lizingas

TURINYS

ĮVADAS........................ 2
LIZINGO APIBRĖŽIMAS................. 3
LIZINGO KLASIFIKACIJA................ 4
Finansinis lizingas (išperkamoji nuoma)................ 4
Veiklos lizingas.......................... 5
LIZINGO ŠALYS.................... 7
SUTARTIES REGULIAVIMAS................ 8
NUOMININKO BANKROTAS............... 8
LIZINGO PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI........... 9
Privalumai............................. 9
Trūkumai............................. 10
LIZINGO UŽSIENYJE IR LIETUVOJE ISTORIJA....... 12
LIZINGO RINKA LIETUVOJE IR PASAULYJE......... 13
UAB “HANZA LIZINGAS” PRISTATYMAS......... 15
APIBENDRINIMAS.................... 18
LITERATŪRA..................... 19ĮVADAS
Egzistuojančio investicinių lėšų poreikio akivaizdoje visoje šalyje vyksta diskusijos, ar greta įprastinių finansavimo būdų biudžetinių lėšų ir kreditų sąskaita negalima būtų pagalvoti ir apie kitus, teisiškai leistinus finansavimo modelius, kurie taip pat galėtų palengvinti sunkią Lietuvos įmonių, įstaigų, namų ūkių ir netgi savivaldybių biudžetų būklę.

Šiuo metu transporto priemonės bei nekilnojamas turtas viena paklausiausių prekių. Norėdamos turėti laaisvų apyvartinių lėšų ir pirkdamos nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, nemažai įmonių naudojasi banko teikiamomis paskolomis. Tačiau pastaruoju metu jos vis dažniau naudojasi ir kita bankų teikiama paslauga – lizingu, kuris privačiame gyvenime buvo pradėtas taikyti 5-ojo dešimtmečio pradžioje, šiandien sutinkamas ir visuomeninių finansų valdymo sferoje.

Galima pastebėti, kad jei prieš kelis metus lizingas Lietuvoje buvo mažai naudojamas, tai pastaruoju metu, šis finansavimo modelis yra labai plačiai naudojamas tiek privačių, tiek ir fizinių asmenų. Vis dažniau lizingo sutartys sudaromos dėl pagrindinių gamybos prriemonių bei vartojimo reikmenų įsigijimo.LIZINGO APIBRĖŽIMAS
Lizingas – tai netradicinė finansavimo sistema, jungianti ilgalaikės nuomos ir kreditavimo elementus. Ekonominiu požiūriu, lizingas – tai ilgalaikis kreditas prekine forma, kai išnuomotos priemonės savininkas už suteiktą daiktinę paskolą gauna palūkanas.

Taip pat lizingas apibrėžiamas kaip ilgalaikė kilnojamo ar

rba nekilnojamo turto objektų nuoma (speciali jo forma yra ilgalaikio vartojimo reikmenų pirkimas prieš tai juos išsinuomojus). Šiuos objektus įsigyja arba gamina nuomotojas (lizingo davėjas). Lizingo sutarties trukmė ir lizingo tarifų dydis paprastai nustatomi taip, kad nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu lizingo davėjas nors iš dalies galėtų kompensuoti savo investicines išlaidas. Pasibaigus lizingo sutarčiai – priklausomai nuo sutarties sąlygų – objektas gali būti gražinamas lizingo davėjui, jį gali už likutinę sumą įsigyti lizingo ėmėjas arba pratęsiamas nuomos laikas.

Be to dar yra pažymima, kad lizingas – tai viena iš galimybių naudotis daiktu anksčiau, nei sumokėjote už jį pinigus. Lizingas yra daikto nuoma, kai jį nuperka lizingo kompanija. Jūs kiekvieną mėnesį mokate nuomą ir kai pasiekiate sutartą sumą lizingo kompanija šį daiktą perleidžia jums. Lizinguoti galite įvairiausius daalykus, pradedant nuo buitinės technikos iki nekilnojamo turto ar jums suteiktų paslaugų. Pagal LR Civilinį kodeksą lizingo sutarties dalyku gali būti bet kokie nesunaudojamieji kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, išskyrus žemę ir gamtos išteklius. Tačiau kai kurios naujai įeinančios į Lietuvos rinką lizingo kompanijos lizinguoja ir paslaugas (Lateko lizingas).

Giedrius Dusevičius, UAB “Hanza Lizingas” direktorius, lizingą juridiniu aspektu apibrėžia taip: “Lizingas – tai sutartis, pagal kurią viena šalis – lizingo davėjas – kitos šalies pavedimu įgyja turtą iš turto pardavėjo (lizingo objektas gali priklausyti lizingo davėjui nu

uosavybės teise) ir perleidžia teisę naudotis tuo turtu sutartą laikotarpį kitai šaliai – lizingo gavėjui, o pastarasis moka iš anksto sutartas (dažniausiai periodines) lizingo įmokas.”

Tas pats autorius toliau teigia, kad apskaitos taisyklėse finansinė išperkamoji nuoma apibrėžiama, kaip – nuoma, kai sutartyje numatyta, kad nuomininkui perduodama didžioji dalis rizikos ir naudos, susijusios su turto nuosavybe. Turto nuosavybės teisė vėliau gali būti perduodama arba neperduodama.

LR civiliniame kodekse 6.567 straipsnyje “Lizingo (finansinės nuomos) sutarties samprata” sakoma, kad:

“1. Pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. Šio skyriaus normos mutatis mutandis taikomos ir tais atvejais, kai lizingo davėjas yra nuomojamo turto savininkas.

2. Lizingo davėjas pardavėją ir daiktą renkasi pagal lizingo gavėjo nurodymus ir neatsako už pardavėjo ir lizingo dalyko parinkimą, jeigu lizingo sutartis nenumato ko kita.

3. Lizingo davėjas pagal sutartį gali būti bankas arba kitas pelno siekiantis juridinis asmuo.”LIZINGO KLASIFIKACIJA
Apskaitos požiūriu bei pagal materialiojo turto visiškos ir dalinės amortizacijos požymius lizingas skirstomas į dvi rūšis: finansinis lizingas (išperkamoji nuoma) ir veiklos (operacinis arba paslaugų) li

izingas.Finansinis lizingas (išperkamoji nuoma)
Svarbiausias finansinio lizingo požymis – pagal lizingo sutartį išnuomoto turto terminas sutampa su visiška jo amortizacija. Lizingo sutartis garantuoja lizingo davėjui investuotų į šį turtą lėšų grąžinimą, taip pat pelno iš lizingo operacijos gavimą. Pasibaigus sutarties terminui, turto nuosavybės teisė pereina lizingo gavėjui. Finansinio lizingo sutartyje gali būti numatyta galimybė nutraukti sutartį anksčiau laiko. Sutartyje nėra numatoma, kad perduotą turtą aptarnautų nuomotojas. Finansinio lizingo atveju nuomojamos priemonės savininkas perleidžia visą riziką ir naudą, susijusią su nuomojama nuosavybe, lizingo gavėjui.

Taigi finansiniam lizingui būdinga tai, kad ilgalaikis nuomojamas turtas pereina įmonės- nuomininkės nuosavybėn (nesvarbu, ar iš karto pasibaigus nuomos laikotarpiui be jokio primokėjimo, ar su teise nuomininkui išpirkti likusią dar neapmokėtą išnuomoto turto vertės dalį). Todėl finansinio lizingo sandoryje tarsi “susilieja” ilgalaikio turto pardavimas išsimokėtinai ir kreditavimas už užstatą.

Finansinio lizingo sutarties sąlygos leidžia nuomininkui:

· užpajamuoti išnuomotą turtą ir parodyti apskaitoje kaip ilgalaikį materialųjį turtą;
· skaičiuoti išnuomoto turto susidėvėjimą;
· mokėti lizingo davėjui numatytus mokėjimus;
· pasibaigus sutarties terminui, perimti nemokamai arba pirkti pagal likutinę vertę išnuomotą turtą savo nuosavybėn.

Lietuvoje finansinis lizingas sudaro 95 proc. visų lizingo sandorių (Šaltinis: Lietuvos lizingo asociacija).Veiklos lizingas
Veiklos (operaciniu) lizingu vadinami tokie sandoriai, kurių trukmė neilgesnė kaip 75% bendro pagal šiuos sandorius išnuomojamo turto naudojimo laiko. Svarbiausioji veiklos lizingo sutarties yp

patybė ta, kad jos terminas yra trumpesnis negu nuomojamojo turto naudojimo laikas. Numatyti lizingo mokėjimai nepadengia viso turto vertės. Nuomojamo turto savininkas gali nuomoti tą patį turtą daugelį kartų, tačiau neperleidžia nuomininkui nuosavybės teisių į nuomojamą priemonę. Todėl veiklos (operacinio) lizingo sandoryje “veikia” ilgalaikio turto nuomos elementas. Nuo paprastos nuomos sutarties veiklos lizingas skiriasi tuo, jog šiuo atveju visa investavimo rizika tenka nuomotojui, t. y. turto savininkui. Investavimo rizika, tenkanti nuomotojui, čia suprantama kaip nuomininko teisė bet kada nutraukti sutartį ir tuo iš principo skiriasi nuo nuomos sutarties, nes suteikia nuomininkui daugiau galimybių pasirinkti.

Veiklos lizingo sutartyje numatoma, kad nuomotojas privalo aptarnauti išnuomotą turtą. Išlaidos aptarnavimo paslaugoms įtraukiamos į lizingo mokėjimų sumą, kurią nuomotojui moka nuomininkas. Pasibaigus sutarties terminui, turtas grąžinamas nuomotojui arba abi šalys pratęsia lizingo sutartį. Joje taip pat gali būti numatyta galimybė įsigyti turtą likutine verte.

Veiklos lizingo sutartyse dažniausiai numatoma teisė nuomininkui pirma laiko nutraukti sutartį ir grąžinti objektą savininkui. Nuomininkui tai aktualu, nes jis turi galimybę grąžinti priemonę, jeigu ji moraliai paseno, tapo nereikalinga arba atsirado finansinių lėšų įsigyti techniniu ir technologiniu požiūriu efektyvesnę priemonę.

Lietuvoje veiklos lizingas nėra pakankamai išplėtotas ir sudaro tik apie 5 proc. visų lizingo sandorių (Šaltinis: Lietuvos lizingo asociacija).

Apibendrinant galima būtų teigti, kad lizingo esmė yra dvejopa:

l. finansinio lizingo atveju iš vienos pusės išnuomotas ilgalaikis turtas “parduodamas išsimokėtinai”, iš kitos pusės įmonė — nuomotoja suteikia “nepiniginę paskolą” už užstatą Įmonei – nuomininkei, kuri už tai moka palūkanas.

2. veiklos (operacinio) lizingo atveju iš vienos pusės ilgalaikis turtas nuomojamas (nes iš karto sutartyje būna numatyta, po kažkiek laiko jis bus gražintas savininko dispozicijon), iš kitos pusės veiklos lizingas nuo nuomos skiriasi tuo, kad šiuo atveju investavimo rizika ir nauda tenka nuomotojui (turto savininkui).

Lizingo įmoka iš esmės atspindi nuomininko ir nuomotojo tarpusavio įsipareigojimus bei teises. Finansinio lizingo atveju įmoka susideda iš dviejų dalių – palūkanų už dar neapmokėtą nuomojamo turto ir apmokamos tam tikros išnuomoto turto vertės dalies. Veiklos (operacinio) lizingo įmoka apskaitos požiūriu traktuojama kaip nuomos pajamos, pats turtas rodomas tik nuomotojo balanse, kuris taip pat skaičiuoja ir šio turto| nusidėvėjimą.

Lizingas klasifikuojamas ir pagal kitus požymius:

Pagal lizingo sandorio sudėtingumą ir dalyvius:

§ Tiesioginis (turto pardavėjas ir lizingo davėjas sutampa);
§ Netiesioginis (lizingo santykiuose dalyvauja lizingo objekto pardavėjas, lizingo davėjas ir lizingo gavėjas);
§ Sudėtingas (gali dalyvauti po kelis pardavėjus, lizingo davėjus ir lizingo gavėjus).

Pagal papildomų paslaugų apimtį:

§ Grynasis (paprastasis) lizingas;
§ Lizingas su pilnu aptarnavimu (šlapiasis).

Pagal šalių buveinių vietą

§ Vietinis;
§ Tarptautinis (cross – border).LIZINGO ŠALYS
Klasikiniam lizingui būdinga trišalė sutartis, kai sandoryje dalyvauja trys šalys – lizingo davėjas (nuomotojas), lizingo gavėjas (nuomininkas) ir lizingo objekto tiekėjas. Svarbiausias vaidmuo lizingo operacijoje tenka lizingo davėjui. Sudaręs su lizingo gavėju lizingo sutartį, nuomotojas perka įrangą, transporto priemones, pastatus ar kitą materialųjį turtą ir, įrašęs juos į savo balansą, išnuomoja lizingo gavėjui už tam tikrą mokestį. Lizingo davėju gali būti:

· finansinės lizingo bendrovės (UAB “Hanza lizingas”, UAB “Lietuvos taupomojo banko lizingas”, UAB “Lietuvos žemės ūkio banko lizingas”, UAB “Medicinos banko lizingas”, UAB “Merita Nordbanken Finance Lit”, UAB “Parex lizingas”, UAB “Snoro lizingas”, UAB “Šiaulių banko lizingas”, UAB “Tallinna Pank Leasing Vilnius”, UAB “Ūkio banko lizingas”, UAB “Vilniaus banko lizingas”);

· specializuotos lizingo kompanijos (UAB “Baltijos autolizingas” ir kt.), kurios be finansinių paslaugų prižiūri ir remontuoja išnuomotą turtą, konsultuoja turto eksploatavimo klausimais ir kt. ar palaiko ryšius su tam tikros įrangos gamintojais arba jų atstovais;

· įmonės, kurioms lizingo veikla nėra pagrindinis verslas. Paprastai tokios įmonės turi finansinių išteklių nesudėtingoms lizingo operacijoms finansuoti.

Antrasis lizingo sandorio dalyvis yra lizingo gavėjas. Lizingo gavėju gali būti juridinis ar fizinis asmuo. Trečiasis lizingo operacijos dalyvis yra lizingo objekto tiekėjas, turintis juridinio asmens statusą: gamybinė įmonė, tiekimo – realizavimo ar prekybos įmonė.

Lizingo operacijose gali dalyvauti ir brokerinės lizingo įmonės. Jos tiesiogiai nevykdo objekto finansavimo, bet atlieka tarpininko funkcijas tarp lizingo objekto tiekėjo, lizingo davėjo ir lizingo gavėjo.SUTARTIES REGULIAVIMAS
Teisės požiūriu lizingo sutartys užima tarpinę vietą tarp nuomos ir pirkimo sutarčių. Tiksliau įvertinti, ar šios sutartys yra artimesnės nuomos ar pirkimo sutartims, galima tik išanalizavus konkrečias pasirašytas lizingo sutarties sąlygas. Vietos savivaldos teisės požiūriu tai gali turėti nemažos reikšmės. Sudarant lizingo sutartį turi būti numatyta:

§ pagrindinis nuomos laikas nenumatantis lizingo ėmėjui galimybės nutraukti sutartį;

§ lizingo tarifų dydis bei galimybė juos keisti (pvz., automatinio indeksavimo išlyga arba išlygos siejamos su pagrindinių fondų atstatymo išlaidomis) savivaldybės ekonominių interesų požiūriu to geriau nenumatyti;

§ susitarimai dėl rizikos prisiėmimo lizingo davėjui arba lizingo ėmėjui objekto sunaikinimo vagystės atveju;

§ susitarimai dėl techninio aptarnavimo, priežiūros ir laikymo sąlygų, įskaitant ir teisines sutarties pažeidimo pasekmes.NUOMININKO BANKROTAS
Negalima išsižadėti ir tokios įvykių eigos – rizika visada yra. Tai teisininko kvalifikacijos reikalaujantis komentaras.

Kai paaiškėja, jog nuomininkas tapo nemokus ir ateityje jo būklė nepagerės, remiantis lizingo sutartimi išnuomotos išperkamosios nuomos būdu ilgalaikis turtas turi būti gražintas jo tikrajam savininkui. Si nuostata, jog lizingo būdu nuomojamos ilgalaikis turtas nėra jo šiandieninio naudotojo nuosavybė ir garantuoja nuomotojui sandorio saugumą, yra svarbiausia finansiniame lizinge ir daro jį labai patrauklų kaip finansavimo instrumentą. Tačiau nuomininkas greičiausiai jau buvo sumokėjęs keletą lizingo įmokų ir kurią nors nuomojamo turto dalį jau “nusipirko”. Tad svarbiausia, kad nuomininkas, kuris nutraukė savo veiklą, ir nuomotojas teisingai atsiskaitytų. Esmė tokia: kokią sumą nuomotojas, susigrąžinęs išnuomotą lizingo būdu turtą, tampa skolingas bankrutavusiam nuomininkui?

Kiekvienu konkrečiu atveju ši suma turi būti skaičiuojama kitaip, atsižvelgiant į visas lizingo sutarties nuostatas bei lizingo sutarties nutraukimo laiką bei aplinkybes. Klasikiniu atveju nuomotojo skolą bankrutavusiam nuomininkui (po turto susigrąžinimo) lems šie veiksniai: turto nusidėvėjimo suma ir nuomininko sumokėtų lizingo įmokų tik už turtą(t.y. neskaitant sumokėtų palūkanų) suma. Paprastai nuomininko sumokėtų įnašų už turtą suma yra didesnė nei sukauptas nusidėvėjimas (t. y. tiek turtas prarado vertės), todėl nuomotojas, susigrąžinęs lizingo būdu išnuomotą turtą, bankrutavusiam nuomininkui turėtų sumokėti skirtumą tarp šių skaičių. Suprantama, kad atgauto turto vertei nustatyti gali prireikti ir turtą įvertinti, t. y. nepriklausomi ekspertai – turto vertintojai – turės pareikšti nuomonę apie šio turto būklę ir jo tikėtiną rinkos kainą. Tiek jau sumokėtos (gautos) tiek ateityje mokėtinos (gautinos) palūkanos atsiskaitymui, kai bankroto atveju nutraukiama lizingo sutartis, įtakos neturi.LIZINGO PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI
Privalumai
Lizingas – ypač palankus smulkioms ir vidutinėms įmonėms, kadangi:

· įsigyjant prekę nereikalingas išorinis finansavimo šaltinis;
· prekę galima eksploatuoti dar nesumokėjus visos jos vertės;
· už prekę atsiskaitoma mokant fiksuotas sumas su fiksuotom palūkanom (apsisaugoma nuo infliacijos);
· įsigyjant prekę atidedami mokėjimai. Tai leidžia efektyviau valdyti įmonės resursus – nusipirkti reikiamų žaliavų, atsargų ar pan.

Lizingas, palyginus su bankų teikiamomis paskolomis, – palankesnė verslo finansavimo forma:

· lizingo teikėjas žymiai lanksčiau nei bankai prisitaiko prie kliento poreikių;
· palūkanos paprastai yra mažesnės nei banko kreditų;
· nereikalaujama užstato;
· lizingas nesumažina įmonės galimybių skolintis iš kitų šaltinių.

Taigi apibendrinus galima būtų išskirti tokius lizingo privalumus:

q Lizingas įmonei leidžia laisviau disponuoti apyvartinėmis lėšomis;
q Galimos papildomos paslaugos;
q Lizingu galima finansuoti investicijas;
q Mokesčių lengvatos;
q Būdas investicijų apribojimams išvengti;
q Apsisaugojimas nuo kursų svyravimo;
q Lizingas gali garantuoti geresnius pinigų srautus;
q Lizingas neatšaukiamas;
q Paprastos procedūros;
q Nauda iš papildomų paslaugų;
q Apsauga nuo turto rinkos vertės netekimo;
q Lizingo ėmėjas gali sudaryti tokią sutartį, kad jai pasibaigus jis turėtų teisę naudotą objektą pakeisti techniškai geresniu ir (arba) santykinai pigesniu (pvz, duomenų apdorojimo įranga).Trūkumai
Papildomos išlaidos. Apskritai lizingo sutartys nėra pati palankiausia finansavimo forma. Apskaičiuojant lizingo tarifus už lizingo davėjo įdėtą kapitalą (paprastai, tai 100% skolinto kapitalo) įkalkuliuojama ne tik įdėto kapitalo kaina., bet lizingo davėjo kaštų ir rizikos dengimo bei pelno gavimo išlaidos. Kai kurias lizingo sutarties objekto išlaidas, pavyzdžiui, draudimo įmokos ir pan., paprastai tiesiogiai apmoka lizingo ėmėjas. Tas pats lizingo atveju pasakytina ir apie įprastines techninio aptarnavimo bei remonto išlaidas, kurios dalykiniu požiūriu dažnai nėra būtinos ir monopolistiškai didelės.

Lizingas už 0 proc. palūkanų? Turbūt daugeliui teko matyti reklamuojamą lizingo paslaugą už 0 proc. Gal būt kredito unijų paslaugos taps nebereikalingos ir nekonkurencingos? Tai daugiau reklaminis triukas nei realybė. Marketingo viena iš taisyklių yra kad klientas bus labiau patenkintas jei už paslaugą ar produktą mokės vieną mokestį, o ne daug papildomų iš kurių susidarys ta pati suma. Taip yra paprasta aišku ir kliento požiūriu teisinga. Kompanijos, parduodančios išsimokėtinai automobilius, kompiuterius, į prekės kainą įskaičiuoja lizingo kainą. Tokiu atveju jums pateikiama viena kaina su 0 proc. pabrangimu. Jei jūs mokėtumėte grynais iš anksto, tai galite gauti tą prekę pigiau. Lizingo paslaugų pateikimas parduotuvėse ar prekybos salonuose patraukia pirkėjų dėmesį, nes prekių kainos pateikiamos išdalintos iš lizingo sutarties laikotarpio, nors ir pridėjus prekės pabrangimą, sumos atrodo mažesnės (prekės pabrangimas ne visada yra atskirai nurodomas).

Lizingas išrinktiesiems. Jei pasidomėtumėte ar jūs galite gauti išsimokėtinai vieną ar kitą prekę, jūsų pirmiausia paklaustų ar kiekvienam šeimos nariui po atlyginimo tenka 500 litų? (atskiros bendrovės nurodo skirtingas sumas) Tikriausiai, pagal šiandieninę finansinę situaciją tik mažoji dalis Lietuvos žmonių atsakytų: “Taip”. Lizingo bendrovės dažniausiai teikia savo paslaugas “automatiškai”. Jei žmogus atitinka reikalingus kriterijus lizingo procedūra nėra svarstoma, bet suteikiama tiesiog parduotuvėje lizingo bendrovės įgalioto pardavėjo. Jos tikrai nedirba taip lanksčiai su klientais kaip stengiamasi sudaryti įvaizdį. Jei lygintume lizingo bendroves su bankais, galime teigti, kad tikrai lizingo bendrovės dirba lanksčiau, bet ir rizikuoja mažiau.

Rizika. Kaip ir kiekvienoje finansinėje institucijoje svarbiausias dalykas gaunant paslaugas – sutartys ir nesvarbu, ar tai draudimo kompanija ar lizingo bendrovė ar kredito unija. Pagal lizingo sutartis jūs esate tik turto nuomininkas, bet ne savininkas Jums sudarius lizingo sutartį, prekės pardavėjas įsipareigoja prekę iš lizingo bendrovės nupirkti, jei jūs įmokų nemokėsite. Šiuo atveju lizingo kompanija nerizikuoja niekuo, nes jūs dar sumokate 20-30 proc. prekės vertės iš karto. Pagal sutartis prekės savininku jūs tapsite tik kai sumokėsite visas įmokas, lizingo bendrovė visą išsimokėjimo periodą turi užstatą. Jei lizingo periodu, o jis gali trukti iki dviejų metų, jūs prarandate prekę ar laiku nesumokate įmokų, jūs netenkate prekės ir sumokėtų įmokų.

Administracinis mokestis ir metinis pabrangimas. Lizingo bendrovės, kaip ir bankai mėgsta papildomus mokesčius, kad jų reklamuojama palūkanų norma atrodytų patraukliai ir pritrauktų klientus. Todėl jų paslaugoje atsiranda terminai: administracinis mokestis ir metinis pabrangimas. Leiskite paklausti kas yra tas administracinis mokestis, jei jis nustatomas 1 proc. nuo paskolos sumos? Ar tai ne tos pačios palūkanos tik sumokamos dar nepasiskolinus?

Dažniausiai klientai apie finansinę paslaugą sprendžia iš palūkanų dydžio. Lizingo bendrovės reklamuojasi: “Metinis pabrangimas 6-7 proc.” Kas yra metinis pabrangimas? Ne, tai ne metinės palūkanos. Paskaičiuokime.

Pavyzdys: perkate lizingo būdu daiktą už 4800 litų, 20 proc. prekės vertės sumokate iš karto, taip pat sumokate 1 proc. administracinį mokestį – 48 litai, metinis pabrangimas 7,6 proc. Jūs galite pastebėti, kad k.as mėnesį, nors jūsų skola už prekę mažėja, mokestis lizingui nemažėja. Padalinę palūkanas iš paskolos sumos jūs gausite 7,6 proc. pabrangimą, taip jūs iš viso sumokate 352 litus.

Jei imate kredito unijoje paskolą už 7,6 proc. ir ją grąžinat mažėjančiomis įmokomis, jūs palūkanas mokate tik nuo pasiskolintos sumos. Mokėdami 7,6 proc. metinių palūkanų sumokate nepalyginamai mažiau, t.y. vietoje 352 Lt (304 Lt palūkanos ir 48 Lt pabrangimo mokestis) lizingo atveju ir mažiau nei 165 Lt, imant paskolą. Skirtumas 187 Lt (net jei jūs pasiskolintumėte iš kredito unijos už 14 proc. jūs sumokėtumėt tik 303,33 litus). Skirtumas, kaip matote, akivaizdus.LIZINGO UŽSIENYJE IR LIETUVOJE ISTORIJA
2000 m. pr. Kr. Egipto, Babilono, Šumerų civilizacijų klestėjimo laikotarpiu senovės finikiečiai buvo laivų nuomos pradininkai. Viduramžiais – atsirado modernaus lizingo užuomazgos; prasidėjo nekilnojamo turto lizingas. Pirmoji pasaulyje užregistruota lizingo kompanija yra BWC (Birmingham Wagon Company), ji atsirado 1855 metų kovo 20 dieną. BWC lizingo būdu finansavo vagonus anglies ir mineralų gavybos įmonėms, o finansavimo laikotarpis buvo nuo 5 iki 8 metų. Taip pat tuo metu tapo populiarus ir įvairių įrengimų finansavimas lizingo būdu.

XX a. pradžioje JAV pradėta naudoti ilgalaikė įrengimų nuoma, o 1930 metais Henris Fordas pradėjo automobilių lizingą. Modernaus lizingo istorija prasidėjo su U.S. Leasing Inc. (1952 metai), kuri vėliau dalyvavo steigiant lizingo kompanijas Kanadoje, Azijoje ir kitose šalyse.

1960 m. U.S. Leasing ir Mercantile Credit Company užregistravo pirmąją lizingo kompaniją Europoje, Jungtinėje Karalystėje. 1961, pirmosios lizingo kompanijos Italijoje ir Prancūzijoje, o metais vėliau – Vokietijoje. Orient Leasing, pirmoji Japonijos lizingo kompanija buvo įsteigta 1963 m., ir vienas iš stegėjų buvo U.S. Leasing.

Gamintojai buvo vieni iš aktyviausių lizingo teikėjų, ir net šiandien didžiausia lizingo kompanija yra GE Capital.

Lizingas atliko taip pat nemažą veidmenį besivystančiose valstybėse ir ten kaip steigėjas jau dažnai dalyvaudavo ir Pasaulio Bankas (IFC).

Lietuvos lizingo istorijoje išskiriamos tokios svarbiausios datos:

§ 1993 m. įsisteigia pirmosios lizingo paslaugas teikiančios bendrovės – LAIB, UAB “Aukstė”;
§ 1995 – 1996 m. atsiranda, šiuo metu stambiausios lizingo teikėjos – tai Vilniaus Banko Lizingas ir Hanza Lizingas;
§ 1997 m. Lietuvoje pradedamas transporto priemonių lizingas;
§ 1999 m. įkurta Nacionalinė lizingo asociacija;
§ 2000 m. įvyksta lizingo apskaitos ir teisinis reglamentavimas;
§ 2001.11. LLA lizingo portfelis 1 mlrd. Lt.LIZINGO RINKA LIETUVOJE IR PASAULYJE
Lizingas labiausiai yra paplitęs JAV, Europos sąjungoje, Japonijoje. Pasaulyje lizingo būdu finansuojama iki 20 proc. naujos įrangos įsigijimo sandorių.

Investicijos lizingo būdu 1988 – 1994 m.

Europos lizingo rinka, 2000 metų duomenimis buvo apibūdinta taip:

• Per metus finansuota daugiau nei 178 000 mln. EUR;
• Metinis augimas +11%;
• 4 šalys (Anglija , Vokietija, Italija ir Prancūzija) apėmė 73% rinkos;
• Automobiliams tenka 27% rinkos.

Lizingas Europos ekonomikoje įgyja teigiamą ir didėjantį vaidmenį, kuris pasižymi tokiais ekonominiais efektais:

•Pagrindinis investicijų finansavimo instrumentas;
•Užimtumo didinimo priemonė (naujos bei smulkios ir vidutinės įmonės);
•Efektyvus būdas gauti finansavimą smulkioms ir vidutinėms įmonėms, kontroliuojant riziką.

Baltijos Šalių lizingo rinka, 2001.06.

Lietuvos lizingo rinkoje dominuoja dvi bendrovės, UAB “Vilniaus banko lizingas” ir UAB “Hanza lizingas”, kurios užima virš 80 proc. rinkos. Lietuvos lizingo rinką 2001 rugsėjo mėnesio duomenimis matome žemiau esančioje diagramoje.

Pagal lizingo objektus Lietuvoje vyrauja transporto priemonių (57,5 proc. viso lizingo portfelio) ir įrengimų (23 proc.) įsigijimo sandorių finansavimasUAB “HANZA LIZINGAS” PRISTATYMAS
UAB Hanza Lizingas yra “Hansa Capital” grupės įmonė, Lietuvoje veikianti nuo 1996 metų. UAB Hanza Lizingas siūlo savo klientams greitus, lanksčius ir efektyvius finansinius sprendimus.

Pagrindinės siūlomos paslaugos:

· lizingas (išperkamoji ir veiklos nuoma, nekilnojamojo turto lizingas);
· faktoringas;
· pirkimo išsimokėtinai paslauga (galimybė įsigyti ilgalaikio naudojimo prekes išsimokėtinai).

Bendradarbiaudama su kitomis “Hansa Capital” grupės įmonėmis – UAB “Baltijos realizacijos centras”, UAB “Baltijos autolizingas”, UAB “Investicijų draudimo brokeris” – UAB Hanza Lizingas gali pasiūlyti visapusišką paslaugų paketą.

UAB Hanza Lizingas yra didžiausia lizingo ir faktoringo paslaugas teikianti Lietuvos įmonė. Lietuvos lizingo asociacijos duomenimis, UAB Hanza Lizingas pagal 2001 metų rezultatus valdo 44,02 % Lietuvos lizingo rinkos.

“Hansa Capital” grupė, kuriai priklauso UAB Hanza Lizingas, “Hansa Liising Eesti AS” bei ,,SIA Hanza Lizings” – pirmaujanti lizingo ir faktoringo bendrovė Baltijos šalyse, valdanti 55 % lizingo ir faktoringo rinkos. “Hansa Capital” grupė priklauso didžiausiai Baltijos šalių finansinei grupei “Hansabank Group”, kurios strateginis investuotojas yra Švedijos bankas “Swedbak”.

UAB Hanza Lizingas finansuoja tokį turtą:

q Asmeninės ir komercinės paskirties lengvieji automobiliai;
q Ūkinės transporto priemonės;
q Gamybiniai įrengimai;
q Kompiuteriai, buitinė technika;
q Nekilnojamasis turtas;
q Žemės ūkio technika.UAB Hanza Lizingas klientais gali būti:
q Fiziniai asmenys
q Smulkios ir vidutinės įmonės
q Stambios įmonės
q Valstybinės įmonės
q Valstybinės institucijos

UAB Hanza Lizingas privatiems asmenims siūlo:

q būsto lizingą;
q autolizingą;
q pirkimo išsimokėtinai paslaugą EGO.

UAB Hanza Lizingas juridiniams asmenims siūlo tokius finansinius sprendimus:

q lengvųjų automobilių, keleivinių ir krovininių mikroautobusų lizingą išperkamosios nuomos ir veiklos nuomos būdu;
q paslaugų lizingą (transporto priemonių parko valdymas);
q ūkinių transporto priemonių ir autobusų lizingą;
q komercinės paskirties nekilnojamojo turto lizingą;
q gamybinės, medicinos, kompiuterių ir kt. įrangos lizingą;
q žemės ūkio technikos lizingą;
q faktoringą, leidžiantį išvengti debitorinių įsiskolinimų.

Išperkamosios nuomos sąlygos (standartinės):

q Finansuojamas turtas: automobiliai, komercinis transportas, įranga.
q Pradinė įmoka: transporto priemonėms – min. 15%, naudotam turtui – min. 20%.
q Išperkamosios nuomos mėnesinės įmokos fiziniam asmeniui neturi viršyti 30% nuo pajamų, atskaičius mokesčius.Lizingavimo periodas – max. 5 metai.
q Administracinis mokestis – 1 % turto kainos.APIBENDRINIMAS
Apskaičiuojant ekonominę naudą, visus kaip nors galimus įvertinti lizingo privalumus bei trūkumus reikia lyginti su įprastiniais finansavimo metodais. Todėl reikia labai nuodugniai išanalizuoti visas ruošiamas lizingo sutarties nuostatas ir ypač tas, kurios nustato sutarties dalyvių teises bei kas yra dar svarbiau – pareigas, pasibaigus sutarties galiojimui

Iš Lietuvoje veikiančių lizingo bendrovių portfelių analizės pagal turto rūšis matome, kad lengvųjų automobilių ir kitų transporto priemonių finansavimas sudaro apie du trečdalius lizingo bendrovių finansuojamų projektų vertės.

Kol kas Lietuvos lizingo bendrovės džiaugiasi puikiais veiklos rezultatais ir dideliais pelnais. Tai būtų galima paaiškinti tuo, jog lizingo firmų veikla dar tik įsisiūbuoja. Vos pora lizingo bendrovių buvo įsteigta 1996 metais, visos kitos darbą pradėjo palyginus neseniai.LITERATŪRA
1. Apskaitos apžvalga. 1997.
2. Biuletenis. Biudžetas ir finansai. 1996.
3. LR Civilinis kodeksas. 2001.
4. Šiaulių kraštas. 1999 09 27.
5. www.lizingas.lt
6. www.lja.lt/lit/3_renginiai/LizingasFaktoringas_JA.ppt – Dusevičius G., UAB “Hanza Lizingas”
7. www.lku.lt/index.php?page=pasirink – Sabaliauskas G. Kredito unijų žinios, Nr. 2 (25)
8. http://www.svv.lt/verslo_zinynas/lizingas.html

Leave a Comment