Lizingas

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS
EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETAS
FINANSŲ IR APSKAITOS KATEDRA

LIZINGO KAIP ALTERNATYVAUS
FINANSAVIMO ŠALTINIO TYRIMAS

FINANSINIŲ INSTITUCIJŲ VADYBOS SPECIALYBĖ

MAGISTRO TEZĖS

Magistrantas Vadovas
Saulius Janonis dr.doc.Česlovas Christauskas

KAUNAS, 2000

TURINYS
1. LITERATŪROS ANALIZĖ 3
2. TEORINIAI SPRENDIMAI 5
2.1. TRUMPA INVESTICIJŲ FINANSAVIMO METODŲ APŽVALGA 5
2.2. LIZINGO SAMPRATA, ATSIRADIMO PRIELAIDOS, PAGRINDINĖS CHARAKTERISTIKOS 7
2.3. LIZINGO PATRAUKLUMAS 20
2.3.1. Lizingo privalumai nuomininkui 20
2.3.2. Lizingo privalumai nuomotojui 21
2.3.3. Lizingo privalumai lizingo objekto tiekėjui (gamintojui) 22
2.3.4. Lizingo trūkumai 22
2.4. LIZINGO ĮMOKŲ SKAIČIAVIMO METODIKA 22
2.4.1. A metodas 23
2.4.2. B metodas 33
2.5. LIZINGO POTENCIALIOS NAUDOS NUOMININKUI ĮVERTINIMO METODAI 38
2.5.1. Ekvivalentinės palūkanų normos (EIR) metodas 39
2.5.2. Grynosios dabartinės vertės (NPV) metodas 40
2.6. LIZINGO POTENCIALIOS NAUDOS NUOMOTOJUI ĮVERTINIMO METODAI 42
2.6.1. Vidinio pelningumo (IRR) metodas 42
2.6.2. Dualios pelningumo normos (DRR) metodas 44
2.7. PADĖTIS PASAULINĖJE LIZINGO RINKOJE 44
2.7.1 Lizingo atsiradimo istorija 45
2.7.2. Lizingo ypatybės atskirose šaalyse 49
3. TYRIMAI IR JŲ REZULTATAI 53
3.1. LIZINGO RINKOS LIETUVOJE ANALIZĖ 53
3.2. ALTERNATYVIŲ FINANSAVIMO ŠALTINIŲ LIETUVOJE ĮVERTINIMAS 56
4. IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS 63
LITERATŪROS SĄRAŠAS 64

1. Literatūros analizė
(Ataskaita)
Pagrindinis dėmesys buvo skirtas literatūros rinkimui bei jos analizei.
Teoriniams sprendimams panaudota literatūra anglų bei vokiečių kalba. Lietuvos lizingo rinkos analizei naudota Lietuvos periodinė spauda bei Lietuvos lizingo asociacijos ataskaitų informacija.
Teorinėje dalyje analizuotos pagrindinės lizingo charakteristikos, rūšys, lizingo sandorio objektai, dalyviai, nuomotojo bei nuomininko požiūris į šią finansinę paslaugą (naudota literatūra – Lietuvos Bankininkystės, Draudimo ir Finansų instituto seminaro “Lizingas” medžiaga).
Atlikta Lietuvos lizingo rinkos analizė (rinkos struktūra, jos pokyčiai, įsstatyminė bazė, probleminės mokesčių ir apskaitos sritys). Daug vertingos informacijos, susijusios su Lietuvos lizingo rinkos raidos ypatybėmis, paslaugomis, problemomis, radau periodinėje Lietuvos spaudoje. Gana daug dėmesio šiems klausimams skiria laikraštis “Verslo žinios”, spausdinantis metams pasibaigus pagrindinių lizingo kompanijų finansinius rezultatus. Ta

ačiau pagrindinis informacijos šaltinis apie Lietuvoje veikiančių lizingo kompanijų veiklą, jų rezultatus – Lietuvos Lizingo asociacijos ataskaitos. Pastaroji kiekvienam ataskaitiniam ketvirčiui pasibaigus gauna iš savo narių ataskaitas apie kiekvienos lizingo kompanijos balanso, pelno-nuostolio struktūrą, lizingo portfelio struktūrą pagal sutarčių trukmę, lizingo sutarties objektus, lizingo tipą, ekonomines veiklos rūšis. Ši informacija leidžia palyginti lizingo kompanijų užimamą rinkos dalį, šios paslaugos populiarumą, paslauga pasinaudojusius vartotojus. Lizingo asociacijos pasirinkta ataskaitų forma artima Europos lizingo asociacijos (Leaseurope) ataskaitoms. Tai leidžia palyginti bei įvertinti lizingo raidos kryptis Lietuvoje ir Europoje.
Bendra pasaulinė lizingo rinkos istorija, 90 –ųjų metų situacija lizingo rinkoje bei perspektyvos gana išsamiai aprašytos autoriaus L.Priluckio knygoje “Finansinis lizingas” (Прилуцкий Л. Финансовый лизинг). Šioje knygoje aprašytos ne tik bendros pasaulinės lizingo kryptys, tačiau atlikta ir išsami analizė pagal atskirus žeemynus, valstybes, paminėtos tarptautinės lizingo organizacijos, pirmaujančios pasaulio kompanijos, užsiimančios šia veikla. Šioje knygoje išnagrinėtas lizingo vystymasis iki 1995 metų. Būtent šiuo metu pirmosios lizingo kompanijos pradėjo kurtis Lietuvoje. Be to, šioje knygoje pateikta mūsų kaimyninių šalių – Rusijos, Baltarusijos lizingo vystymasis bei problemos. Atlikta analizė parodė, jog viena iš pirmaujančių Europos valstybių lizingo srityje yra Vokietija. Pagrindinis dėmesys buvo skirtas Vokietijos modelio nagrinėjimui. Vokietijos lizingo asociacija turi internetinį puslapį. Jame aš radau daug statistinės informacijos (grafikų, lentelių) ne tik apie Vokietijos li
izingo rinką, bet ir Leaseurope skelbiamą informaciją. Taip pat čiau daug informacijos apie Vokietijos lizingo raidos ypatumus, lizinguojamus objektus, jų struktūrą, priežastis lėmusias šios rinkos svyravimus, problemas, su kuriomis susiduria Vokietijos lizingo kompanijos. Tai leido sulyginti vienos iš pirmaujančių valstybių bei dar tik ketvirtus metus gyvuojančios valstybės lizingo rinkas.
Atnaujinti duomenys šiame internetiniame puslapyje bei Lietuvos lizingo asociacijos narių ataskaitos bus sekamos ir ateityje, analizuojamos, lyginamos ir pan.
Kadangi pagrindinis dėmesys dabar buvo skiriamas lizingo charakteristikų nagrinėjimui bei analizei, ateityje bus atliekami šie veiksmai:
– veiksnių, įtakojančių lizingo naudingumo įvertinimą analizė (knyga “Leasingentscheidung in Kapitalgesellschaften”);
– metodų, naudojamų lizingo potecialios naudos įvertinimui, analizė;
– alternatyvių finansavimo šaltinių apžvalga, palyginimas su lizingu, naudingumo apskaičiavimas;
– Lietuvos lizingo rinkos duomenų rinkimas bei jų analizė (Lietuvos lizingo asociacijos ataskaitos).

2. Teoriniai sprendimai

2.1. Trumpa investicijų finansavimo metodų apžvalga

Dauguma įmonių susiduria su piniginių lėšų poreikiu vykdomai veiklai finansuoti, siekiant išsaugoti ar padidinti turimo kapitalo apimtį. Finansiniai verslo poreikiai gali būti ilgalaikiai ir trumpalaikiai. Ilgalaikės finansinės investicijos reikalingos gamybinių pastatų, statybai, įrengimų ir kitų būtinų priemonių įsigijimui, naujų produktų gamybos sukūrimui ir išvystymui, įėjimui į naujas produktų rinkas ir pan. Trumpalaikiai poreikiai susiję su reikalingų gamybinių atsargų įsigyjimu, sąskaitų apmokėjimu tiekėjams ir kitais veiklos kaštais. Verslininkai šiems finansiniams poreikiams patenkinti gali išleisti įvairius akcinio kapitalo ir paskolų vertybinius popierius arba pa

asinaudoti finansinių institucijų, pirmiausia, bankų kreditais. Praktiškai įmonės formuoja savo kapitalą tik išleisdamos akcijas ir bandydamos gauti banko paskolas. Mažų individualių įmonių pradinį kapitalą sudaro daugiausia asmeniniai įnašai.
Dažniausiai paskolos suteikiamos iki 1 mėnesio ir 1-3 mėnesiams. Investiciniams tikslams tokios paskolos beveik netinkamos, nes vidutinė palūkanų norma labai aukšta, kad gamybinės paskirties įmonė galėtų jomis pasinaudoti. Pagrindinė priežastis – per trumpas laikotarpis esminiam gamybos, technologijų pertvarkymui, kuris leistų gauti pelną, būtiną laiku grąžinti paskolą ir apmokėti aukštas palūkanas. Todėl verslininkai priversti ieškoti įvairesnių savo finansinių poreikių patenkinimo galimybių. Galimos investicinių projektų finansavimo formos pateiktos 1 paveiksle.
1 pav. Investicinių projektų finansavimo metodai
Kiekvienas finansavimo metodas turi savo privalumų ir trūkumų, todėl kiekvienam projektui turi būti atliktas detalus alternatyvių investicijų finansavimo formų ir schemų įvertinimas. Svarbu palaikyti teisingą santykį tarp ilgalaikių paskolų ir nuosavo kapitalo, nes kuo didesnė skolintų lėšų dalis, tuo didesnė palūkanų normos pavidalu išduodama pelno suma.
Naudojamas finansavimo metodas turi:
1) užtikrinti būtiną planuojamo projekto įgyvendinimui investicijų apimtį;
2) optimizuoti investicijų ir mokesčių struktūrą;
3) mažinti projekto riziką;
4) užtikrinti balansą tarp pritraukiamų finansinių išteklių ir gaunamo pelno.
Be abejo, mūsų sąlygomis labiausiai patrauklus yra investicinių projektų finansavimas , panaudojant užsienio kapitalą. Užsienio finansinius išteklius panaudoti galima dviem būdais:
– užsienio verslininkams tiesiogiai investuojant;
– taikant tarptautinį lizingą.
Šiandien žodis “lizingas” skamba jau visai kitaip nei prieš 4,5 metus, kai pirmieji verslininkai pradėjo na
audotis šiuo finansavimo instrumentu ir daugumai jų tai buvo tik moderni, ne visai suprantama ekonominė sąvoka. Turbūt galima teigti, jog išperkamoji nuoma tapo vos ne kasdienybe ekonominiame gyvenime. Jei dar netapo, tikrai taip turės atsitikti. Daugumai aišku, kokios priežastys trukdo plėtotis ekonomikai ir konkrečiai lizingui. Šiame savo darbe pabandžiau nagrinėti lizingą kaip alternatyvų finansavimo šaltinį, atskleidžiant jo atsiradimo prielaidas, rūšis, naudą sutarties šalims, įmokų skaičiavimo ir naudos įvertinimo metodiką, palyginti su kitomis finansavimo galimybėmis.

2.2. Lizingo samprata, atsiradimo prielaidos, pagrindinės charakteristikos

Lizingas – tai netradicinė finansavimo sistema, jungianti ilgalaikės nuomos ir kreditavimo elementus. Jo esmė yra ilgalaikė nuoma, kurią įmonei lizingo gavėjai suteikia bankas, lizingo objektą gaminanti įmonė ar lizingo kompanija, vadinama lizingo davėju. Sudaręs su lizingo gavėju lizingo sutartį, lizingo davėjas perka įrengimą, mašinas, kitą nekilnojamąjį turtą ir išnuomoja lizingo gavėjui už tam tikrą mokėjimų sumą, kurią šis moka per visą sutarties laiką.
Ekonominiu požiūriu lizingas – tai ilgalaikis kreditas prekine forma, kai išnuomotos priemonės savininkas už suteiktą daiktinę paskolą gauna palūkanas.
Lizingas paplitęs išsivysčiusiose Vakarų šalyse ir yra vienas iš labiausiai paplitusių mechanizmų, naudojamų šalies finansų rinkoje, nes suteikia naujų galimybių ir privalumų tiek lizingo davėjui, tiek lizingo gavėjui.

Lizingo objektas ir subjektas. Lizingo objektas. Lizingo objektu gali būti gamybinės paskirties kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, pastatai, pramoniniai ir kiti įrengimai, kompiuterinė ir informacinė technika bei orgtechnika, parduotuvių įranga ir apipavidalinimas, žemės ūkio mašinos, automobiliai, sunkvežimiai, lėktuvai ir t.t.
Lizingo objektas išnuomojamas skirtingam laikotarpiui. Nuoma būna:
trumpalaikė (iki vienerių metų);
vidutinė (nuo vienerių iki trejų metų);
ilgalaikė (daugiau nei treji metai).
Per visą nuomos laikotarpį nuosavybės teisę į nuomos objektą išlaiko lizingo davėjas.
Lizingo subjektas. Klasikiniam lizingui būdinga trišalė sutartis, t.y. kai sandoryje dalyvauja trys šalys – lizingo davėjas nuomotojas, lizingo gavėjas nuomininkas ir objekto gamintojas tiekėjas.
Svarbiausias vaidmuo lizingo operacijoje tenka nuomotojui lizingo davėjui. Sudaręs su lizingo gavėju lizingo sutartį, lizingo davėjas nuperka įrangą, mašinas, pastatus ar kitą materialųjį turtą ir , įrašęs juos į savo balansą, išnuomoja lizingo gavėjui už tam tikrą mokestį. Nuomotojas lizingo objektą perka savo lėšomis arba šiam tikslui gauna banko paskolą. Taigi lizingo davėjas savotiškai finansuoja lizingo objekto vartotoją.
Lizingo davėju gali būti:
• komerciniai bankai ir jų filialai, kurių nuostatuose numatyta lizingo veikla;
• finansinės lizingo kompanijos, sukurtos specialiai lizingo operacijoms vykdyti. Jos gali veikti kaip banko padalinys;
specializuotos lizingo kompanijos, kurios be finansinių paslaugų teikia ir kitokio pobūdžio paslaugas:
– prižiūri ir remontuoja išnuomotą turtą;
– konsultuoja turto eksploatavimo klausimais;
– rūpinasi susidėvėjusių detalių keitimu;
– teikia juridines konsultacijas lizingo sutarčių rengimo klausimais ir t.t.
• specializuotos lizingo kompanijos dažniausiai palaiko tiesioginius ryšus su tam tikros įrangos gamintojais arba jų atstovais;
• firmos, kurioms lizingo veikla nėra pagrindinis verslas, tačiau įstatuose ši veikla numatyta.
Paprastai tokios firmos turi finansinių išteklių ir pajėgumų nesudėtingoms lizingo operacijoms finansuoti.

Antrasis lizingo sandorio dalyvis yra lizingo objekto nuomininkas lizingo gavėjas. Nuomininku gali būti bet kuris ūkinis subjektas, nepriklausomai nuo jo nuosavybės tipo: valstybinė įmonė ar organizacija, kooperatyvas, maža įmonė ar akcinė bendrovė.

Trečiasis lizingo operacijos dalyvis yra lizingo objekto pardavėjas tiekėjas, turintis juridinio asmens statusą: gamybinė įmonė, tiekimo-realizavimo organizacija, prekybos firma ir t.t.

Priklausomai nuo lizingo sandorio dydžio ir kitų sąlygų, lizingo operacijos dalyvių skaičius gali būti didesnis. Be jau išvardytų trijų šalių, lizingo operacijose gali dalyvauti brokerinės lizingo firmos. Jos tiesiogiai nevykdo objekto finansavimo, bet atlieka tarpininko funkcijas tarp tiekėjo, nuomotojo ir nuomininko lizingo procedūros metu. Pavyzdžiui, užsienio šalyse pasirašant stambias milijonines lizingo sutartis dalyvauja nuo 5 iki 7 šalių: finansinės organizacijos, brokerinės firmos, transporto kompanijos ir kt.

Lizingo susitarime gali dakyvauti dvi šalys. Tuo atveju objekto tiekėjas ir nuomotojas yra vienas ir tas pats juridinis asmuo. Įmonė gamintoja, jos filialai arba dukterinės firmos rengia lizingo projektus ir juos realizuoja lizingo rinkoje.

Bankų vaidmuo lizingo rinkoje. Lizingo kompanijų veikla labai priklauso nuo apsirūpinimo finansiniais ištekliais. Lėšas lizingo operacijoms finansuoti kompanija formuoja iš dviejų šaltinių: nuosavų lėšų ir banko paskolų.
Užsienio šalių praktika rodo, kad 75% lėšų lizingo sandoriui finansuoti specializuotos lizingo kompanijos gauna iš komercinių bankų kreditų forma ir tik 25% sudaro kompanijos nuosavos lėšos. Banko ir specializuotos lizingo kompanijos tarpusavio santykiai grindžiami ilgalaikiu bendradarbiavimu ir tarpusavio pasitikėjimu. Už kreditą lizingo kompanija moka bankui palūkanas. Palūkanos yra įtraukiamos į lizingo gavėjo nuomos mokėjimų sumą. Palūkanų mokėjimo terminai paprastai sutampa su lizingo gavėjo nuomos mokėjimų terminais.
Komerciniai bankai suteikia specializuotai lizingo kompanijai dviejų rūšių kreditus:
garantinį kreditą konkrečiai lizingo operacijai finansuoti, kiekvieną kartą ištyrus kliento mokumą;
kreditą įprastine tvarka, kaip eiliniam kreditoriui.
Labai dažnai pats komercinis bankas arba dukterinė banko įmonė tiesiogiai dalyvauja lizingo versle ir yra lizingo davėjas. Spaudos šaltiniai teigia, kad Europoje maždaug keturios iš penkių lizingo kompanijų yra dukterinės bankų įmonės. Gamybinių priemonių bankas įsigyja už savo nuosavas lėšas: įstatinį kapitalą (išskyrus lėšas, įdėtas į kitų bankų ar įmonių akcijas, pajus bei įšaldytas lėšas), rezervo ir kitus fondus, sukauptus pelno sąskaita, nepaskirstytą pelną ir iš šalies pritrauktas lėšas.
Lizingas bankui garantuoja kur kas mažesnę riziką nei įprastinis kreditavimas.

Lizingo rūšys. Vakarų šalyse naudojamų lizingo formų įvairovė priklauso nuo įvairių požymių: sandorio dalyvių sudėties, nuomojamo turto rūšies, turto amortizacijos sąlygų, išnuomotų priemonių aptarnavimo, sutarties dalyvių geografinės padėties, lizingo mokėjimų formos ir kt.

Suklasifikavus šiuos požymius, galima išskirti įvairias lizingo rūšis (žr.pav.).

Pagal sandoryje dalyvaujančių dalyvių sudėtį būtų galima išskirti:
– tiesioginį lizingą;
– netiesioginį lizingą.
Tiesioginio lizingo operacijoje įmonė gamintoja (tiekėjas), sudariusi lizingo sutartį, perduoda įrengimą ar kitą turtą vartotojui, kuris naudojasi šiuo įrengimu ir moka sutartyje numatytus mokėjimus.

2 pav. Tiesioginis lizingas

Netiesioginis lizingas – kai lizingo operacijos vykdomos per tarpininką: lizingo kompaniją, banką ar draudimo firmą. Finansinė institucija perka gamybos priemonę ir už tam tikrą mokėjimų sumą suteikia teisę vartotojui naudotis šia gamybos priemone. Tradicinis netiesioginis lizingas – kai lizingo peracijoje gali dalyvauti vienas tarpininkas. Sudėtingame ir stambiame sandoryje gali dalyvauti keli tarpininkai.

3 pav. Netiesioginis lizingas

Pagal nuomojamo turto rūšį galima išskirti:
• kilnojamojo turto lizingas;
• nekilnojamojo turto lizingas.
Kilnojamojo turto lizingas dar vadinamas mašininiu-techniniu lizingu.
4 pav. Lizingo rūšių klasifikacija

Pagal nuomojamo materialinio turto amortizacijos (susidėvėjimo) sąlygas ir dydį būtų galima išskirti:
• visiškos amortizacijos lizingas;
• dalinės amortizacijos lizingas.
Visiškos amortizacijos lizingas – kai per visą lizingo sandorio laikotarpį vartotojas numatytais mokėjimais padengia visą nuomojamo turto vertę.
Dalinės amortizacijos lizingas – kai per visą lizingo sandorio laikotarpį padengiama tik dalis nuomojamo turto vertės.
Pagal materialinio turto visiškos ir dalinės amortizacijos požymius skiriami du pagrindiniai lizingo tipai: finansinis ir operatyvinis.
Pagal išnuomoto materialinio turto aptarnavimo sąlygas galima išskirti:
• grynasis lizingas;
• lizingas su visišku aptarnavimu;
• lizingas su daliniu aptarnavimu.
Grynojo lizingo atveju išsinuomotą turtą aptarnauja pats vartotojas – lizingo gavėjas. Jis atsako už įrengimo derinimą, remontą ir optimaliai efektyvų jo naudojimą.
Lizingo su visišku aptarnavimu atveju išnuomoto turto aptarnavimą vykdo nuomotojas lizingo davėjas. Nuomotojo išlaidos aptarnavimo paslaugoms įtraukiamos į lizingo mokėjimus pagal lizingo sutartį.
Vakarų šalyse stambios ir finansiškai stiprios lizingo kompanijos, rengdamos lizingo sutartį, su klientu gali numatyti visišką nuomojamo įrengimo aptarnavimą kartu su papildomomis paslaugomis. Tokiu atveju lizingo kompanija ne tik aptarnauja, remontuoja, draudžia įrengimą, bet ir aprūpina žaliavomis, medžiagomis, rengia kvalifikuotus kadrus, reklamuoja šiuo įrengimu pagamintą produkciją ir vykdo kitas marketingo funkcijas. Tai viena iš brangiausių lizingo rūšių.
Pagal lizingo sandoryje dalyvaujančių šalių geografinę padėtį (aptarnaujamos rinkos sektorius) galima būtų išskirti:
• vidaus lizingas;
• išorės lizingas (tarptautinis).
Sudarius vidaus lizingo sutartį, visi sandorio dalyviai atstovauja tai pačiai valstybei.
Sudarius išorės (tarptautinio) lizingo sutartį, bent vienas sandorio dalyvis yra kitos valstybės atstovas. Tarptautine lizingo sutartimi laikoma ir tokia sutartis, kai visos šalys atstovauja tai pačiai valstybei, tačiau bent viena iš jų turi bendrą kapitalą su užsieniu, tai yra bendra su užsienio kapitalu įmonė.
Išorės lizingas savo ruožtu gali būti importo ir eksporto. Eksporto lizingo atveju užsienio valstybės partneris išsinuomoja turtą, yra lizingo gavėjas; importo lizinge jis finansuoja sandorį ir yra laikomas lizingo davėju arba nuomotoju.
Pagal lizingo gavėjo atsiskaitymo su nuomotoju už naudojimąsi turtu formą skiriami:
• lizingas atsiskaitant pinigine forma;
• lizingas atsiskaitant kompensacine forma;
• lizingas atsiskaitant mišria forma.
Įrengimo ir kitokio turto vartotojas (nuomininkas) gali atsiskaityti už įrengimo nuomą pinigais arba prekėmis, pagamintomis šiuo įrengimu, bei įvairiomis paslaugomis. Mokėjimų dydis ir sąlygos aptariamos derybų metu ir patvirtinamos sutartimis.
Apžvelgsime būdingiausius lizingo tipus.
Finansinis lizingas. Svarbiausias finansinio lizingo požymis – pagal lizingo sutartį išnuomoto turto terminas sutampa su visiška amortizacija. Lizingo sutartis garantuoja nuomojamos prekės savininkui (lizingo davėjui) investuotų į šį turtą lėšų grąžinimą, taip pat pelno iš lizingo operacijos gavimą. Pasibaigus sutarties terminui, turto nuosavybės teisė pereina lizingo gavėjui. Finansinio lizingo sutartyje nenumatyta galimybė anksčiau laiko nutraukti sutarties. Taip pat nenumatoma, kad perduotą turtą aptarnautų nuomotojas. Finansinio lizingo atveju nuomojamos prekės savininkas kartu perleidžia visą riziką ir naudą, susijusią su nuomojama nuosavybe, lizingo gavėjui.
Kad lizingas būtų pripažintas finansiniu, turi būti įvykdyta bent viena iš šių sąlygų:
1. Lizingo davėjas turi būti garantuotas, kad nuomininkas, pasibaigus sutarties laikotarpiui, numatytais mokėjimais visiškai padengs išnuomoto turto vertę ir taps jos savininku. Jeigu pasibaigus sutarties galiojimo laikotarpiui įrengimo vertė nepadengiama, nuomininkas privalo nusipirkti (įsigyti) jį už likutinę vertę.
2. Lizingo mokėjimų suma (be procentų už nuomą ir kitų mokėjimų) turi būti numatyta tokio dydžio, kad padengtų 90-100% turto vertės.
3. Finansinio lizingo sutarties terminas sutampa su įrenginio amortizacijos laiku, t.y. finansinio lizingo sutarties trukmė sudaro daugiau nei 75% įrengimo naudingai naudojamo laiko.
Finansinio lizingo sutarties periodas dažniausiai trunka 5-10 metų ir numato visišką objekto susidėvėjimą.
Lizingo sutarties sąlygos leidžia nuomininkui:
• užpajamuoti išnuomotas priemones ir parodyti apskaitoje kaip ilgalaikį materialinį turtą;
• skaičiuoti išnuomoto turto susidevėjimą;
• mokėti lizingo davėjui numatytus mokėjimus;
• pasibaigus sutarties terminui, perimti nemokamai arba pirkti pagal likutinę vertę išnuomotą turtą savo nuosavybėn.
Išnuomotos priemonės savininkas (lizingo kompanija, bankas ir kt.) gali:
• įsigaliojus lizingo sutarčiai, nurašyti į išlaidas išnuomoto turto vertę;
• gauti sutartyje numatytas mokėjimų sumas;
• pasibaigus sutarčiai, perduoti turtą nuomininko nuosavybėn.
Finansinio lizingo objektu dažniausiai yra daug kainuojantis kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas. Finansinį lizingą efektyvu naudoti labai aukšto technologinio lygio šakose.
Operatyvinis lizingas. Svarbiausioji operatyvinio lizingo sutarties ypatybė ta, kad jos terminas yra trumpesnis, negu nuomojamo turto naudojimo laikas. Numatyti lizingo mokėjimai nepadengia viso turto vertės. Nuomojamo turto savininkas gali nuomoti tą patį turtą daugelį kartų, tačiau neperleidžia nuomininkui nuosavybės teisių į nuomojamą priemonę. Visą riziką ir naudą, susijusią su nuosavybės teisėmis, savininkas palieka sau.
Operatyvinio lizingo sutartyje numatyta nuomotojo galimybė aptarnauti išnuomotą turtą. Išlaidos aptarnavimo paslaugoms įtraukiamos į lizingo mokėjimų sumą, kurią nuomotojui moka nuomininkas.
Pasibaigus sutarties terminui, turtas grąžinamas nuomotojui arba abi šalys pratęsia lizingo sutartį. Joje taip pat numatyta galimybė įsigyti turtą likutine verte.
Šio tipo sutartyse dažniausiai numatyta teisė nuomininkui pirma laiko nutraukti sutartį ir grąžinti objektą savininkui. Nuomininkui tai aktualu, nes jis turi galimybę grąžinti priemonę, jeigu ji moraliai paseno, nereikalinga arba atsirado finansinių lėšų įsigyti techniniu ir technologiniu požiūriu efektyvesnę priemonę.
Operatyvinio lizingo sutarties objektai – tai greitai morališkai senstantys įrengimai: kompiuterinė ir informacinė technika bei orgtechnika, automobiliai, lėktuvai ir t.t.
Grąžintinas lizingas. Tai viena iš tiesioginio lizingo formų, kai sandoryje dalyvauja dvi šalys – lizingo objekto pardavėjas ir objekto pirkėjas.
Jo esmė – įmonė parduoda savo kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą lizingo kompanijai, tuo pat metu sudarydama su ja lizingo sutartį savo buvusio turto ilgalaikei nuomai. Taigi turto pardavėjas ir toliau naudojasi buvusiu turtu, bet jau lizingo pagrindais, kartu gaudamas iš pirkėjo pinigų sumą, numatytą objekto pardavimo-pirkimo sutartyje. Grąžintino lizingo operacijoje tiekėjas ir nuomininkas yra tas pats ūkio subjektas, o turtą pirkęs finansinis institutas yra nuomotojas arba lizingo davėjas.
Nuomininkui suteikiama teisė naudotis turtu už atitinkamą lizingui mokėjimų sumą. Ši suma nustatoma tuo pačiu principu kaip ir finansiniame ar operatyviniame lizinge: mokėjimų suma turi padengti visą investuotojo pinigų sumą, kuri buvo sumokėta perkant objektą, ir garantuoti vidutinę pelno normą investuotam kapitalui. Finansiniu požiūriu tai primena kreditinę operaciją.
Grąžintino lizingo sandoriu dažniausiai naudojasi įmonės, laikinai patekusios į finansinę krizę. Pardavusi turtą įmonė pritraukia papildomų lėšų, sustiprina savo finansinę būklę ir apsidraudžia nuo nepalankių pasekmių, jeigu kartais kristų įmonės akcijų kursas ar jas imtų supirkinėti vertybinių popierių rinkos dalyviai ar kitos firmos. Pasibaigus lizingo sutarties terminui, sutartyje numatyta galimybė įmonei išpirkti savo buvusį turtą pagal likutinę vertę ir atgauti nuosavybės teisę į objektą.
Užsienio šalių praktikoje naudojamas lizingas pagal likutinę vertę. Tai jau eksploatuotų, tačiau šiuo metu nanaudojamų įrengimų lizingas. Įmonė nuomotoja pasirašo lizingo sutartį su įmone nuomininke, perduodama jai teisę naudotis įrengimu.
Lizingo mokesčiai, kuriuos moka nuomininkas įrengimo savininkui, apskaičiuojami pagal likutinę vertę. Pasibaigus sutarties terminui, įrengimas grąžinamas šeimininkui. Lizingo pagal likutinę vertę sutartis taikoma įrengimams, kurių pradinė vertė yra labai didelė. Neįstengdama įsigyti brangaus įrengimo, įmonė pagal lizingo sutartį mielai ima “padevėtą” įrengimą, už kurį reikia mokėti mažesnius lizingo mokėjimus nei už naują. Įrengimo savininkui toks variantas taip pat priimtinas, nes lizingo mokėjimai kompensuoja nuostolius dėl įrengimo prastovų.

Finansinio lizingo pavyzdžiai.
Finansinis lizingas gali turėti labai daug įvairių formų. Čia ir išanalizuosime keletą pagrindinių formų.
1 pavyzdys: lizingas be galimybės nupirkti įrangą arba pratęsti lizingo kontraktą.
Nuomininkas paprastai dar gali turėti naudos iš likutinės įrangos vertės pasibaigus lizingo kontraktui. Šis aspektas neturėtų jokios reikšmės tuo atveju, jeigu įrangos galimas naudojimo laikas būtų toks pats, kaip lizingo kontrakto trukmė, ir įranga neturėtų likutinės vertės. Šios formos lizingo pavyzdys:
Tarkime, įrangos kaina yra 50.000$, mėnėsiniai nuomos mokesčiai – 1.820,19$. Lizingo kontrakto trukmė – 3 metai. 36 nuomos mokesčių po 1.820,19$ mokėjimai iš viso sudarys 65.526,84$. Iš šios sumos atėmus 50.000$ investiciją, gauname 15.526,84$ pelną.
Šiuo atveju, jeigu nuomos mokesčiai mokami kas mėnesį, nuomotojo pelnas bus 18,5% per metus. Jeigu nuomos mokesčiai bus mokami iš anksto, tai padidins iki 19,7% per metus (nuomos mokesčių ir pelno apskaičiavimas detaliau bus nagrinėjamas šiek tiek vėliau).

2 pavyzdys: Lizingas su pirkimo opcija.
Tarkime, lizingas turi opciją nuomos periodo pabaigoje nupirkti įrenginį už 50$:
Įrenginio kaina 50.000,00$
Mėnesiniai nuomos mokesčiai 1.820,19$
Pirkimo opcijos kaina 50$

50$ opcijos mokestis turi labai mažą įtaką nuomotojo pelnui (įvertinant, kad nuomos periodo pabaigoje įrenginys turi likutinę vertę ir pasinaudojama opcija). Skaičiuojant nuomotojo pelną, įvertinant opciją, jis būtų 18,54%, o jeigu į opciją neatsižvelgiama – 18,5%.
3 pavyzdys: Lizingas su išankstiniais mokėjimais ir pirkimo opcija.
Dėl tam tikrų priežasčių tam tikra dalis nuomos mokesčių gali būti mokama iš anksto. Nuomotojas kai kuriais atvejais taiko šią strategiją, jeigu mažesni nuomos atneša tą patį pelną. Tarkime, trys nuomos mokesčiai mokami iš anksto. Tuomet nuomos mokesčiai, duodantys 18,5% pelną per metus, turėtų būti 1.740,35$:
Įrenginio kaina 50.000,00$
Išankstiniai mokėjimai (3×1.740,35$) 5.221,05$
Mėnesiniai nuomos mokesčiai 1.740,35$
Pirkimo opcijos kaina 50$

4 pavyzdys: Lizingas su pradiniu nuomos mokesčiu ir pirkimo opcija.
Jeigu nuomotojas nori sumažinti kreditavimo lizingo būdu apimtį arba nuomininkas nori sumažinti mėnesinius nuomos mokesčius ir turi pakankamai lėšų, gali būti daromas pradinis mokėjimas, pavyzdžiui 10% nuo visos įrenginio kainos, o po to 35 mėnesius mokami nuomos mokesčiai. Išlaikant nuomotojo pelną 18,5%, nuomos mokesčiai bus sumažinti nuo 1.820,19$ iki 1.672,20$ (arba 1.673,28$, jeigu ignoruojamas 50$ opcijos mokestis):

Įrenginio kaina 50.000,00$
Pradinis nuomos mokestis 5.000,00$
Mėnesiniai nuomos mokesčiai 1.672,20$
Pirkimo opcijos kaina 50$

Galima būtų pateikti ir daugybę kitų finansinio lizingo pavyzdžių, nes galimos labai įvairios jo formos.
Operatyvinio lizingo pavyzdžiai
Tarkime , mašinų nuomos kompanija turi keletą mašinų, kurių kiekviena kainuoja 20.000,00$. Iš patirties žinoma, kad tokių mašinų galimas naudojimo laikas – 24 mėnesiai, vėliau jos tampa nepatikimos dėl nusidėvėjimo. Per dviejų metų laikotarpį gali būti net iki 100 ar daugiau nuomininkų, o nuomos laikotarpis – nuo kelių valandų iki mėnesio.
Verslas bus sėkmingas, jeigu pavyks išnuomoti kiekvieną mašiną po 100 kartų, vidutiniškai keturių dienų laikotarpiui tokiomis sąlygomis:
Nuomos mokestis dienai 70$
Vidutinės mėnesinės pajamos (100x4x70)/24 1.166,67$
Vidutinės mėnesinės išlaidos (remontui ir pan.) 125$
Grynosios mėnesinės pajamos 1.041,67$
Pardavimo kaina pasibaigus lizingo terminui 3.000,00$

Šių pinigų srautų vidutinis pelningumas yra 31,4% per metus. Jeigu finansavimo šaltinio kaina būtų 15% per metus, grynasis pelnas siektų 16,4% per metus.
Tačiau jeigu verslas sunkiai sektųsi dėl tam tikrų priežasčių ir nuomų skaičius nukristų iki 80, rezultatai atrodytų taip:
Nuomos mokestis dienai 70$
Vidutinės mėnesinės pajamos (80x4x70)/24 933,33$
Vidutinės mėnesinės išlaidos (remontui ir pan.) 104,17$
Grynosios mėnesinės pajamos 829,16$
Pardavimo kaina pasibaigus lizingo terminui 3.200,00$

Šiuo atveju grynasis pelnas būtų 12,6% per metus, t.y. kompanija prarastų 2,4% per metus. Išlaikymo išlaidos (remontui) sumažėtų, o likutinė vertė būtų didesnė dėl mažesnio nusidėvėjimo.

Lizingo procedūros organizavimo etapai. Lizingo kompanija ar bankas, įsigijęs lizingo objektą, vykdo nuomotojo funkcijas. Be to, jie atlieka ir kitus darbus: tiria ir analizuoja įvairių įrengimo rūšių paklausą, seka gamybos priemonių kainų svyravimus rinkoje, tiria remonto, techninio aptarnavimo, transportavimo kainas. Jie numato pagrindines lizingo plėtojimo kryptis ir kontroliuoja padėtį lizingo objektų rinkoje. Dažniausiai stambios lizingo kompanijos sukaupusios duomenų bankus apie atskiras įrengimų rūšis, paklausias lizingo rinkoje, bei potencialius klientus, pageidaujančius naudotis lizingo paslaugomis. Numatydami svarbiausias lizingo plėtojimo kryptis, pirmenybę teikia toms mašinų ir įrengimų rūšims, kurios skirtos plataus vartojimo prekėms gaminti ir paslaugų sferai plėtoti. Praktika rodo, kad labai dažnai iniciatyvos sudaryti lizingo sandorį imasi pats klientas (būsimas lizingo gavėjas). Jis pats užsiima reikiamo įrenginio paieška, tariasi su įmone gamintoja (tiekėja) dėl įrengimo pirkimo galimybių.
Lizingo procesą sąlyginai galima skirstyti į tris etapus. Pirmajame etape vykdomi visi parengiamieji darbai, susiję su juridinių sutarčių rengimu: analizuojamos ir vertinamos kiekvienos konkrečios sutarties sąlygos ir ypatumai, numatomi lizingo sutarties finansavimo šaltiniai.
Pirmajame lizingo procedūros etape parengiami ir įforminami tokie dokumentai:
• lizingo gavėjo paraiška lizingo davėjui (lizingo kompanijai arba bankui) dėl įrengimo nuomos;
• išvados apie lizingo projekto efektyvumą ir būsimojo nuomininko mokumą;
• nuomotojo užsakymas įrengimo tiekėjui;
• lizingo kompanijos sutartis su banku dėl paskolos gavimo lizingo sandoriui finansuoti.
Antrajame lizingo procedūros organizavimo etape po derybų pasirašoma lizingo sutartis ir įforminami tokie dokumentai;
• lizingo objekto pirkimo-pardavimo sutartis;
• lizingo objekto priėmimo eksploatuoti aktas;
• lizingo sutartis;
• perduodamo lizingo objekto techninio aptarnavimo sutartis;
• lizingo objekto draudimo sutartis.
Trečiasis etapas – lizingo objekto naudojimo periodas. Lizingo operacijos parodomos abiejų šalių buhalterinėje apskaitoje ir atskaitomybėje.
Buhalterinės apskaitos požiūriu lizingo gavėjas, skirtingai nuo lizingo davėjo yra pirkėjas. Jis įsigyja kapitalą, ir įrengimo vertė parodoma straipsnyje “Pagrindinis kapitalas”. Pradėjus lizingo operaciją, nuomininkas savo balanso aktyve ir pasyve parodo išsinuomotą priemonę ir skolą lizingo davėjui.
Lizingo davėjas savo balanse aktyve išnuomoto objekto vertę rodo ne kaip ilgalaikį materialinį turtą, bet kaip priklausančią iš nuomininko gauti bendrąją jo sumą, o pasyve kaip būsimųjų laikotarpių pajamas rodo palūkanas, gaunamas iš lizingo davėjo už išnuomotą objektą.
Pasibaigus lizingo sutarties terminui, įforminami dokumentai dėl lizingo objekto tolesnio naudojimo:
• lizingo objekto nuomos laikotarpis gali būti pratęstas tomis pačiomis ar naujomis sąlygomis;
• nuomininkas gali įsigyti objektą pagal objekto likutinę vertę;
• objektas gali būti grąžinamas nuomotojui;
• objektas gali būti perparduotas tretiesiems asmenims.
Pateikiama lizingo procedūros organizavimo bendroji schema:

5 pav. Lizingo procedūros organizavimas

Pirmasis etapas:
1 – lizingo gavėjo paraiška;
2 – išvados dėl lizingo projekto efektyvumo ir būsimojo nuomininko mokumo;
3 – lizingo objekto užsakymas tiekėjui (įmonei gamintojai);
4 – banko kredito gavimas lizingo projektui finansuoti.
Antrasis etapas:
5 – lizingo objekto pirkimo-pardavimo sutartis;
6 – lizingo objekto priėmimo eksploatuoti akto pasirašymas;
7 – lizingo sutarties pasirašymas;
8 – perduodamo nuomai lizingo objekto techninio aptarnavimo sutartis;
9 – lizingo objekto draudimo sutartis.
Trečiasis etapas:
10 – lizingo mokėjimai;
11 – lizingo objekto grąžinimas;
12 – banko paskolos grąžinimas ir palūkanų mokėjimas.

Lizingo sandėrio rizika. Kiekvienas komercinis sandoris turi tam tikrą riziką visiems jo dalyviams. Šią riziką reikia suvokti, įvertinti į ją atsižvelgti sudarant lizingo sutartį. Dažniausia rizika lizingo gavėjui kyla tokiais atvejais, kai:
• lizingo davėjas per daug padidina lizingo objekto vertę;
• lizingo davėjas pristato žemos kokybės lizingo objektą;
• lizingo davėjas nėra lizingo objekto savininkas ir neturi teisės jį išnuomoti;
• lizingo davėjas atsisako įvykdyti savo garantinius įsipareigojimus, pateikus pretenzijas dėl objekto kokybės;
• lizingo objektas nukentėjo avarijoje, bet draudimo suma nepadengia visų nuostolių ir lizingo gavėjas neišgali savo lėšomis atlikti remonto;
• žymiai pablogėjo žaliavų rinkos būsena;
• labai sumažėja gatavos produkcijos realizavimo galimybės;
• lizingo objektas areštuojamas;
• lizingo aobjektas pavagiamas ar sugadinamas;
• į verslą įsiterpia kriminaliniai elementai;
• pasikeičia makroekonominė aplinka: vyriausybės nutarimai, muitinės apribojimai, įvežant lizingo objektą ar išvežant gatavą produkciją.

Lizingo sandėrio terminų nustatymas. Lizingo sutarties terminai nustatomi, atsižvelgiant į išnuomojamų įrenginių nusidėvėjimo periodą arba pagreitintos amortizacijos metodą. Šio metodo taikymas naudingas ir bankui (lizingo davėjui) ir įmonei (lizingo gavėjai).
Pirmasis per trumpesnį laikotarpį susigrąžina įdėtas lėšas. Antrasis gauna galimybę sumažinti pelno mokestį ir priartinti nuomojamo turto perėjimo įmonės lizingo gavėjos nuosavybės terminą, jeigu tai buvo numatyta lizingo sutartyje.
Įrengimų nusidėvėjimo ir lizingo sandėrio terminų ryšys pateikiamas lentelėje:
1 lentelė
Nusidėvėjimo ir lizingo sandėrio terminų ryšys
Rodikliai Metai
Amortizacijos periodas 3 4 5 6-7 8 9-10
Minimalus lizingo sutarties laikas 3 3 4 5 6 7

Lizingo davėjas gali išsinuomoti įrengimus trumpesniam laikui nei amortizacijos periodas, jeigu, pasibaigus nuomos terminui, lizingo gavėjas apmokės už turtą likutine verte. Tačiau tokiuatveju atsiranda rizika , susijusi su didelės likutinės vertės išmokėjimu. Todėl lizingo sandėrio terminas turi sudaryti ne mažiau 50% amortizacijos periodo. Kaip matom iš lentelės reikalaujama, kad nuomos laikas sudarytų 70-80% naudotino laiko. Tuomet nusidėvėjimo laikas yra lygus įrengimų nuomos laikui ir likutinė vertė nėra didelė. Tačiau ji turi būti ne mažesnė negu apskaitinė. Dažniausiai ji būna nurodyta lizingo sutartyje. Tai įpareigoja nuomininką rūpintis įrengimais, nes jeigu faktinė vertė bus mažesnė už sutartą, jis privalės sumokėti skirtumą.
Sutartyje būtina numatyti, kad lizingo gavėjas negali atsisakyti turto nuomos anksčiau sutartyje nurodyto termino. Priešingu atveju jis turi sumokėti davėjui kompensaciją, lygią likusių nuomos mokėjimų sumai.
Lizingo mokėjimų rūšys.

6 pav. Lizingo mokėjimų rūšys

2.3. Lizingo patrauklumas

2.3.1. Lizingo privalumai nuomininkui
1. Lizingas suteikia iki 100% lėšų turto įsigijimui. Dažnai nereikalaujama išankstinių mokėjimų ar depozitų.
2. Lizingas “neužšaldo” kapitalo, galima daugiau kapitalo skirti apyvartinėms lėšoms, kurios būna labai reikalingos kiekvienos įmonės veiklai. Tai suteikia įmonei didesnį likvidumą.
3. Nuomos mokesčiai, užfiksuoti lizingo kontrakte, padeda numatyti ir apskaičiuoti išlaidas, prognozuoti pinigų srautus.
4. Lizingas suteikia užtikrintumą, nes nenutraukiama sutartis, skirtingai nuo overdrafto, kuris turi būti būtinai apmokėtas pareikalavus.
5. Lizingas suteikia galimybę apsisaugoti nuo infliacijos. Įranga gali būti įsigyjama dabartine kaina, o nuomos mokesčiai mokami iš būsimų pajamų.
6. Lizingas gali neatsispindėti nuomininko balanse. Lizingas nėra skolinimasis, ir daugelyje šalių nėra apskaitos reikalavimų parodyti nuomojamą įrangą ir atitinkamus būsimų nuomos mokesčių įsipareigojimus nuomininko balanse.
7. Lizingas padeda išvengti paskolų ėmimo ir kapitalo investicijų apribojimų.
8. Lizingas padeda išvengti papildomos akcijų emisijos, ir tai apsaugo akcijas nuo galimo nuvertėjimo. Dažnai lizingas yra vienintelis būdas gauti finansavimą be papildomos akcinio kapitalo emisijos.
9. Lizingas yra paprasta, nesudėtinga operacija. Lizingas minimizuoja administracinius kaštus ir supaprastina mokesčių ir apskaitos procedūras, dokumentaciją.
10. Lizingas yra efektyvus mokesčių aspektu. Nuomos mokesčiai yra traktuojami kaip veiklos išlaidos ir minusuojamos dar prieš mokesčius.
11. Leidžia atsižvelgti į įmonės veiklos ypatumus (sezoniškumas, cikliškumas ir pan.).

2.3.2. Lizingo privalumai nuomotojui
1. Lizingas finansinėms institucijoms yra papildomas finansinis produktas, iš kurio galima gauti pelną šalia visų kitų finansinių paslaugų.
2. Lizingas sumažina riziką. Daugelyje šalių yra lengviau ir pigiau nuomotojui atgauti išnuomotą įrangą, jeigu nuomininkas nevykdo įsipareigojimų, negu užstato ar paskolos atveju. Vis dėlto kartais neįmanoma gretai atgauti nuomojamą įrangą arba ji gali turėti žymiai sumažėjusią vertę, ypač jeigu buvo blogai prižiūrima. Be to, nuomininkas kartais gali savavališkai perduoti išnuomotą įrangą kam nors kitam.
3. Lizingas gali padidinti pelningumą. Mokesčių nauda, atsirandanti dėl įrangos įsigijimo, daugelyje šalių yra paprastai perduodama nuomininkui, sumažinant nuomos mokesčius, tačiau nuomotojas taip pat gali gauti papildomą atpildą, suteikdamas šią paslaugą.
4. Lizingas suteikia galimybę užmegzti ryšius su naujais gamintojais, tiekėjais. Dažnai nuomininkas pats randa tiekėją ir derasi dėl visų sąlygų, o nuomotojas skiria finansavimą, pats iš karto įsigydamas įrangą iš tiekėjo ir po to lizingo forma nuomodamas nuomininkui. Užmegzti kontaktai su įrangos gamintojais, tiekėjais gali būti panaudojami ateityje.
5. Lizingo dokumentacija nesudėtinga tiek nuomininkui, tiek ir nuomotojui. Ji yra paprastesnė nei paskolos atveju.
6. Lizingo kontraktas gali būti greitai užbaigiamas. Nuomininkas dažniausiai greitai priima sprendimus dėl lizingo;
7. Užtikrina techninių priemonių ir paslaugų, kurių pardavimas kitomis sąlygomis nenaudingas ar negalimas, realizavimą.

2.3.3. Lizingo privalumai lizingo objekto tiekėjui (gamintojui)
1. Lizingo kompanija tampa pastoviu ir patikimu gamintojo partneriu, apmokančiu visą užsakymo vertę;
2. Dėl lizingo atsiranda galimybė įtraukti į potencialių pirkėjų sąrašą tuos vartotojus, kurie dėl savų ir skolintų lėšų trūkumo nėra ekonominių gamintojo interesų sferoje, t.y. palieka jį be potencialaus pelno;
3. Gamintoja pastoviai bendradarbiaujantis su lizingo kompanija, gali sumažinti išlaidas reklamai, vartotojų paieškai, rinkos tyrimams, nes šias paslaugas teikia lizingo kompanija.

2.3.4. Lizingo trūkumai
1. gavėjui duoda tik laikiną teisę naudotis įrengimais;
2. gali kainuoti brangiau negu banko kreditas tiems patiems įrengimams įsigyti;
3. nuomos mokestis mokamas per visą lizingo sutarties galiojimo laikotarpį, nes dėl mokslinės-techninės pažangos išnuomotas objektas gali būti neeksploatuojamas.

2.4. Lizingo įmokų skaičiavimo metodika

Paprastai lizingo sutarties šalys tariasi dėl lizingo įmokų mokėjimų tvarkos. Labiausiai paplitę šie įmokų skaičiavimo metodai:
1. Pirmiausia apskaičiuojam tam tikra lizinguojamo turto dalis ir komisinis mokestis lizingo davėjui už suteiktą paslaugą, o po to apskaičiuojama eilinė lizingo įmoka bei bendra jų suma iš viso. Šį metodą pavadinsiu A metodu.
2. Apskaičiuojama bendra lizingo įmokų suma, kuri išskaidoma periodinėmis turto dalies bei komisinio mokesčio lizingo davėjui už suteiktą paslaugą įmokomis. B metodas.
Atlikti tyrimai rodo, kad lizingo įmokos, skaičiuojamos pagal abu šiuos metodus, esant tiems patiems pradiniams duomenims, gali skirtis.
Mes nenaudosime amortizacinių atskaitymų termino, kadangi lizingo mokėjimų viena iš sudedamųjų dalių, atspindinti turto dalies dengimą, nebūtinai turi sutapti su amortizaciniais atskaitymais. Nors prigimtis ta pati – turto, perduoto pagal išperkamosios nuomos sutartį, vertės dengimas.

2.4.1. A metodas

Metodo esmė: Kiekvieno periodo lizingo įmoka susideda iš turto dalies įmokos, komisinio mokesčio, apskaičiuoto nuo neišpirktos turto vertės, palūkanų už kreditą, draudimo ir kitų išlaidų, kurias patiria lizingo davėjas. Tai bendrą lizingo įmoką būtų galima išreikšti formule:

(1)
kur, S – bendra lizingo įmokų vertė, sumokama sutarties galiojimo laikotarpiu;
A – turto dalies įmokos;
B – lizingo davėjo komisiniai (palūkanos);
Q – mokestis lizingo davėjui už kreditinius resursus, panaudotus įsigyjant lizingo sutarties objektą;
R – lizingo sutarties objekto draudimo išlaidos, jei jas patyrė lizingo davėjas;
D – kitos lizingo davėjo išlaidos, numatytos lizingo sutartyje.
Tam kad supaprastintume lizingo įmokų skaičiavimą šiuo metodu, priimame, kad draudimo išlaidos tenka lizingo gavėjui (iš tikrųjų praktikoje taip ir yra, kad lizingo gavėjas pats draudžia išperkamosios nuomos objektą), kitų lizingo davėjo išlaidų nėra, o mokestis už kreditinius resursus įtraukiamas į lizingo davėjo komisinius.

Toks palūkanų už kreditus ir komisinių apjungimas teisingas, kadangi lizingo davėją domina bendras komisinių dydis, kurį nori gauti lizingo davėjas nepriklausomai nuo to ar lizingo davėjas ima kreditą, ar ne.

Jeigu lizingo davėjas naudojasi kreditiniais resursais, tai grynasis pelningumas nebus aukštas, o naudojant nuosavus piniginius resursus lizinguojamo turto pirkimui, pelnas bus lygus komisinių dydžiui.

Taigi, formulę galima supaprastinti:

(2)
A ir B dydžiai skaičiuojami, remiantis tokiais samprotavimais:
turto dalies įmokos lygios amortizacinių atskaitymų, apskaičiuotų sutarties galiojimo laikotarpiu, sumai,

(3)
A dydį galima apskaičiuoti ir pagal tokią formulę:

(4)
kur, C – balansinė turto vertė;
H – metinė amortizacinių atskaitymų norma;
T – lizingo sutarties periodų skaičius;
i – lizingo įmokos eilės numeris ( );
m – mokėjimų skaičius per metus;
N – bendras lizingo įmokų skaičius ;
Ai – turto dalies įmoka i-tuoju periodu.

Paprasčiausias atvejis, kai Ai lygus i-tojo periodo amortizaciniams atskaitymams, t.y.:

, ( ) (5)

Jei išperkamosios nuomos sutartis sudaroma ilgesniam laikotarpiui (pavyzdžiui, 4,5 metų) arba įmokos mokamos neperiodiškai (pavyzdžiui, pirmą, penktą, dešimtą ir dvyliktą mėnesį), skaičiavimo metodika iš principo nesikeičia, tik dėl įvedamų papildomų koeficientų, formulės tampa sudėtingesnės.

Lizingo davėjo komisiniai apskaičiuojami kiekvieną periodą skaičiuojant sutartas palūkanas nuo neišpirktos lizinguojamo turto vertės:

, ( ) (6)
kur, Bi – i-tojo periodo komisiniai;
P – metinė palūkanų norma;
A0 – turto įmoka 0-niu periodu (lygi nuliui).
Lizingo įmoka i-uoju periodu bus lygi i-tojo periodo turto dalies įmokos ir komisinių sumai:

, ( ) (7)
arba

, ( ) (8)
kur, Ci – lizingo įmoka i-uoju periodu.

Bendra lizingo įmokų suma bus lygi visų periodinių įmokų sumai:

(9)
arba

(10)
Jei turto dalies įmokas prilyginsime amortizaciniams atskaitymams, tai 10 formulė atrodys taip:

(11)
Keičiant Ai, P, C, N, H, m dydžių reikšmes galima gauti optimalią abiem sutarties šalims lizingo įmokų reikšmę. Mano nuomone, didžiausias dėmesys kreipiamas į tai kiek lizinguojamas turtas pabrangsta, t.y. koks skirtumas susidaro tarp visos lizingo įmokų sumos (S) ir pradinės lizinguojamo turto vertės (Ai).
Bendra lizingo įmokų suma ne tik nurodoma lizingo sutartyje, tačiau ji vaidina svarbų vaidmenį analizuojant ekonominį lizingo projekto pagrindimą, t.y. leidžia tiek lizingo davėjui, tiek lizingo gavėjui įvertinti lizingo projekto efektyvumą.
Toliau pavyzdžiais įrodysime, kad siekiant sumažinti bendrą lizingo įmokų sumą, lizingo gavėjas turi greičiau dengti turto dalies įmokas.
Likutinė turto vertė apskaičiuojama kaip skirtumas tarp balansinės ir apmokėtos turto vertės:

(12)
kur, S0 – likutinė turto vertė.

Jeigu lizingo įmokos apmokestinamos PVM, tai periodinės lizingo įmokos bei bendra lizingo įmokų suma, apskaičiuotos pagal (8)-(11) formules, didinamos PVM mokesčio suma, t.y. Ci ir S dauginamos iš (1+PPVM), kur PPVM= PVM tarifas (pvz., Lietuvoje 18%).

Atsižvelgiant į tai, kad šis veiksmas grynai matematiškas, skaičiuojant lizingo įmokas į šį mokestį nekreipsime dėmesio.

Jei sutarties objektas keletas prekių, kurių skirtingi amortizaciniai atskaitymai, skaičiavimai atliekami kiekvienai prekei atskirai, o po to sumuojami.
Dabar pateiksiu keletą pavyzdžių. Visais atvejais pradiniai duomenys tie patys. Tai leis įvertinti sutarties finansines sąlygas priklausomai nuo lizingo įmokų skaičiavimo metodų.
Pradinės sąlygos: sutarties objekto vertė (S) 1.200,- vnt., metinė amortizacijos norma – 0,2 (H), komisiniai (P) – 0,2. Lizingo įmokos mokamos kas pusmetį (m=2). Objekto naudojimo trukmė – 5 metai.
1 pavyzdys.
Sudaryta finansinio lizingo sutartis 4 metams su teise pasibaigus sutarčiai įsigyti objektą už jo likutinę vertę. Turto dalies įmokos sutampa su amortizaciniais atskaitymais.
Reikia apskaičiuoti bendrą lizingo įmokų sumą bei likutinę prekės vertę.Kadangi sutarties terminas – 4 metai, o į metus mokama du kartus, tai iš viso bus 8 įmokos (N). Skaičiavimus pateikiu lentelėje.
2 lentelė
Periodas, I Likutinė turto vertė, S0 Turto dalies įmoka, Ai Komisiniai, Bi Lizingo įmoka, Ci
1 2 3 4 5
1 1200 120 120 240
2 1080 120 108 228
3 960 120 96 216
4 840 120 84 204
5 720 120 72 192
6 600 120 60 180
7 480 120 48 168
8 360 120 36 156
Iš viso 240 960 624 1584
Taigi bendra lizingo įmokų suma yra 1584 vnt., susidedanti iš 960 vnt. turto dalies įmokų ir 624 vnt. komisinio mokesčio. Sutarčiai pasibaigus turtas būtų išperkamas už 240 vnt.
Bendra sutarties vertė, įskaitant ir turto pirkimą sutarčiai pasibaigus, yra 1824 vnt.
2 pavyzdys
Šiame pavyzdyje sąlygos išlieka tos pačios kaip ir pirmame, tik įmokos mokamos kartą per metus.
3 lentelė
Periodas, i Likutinė turto vertė, S0 Turto dalies įmoka, Ai Komisiniai, Bi Lizingo įmoka, Ci
1 2 3 4 5
1 1200 240 240 480
2 960 240 192 432
3 720 240 144 384
4 480 240 92 332
Iš viso: 240 960 668 1628
Taigi bendra lizingo įmokų suma yra 1628 vnt., susidedanti iš 960vnt. turto dalies įmokų ir 668 vnt. komisinio mokesčio. Sutarčiai pasibaigus turtas būtų išperkamas už 240 vnt.
Bendra sutarties vertė, įskaitant ir turto pirkimą sutarčiai pasibaigus, yra 1868 vnt.
Palyginus gautus 1 ir 2 pavyzdžio rezultatus, matome, kad kuo dažnesnės įmokos tuo mažesnė bendra įmokų suma, nes komisinis mokestis skaičiuojamas nuo neišpirktos turto vertės, kuri antrajame pavyzdyje dengiama lėčiau nei pirmajame.
3 pavyzdys
Metinė turto dalies įmoka lygi amortizaciniams atskaitymams, kurie pirmą pusmetį sudaro 2/3, o kitą 1/3 dalį metinių amortizacinių atskaitymų. Kitos sąlygos išlieka tos pačios.
4 lentelė
Periodas, I Likutinė turto vertė, S0 Turto dalies įmoka, Ai Komisiniai, Bi Lizingo įmoka, Ci
1 2 3 4 5
1 1200 160 120 280
2 1040 80 104 184
3 960 160 96 256
4 800 80 80 160
5 720 160 72 232
6 560 80 56 136
7 480 160 48 208
8 320 80 32 112
Iš viso 240 960 624 1568

Bendra lizingo įmokų suma yra 1568 vnt., susidedanti iš 960vnt. turto dalies įmokų ir 608 vnt. komisinio mokesčio. Sutarčiai pasibaigus turtas būtų išperkamas už 240 vnt.
Gauta bendra sutarties vertė, įskaitant ir turto pirkimą sutarčiai pasibaigus, yra 1808 vnt. dar mažesnė nei gauta 1 pavyzdyje. Tai dar kartą patvirtina, kad kuo greičiau dengiama turto dalis, tuo mažesnė galutinė įmokų suma.
4 pavyzdys
Sudaroma finansinio lizingo sutartis penkiems metams. Sutarties galiojimo metu objektas pilnai nusidėvi, skaičiuojant vienodus amortizacinius atskaitymus.
Bendra lizingo įmokų suma sudaro 1860,-vnt., iš kurių 660,- vnt. komisinis mokestis.

5 lentelė
Periodas, i Likutinė turto vertė, S0 Turto dalies įmoka, Ai Komisiniai, Bi Lizingo įmoka, Ci
1 2 3 4 5
1 1200 120 120 240
2 1080 120 108 228
3 960 120 96 216
4 840 120 84 204
5 720 120 72 192
6 600 120 60 180
7 480 120 48 168
8 360 120 36 156
9 240 120 24 144
10 120 120 12 132
Iš viso 0 1200 660 1860

Palyginus gautus rezultatus su 1 pavyzdžio rezultatais, matome, kad gauta suma 36,-vnt didesnė. Vadinasi, jei lizingo gavėjas planuoja įsigyti objektą ir turi tam pakankamai lėšų, tai sudaręs sutartį 4 metams su teise nupirkti už likutinę vertę, jis sutaupys 36 vnt. Tačiau nereikia pamiršti, jog sudarant pirkimo-pardavimo sutartį dėl turto pirkimo už likutinę vertę, jam gali tekti sumokėti PVM mokestį, ir tada bus neaišku, kuri iš anksčiau aptartų sutarties schemų bus ekonomiškai naudingiausia lizingo gavėjui.
Aptarsime pavyzdį, kuriame numatytas avansinis mokėjimas. Sumokėjęs pradinę įmoką, lizingo gavėjas avanso dydžiu sumažina turto dalį. Todėl periodines turto įmokas reikia skaičiuoti ne nuo visos turto vertės, o nuo likusios, atėmus avansą.

(13)
kur, Ca – avansinės įmokos dydis.
5 pavyzdys

Sąlygos tokios pačios kaip 4 pavyzdyje, tik lizingo gavėjas sumoka avansą – 200 vnt.

6 lentelėje matome, kad naudojant skaičiavimo mechanizmą su avansiniu mokėjimu, galime dar labiau sumažinti bendrą lizingo įmokų sumą.

6 lentelė
Periodas, i Likutinė turto vertė, S0 Turto dalies įmoka, Ai Komisiniai, Bi Lizingo įmoka, Ci
1 2 3 4 5
0 1200 200 0 200
1 1000 100 100 200
2 900 100 90 190
3 800 100 80 180
4 700 100 70 170
5 600 100 60 160
6 500 100 50 150
7 400 100 40 140
8 300 100 30 130
9 200 100 20 120
10 100 100 10 110
Iš viso 0 1200 550 1750

Kadangi turto dalies dengimas atitolinamas, tai lizingo davėjas turi padengti lizingo davėjo prarastą naudą. Todėl prieš pradedant mokėti lizingo įmokas, susidaro komisinių “įsiskolinimas”, kurį reiktų pridėti prie pirmos būsimos lizingo įmokos. Tariamas įsiskolinimas apskaičiuojamas:
a) skaičiuojant procentus nuo pradinio kapitalo:

(14)

(15)
kur, L – praleistų lizingo įmokų skaičius;
B – komisinio mokesčio įsiskolinimo suminis dydis L periodu
b) skaičiuojant procentus nuo komisinių:

(16)

Remiantis šiomis formulėmis, pažiūrėsime kaip apasikeis lizingo įmokų dydis.
6 pavyzdys
Sąlygos kaip 4 pavyzdyje, tik lizingo gavėjas pirmais metais atleistas nuo lizingo įmokų.
Lyginant su 4 pavyzdžio rezultatais, matome, kad bendra lizingo įmokų suma išaugo dėl padidėjusio komisinio mokesčio 120,-vnt. Todėl atidedant lizingo įmokas bendras lizingo projektas lizingo gavėjui dar labiau pabrangsta.
7 lentelė
Periodas, i Likutinė turto vertė, S0 Turto dalies įmoka, Ai Komisiniai, Bi Lizingo įmoka, Ci
1 2 3 4 5
1 1200 0 0 0
2 1200 0 0 0
3 1200 150 120+240 510*
4 1050 150 105 255
5 900 150 90 240
6 750 150 75 225
7 600 150 60 210
8 450 150 45 195
9 300 150 30 180
10 150 150 15 165
Iš viso 0 1200 780 1980
* Pirmą lizingo įmoką sudaro 240,- vnt. įsiskolinimas bei 120,-vnt einamojo periodo komisinis mokestis

7 pavyzdys
Sąlygos tos pačios kaip ir 4 pavyzdyje, tik lizingo gavėjas naudoja pagreitintą amortizaciją – pirmais metais atskaitoma 40% balansinės turto vertės (480,-vnt), kitais metais likusi turto dalis amortizuojama vienodomis sumomis (90,-vnt).
8 lentelė
Periodas, i Likutinė turto vertė, S0 Turto dalies įmoka, Ai Komisiniai, Bi Lizingo įmoka, Ci
1 2 3 4 5
1 1200 240 120 360
2 960 240 96 336
3 720 90 72 162
4 630 90 63 153
8 lentelės tęsinys
1 2 3 4 5
5 540 90 54 144
6 450 90 45 135
7 360 90 36 126
8 270 90 27 117
9 180 90 18 108
10 90 90 9 99
Iš viso 0 1200 540 1740

Pagreitintos amortizacijos metodas leidžia 120,-vnt sumažinti bendras lizingo įmokas. Kadangi pirmais metais sumokama didelė dalis turto, komisiniai, skaičiuojami nuo neišpirktos turto vertės, gaunami mažesni.
8 pavyzdys
Sąlygos kaip ir 1 pavyzdyje, tik likusią turto dalį 240,-vnt sumoka ne sutarčiai pasibaigus, o mokėdama likusią turto dalį lygiomis dalimis sutarties galiojimo laikotarpiu.
9 lentelė
Periodas, i Likutinė turto vertė, S0 Turto dalies įmoka, Ai Išperkamo Turto vertės dalies įmoka, A0i Komisiniai, Bi Lizingo įmoka, Ci
1 2 3 4 5 6
1 1200 120 30 120 270
2 1050 120 30 105 255
3 900 120 30 90 240
4 750 120 30 75 225
5 600 120 30 60 210
6 450 120 30 45 195
7 300 120 30 30 180
8 150 120 30 15 165
Iš viso 0 960 240 540 1740

Bendra lizingo įmokų suma 1740,-vnt., iš kurių 1200,-vnt turto dalies įmokos (960+240) ir 540,-vnt komisinių.
Palyginus bendrą lizingo įmokų sumą su 1 pavyzdžio rezultatais, matome, kad šiame pavyzdyje gauta lizingo projekto vertė mažesnė 84,-vnt.
9 pavyzdys
Sąlygos tokios pat kaip 4 pavyzdyje, tik komisinių dydis kiekvienais metais didinamas 4 vienetais.
10 lentelė
Periodas, i Likutinė turto vertė, S0 Turto dalies įmoka, Ai Komisiniai, Bi Lizingo įmoka, Ci
1 2 3 4 5
1 1200 120 120 240
2 1080 120 108 228
3 960 120 115,2 235,2
4 840 120 108 228
5 720 120 100,8 220,8
6 600 120 84 204
7 480 120 76,8 196,8
8 360 120 57,6 177,6
9 240 120 43,2 163,2
10 120 120 21,6 141,6
Iš viso 0 1200 828 2028

Dėl didėjančio komisinio tarifo, lizingo įmokos, lyginant su 4 pavyzdžio rezultatais, išaugo 168,-vnt.
Lizingo sutarties šalims kartais gali tekti perskaičiuoti lizingo įmokas. Ši problema dažnai iškyla šalyse, kurioms būdinga infliacija. Taigi, jei sutarties šalys nuspręs perskaičiuoti lizingo įmokas, tai jos galės padaryti, jei tai bus numatyta lizingo sutartyje. Tai pabandysiu pavaizduoti kitu pavyzdžiu.
10 pavyzdys
Sąlygos tokios pačios kaip ir 6 pavyzdyje, tačiau kiekvienais metais, pradedant antrais, turtas perskaičiuojamas pagal tokius koeficientus: 1,5;1,4; 1,3; 1,2; 1,1.
Pirmas koeficientas naudojamas perskaičiuojant turto vertę pasibaigus pirmiems metams, paskutinis – paskutiniams metams.
Bendra lizingo įmokų suma 3669,296 vnt.

11 lentelė
Periodas, i Likutinė turto vertė, S0 Turto dalies įmoka, Ai Komisiniai, Bi Lizingo įmoka, Ci
1 2 3 4 5
1 1200 120 120 240
2 1080 120 108 228
3 1440 180 144,4 324,4
4 1260 180 126 306
5 1512 252 152,2 404,2
6 1260 252 126 378
7 1310,4 327,6 131,04 458,64
8 982,8 327,6 98,28 425,88
9 786,24 393,12 78,624 471,744
10 393,12 393,12 39,312 432,432
Iš viso 0 2545,44 1123,856 3669,296

2.4.2. B metodas

Šis metodas remiasi finansinės nuomos teorija – lizingo įmokų srautų dabartinė vertė lygi turto įsigijimo su visomis papildomomis išlaidomis vertei.
Remiantis sutarties sąlygomis apskaičiuojamos lizingo įmokos periodais, kurios skaidomos į turto dalies ir nuomos mokesčių (komisinių) įmokas.
Lizingo įmokos skaičiuojamos remiantis įmokų išdėstymo laike koeficiento pagalba:

, (17)
kur, Ci – lizingo įmoka i-uoju periodu;
C – turto vertė;
a – įmokų išdėstymo laike koeficientas nustato turto dalies ir komisinio mokesčio dydį periodinėje lizingo įmokoje.

Įmokų išdėstymo laike koeficientas priklauso nuo įmokų skaičiaus bei komisinių dydžio.
Jei įmokos mokamos periodiškai, kiekvieno periodo pabaigoje ir dengiama visa turto dalis, šis koeficientas skaičiuojamas pagal formulę:

(18)
kur, P – metinis komisinių dydis (palūkanų norma);
N – bendras įmokų skaičius;
m – įmokų skaičius per metus.

Kai apskaičiuojama lizingo įmoka, po to išskiriama turto dalis bei nuomos mokesčiai (komisiniai) pagal formules:

, (19)

, (20)

, (21)

, (22)
kur, S0i – likutinė turto vertė po (i-1)- osios įmokos.

Jei lizingo gavėjas sumoka avansą ir pradeda mokėti lizingo įmokas nuo pirmo periodo, tai pagal 17 formulę turto vertė imama atėmus avansinę įmoką.

Jeigu lizingo gavėjas sumoka avansą, lygų “x” periodinėm lizingo įmokom, ir pradeda mokėti įmokas po “x” periodų, tai atidėjimo koeficientas apskaičiuojamas pagal formulę:

, (23)
kur, x – periodų skaičius, už kuriuos sumokėtas avansas.

Jei sutartyje numatytas turto išpirkimas už jo likutinę vertę, tai atitinkamai koreguojama 17 formulė:

, (24)
kur, VN – diskonto norma, apskaičiuojama pagal formulę:

, (25)

Tokiu būdu, antrasis narys 24 formulėje išreiškia likutinės turto vertės dabartinę vertę po N mokėjimų, kitaip sakant, diskontuotą P/m dydžiu turto vertę.

Pateiksime keletą skaičiavimų remiantis šia metodika. Skaičiavimo duomenys tie patys kaip ir pirmoje metodikoje. Turto pradinė vertė (C) 1200,-vnt., metinė amortizacijos norma (H) 0,2, komisiniai (P) 0,2, įmokos mokamos kas pusmetį (m=2), turto naudojimo trukmė 5 metai.
11 pavyzdys
Finansinis lizingas su pilna amortizacija
C =1200; m=2; T= 5; N=10; P=0.2.

,
12 lentelė
Periodas, i Likutinė turto vertė, S0i Turto dalies įmoka, Ai Komisiniai, Bi Lizingo įmoka, Ci
1 2 3 4 5
1 1200 75.29447390 120 195.2944739
2 1124.705526 82.82392124 112.4705526 195.2944739
3 1041.881605 91.10631337 104.1881605 195.2944739
4 950.7752915 100.21694470 95.07752915 195.2944739
5 850.5583468 110.23863290 85.05583468 195.2944739
6 740.3197076 121.26250310 74.03197076 195.2944739
7 619.0572045 133.33875340 61.90572045 195.2944739
8 485.6684511 146.72762870 48.56684511 195.2944739
9 338.9408224 161.40039160 33.89408224 195.2944739
10 177.5404308 177.54043080 17.75404308 195.2944739
Iš viso 0 1200.0 752.9447386 1952.9447386

Gauta bendra lizingo įmokų suma, lyginant su 11 pavyzdžiu, gaunama 92 vnt didesnė.
12 pavyzdys
Finansinio lizingo suatrtis 4 metams su galimybe už 240,- vnt išsipirkti turtą sutarčiai pasibaigus (opciono teisės gali ir nebūti).
C =1200; m=2; T= 4; N=8; P=0.5, S0=240.

13 lentelė
Periodas, i Likutinė turto vertė, S0i Turto dalies įmoka, Ai Komisiniai, Bi Lizingo įmoka, Ci
1 2 3 4 5
1 1200 83.9462569 120 203.9462569
2 1116.053743 92.34088256 111.6053743 203.9462569
13 lentelės tęsinys
1 2 3 4 5
3 1023.712861 101.55749708 102.3712861 203.9462569
4 922.1378898 111.73246790 92.21378898 203.9462569
5 810.4054219 122.90571470 81.04054219 203.9462569
6 687.4997072 135.19628620 68.74997072 203.9462569
7 552.3034210 148.71591480 55.23034210 203.9462569
8 403.5875062 163.58750620 40.35875062 203.9462569
Iš viso 240 960.0 671.5700550 1631.5700550

Lyginant 12 ir 1 pavyzdžio gautus rezultatus, matome, kad 12 pavyzdyje gauta bendra lizingo įmokų suma didesnė 47 vnt.
13 pavyzdys
Finansinis lizingas su pilna amortizacija, avansiniu mokėjimu ir be įmokų atidėjimo.
C =1200; m=2; T= 5; N=10; P=0.2; Ca=200.

,
14 lentelė
Periodas, I Likutinė turto vertė, S0i Turto dalies įmoka, Ai Komisiniai, Bi Lizingo įmoka, Ci
1 2 3 4 5
0 200 200
1 1000 62.7453949 100 162.7453949
2 937.2546051 69.01993437 93.72546051 162.7453949
3 868.2346707 75.92192781 86.82346707 162.7453949
4 792.3127429 83.51412059 79.23127429 162.7453949
5 708.7986224 91.86553265 70.87986224 162.7453949
6 616.9330897 101.05208590 61.69330897 162.7453949
7 515.8810038 111.15729450 51.58810038 162.7453949
8 404.7237093 122.27302400 40.47237093 162.7453949
9 282.4506853 134.50032630 28.24506853 162.7453949
10 147.9503590 147.95035900 14.79503590 162.7453949
Iš viso 0 1200.00 627.4539488 1827.4539488

Lyginant 13 ir 5 pavyzdžio gautus rezultatus, matome, kad 13 pavyzdyje gauta bendra lizingo įmokų suma didesnė 77.45 vnt.
14 pavyzdys
Finansinis lizingas su pilna amortizacija, avansinis mokėjimas, dengiantis dviejų periodų turto dalies ir komisinių įmokas.
C =1200; m=2; T= 5; N=10; P=0.2; x=2.

,
15 lentelė
Periodas, I Likutinė turto vertė, S0i Turto dalies įmoka, Ai Komisiniai, Bi Lizingo įmoka, Ci
1 2 3 4 5
0 0 0 0 327.2016562
1 0 0 0
2 0 0 0
3 872.7983438 76.32099372 87.27983438 163.6008281
4 796.4773501 83.95309309 79.64773501 163.6008281
5 712.5242570 92.34840240 71.25242570 163.6008281
6 620.1758546 101.58324260 62.01758546 163.6008281
7 518.5926120 111.74156690 51.85926120 163.6008281
8 406.8510451 122.91572360 40.68510451 163.6008281
9 283.9353215 135.20729590 28.39353215 163.6008281
10 148.7280255 148.72802550 14.87280255 163.6008281
Iš viso 0 1200.00 436.008281 1636.008281

Kaip ir buvo tikėtasi, lizingo įmokų skaičiavimų rezultatai pagal dvi metodikas su tais pačiais pradiniais duomenimis gavosi skirtingi. Be to, pagal antrą metodiką bendros lizingo įmokų sumos lyginant su pirmąja gavosi šiek tiek didesnės. Pagrindinė priežastis – antroje metodikoje naudojama dabartinė lizingo įmokų vertė.
Mano nuomone, pirmoji metodika gana paprasta ir aiški, antroji – tiksliau apskiuočiuoja piniginius srautus.
Sudarant lizingo sutartį, šalys gali pasirinkti pagal kurią metodiką skaičiuoti įmokų dydžius. Taip pat galimas ir kitas skaičiavimo būdas, jei jis tenkina abi sutarties šalis.
Paprastai lizingo sąlygas diktuoja lizingo davėjas, todėl jam dažniausiai ir tenka lemiamas vaidmuo pasirenkant įmokų skaičiavimo tvarką.

2.5. Lizingo potencialios naudos nuomininkui įvertinimo metodai

Yra du alternatyvūs būdai lizingo kaštų ir pelno įvertinimui:
1. Ekvivalentinės palūkanų normos (EIR) metodas
Atsako į klausimą: Kokia yra palūkanų norma už banko paskolą įrangos pirkimo finansavimui, kuri nebūtų nei geresnė, nei blogesnė negu sudarant lizingo kontraktą?
2. Grynosios dabartinės vertės (NPV) metodas
Atsako į klausimą: kokia yra nuostolio ar pelno dabartinė vertė, vertinant pinigų srautus, paėmus banko paskolą ar nusipirkus įrangą, lyginant su dabartine verte, vertinant pinigų srautus lizingo atveju?
Toliau pateiktas pavyzdys iliustruoja šių metodų taikymą. Tarkime, turime šias pradines sąlygas:

Turto įrangos kaina 1.000,00$
Įsigijimo data 1990m. gruodžio 31 d.
Pirminiai lizingo terminai Trys metiniai mokėjimai po 400,00$
Antriniai lizingo terminai Neribotas laikotarpis
Nuomininko metų pabaiga Gruodžio 31 d.
Mokesčių mokėjimo data Gruodžio 31 d. po vienerių metų
Mokesčių norma 50%
Banko paskolų palūkanų norma 13% per metus

Įvertinimas šiek tiek skirsis, priklausomai nuo to, ar nuomininkas yra mokesčių mokėtojas, ar ne (dėl daugybės kitų įsipareigojimų, arba tai yra vyriausybinis subjektas ir pan.).

2.5.1. Ekvivalentinės palūkanų normos (EIR) metodas

Remiantis šiuo metodu, kai nuomininkas nėra mokesčių mokėtojas, numatomi visi pinigų srautai, kylantys iš lizingo kontrakto, nusprendus nuomoti įrangą, o ne ją pirkti, tuomet apskaičiuojam diskonto norma, pagal kurią visų pinigų srautų (įplaukų ir išlaidų) dabartinė vertė būtų lygi nuliui. Kitaip tariant, būsimų nuomos mokesčių dabartinė vertė pagal tą diskonto normą turi būti lygi įrangos kainai:

16 lentelė
Data Turto vertė$ Nuomos mokesčiai$ Diskonto norma (9,7% per metus) Dabartinė vertė
1990.12.31 1.000 – 1,000 1.000
1991.12.31 – (400) 0,912 (365)
1992.12.31 – (400) 0,931 (322)
1993.12.31 – (400) 0,757 (303)

1.000 (1200)

Pateiktoje lentelėje pavaizduota, kad jeigu nuomininkas galėtų gauti paskolą įrangos pirkimui su 9,7% per metus palūkanų norma, grąžinant paskolą per tris metus ir mokant po 400$ kiekvienais metais, jam nebūtų skirtumo, ar imti šią paskolą, ar sudaryti lizingo kontraktą prieš tai apibrėžtomis sąlygomis.
Taigi, jeigu banko paskolos palūkanų norma didesnė negu lizingo atveju, nuomininkui labiau apsimoka sudaryti lizingo kontraktą, o jeigu mažesnė – imti paskolą. Aprašytu atveju yra geriau pasinaudoti lizingu.
Jeigu tokiomis pačiomis anksčiau apibrėžtomis sąlygomis lizingo kontraktą sydarytų nuomininkas, kuris yra mokesčių mokėtojas, jo pinigų srautai atrodytų taip:
17 lentelė
Data Kaina/ (nuoma) ($) Palūkanos (17,6%/m) ($) Mokesčiai (50%) ($) Pinigų srautas

Metinis ($) Bendras ($)
90.12.31 1.000 – – 1.000 1.000
91.12.31 (400) 176 (500) (724) 276
92.12.31 (400) 49 112 (239) 37
93.12.31 (400) 7 176 (217) (180)
94.12.31 – (32) 196 164 (16)
95.12.31 – – 16 16 –

(200) 200 – – –
Komentarai:
• Palūkanos yra skaičiuojamos nuo bendro pinigų srauto
• Palūkanos sąlygoja mokesčių sumažinimą, bet mokesčių efektas pasireiškia po 1 metų po palūkanų mokėjimo, pavyzdžiui, mokesčiai mokami 1992 m. gale bus : 50%x(400$-176$)=112
• į 1995m. palūkanas (17,6%x16$=3$) nėra atsižvelgiama

Esant palūkanų normai už paskolą 17,6% per metus, nuomininkui nebūtų jokio skirtumo, ar pirkti įrangą už paskolą, ar nuomoti lizingo būdu.
Tuo tarpu šiuo konkrečiu atveju labiau apsimoka imti paskolą ir pirkti įrangą, nes 13% per metus už paskolą yra mažiau negu 17,6%, sudarant lizingo kontraktą.

2.5.2. Grynosios dabartinės vertės (NPV) metodas

Pagal grynosios dabartinės vertės metodą nuomininkas, nemokantis mokesčių, galėdamas gauti banko paskolą už 13% per metus, esant anksčiau apibrėžtoms pradinėms sąlygoms, vertina savo potencialią naudą šiuo principu:
18 lentelė
Data Nuomos mokesčiai ($) Diskonto norma (13% per metus)* Dabartinė vertė (1990.12.31) ($)
1991.12.31 400 0,885 354
1992.12.31 400 0,783 313
1993.12.31 400 0,693 277
Bendra visų nuomos mokesčių dabartinė vertė
Dabartinė įrangos kaina
NPV – nauda iš lizingo 944

1.000

56
*Diskonto norma pateikta, skaičiuojant NPV metodu, yra ta pati, kaip ir palūkanų norma už banko paskolą.

Iš pateikto pavyzdžio matome, kad esant 13% per metus palūkanų normai už banko paskolą, įrangos kaina yra didesnė už būsimų nuomos mokesčių dabartinę vertę, todėl lizingas yra naudingas. Taigi, nuomininkas sudaręs lizingo kontraktą, turėtų 56$ didesnę naudą negu pasiskolintų 1.000$ ir už tą paskolą pirktų įrangą.
Nuomininkas – mokesčių mokėtojas pagal grynosios dabartinės vertės metodą savo potencialią naudą vertina šiuo principu:

19 lentelė
Data Kaina/ (nuoma) ($) Mokesčiai (50%) ($) Iš viso($) Diskonto norma (7,09% per metus) Dabartinė vertė ($) (1990.12.31)
1990.12.31 1.000 – 1.000 1,000 1.000
1991.12.31 (400) (500) (900) 0,934 (841)
1992.12.31 (400) 200 (200) 0,872 (174)
1993.12.31 (400) 200 (200) 0,814 (163)
1994.12.31 – 200 200 0,760 152

(200) 100 (100) – (26)
*Kai nuomininkas yra mokesčių mokėtojas, diskonto norma apskaičiuojama kitu principu negu tuomet, kai nuomininkas nemoka mokesčių (tuomet diskonto norma lygi palūkanų už banko paskolą normai).

Kadangi prieina tam tikras laiko tarpas nuo palūkanų mokėjimo iki mokesčių sumažinimo to pasekoje, diskonto norma nuomininkui – mokesčių mokėtojui nustatoma pagal šią formulę:
r2=r1-r1xT/(1+(r1xT))n (26)
r1 – palūkanų norma už paskolą prieš mokesčius, iš kurios išvedama grynoji norma
r2 – grynoji norma
T – mokesčių norma
n – mokesčių mokėjimo uždelsimas
Taigi, šiuo atveju, kai vidutinis mokesčių uždelsimas yra 18 mėn., bus apskaičiuojama taip:
r2=0,13-0,13×0,5/(1+(0,13×0,5))1,5=7,09% per metus
Taigi, grynoji dabartinė vertė pateiktame pavyzdyje yra neigiama. Tai reiškia, kad nuomininkui būtų brangiau sudaryti lizingo kontraktą negu imti 1.000$ paskolą už 13 % metinių palūkanų ir pirkkti įrangą.
Vertinant abiem metodais (EIR ir NPV), gavome tą patį rezultatą, t.y. esant nurodytoms sąlygoms, kai nuomininkas nėra mokesčių mokėtojas, jam labiau apsimoka sudaryti lizingo kontraktą, o kai nuomininkas yra mokesčių mokėtojas – imti banko paskolą ir pirkti įrangą.
Tačiau kartais būna atvejų, kai, vertinant EIR ir NPV metodais, gaunami skirtingi rezultatai. Tuomet turėtų būti labiau atsižvelgiama į NPV metodą.
Pavyzdžiui, turime tokias pradines sąlygas:
Yra du lizingo pasiūlymai. Įrangos kaina – 1.000$. Artimoje ateityje nenumatoma, kad kompanija mokės mokesčius. Lizingų sąlygos yra šios:
20 lentelė

1-as lizingas 2-as lizingas
Terminas 3 metai 7 metai
Metiniai nuomos mokesčiai 388,03$ 205,40$
EIR nuomininkui 8% per metus 10% per metus
Paskolos palūkanų norma 15% per metus 15% per metus
NPV 114$ 145$

Taigi, reikia nuspręsti, ar kompanija iš visso turi pasinaudoti lizingu, ir jeigu taip, tai kuriuo.
Kompanija turėtų nuomoti įrangą lizingo būdu, kadangi abu lizingai turi mažesnę EIR (ekvivalentinę palūkanų normą) negu palūkanų norma už banko paskolą (15%per metus), taip pat abu lizingai turi teigiamą NPV (grynąją dabartinę vertę). Pasirinkdama vieną iš lizingų, kompanija turėtų pasirinkti antrąjį, kadangi antrojo lizingo atveju gaunama didesnė dabartinė vertė negu pirmojo.

2.6. Lizingo potencialios naudos nuomotojui įvertinimo metodai

Nuomotojo požiūriu įrangos pirkimas lizingui turi daugumą paskolos charakteristikų, todėl, ir sudarant lizingo kontraktą, nuomotojui svarbiausia nustatyti efektyvias palūkanų normas.
Įvertinimui naudojami du pagrindiniai metodai:
1. Vidinio pelningumo (IRR) metodas
Dualios pelningumo normos (DRR) metodas

2.6.1. Vidinio pelningumo (IRR) metodas

Lizingo potencialios naudos nuomotojui įvertinimui bus naudojamos tos pačios pradinės sąlygos, kaip ir nuomininko atveju:

Turto įrangos kaina 1.000,00$
Įsigijimo data 1990m. gruodžio 31 d.
Pirminiai lizingo terminai Trys metiniai mokėjimai po 400,00$
Antriniai lizingo terminai Neribotas laikotarpis
Nuomininko metų pabaiga Gruodžio 31 d.
Mokesčių mokėjimo data Gruodžio 31 d. po vienerių metų
Mokesčių norma 50%
Banko paskolų palūkanų norma 13% per metus

Apskaičiavimas šiuo metodu yra identiškas nuomininko potencialios naudos apskaičiavimui pagal EIR metodą, tik pinigų srautai bus atvirkštiniai:
21 lentelė
Data Kaina/ (nuoma) ($) Palūkanos (17,6%/m) ($) Mokesčiai (50%) ($) Pinigų srautas

Metinis ($) Bendras ($)
90.12.31 (1.000) – – (1.000) (1.000)
91.12.31 400 (176) 500 724 (276)
92.12.31 400 (49) (112) 239 (37)
93.12.31 400 (7) (176) 217 180
94.12.31 – 32 (196) (164) 16
95.12.31 – – (16) (16) –

200 (200) – – –

Esmė yra ta, kad lizingo kontrakto galiojimo metu nuomotojas, po metų nuo kontrakto pradžios pradėjęs gauti nuomos mokesčius, dvejus metus gali reinvestuoti gautas sumas. Šio metodo trūkumas yra tai, kad daroma prielaida, jog reinvestuotos lėšos uždirba tokį patį pelną kaip pats lizingas, nors realiai lėšos labai retai reinvestuojamos su ta pačia pelno norma.
Taigi, tikslesniam įvertinimui buvo sukurtas dualios pelningumo normos (DRR) metodas.

2.6.2. Dualios pelningumo normos (DRR) metodas

Šio metodo pagrindinis skiriamasis bruožas yra tai, kad iš anksto numatoma palūkanų norma, kuri bus gauta už reinvestuojamas lėšas ir kuri paprastai yra žymiai mažesnė negu laukiama pelno norma iš lizingo.
Tarkime, turime tas pačias sąlygas, kai ir vertinant IRR metodu, tik daroma prielaida, kad pelno norma už reinvestuojamas lėšas yra 7% per metus. Tuomet nuomotojo pinigų srautai atrodys taip:

22 lentelė
Data Kaina/ (nuoma) ($) Palūkanos (17,6%/m) reinvestuojamos lėšos (7%) Mokesčiai (50%) ($) Pinigų srautas

Metinis ($) Bendras ($)
90.12.31 (1.000) – – (1.000) (1.000)
91.12.31 400 (166) 500 734 (266)
92.12.31 400 (44) (117) 239 (27)
93.12.31 400 (4) (178) 218 191
94.12.31 – 14 (198) (184) 7
95.12.31 – – (7) (16) –

200 (200) – – –

Taigi, duali pelningumo norma yra 16,6 % per metus, t.y. 1% mažiau negu 17,6 % IRR. Duali pelningumo norma atspindi maksimalią palūkanų normą, kurią nuomotojas gali mokėti už finansinius išteklius, nepatirdamas nuostolio (įvertinant ir numatytą pelną už reinvestuojamas lėšas). Jeigu nuomotojas turi pigesnį finansavimo šaltinį negu duali pelningumo norma, tas skirtumas bus jo pelnas. Pavyzdžiui, jeigu nuomotojas turės finansinio kapitalo šaltinį savo investavimui į lizingą už 13% per metus, jo bruto pelnas 3,6% (16,6% – 13% = 3,6%).

2.7. Padėtis pasaulinėje lizingo rinkoje

2.7.1 Lizingo atsiradimo istorija

Laikoma, jog visi ekonominiai teisiniai santykiai, susiję su lizingu, priklauso šiuolaikiniams ūkiniams santykiams. Tačiau taip iš tikrųjų nėra. Dokumentai liudija, jog nuoma žmonijai žinoma nuo senų laikų.
Išperkamosios nuomos sutarties ištakos siekia net Aristotelio laikus (384/383-322 m.pr.Kr.). Būtent Aristotelis teigė, kad “turto esmė yra jo naudojime, o ne teisėje į jį”. Kitaip sakant, tam kad gautum kažkokį tai pelną nebūtina turėti turto, pakanka tik teisės juo naudotis ir iš to gauti pajamas.
Nuomos sutartys buvo paplitusios IV a. pr.Kr. P.Baltus ir B.Major knygoje “Europos lizingo mokykla” rašė, kad tokios sutartys buvo sudaromos Senovės Šumero valstybėje. Uro mieste rastos molinės lentelės liudija apie žemės ūkio įrankių, žemės, vandens šaltinių, buivolų ir kitų gyvūnų nuomą. Šios 1984m. rastos molinės lentelės pasakoja apie šventikus – nuomotojus, sudarinėjusius sutartis su vietiniais fermeriais. Tačiau senieji Šumero valstybės dokumentai nenurodo konkrečios lizingo atsiradimo datos ir tai nereiškia, jog tokios nuomos sutartys nebuvo sudarinėjamos anksčiau.
Anglų istorikas T.Clark, nagrinėjęs Hamurabio įstatymus, priimtus apie 1775-1750 m. pr. Kr., rado keletą straipsnių, kuriuose labai smulkmeniškai bei įvairiapusiškai išnagrinėti nuomos bei nuomos mokesčių variantai, turto užstato aplinkybės.
Kitos Senovės civilizacijos, įskaitant graikus, romėnus, egiptiečius, laikė nuomą patraukliu, prieinamu ir kartais netgi vieninteliu būdu įsigyti žemės, įrankių bei naminių gyvulių.
Senovės finikiečiai, garsėję kaip puikūs jūreiviai bei prekeiviai, nuomojo laivus. Daugybė trumpalaikių nuomos sutarčių garantavo laivo su ekipažu įsigijimą. Šiuolaikinėmis sąlygomis tokios operacijos vadinamos “šlapiu” lizingu.
Senovės Romos teisėje taip pat buvo apibrėžti turtiniai santykiai, susiję su turto valdymu, tačiau be nuosavybės teisės į jį.
Kaip rodo istoriniai šaltiniai nuomojami buvo ne tik žemės darbų įrankiai, tačiau ir karinė technika.
Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose lizingo operacija paminėta 1066 metais, kai Vilhelmas Užkariautojas išsinuomavo iš Normandijos pirklių laivų Britanijos salų puolimui. Ši operacija nebuvo pamiršta, ir praėjus dviems amžiams, sudaryta pirmoji oficiali lizingo sutartis – kryžiuočiai, ruošdamiesi eiliniam kryžiaus žygiui, šiuo būdu įsigijo karo amunicijos.
XVI amžiuje išperkamąja nuoma Venecijos pirkliai įsigydavo tais laikais brangių inkarų. Grįžę iš kelionių, inkarus grąžindavo savininkams, kurie juos vėl išnuomodavo.
Analogiškos operacijos buvo ir Anglijoje. Vienas iš pirmųjų norminių aktų, reguliavusių santykius labai panašius į lizingo sutarties, buvo 1284m. priimtas Velso įstatymas (Statue of Wales). 1572 metais Anglijoje priimtas įstatymas, leidžiantis “tikrąjį”, o ne “menamąjį” lizingą, t.y. nuomos sutartimis buvo laikomos tik tos sutartys, kurios buvo pasirašomos “protingomis” sąlygomis. Kadangi tuo metu paplito sutartys, kuriomis siekiant apgauti kreditorius, buvo slepiama, kas iš tikrųjų yra turto savininkas, o kas tik nuomininkas. XX a. vystantis pramonei Anglijoje, išaugo lizinguojamų prekių skaičius. Didžiausias vaidmuo čia teko sparčiai besivystančiai geležinkelio bei anglies kasybos pramonei.
Anglies kasyklų savininkai iš pat pradžių pirko vagonus anglies pervežimui, tačiau vėliau tai pasirodė ekonomiškai nenaudinga (augo anglies gavyba, atsidarydavo naujos šachtos, reikėjo vis daugiau vagonų). Mažos įmonėlės ryžosi pasinaudoti susidariusia situacija – jos pirko vagonus ir juos išnuomodavo geležinkelio transporto kompanijoms. Atsirado kompanijos, kurių vienintelis tikslas buvo garvežių ir vagonų nuoma. Po kiek laiko įmonė į sąlygas įtraukė nuomininkui opciono teisę nupirkti vagonus, pasibaigus lizingo sutarčiai. Viena iš šios sąlygos atsiradimo priežasčių – kai egzistuoja turto įsigijimo perspektyva ateityje, tai nuomininkai taupiai ir atsargiai naudojosi išnuomotu turtu, jį labiau saugo. Tokios sutartys buvo vadinamos nuomos-pardavimo sutartimis. Jos davė pagrindą operatyvinio lizingo atsiradimui.
Terminas “lizingas” pradėtas vartoti praėjusio šimtmečio pabaigoje, kai amerikiečių bendrovė “Bell” nutarė ne vien pardavinėti, bet ir nuomoti telefono aparatus, kurių negalėjo pirkti mažiau pasiturintys piliečiai. Tuo pat metu augant lizingo operacijų apimtims, išaugo ir transporto priemonių išperkamoji nuoma. 30-aisiais metais H.Ford labai sėkmingai savo versle panaudojo lizingo operacijas. Tačiau automobilių pardavimo išperkamosios nuomos būdu “tėvu” laikomas Z.Frenk – pardavimų agentas iš Čikagos, kuris pirmasis pasiūlė ilgalaikę automobilių išperkamąją nuomą.
Tačiau tikroji revoliucija šioje finansavimo srityje Amerikoje įvyko 50-aisiais metais, kai masiškai pradėta lizinguoti: technologiniai įrengimai, mašinos ir mechanizmai, laivai, lėktuvai ir t.t. JAV vyriausybė, įvertinusi šį reiškinį, operatyviai įgyvendino lizingo skatinimo programą.
Pirmoji specializuota lizingo bendrovė Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo įkurta 1952 metais “United States Leasing Corporation” (įkūrėjas – Henry Shonfeld). 1960-ųjų metų pabaigoje JAV lizingo operacijų apyvarta jau buvo vienas milijardas dolerių. Nuo šeštojo dešimtmečio pabaigos lizingas ėmė plisti ir Europoje. Štai 1979 metais įregistruota per 50 mlrd. JAV dolerių vertės lizingo operacijų.
1982 metai ypač svarbūs aviacinei technikai. Tais metais McDonnel korporacija lizingo pagalba sugebėjo išsikovoti dalį rinkos parduodama lėktuvus DC-9-80. McDonnel koncepcija buvo pavadinta “fly before buy” (“pirmiau skristi nei pirkti”).
1988 metais lizingo apyvarta siekė jau 250 mlrd. JAV dolerių. Šiaurės Amerikoje lizingo būdu kasmet atnaujinama 25-30% visos naudojamos įrangos. Anglijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Ispanijoje išperkamąja nuoma įsigyjama 13-17% naujų įrengimų, Italijoje, Olandijoje – 12-14%, Danijoje – 8-10%. Pagal lizingo operacijų apimtį absoliučia išraiška Europoje pirmauja Vokietija. Pajamos iš kilnojamojo turto lizingo toje šalyje 1994 metais siekė 19,2 mlrd. ekiu (apie 24 mlrd. JAV dolerių). Europoje maždaug keturios iš penkių lizingo bendrovių yra dukterinės bankų įmonės. Baltijos šalių išperkamosios nuomos lyderė yra Estija, nes daugiausia šios šalies lizingo rinkos užima kaimynė Suomija. Latvijoje veikia šešiolika.
Pasaulyje daugiausia lizingo būdu parduodami lengvieji automobiliai (38,8%), pramonės įrengimai (24,3%), kompiuteriai ir orgtechnika (13,9%), krovininiai automobiliai (13,8%), lėktuvai, vagonai, laivai (4,2%). Automobiliai ir kitų transporto priemonių lizingas Lietuvoje taip pat laikomas itin perspektyviu rinkos segmentu.
80-aisiais ir 90-ųjų metų pradžioje lizingas sėkmingai vystėsi visuose žemynuose. Tam įtakos turėjo lizingo, kaip paslaugos šiame versle dalyvaujančioms šalims teikiami privalumai, o taip pat atskirų valstybių vyriausybių parama šiame versle.
Neatsitiktinai lizingas užima svarbią vietą kapitalo rinkoje. Kai kuriose išsivysčiusiose šalyse lizingui tenka daugiau kaip 30% naujų investicijų. Per paskutinius 15 metų London Financial Group duomenimis lizingo operacijų apyvarta išaugo beveik 5 kartus ir 1994 metais sudarė 356,4 mlrd. USD.
23 lentelė
Lizingo operacijų apyvarta žemynuose (mlrd. USD)

Žemynas Metai

1980 1985 1989 1993 1994
Š.Amerika 37,7 80,8 126,8 132,5 148,0
Europa 13,2 24,7 98,0 79,9 87,5
Azija 6,3 25,9 65,3 81,0 99,2
Australija 4,4 3,9 7,3 4,9 5,9
Afrika 0,5 1,2 3,0 2,0 4,7
P.Amerika 1,5 1,6 2,0 9,31 1,1
Viso: 63,6 138,1 302,4 309,6 356,4
Šaltinis: Leasing Finance. London: Euromoney Books. – 1990., P.4, World Leasing Year Book 1996, p.2.

Paveiksle parodyta kiekvieno žemyno dalis bendrame lizingo verle 1994 metais.
7 pav. Žemynų lyginamasis svoris pasauliniame lizingo versle
Didžiausia dalis lizingo operacijų tenka trims žemynams: Š.Amerikai, Azijai, ir Europai, kuriose 1994 metais lizingo operacijos sudarė 93,9% pasaulinės lizingo apyvartos. 1989 metais šių žemynų apyvarta sudarė 95,9% pasaulinės rinkos. Iki 1993 metų pagal lizingo operacijų apyvartą pirmavo Š.Amerika, antra – Europa, trečia – Azija. 1993 metai pasižymėjo tuo, kad antrą vietą užėmė Azija, nustumdama į trečią Europą. Šis įvykis susijęs su stipria ekonomine krize, apėmusia Europą 1991 metų pabaigoje, ir audringu lizingo vystymusi tokiose Azijos šalyse, kaip Pietų Korėja, Hong-Kongas, Indonezija.
Ypač nepalankūs lizingui buvo 1992-1993 metai. Tai tiesiogiai susiję su paaštrėjusia ekonomine krize išsivysčiusiose Vakarų Europos šalyse. Pasaulinė lizingo operacijų apyvarta sumažėjo beveik 10% – nuo 345,3 mlrd. USD 1991m. iki 309,6 mlrd. USD 1993m.
Jei lizingo operacijų apyvartos 1992m. krito Š.Amerikoje, Europoje ir Azijoje, tai 1993m. apyvartų mažėjimas pastebimas tik Europoje. Tai buvo gana ryškus apyvartų smukimas, kad net lizingo operacijų apyvartų augimas JAV, Azijoje ir kituose regionuose, neatsvėrė pasaulinės apyvartos sumažėjimo 4%. Lizingui Europoje 1993 metai buvo “juodi”, kai pastarųjų operacijų apyvarta nukrito 79,9 mlrd. USD. Ekonominė krizė Europą palietė labiau nei JAV ir Japoniją. Jau 1994m. pastebimas Europoje lizingo operacijų apyvartos augimas.
Nepaisant to, kad likusių trijų kontinentų (P.Amerika, Australija ir Afrika) lyginamasis svoris bendroje pasaulinėje lizingo apyvartoje sudaro nežymią dalį (1994m. –6,1%), tačiau lizingo verslas čia sėkmingai vystosi ir užima svarbią vietą investicinėje veikloje. Lyginant su 1989 metais šie regionai užėmė papildomai 1,2% pasaulinės rinkos.
Ypač dinamiškai lizingas vystėsi 1990-aisiais metais P.Amerikoje, kuri dabartiniu metu užima ketvirtą vietą. Jos nepalietė pasaulinė lizingo krizė. 1990-1994 metais pastebimas pastovus lizingo operacijų augimas, kurios išaugo beveik penkis kartus. Viena iš šio žemyno šalių Brazilija – patenka į didžiausių lizingo šalių dešimtuką.
1994 metais lizingo operacijų apyvarta P.Amerikoje lyginant su 1993 metais išaugo 18,9%, Australijoje – 21,2%, Afrikoje – 135,5%.

2.7.2. Lizingo ypatybės atskirose šalyse
a) JAV
JAV tenka apie puse visos pasaulinės lizingo apyvartos. 1986m. JAV įrangos parduota išperkamosios nuomos būdu už 85 mlrd.USD.
Viena iš pagrindinių greito lizingo vystymosi JAV priežasčių – mokesčių lengvatos: pagreitinta amortizacija ir mokesčių lengvata investicijoms. Pavyzdžiui, įrangos pirkimas už 100.000,-USD, investicijų lengvata – 10%. Tačiau tokios nuolaidos galioja tik tada, kai sutartis atitinka nuomai keliamus reikalavimus:
– lizingo sutarties trukmė ne mažiau 30 metų;
– lizingo sutarties pratęsimas galimas, įvertinus įrenginio rinkos kainą;
– nepirkti įrenginio mažiau už protingą kainą, pvz., 1 USD;
– lizingo kompanija neprivalo peržiūrėti mokėjimų grafiko.
Iki 1977 metų firmos galėjo įsigyti įrengimų išperkamosios nuomos būdu, nerodydamos jų savo balansuose. Todėl įmonės, turinčios jau nemažus finansinius įsipareigojimus, galėjo įsigyti įrangos, nerodydamos išaugusios įsiskolinimų sumos. Tokiu būdu tikroji skola buvo slepiama nuo investuotojų ir kreditorių. 1976 metais priimtas įstatymas, kuriame buvo keletas punktų:
– nuosavybės teisė pasibaigus sutarčiai pereina nuomininkui;
– lizingo sutartis suteikia galimybę jai pasibaigus nupirkti turtą pigiau rinkos vertės;
– sutarties trukmė daugiau arba lygi 75% turto naudingo naudojimo laiko.
Paskutiniu metu išaugo grįžtamojo lizingo (naftos tankeriai, geležinkelio konteineriai, kompiuteriai, lėktuvai), operatyvinio lizingo (transporto priemonės, spausdinimo įrenginiai) reikšmė.
b) Didžioji Britanija

Įvedus kai kurių mokesčių lengvatų, Didžiojoje Britanijoje lizingas sparčiau ėmė vystytis tik po 1970 metų. Kompanijos iš apmokestinamų pajamų galėjo 100% nurašyti investicijas. Kompanijos šiomis mokesčių lengvatomis galėjo pasinaudoti tik ataskaitinių metų pabaigoje. Todėl jei įmonė investavo metų pradžioje, ji turėjo kurį laiką laukti naudos iš šios mokesčių lengvatos. Tačiau jei ji parduodavo įrengimus lizingo kompanijai ir po to jį iš pastarosios nuomodavosi (su sąlyga, kad lizingo įmonei finansiniai metai baigiasi anksčiau), tai nauda iš mokesčių lengvatų pasinaudodavo greičiau.
24 lentelė
Finansiniai metai Mokesčiai,% Pirmųjų metų nuolaida, %
Iki 1983/84 52 100
1983/84 50 100
1984/85 45 75
1985/86 40 50
1986/87 35 25

ir toliau

Lizingo įmonės stengėsi kurti savo filialus su skirtingomis finansinių metų pasibaigimo datomis. Investicijų mokesčių lengvata neatlygintina, tačiau atgal ji sugrįžta per mokesčių mokėjimus. Vėliau mokesčiai buvo mažinami pamažu, tačiau tai ne iš karto atsiliepė lizingo vystymuisi.

Tolimesnė lizingo raida priklausys nuo investicijų apimčių, nepelningai dirbančių įmonių skaičiaus ir įmonių sprendimų įsigyti pagrindinių priemonių lizingo pagalba.
c) Prancūzija
Ši finansavimo forma labai paplito Prancūzijoje, ypač jos rūšis “credit buy”. 1967 metų balandyje įkurta pirmoji kompanija “Lokafrance”. Dabar Prancūzijoje lizinguojami lėktuvai, malūnsparniai, laivai, baržos, konteineriai, medicininė įranga, spausdinimo mašinos ir kt. įrengimai. Viena didžiausių Prancūzijos lizingo kompanijų “BNP/Bail”, kurią sudaro kompanijos “Natio Equipment, “Natio Location”, “Natio Energie”, “Locafinance”, “Natiofail”, “Natiocredifail”. Lizinguoti kilnojamąjį turtą pradėta 1960 metais, o Lizingo įstatymas priimtas 1966 metais, kuris įvedė mokesčius perleidžiant teises į įrengimus perparduodant nuomotojui, perleidžiant tretiesiems asmenims, apmokestino kainos skirtumą tarp balansinės prekės vertės ir tos kainos, už kurią parduodama prekė.
25 lentelė
Amortizacijos laikotarpis Minimali kontrakto trukmė
3 metai 3 metai
4 metai 3 metai
5 metai 4 metai
6-7 metai 5 metai
8 metai 6 metai
10 metai 7 metai

Likutinė vertė sudaro nuo 1% iki 7% pradinės prekės vertės. Nuomos mokesčiai mokami kas mėnesį, kas 3 mėnesius, kas 6 mėnesius, kartą per metus. Nuomos mokesčiai gali būti vienodo dydžio, mažėjantys , didėjantys.

26 lentelė
Operacijų skaičius
Metai 1985 m. 1986 m. 1987 m. I pusmetis
SIKOMI 1135 1465 894
Ne SIKOMI nariai 312 555 275

Nekilnojamo turto lizingas taip pat apibrėžtas 1966 metų įstatymo. 1967 metais įkurta Operacijų nekilnojamuoju turtu pramonės ir prekybos srityse taryba (SIKOMI). Tai akcinė bendrovė kurios įstatinis kapitalas nemažesnis kaip 10mln frankų. SIKOMI lizingo kompanijoms suteikiamos mokesčių lengvatos: pagreitinta amortizacija, 85% apmokestinamo pelno neapmokestinamas pelno mokesčiu.
Paprastai nekilnojamo turto sutarčių trukmė 15-20 metų. Sutarčių objektai – žemė, statiniai, pavieniai darbai, įrengimai.
d) Austrija

Austrijoje vidutinė sutarties trukmė priklausomai nuo sutarties objekto svyruoja nuo 2 iki 5 metų. Sutartyje nėra numatyta opciono teisė sutarčiai pasibaigus nusipirkti objektą arba galimybės pratęsti sutartį. Sutarties galiojimo metu sudaromas naujas kontraktas naujam eksploatacijos periodui arba vedamos derybos dėl objekto pirkimo.

Kaip Vokietijoje, taip ir Austrijoje lizingo vystymuisi pagrinde įtakos turėjo nuomos įstatymo priėmimas. Austrijoje lizingas vystosi jau daugiau kaip 25 metus. Lizingo būdu netgi įsigyjami vaikų darželiai, mokyklos. Remiantis 1984 metų įstatymu, tam kad pasinaudotum mokesčių lengvatomis, sutarties trukmė turi neviršyti 40-90% bendro sutarties objekto naudojimo laiko ir sutarties objektas turi būti savarankiškas elementas. Viena iš pagrindinių Austrijos lizingo kompanijų – “Reifeisen leasing”.
e) Italija
Pirma lizingo kompanija Italijoje susikūrė 1963 metais. Šiuo metu Italijos lizingo asociacija vienija 50 kompanijų. Stambiausia italų lizingo kompanija “Lokafit” lizinguoja žemės ūkio mašinas, darbo įrengimus, ofiso įrangą, kompiuterius, nekilnojamą turtą, transporto priemones. Šios įmonės steigėja “Bank Nasional de Lavoro”, įkūrusi firmas Vokietijoje, Prancūzijoje, JAV, Kinijoje, Ispanijoje.
f) Švedija

Švedijoje lizingas atsirado 60-ųjų metų pradžioje. Paprastai šiomis operacijomis naudojosi smulkios ir vidutinės įmonės. Bankai reikalavo tam tikrų įsipareigojimų. Iš pradžių buvo sudaromos sutartys, pagal kurias prekės tiekėjas įsipareigodavo atpirkti prekę, jei klientas neįvykdydavo savo įsipareigojimų lizingo kompanijai. Augant konkurencijai tarp lizingo kompanijų, šis pardavėjo įsipareigojimas sutartyse sutinkamas vis rečiau ir rečiau. Vidutinė sutarties trukmė paprastai trunka 3-5 metus, išskirtiniais atvejais iki 9 metų.

Apibendrinant apžvelgtas Vakarų Europos šalis, JAV, Japoniją matome, jog:
– lizingo operacijomis pagrinde užsiima ne bankai, o jų specializuotos įmonės;
– lizingo operacijos stiprina ekonomikos sektorių, sukurdamos sąlygas strategiškai svarbių šakų vystymuisi, stimuliuoja kapitalo atėjimą į gamybinę sferą;
– tam tikrų mokesčių lengvatų įvedimas skatina lizingo operacijų vystymąsi.

3. Tyrimai ir jų rezultatai

3.1. Lizingo rinkos Lietuvoje analizė

Lietuvoje lizingo bendrovės pradėjo steigtis 1995m. Legaliai veikti joms leido 1994m. gruodžio mėn. priimtos Komercinių bankų įstatymo pataisos, apskaitą reglamentuojantys aktai. Plečiantis lizingo veiklai Lietuvoje išryškėjo pagrindinės, dažniausiai naudojamos lizingo rūšys – tai finansinis bei veiklos lizingas. Tuo tarpu Finansinį lizingą reglamentuojančio įstatymo šiuo metu Lietuvoje nėra, tiesa, Teisingumo ministerija bei Ekonomikos ir privatizavimo institutas prie Ūkio ministerijos rengia lizingo įstatymo projektą. Todėl šiuo metu pagrindiniai teisiniai dokumentai, reglamentuojantys ūkio subjektų tarpusavio santykius, yra ūkinės sutartys, nuomą bei kreditavimą reglamentuojantys aktai.
Lietuvoje viena po kitos kuriasi lizingu besiverčiančios kompanijos , nors šio verslo aplinka, ekspertų teigimu, nėra ideali ir neatitinka Europos šalių praktikos. Įstatymų spragas pajunta įmonės ar verslininkai, besinaudojantys lizingo paslaugomis. Dėl įstatyminių kliuvinių jos pabrangsta, o specialistų siūlomos pataisos padėčiai pagerinti stringa valdininkų stalčiuose.
Siekdami sutvarkyti šios veiklos teisinę bazę, didžiausių lizingo bendrovių vadovai įregistravo Lietuvos Lizingo Asociaciją (LLA). Pagal įmonių registrą apie 1100 įmoniųtarp kitų savo veiklos rūšių nurodė ir lizingą.
27 lentelė

Tačiau į LLA kelias atviras tik toms, kurios iš lizingo veiklos per metus gauna ne mažiau kaip 70% bendrųjų pajamų. LLA šiuo metu vienija 9 narius, 3 iš jų yra užsienio bankų dukterinės kompanijos.
28 lentelė

Kaip matome iš pateiktų lentelėse duomenų, pagrindiniai Lietuvos lizingo rinkos lyderiai – UAB “Vilniaus banko lizingas” bei UAB “Hanza lizingas”, kurių lizingo portfelis 1999 09 30 buvo atitinkamai – 221 mln.Lt ir 138 mln.Lt. LLA duomenimis, UAB “Vilniaus banko lizingas” priklausė 44,1%, UAB “Hanza lizingas” – 34,5%, UAB “Hermis lizingas” – 8,3%, LTB lizingas – 6,4%. Šiemet UAB “Vilniaus banko lizingas” prisijungęs UAB “Hermis lizingas” dar labiau padidino valdomą rinkos dalį. 1999 metai lizingo rinkai nebuvo lengvi – visos Lietuvos išperkamosios nuomos rinkos portfelis per 1999 metų 9 mėneius sumažėjo 6,1% iki 585 mln.Lt. Bendrovių vadovai tvirtina, kad vis daugiau dėmesioskiriama ne kiekybei, o lizingo portfelio kokybei gerinti.
Realiai kiekvienos lizingo bendrovės dalį rinkoje įvertinti sunka, kadangi ne visos jos pateikia duomenis LLA. Be to, bendrovės skirtingai suvokia lizingo sąvokas, todėl nevienodai pateikia duomenis spaudoje. Tikra painiava dėl lizingo portfelio sąvokos. Vienos bendrovės skelbia joms dar negrįžusią sumą, kitos tuo metu galiojančių sutarčių finansinę sumą.
Kaip jau minėta anksčiau Lietuvoje paplitusios dvi lizingo rūšys: finansinis ir veiklos. Šių lizingo rūšių pasiskirstymą tarp lizingo bendrovių pateiksime lentelėje.
29 lentelė

Lizingo rinka Lietuvoje gana sparčiai auga, įsisavinamos naujos lizingo paslaugos, atsiranda vis daugiau klientų, pageidaujančių įsigyti turtą lizingo būdu. Nepaisant Rusijos krizės, per 1998m. daugelio lizingo kompanijų portfeliai augo ir padidėjo 1,5-2 kartus.
Lietuvos lizingo rinka 2000 metais turėtų augti – ekspertai kalba apie 10%. Manoma, kad rinka plėsis ne tik dėl padidėjusio pardavimo, bet ir dėl naujų finansinių paslaugų paklausos. Viena naujausių išperkamosios nuomos paslaugų – nekilnojamojo turto lizingas, pernai sudaręs apie 3% viso lizingo portfelio, šiemet jis turėtų sudaryti 5-8% lizingo rinkos portfelio.
Lietuvos lizingo asociacija, stebėdama lizingo rinką, nagrinėja ir jo plėtrą pagal šakas bei kitokius požymius.
30 lentelė
Lietuvos Lizingo Asociacijos narių portfelio pagal lizingo objektų rūšį
palyginamoji lentelė 1999 09 30

3.2. Alternatyvių finansavimo šaltinių Lietuvoje įvertinimas

Šiuo metu transporto priemonės bei nekilnojamas turtas viena paklausiausių prekių. Norėdamos turėti laisvų apyvartinių lėšų ir pirkdamos nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, nemažai įmonių naudojasi banko teikiamomis paskolomis. Tačiau pastaruoju metu jos vis dažniau naudojasi ir kita bankų teikiama paslauga – lizingu. Iš atliktos Lietuvoje veikiančių lizingo bendrovių portfelių analizės pagal turto rūšis matome, kad lengvųjų automobilių ir kitų transporto priemonių finansavimas sudaro apie du trečdalius lizingo bendrovių finansuojamų projektų vertės. Automobilių prekybos atstovybių Lietuvoje darbuotojai taip pat tvirtina, kad suaktyvėjusi lizingo bendrovių veikla smarkiai padidino naujų automobilių paklausą.
Prekybos automobiliais ar kitomis prekėmis pagyvėjimas – tai nauda šalies ekonomikai ir verslininkams. Kiekvienas parduotas automobilis – papildomos pajamos šalies biudžetui ir verslininkams.
Atliekant investicinio projekto ekonominį įvertinimą labai svarbu įvertinti projekto finansavimo būdą, jo kaštus. Fizinis ar juridinis asmuo, taip pat turėtų labai gerai įvertinti savo finansines galimybes, nes dėl įvairių priežasčių jis gali patirti rimtų nuostolių.
Šioje dalyje pabandysiu palyginti išperkamosios nuomos ir paskolos sąlygas, paanalizuoti teigiamus ir neigiamus šių finansavimo būdų aspektus.
Vienas iš pagrindinių lizingo privalumų – galimybė naudotis norimu daiktu neturint pakankami pinigų jam įsigyti. Tereikia susirasti norimą lizingo objektą (transporto priemonę, nekilnojamąjį turtą) ir lizingo bendrovei sumokėti administracinį mokestį bei pradinę įmoką. Turtą nuperka ir jį įmonei naudotis perduoda lizingo bendrovė.
Palyginti su paskola lizingas turi daug pranašumų. Norint gauti paskolą, bankui reikia įkeisti turtą, kurio vertė bent trečdaliu didesnė už suteikiamą paskolą. Vadinasi, įmonės neturinčios turto arba turinčios jo nepakankamai, neturi daug galimybių gauti paskolą turtui įsigyti. Lizingo bendrovės klientui nereikia turto užstatui. Lizingas ypač aktualus tiems verslininkams, kurie yra sudarę perspektyvius verslo planus, tačiau jiems įgyvendinti neturi reikiamo pinigų kiekio ir negali jų pasiskolinti banke, nes neturi užstato. Savotišku turto užstatu lizingo sandėryje tampa pats lizingo objektas, kuris lizingo bendrovės nuosavybe būna tol, kol nesumokamas paskutinis pinigų įnašas.
Tiesa, neseniai kai kurie bankai pradėjo siūlyti paskolas, kurių grąžinimą būtų galima garantuoti perkamo turto įkeitimu. Tačiau toks, pvz., nekilnojamojo turto, pirkimo būdas, nors ir palankesnis paskolos gavėjui, yra nepalankus turto pardavėjui. Pirma, pardavėjas pinigus už turtą gauna ne iš karto, kaip daugeliu atvejų, kai jį perka lizingo bendrovė, o tik tuomet kai baigiamos visos procedūros, susijusios su turto įregistravimu pirkėjo vardu ir įkeitimu. Tai gali trukti ir mėnesį. Antra, turtas įregistruojamas pirkėjo vardu, įkeičiamas kitam asmeniui ir tik tada už jį sumokama. Pardavėjas tam tikrą laiką, neturi nei pinigų, nei turto, be to, šis dar įkeičiamas. Perkant tokiu būdu įmonei gali būti sunkiau susitarti su pardavėju, be to, paskolos, kai įkeičiamas tik perkamas turtas, dar nėra labai paplitusios. Jos dažniausiai suteikiamos butams, gyvenamiesiems namams pirkti.
Taigi, įmonėms, neturinčioms įkeičiamo turto, arba savo turtą jau įkeitusioms bankams už paimtas paskolas, lizingas yra ben parankiausias būdas ilgalaikiam turtui įsigyti.
Išlaidas, kurias patiria ūkio subjektas, pasirašęs su lizingo bendrove sutartį, sudaro:
– vidutinis pabrangimas per metus;
– vienkartinis administracinis mokestis;
– lizinguojamo turto draudimas;
– turto vertinimo išlaidos;
– turto notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, registracijos išlaidos.
Paskolos atveju, ūkio subjektas moka:
– metines palūkanas;
– administravimo mokestį;
– įsipareigojimo mokestį;
– paskolos išansktinio grąžinimo administravimo mokestį;
– turto vertinimo išlaidas;
– turto notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, registracijos, įkeitimo išlaidas;
– įkeisto turto draudimą.
Lietuviai dar nepriprato dirbti su lizingo bendrovėmis, todėl dažnai neteisingai traktuoja kai kurias sąvokas. Pagrindinė klaida, kurią daro eiliniai klientai, yra ta, kad pabrangimo koeficientą lygina su metinėmis palūkanomis ir stebisi, kad automobilio pabrangimas skaičiuojamas nuo visos jos vertės, nors klientas iš pradžių sumoka trečdalį turto kainos už savo pinigus. Metinės palūkanos tiek paskolos atveju skaičiuojamos nuo kredito likučio, kai banko klientas grąžina dalį paskolos, tiek lizingo atveju – nuo neišpirktos turto vertės. Kliento patogumui, kad jis galėtų apsiskaičiuoti, kiek jam mokėti į mėnesį, buvo įvestas šis koeficientas. Pavyzdžiui, automobilio kaina – 30.000,-Lt, pradinis įnašas – 20%, sutarties trukmė – 24 mėnesiai, mokama kas mėnesį, pabrangimo koeficientas – 6,32% (14,5% metinių palūkanų). Apskaičiuosime mėnesio įmoką.
1. apskaičiuojame, kiek iš viso sumokame už automobilį per du metus

Lt
2. mėnesio įmoka apskaičiuojama, iš prieš tai gautos sumos atėmus pradinę įmoką ir gautą skirtumą padalinus iš visų įmokų skaičiaus:

Lt
Taip pat galima apskaičiuoti pabrangimo koeficientą ir nuo neišpirktos turto vertės. Įmokos tiek vienu, tiek kitu atveju gaunamos tos pačios, tačiau pabrangimo koeficientas skaičiuojamas nuo neišpirktos turto vertės yra didesnis (šiuo atveju 7,90%), todėl lizingo bendrovės skelbia pabrangimo koeficientą skaičiuojamą nuo viso vertės, kuris psichologiškai klientui yra mažesnis. Palūkanos tiek paskolos atveju, tiek lizingo yra panašios. Bankas tiek per lizingo bendrovę, tiek tiesiogiai norėdamas, pritraukti naudingą klientą gali sumažinti metinių palūkanų normą, tuo sumažindamas gaunamas pajamas iš palūkanų. Tačiau pritraukęs klientą į banką, jis gali uždirbti pajamų iš kitų banko paslaugų. Todėl įvertinti metines palūkanas tiek paskolos, tiek lizingo atveju sudėtinga.
Administravimo mokesčio dydis panašus – paskolos 0,3-1,0% nuo paskolos sumos, lizingo atveju – 0,5-1,0% nuo turto vertės.
Turto draudimo skirtumai labiau išryškėja kai investicinio projekto tikslas – transporto priemonės įsigijimas. Nes įsigyjant nekilnojamąjį turtą ar išperkamosios nuomos būdu, ar įkeičiant nekilnojamą turtą paskolos atveju, turto draudimo išlaidos tos pačios.
Lizinguojant automobilį lizingo bendrovė be išimčių reikalauja, kad klientas savo lėšomis automobilį apdraustų. Draudžiant naują automobilį, draudimo bendrovei reikia sumokėti apie 5% nuo jo vertės įnašą. Taip lizingo bendrovė apsidraudžia, kad ji nenukentėtų, jeigu automobilis bus pavogtas arba nukentės avarijos metu. Tai naudinga ir vairuotojui, kuris nepatirs nuostolių nelaimės atveju. Tačiau jeigu automobilis perkamas už banke gautą kreditą, reikalavimo būtinai jį apdrausti nėra. Tuomet bankas pageidauja, kad būtų apdraustas įkeičiamas turtas. Tačiau, pavyzdžiui, buto draudimas kainuoja gerokai pigiau nei automobilio (0,2-0,3%). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nauja transporto priemonė vis tiek paprastai draudžiama CASCO draudimu, tai šiuo atveju draudimo išlaidos patiriamos dar didesnės.
Turto vertinimo, notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, registracijos išlaidos patiriamos abiem atvejais tos pačios. Tačiau, paskolos atveju klientas moka dar ir turto įkeitimo mokestį.
Kai kurie finansų specialistai spaudoje rašo apie griežtas lizingo sutarties sąlygas. Pastarieji perspėja būsimus išperkamosios nuomos (lizingo) bendrovių klientus, kad nereikėtų susižavėti tokių bendrovių skelbimais spaudoje, kadangi juose ne viskas pasakoma apie būsimąjį sandėrį. Klientui nepalankios detalės, galinčios jį net priversti persigalvoti, paaiškėja tik prieš pasirašant sutartį su lizingo bendrove. Su tuo nenorėčiau sutikti, kadangi pasirašydamas paskolos sutartį ar lizingo sutartį klientas turi ją perskaityti, išsiaiškinti neaiškias sutarties sąlygas. Visa tai jis gali atlikti pradinio pokalbio metu su šių finansinių institucijų darbuotojais.
Tie patys skeptikai akcentuoja tai , kad lizingo bendrovė turi teisę pasiimti automobilį, jeigu piniginiai įnašai nemokami bent du mėnesius. Tuo atveju klientui negrąžinami ne tik mėnesiniai mokėjimai, bet ir pradinis įnašas įsigyjant automobilį. Šiuo atveju žmogui geriau imti kreditą banke. Jeigu jis nesugeba kredito grąžinti, bankas perima įkeistą turtą ir vėliau jį parduoda. Padengęs savo išlaidas už išduotą kreditą, pinigų likutį bankas grąžina kredito gavėjui. Tai realus variantas, kadangi dabar bankų išduodami kreditai sudaro tik apie pusę įkeisto nekilnojamojo turto vertės. Su šiuo teiginiu taip pat nesutinku. Manau, kad tiek banko, tiek lizingo bendrovės tikslas – nėra atsiimti išperkamosios nuomos būdu perduotą valdyti turtą, ar už paskolą įkeistą turtą, o uždirbti pajamas iš savo tiesioginės veiklos. Jei klientas dėl tam tikrų aplinkybių vėluoja mokėti pagal grafiką, informuoja apie tai bendroves, nėra piktybinis klientas, manau, kad tiek lizingo bendrovė, tiek bankas neskubės atimti turto, o bandys kartu spręsti susidariusią problemą. Vienas iš variantų paminėtų anksčiau galimas ir lizingo atveju.
Didelę įtaką lizingo bendrovės klientams turi bendra šalies ekonomikos įtaka. Vidutines ir nekintamas pajamas gaunantis lizingo bendrovės klientas gali nesugebėti atsiskaityti už automobilį net dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių.
Jeigu atsitiktų, kad Lietuvoje būtų atsisakyta valiutų valdybos modelio, lito kursas, palyginti su kitomis užsienio šalių valiutomis, gali pasikeisti. Litui nuvertėjus, pavyzdžiui, 50%, tie pat sumažėtų ir realiosios žmogaus pajamos.
Niekada nebūna taip, kad tik nuvertėjus pinigams, žmogaus atlyginimas padidėtų tuo pačiu metu. Paprastai tai daroma tik po kelių mėnesių. Jeigu anksčiau gaunamų pajamų vos pakako atsiskaityti su lizingo bendrove, smarkiai pasikeitus nacionalinės valiutos kursui, žmogui gali kilti rimtų problemų.
Šiuo atveju mažiau rizikuoja žmogus perkantis automobilį darbui 9pavyzdžiui, krovinių gabenimui), o ne savo buities sąlygoms gerinti. Smarkiai padidėjus infliacijai, galima padidinti ir savo paslaugų kainą.
Lengviau tokį pasikeitimą pergyventų žmogus, turintis savo verslą, galintis greitai pakeisti, paavyzdžiui, parduodamų prekių kainas. Tokiu atveju nuostolių patirtų ir lizingo bendrovė.
Lizingo paslaugas teikiančios firmos sunkiai išgyventų bendrą šalies ekonomikos nuosmūkį. Prasidėjus masiniam firmų – tarp jų ir lizingo bendrovių klienčių – bankrotui, lizingo bendrovės netektų nuolatinio pajamų šaltinio, nors transporto priemones jos perimtų, o vėliau galėtų parduoti.
Smarkiai padidėjus nedarbo lygiui, dalis žmonių, norinčių išperkamosios nuomos būdu įsigyti automobilį, atsidurtų bedarbių gretose. Negalintis sumokėti klientas, netektų nuomojamo automobilio.
Kol kas Lietuvos lizingo bendrovės džiaugiasi puikiais veiklos rezultatais ir dideliais pelnais. Tai būtų galima paaiškinti tuo, jog lizingo firmų veikla dar tik įsisiūbuoja. Vos pora lizingo bendrovių buvo įsteigta 1996 metais, visos kitos darbą pradėjo palyginus neseniai.
Prieš 5 ir daugiau metų tokiais dideliais pelnais džiaugdavosi visi Lietuvos bankai ir net nelegalios kredito firmos, rinkusios iš gyventojų indėlius. Iš gausybės anksčiau veikusių legalių ir nelegalių finansinių instittucijų išliko tik kelios.
Lizingo bendrovės Latvijoje ir Estijoje, atsiradusios gerokai anksčiau negu panašias paslaugas siūlančios Lietuvos firmos, tai jau patyrė. Atsiradus dideliam kiekiui už nemokumą perimtų palyginti naujų automobilių, gali kilti sunkumų juos parduodant.
Finansų specialistai perspėja, kad ir išperkamosios nuomos versle gali pasitaikyti aferistų, kurie steigs fiktyvias lizingo firmas. Paprasčiausias apgaulės būdas – surinkti pradinius įnašus už automobilius ir dingti.
Klientai dažniausiai išlošia įsigydami transporto priemones prieš Kalėdas, kai lizingo bendrovės siūlo įsigyti automobilių lengvatinėmis sąlygomis. Pabrangimą ir administravimo mokestį lizingo bendrovei dengia pardavėjas.
Viena iš pagrindinių problemų su kuria susiduria lizingo bendrovės tai pridėtinės vertės mokestis. Lizingo bendrovės valstybinės nėra pripažįstamos finansinėmis institucijomis, o laikomos prekybinėmis įstaigomis, todėl jų paslaugos yra apmokestinamos PVM. Kai klientas perka transporto priemonę automobilių salone, jis sumoka ir 18% pridėtinės vertės mokestį, kuris įskaičiuojamas į automobilio kainą. Perkant jį per lizingo bendrovę, šis mokestis sumokamas palaispniui, kartu mokant už automobilį. Tačiau šiuo atveju klientas dar sumoka pridėtinės vertės mokestį ir už automobilio pabrangimą. Tikėtina, kad išsprendus šią problemą nekilnojamo turto ir transporto priemonių lizingas būtų dar populiaresnis, nes susidarytų palankesnės sąlygos ne tik firmoms, kurios yra pagrindinės šių paslaugų naudotojos, bet ir fiziniams asmenims, kurie dažniausiai finansiškai nėra pajėgūs įsigyti naujas transporto priemones. Todėl jie pageidautų įsigyti naudotą transporto priemonę. Tačiau čia vėl iškyla PVM problema. Kadangi dažniausiai pardavėjas yra fizinis asmuo, lizingo įmonė įsigyja pastarąją už sutartą kainą, tačiau perduodama išperkamosios nuomos pagrindu nuomininkui, turtas apmokestinamas pridėtinės vertės mokesčiu, kurio fizinis asmuo, kadangi nėra PVM mokėtojas, jo neatsiima iš biudžeto. Vadinasi, transporto priemonės kaina iš karto išauga 18%. Taip pat ir su nekilnojamu turtu.
Beje, kaimyninėje Estijoje būsto finansavimas lizingo būdu yra labai paplitęs. Čia išperkamosios nuomos palūkanoms mokėti panaudota pajamų dalis nėra apmokestinama pajamų mokesčiu. Beje, nekilnojamasis turtas čia nėra laikomas PVM objektu, todėl, įsigydamas net nenaują būstą, lizingo gavėjas neprivalo mokėti šio mokesčio. Kol kas neigiamos įtakos nekilnojamojo turto plėtrai turi ir tai, kad juridiniai asmenys negali įsigyti žemės, todėl ji negali būti lizingo objektu. Išsprendus šias problemas, pagyvėtų nekilnojamojo turto rinka bei paspartėtų nekilnojamojo turto lizingo plėtra.
Kitas svarbus lizingo privalumas lyginant su paskola išryškėja buhalterinėje apskaitoje. Įmonėms pasirinkusioms pirmąjį (nulinį) investicijų apskaitos būdą, įsigyti nekilnojamą turtą, transporto priemones yra parankiau nei imti paskolą, nes joms taikomos pelno mokesčio lengvatos, t.y. sumokėtos turto išpirkimo įmokos tais metais traukiamos į investicijas, tuo sumažindamos apmokestinamąjį pelną. Paskolos atveju, turto, įsigyto iš skolintų lėšų, negalima traukti į investicijas.

4. Išvados ir rekomendacijos

Literatūros sąrašas

1. Arbeits kreis TACKE “Neue Finanzierungformen” der Schmalenbach-Gesellschaft, Die besonderen Kriterien des Leasing, in: Zeitschrift für betriebswirtschaftliche Forschung 1972, psl. 349-361.
2. Axelsson F. Grenzüberschreitendes Leasing, in: Leaseurope, Bericht zur Arbeitstagung 1986, psl. 19.
3. Bayless M.E., J.D. Diltz An Empirical Study of the Debt Displacement Effects of Leasing, in: Financial Management Winter 1986, psl. 53-60.
4. Book H. Leasing in der Bundesrepublik Deutschland, in Hagenmüller: Leasing-Handbuch. 3. Auflage, Frankfurt a.M. 1973.
5. Brealey R.A, C.M. Young Debt, Taxes and Leasing – A Note, in: The Journal of Finance 1980, psl. 1245-1250.
6. Büschgen H.E. Finanzierungsleasing als Finanzierungsalternative. Eine kritische Würdigung unter betriebswirtschaftlichen Aspekten, in: Zeitschrift für Betriebswirtschaft 1980, psl. 1028-1041.
7. Cholmogorova Inga. Mokesčių pagaliai – į lizingo ratus// Verslo žinios. – 1998. – Lapkr.27. – P.12.
8. Dainauskienė I. Lizingas/ Vadovams apie valdymą ir ekonomiką (1). – Vilnius, 1996.
9. Daukšaitė Ona, Lisauskas Kęstutis. Lizingo finansinė ir mokestinė apskaita// Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijos. – 1999. – Birž.1. – P.8-9.
10. Girdzijauskas S. Finansiniai skaičiavimai bankininkystėje, komercijoje, draudime, versle
11. Grigaliauskas Antanas. Nauja paslauga lizingo rinkoje: naudotų automobilių lizingas// Keturi ratai. – 1998. – Kovas. – P.66.
12. Gruodis J. Lizingas. Galbūt tai išeitis stokojančioms lėšų įmonėms//Naujasis kapitalas. – 1994. – Nr.4, 9, 10, 11.
13. http://www.bdl-leasing-verband.de
14. Karaliūnas Arūnas. Išperkamoji nuoma – rizikingas sandoris// Lietuvos rytas. – 1998. – Saus24.
15. Krasauskas D. Lizingo rinkos plėtrą Lietuvoje anksčiau stabdė Seimas, o dabar žinių stoka// Lietuvos rytas.- 1996.- Nr.35. – P.23.
16. Lakis V. Lizingo apskaita Vakarų šalyse// Apskaita ir kontrolės.- 1995. – Nr.10.
17. Leontjeva Elena. Dėl Lietuvos respublikos lizingo įstatymo projekto// Mokesčių žinios. – 1998. – Birž.29-Liep5. – P.11.
18. Lietuvos Bankininkystės, Draudimo ir Finansų institutas. Know-How Fund Lizingas. – Vilnius, 1997.
19. Nacionalinės lizingo asociacijos statistinės ataskaitos.
20. Schweitzer Roger Leasingentscheidung in Kapitalgesellschaften. Eine theoretische und empirische Analyse. – DUV.: 1997.
21. Sperauskaitė Eglė. Lukštenasi smulkusis lizingas// Verslo žinios. – 1999. – Baland.13. – P.8.
22. Staniulytė Teresė. Lizingą globos asociacija// Verslo žinios. – 1998. – Lapkr.27. – P.12.
23. Vizbaras J. Trumpalaikio kredito organizavimas
24. Кредиты, инвестиции М.: 1994.
25. Лизинг – выгодноя форма предпринимательства// Хозяйство и право. –1995, Но 5.
26. Лизинг: правовые аспекты// Деньги и кредит. – 1995, Но 8.
27. Лизинговые операции// Банковское дело. Справочное пособие. М.: 1993.
28. Прилуцкий Л. Финансовый лизинг. М.: 1997.
29. Чемкарева Е. Лизинговый бизнес. М.: 1993.
30. Чуланова Г. Лизинг как инструмент финансирования// Бизнес Шанс. – 1995.

Leave a Comment