Automobilių draudimas

ĮVADAS

Žmonių poreikiai yra labai įvairūs. Patys būtiniausi visada buvo maistas, drabužiai, pastogė. Tačiau vystantis kultūrai bei civilizacijai, poreikiai vis labiau augo. Žmonės pradėjo norėti ne tik drabužių, bet netgi gražių drabužių, kiekvienai progai vis kitokių. Žmonės pradėjo vertinti muziką, literatūrą, kitus meno kūrinius ir tai tapo nebeatsiejama gyvenimo dalimi. Asmenys ėmė ieškoti būdų kaip užsitikrinti savo ateities poreikių tenkinimą, gyventi tik šia diena nebenorėjo. Vis labiau augo visuomenės poreikis saugumui, kadangi ji suvokė, kad turimas turtas ar pajamos bet kuriuo meetu gali būti sunaikinti. Tam tikslui, ūkio subjektai gali susiburti į grupę, kad galėtų įvykus neplanuotam atsitikimui bendromis lėšomis patenkinti iškilusį poreikį. Jei yra pakankamai didelė tokia grupė, kuriai įvykis tampa išmatuojamas, t.y. jį galima aprašyti matematiniais dydžiais, ji vadinama draudimo grupe.
Draudimu turėtų būti suinteresuotas kiekvienas asmuo, nes draudimas baimės jausmą pakeičia saugumo jausmu, kadangi draudėjas jį ar jo turtą veikiančias rizikas gali perduoti draudimo bendrovei.
Draudimas apibrėžiamas kaip finansinė ūkinė veikla, kuria siekiama apsaugoti fizinių ir juridinių asmenų turtinius innteresus, įvykus draudimo sutartyje numatytam įvykiui.
Mano darbo tikslas- išanalizuoti draudimo, o ypač automobilių reikalingumą ir naudą kiekvienam žmogui, pateikti statistinius duomenis ir įrodyti, kad ši paslauga vis labiau naudojama. Darbo uždaviniai- apžvelgti draudimo atsiradimo istoriją, sąlygas, draudimo objektus bei są

ąlygas, pagrindines draudimo šakas ir grupes. Rašydama šį darbą, naudojausi įvairiais šaltiniais: Aleksandravičienės “Turto draudimu”, Girdzijausko “Draudimu”, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymu bei daugybe interneto svetainių, kur pateikiama naujausia informacija.
Pasirinkau šią temą, nes dėl nuolat didėjančio automobilių skaičiaus gatvėse, ji tapo ypač aktuali daugumai vairuotojų. O bene didžiausią dėmesį skyriau neseniai Lietuvoje įsigaliojusiam transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomajam draudimui.

1. DRAUDIMO ISTORIJA

Jau gilioje senovėje galime pamatyti pirmąsias draudimo apraiškas. Seniausios draudimo taisyklės, kurios pasiekė mūsų laikus, išdėstytos vienoje iš Talmudo knygų. Draudimo istorijos raida pradedama skaičiuoti nuo XIII amžiaus, kai pradėjo vystytis jūrininkystė Italijoje. Jau tada draudimas buvo laikomas finansine veikla, nukreipta žalų padengimui.
Tuo tarpu operacijos, kuriose iš tolo galime įžvelgti draudimo veiklos pradmenis, atsirado jau šumerų laikais. Tenykščiams prekeiviams buuvo išduodama finansinė garantija arba pinigų suma, kuria jie padengdavo nuostolius, jeigu jų prekėms kas nors atsitikdavo pervežimo metu. Vėliau Babilone atsirado ypatingos grupės “prekeivių – skolintojų”, kurie skolindavo savo kolegoms, nusprendusiems “leistis į tolimą kelionę” (būtent taip tais laikais vadinosi importo-eksporto operacijos) ir nereikalaudavo pinigų grąžinti, jeigu kelionės metu prekes pavogdavo ar kas nors joms atsitikdavo. Jūrinė prekyba, kuri sparčiai vystėsi Viduržemio jūroje, padėjo vystytis pirmosioms draudimo rūšims. Ši praktika buvo paplitusi Atėnuose ir apie tai savo darbuose rašė Demostenas (Atėnų or

ratorius); prekeivis, gavęs paskolą, ją grąžindavo tik tuo atveju, jeigu sėkmingai baigdavosi jo kelionė, tuo pačiu grąžindamas 30% daugiau pinigų nei pasiskolino. Antikos laikais darbininkai, nusamdyti tokiems darbams kaip Egipto piramidės, Saliamono rūmai ir kt. organizuodavo pagalbos kasas tiems kolegoms ar jų šeimoms, kurie susižalodavo ar mirdavo atsitikus nelaimei.
Romos imperijos laikais valdžios atstovai tapdavo garantijomis nuo įvairių rizikų, pasirašydami ypatingus protokolus su tiekėjais ir prekeiviais, kurie įsipareigodavo rūpintis legionieriais Ispanijoje; padengdavo nuostolius, kai karo ar audros metu buvo prarandami laivai, pervežantys ginklus ar būtiniausius pragyvenimui daiktus. Ilgoms kelionėms po Viduržemio jūrą buvo taikoma pristatymo paskola: nuo 50% ir daugiau priklausomai nuo krovinio ir laivo vertės. XII a. pabaigoje – XIII a. pradžioje vystantis ekonomikai, Romos katalikų bažnyčia, kuri buvo labai įtakinga visose sferose, negalėjo likti augančios pinigų skolinimo praktikos ir lupikavimo nuošalyje. 1234 m. popiežiaus Grigaliaus XI dekretu, vadovaujantis Šventojo Rašto principais buvo uždraustos visos operacijos, susijusios su lupikavimu. Bet, suprasdama paskolos svarbą ekonomikos vystymuisi, bažnyčia po kurio laiko pakeičia savo sprendimą, leisdama lupikavimą, bet su protingomis palūkanomis, tokiu būdu leisdama atsirasti “protingų palūkanų” teorijai, teigiančiai, kad gautas atlygis turi būti proporcingas paslaugai, atliktai prekeiviui, pasiskolinusiam asmeniui, arba bet kuriam ūkininkaujančiam subjektui tuo pagrindu, kad negalima pelnytis iš artimo savo. Uždrausdama ir ribodama lu
upikavimą, bažnyčia galėjo stipriai pabloginti jūrinės prekybos vystymąsi. Bet bažnyčios veiksmai padėjo vystytis apsaugos nuo rizikos sistemai ir atsirasti draudimo sutarčiai. Po pirmojo bažnyčios sprendimo prekeiviai – bankininkai stengėsi apeiti formalų draudimą. Knygoje “Auksas ir prieskoniai” Žanas Favje aprašo genujiečio Benedeto Zacharijos pasakojimą. 1928 metais jis pardavė daugiau kaip trisdešimt tonų druskos savo tėvynainiams. Krovinys turėjo būti pristatytas į Briuge. Toje pačioje sutartyje buvo pasakyta, kad Zacharija įsipareigoja vėl nupirkti visą krovinį jam atvykus į pristatymo uostą tokia suma, kuri buvo aptarta sutartyje iš anksto, bet aukštesne negu pardavimo suma. Tokiu būdu tarp iškrovimo uosto iki pristatymo vietos Zacharija rizikavo tik savo laivu. Skirtumas tarp antrą kartą pirktos prekės ir pardavimo ir yra rizikos kaina ir užima paskolos procento dalį, uždraustą bažnyčios. Sugalvoję tokias schemas, jūreiviai ir skolintojai padėjo atsirasti draudimo sutartims.
Pervežėjai mokėjo prekeiviams ar bankininkams “rizikos kainą” – papildomą sumą pinigų priklausomai nuo to, kokio tipo buvo laivas, krovinys ir pervežimo trukmė. “Rizikos kaina” buvo pavadinta draudimo premija. Tokiu būdu ir atsirado draudiko profesija. 1559 m. seras Nicholas Bacon, pradėdamas pirmąjį Anglijos Parlamento, valdant karalienei Elžbietai, posėdį pasakė: “Tegul kiekvienas protingas pirklys, kuris iškeliauja į tolimą kelionę pilną pavojų, atsisako dalies pinigų, kad būtų apsaugota kita dalis”.
Draudimas kaip bendradarbiavimo forma atsirado dar pačiais seniausiais la
aikais. Senovės graikų mainų operacijos yra laikomos draudimo prototipu. Demostenas rašė, kad tokios operacijos buvo naudojamos jūrininkystės prekyboje. Skolintojai išnuomodavo laivus. Po to, jeigu kelionė būdavo sėkminga, pinigus grąžindavo su procentais, o jei kažkas jūroje nutikdavo – visai negrąžindavo. Buvo nustatytas labai aukštas procentas, kuris leisdavo sukauptą kapitalą panaudoti jūrinės rizikos padengimui.
Panašūs į dabartinius draudimo susivienijimus buvo XII amžiuje Islandijoje atsiradę valstiečių susivienijimai, skirti gaisro atveju ar dvesiant gyvuliams pasirūpinti susivienijimo nariais. Susivienijimai dažniausiai buvo sudaryti iš 20 pasiturinčių valstiečių. Atsitikus nelaimei, dalis nuostolių buvo apmokama materialiniais daiktais ir darbu, o kita – pinigais. Islandiški susivienijimai nepaplito Europoje, kur populiaresnis buvo jūrinis draudimas. Yra žinoma, kad jau 1300 metais, Belgijoje, buvo naudojami tiesioginiai jūrinių rizikų už draudimo premiją apmokėjimai. Kitame amžiuje buvo nustatyti draudimo tarifai reguliariems plaukiojimams iš Londono į kontinentą ir atgal. Vystėsi draudimo įstatymai ir jau XV amžiaus dokumentuose galime rasti visiškai sutvarkytą tų laikų draudimo kodeksą. 1601 metais prie Anglijos Parlamento buvo įkurta komisija, kuri sprendė ginčytinus jūrinio draudimo sutarčių klausimus. 1680 metais Anglijoje atsidarė pirmoji istorijoje draudimo kompanija, draudžianti nuo ugnies. Draudimo verslas tapo populiarus ir naudingas.
XV amžiaus pabaigoje Europoje atsirado bendri draudimo susivienijimai, taip vadinamos ugnies draugijos (Brangilden), kurios padėjo dar labiau vystytis draudimui.
O nuo XVII amžiaus pabaigos atsiranda akcinės kompanijos. Pirmoji tokia kompanija “Olandijos-Ostindijos draugija” buvo įkurta 1602 metais. Bet vis dėlto, atsižvelgianti į tai, kad nebuvo tikslių statistinių duomenų apie nelaimingus atsitikimus, jų dydžius, mirtingumą ir kt., draudimas liko, kad ir pelningu, bet rizikingu verslu. Tik dabar, kai draudimas gali naudotis tiksliais statistiniais ir ekonominiais duomenimis, yra sukurtas detalus draudimo įstatymas, draudimo taisyklės, Jūs galite drąsiai pasitikėti draudimo kompanija.

2. DRAUDIMO TEORIJA

2.1 Draudimo sąvoka

Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme draudimas yra apibrėžiamas kaip “finansinė ūkinė veikla, kuria siekiama apsaugoti fizinių ir juridinių asmenų turtinius interesus, įvykus įstatyme ar draudimo sutartyje numatytiems įvykiams”.
Draudimo objektai gali būti turtiniai interesai:
1) susiję su asmens gyvenimo trukme, sutuoktuvėmis, gimimu, kapitalo kaupimu;
2) susiję su kūno sužalojimais, taip pat su nelaimingais atsitikimais ir ligomis;
3) susiję su turto valdymu, naudojimu, disponavimu;
4) susiję su draudėjo padaryta žala fizinio asmens turtui ar tam fiziniam asmeniui, taip pat žala, padaryta juridiniam asmeniui.
Draudimas gali būti privalomasis ir savanoriškasis. Privalomojo draudimo rūšis ir pagrindines nuostatas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai. Savanoriškasis draudimas vykdomas draudėjo ir draudimo įmonės susitarimu, patvirtintu draudimo sutartimi.

2.2 Draudimo veiklos požymiai ir reikšmė

Draudimo veikla turi atitikti tam tikras sąlygas, kurios dar vadinamos draudimo veiklos požymiais:
ŗ Kolektyviškumas
ŗ Ekonomiškumas
ŗ Poreikio egzistavimas
ŗ Atsitiktinumas
ŗ Išmatuojamumas
ŗ Tos pačios rizikos egzistavimas

Poreikio patenkinimas turi remtis kolektyviškumo principu. Šis principas įtvirtina savitarpio pagalbos idėją. Draudimo grupės nariai dalinasi rizika, visi tenkina vienam nariui iškilusį poreikį dėl tam tikro nenumatyto įvykio.
Ekonomiškumo principas reiškia iškilsiančių poreikių tenkinimo sistemiškumą. Grupės susibūrimas nėra vienkartinis, jis turi būti tęstinis, o grupės veikla- reglamentuota. Be to, ekonomiškumas reiškia, kad draudiminė apsauga nėra teikiama veltui. Nariui suteikiama parama iš narių įmokų sukaupto kapitalo.
Tam, kad draudimo veikla turėtų tikslą, turi egzistuoti poreikis. Draudimo veikla tenkina asmeniui atsiradusį poreikį dėl įvykusio įvykio. Dažniausiai egzistuoja net ne vienas, o daug įvykių, susijusių su tuo pačiu asmeniu ar daiktu. Atsiradęs poreikis turi būti tiksliai įvertinamas.
Įvykęs įvykis negali būti priklausomas nuo asmens valios, kitaip sakant jis turi būti atsitiktinis, nesuplanuotas. Nors autoįvykis lyg ir priklauso nuo draudiko valios, bet kažin ar kuris nors vairuotojas tyčia sukeltų autoįvykį, kad gautų draudimo išmoką. Tačiau gyvybės draudimo srityje draudiminiu įvykiu dažnai pripažįstama savižudybė, nors tai ir prieštarauja šiam principui.
Draudimo įvykis turi būti išmatuojamas. Tai reiškia, kad jį galima aprašyti matematiniais dydžiais statistikos bei didelių skaičių dėsnio pagrindu., t.y. nuostolių atsiradimo tikimybe bei matematiniu nuostolių vidurkiu. Tačiau tokie skaičiavimai galimi tik išnagrinėjus daugybę panašių atvejų, kad būtų galima daryti išvadas.
Tos pačios rizikos egzistavimas reiškia, kad visi subjektai, susibūrę į draudimo grupę būtų veikiami tos pačios rizikos. Įstatymai numato, kad kai kurios draudimo šakos turi būti atskirtos nuo kitų.
Jei ekonominė veikla neatitinka nors vienos iš šių šešių sąlygų, tai ji nelaikoma draudimo veikla.
Draudimo veikla vaidina labai svarbų vaidmenį individo bei visuomenės gyvenime. Draudimu turėtų būti suinteresuotas kiekvienas asmuo, nes jis suteikia saugumo bei pasitikėjimo jausmą. Asmuo nebejaučia netikrumo dėl ateities jausmo. Draudimas ne tik tenkina dėl įvykio atsiradusį poreikį, bet gali būti ir lėšų kaupimo forma. Tai įmanoma naudojantis kaupiamuoju draudimu. Be draudimo veiklos viskas būtų daug sudėtingiau. Žmogui, patyrusiam nuostolių dėl nenumatyto įvykio būtų sunku pačiam tuos nuostolius atstatyti, jo finansinė padėtis galėtų dėl to pablogėti. Be draudimo negalėtų vystytis bei klestėti ūkis, kadangi būtų atsisakyta įgyvendinti daug projektų, įmonės negautų kreditų, niekas nesiryžtų pervežti tolimų krovinių dėl pavojų ir t.t. Tai stabdytų šalies ekonomikos vystymąsi.
Be abejo, draudimo bendrovių egzistavimas sukuria papildomas darbo vietas bei specialistų užimtumo garantijas. Tai ir nemažas valstybės iždo pajamų šaltinis, kadangi draudimo veikla yra antra pasaulyje pagal surenkamų pinigų kiekį.

2.3 Rizikos samprata

Bet kokia žmogaus veikla dažnai siejama su kokia nors rizika. Pirkėjas rizikuoja įsigyti nekokybišką pirkinį, tiekėjas ar bankininkas- laiku ar visiškai negauti pinigų, keleivis- pavėluoti, vežėjas- sugadinti ar prarasti krovinį ar transporto priemonę, eilinis pilietis- sugadinti sveikatą ar netekti gyvybės ir t.t.
Kiekvienas turbūt supranta, kad kai kurių įvykių sunku, o kartais ir neįmanoma išvengti. Tai tokie įvykiai, kaip traumos, nelaimingi atsitikimai darbe, gamyboje, buityje, turto praradimas, bedarbystė ir t.t. Šie įvykiai yra tradiciniai draudimo objektai. Kiekvieno iš jų pasirodymo atskirai neįmanoma numatyti, tačiau, nagrinėjant daugybę tokių įvykių, aptinkami jų pasikartojimo dėsningumai. Tai leidžia juos iš anksto numatyti ir imtis priemonių, palengvinančių nepageidaujamas pasekmes.
Dauguma žmonių riziką supranta kaip tam tikrą konkrečios situacijos kitimo neapibrėžtumą. Riziką galima nagrinėti įvairiais aspektais: istoriniu, ekonominiu ir kt. Yra daug skirtingų rizikos apibrėžimų:
ŗ Tai galimas įvykis arba jų visuma, kuriai gali būti taikomas draudimas;
ŗ Nepalankaus įvykio galimybė;
ŗ Atsitiktinis įvykis, įvykstantis prieš žmogaus valią, tam tikrų nuostolių atsiradimo tikimybė;
ŗ Istorinė kategorija, pasireiškianti kaip žmogaus suprastas galimas pavojus, istoriškai ji susijusi su visuomenės vystymosi procesu;
ŗ Ekonominė kategorija, apibūdinanti įvykį, kuris gali įvykti, bet gali ir neįvykti.
Rizikos dažnai galima išvengti, tačiau kartu ji yra ir ekonominės pažangos stimuliatorius, svarbus progreso veiksnys. Rizikos atsisakymas dažnam verslininkui reiškia ir pelno atsisakymą.

2.4 Draudimo veiklos skirstymas

Yra išskiriamos dvi stambios draudimo šakos:
ŗ Gyvybės draudimas
ŗ Ne gyvybės draudimas
Gyvybės draudimo šakai priskiriamos šios grupės:
1) sutuoktuvinis ir gimimų draudimas;
2) gyvybės draudimas, kai investavimo rizika tenka draudėjui;
3) gyvybės draudimas ( kiek nenumatyta 1 ir 2 punktuose).
Ne gyvybės draudimo šakai priskiriamos šios grupės:
1) draudimas nuo nelaimingų atsitikimų;
2) draudimas ligos atvejui;
3) sausumos transporto priemonių, išskyrus geležinkelio transporto priemones, draudimas;
4) geležinkelio transporto priemonių draudimas;
5) skraidymo aparatų draudimas;
6) laivų (jūrų, ežerų, upių ir kanalų) draudimas;
7) vežamų krovinių draudimas;
8) turto (išskyrus 3, 4, 5, 6, 7 punktus) draudimas nuo gaisro ar gamtinių jėgų;
9) turto draudimas nuo kitų žalų (išskyrus 8 punktą);
10) sausumos transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimas;
11) skraidymo aparatų civilinės atsakomybės draudimas;
12) laivų (jūrų, ežerų, upių ir kanalų) civilinės atsakomybės draudimas;
13) bendrosios civilinės atsakomybės draudimas;
14) kredito draudimas;
15) laidavimo draudimas;
16) finansinių nuostolių draudimas;
17) teismo išlaidų draudimas;
18) pagalbos draudimas.

Aš savo darbe plačiau panagrinėsiu ne gyvybės draudimo šakos automobilių draudimą. Yra išskiriamos trys transporto priemonių draudimo grupės:
ŗ Kasko draudimas (sausumos transporto priemonių, išskyrus geležinkelio transporto priemones)
ŗ Sausumos transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimas
ŗ Vežamų krovinių draudimas

3. AUTOMOBILIŲ DRAUDIMAS

3.1 Kasko draudimas

Pagal draudžiamas rizikas ši draudimo grupė skirstoma į visiškos draudiko atsakomybės (pilnąjį kasko) bei dalinės draudiko atsakomybės (dalinį kasko) transporto priemonių draudimą.
Paprastai ši draudiminė apsauga teikiama sugadinus, sunaikinus ar praradus transporto priemonę. Kartu su transporto priemone gali būti apdrausti ir joje esantys daiktai, tačiau ne visi vienodai. Vieni gali būti apdrausti be papildomos draudimo įmokos, pvz.:radijas, gesintuvas, kiti gali būti draudžiami atskirai, t.y. priskaičiuojant tam tikro dydžio draudimo įmokos priedą, pvz.: prie stogo tvirtinama bagažinė. Tačiau taikoma bendra taisyklė, kad apdrausti gali būti tik tie transporto priemonėje esantys daiktai, kurie gali būti pritvirtinami prie pačios transporto priemonės, o ne šiaip į ją įdėti, pvz.kompaktiniai diskai, asmeniniai daiktai.
Transporto priemonių kasko draudimas atlygina žalą, kurią Jūsų automobilis patyrė dėl avarijos, stichinių nelaimių (audros, potvynio, liūties, krušos, žaibo trenkimo), vagystės, vandalizmo, gaisro. Jei tai bus nurodyta draudimo sutartyje, šis draudimas taip pat atlygins žalą transporto priemonės papildomai įrangai (audio-aparatūrai, išorinėms antenoms, spoileriams ir pan). Kai kurios draudimo bendrovės taip pat atlygina kitos transporto priemonės nuomos (iki vieno mėnesio) išlaidas, kai apdrausta transporto priemonė remontuojama, yra sunaikinta ar prarasta (tokiu atveju draudimo įmoka yra didesnė).
Draudžiant automobilį yra nustatoma automobilio rinkos vertė, kuria remiantis yra apskaičiuojama draudimo įmoka. Tai ir yra transporto priemonių kasko draudimo suma. Nauji (iki 2 metų amžiaus) automobiliai gali būti draudžiami jų nauja verte, t.y., nuostoliai, padaryti Jūsų automobiliui, atlyginami neišskaitant keičiamų detalių nusidėvėjimo, automobilio visiškos žūties (kada jį remontuoti netikslinga) atveju nuostolis yra lygus automobilio draudimo sumai atėmus liekanų vertę, o automobilio praradimo atveju nuostolis yra lygus automobilio draudimo sumai.
Sudarant draudimo sutartį, gali būti nustatyta franšizė – transporto priemonės ar papildomos įrangos nuostolių dalis, kurią kiekvieno draudiminio įvykio atveju atlygina pats draudėjas. Draudimo bendrovė atlygina nuostolių dalį, viršijančią franšizės sumą.
Franšizė gali būti išreikšta litais (paprastai 100-500 Lt) arba procentine išraiška (paprastai iki 10% draudimo sumos). Tik nesiraukykite – tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo neskanu, dažnai yra labai sveika. Franšizė ženkliai sumažina draudimo įmoką, nes draudimo kompanijai nebereikia reguliuoti administravimo kaštams imlių smulkių žalų. Iš kitos pusės – draudžiantis be franšizės, net ir dėl keliasdešimties litų žalos Jums reikia sugaišti keletą valandų tvarkymui dokumentų, reikalingų draudimo išmokai gauti. Taupydami laiką į tai dažnai numojate ranka, tai kodėl gi neįvedus franšizės ir taip nesumažinus draudimo įmokos? Be to, kai kuriose draudimo bendrovėse draudimas be franšizės įmanomas tik išskirtiniais atvejais.
Draudimo įmokos dydis priklauso nuo:
ŗ Draudimo sumos
ŗ Draudimo tarifų
ŗ Draudimo įmonės prisiimtų rizikų
ŗ Veiksnių, turinčių įtakos rizikos padidėjimui:
a) Automobilio markės (modelio)
b) Pagaminimo metų
c) Vairuotojo stažo, amžiaus, pagrindinės profesijos
d) Signalizacijos, apsaugos sistemos, laikymo sąlygų
e) Nuo draudimo laikotarpio ir franšizės išskaitos dydžio.
Draudėjas turi teisę mokėti draudimo įmokas:
ŗ Banko pavedimu
ŗ Grynaisiais draudimo įmonės atstovui ar į draudimo įmonės kasą
ŗ Pašto pervedimu draudimo įmonei.
Draudimo įmoka gali būti mokama:
ŗ Visa iš karto
ŗ Per du kartus, jeigu nenumatyta kitaip.
Draudimo išmoka – tai suma, kurią draudikas išmoka draudėjui, atlygindamas žalą, patirtą dėl draudiminio įvykio. Maksimali draudimo išmoka bet kuriuo atveju negali viršyti automobilio rinkos vertės draudiminio įvykio momentu, išskyrus atvejus, kai automobilis draudžiamas jo nauja verte. Įvykus draudiminiam įvykiui, apie jį reikia pranešti draudimo kompanijai raštu per keletą dienų nuo įvykio (tikslus laikas yra nustatytas Jūsų draudimo kompanijos taisyklėse). Maksimalūs terminai per kuriuos draudimo kompanija turi pervesti išmokas priklauso nuo draudiminio įvykio, taip pat ir draudimo kompanijos taisyklių.
Draudimo išmoka nustatymo tvarka:
ŗ Apskaičiuojant draudimo išmoką, išskaičiuojama likutinė vertė;
ŗ Likutinė vertė neišskaičiuojama, jeigu draudėjas perleido transporto priemonės nuosavybės teisę draudimo įmonei;
ŗ Į nuostolį įtraukiamos išlaidos nesugadintoms dalims pakeisti, jeigu to reikia pagal transporto priemonės remonto technologiją;
ŗ Nuostoliai atlyginami po kiekvieno draudiminio įvykio išskaičiavus franšizę;
ŗ Nuostolių dydis ir draudimo išmoka negali viršyti transporto priemonės vertės nuostolių nustatymo dieną ir negali būti didesnė už draudimo sumą, įrašytą draudimo sutartyje;
ŗ Tuo atveju, kai išmokama visa išmoka, nuostoliai atlyginami savininkui išregistravus transporto priemonę;
ŗ Draudimo įmonė raštu praneša draudėjui, jei atsisakoma išmokėti draudimo išmoką.
Žalos nustatymo tvarka:
ŗ Žalos dydžiui objektyviai įvertinti draudėjas užpildo nustatytos formos anketą kuo išsamiau atsakydamas į klausimus;
ŗ Draudimo įmonės atstovas (ekspertas) surašo transporto priemonės defektinį aktą, pažymėdamas visus draudiminio įvykio metu atsiradusius pažeidimus;
ŗ Draudimo įmonė, gavusi pradinę informaciją, tiria draudiminį įvykį;

3.1.1 Draudimo rizikos

Draudėjas, apdrausdamas savo transporto priemonę, ją veikiančias rizikas perleidžia draudimo bendrovei. Dažniausiai transporto priemonės yra draudžiamos nuo ugnies, gamtinių jėgų, vagystės, stiklo sudužimo, gyvūnų padarytos žalos, vandalizmo bei nelaimingų atsitikimų.
Draudimas nuo ugnies apima transporto priemonės užsidegimo bei sprogimo rizikas. Gaisru laikomas transporto priemonės užsidegimas nepriklausomai nuo jį sukėlusių priežasčių.
Draudimas nuo gamtinių jėgų dažniausiai apima žemės nuošliaužų, uolienos ar akmenų kritimo, potvynio, vėtros, krušos, žaibo trenkimo rizikas.
Nuo vagystės rizikos apdraustos transporto priemonės draudiminiu įvykiu dažniausiai laikoma ne tik visos transporto priemonės, bet ir jos dalių vagystė. Nuo vagystės transporto priemonės draudžiamos tik tuo atveju, jei jose įrengtos apsaugos priemonės. Draudimo įmonė turi teisę pareikalauti apsaugos priemones įrengti bet kurioje draudžiamoje transporto priemonėje. Yra tam tikri reikalavimai apsaugos priemonėms (garso signalizacija, mechaninės blokavimo priemonės, autonominės ar elektroninės blokavimo priemonės ir kt.). Apsaugos priemonių veikimas turi būti pademonstruotas apdraudžiant.
Apdraudus automobilį nuo stiklo sudužimo, kompensuojami nuostoliai sudužus stiklams, žibintams, išorinėms posūkio lempoms. Stiklo įskėlimas taip pat yra draudiminis įvykis. Transporto priemonių draudimo nuo gyvūnų padarytos žalos draudiminiu įvykiu laikomas gyvūno susidūrimas su važiuojančia transporto priemone. Draudimo sutartyje gali būti nurodytos tam tikros gyvūnų rūšys, keliai, kuriuose įvykis bus laikomas draudiminiu. Draudėjui, apdraudusiam transporto priemonę nuo vandalizmo bei tyčinio chuliganizmo, bus atlyginta tyčiniais trečiųjų asmenų veiksmais transporto priemonei padaryta žala. Šios paminėtos rizikos dažniausios, kurios apima dalinę draudiko atsakomybę.
Visiškos draudiko atsakomybės transporto priemonių draudimas be visų daline atsakomybe dengiamų rizikų apima dar ir nelaimingo atsitikimo (avarijos) pavojų. Draudėjui kompensuojami nuostoliai padaryti atsitrenkus, susidūrus, apsivertus, nukritus nuo šlaito, tilto ir kt.

3.1.2 Nedraudžiamos rizikos ir nekompensuojami nuostoliai

Draudimo įmonės neretai neprisiima atsakomybės už karų, revoliucijų, sukilimų, maištų, žemės drebėjimų, vulkanų išsiveržimų metu transporto priemonėms padarytą žalą.
Draudiminiu įvykiu nelaikomas transporto priemonės atskirų dalių susidėvėjimas ar gedimas. Taip pat kompensacijos neišmokamos lenktynių metu ar išbandant maksimalias transporto priemonės greičio galimybes padarytai žalai.
Dažnai draudikai neatlygina žalos, padarytos transporto priemonės rekvizavimo (asmens turto paėmimo pagal valstybinės institucijos nutarimą) metu arba jei žala padaryta tuo metu, kai draudėjas darė nusikaltimą.
Draudikas gali nekompensuoti transporto priemonei padarytos žalos, jei draudėjas ją padarė tyčia, sąmoningais veiksmais ar dėl aplaidumo.

3.1.3 Kasko draudimas Lietuvoje

Draudiminiai įvykiai nurodomi draudimo sutartyse, dažniausiai draudimo rūšies taisyklėse, kurios yra sudėtinė draudimo sutarties dalis. Nurodant draudiminį įvykį, paprastai išvardinami požymiai, kuriuos atitinkantis įvykis laikomas draudiminiu. Įvykis, neatitinkantis draudimo rūšies taisyklėse nurodytų požymių, visais atvejais laikomas nedraudiminiu ir jam įvykus, teisė į draudimo išmoką neįgyjama. Dėl šių priežasčių būtina visais atvejais atidžiai įvertinti draudiminių įvykių apibrėžimus ir nuspręsti, ar jie apima visas rizikas, nuo kurių norima apsidrausti.
Draudimo rūšies taisyklėse vartojami terminai ir sąvokos dažnai apibrėžiamos ir suprantamos skirtingai nei įprasta, į tai irgi būtina atkreipti dėmesį analizuojant draudimo rūšies taisykles. Pavyzdžiui, kai kurios iš analizuojamų taisyklių susiaurina krušos apibrėžimą, apribodamos ją atvejais, kai iškrintantys ledo gabaliukai yra 10 milimetrų skersmens ir didesni. Tai reiškia, kad, apdraustą transporto priemonę apgadinus smulkesniems krušos pavidalu iškritusiems ledo gabaliukams (pvz., ne 10 mm, o 9 mm skersmens), toks įvykis pagal draudimo rūšies taisykles gali būti nelaikomas draudiminiu. Tokių atvejų yra ir daugiau.
Be to, vartojamos sąvokos gali būti apibrėžtos ir kituose norminiuose aktuose. Pvz., Baudžiamajame kodekse pateikiami nusikaltimo, vagystės, plėšimo, kaltės formų (tyčios, neatsargumo apibrėžimai), kiti norminiai aktai apibrėžia transporto priemonės techninę būklę ir pan. Renkantis draudimo bendrovę, būtina atidžiai perskaityti visas sąlygas.
Draudimo sutartyse paprastai numatomi keli skirtingi draudimo variantai, numatantys skirtingą išmokos apskaičiavimo tvarką, draudiko prisiimamos rizikos dydį ir pan. Draudžiant palankesniu draudėjui variantu, didinama draudimo įmoka. Visais atvejais reikia atsižvelgti į draudimo įmokos padidėjimo ir draudiminės apsaugos padidėjimo santykį ir pasirinkti tinkamiausią variantą. Pavyzdžiui, visiškai naujų automobilių vertės kritimas pirmaisiais metais yra žymus, todėl, jei nuostoliai apskaičiuojami pagal rinkos kainą draudiminio įvykio dieną, vagystės ar sunaikinimo atveju draudimo išmoka žymiai skirtųsi nuo transporto priemonės vertės jos įsigijimo momentu. Todėl svarstytina draudimo nauja verte galimybe. Kita vertus, naujų (iki 2 – 3 metų senumo) automobilių dalių nusidėvėjimas yra nedidelis, todėl papildoma sąlyga dėl nusidėvėjimo neskaičiavimo draudiminę apsaugą paprastai padidina nežymiai.

3.1.3.1 lentelė
Draudimo sąlygų palyginimas garsiose Lietuvos draudimo bendrovėse:

UAB „ERGO Lietuva” AB „Lietuvos draudimas” UAB „IF draudimas”
Pagal transporto priemonės draudžiamos vertės apskaičiavimo būdą, ir remonto atveju keičiamų dalių vertės apskaičiavimo tvarką 1) Apdraudžiama transporto priemonės rinkos kaina draudiminio įvykio momentu, draudiminių įvykių atveju nuostoliai, padaryti transporto priemonei, atlyginami išskaitant transporto priemonės keičiamų dalių, detalių ir agregatų nusidėvėjimą. 2) Draudimas nauja verte: Draudikas atlygina patvirtintas remonto išlaidas, reikalingas transporto priemonės arba jos dalių naujai vertei atkurti. Vagystės, pagrobimo ar apiplėšimo atveju draudikas atlygina išlaidas, prilygstančias transporto priemonės naujai vertei. 1) Transporto priemonės draudimas išskaitant nusidėvėjimą – Transporto priemonė draudžiama su sąlyga, kad draudiminio įvykio atveju draudimo išmoka mokama draudimo sumos ribose išskaitant transporto priemonės dalių, detalių ir agregatų nusidėvėjimą; 2) Transporto priemonės draudimas neišskaitant nusidėvėjimo – Transporto priemonė draudžiama su sąlyga, kad draudiminio įvykio atveju draudimo išmoka mokama draudimo sumos ribose neišskaitant transporto priemonės dalių, detalių ir agregatų nusidėvėjimo. 3) Transporto priemonės draudimas nauja verte – Draudžiant transporto priemonę nauja verte draudimo suma ir rinkos kaina lygi transporto priemonės pirmojo pardavimo kainai, patvirtintai transporto priemonę pardavusios įmonės. Jei transporto priemonė įsigyta užsienyje, rinkos kaina nustatoma įvertinus sumokėtus mokesčius. Transporto priemonę drausti nauja verte galima tik tokiu atveju, jei nuo pirmojo naujos transporto priemonės pardavimo mažmeninėje prekyboje nepraėjo daugiau kaip 30 kalendorinių dienų ir nuo pirmojo pardavimo sandorio nesikeitė transporto priemonės savininkas. Šiai draudimo sąlygai galioja draudimo neišskaitant nusidėvėjimo nuostatos. 1) Casco variantas – transporto priemonė draudžiama rinkos kaina, t.y. draudiminių įvykių atveju nuostoliai, padaryti transporto priemonei, atlyginami išskaitant transporto priemonės keičiamų dalių, detalių ir agregatų nusidėvėjimą; 2) Casco plius variantas – transporto priemonė (papildoma įranga) draudžiama kaip ir Casco variantu, su papildoma sąlyga: transporto priemonės (papildomos įrangos) sugadinimo atveju nuostoliai, padaryti transporto priemonei (papildomai įrangai), atlyginami neišskaitant transporto priemonės (papildomos įrangos) keičiamų dalių, detalių ir agregatų nusidėvėjimo; 3) Pilnas Casco variantas – transporto priemonė (papildoma įranga) draudžiama kaip ir Casco plius variantu, su papildomomis sąlygomis: transporto priemonės (papildomos įrangos) sunaikinimo atveju nuostolis, padarytas transporto priemonei (papildomai įrangai), yra lygus transporto priemonės (papildomos įrangos) draudimo sumai atėmus liekanų vertę ir transporto priemonės (papildomos įrangos) praradimo atveju nuostolis, padarytas transporto priemonei (papildomai įrangai), yra lygus transporto priemonės (papildomos įrangos) draudimo sumai.
pagal draudimo sumas Nekintanti, t.y., draudimo laikotarpiu daromos draudimo išmokos nemažina draudimo sumos. 1) Draudimas nekintančia draudimo suma – po draudiminio įvykio sutartis pagal draudiminių įvykių grupę galioja ta pačia suma, neatsižvelgiant į pagal sutartį mokėtas draudimo išmokas; 2) draudimas mažėjančia draudimo suma – po draudiminio įvykio sutartis pagal draudiminių įvykių grupę galioja ta suma, kuri lieka iš sutartimi nustatytos draudimo sumos atėmus išmokėtą draudimo išmokos sumą. Jei pagal draudiminių įvykių grupę išmokėtos visos draudimo sumos dydžio draudimo išmokos, tai sutarties galiojimas šiai draudiminių įvykių grupei pasibaigia. Išmokėjus draudimo išmokas draudimo suma sutarties galiojimo metu lieka nepakitusi
Pagal draudėjo ir draudiko teises organizuojant sugadintos transporto priemonės remontą Visais atvejais draudėjas, prieš remontuodamas apdraustą transporto priemonę, turi gauti draudiko nurodymus 1) Transporto priemonės remontas organizuojamas draudėjo pasirinkimu – atsitikus draudiminiam įvykiui, transporto priemonė remontuojama draudėjo pasirinktose remonto dirbtuvėse Lietuvoje ir draudikas neatsako už atliktų remonto darbų kokybę. 2) Transporto priemonės remontas organizuojamas draudiko pasirinkimu – atsitikus draudiminiam įvykiui, transporto priemonė remontuojama draudiko nurodytose remonto dirbtuvėse Lietuvoje Remontą organizuoja draudėjas, arba, esant tokiam susitarimui – draudikas. Taisyklės nenustato jokių apribojimų dėl remonto darbus atliekančios įmonės pasirinkimo
Papildomai gali būti apdraudžiama 1) neserijiniu būdu stacionariai įrengta papildoma įranga: garso, telekomunikacinė aparatūra, lengvo lydinio ratlankiai, papildomi žibintai 2) kitos atitinkamos klasės/grupės transporto priemonės transporto priemonės nuomos apdraustos transporto priemonės remonto laikotarpiui išlaidos (laikotarpiui iki 7 dienų, ne daugiau kaip 75 JAV doleriai už parą) jei apdraustos transporto priemonės dėl įvykusio draudiminio įvykio (išskyrus vagystę) negalima eksploatuoti. 1) garso, vaizdo, telekomunikacinė (automobilinę “laisvų rankų” įrangą, išskyrus mobilaus telefono pakrovėją, mobilų telefoną) aparatūra, elektronines apsaugos priemonės ir mechaniniai pavarų dėžės užraktai; 2) lengvo lydinio ratlankiai, 3) spoileriai, papildomi žibintai ir pan. 1) Papildoma įranga – draudimo sutartyje nurodyta stacionari garso ir vaizdo aparatūra, telekomunikacinė automobilių „laisvų rankų” įranga (išskyrus mobilųjį telefoną ir jo kroviklį), transporto priemonės elektroninės apsaugos priemonės, lengvo lydinio ratlankiai, papildomi žibintai, apsauginiai lankai, sukabinimo kabliai, spoileriai ir pan 2) kitos transporto priemonės nuomos (iki vieno mėnesio) išlaidas, kai apdrausta transporto priemonė remontuojama, yra sunaikinta ar prarasta; 3) dokumentais pagrįstos apdraustos transporto priemonės vairuotojo nakvynės ir grįžimo namo išlaidos, bet ne daugiau kaip nustatyta draudimo sutartyje

Draudimo sąlygų palyginimas (www.draudimas.lt)

Iš pateiktos 3.1.3.1. lentelės matyti, jog ne visos draudimo bendrovės siūlo vienodas kasko draudimo sąlygas. Išanalizavus siūlomas sąlygas, galima daryti išvadą, jog draudėjui palankiausia draustis AB “Lietuvos draudime”. Ši bendrovė siūlo transporto priemonės draudimą išskaitant arba neišskaitant nusidėvėjimo. Draudėjas turi daugiau galimybių pasirinkti. Čia draudimo sumos gali būti kintančios ir nekintančios, transporto priemonės remontas gali būti organizuojamas draudėjo ar draudiko pasirinkimu.

3.2 Sausumos transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimas

Daugelyje valstybių buvo pastebėta, kad ne visada ir ne visi vairuotojai patys gali atlyginti draudiminiu įvykiu padarytus nuostolius. Tai buvo priežastis, dėl kurios transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimas daugelyje valstybių buvo paskelbtas privalomu. Čia turima omenyje sausumos transporto priemonių draudimas. Sausumos transporto priemonėmis laikomos visos ne geležinkelio bėgiais važiuojančios sausumos transporto priemonės, kurios yra varomos juose įrengtų motorų.
Transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimas siejamas ne su konkrečiu asmeniu, o su tam tikra transporto priemone. Tai reiškia, kad nepaisant to, ar automobilį vairavo savininkas, ar kitas asmuo, padaryti nuostoliai vis tiek bus atlyginti.
Privalomąjį transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimą gali vykdyti tik tos draudimo įstaigos, kurios turi draudimo veiklos priežiūros tarnybos išduotą leidimą, numatantį šios draudimo grupės rizikų perėmimą. Draudimo įmonės paprastai įsipareigoja įstatymuose numatytomis sąlygomis apdrausti visus asmenis, kurie pareiškia tokį norą. Tokiu būdu draudėjas turi teisę rinktis jam priimtiniausią draudiką, o draudikas privalo apdrausti jį pasirinkusį draudėją. Kiekvienas asmuo, norintis apsidrausti, turi būti apdraustas nors minimaliomis įstatymuose numatytomis draudimo sumomis.
Įstatymai, numatantys privalomą transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimą, praktikoje yra įgyvendinami naudojant įvairias priemones ir metodus. Visais atvejais yra būtinas patikimai veikiantis ir efektyvus privalomojo draudimo kontrolės mechanizmas.
Draudikas gali atsisakyti atlyginti draudiminiu įvykiu padarytą žalą, jei nustatyta, kad ji padaryta tyčiniais draudėjo veiksmais nusižengiant įstatymams.
Draudimo įmokos apskaičiavimas gali būti :
ŗ Paliktas visiškai draudimo įmonių nuožiūrai,
ŗ Paliktas draudimo įmonių nuožiūrai, reikalaujant, kad atskirų draudimo įmonių paskaičiuoti tarifai būtų patvirtinti už tai atsakingoje valstybinėje įstaigoje,
ŗ Organizuotas valstybinės įstaigos. Tokiu atveju šios įstaigos nustatyti draudimo įmokų tarifai yra privalomi visoms transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimą vykdančioms draudimo įmonėms.
Skaičiuojant draudimo įmokų tarifus labai svarbu teisingas rizikos požymių parinkimas ir įvertinimas. Priklausomai nuo rizikos požymių įvertinimo patikimumo bei objektyvumo išskiriami tokie požymiai:
ŗ Objektyvūs
ŗ Subjektyvūs.
Objektyvūs rizikos požymiai- tai įvairios techninės transporto priemonių charakteristikos, iki tol įvykę draudiminiai įvykiai, draudėjo amžius bei šeimyninė padėtis. Prie subjektyvių rizikos požymių priskiriamos asmens charakterio savybės bei nuo jų priklausantis transporto priemonės vairavimo atsargumas.

Pagal įvertinimo būdą rizikos požymiai skirstomi į klasifikacinius, palyginamuosius bei metrinius.

Klasifikaciniams požymiams būdingas siauras vertinimų pasirinkimas, pvz.: lytis, šeimyninė padėtis, profesija. Šie požymiai mažiausiai informatyvūs. Labiausiai informatyvūs yra metriniai požymiai, pvz.:vaikų iki 18 metų skaičius, vairuotojo pažymėjimo išdavimo data.

3.2.1 Žalioji kortelė

Automobilių atsiradimas ir jų naudojimas sąlygojo ir transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimą. 1908 metais rugpjūčio 9 dieną Austrija pirmoji išleido įstatymą, kuris numatė transporto priemonių civilinę atsakomybę. Pradžioje šis draudimas buvo privalomas tik visuomeninio transporto priemonėms. Pirmosios šalys, kuriose buvo įteisintas privalomas transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimas buvo Suomija 1925 metais, po to sekė Norvegija, Danija, Švedija, Austrija, Anglija, Šveicarija, Liuksemburgas.

Vis labiau didėjantis transporto priemonių judėjimas tarptautiniais maršrutais vairuotojams sukeldavo problemų atsitikus eismo nelaimei užsienyje. Taip buvo dėl to, kad visose šalyse buvo skirtingos teisės normos draudimo srityje. 1949 metais sausio 25 dieną buvo išleista JTO direktyva Nr.5, kuri buvo pagrindas tarptautinės draudimo kortelės atsiradimui. Kadangi Skandinavijos šalyse galiojusi “Carte d’Assurance” buvo žalios spalvos, tai ir naujoji tarptautinė draudimo kortelė buvo pavadinta žaliąja kortele. Šiai sistemai pradžioje priklausė 12 Europos valstybių: Danija, Norvegija, Suomija, Airija, Austrija, Belgija, Prancūzija, Olandija, Anglija, Švedija, Šveicarija bei Vokietija.

Žaliosios kortelės sistemos veikimas toks: kiekvienos valstybės draudikai, vykdantys transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimą, narystės pagrindu įsteigia “šalies draudimo biurą”. Londone buvo įkurta “Biurų taryba” kaip vienijantis organas. Kiekvienos šalies draudimo biuras išduoda savo nariams(draudikams) žaliąsias korteles, tiria iš užsienio atvykusiems ir turintiems galiojančią žaliąją kortelę vairuotojams iškeltų civilinės atsakomybės ieškinių pagrįstumą. Žalioji kortelė prilygsta šalyje išduotai bei pagal tos šalies įstatymus sudarytai transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimo sutarčiai. Jeigu apdraustasis asmuo užsienyje draudiminiu įvykiu padaro žalą, ją šalies biurui priklausanti draudimo įmonė atlygina kitos šalies tiriančiam biurui. Kiekvienos šalies biuras prisiima visą atsakomybę už užsienio vairuotojo tretiesiems asmenims padarytų nuostolių kompensavimą pagal toje šalyje galiojančius įstatymus.

Žaliosios kortelės galiojimas yra nusakomas pagal tris požymius:
ŗ Vietos
ŗ Laiko
ŗ Draudžiamo objekto
Kortelėje nurodomas jos galiojimo laikas, duomenys apie transporto priemonę bei savininką. Žalioji kortelė yra transporto priemonės civilinės atsakomybės pagal esamoje šalyje galiojančius įstatymus draudimo liudijimas.
Draudžiamo objekto atžvilgiu žalioji kortelė galioja šioms transporto priemonėms: privatiems automobiliams, motociklams, sunkvežimiams, dviračiams bei mopedams, autobusams bei įvairių rūšių priekaboms.
Žaliąją kortelę gali išduoti tik šalies draudimo biurui priklausančios draudimo įmonės.

3.2.3 Transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimas Lietuvoje

2002 m. balandžio 1 dieną Lietuvoje pradėjo veikti Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės (TPVCA) privalomasis draudimas, reguliuojamas Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo. Nuo tos dienos visos Lietuvos Respublikos keliais riedančios transporto priemonės privalo būti apdraustos TPVCA draudimu.
Draudimo objektas – transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinė atsakomybė už autoavarijos metu padarytą žalą. Draudimo sutartimi apdraudžiama draudėjo ir kiekvieno asmens, teisėtai valdančio transporto priemonę, civilinė atsakomybė, kuri gali atsirasti valdant transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijime (polise) nurodytą transporto priemonę.
Draudimo objektas nėra transporto priemonės savininko ar valdytojo civilinė atsakomybė dėl autoavarijos metu padarytos žalos jų pačių turtui ir (ar) asmeniui bei dėl žalos jų šeimos narių turtui. Draudimo objektas taip pat nėra transporto priemonės savininko ar valdytojo civilinė atsakomybė dėl žalos turtui, kuris buvo atsakingo už autoavarijos metu padarytą žalą transporto priemonės savininko ar valdytojo transporto priemonėje.
Draudimo sutartis turi būti rašytinė. Draudimo sutartį patvirtina draudimo liudijimas (polisas). Tipines paprastosios, pasienio ir grupinės draudimo sutarčių draudimo liudijimų (polisų) formas tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Paprastąsias draudimo sutartis (1 priedas) privalo sudaryti Lietuvos Respublikoje registruotų ir šalies kelių eisme dalyvaujančių transporto priemonių savininkai. Asmenys, įsigiję transporto priemones po šio įstatymo įsigaliojimo, paprastąsias draudimo sutartis pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles privalo sudaryti iki valstybinio transporto priemonių įregistravimo. Transporto priemonės savininkas privalo drausti transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinę atsakomybę atskirai dėl kiekvienos nuosavybės teise jam priklausančios transporto priemonės, išskyrus kai sudaroma grupinė draudimo sutartis. Jeigu transporto priemonės savininkas perdavė transporto priemonę valdyti kitam asmeniui nesudaręs paprastosios draudimo sutarties arba transporto priemonės valdymo laikotarpiu baigėsi anksčiau sudarytos draudimo sutarties galiojimo laikas, tokią sutartį turi teisę sudaryti transporto priemonės teisėtas valdytojas. Jeigu transporto priemonė neregistruojama dėl priežasčių, nepriklausančių nuo transporto priemonę įsigijusio asmens, draudikas privalo grąžinti sumokėtą draudimo įmoką.
Pasienio draudimo sutartis (2 priedas) privalo sudaryti užsienyje ar laikinai Lietuvos Respublikoje registruotų arba laikinus tranzitinius numerius bei laikinus numerius, išduodamus ūkio subjektams, kurie verčiasi transporto priemonių mažmeninės prekybos veikla, turinčių transporto priemonių savininkai, dalyvaujantys šalies kelių eisme, jeigu jie neturi galiojančios Lietuvos Respublikoje draudimo sutarties. Jeigu išvardytų transporto priemonių savininkas perdavė transporto priemonę kitam asmeniui nesudaręs draudimo sutarties, tokią sutartį turi teisę sudaryti transporto priemonės teisėtas valdytojas.
Grupinė draudimo sutartis (3 priedas) sudaroma su Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų ūkių ūkininkais, taip pat su kitais Žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatyme nurodytais žemės ūkio subjektais. Grupinė draudimo sutartis sudaroma dėl keleto transporto priemonių išduodant vieną grupinės draudimo sutarties draudimo liudijimą (polisą). Grupinė draudimo sutartis gali būti sudaroma ne daugiau kaip dėl penkių transporto priemonių, kurių tik viena gali būti lengvasis automobilis. Jei transporto priemonių savininkas turi daugiau kaip penkias draudžiamas transporto priemones, jis gali sudaryti kelias grupines draudimo sutartis.
Paprastoji, pasienio ir grupinė draudimo sutartys galioja visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Tarptautinė draudimo sutartis galioja žalioje kortoje nurodytose valstybėse pagal tose valstybėse galiojančius transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymus.
Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma yra 30 000 litų asmeniui ir 30 000 litų turtui.
Draudimo įmoką nustato draudikas vadovaudamasis Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėmis ir atsižvelgdamas į transporto priemonės tipą, variklio cilindrų darbinį tūrį ar keliamąją galią, sėdimųjų vietų skaičių, transporto priemonės priklausomybę (priklausančios fiziniams ir juridiniams asmenims transporto priemonės), jos naudojimo rūšį (naudojamos komerciniams ir nekomerciniams vežimams), draudimo sutarties laikotarpį, taip pat atsižvelgdamas į šio įstatymo nustatytas bazines draudimo įmokas ir koeficientus.
3.2.4 Draudimo bendrovės
Leidimą drausti privalomuoju draudimu gavo ne visos draudimo bendrovės. Suteikdama leidimus, Valstybinė draudimo priežiūros tarnyba (VDPT) atsižvelgė į draudimo bendrovių mokumo rodiklius, techninius atidėjimus, investicijų portfelį, atstovybių tinklą, patirtį draudžiant vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, o taip pat į tai, kokią portfelio dalį sudaro atsakomybės, atliekant muitinės procedūras, draudimo įmokos.
3.2.4.1. lentelė
Leidimą vykdyti privalomąjį draudimą gavo 12 draudimo bendrovių:
Nr. Draudimo bendrovės pavadinimas Leidimo išdavimo data
1 Lietuvos draudimas, AB 2001 08 14
2 Ergo Lietuva, UAB 2001 08 14
3 Baltic Polis, UAB 2001 08 14
4 Lindra, UAB 2001 08 14
5 Sampo Lietuva, UAB (dabar – If draudimas, UAB) 2001 08 21
6 Lietuvos žemės ūkio banko draudimas, UAB 2001 08 21
7 Industrijos garantas, UADB 2001 08 21
8 Preventa, ADB (dabar Preventa, UADB) 2001 08 28
9 Baltikums draudimas, UADB 2001 08 28
10 Baltik garant, UAB 2001 09 04
11 Snoro garantas, ADB 2001 09 25
12 LTB draudimas, UAB (dabar BTA Draudimas, UAB) 2001 12 27

Lietuvos draudimo bendrovės, gavusios leidimą vykdyti privalomąjį draudimą (www.draudimas.lt)

“Ergo Lietuva” ir “Preventa” pradėjo dirbti kartu.

3.2.5 Motorinis biuras

11 leidimą gavusių draudimo bendrovių 2001 m. spalio 1 dieną įsteigė Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo biurą (toliau Motorinis biuras). Motorinis biuras bus išlaikomas iš jo narių atskaitymų nuo pasirašytų TPVCA privalomojo draudimo įmokų. Iš biuro iždo bus mokamos draudimo išmokos nukentėjusiems autoavarijoje asmenims tais atvejais, kai autoįvykio kaltininkas nebuvo apsidraudęs privalomuoju draudimu, vairavo automobilį neturėdamas tam teisės, žalą padarė tyčia arba žala buvo padaryta vogta ar kitaip neteisėtai pasisavinta transporto priemone. Visais šiais atvejais Motorinis biuras turės teisę išieškoti iš kaltojo asmens nukentėjusiajam išmokėtą draudimo išmoką, o kaltininkui vis tiek teks įsigyti privalomojo draudimo polisą. Biuras taip pat atlygins žalą draudimo bendrovės – biuro narės bankroto atveju ir tada, kai autoįvykio metu buvo sužalotas ar žuvo žmogus, o įvykio kaltininkas yra nežinomas.

3.2.6 Kiek kainuoja draudimas?
3.2.6. lentelė
Įstatymo numatyta bazinė draudimo įmoka per metus:
Lengviesiems automobiliams ir mikroautobusams, kuriuose,be vairuotojo vietos, yra ne daugiau kaip 8 sėdimosios vietos 220 Lt
Krovininiams automobiliams 375 Lt
Autobusams ir troleibusams 350 Lt
Motociklams, motoroleriams, traktoriams ir savaeigiams mechanizmams 80 Lt
Lengvųjų automobilių priekaboms 40 Lt
Traktorių ir savaeigių mechanizmų priekaboms 50 Lt
Krovininių automobilių priekaboms 100 Lt

Bazinės draudimo įmokos per metus (www.draudimas.lt)

Bazinės draudimo įmokos dydis, jeigu transporto priemonė yra registruota užsienyje, yra 526 Lt per metus.

3.2.7 Kokių duomenų reikia, norint apsidrausti privalomuoju draudimu?

1.Duomenys apie draudėją:- vardas, pavardė, arba įmonės, įstaigos, organizacijos pavadinimas – įmonės / asmens kodas – telefonas, faksas – adresas

Dėmesio! Draudėjas gali būti TIK asmuo arba įmonė, transporto priemonės registracijos liudijime nurodytas(-ta) kaip transporto priemonės savininkas. Taigi, jei jūsų automobilio registracijos liudijime nurodyta, kad automobilio savininkas yra lizingo bendrovė, ji ir bus draudėjas. Draudžiamos transporto priemonės valdytojas ir įmokos mokėtojas (Jūs) bus nurodytas tik grafoje “Kita informacija”.
2.Transporto priemonės tipas: – lengvasis automobilis / mikroautobusas (turintis ne daugiau 8 sėdimųjų vietų) – krovininis automobilis – autobusas – motociklas / motoroleris – traktorius / savaeigis mechanizmas – troleibusas – lengvojo automobilio priekaba – traktoriaus / savaeigio mechanizmo priekaba – krovininio automobilio priekaba
3.Naudojimo rūšis: – komerciniai vežimai (transporto priemonė priskiriama komerciniams vežimams naudojamų transporto priemonių grupei, jeigu jos savininkas yra juridinis asmuo arba fizinis asmuo, naudojantis transporto priemonę vežimo paslaugoms teikti arba perdavęs transporto priemonę naudoti juridiniam asmeniui) – nekomerciniai vežimai
4.Markė, modelis
5.Valstybinis numeris
6.Identifikavimo (kėbulo) numeris
7.Registracijos liudijimo numeris
8.Techniniai duomenys: – lengviesiems automobiliams ir motociklams – variklio tūris – krovininiams automobiliams, visų tipų priekaboms ir autobusams – bendroji masė

3.2.8 Kaip pasirinkti draudimo kompaniją?

Iki šiol vienintelis dažno vairuotojo pasirinkimą lemiantis kriterijus buvo kaina, kurią siūlo draudimo bendrovė. Kaina šiuo atveju visur bus vienoda, pasirinkti, kurioje bendrovėje draustis, bus vienodai paprasta ir drauge sudėtinga. Viena vertus, visų draudimo bendrovių garantijos, apsidraudus privalomuoju draudimu, bus panašios: visos jos draus pagal tas pačias “Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles” bei vykdys to paties Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatas. Be to, draudimo bendrovės bankroto atveju žalų atlyginimą garantuos Motorinis biuras.
Iš kitos pusės, prieš renkantis draudimo kompaniją vertėtų pasidomėti jos patikimumu, kurį apsprendžia ne tik finansiniai rodikliai, bet ir reputacija, geras vardas, žalų atlyginimo istorija. Pasirinkimą gali lemti ir patrauklios reklaminių akcijų sąlygos, o tam draudikai fantazijos ir pinigų tikrai negaili (nemokami degalai, loterijų prizai ir t.t.).

Privalomojo draudimo duomenys 2002-11-22
2002 metų spalio pabaigoje Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdrausta 845,5 tūkst. transporto priemonių pagal paprastąsias, 71,2 tūkst. – pagal grupines bei 34,4 tūkst. – pagal pasienio draudimo sutartis. Per 2002 metų 10 mėnesių privalomajame draudime sudaryta 1.663,8 tūkst. draudimo sutarčių bei pasirašyta 226,3 mln. litų draudimo įmokų: pagal paprastąsias draudimo sutartis – 1.071,5 tūkst. sutarčių bei 181,2 mln. litų draudimo įmokų; pagal grupines draudimo sutartis – 20 tūkst. sutarčių bei 3,9 mln. litų draudimo įmokų; pagal pasienio draudimo sutartis – 572,4 tūkst. sutarčių bei 41,3 mln. litų draudimo įmokų. Per spalio mėnesį pasirašytų privalomojo draudimo įmokų suma sudarė 11,0 mln. litų, 40 proc. šios sumos sudarė įmokos pagal pasienio draudimo sutartis. Viso per 2002 metų 10 mėnesių apmokėta 26,2 mln. Lt žalų. Apmokėtų žalų suma toliau auga. Per spalio mėnesį jos išaugo 26,7 proc.
3.3 Vežamų krovinių draudimas

Vežamų krovinių draudimo grupė apima tokias draudimo rūšis, kuriose draudimo įmonė įsipareigoja dalinai ar visiškai kompensuoti draudėjo nuostolius, susijusius su vežamų krovinių pakenkimu ar netekimu.
Vežamų krovinių draudimo sutartimi draudėjas įsipareigoja sumokėti tam tikros apimties, dažniausiai procentiniu dydžiu nuo bendros krovinio vertės išreikštą, draudimo įmoką, o draudimo įmonė pasižada atlyginti nuostolius kroviniui dingus ar nuvertėjus dėl stichinių nelaimių, žmogaus veiklos padarinių, avarijų ir kt.
Draudimo įmokos dydis priklauso tiek nuo vežamų krovinių vertės, jų rūšies, naudojamos transporto priemonės (sunkvežimiai, laivai, lėktuvai, geležinkeliai), atstumo, kurį krovinys yra vežamas, paskirties bei tranzito šalims būdingos rizikos, vežikų reputacijos bei patirties, tiek ir nuo kitų rizikos faktorių bei draudimo sutarties sąlygų.
Draudėjas pats pasirenka draudimo sumos skaičiavimo būdą.
Importuojant prekes į draudimo sumą įtraukiamos:
ŗ prekių pirkimo kaina
ŗ krovinio gabenimo išlaidos
ŗ muito ir kitos išlaidos
ŗ tariamas pelnas iki 10 % nuo prekių vertės
Eksportuojant prekes į draudimo sumą įtraukiamos:
ŗ prekių pardavimo kaina
ŗ krovinio gabenimo išlaidos
ŗ muito ir kitos išlaidos

Kiekvieno krovinio vežimui sudaroma atskira draudimo sutartis. Jei vežikai pastoviais maršrutais dažnai veža tos pačios rūšies krovinius, draudimo įmonė ir draudėjas gali pasirašyti draudimo sutartį pagal vežamų krovinių apyvartą.
Ūkio subjektams, užsiimantiems profesionalia krovinių gabenimo veikla, draudimo įmonės siūlo įmonės vežamų krovinių draudimą. Šiuo atveju vežamų krovinių draudimo įmokas moka krovinių gabenimu užsiimanti įmonė. Draudimo sutartyje numatomos draudžiamos rizikos, draudimo sumos bei kitos draudimo sąlygos. Draudimo sutartimi numatoma draudimo suma dažniausiai atitinka vežamo krovinio vertę.
Kodėl reikalingas vežamų krovinių draudimas?
Žalos atveju prarandamos į turtą investuotos lėšos, iškyla grėsmė pažeisti finansinius/komercinius įsipareigojimus. Apdraudus transportuojamą krovinį šalys yra apsaugomos nuo papildomų nenumatytų finansinių nuostolių, kuriuos iššaukia pervežimo metu netikėtai ir staiga atsiradusios krovinio žalos. Ekspeditorius ar/arba vežėjas atlygina padarytą žalą kroviniui tik tuomet, jei įrodyta jo atsakomybė (kaltė) dėl sukeltų nuostolių kroviniui. Vežėjo ar ekspeditoriaus atsakomybė yra ribota. Nuostolių kaltininkas retai nustatomas, o jeigu ir taip, reikia įrodyti jo kaltę. Dažnai ilgalaikis bylinėjimasis pasiekia net teismus. Žalos išieškojimas – dar sudėtingesnė procedūra. Įsigijus vežamų krovinių draudimo apsaugą, turintys turtinį interesą asmenys iki minimumo sumažina jiems tenkančią riziką. Draudikas apmoka kitas su krovinio gelbėjimu, papildomu sandėliavimu, perkrovimu susijusias išlaidas.
Vežamų krovinių draudimu suteikiama objekto visaapimanti draudimo apsauga, gabenant jį bet kuria transporto priemone į/iš visų pasaulio šalių.
Jeigu apdraustas krovinys prarandamas arba apgadinamas, draudikas atlygina visus nuostolius, atsiradusius dėl apdraustų pavojų:
· transporto priemonės avarijos
· krovinio apgadinimo
· vagystės arba dingimo
· stichinių nelaimių
· ginkluotas apiplėšimo
· krovinio vieneto netekimo iškrovimo ar pakrovimo metu
· gaisro, žaibo, sprogimo ir kitų pavojų visuose krovinio transportavimo etapuose
· kt.

Lietuvoje veikia nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija “Linava”.

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI

Savo darbe panagrinėjau transporto priemonių draudimą, kadangi kasdien automobilių skaičius vis labiau auga. Manau, kad nei vienas vairuotojas nėra tikras, kad jam visuomet pavyks išvengti avarijos, užtikrinti, kad nesugadins prabangaus svetimo automobilio. O taip atsitikus, draudimas leidžia toliau gyventi finansiškai ramiai ir saugiai. Pirmiausia apžvelgiau draudimo istoriją, jo atsiradimo sąlygas ir būtinybę. Toliau seka draudimo teorija, kur pateikiami pagrindiniai apibrėžimai, numatyti įstatymuose, draudimo reikšmė ir skirstymas. Pati svarbiausia dalis yra konkrečiai skirta transporto priemonių draudimui, situacijos Lietuvoje apžvalga.
Taigi, visi vairuotojai, turintys ir vairuojantys transporto priemones turėtų pasirūpinti draudimu. Privalomas civilinės atsakomybės draudimas yra labai reikalingas. Dažnas vairuotojas neskubėtų draustis, nes gailėtų pinigų, ar nerastų tam laiko. Dabar draustis civilinę atsakomybę yra būtina, ir tai padeda išvengti nepageidaujamų pasekmių įvykus avarijai, nes draudimas atlygina kitai transporto priemonei padarytą žalą.

Taigi išnagrinėjus draudimo veiklą, galima daryti tokias išvadas:
1. Pagrindinė priežastis, sąlygojusi draudimo veiklos atsiradimą, buvo jūrinė prekyba. Prekeiviai norėdami užsitikrinti krovinio saugumą imdavo paskolą, kurios grąžinti nereikėjo, jei kelionė nepavykdavo.
2. Draudimas yra finansinė ūkinė veikla, kurios objektas turtiniai interesai.
3. Tik tokia ekonominė veikla, kuri atitinka kolektyviškumo, ekonomiškumo, poreikio egzistavimo, atsitiktinumo, išmatuojamumo ir tos pačios rizikos egzistavimo sąlygas, gali būti laikoma draudimo veikla.
4. Bet kokia žmogaus veikla dažnai siejama su rizika, kuri gali įvykti ar neįvykti. Draudimas yra išeitis žmogui apsisaugoti nuo tos rizikos.
5. Pagrindinės draudimo šakos yra gyvybės ir ne gyvybės draudimas. Kiekviena iš jų dar skirstoma į grupes.
6. Automobilių kasko savanoriškas draudimas taikomas sugadinus, sunaikinus, praradus transporto priemonę. Kartu gali būti apdrausti joje esantys daiktai.
7. Civilinės atsakomybės draudimas skiriasi nuo kasko draudimo tuo, kad tai privalomas draudimas ir jis siejamas ne su asmeniu, o su transporto priemone. Žala atlyginama net tuo atveju, kai transporto priemonę vairavo ne savininkas.
8. Vairuotojai, važiuojantys tarptautiniais maršrutais turi įsigyti žaliąją kortelę, kuri prilyginama draudimo liudijimui pagal esamoje šalyje galiojančius įstatymus.

Siūlymai:
1. Manau, kad kasko draudimo įmokos turėtų būti sumažintos tiek, kad kiekvienas vairuotojas turėtų galimybę savanoriškai apsidrausti ir jaustis saugus. Lietuvoje besidraudžiančių savanoriškuoju draudimu žymiai padaugėtų.
2. Mano manymu, vairuotojų patogumui turėtų būti įvestas bendras visose šalyse galiojantis civilinės atsakomybės draudimas. Tada nereikėtų atskirai civilinės atsakomybės draudimo savo šalyje, ir žaliosios kortelės važiuojant į kitą šalį.

LITERATŪRA

1. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas//Valstybės žinios, 1996, Nr. 73-1742
2. Aleksandravičienė J. Turto draudimas. Vilnius, 2002.
3. Girdzijauskas S. Draudimas. Kaunas, 2002.
4. www.takas.lt/naujienos
5. www.draudimas.lt
6. www.ldr.lt
7. www.ergo.lt
8. www.if.lt

Leave a Comment