. Naftalinas 116000
35. Natrio trichloracetatas 13456 36. Nikelis 46400
37. Prometrinas 9280 38. Rodanidai 4640
39. Simazinas 92800000 40. SPAM (detergentai) 4640
41. Stibis 9280 42. Stirolas 4640
43. Sulfatai 5 44. Sulfidai 92800000
45. Suspenduotos medžiagos 46 46. Švinas 35312
47. Terpentinas 2320 48. Toluolas 928
49. Vanadis 464000 50. Varis 92800
51. Vinilacetatas 2320

Iš Panevėžio miesto ir Panevėžio rajono įmonių į Nevėžio upę išmetamiems teršalams pagrindiniai tarifai didinami 2 kartus.
* Į sąrašą neįrašytoms medžiagoms, kurioms didžiausia leistina koncentracija (DLK) nustatyta, išskyrus azotą neorganiniuose junginiuose, tarifai (T) apskaičiuojami pagal formulę:
T = 464 x Ai, kur Ai – i-os medžiagos santykinio agresyvumo rodiklis, apskaičiuojamas pagal “Gamtosaugos priemonių įgyvendinimo ekonominio efektyvumo nustatymo ir ekonominių nuostolių, kuriuos patiria liaudies ūkis dėl aplinkos užterštumo, įvertinimo laikinąją metodiką” (Patvirtinta TSRS valstybinio plano komiteto, TSRS Mokslų Akademijos Prezidiumo 1983 m. spalio 21 d. Nr. 254/284/134 nutarimu. Maskva, “Ekonomika”, 1986).

MOKESČIŲ UŽ ATMOSFEROS TERŠIMĄ PAGRINDINIAI TARIFAI

Teršalas Tarifas lt/t Teršalas Tarifas lt/t
1. Acetaldehidas 208 2. Acetonas 11
3. Acto rūgštis 71 4. Akroleinas 600
5. Aliuminio oksidai 190 6. Amoniakas 52
7. Angliavandeniliai 6 8. Anglies oksidas 5
9. Anglies tetrachloridas 10 10. Arseno oksidas 7905
11. Azoto oksidai (perskaičiavus į NO2) 206 12. Azoto rūgštis 142
13. Bario chloridas 2236 14. Benzaldehidas 104
15. 3,4 – Benz(a)pirenas 6300000 16. Benzilo alkoholis 43
17. Benzinas (perskaičiuojant į anglį) 6 18. Benzolas 55
19. Boro rūgštis 87 20. Butadienas 1- 3 8
21. Butanolis (butilo alkoholis) 39 22. Butilacetatas 9
23. Chloras 447 24. Chlorbenzolas 17
25. Chloroformas 224 26. Chloroprenas 3873
27. 6-valenčio chromo neorganiniai junginiai (CRO3) 50000
28. Ciano vandenilis 1410 29. Cikloheksanonas 73
30. Cinko oksidas 1225 31. Dibutilftalatas 173
32. Dichlordifluormetanas (freonas-12) 1 33. Dichloretanas 12
34. Difluorchormetanas (freonas-22) 1 35. Dimetiletanolaminas 548
36. Dimetilformamidas

71 37. Druskos rūgštis 78
38. Etanolis (etilo alkoholis) 1 39. Etilacetatas 17
40. Etilbenzolas 39 41. Etilenas 4
42. Etileno oksidas 224 43. Epichlorhidrinas 87
44. Fenolas 1550 45. Floro junginiai 4900
46. Fluoro vandenilis 4900 47. Fluortrichlormetanas (freonas-11) 1
48. Formaldehidas 1200 49. Fosforo anhidridas 347
50. Furfurolas 66 51. Gyvsidabrio neorganiniai junginiai (Hg) 112000
52. Kadmio oksidas 35355 53. Kanifolijos fliusas 27
54. Kaprolaktamas 50 55. Kobalto oksidas, metalinis kobaltas 8650
56. Ksilolas 12 57. Maleino anhidridas 173
58. Manganas ir jo oksidai (perskaičiavus į MnO2) 35350 59. Matanolis (metilo alkoholis) 25
60. Metilakrilatas 87 61. Metilchloroformas (1,1,1-trichloretanas) 20
62. Metileno chloridas 2 63. Metilmerkaptanas 14450
64. Naftalinas 316 65. Natrio, magnio, kalio, kalcio, geležies, stroncio, molibdeno, volframo, bismuto oksidai 76

66. Natrio sulfatas 39
67. Natrio šarmas 1096 68. Nikelis ir jo oksidai 27375
69. Nikelio sulfatas 27375 70. Ozonas 1061
71. Perchloretilenas 50 72. Selenas amorfinis 245
73. Seleno oksidas (IV) 86603 74. Sieros anhidridas (SO2) 110
75. Sieros rūgštis (H2SO4) ir SO3 245 76. Sieros vandenilis 274

Teršalas Tarifas lt/t Teršalas Tarifas lt/t
77. Silicio dioksidas 4166 78. Skruzdžių rūgštis 87

79. Stirolas 387 80. Suodžiai 208
81. Sviesto rūgštis 123 82. Švino neorganiniai junginiai (Pb) 112000
83. Terpentinas 2 84. Trichloretanas 19
85. Trichloretilenas 12 86. 1,1,2-trifluor-1,2,2-trichloretanas (freonas-113) 0,3

87. Trikrezolis 775
88. Toluolas 7 89. Vanadžio pentoksidas (dulkės) 6125
90. Vinilacetatas 32 91. Vinilo chloridas 1732

92. Akmens anglies dulkės 200
93. Anglies pelenai: Donecko, Pamaskvio 350 Kuznecko, Ekibastuzo, Karagandos 400
Beriozovo, Nazarovo, Angreno 300 94. Cemento gamybos dulkės (vidutiniškai) 225
95. Durpių pelenai (vidutiniškai) 300 96. Gipso, klinčių, kalkių, džiovinto bei degto molio dulkės 125

97. Kietos dalelės, išmetamos transporto priemonių ir mechanizmų 1500

98. Organinės ir neorganinės dulkės 98
99. Talko dulkės 175 100. Žėručio dulkės 350

* Į sąrašą neįrašytoms medžiagoms, kurioms didžiausia leistina koncentracija (DLK) nustatyta, tarifai (T) apskaičiuojami pagal formulę:
T = 5 x Ai, kur Ai – i-os medžiagos santykinio agresyvumo rodiklis, apskaičiuojamas pagal “Gamtosaugos priemonių naudojimo ekonominio efektyvumo nustatymo ir ekonominių nuostolių, kuriuos patiria liaudies ūkis dėl aplinkos užterštumo, įvertinimo laikinąją metodiką”

PADIDINTO IR LENGVATINIO TARIFO APSKAIČIAVIMAS
1) TP = TO x (1 + F/N),
2) TP = TO x (1 + 4 x F/N),
3)* TL = TO x (1 – 2 x (N-F/N),
kur TO – pagrindinis tarifas (rb/t),
TP – padidintas tarifas (rb/t),
TL – lengvatinis tarifas (rb/t),
F – faktinis išmetamų teršalų kiekis (t),
N – normatyvas (t).
* Mažiau kaip 50 procentų DLT neapmokestinama.

1996.12.06 PADARYTI PAKEITIMAI
· Nuostolių, padarytų gamtai sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodikoje nustatytiems baziniams tarifams indeksuoti – 1,121;
· mokesčių už durpes, kaip valstybinius gamtos išteklius, baziniams tarifams indeksuoti:
· už mažaskaides durpes eksportui – 1,0024;
· už kitas durpes – 1,012;
· mokesčių už valstybinius gamtos išteklius (išskyrus durpių išteklius) ir verslinį žuvų išteklių naudojimą tarifams indeksuoti – 1,121.
· Kadangi VKI neindeksuotu laikotarpiu (1996 m. lapkričio mėn. kainas palyginus su 1995 m. lapkričio mėn.) buvo 1,15, todėl žemiau pateikiamų aplinkosauginių mokesčių ir gamtai padarytų nuostolių dydžių indeksavimo koeficientai 1997 m. I ketvirtį lieka tokie patys kaip ir 1996 m. IV ketvirtį, t.y.:
· Nuostolių, padarytų gamtai pažeidus aplinkos apsaugos įstatymus, skaičiavimo metodikoje nustatytiems nuostolių dydžiams indeksuoti – 136,64;
· mokesčių už aplinkos teršimą tarifams indeksuoti – 156,26;
· valstybiniams gamtos paminklams padarytų nuostolių dydžiams indeksuoti – 337,37.

1997 M. BALANDŽIO 17 D. PADARYTI PAKEITIMAI
· nuostolių, padarytų gamtai, pažeidus aplinkos apsaugos įstatymus, skaičiavimo metodikoje nustatytiems nuostolių dydžiams indeksuoti – 163,97;
· mokesčių už aplinkos teršimą tarifams indeksuoti – 187,51;
· valstybiniams gamtos paminklams padarytų nuostolių dydžiams indeksuoti – 404,84;
· nuostolių, padarytų gamtai sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodikoje nustatytiems baziniams tarifams indeksuoti – 1,169;
· mokesčių už valstybinius gamtos išteklius (išskyrus durpių išteklius) ir verslinį žuvų išteklių naudojimą tarifams indeksuoti – 1,169;
· mokesčių už durpes, kaip valstybinius gamtos išteklius, baziniams tarifams indeksuoti:
· už mažaskaides durpes eksportui – 1,0112;
· už kitas durpes – 1,056.

1997 M. BIRŽELIO 20 D. PADARYTI PAKEITIMAI
· mokesčiams už valstybinius gamtos išteklius (išskyrus durpių išteklius) ir verslinį žuvų išteklių naudojimą tarifams indeksuoti – 1,184;
· nuostolių, padarytų gamtai sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodikoje nustatytiems baziniams tarifams indeksuoti – 1,184;
· mokesčių už durpes, kaip valstybinius gamtos išteklius, baziniams tarifams indeksuoti:
· už mažaskaides durpes eksportui – 1,014;
· už kitas durpes – 1,070.
· Kadangi VKI neindeksuotu laikotarpiu (1997 m. gegužės mėn. kainas palyginus su 1997 m. vasario mėn. kainomis) buvo 1,013, žemiau pateikiamų aplinkosauginių mokesčių ir gamtai padarytų nuostolių dydžio indeksavimo koeficientai 1997 m. III ketvirtį lieka tokie patys, kaip ir buvo II ketvirtį, t.y.:
· valstybiniams gamtos paminklams padarytų nuostolių dydžiams indeksuoti – 404,84;
· nuostolių, padarytų gamtai, pažeidus aplinkos apsaugos įstatymus, skaičiavimo metodikoje nustatytiems nuostolių dydžiams indeksuoti -163,97;
· mokesčių už aplinkos teršimą tarifams indeksuoti – 187,51.

1997 M. RUGSĖJO 29 D. PADARYTI PAKEITIMAI
· mokesčiams už valstybinius gamtos išteklius (išskyrus durpių išteklius) ir verslinį žuvų išteklių naudojimą tarifams indeksuoti – 1,2;
· nuostolių, padarytų gamtai sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodikoje nustatytiems baziniams tarifams indeksuoti – 1,2;
· mokesčių už gintaro išteklius tarifams indeksuoti – 1,021;
· mokesčių už durpes, kaip valstybinius gamtos išteklius, baziniams tarifams indeksuoti:
· už mažaskaides durpes eksportui – 1,017;
· už kitas durpes – 1,084.
· Kadangi VKI neindeksuotu laikotarpiu (1997 m. rugpjūčio mėn. kainas palyginus su 1997 m. vasario mėn. kainomis) buvo 1,026, žemiau pateikiamų aplinkosauginių mokesčių ir gamtai padarytų nuostolių dydžio indeksavimo koeficientai 1997 m. IV ketvirtį lieka tokie patys, kaip ir buvo III ketvirtį, t.y.:
· valstybiniams gamtos paminklams padarytų nuostolių dydžiams indeksuoti – 404,84;
· nuostolių, padarytų gamtai, pažeidus aplinkos apsaugos įstatymus, skaičiavimo metodikoje nustatytiems nuostolių dydžiams indeksuoti – 163,97;
· mokesčių už aplinkos teršimą tarifams indeksuoti – 187,51.

PANAUDOTA LITERATURA

· Verslo &Komercinė teisė 4-6 ’97
· Teisės dokumentų informacinė bazė “Litlex”

Leave a Comment