LIETUVOS RESPUBLIKOSMOKESČIŲ UŽ APLINKOS TERŠIMĄ ĮSTATYMAS
Mokesčiai už aplinkos teršimą yra aplinkos apsaugos ekonominio mechanizmo elementas, skatinantis mažinti teršimą bei neigiamą jo poveikį aplinkai.
Šiame įstatyme:didžiausia leistina tarša (DLT) – didžiausiai leistinas teršiančiųjų medžiagų kiekis, išmetamas į aplinką iš atskiro teršimo šaltinio per laiko vienetą, kuris, įvertinus kitų teršimo šaltinių poveikį ir įmonių plėtojimo perspektyvą, neviršija nustatytų aplinkos kokybės normų;laikinai leista tarša (LLT) – laikinai leistas teršiančiųjų medžiagų kiekis, išmetamas į aplinką per laiko vienetą, nustatomas laikotarpiui iki bus pasiektas DLT;normatyvas – apmokestinamuoju laikotarpiu leistas išmesti į aplinką teršalų kiekis (DLT ar LLT). · Lietuvos Respublikos mokesčių už aplinkos teršimą įstatymas įsigalioja nuo 1991 m. liepos 1 dienos.· Mokesčių už aplinkos teršimą tarifai keičiami ir papildomi nustačius mokesčius už Lietuvos Respublikos mokesčių už aplinkos teršimą įstatyme nenurodytas teršimo rūšis, apmokestinus naujas teršiančiąsias medžiagas ir teršimo šaltinius, keičiantis ekologinei-ekonominei situacijai Lietuvos Respublikoje, taip pat nustačius ekologinius normatyvus.· Įpareigoti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentą iki 1994 m. gegužės 15 d. sudaryti sutartį su Kavarsko valstybine vandens perkėlimo įmone dėl vandens perkėlimo iš Šventosios upės į Nevėžio upę ir garantuoti šių darbų finansavimą.· Nustatyti, kad mokesčiai pagal pagrindinį ir lengvatinį tarifus įskaitomi į gamybos kaštus. Šių mokesčių 70 procentų mokama į savivaldybių gamtos apsaugos fondus, o 30 procentų – į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą.Susivienijimas “Akmencementas”, Mažeikių naftos perdirbimo gamykla, Jonavos “Azotas”, Kėdainių chemijos gamykla moka į savivaldybių gamtos apsaugos fondus 50 procentų ir 50 procentų – į valstybės biudžetą.Lietuvos valstybinė rajoninė elektrinė atitinkamai – 10 procentų ir 90 procentų, Panevėžio mieste ir rajone esančios įmonės, išmetančios teršalus į Nevėžio upę, atitinkamai – 50 procentų ir 50 procentų.
· Mokesčiai energetikos įmonėms diferencijuojami pagal kuro rūšis.· Lėšos, gautos taikant ekonomines sankcijas, išieškomos iš mokėtojui liekančio pelno į Valstybinį gamtos apsaugos fondą.I. MOKESČIŲ OBJEKTAS IR MOKĖTOJAI
· Mokesčių objektas yra išmetami į aplinką fiziniai, cheminiai ar biologiniai teršalai, neigiamai veikiantys žmogų ir aplinką. Mokesčiai nustatomi atsižvelgiant į teršalų kiekį, kenksmingumą, normatyvą bei jo įgyvendinimo laiką.· Mokesčius už aplinkos teršimą moka juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie teršia aplinką ir kuriems nustatyti normatyvai.
II. MOKESČIŲ TARIFAI IR JŲ NUSTATYMO TVARKA
· Mokesčių tarifai nustatomi vienai teršalų tonai. Vandens ir atmosferos teršalams mokesčių tarifai pagal nukrypimo nuo normatyvo dydį skirstomi į:1) pagrindinį;2) padidintą;3) lengvatinį. · Už vandens teršimą teršėjas apmokestinamas:1) neviršijus nustatyto normatyvo – pagal pagrindinį tarifą, pateiktą šio įstatymo 1 priedėlyje;2) viršijus nustatytą normatyvą – pagal padidintą tarifą, apskaičiuojama pagal 3 priedėlio 1 formulę. · Už teršalų išmetimą į atmosferą iš stacionarinių šaltinių teršėjas apmokestinamas:1) neviršijus nustatyto normatyvo – pagal pagrindinį tarifą, pateiktą šio įstatymo 2 priedėlyje;2) viršijus nustatytą normatyvą – pagal padidintą tarifą, apskaičiuojama:a) energetikos objektams pagal 3 priedėlio 1 formulę,b) pramonės įmonėms pagal 3 priedėlio 2 formulę.Įmonė už kiekvieną išmetamų teršalų toną iš mobilių taršos šaltinių moka pagal pagrindinį tarifą, pateiktą šio įstatymo 2 priedėlyje.Transporto priemonės su veikiančiais neutralizatoriais neapmokestinamos. · Išmetus mažesnį negu DLT normatyvas teršalų kiekį, pagrindinis tarifas mažinamas pagal 3 priedėlio 3 formulę. · Juridiniai ir fiziniai asmenys, savo lėšomis įgyvendinantys gamtosaugos priemones, mažinančias teršimą ne mažiau kaip 25 procentais, atleidžiami nuo mokesčių pagal pagrindinį tarifą padarytoms išlaidoms padengti, bet ne ilgiau kaip 3 metams. · Juridiniai ir fiziniai asmenys, nustatyta tvarka nevykdantys teršalų išmetimo apskaitos, mokestį moka pagal valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnų nustatomą išmetamų teršalų kiekį.
III. MOKĖJIMO TVARKA IR KONTROLĖ · Mokesčius pagal nustatytą formą apskaičiuoja ir moka šių mokesčių mokėtojai. · Mokesčiai mokami avansiniais mokėjimais lygiomis dalimis nuo metinių mokesčių sumos, apskaičiuotos pagal pagrindinį tarifą už normatyvinį teršalų kiekį kas ketvirtį iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio 15 dienos. Metų pabaigoje mokesčių suma perskaičiuojama pagal faktinį išmestų teršalų kiekį ir iki vasario 1 dienos metiniai apskaičiavimai pateikiami Valstybinei mokesčių inspekcijai. · Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerija kartu su Valstybine mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos kontroliuoja mokesčių apskaičiavimo teisingumą. Už nuslėptų teršalų kiekį mokamas mokestis ir taikoma dešimteriopo tarifo dydžio bauda. · Laiku neapmokestinti mokėtojai apmokestinami, mokestis išieškomas, grąžinamas bei patikslinamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. · Laiku nesumokėjus mokesčių, imami delspinigiai Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
MOKESČIŲ UŽ VANDENS TERŠIMĄ PAGRINDINIAI TARIFAI
Teršalas Tarifas lt/t Teršalas Tarifas lt/t1. Aliuminis 928 2. Arsenas 92803. Atrazinas 92800 4. Azotas bendras 2325. BDS5 232 6. Benz(a)pirenas 928000007. Benzolas 928 8. Chloridai 19. Chlorofosas 92800000 10. Chromas bendras 4640011. Cianidai 9280 12. Cinkas 4640013. 2,4 – D 4640 14. DDT, DDE, DDD 9280000015. Dalaponas 232 16. Fenoliai 46400017. Fluoridai 928 18. Formaldehidas 464019. Fosfamidas 331760 20. Fosforas bendras 78921. Furfurolas 464 22. Geležis 153123. Gyvsidabris 4640000 24. Kadmis 9280025. Kalcis 3 26. Kalis 927. Karbamidas 93 28. Kobaltas 9280029. Ksilolas 9280 30. Magnis 1231. Manganas 46400 32. Metanolis 464033. Nafta ir jos produktai 9280 34. Naftalinas 11600035. Natrio trichloracetatas 13456 36. Nikelis 4640037. Prometrinas 9280 38. Rodanidai 464039. Simazinas 92800000 40. SPAM (detergentai) 464041. Stibis 9280 42. Stirolas 464043. Sulfatai 5 44. Sulfidai 9280000045. Suspenduotos medžiagos 46 46. Švinas 3531247. Terpentinas 2320 48. Toluolas 92849. Vanadis 464000 50. Varis 9280051. Vinilacetatas 2320
Iš Panevėžio miesto ir Panevėžio rajono įmonių į Nevėžio upę išmetamiems teršalams pagrindiniai tarifai didinami 2 kartus. * Į sąrašą neįrašytoms medžiagoms, kurioms didžiausia leistina koncentracija (DLK) nustatyta, išskyrus azotą neorganiniuose junginiuose, tarifai (T) apskaičiuojami pagal formulę: T = 464 x Ai, kur Ai – i-os medžiagos santykinio agresyvumo rodiklis, apskaičiuojamas pagal “Gamtosaugos priemonių įgyvendinimo ekonominio efektyvumo nustatymo ir ekonominių nuostolių, kuriuos patiria liaudies ūkis dėl aplinkos užterštumo, įvertinimo laikinąją metodiką” (Patvirtinta TSRS valstybinio plano komiteto, TSRS Mokslų Akademijos Prezidiumo 1983 m. spalio 21 d. Nr. 254/284/134 nutarimu. Maskva, “Ekonomika”, 1986).
MOKESČIŲ UŽ ATMOSFEROS TERŠIMĄ PAGRINDINIAI TARIFAI
Teršalas Tarifas lt/t Teršalas Tarifas lt/t1. Acetaldehidas 208 2. Acetonas 113. Acto rūgštis 71 4. Akroleinas 6005. Aliuminio oksidai 190 6. Amoniakas 527. Angliavandeniliai 6 8. Anglies oksidas 59. Anglies tetrachloridas 10 10. Arseno oksidas 790511. Azoto oksidai (perskaičiavus į NO2) 206 12. Azoto rūgštis 14213. Bario chloridas 2236 14. Benzaldehidas 10415. 3,4 – Benz(a)pirenas 6300000 16. Benzilo alkoholis 4317. Benzinas (perskaičiuojant į anglį) 6 18. Benzolas 5519. Boro rūgštis 87 20. Butadienas 1- 3 821. Butanolis (butilo alkoholis) 39 22. Butilacetatas 923. Chloras 447 24. Chlorbenzolas 1725. Chloroformas 224 26. Chloroprenas 387327. 6-valenčio chromo neorganiniai junginiai (CRO3) 5000028. Ciano vandenilis 1410 29. Cikloheksanonas 7330. Cinko oksidas 1225 31. Dibutilftalatas 17332. Dichlordifluormetanas (freonas-12) 1 33. Dichloretanas 1234. Difluorchormetanas (freonas-22) 1 35. Dimetiletanolaminas 54836. Dimetilformamidas 71 37. Druskos rūgštis 7838. Etanolis (etilo alkoholis) 1 39. Etilacetatas 1740. Etilbenzolas 39 41. Etilenas 442. Etileno oksidas 224 43. Epichlorhidrinas 8744. Fenolas 1550 45. Floro junginiai 490046. Fluoro vandenilis 4900 47. Fluortrichlormetanas (freonas-11) 148. Formaldehidas 1200 49. Fosforo anhidridas 34750. Furfurolas 66 51. Gyvsidabrio neorganiniai junginiai (Hg) 11200052. Kadmio oksidas 35355 53. Kanifolijos fliusas 2754. Kaprolaktamas 50 55. Kobalto oksidas, metalinis kobaltas 865056. Ksilolas 12 57. Maleino anhidridas 17358. Manganas ir jo oksidai (perskaičiavus į MnO2) 35350 59. Matanolis (metilo alkoholis) 2560. Metilakrilatas 87 61. Metilchloroformas (1,1,1-trichloretanas) 2062. Metileno chloridas 2 63. Metilmerkaptanas 1445064. Naftalinas 316 65. Natrio, magnio, kalio, kalcio, geležies, stroncio, molibdeno, volframo, bismuto oksidai 76 66. Natrio sulfatas 3967. Natrio šarmas 1096 68. Nikelis ir jo oksidai 2737569. Nikelio sulfatas 27375 70. Ozonas 106171. Perchloretilenas 50 72. Selenas amorfinis 24573. Seleno oksidas (IV) 86603 74. Sieros anhidridas (SO2) 11075. Sieros rūgštis (H2SO4) ir SO3 245 76. Sieros vandenilis 274 Teršalas Tarifas lt/t Teršalas Tarifas lt/t77. Silicio dioksidas 4166 78. Skruzdžių rūgštis 87
79. Stirolas 387 80. Suodžiai 20881. Sviesto rūgštis 123 82. Švino neorganiniai junginiai (Pb) 11200083. Terpentinas 2 84. Trichloretanas 1985. Trichloretilenas 12 86. 1,1,2-trifluor-1,2,2-trichloretanas (freonas-113) 0,3 87. Trikrezolis 77588. Toluolas 7 89. Vanadžio pentoksidas (dulkės) 612590. Vinilacetatas 32 91. Vinilo chloridas 1732 92. Akmens anglies dulkės 20093. Anglies pelenai: Donecko, Pamaskvio 350 Kuznecko, Ekibastuzo, Karagandos 400Beriozovo, Nazarovo, Angreno 300 94. Cemento gamybos dulkės (vidutiniškai) 22595. Durpių pelenai (vidutiniškai) 300 96. Gipso, klinčių, kalkių, džiovinto bei degto molio dulkės 125 97. Kietos dalelės, išmetamos transporto priemonių ir mechanizmų 1500 98. Organinės ir neorganinės dulkės 9899. Talko dulkės 175 100. Žėručio dulkės 350
* Į sąrašą neįrašytoms medžiagoms, kurioms didžiausia leistina koncentracija (DLK) nustatyta, tarifai (T) apskaičiuojami pagal formulę:
T = 5 x Ai, kur Ai – i-os medžiagos santykinio agresyvumo rodiklis, apskaičiuojamas pagal “Gamtosaugos priemonių naudojimo ekonominio efektyvumo nustatymo ir ekonominių nuostolių, kuriuos patiria liaudies ūkis dėl aplinkos užterštumo, įvertinimo laikinąją metodiką”PADIDINTO IR LENGVATINIO TARIFO APSKAIČIAVIMAS 1) TP = TO x (1 + F/N),2) TP = TO x (1 + 4 x F/N),3)* TL = TO x (1 – 2 x (N-F/N), kur TO – pagrindinis tarifas (rb/t),TP – padidintas tarifas (rb/t),TL – lengvatinis tarifas (rb/t),F – faktinis išmetamų teršalų kiekis (t),N – normatyvas (t). * Mažiau kaip 50 procentų DLT neapmokestinama.
1996.12.06 PADARYTI PAKEITIMAI· Nuostolių, padarytų gamtai sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodikoje nustatytiems baziniams tarifams indeksuoti – 1,121;· mokesčių už durpes, kaip valstybinius gamtos išteklius, baziniams tarifams indeksuoti:· už mažaskaides durpes eksportui – 1,0024;· už kitas durpes – 1,012;· mokesčių už valstybinius gamtos išteklius (išskyrus durpių išteklius) ir verslinį žuvų išteklių naudojimą tarifams indeksuoti – 1,121.· Kadangi VKI neindeksuotu laikotarpiu (1996 m. lapkričio mėn. kainas palyginus su 1995 m. lapkričio mėn.) buvo 1,15, todėl žemiau pateikiamų aplinkosauginių mokesčių ir gamtai padarytų nuostolių dydžių indeksavimo koeficientai 1997 m. I ketvirtį lieka tokie patys kaip ir 1996 m. IV ketvirtį, t.y.:· Nuostolių, padarytų gamtai pažeidus aplinkos apsaugos įstatymus, skaičiavimo metodikoje nustatytiems nuostolių dydžiams indeksuoti – 136,64;· mokesčių už aplinkos teršimą tarifams indeksuoti – 156,26;· valstybiniams gamtos paminklams padarytų nuostolių dydžiams indeksuoti – 337,37.
1997 M. BALANDŽIO 17 D. PADARYTI PAKEITIMAI· nuostolių, padarytų gamtai, pažeidus aplinkos apsaugos įstatymus, skaičiavimo metodikoje nustatytiems nuostolių dydžiams indeksuoti – 163,97;· mokesčių už aplinkos teršimą tarifams indeksuoti – 187,51;· valstybiniams gamtos paminklams padarytų nuostolių dydžiams indeksuoti – 404,84;· nuostolių, padarytų gamtai sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodikoje nustatytiems baziniams tarifams indeksuoti – 1,169;· mokesčių už valstybinius gamtos išteklius (išskyrus durpių išteklius) ir verslinį žuvų išteklių naudojimą tarifams indeksuoti – 1,169;
· mokesčių už durpes, kaip valstybinius gamtos išteklius, baziniams tarifams indeksuoti:· už mažaskaides durpes eksportui – 1,0112;· už kitas durpes – 1,056.1997 M. BIRŽELIO 20 D. PADARYTI PAKEITIMAI· mokesčiams už valstybinius gamtos išteklius (išskyrus durpių išteklius) ir verslinį žuvų išteklių naudojimą tarifams indeksuoti – 1,184;· nuostolių, padarytų gamtai sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodikoje nustatytiems baziniams tarifams indeksuoti – 1,184;· mokesčių už durpes, kaip valstybinius gamtos išteklius, baziniams tarifams indeksuoti:· už mažaskaides durpes eksportui – 1,014;· už kitas durpes – 1,070.· Kadangi VKI neindeksuotu laikotarpiu (1997 m. gegužės mėn. kainas palyginus su 1997 m. vasario mėn. kainomis) buvo 1,013, žemiau pateikiamų aplinkosauginių mokesčių ir gamtai padarytų nuostolių dydžio indeksavimo koeficientai 1997 m. III ketvirtį lieka tokie patys, kaip ir buvo II ketvirtį, t.y.:· valstybiniams gamtos paminklams padarytų nuostolių dydžiams indeksuoti – 404,84;· nuostolių, padarytų gamtai, pažeidus aplinkos apsaugos įstatymus, skaičiavimo metodikoje nustatytiems nuostolių dydžiams indeksuoti -163,97;· mokesčių už aplinkos teršimą tarifams indeksuoti – 187,51.
1997 M. RUGSĖJO 29 D. PADARYTI PAKEITIMAI· mokesčiams už valstybinius gamtos išteklius (išskyrus durpių išteklius) ir verslinį žuvų išteklių naudojimą tarifams indeksuoti – 1,2;· nuostolių, padarytų gamtai sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodikoje nustatytiems baziniams tarifams indeksuoti – 1,2;· mokesčių už gintaro išteklius tarifams indeksuoti – 1,021;· mokesčių už durpes, kaip valstybinius gamtos išteklius, baziniams tarifams indeksuoti:· už mažaskaides durpes eksportui – 1,017;· už kitas durpes – 1,084.· Kadangi VKI neindeksuotu laikotarpiu (1997 m. rugpjūčio mėn. kainas palyginus su 1997 m. vasario mėn. kainomis) buvo 1,026, žemiau pateikiamų aplinkosauginių mokesčių ir gamtai padarytų nuostolių dydžio indeksavimo koeficientai 1997 m. IV ketvirtį lieka tokie patys, kaip ir buvo III ketvirtį, t.y.:· valstybiniams gamtos paminklams padarytų nuostolių dydžiams indeksuoti – 404,84;· nuostolių, padarytų gamtai, pažeidus aplinkos apsaugos įstatymus, skaičiavimo metodikoje nustatytiems nuostolių dydžiams indeksuoti – 163,97;
· mokesčių už aplinkos teršimą tarifams indeksuoti – 187,51.PANAUDOTA LITERATURA
· Verslo &Komercinė teisė 4-6 ’97· Teisės dokumentų informacinė bazė “Litlex”