Lizingas - Mokslai.lt

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETAS FINANSŲ IR APSKAITOS KATEDRA

LIZINGO KAIP ALTERNATYVAUS FINANSAVIMO ŠALTINIO TYRIMAS

FINANSINIŲ INSTITUCIJŲ VADYBOS SPECIALYBĖ

MAGISTRO TEZĖS

Magistrantas Vadovas Saulius Janonis dr.doc.Česlovas Christauskas

KAUNAS, 2000

TURINYS

1. Literatūros analizė 3

2. Teoriniai sprendimai 5

2.1. Trumpa investicijų finansavimo metodų apžvalga 5 2.2. Lizingo samprata, atsiradimo prielaidos, pagrindinės charakteristikos 7 2.3. Lizingo patrauklumas 20 2.3.1. Lizingo privalumai nuomininkui 20 2.3.2. Lizingo privalumai nuomotojui 21 2.3.3. Lizingo privalumai lizingo objekto tiekėjui (gamintojui) 22 2.3.4. Lizingo trūkumai 22 2.4. Lizingo įmokų skaičiavimo metodika 22 2.4.1. A metodas 23 2.4.2. B metodas 33 2.5. Lizingo potencialios naudos nuomininkui įvertinimo metodai 38 2.5.1. Ekvivalentinės palūkanų normos (EIR) metodas 39 2.5.2. Grynosios dabartinės vertės (NPV) metodas 40 2.6. Lizingo potencialios naudos nuomotojui įvertinimo metodai 42 2.6.1. Vidinio pelningumo (IRR) metodas 42 2.6.2. Dualios pelningumo normos (DRR) metodas 44 2.7. Padėtis pasaulinėje lizingo rinkoje 44 2.7.1 Lizingo atsiradimo istorija 45 2.7.2. Lizingo ypatybės atskirose šalyse 49

3. Tyrimai ir jų rezultatai 53

3.1. Lizingo rinkos Lietuvoje analizė 53 3.2. Alternatyvių finansavimo šaltinių Lietuvoje įvertinimas 56

4. Išvados ir rekomendacijos 63

Literatūros sąrašas 64

1. Literatūros analizė

(Ataskaita) Pagrindinis dėmesys buvo skirtas literatūros rinkimui bei jos analizei. Teoriniams sprendimams panaudota literatūra anglų bei vokiečių kalba. Lietuvos lizingo rinkos analizei naudota Lietuvos periodinė spauda bei Lietuvos lizingo asociacijos ataskaitų informacija. Teorinėje dalyje analizuotos pagrindinės lizingo charakteristikos, rūšys, lizingo sandorio objektai, dalyviai, nuomotojo bei nuomininko požiūris į šią finansinę paslaugą (naudota literatūra – Lietuvos Bankininkystės, Draudimo ir Finansų instituto seminaro “Lizingas” medžiaga). Atlikta Lietuvos lizingo rinkos analizė (rinkos struktūra, jos pokyčiai, įstatyminė bazė, probleminės mokesčių ir apskaitos sritys). Daug vertingos informacijos, susijusios su Lietuvos lizingo rinkos raidos ypatybėmis, paslaugomis, problemomis, radau periodinėje Lietuvos spaudoje. Gana daug dėmesio šiems klausimams skiria laikraštis “Verslo žinios”, spausdinantis metams pasibaigus pagrindinių lizingo kompanijų finansinius rezultatus. Tačiau pagrindinis informacijos šaltinis apie Lietuvoje veikiančių lizingo kompanijų veiklą, jų rezultatus – Lietuvos Lizingo asociacijos ataskaitos. Pastaroji kiekvienam ataskaitiniam ketvirčiui pasibaigus gauna iš savo narių ataskaitas apie kiekvienos lizingo kompanijos balanso, pelno-nuostolio struktūrą, lizingo portfelio struktūrą pagal sutarčių trukmę, lizingo sutarties objektus, lizingo tipą, ekonomines veiklos rūšis. Ši informacija leidžia palyginti lizingo kompanijų užimamą rinkos dalį, šios paslaugos populiarumą, paslauga pasinaudojusius vartotojus. Lizingo asociacijos pasirinkta ataskaitų forma artima Europos lizingo asociacijos (Leaseurope) ataskaitoms. Tai leidžia palyginti bei įvertinti lizingo raidos kryptis Lietuvoje ir Europoje. Bendra pasaulinė lizingo rinkos istorija, 90 –ųjų metų situacija lizingo rinkoje bei perspektyvos gana išsamiai aprašytos autoriaus L.Priluckio knygoje “Finansinis lizingas” (Прилуцкий Л. Финансовый лизинг). Šioje knygoje aprašytos ne tik bendros pasaulinės lizingo kryptys, tačiau atlikta ir išsami analizė pagal atskirus žemynus, valstybes, paminėtos tarptautinės lizingo organizacijos, pirmaujančios pasaulio kompanijos, užsiimančios šia veikla. Šioje knygoje išnagrinėtas lizingo vystymasis iki 1995 metų. Būtent šiuo metu pirmosios lizingo kompanijos pradėjo kurtis Lietuvoje. Be to, šioje knygoje pateikta mūsų kaimyninių šalių – Rusijos, Baltarusijos lizingo vystymasis bei problemos. Atlikta analizė parodė, jog viena iš pirmaujančių Europos valstybių lizingo srityje yra Vokietija. Pagrindinis dėmesys buvo skirtas Vokietijos modelio nagrinėjimui. Vokietijos lizingo asociacija turi internetinį puslapį. Jame aš radau daug statistinės informacijos (grafikų, lentelių) ne tik apie Vokietijos lizingo rinką, bet ir Leaseurope skelbiamą informaciją. Taip pat čiau daug informacijos apie Vokietijos lizingo raidos ypatumus, lizinguojamus objektus, jų struktūrą, priežastis lėmusias šios rinkos svyravimus, problemas, su kuriomis susiduria Vokietijos lizingo kompanijos. Tai leido sulyginti vienos iš pirmaujančių valstybių bei dar tik ketvirtus metus gyvuojančios valstybės lizingo rinkas. Atnaujinti duomenys šiame internetiniame puslapyje bei Lietuvos lizingo asociacijos narių ataskaitos bus sekamos ir ateityje, analizuojamos, lyginamos ir pan. Kadangi pagrindinis dėmesys dabar buvo skiriamas lizingo charakteristikų nagrinėjimui bei analizei, ateityje bus atliekami šie veiksmai: – veiksnių, įtakojančių lizingo naudingumo įvertinimą analizė (knyga “Leasingentscheidung in Kapitalgesellschaften”); – metodų, naudojamų lizingo potecialios naudos įvertinimui, analizė; – alternatyvių finansavimo šaltinių apžvalga, palyginimas su lizingu, naudingumo apskaičiavimas; – Lietuvos lizingo rinkos duomenų rinkimas bei jų analizė (Lietuvos lizingo asociacijos ataskaitos).

2. Teoriniai sprendimai

2.1. Trumpa investicijų finansavimo metodų apžvalga

Dauguma įmonių susiduria su piniginių lėšų poreikiu vykdomai veiklaifinansuoti, siekiant išsaugoti ar padidinti turimo kapitalo apimtį.Finansiniai verslo poreikiai gali būti ilgalaikiai ir trumpalaikiai.Ilgalaikės finansinės investicijos reikalingos gamybinių pastatų, statybai,įrengimų ir kitų būtinų priemonių įsigijimui, naujų produktų gamybossukūrimui ir išvystymui, įėjimui į naujas produktų rinkas ir pan.Trumpalaikiai poreikiai susiję su reikalingų gamybinių atsargų įsigyjimu,sąskaitų apmokėjimu tiekėjams ir kitais veiklos kaštais. Verslininkai šiemsfinansiniams poreikiams patenkinti gali išleisti įvairius akcinio kapitaloir paskolų vertybinius popierius arba pasinaudoti finansinių institucijų,pirmiausia, bankų kreditais. Praktiškai įmonės formuoja savo kapitalą tikišleisdamos akcijas ir bandydamos gauti banko paskolas. Mažų individualiųįmonių pradinį kapitalą sudaro daugiausia asmeniniai įnašai. Dažniausiai paskolos suteikiamos iki 1 mėnesio ir 1-3 mėnesiams.Investiciniams tikslams tokios paskolos beveik netinkamos, nes vidutinėpalūkanų norma labai aukšta, kad gamybinės paskirties įmonė galėtų jomispasinaudoti. Pagrindinė priežastis – per trumpas laikotarpis esminiamgamybos, technologijų pertvarkymui, kuris leistų gauti pelną, būtiną laikugrąžinti paskolą ir apmokėti aukštas palūkanas. Todėl verslininkaipriversti ieškoti įvairesnių savo finansinių poreikių patenkinimogalimybių. Galimos investicinių projektų finansavimo formos pateiktos 1paveiksle. 1 pav. Investicinių projektų finansavimo metodai Kiekvienas finansavimo metodas turi savo privalumų ir trūkumų, todėlkiekvienam projektui turi būti atliktas detalus alternatyvių investicijųfinansavimo formų ir schemų įvertinimas. Svarbu palaikyti teisingą santykįtarp ilgalaikių paskolų ir nuosavo kapitalo, nes kuo didesnė skolintų lėšųdalis, tuo didesnė palūkanų normos pavidalu išduodama pelno suma. Naudojamas finansavimo metodas turi:1) užtikrinti būtiną planuojamo projekto įgyvendinimui investicijų apimtį;2) optimizuoti investicijų ir mokesčių struktūrą;3) mažinti projekto riziką;4) užtikrinti balansą tarp pritraukiamų finansinių išteklių ir gaunamo pelno. Be abejo, mūsų sąlygomis labiausiai patrauklus yra investiciniųprojektų finansavimas , panaudojant užsienio kapitalą. Užsienio finansiniusišteklius panaudoti galima dviem būdais:– užsienio verslininkams tiesiogiai investuojant;– taikant tarptautinį lizingą. Šiandien žodis “lizingas” skamba jau visai kitaip nei prieš 4,5 metus,kai pirmieji verslininkai pradėjo naudotis šiuo finansavimo instrumentu irdaugumai jų tai buvo tik moderni, ne visai suprantama ekonominė sąvoka.Turbūt galima teigti, jog išperkamoji nuoma tapo vos ne kasdienybeekonominiame gyvenime. Jei dar netapo, tikrai taip turės atsitikti.Daugumai aišku, kokios priežastys trukdo plėtotis ekonomikai ir konkrečiailizingui. Šiame savo darbe pabandžiau nagrinėti lizingą kaip alternatyvųfinansavimo šaltinį, atskleidžiant jo atsiradimo prielaidas, rūšis, naudąsutarties šalims, įmokų skaičiavimo ir naudos įvertinimo metodiką,palyginti su kitomis finansavimo galimybėmis.

2.2. Lizingo samprata, atsiradimo prielaidos, pagrindinės charakteristikos

Lizingas – tai netradicinė finansavimo sistema, jungianti ilgalaikėsnuomos ir kreditavimo elementus. Jo esmė yra ilgalaikė nuoma, kurią įmoneilizingo gavėjai suteikia bankas, lizingo objektą gaminanti įmonė ar lizingokompanija, vadinama lizingo davėju. Sudaręs su lizingo gavėju lizingosutartį, lizingo davėjas perka įrengimą, mašinas, kitą nekilnojamąjį turtąir išnuomoja lizingo gavėjui už tam tikrą mokėjimų sumą, kurią šis moka pervisą sutarties laiką. Ekonominiu požiūriu lizingas – tai ilgalaikis kreditas prekine forma,kai išnuomotos priemonės savininkas už suteiktą daiktinę paskolą gaunapalūkanas. Lizingas paplitęs išsivysčiusiose Vakarų šalyse ir yra vienas išlabiausiai paplitusių mechanizmų, naudojamų šalies finansų rinkoje, nessuteikia naujų galimybių ir privalumų tiek lizingo davėjui, tiek lizingogavėjui.

Lizingo objektas ir subjektas. Lizingo objektas. Lizingo objektu gali būtigamybinės paskirties kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas: žemės sklypas,pastatai, pramoniniai ir kiti įrengimai, kompiuterinė ir informacinėtechnika bei orgtechnika, parduotuvių įranga ir apipavidalinimas, žemėsūkio mašinos, automobiliai, sunkvežimiai, lėktuvai ir t.t. Lizingo objektas išnuomojamas skirtingam laikotarpiui. Nuoma būna: trumpalaikė (iki vienerių metų); vidutinė (nuo vienerių iki trejų metų); ilgalaikė (daugiau nei treji metai). Per visą nuomos laikotarpį nuosavybės teisę į nuomos objektą išlaikolizingo davėjas. Lizingo subjektas. Klasikiniam lizingui būdinga trišalė sutartis, t.y.kai sandoryje dalyvauja trys šalys – lizingo davėjas nuomotojas, lizingogavėjas nuomininkas ir objekto gamintojas tiekėjas. Svarbiausias vaidmuo lizingo operacijoje tenka nuomotojui lizingodavėjui. Sudaręs su lizingo gavėju lizingo sutartį, lizingo davėjas nuperkaįrangą, mašinas, pastatus ar kitą materialųjį turtą ir , įrašęs juos į savobalansą, išnuomoja lizingo gavėjui už tam tikrą mokestį. Nuomotojas lizingoobjektą perka savo lėšomis arba šiam tikslui gauna banko paskolą. Taigilizingo davėjas savotiškai finansuoja lizingo objekto vartotoją. Lizingo davėju gali būti: • komerciniai bankai ir jų filialai, kurių nuostatuose numatyta lizingo veikla; • finansinės lizingo kompanijos, sukurtos specialiai lizingo operacijoms vykdyti. Jos gali veikti kaip banko padalinys;specializuotos lizingo kompanijos, kurios be finansinių paslaugų teikia irkitokio pobūdžio paslaugas: – prižiūri ir remontuoja išnuomotą turtą; – konsultuoja turto eksploatavimo klausimais; – rūpinasi susidėvėjusių detalių keitimu; – teikia juridines konsultacijas lizingo sutarčių rengimo klausimais ir t.t. • specializuotos lizingo kompanijos dažniausiai palaiko tiesioginius ryšus su tam tikros įrangos gamintojais arba jų atstovais; • firmos, kurioms lizingo veikla nėra pagrindinis verslas, tačiau įstatuose ši veikla numatyta. Paprastai tokios firmos turi finansinių išteklių ir pajėgumųnesudėtingoms lizingo operacijoms finansuoti. Antrasis lizingo sandorio dalyvis yra lizingo objekto nuomininkaslizingo gavėjas. Nuomininku gali būti bet kuris ūkinis subjektas,nepriklausomai nuo jo nuosavybės tipo: valstybinė įmonė ar organizacija,kooperatyvas, maža įmonė ar akcinė bendrovė. Trečiasis lizingo operacijos dalyvis yra lizingo objekto pardavėjastiekėjas, turintis juridinio asmens statusą: gamybinė įmonė, tiekimo-realizavimo organizacija, prekybos firma ir t.t. Priklausomai nuo lizingo sandorio dydžio ir kitų sąlygų, lizingooperacijos dalyvių skaičius gali būti didesnis. Be jau išvardytų trijųšalių, lizingo operacijose gali dalyvauti brokerinės lizingo firmos. Jostiesiogiai nevykdo objekto finansavimo, bet atlieka tarpininko funkcijastarp tiekėjo, nuomotojo ir nuomininko lizingo procedūros metu. Pavyzdžiui,užsienio šalyse pasirašant stambias milijonines lizingo sutartis dalyvaujanuo 5 iki 7 šalių: finansinės organizacijos, brokerinės firmos, transportokompanijos ir kt. Lizingo susitarime gali dakyvauti dvi šalys. Tuo atveju objektotiekėjas ir nuomotojas yra vienas ir tas pats juridinis asmuo. Įmonėgamintoja, jos filialai arba dukterinės firmos rengia lizingo projektus irjuos realizuoja lizingo rinkoje.

Bankų vaidmuo lizingo rinkoje. Lizingo kompanijų veikla labai priklauso nuo

apsirūpinimo finansiniais ištekliais. Lėšas lizingo operacijoms finansuotikompanija formuoja iš dviejų šaltinių: nuosavų lėšų ir banko paskolų. Užsienio šalių praktika rodo, kad 75% lėšų lizingo sandoriuifinansuoti specializuotos lizingo kompanijos gauna iš komercinių bankųkreditų forma ir tik 25% sudaro kompanijos nuosavos lėšos. Banko irspecializuotos lizingo kompanijos tarpusavio santykiai grindžiamiilgalaikiu bendradarbiavimu ir tarpusavio pasitikėjimu. Už kreditą lizingokompanija moka bankui palūkanas. Palūkanos yra įtraukiamos į lizingo gavėjonuomos mokėjimų sumą. Palūkanų mokėjimo terminai paprastai sutampa sulizingo gavėjo nuomos mokėjimų terminais. Komerciniai bankai suteikia specializuotai lizingo kompanijai dviejųrūšių kreditus: garantinį kreditą konkrečiai lizingo operacijai finansuoti, kiekvienąkartą ištyrus kliento mokumą; kreditą įprastine tvarka, kaip eiliniam kreditoriui. Labai dažnai pats komercinis bankas arba dukterinė banko įmonėtiesiogiai dalyvauja lizingo versle ir yra lizingo davėjas. Spaudosšaltiniai teigia, kad Europoje maždaug keturios iš penkių lizingo kompanijųyra dukterinės bankų įmonės. Gamybinių priemonių bankas įsigyja už savonuosavas lėšas: įstatinį kapitalą (išskyrus lėšas, įdėtas į kitų bankų arįmonių akcijas, pajus bei įšaldytas lėšas), rezervo ir kitus fondus,sukauptus pelno sąskaita, nepaskirstytą pelną ir iš šalies pritrauktaslėšas. Lizingas bankui garantuoja kur kas mažesnę riziką nei įprastiniskreditavimas.

Lizingo rūšys. Vakarų šalyse naudojamų lizingo formų įvairovė priklausonuo įvairių požymių: sandorio dalyvių sudėties, nuomojamo turto rūšies,turto amortizacijos sąlygų, išnuomotų priemonių aptarnavimo, sutartiesdalyvių geografinės padėties, lizingo mokėjimų formos ir kt. Suklasifikavus šiuos požymius, galima išskirti įvairias lizingo rūšis(žr.pav.). Pagal sandoryje dalyvaujančių dalyvių sudėtį būtų galima išskirti: – tiesioginį lizingą; – netiesioginį lizingą. Tiesioginio lizingo operacijoje įmonė gamintoja (tiekėjas), sudariusilizingo sutartį, perduoda įrengimą ar kitą turtą vartotojui, kurisnaudojasi šiuo įrengimu ir moka sutartyje numatytus mokėjimus.

2 pav. Tiesioginis lizingas

Netiesioginis lizingas – kai lizingo operacijos vykdomos pertarpininką: lizingo kompaniją, banką ar draudimo firmą. Finansinėinstitucija perka gamybos priemonę ir už tam tikrą mokėjimų sumą suteikiateisę vartotojui naudotis šia gamybos priemone. Tradicinis netiesioginislizingas – kai lizingo peracijoje gali dalyvauti vienas tarpininkas.Sudėtingame ir stambiame sandoryje gali dalyvauti keli tarpininkai.

3 pav. Netiesioginis lizingas

Pagal nuomojamo turto rūšį galima išskirti: • kilnojamojo turto lizingas; • nekilnojamojo turto lizingas. Kilnojamojo turto lizingas dar vadinamas mašininiu-techniniu lizingu. 4 pav. Lizingo rūšių klasifikacija

Pagal nuomojamo materialinio turto amortizacijos (susidėvėjimo)sąlygas ir dydį būtų galima išskirti: • visiškos amortizacijos lizingas; • dalinės amortizacijos lizingas. Visiškos amortizacijos lizingas – kai per visą lizingo sandoriolaikotarpį vartotojas numatytais mokėjimais padengia visą nuomojamo turtovertę. Dalinės amortizacijos lizingas – kai per visą lizingo sandoriolaikotarpį padengiama tik dalis nuomojamo turto vertės. Pagal materialinio turto visiškos ir dalinės amortizacijos požymiusskiriami du pagrindiniai lizingo tipai: finansinis ir operatyvinis. Pagal išnuomoto materialinio turto aptarnavimo sąlygas galimaišskirti: • grynasis lizingas; • lizingas su visišku aptarnavimu; • lizingas su daliniu aptarnavimu. Grynojo lizingo atveju išsinuomotą turtą aptarnauja pats vartotojas –lizingo gavėjas. Jis atsako už įrengimo derinimą, remontą ir optimaliaiefektyvų jo naudojimą. Lizingo su visišku aptarnavimu atveju išnuomoto turto aptarnavimąvykdo nuomotojas lizingo davėjas. Nuomotojo išlaidos aptarnavimo paslaugomsįtraukiamos į lizingo mokėjimus pagal lizingo sutartį. Vakarų šalyse stambios ir finansiškai stiprios lizingo kompanijos,rengdamos lizingo sutartį, su klientu gali numatyti visišką nuomojamoįrengimo aptarnavimą kartu su papildomomis paslaugomis. Tokiu atvejulizingo kompanija ne tik aptarnauja, remontuoja, draudžia įrengimą, bet iraprūpina žaliavomis, medžiagomis, rengia kvalifikuotus kadrus, reklamuojašiuo įrengimu pagamintą produkciją ir vykdo kitas marketingo funkcijas. Taiviena iš brangiausių lizingo rūšių. Pagal lizingo sandoryje dalyvaujančių šalių geografinę padėtį(aptarnaujamos rinkos sektorius) galima būtų išskirti: • vidaus lizingas; • išorės lizingas (tarptautinis). Sudarius vidaus lizingo sutartį, visi sandorio dalyviai atstovauja tai pačiai valstybei. Sudarius išorės (tarptautinio) lizingo sutartį, bent vienas sandoriodalyvis yra kitos valstybės atstovas. Tarptautine lizingo sutartimi laikomair tokia sutartis, kai visos šalys atstovauja tai pačiai valstybei, tačiaubent viena iš jų turi bendrą kapitalą su užsieniu, tai yra bendra suužsienio kapitalu įmonė. Išorės lizingas savo ruožtu gali būti importo ir eksporto. Eksportolizingo atveju užsienio valstybės partneris išsinuomoja turtą, yra lizingogavėjas; importo lizinge jis finansuoja sandorį ir yra laikomas lizingodavėju arba nuomotoju. Pagal lizingo gavėjo atsiskaitymo su nuomotoju už naudojimąsi turtu formąskiriami: • lizingas atsiskaitant pinigine forma; • lizingas atsiskaitant kompensacine forma; • lizingas atsiskaitant mišria forma. Įrengimo ir kitokio turto vartotojas (nuomininkas) gali atsiskaityti užįrengimo nuomą pinigais arba prekėmis, pagamintomis šiuo įrengimu, beiįvairiomis paslaugomis. Mokėjimų dydis ir sąlygos aptariamos derybų metu irpatvirtinamos sutartimis. Apžvelgsime būdingiausius lizingo tipus. Finansinis lizingas. Svarbiausias finansinio lizingo požymis – pagallizingo sutartį išnuomoto turto terminas sutampa su visiška amortizacija.Lizingo sutartis garantuoja nuomojamos prekės savininkui (lizingo davėjui)investuotų į šį turtą lėšų grąžinimą, taip pat pelno iš lizingo operacijosgavimą. Pasibaigus sutarties terminui, turto nuosavybės teisė pereinalizingo gavėjui. Finansinio lizingo sutartyje nenumatyta galimybė anksčiaulaiko nutraukti sutarties. Taip pat nenumatoma, kad perduotą turtąaptarnautų nuomotojas. Finansinio lizingo atveju nuomojamos prekėssavininkas kartu perleidžia visą riziką ir naudą, susijusią su nuomojamanuosavybe, lizingo gavėjui. Kad lizingas būtų pripažintas finansiniu, turi būti įvykdyta bent vienaiš šių sąlygų:1. Lizingo davėjas turi būti garantuotas, kad nuomininkas, pasibaigus sutarties laikotarpiui, numatytais mokėjimais visiškai padengs išnuomoto turto vertę ir taps jos savininku. Jeigu pasibaigus sutarties galiojimo laikotarpiui įrengimo vertė nepadengiama, nuomininkas privalo nusipirkti (įsigyti) jį už likutinę vertę.2. Lizingo mokėjimų suma (be procentų už nuomą ir kitų mokėjimų) turi būti numatyta tokio dydžio, kad padengtų 90-100% turto vertės.3. Finansinio lizingo sutarties terminas sutampa su įrenginio amortizacijos laiku, t.y. finansinio lizingo sutarties trukmė sudaro daugiau nei 75% įrengimo naudingai naudojamo laiko. Finansinio lizingo sutarties periodas dažniausiai trunka 5-10 metų irnumato visišką objekto susidėvėjimą. Lizingo sutarties sąlygos leidžia nuomininkui: • užpajamuoti išnuomotas priemones ir parodyti apskaitoje kaip ilgalaikį materialinį turtą; • skaičiuoti išnuomoto turto susidevėjimą; • mokėti lizingo davėjui numatytus mokėjimus; • pasibaigus sutarties terminui, perimti nemokamai arba pirkti pagal likutinę vertę išnuomotą turtą savo nuosavybėn. Išnuomotos priemonės savininkas (lizingo kompanija, bankas ir kt.) gali: • įsigaliojus lizingo sutarčiai, nurašyti į išlaidas išnuomoto turto vertę; • gauti sutartyje numatytas mokėjimų sumas; • pasibaigus sutarčiai, perduoti turtą nuomininko nuosavybėn. Finansinio lizingo objektu dažniausiai yra daug kainuojantiskilnojamasis ir nekilnojamasis turtas. Finansinį lizingą efektyvu naudotilabai aukšto technologinio lygio šakose. Operatyvinis lizingas. Svarbiausioji operatyvinio lizingo sutartiesypatybė ta, kad jos terminas yra trumpesnis, negu nuomojamo turto naudojimolaikas. Numatyti lizingo mokėjimai nepadengia viso turto vertės. Nuomojamoturto savininkas gali nuomoti tą patį turtą daugelį kartų, tačiauneperleidžia nuomininkui nuosavybės teisių į nuomojamą priemonę. Visąriziką ir naudą, susijusią su nuosavybės teisėmis, savininkas palieka sau. Operatyvinio lizingo sutartyje numatyta nuomotojo galimybė aptarnautiišnuomotą turtą. Išlaidos aptarnavimo paslaugoms įtraukiamos į lizingomokėjimų sumą, kurią nuomotojui moka nuomininkas. Pasibaigus sutarties terminui, turtas grąžinamas nuomotojui arba abišalys pratęsia lizingo sutartį. Joje taip pat numatyta galimybė įsigytiturtą likutine verte. Šio tipo sutartyse dažniausiai numatyta teisė nuomininkui pirma laikonutraukti sutartį ir grąžinti objektą savininkui. Nuomininkui tai aktualu,nes jis turi galimybę grąžinti priemonę, jeigu ji moraliai paseno,nereikalinga arba atsirado finansinių lėšų įsigyti techniniu irtechnologiniu požiūriu efektyvesnę priemonę. Operatyvinio lizingo sutarties objektai – tai greitai morališkaisenstantys įrengimai: kompiuterinė ir informacinė technika bei orgtechnika,automobiliai, lėktuvai ir t.t. Grąžintinas lizingas. Tai viena iš tiesioginio lizingo formų, kaisandoryje dalyvauja dvi šalys – lizingo objekto pardavėjas ir objektopirkėjas. Jo esmė – įmonė parduoda savo kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtąlizingo kompanijai, tuo pat metu sudarydama su ja lizingo sutartį savobuvusio turto ilgalaikei nuomai. Taigi turto pardavėjas ir toliau naudojasibuvusiu turtu, bet jau lizingo pagrindais, kartu gaudamas iš pirkėjopinigų sumą, numatytą objekto pardavimo-pirkimo sutartyje. Grąžintinolizingo operacijoje tiekėjas ir nuomininkas yra tas pats ūkio subjektas, oturtą pirkęs finansinis institutas yra nuomotojas arba lizingo davėjas. Nuomininkui suteikiama teisė naudotis turtu už atitinkamą lizinguimokėjimų sumą. Ši suma nustatoma tuo pačiu principu kaip ir finansiniame aroperatyviniame lizinge: mokėjimų suma turi padengti visą investuotojopinigų sumą, kuri buvo sumokėta perkant objektą, ir garantuoti vidutinępelno normą investuotam kapitalui. Finansiniu požiūriu tai primenakreditinę operaciją. Grąžintino lizingo sandoriu dažniausiai naudojasi įmonės, laikinaipatekusios į finansinę krizę. Pardavusi turtą įmonė pritraukia papildomųlėšų, sustiprina savo finansinę būklę ir apsidraudžia nuo nepalankiųpasekmių, jeigu kartais kristų įmonės akcijų kursas ar jas imtų supirkinėtivertybinių popierių rinkos dalyviai ar kitos firmos. Pasibaigus lizingosutarties terminui, sutartyje numatyta galimybė įmonei išpirkti savo buvusįturtą pagal likutinę vertę ir atgauti nuosavybės teisę į objektą. Užsienio šalių praktikoje naudojamas lizingas pagal likutinę vertę.Tai jau eksploatuotų, tačiau šiuo metu nanaudojamų įrengimų lizingas. Įmonėnuomotoja pasirašo lizingo sutartį su įmone nuomininke, perduodama jaiteisę naudotis įrengimu. Lizingo mokesčiai, kuriuos moka nuomininkas įrengimo savininkui,apskaičiuojami pagal likutinę vertę. Pasibaigus sutarties terminui,įrengimas grąžinamas šeimininkui. Lizingo pagal likutinę vertę sutartistaikoma įrengimams, kurių pradinė vertė yra labai didelė. Neįstengdamaįsigyti brangaus įrengimo, įmonė pagal lizingo sutartį mielai ima“padevėtą” įrengimą, už kurį reikia mokėti mažesnius lizingo mokėjimus neiuž naują. Įrengimo savininkui toks variantas taip pat priimtinas, neslizingo mokėjimai kompensuoja nuostolius dėl įrengimo prastovų.

Finansinio lizingo pavyzdžiai. Finansinis lizingas gali turėti labai daug įvairių formų. Čia irišanalizuosime keletą pagrindinių formų. 1 pavyzdys: lizingas be galimybės nupirkti įrangą arba pratęstilizingo kontraktą. Nuomininkas paprastai dar gali turėti naudos iš likutinės įrangosvertės pasibaigus lizingo kontraktui. Šis aspektas neturėtų jokios reikšmėstuo atveju, jeigu įrangos galimas naudojimo laikas būtų toks pats, kaiplizingo kontrakto trukmė, ir įranga neturėtų likutinės vertės. Šios formos

lizingo pavyzdys: Tarkime, įrangos kaina yra 50.000$, mėnėsiniai nuomos mokesčiai –1.820,19$. Lizingo kontrakto trukmė – 3 metai. 36 nuomos mokesčių po1.820,19$ mokėjimai iš viso sudarys 65.526,84$. Iš šios sumos atėmus50.000$ investiciją, gauname 15.526,84$ pelną. Šiuo atveju, jeigu nuomos mokesčiai mokami kas mėnesį, nuomotojopelnas bus 18,5% per metus. Jeigu nuomos mokesčiai bus mokami iš anksto,tai padidins iki 19,7% per metus (nuomos mokesčių ir pelno apskaičiavimasdetaliau bus nagrinėjamas šiek tiek vėliau). 2 pavyzdys: Lizingas su pirkimo opcija. Tarkime, lizingas turi opciją nuomos periodo pabaigoje nupirktiįrenginį už 50$: Įrenginio kaina 50.000,00$ Mėnesiniai nuomos mokesčiai 1.820,19$ Pirkimo opcijos kaina 50$

50$ opcijos mokestis turi labai mažą įtaką nuomotojo pelnui(įvertinant, kad nuomos periodo pabaigoje įrenginys turi likutinę vertę irpasinaudojama opcija). Skaičiuojant nuomotojo pelną, įvertinant opciją, jisbūtų 18,54%, o jeigu į opciją neatsižvelgiama – 18,5%. 3 pavyzdys: Lizingas su išankstiniais mokėjimais ir pirkimo opcija. Dėl tam tikrų priežasčių tam tikra dalis nuomos mokesčių gali būtimokama iš anksto. Nuomotojas kai kuriais atvejais taiko šią strategiją,jeigu mažesni nuomos atneša tą patį pelną. Tarkime, trys nuomos mokesčiaimokami iš anksto. Tuomet nuomos mokesčiai, duodantys 18,5% pelną per metus,turėtų būti 1.740,35$: Įrenginio kaina 50.000,00$ Išankstiniai mokėjimai (3×1.740,35$) 5.221,05$ Mėnesiniai nuomos mokesčiai 1.740,35$ Pirkimo opcijos kaina 50$

4 pavyzdys: Lizingas su pradiniu nuomos mokesčiu ir pirkimo opcija. Jeigu nuomotojas nori sumažinti kreditavimo lizingo būdu apimtį arbanuomininkas nori sumažinti mėnesinius nuomos mokesčius ir turi pakankamailėšų, gali būti daromas pradinis mokėjimas, pavyzdžiui 10% nuo visosįrenginio kainos, o po to 35 mėnesius mokami nuomos mokesčiai. Išlaikantnuomotojo pelną 18,5%, nuomos mokesčiai bus sumažinti nuo 1.820,19$ iki1.672,20$ (arba 1.673,28$, jeigu ignoruojamas 50$ opcijos mokestis):

Įrenginio kaina 50.000,00$ Pradinis nuomos mokestis 5.000,00$ Mėnesiniai nuomos mokesčiai 1.672,20$ Pirkimo opcijos kaina 50$

Galima būtų pateikti ir daugybę kitų finansinio lizingo pavyzdžių, nesgalimos labai įvairios jo formos. Operatyvinio lizingo pavyzdžiai Tarkime , mašinų nuomos kompanija turi keletą mašinų, kurių kiekvienakainuoja 20.000,00$. Iš patirties žinoma, kad tokių mašinų galimasnaudojimo laikas – 24 mėnesiai, vėliau jos tampa nepatikimos dėlnusidėvėjimo. Per dviejų metų laikotarpį gali būti net iki 100 ar daugiaunuomininkų, o nuomos laikotarpis – nuo kelių valandų iki mėnesio. Verslas bus sėkmingas, jeigu pavyks išnuomoti kiekvieną mašiną po 100kartų, vidutiniškai keturių dienų laikotarpiui tokiomis sąlygomis: Nuomos mokestis dienai 70$ Vidutinės mėnesinės pajamos (100x4x70)/24 1.166,67$ Vidutinės mėnesinės išlaidos (remontui ir pan.) 125$ Grynosios mėnesinės pajamos 1.041,67$ Pardavimo kaina pasibaigus lizingo terminui3.000,00$

Šių pinigų srautų vidutinis pelningumas yra 31,4% per metus. Jeigufinansavimo šaltinio kaina būtų 15% per metus, grynasis pelnas siektų 16,4%per metus. Tačiau jeigu verslas sunkiai sektųsi dėl tam tikrų priežasčių ir nuomųskaičius nukristų iki 80, rezultatai atrodytų taip: Nuomos mokestis dienai 70$ Vidutinės mėnesinės pajamos (80x4x70)/24 933,33$ Vidutinės mėnesinės išlaidos (remontui ir pan.) 104,17$ Grynosios mėnesinės pajamos 829,16$ Pardavimo kaina pasibaigus lizingo terminui3.200,00$

Šiuo atveju grynasis pelnas būtų 12,6% per metus, t.y. kompanijaprarastų 2,4% per metus. Išlaikymo išlaidos (remontui) sumažėtų, o likutinėvertė būtų didesnė dėl mažesnio nusidėvėjimo.

Lizingo procedūros organizavimo etapai. Lizingo kompanija ar bankas,įsigijęs lizingo objektą, vykdo nuomotojo funkcijas. Be to, jie atlieka irkitus darbus: tiria ir analizuoja įvairių įrengimo rūšių paklausą, sekagamybos priemonių kainų svyravimus rinkoje, tiria remonto, techninioaptarnavimo, transportavimo kainas. Jie numato pagrindines lizingoplėtojimo kryptis ir kontroliuoja padėtį lizingo objektų rinkoje.Dažniausiai stambios lizingo kompanijos sukaupusios duomenų bankus apieatskiras įrengimų rūšis, paklausias lizingo rinkoje, bei potencialiusklientus, pageidaujančius naudotis lizingo paslaugomis. Numatydamisvarbiausias lizingo plėtojimo kryptis, pirmenybę teikia toms mašinų irįrengimų rūšims, kurios skirtos plataus vartojimo prekėms gaminti irpaslaugų sferai plėtoti. Praktika rodo, kad labai dažnai iniciatyvossudaryti lizingo sandorį imasi pats klientas (būsimas lizingo gavėjas). Jispats užsiima reikiamo įrenginio paieška, tariasi su įmone gamintoja(tiekėja) dėl įrengimo pirkimo galimybių. Lizingo procesą sąlyginai galima skirstyti į tris etapus. Pirmajameetape vykdomi visi parengiamieji darbai, susiję su juridinių sutarčiųrengimu: analizuojamos ir vertinamos kiekvienos konkrečios sutartiessąlygos ir ypatumai, numatomi lizingo sutarties finansavimo šaltiniai. Pirmajame lizingo procedūros etape parengiami ir įforminami tokiedokumentai: • lizingo gavėjo paraiška lizingo davėjui (lizingo kompanijai arba bankui) dėl įrengimo nuomos; • išvados apie lizingo projekto efektyvumą ir būsimojo nuomininko mokumą; • nuomotojo užsakymas įrengimo tiekėjui; • lizingo kompanijos sutartis su banku dėl paskolos gavimo lizingo sandoriui finansuoti. Antrajame lizingo procedūros organizavimo etape po derybų pasirašomalizingo sutartis ir įforminami tokie dokumentai; • lizingo objekto pirkimo-pardavimo sutartis; • lizingo objekto priėmimo eksploatuoti aktas; • lizingo sutartis; • perduodamo lizingo objekto techninio aptarnavimo sutartis; • lizingo objekto draudimo sutartis. Trečiasis etapas – lizingo objekto naudojimo periodas. Lizingooperacijos parodomos abiejų šalių buhalterinėje apskaitoje iratskaitomybėje. Buhalterinės apskaitos požiūriu lizingo gavėjas, skirtingai nuolizingo davėjo yra pirkėjas. Jis įsigyja kapitalą, ir įrengimo vertėparodoma straipsnyje “Pagrindinis kapitalas”. Pradėjus lizingo operaciją,nuomininkas savo balanso aktyve ir pasyve parodo išsinuomotą priemonę irskolą lizingo davėjui. Lizingo davėjas savo balanse aktyve išnuomoto objekto vertę rodo nekaip ilgalaikį materialinį turtą, bet kaip priklausančią iš nuomininkogauti bendrąją jo sumą, o pasyve kaip būsimųjų laikotarpių pajamas rodopalūkanas, gaunamas iš lizingo davėjo už išnuomotą objektą. Pasibaigus lizingo sutarties terminui, įforminami dokumentai dėllizingo objekto tolesnio naudojimo: • lizingo objekto nuomos laikotarpis gali būti pratęstas tomis pačiomis ar naujomis sąlygomis; • nuomininkas gali įsigyti objektą pagal objekto likutinę vertę; • objektas gali būti grąžinamas nuomotojui; • objektas gali būti perparduotas tretiesiems asmenims. Pateikiama lizingo procedūros organizavimo bendroji schema:

5 pav. Lizingo procedūros organizavimas

Pirmasis etapas: 1 – lizingo gavėjo paraiška; 2 – išvados dėl lizingo projekto efektyvumo ir būsimojo nuomininkomokumo; 3 – lizingo objekto užsakymas tiekėjui (įmonei gamintojai); 4 – banko kredito gavimas lizingo projektui finansuoti. Antrasis etapas: 5 – lizingo objekto pirkimo-pardavimo sutartis; 6 – lizingo objekto priėmimo eksploatuoti akto pasirašymas; 7 – lizingo sutarties pasirašymas; 8 – perduodamo nuomai lizingo objekto techninio aptarnavimo sutartis; 9 – lizingo objekto draudimo sutartis. Trečiasis etapas: 10 – lizingo mokėjimai; 11 – lizingo objekto grąžinimas; 12 – banko paskolos grąžinimas ir palūkanų mokėjimas.

Lizingo sandėrio rizika. Kiekvienas komercinis sandoris turi tam tikrąriziką visiems jo dalyviams. Šią riziką reikia suvokti, įvertinti į jąatsižvelgti sudarant lizingo sutartį. Dažniausia rizika lizingo gavėjuikyla tokiais atvejais, kai: • lizingo davėjas per daug padidina lizingo objekto vertę; • lizingo davėjas pristato žemos kokybės lizingo objektą; • lizingo davėjas nėra lizingo objekto savininkas ir neturi teisės jį išnuomoti; • lizingo davėjas atsisako įvykdyti savo garantinius įsipareigojimus, pateikus pretenzijas dėl objekto kokybės; • lizingo objektas nukentėjo avarijoje, bet draudimo suma nepadengia visų nuostolių ir lizingo gavėjas neišgali savo lėšomis atlikti remonto; • žymiai pablogėjo žaliavų rinkos būsena; • labai sumažėja gatavos produkcijos realizavimo galimybės; • lizingo objektas areštuojamas; • lizingo aobjektas pavagiamas ar sugadinamas; • į verslą įsiterpia kriminaliniai elementai; • pasikeičia makroekonominė aplinka: vyriausybės nutarimai, muitinės apribojimai, įvežant lizingo objektą ar išvežant gatavą produkciją.

Lizingo sandėrio terminų nustatymas. Lizingo sutarties terminai nustatomi,atsižvelgiant į išnuomojamų įrenginių nusidėvėjimo periodą arbapagreitintos amortizacijos metodą. Šio metodo taikymas naudingas ir bankui(lizingo davėjui) ir įmonei (lizingo gavėjai). Pirmasis per trumpesnį laikotarpį susigrąžina įdėtas lėšas. Antrasisgauna galimybę sumažinti pelno mokestį ir priartinti nuomojamo turtoperėjimo įmonės lizingo gavėjos nuosavybės terminą, jeigu tai buvo numatytalizingo sutartyje. Įrengimų nusidėvėjimo ir lizingo sandėrio terminų ryšys pateikiamaslentelėje: 1 lentelė Nusidėvėjimo ir lizingo sandėrio terminų ryšys|Rodikliai |Metai ||Amortizacijos periodas |3 |4 |5 |6-7 |8 |9-10 ||Minimalus lizingo |3 |3 |4 |5 |6 |7 ||sutarties laikas | | | | | | |

Lizingo davėjas gali išsinuomoti įrengimus trumpesniam laikui neiamortizacijos periodas, jeigu, pasibaigus nuomos terminui, lizingo gavėjasapmokės už turtą likutine verte. Tačiau tokiuatveju atsiranda rizika ,susijusi su didelės likutinės vertės išmokėjimu. Todėl lizingo sandėrioterminas turi sudaryti ne mažiau 50% amortizacijos periodo. Kaip matom išlentelės reikalaujama, kad nuomos laikas sudarytų 70-80% naudotino laiko.Tuomet nusidėvėjimo laikas yra lygus įrengimų nuomos laikui ir likutinėvertė nėra didelė. Tačiau ji turi būti ne mažesnė negu apskaitinė.Dažniausiai ji būna nurodyta lizingo sutartyje. Tai įpareigoja nuomininkąrūpintis įrengimais, nes jeigu faktinė vertė bus mažesnė už sutartą, jisprivalės sumokėti skirtumą. Sutartyje būtina numatyti, kad lizingo gavėjas negali atsisakyti turtonuomos anksčiau sutartyje nurodyto termino. Priešingu atveju jis turisumokėti davėjui kompensaciją, lygią likusių nuomos mokėjimų sumai.Lizingo mokėjimų rūšys.

6 pav. Lizingo mokėjimų rūšys

2.3. Lizingo patrauklumas

2.3.1. Lizingo privalumai nuomininkui

1. Lizingas suteikia iki 100% lėšų turto įsigijimui. Dažnai nereikalaujama išankstinių mokėjimų ar depozitų.2. Lizingas “neužšaldo” kapitalo, galima daugiau kapitalo skirti apyvartinėms lėšoms, kurios būna labai reikalingos kiekvienos įmonės veiklai. Tai suteikia įmonei didesnį likvidumą.3. Nuomos mokesčiai, užfiksuoti lizingo kontrakte, padeda numatyti ir apskaičiuoti išlaidas, prognozuoti pinigų srautus.4. Lizingas suteikia užtikrintumą, nes nenutraukiama sutartis, skirtingai nuo overdrafto, kuris turi būti būtinai apmokėtas pareikalavus.5. Lizingas suteikia galimybę apsisaugoti nuo infliacijos. Įranga gali būti įsigyjama dabartine kaina, o nuomos mokesčiai mokami iš būsimų pajamų.6. Lizingas gali neatsispindėti nuomininko balanse. Lizingas nėra skolinimasis, ir daugelyje šalių nėra apskaitos reikalavimų parodyti nuomojamą įrangą ir atitinkamus būsimų nuomos mokesčių įsipareigojimus nuomininko balanse.7. Lizingas padeda išvengti paskolų ėmimo ir kapitalo investicijų apribojimų.8. Lizingas padeda išvengti papildomos akcijų emisijos, ir tai apsaugo akcijas nuo galimo nuvertėjimo. Dažnai lizingas yra vienintelis būdas gauti finansavimą be papildomos akcinio kapitalo emisijos.9. Lizingas yra paprasta, nesudėtinga operacija. Lizingas minimizuoja administracinius kaštus ir supaprastina mokesčių ir apskaitos procedūras, dokumentaciją.10. Lizingas yra efektyvus mokesčių aspektu. Nuomos mokesčiai yra traktuojami kaip veiklos išlaidos ir minusuojamos dar prieš mokesčius.11. Leidžia atsižvelgti į įmonės veiklos ypatumus (sezoniškumas,

cikliškumas ir pan.).

2.3.2. Lizingo privalumai nuomotojui

1. Lizingas finansinėms institucijoms yra papildomas finansinis produktas, iš kurio galima gauti pelną šalia visų kitų finansinių paslaugų.2. Lizingas sumažina riziką. Daugelyje šalių yra lengviau ir pigiau nuomotojui atgauti išnuomotą įrangą, jeigu nuomininkas nevykdo įsipareigojimų, negu užstato ar paskolos atveju. Vis dėlto kartais neįmanoma gretai atgauti nuomojamą įrangą arba ji gali turėti žymiai sumažėjusią vertę, ypač jeigu buvo blogai prižiūrima. Be to, nuomininkas kartais gali savavališkai perduoti išnuomotą įrangą kam nors kitam.3. Lizingas gali padidinti pelningumą. Mokesčių nauda, atsirandanti dėl įrangos įsigijimo, daugelyje šalių yra paprastai perduodama nuomininkui, sumažinant nuomos mokesčius, tačiau nuomotojas taip pat gali gauti papildomą atpildą, suteikdamas šią paslaugą.4. Lizingas suteikia galimybę užmegzti ryšius su naujais gamintojais, tiekėjais. Dažnai nuomininkas pats randa tiekėją ir derasi dėl visų sąlygų, o nuomotojas skiria finansavimą, pats iš karto įsigydamas įrangą iš tiekėjo ir po to lizingo forma nuomodamas nuomininkui. Užmegzti kontaktai su įrangos gamintojais, tiekėjais gali būti panaudojami ateityje.5. Lizingo dokumentacija nesudėtinga tiek nuomininkui, tiek ir nuomotojui. Ji yra paprastesnė nei paskolos atveju.6. Lizingo kontraktas gali būti greitai užbaigiamas. Nuomininkas dažniausiai greitai priima sprendimus dėl lizingo;7. Užtikrina techninių priemonių ir paslaugų, kurių pardavimas kitomis sąlygomis nenaudingas ar negalimas, realizavimą.

2.3.3. Lizingo privalumai lizingo objekto tiekėjui (gamintojui)

1. Lizingo kompanija tampa pastoviu ir patikimu gamintojo partneriu, apmokančiu visą užsakymo vertę;2. Dėl lizingo atsiranda galimybė įtraukti į potencialių pirkėjų sąrašą tuos vartotojus, kurie dėl savų ir skolintų lėšų trūkumo nėra ekonominių gamintojo interesų sferoje, t.y. palieka jį be potencialaus pelno;3. Gamintoja pastoviai bendradarbiaujantis su lizingo kompanija, gali sumažinti išlaidas reklamai, vartotojų paieškai, rinkos tyrimams, nes šias paslaugas teikia lizingo kompanija.

2.3.4. Lizingo trūkumai

1. gavėjui duoda tik laikiną teisę naudotis įrengimais;2. gali kainuoti brangiau negu banko kreditas tiems patiems įrengimams įsigyti;3. nuomos mokestis mokamas per visą lizingo sutarties galiojimo laikotarpį, nes dėl mokslinės-techninės pažangos išnuomotas objektas gali būti neeksploatuojamas.

2.4. Lizingo įmokų skaičiavimo metodika

Paprastai lizingo sutarties šalys tariasi dėl lizingo įmokų mokėjimųtvarkos. Labiausiai paplitę šie įmokų skaičiavimo metodai:1. Pirmiausia apskaičiuojam tam tikra lizinguojamo turto dalis ir komisinis mokestis lizingo davėjui už suteiktą paslaugą, o po to apskaičiuojama eilinė lizingo įmoka bei bendra jų suma iš viso. Šį metodą pavadinsiu A metodu.2. Apskaičiuojama bendra lizingo įmokų suma, kuri išskaidoma periodinėmis turto dalies bei komisinio mokesčio lizingo davėjui už suteiktą paslaugą įmokomis. B metodas. Atlikti tyrimai rodo, kad lizingo įmokos, skaičiuojamos pagal abušiuos metodus, esant tiems patiems pradiniams duomenims, gali skirtis. Mes nenaudosime amortizacinių atskaitymų termino, kadangi lizingomokėjimų viena iš sudedamųjų dalių, atspindinti turto dalies dengimą,nebūtinai turi sutapti su amortizaciniais atskaitymais. Nors prigimtis tapati – turto, perduoto pagal išperkamosios nuomos sutartį, vertės dengimas.

2.4.1. A metodas

Metodo esmė: Kiekvieno periodo lizingo įmoka susideda iš turto daliesįmokos, komisinio mokesčio, apskaičiuoto nuo neišpirktos turto vertės,palūkanų už kreditą, draudimo ir kitų išlaidų, kurias patiria lizingodavėjas. Tai bendrą lizingo įmoką būtų galima išreikšti formule: [pic] (1)kur, S – bendra lizingo įmokų vertė, sumokama sutarties galiojimolaikotarpiu;A – turto dalies įmokos;B – lizingo davėjo komisiniai (palūkanos);Q – mokestis lizingo davėjui už kreditinius resursus, panaudotus įsigyjantlizingo sutarties objektą;R – lizingo sutarties objekto draudimo išlaidos, jei jas patyrė lizingodavėjas;D – kitos lizingo davėjo išlaidos, numatytos lizingo sutartyje. Tam kad supaprastintume lizingo įmokų skaičiavimą šiuo metodu,priimame, kad draudimo išlaidos tenka lizingo gavėjui (iš tikrųjųpraktikoje taip ir yra, kad lizingo gavėjas pats draudžia išperkamosiosnuomos objektą), kitų lizingo davėjo išlaidų nėra, o mokestis užkreditinius resursus įtraukiamas į lizingo davėjo komisinius. Toks palūkanų už kreditus ir komisinių apjungimas teisingas, kadangilizingo davėją domina bendras komisinių dydis, kurį nori gauti lizingodavėjas nepriklausomai nuo to ar lizingo davėjas ima kreditą, ar ne. Jeigu lizingo davėjas naudojasi kreditiniais resursais, tai grynasispelningumas nebus aukštas, o naudojant nuosavus piniginius resursuslizinguojamo turto pirkimui, pelnas bus lygus komisinių dydžiui. Taigi, formulę galima supaprastinti: [pic] (2) A ir B dydžiai skaičiuojami, remiantis tokiais samprotavimais:turto dalies įmokos lygios amortizacinių atskaitymų, apskaičiuotų sutartiesgaliojimo laikotarpiu, sumai, [pic] (3) A dydį galima apskaičiuoti ir pagal tokią formulę: [pic] (4)kur, C – balansinė turto vertė;H – metinė amortizacinių atskaitymų norma;T – lizingo sutarties periodų skaičius;i – lizingo įmokos eilės numeris ([pic]);m – mokėjimų skaičius per metus;N – bendras lizingo įmokų skaičius [pic];Ai – turto dalies įmoka i-tuoju periodu. Paprasčiausias atvejis, kai Ai lygus i-tojo periodo amortizaciniamsatskaitymams, t.y.: [pic], ([pic]) (5) Jei išperkamosios nuomos sutartis sudaroma ilgesniam laikotarpiui(pavyzdžiui, 4,5 metų) arba įmokos mokamos neperiodiškai (pavyzdžiui,pirmą, penktą, dešimtą ir dvyliktą mėnesį), skaičiavimo metodika išprincipo nesikeičia, tik dėl įvedamų papildomų koeficientų, formulės tampasudėtingesnės. Lizingo davėjo komisiniai apskaičiuojami kiekvieną periodąskaičiuojant sutartas palūkanas nuo neišpirktos lizinguojamo turto vertės: [pic], ([pic]) (6)kur, Bi – i-tojo periodo komisiniai;P – metinė palūkanų norma;A0 – turto įmoka 0-niu periodu (lygi nuliui). Lizingo įmoka i-uoju periodu bus lygi i-tojo periodo turto daliesįmokos ir komisinių sumai: [pic], ([pic]) (7)arba [pic], ([pic]) (8)kur, Ci – lizingo įmoka i-uoju periodu. Bendra lizingo įmokų suma bus lygi visų periodinių įmokų sumai: [pic] (9)arba [pic] (10) Jei turto dalies įmokas prilyginsime amortizaciniams atskaitymams, tai10 formulė atrodys taip: [pic] (11) Keičiant Ai, P, C, N, H, m dydžių reikšmes galima gauti optimaliąabiem sutarties šalims lizingo įmokų reikšmę. Mano nuomone, didžiausiasdėmesys kreipiamas į tai kiek lizinguojamas turtas pabrangsta, t.y. koksskirtumas susidaro tarp visos lizingo įmokų sumos (S) ir pradinėslizinguojamo turto vertės (Ai). Bendra lizingo įmokų suma ne tik nurodoma lizingo sutartyje, tačiau jivaidina svarbų vaidmenį analizuojant ekonominį lizingo projekto pagrindimą,t.y. leidžia tiek lizingo davėjui, tiek lizingo gavėjui įvertinti lizingoprojekto efektyvumą. Toliau pavyzdžiais įrodysime, kad siekiant sumažinti bendrą lizingoįmokų sumą, lizingo gavėjas turi greičiau dengti turto dalies įmokas. Likutinė turto vertė apskaičiuojama kaip skirtumas tarp balansinės irapmokėtos turto vertės: [pic] (12)kur, S0 – likutinė turto vertė. Jeigu lizingo įmokos apmokestinamos PVM, tai periodinės lizingoįmokos bei bendra lizingo įmokų suma, apskaičiuotos pagal (8)-(11)formules, didinamos PVM mokesčio suma, t.y. Ci ir S dauginamos iš (1+PPVM),kur PPVM= PVM tarifas (pvz., Lietuvoje 18%). Atsižvelgiant į tai, kad šis veiksmas grynai matematiškas,skaičiuojant lizingo įmokas į šį mokestį nekreipsime dėmesio. Jei sutarties objektas keletas prekių, kurių skirtingi amortizaciniaiatskaitymai, skaičiavimai atliekami kiekvienai prekei atskirai, o po tosumuojami. Dabar pateiksiu keletą pavyzdžių. Visais atvejais pradiniai duomenystie patys. Tai leis įvertinti sutarties finansines sąlygas priklausomai nuolizingo įmokų skaičiavimo metodų. Pradinės sąlygos: sutarties objekto vertė (S) 1.200,- vnt., metinėamortizacijos norma – 0,2 (H), komisiniai (P) – 0,2. Lizingo įmokos mokamoskas pusmetį (m=2). Objekto naudojimo trukmė – 5 metai. 1 pavyzdys. Sudaryta finansinio lizingo sutartis 4 metams su teise pasibaigussutarčiai įsigyti objektą už jo likutinę vertę. Turto dalies įmokos sutampasu amortizaciniais atskaitymais. Reikia apskaičiuoti bendrą lizingo įmokų sumą bei likutinę prekėsvertę.Kadangi sutarties terminas – 4 metai, o į metus mokama du kartus, taiiš viso bus 8 įmokos (N). Skaičiavimus pateikiu lentelėje. 2 lentelė|Periodas|Likutinė turto |Turto dalies |Komisiniai, |Lizingo ||, I |vertė, S0 |įmoka, Ai |Bi |įmoka, Ci ||1 |2 |3 |4 |5 ||1 |1200 |120 |120 |240 ||2 |1080 |120 |108 |228 ||3 |960 |120 |96 |216 ||4 |840 |120 |84 |204 ||5 |720 |120 |72 |192 ||6 |600 |120 |60 |180 ||7 |480 |120 |48 |168 ||8 |360 |120 |36 |156 ||Iš viso |240 |960 |624 |1584 |

Taigi bendra lizingo įmokų suma yra 1584 vnt., susidedanti iš 960 vnt.turto dalies įmokų ir 624 vnt. komisinio mokesčio. Sutarčiai pasibaigusturtas būtų išperkamas už 240 vnt. Bendra sutarties vertė, įskaitant ir turto pirkimą sutarčiaipasibaigus, yra 1824 vnt. 2 pavyzdys Šiame pavyzdyje sąlygos išlieka tos pačios kaip ir pirmame, tik įmokosmokamos kartą per metus. 3 lentelė|Periodas|Likutinė turto |Turto dalies |Komisiniai, |Lizingo ||, i |vertė, S0 |įmoka, Ai |Bi |įmoka, Ci ||1 |2 |3 |4 |5 ||1 |1200 |240 |240 |480 ||2 |960 |240 |192 |432 ||3 |720 |240 |144 |384 ||4 |480 |240 |92 |332 ||Iš viso:|240 |960 |668 |1628 |

Taigi bendra lizingo įmokų suma yra 1628 vnt., susidedanti iš 960vnt.turto dalies įmokų ir 668 vnt. komisinio mokesčio. Sutarčiai pasibaigusturtas būtų išperkamas už 240 vnt. Bendra sutarties vertė, įskaitant ir turto pirkimą sutarčiaipasibaigus, yra 1868 vnt. Palyginus gautus 1 ir 2 pavyzdžio rezultatus, matome, kad kuodažnesnės įmokos tuo mažesnė bendra įmokų suma, nes komisinis mokestisskaičiuojamas nuo neišpirktos turto vertės, kuri antrajame pavyzdyjedengiama lėčiau nei pirmajame. 3 pavyzdys Metinė turto dalies įmoka lygi amortizaciniams atskaitymams, kuriepirmą pusmetį sudaro 2/3, o kitą 1/3 dalį metinių amortizacinių atskaitymų.Kitos sąlygos išlieka tos pačios. 4 lentelė|Periodas|Likutinė turto |Turto dalies |Komisiniai, |Lizingo ||, I |vertė, S0 |įmoka, Ai |Bi |įmoka, Ci ||1 |2 |3 |4 |5 ||1 |1200 |160 |120 |280 ||2 |1040 |80 |104 |184 ||3 |960 |160 |96 |256 ||4 |800 |80 |80 |160 ||5 |720 |160 |72 |232 ||6 |560 |80 |56 |136 ||7 |480 |160 |48 |208 ||8 |320 |80 |32 |112 ||Iš viso |240 |960 |624 |1568 |

Bendra lizingo įmokų suma yra 1568 vnt., susidedanti iš 960vnt. turtodalies įmokų ir 608 vnt. komisinio mokesčio. Sutarčiai pasibaigus turtasbūtų išperkamas už 240 vnt. Gauta bendra sutarties vertė, įskaitant ir turto pirkimą sutarčiaipasibaigus, yra 1808 vnt. dar mažesnė nei gauta 1 pavyzdyje. Tai dar kartąpatvirtina, kad kuo greičiau dengiama turto dalis, tuo mažesnė galutinėįmokų suma. 4 pavyzdys Sudaroma finansinio lizingo sutartis penkiems metams. Sutartiesgaliojimo metu objektas pilnai nusidėvi, skaičiuojant vienodusamortizacinius atskaitymus. Bendra lizingo įmokų suma sudaro 1860,-vnt., iš kurių 660,- vnt.komisinis mokestis.

5 lentelė|Periodas|Likutinė turto |Turto dalies |Komisiniai, |Lizingo ||, i |vertė, S0 |įmoka, Ai |Bi |įmoka, Ci ||1 |2 |3 |4 |5 ||1 |1200 |120 |120 |240 ||2 |1080 |120 |108 |228 ||3 |960 |120 |96 |216 ||4 |840 |120 |84 |204 ||5 |720 |120 |72 |192 ||6 |600 |120 |60 |180 ||7 |480 |120 |48 |168 ||8 |360 |120 |36 |156 ||9 |240 |120 |24 |144 ||10 |120 |120 |12 |132 ||Iš viso |0 |1200 |660 |1860 |

Palyginus gautus rezultatus su 1 pavyzdžio rezultatais, matome, kadgauta suma 36,-vnt didesnė. Vadinasi, jei lizingo gavėjas planuoja įsigytiobjektą ir turi tam pakankamai lėšų, tai sudaręs sutartį 4 metams su teisenupirkti už likutinę vertę, jis sutaupys 36 vnt. Tačiau nereikia pamiršti,jog sudarant pirkimo-pardavimo sutartį dėl turto pirkimo už likutinę vertę,jam gali tekti sumokėti PVM mokestį, ir tada bus neaišku, kuri iš anksčiauaptartų sutarties schemų bus ekonomiškai naudingiausia lizingo gavėjui. Aptarsime pavyzdį, kuriame numatytas avansinis mokėjimas. Sumokėjęspradinę įmoką, lizingo gavėjas avanso dydžiu sumažina turto dalį. Todėlperiodines turto įmokas reikia skaičiuoti ne nuo visos turto vertės, o nuo

likusios, atėmus avansą. [pic] (13)kur, Ca – avansinės įmokos dydis.5 pavyzdys Sąlygos tokios pačios kaip 4 pavyzdyje, tik lizingo gavėjas sumokaavansą – 200 vnt. 6 lentelėje matome, kad naudojant skaičiavimo mechanizmą su avansiniumokėjimu, galime dar labiau sumažinti bendrą lizingo įmokų sumą.

6 lentelė|Periodas|Likutinė turto |Turto dalies |Komisiniai, |Lizingo ||, i |vertė, S0 |įmoka, Ai |Bi |įmoka, Ci ||1 |2 |3 |4 |5 ||0 |1200 |200 |0 |200 ||1 |1000 |100 |100 |200 ||2 |900 |100 |90 |190 ||3 |800 |100 |80 |180 ||4 |700 |100 |70 |170 ||5 |600 |100 |60 |160 ||6 |500 |100 |50 |150 ||7 |400 |100 |40 |140 ||8 |300 |100 |30 |130 ||9 |200 |100 |20 |120 ||10 |100 |100 |10 |110 ||Iš viso |0 |1200 |550 |1750 |

Kadangi turto dalies dengimas atitolinamas, tai lizingo davėjas turipadengti lizingo davėjo prarastą naudą. Todėl prieš pradedant mokėtilizingo įmokas, susidaro komisinių “įsiskolinimas”, kurį reiktų pridėtiprie pirmos būsimos lizingo įmokos. Tariamas įsiskolinimas apskaičiuojamas:a) skaičiuojant procentus nuo pradinio kapitalo: [pic] (14) [pic] (15)kur, L – praleistų lizingo įmokų skaičius;(B – komisinio mokesčio įsiskolinimo suminis dydis L periodub) skaičiuojant procentus nuo komisinių: [pic] (16) Remiantis šiomis formulėmis, pažiūrėsime kaip apasikeis lizingo įmokųdydis.6 pavyzdys Sąlygos kaip 4 pavyzdyje, tik lizingo gavėjas pirmais metais atleistasnuo lizingo įmokų. Lyginant su 4 pavyzdžio rezultatais, matome, kad bendra lizingo įmokųsuma išaugo dėl padidėjusio komisinio mokesčio 120,-vnt. Todėl atidedantlizingo įmokas bendras lizingo projektas lizingo gavėjui dar labiaupabrangsta. 7 lentelė|Periodas|Likutinė turto |Turto dalies |Komisiniai, |Lizingo ||, i |vertė, S0 |įmoka, Ai |Bi |įmoka, Ci ||1 |2 |3 |4 |5 ||1 |1200 |0 |0 |0 ||2 |1200 |0 |0 |0 ||3 |1200 |150 |120+240 |510* ||4 |1050 |150 |105 |255 ||5 |900 |150 |90 |240 ||6 |750 |150 |75 |225 ||7 |600 |150 |60 |210 ||8 |450 |150 |45 |195 ||9 |300 |150 |30 |180 ||10 |150 |150 |15 |165 ||Iš viso |0 |1200 |780 |1980 ||* Pirmą lizingo įmoką sudaro 240,- vnt. įsiskolinimas bei 120,-vnt ||einamojo periodo komisinis mokestis |

7 pavyzdys Sąlygos tos pačios kaip ir 4 pavyzdyje, tik lizingo gavėjas naudojapagreitintą amortizaciją – pirmais metais atskaitoma 40% balansinės turtovertės (480,-vnt), kitais metais likusi turto dalis amortizuojamavienodomis sumomis (90,-vnt). 8 lentelė|Periodas|Likutinė turto |Turto dalies |Komisiniai, |Lizingo ||, i |vertė, S0 |įmoka, Ai |Bi |įmoka, Ci ||1 |2 |3 |4 |5 ||1 |1200 |240 |120 |360 ||2 |960 |240 |96 |336 ||3 |720 |90 |72 |162 ||4 |630 |90 |63 |153 |

8 lentelės tęsinys|1 |2 |3 |4 |5 ||5 |540 |90 |54 |144 ||6 |450 |90 |45 |135 ||7 |360 |90 |36 |126 ||8 |270 |90 |27 |117 ||9 |180 |90 |18 |108 ||10 |90 |90 |9 |99 ||Iš viso |0 |1200 |540 |1740 |

Pagreitintos amortizacijos metodas leidžia 120,-vnt sumažinti bendraslizingo įmokas. Kadangi pirmais metais sumokama didelė dalis turto,komisiniai, skaičiuojami nuo neišpirktos turto vertės, gaunami mažesni. 8 pavyzdys Sąlygos kaip ir 1 pavyzdyje, tik likusią turto dalį 240,-vnt sumoka nesutarčiai pasibaigus, o mokėdama likusią turto dalį lygiomis dalimissutarties galiojimo laikotarpiu. 9 lentelė|Periodas|Likutinė |Turto |Išperkamo |Komisiniai|Lizingo ||, i |turto |dalies |Turto vertės |, Bi |įmoka, Ci || |vertė, S0 |įmoka, Ai |dalies įmoka,| | || | | |A0i | | ||1 |2 |3 |4 |5 |6 ||1 |1200 |120 |30 |120 |270 ||2 |1050 |120 |30 |105 |255 ||3 |900 |120 |30 |90 |240 ||4 |750 |120 |30 |75 |225 ||5 |600 |120 |30 |60 |210 ||6 |450 |120 |30 |45 |195 ||7 |300 |120 |30 |30 |180 ||8 |150 |120 |30 |15 |165 ||Iš viso |0 |960 |240 |540 |1740 |

Bendra lizingo įmokų suma 1740,-vnt., iš kurių 1200,-vnt turto daliesįmokos (960+240) ir 540,-vnt komisinių. Palyginus bendrą lizingo įmokų sumą su 1 pavyzdžio rezultatais,matome, kad šiame pavyzdyje gauta lizingo projekto vertė mažesnė 84,-vnt. 9 pavyzdys Sąlygos tokios pat kaip 4 pavyzdyje, tik komisinių dydis kiekvienaismetais didinamas 4 vienetais. 10 lentelė|Periodas|Likutinė turto |Turto dalies |Komisiniai, |Lizingo ||, i |vertė, S0 |įmoka, Ai |Bi |įmoka, Ci ||1 |2 |3 |4 |5 ||1 |1200 |120 |120 |240 ||2 |1080 |120 |108 |228 ||3 |960 |120 |115,2 |235,2 ||4 |840 |120 |108 |228 ||5 |720 |120 |100,8 |220,8 ||6 |600 |120 |84 |204 ||7 |480 |120 |76,8 |196,8 ||8 |360 |120 |57,6 |177,6 ||9 |240 |120 |43,2 |163,2 ||10 |120 |120 |21,6 |141,6 ||Iš viso |0 |1200 |828 |2028 |

Dėl didėjančio komisinio tarifo, lizingo įmokos, lyginant su 4pavyzdžio rezultatais, išaugo 168,-vnt. Lizingo sutarties šalims kartais gali tekti perskaičiuoti lizingoįmokas. Ši problema dažnai iškyla šalyse, kurioms būdinga infliacija.Taigi, jei sutarties šalys nuspręs perskaičiuoti lizingo įmokas, tai josgalės padaryti, jei tai bus numatyta lizingo sutartyje. Tai pabandysiupavaizduoti kitu pavyzdžiu. 10 pavyzdys Sąlygos tokios pačios kaip ir 6 pavyzdyje, tačiau kiekvienais metais,pradedant antrais, turtas perskaičiuojamas pagal tokius koeficientus:1,5;1,4; 1,3; 1,2; 1,1. Pirmas koeficientas naudojamas perskaičiuojant turto vertę pasibaiguspirmiems metams, paskutinis – paskutiniams metams. Bendra lizingo įmokų suma 3669,296 vnt.

11 lentelė|Periodas|Likutinė turto |Turto dalies |Komisiniai, |Lizingo ||, i |vertė, S0 |įmoka, Ai |Bi |įmoka, Ci ||1 |2 |3 |4 |5 ||1 |1200 |120 |120 |240 ||2 |1080 |120 |108 |228 ||3 |1440 |180 |144,4 |324,4 ||4 |1260 |180 |126 |306 ||5 |1512 |252 |152,2 |404,2 ||6 |1260 |252 |126 |378 ||7 |1310,4 |327,6 |131,04 |458,64 ||8 |982,8 |327,6 |98,28 |425,88 ||9 |786,24 |393,12 |78,624 |471,744 ||10 |393,12 |393,12 |39,312 |432,432 ||Iš viso |0 |2545,44 |1123,856 |3669,296 |

2.4.2. B metodas

Šis metodas remiasi finansinės nuomos teorija – lizingo įmokų srautųdabartinė vertė lygi turto įsigijimo su visomis papildomomis išlaidomisvertei. Remiantis sutarties sąlygomis apskaičiuojamos lizingo įmokosperiodais, kurios skaidomos į turto dalies ir nuomos mokesčių (komisinių)įmokas. Lizingo įmokos skaičiuojamos remiantis įmokų išdėstymo laikekoeficiento pagalba: [pic], [pic] (17)kur, Ci – lizingo įmoka i-uoju periodu;C – turto vertė;a – įmokų išdėstymo laike koeficientas nustato turto dalies ir komisiniomokesčio dydį periodinėje lizingo įmokoje. Įmokų išdėstymo laike koeficientas priklauso nuo įmokų skaičiaus beikomisinių dydžio. Jei įmokos mokamos periodiškai, kiekvieno periodo pabaigoje irdengiama visa turto dalis, šis koeficientas skaičiuojamas pagal formulę: [pic] (18)kur, P – metinis komisinių dydis (palūkanų norma);N – bendras įmokų skaičius;m – įmokų skaičius per metus. Kai apskaičiuojama lizingo įmoka, po to išskiriama turto dalis beinuomos mokesčiai (komisiniai) pagal formules: [pic], (19) [pic], [pic] (20) [pic], [pic] (21) [pic], [pic] (22)kur, S0i – likutinė turto vertė po (i-1)- osios įmokos. Jei lizingo gavėjas sumoka avansą ir pradeda mokėti lizingo įmokasnuo pirmo periodo, tai pagal 17 formulę turto vertė imama atėmus avansinęįmoką. Jeigu lizingo gavėjas sumoka avansą, lygų “x” periodinėm lizingoįmokom, ir pradeda mokėti įmokas po “x” periodų, tai atidėjimo koeficientasapskaičiuojamas pagal formulę: [pic], (23)kur, x – periodų skaičius, už kuriuos sumokėtas avansas. Jei sutartyje numatytas turto išpirkimas už jo likutinę vertę, taiatitinkamai koreguojama 17 formulė: [pic], (24)kur, VN – diskonto norma, apskaičiuojama pagal formulę: [pic], (25) Tokiu būdu, antrasis narys 24 formulėje išreiškia likutinės turtovertės dabartinę vertę po N mokėjimų, kitaip sakant, diskontuotą P/m dydžiuturto vertę. Pateiksime keletą skaičiavimų remiantis šia metodika. Skaičiavimoduomenys tie patys kaip ir pirmoje metodikoje. Turto pradinė vertė (C)1200,-vnt., metinė amortizacijos norma (H) 0,2, komisiniai (P) 0,2, įmokosmokamos kas pusmetį (m=2), turto naudojimo trukmė 5 metai. 11 pavyzdys Finansinis lizingas su pilna amortizacijaC =1200; m=2; T= 5; N=10; P=0.2. [pic] [pic], [pic] 12 lentelė|Periodas|Likutinė turto |Turto dalies |Komisiniai, |Lizingo ||, i |vertė, S0i |įmoka, Ai |Bi |įmoka, Ci ||1 |2 |3 |4 |5 ||1 |1200 |75.29447390 |120 |195.2944739 ||2 |1124.705526 |82.82392124 |112.4705526 |195.2944739 ||3 |1041.881605 |91.10631337 |104.1881605 |195.2944739 ||4 |950.7752915 |100.21694470 |95.07752915 |195.2944739 ||5 |850.5583468 |110.23863290 |85.05583468 |195.2944739 ||6 |740.3197076 |121.26250310 |74.03197076 |195.2944739 ||7 |619.0572045 |133.33875340 |61.90572045 |195.2944739 ||8 |485.6684511 |146.72762870 |48.56684511 |195.2944739 ||9 |338.9408224 |161.40039160 |33.89408224 |195.2944739 ||10 |177.5404308 |177.54043080 |17.75404308 |195.2944739 ||Iš viso |0 |1200.0 |752.9447386 |1952.9447386 |

Gauta bendra lizingo įmokų suma, lyginant su 11 pavyzdžiu, gaunama 92vnt didesnė. 12 pavyzdys Finansinio lizingo suatrtis 4 metams su galimybe už 240,- vntišsipirkti turtą sutarčiai pasibaigus (opciono teisės gali ir nebūti).C =1200; m=2; T= 4; N=8; P=0.5, S0=240. [pic] [pic] [pic][pic] 13 lentelė|Periodas|Likutinė turto |Turto dalies |Komisiniai, |Lizingo ||, i |vertė, S0i |įmoka, Ai |Bi |įmoka, Ci ||1 |2 |3 |4 |5 ||1 |1200 |83.9462569 |120 |203.9462569 ||2 |1116.053743 |92.34088256 |111.6053743 |203.9462569 |

13 lentelės tęsinys|1 |2 |3 |4 |5 ||3 |1023.712861 |101.55749708 |102.3712861 |203.9462569 ||4 |922.1378898 |111.73246790 |92.21378898 |203.9462569 ||5 |810.4054219 |122.90571470 |81.04054219 |203.9462569 ||6 |687.4997072 |135.19628620 |68.74997072 |203.9462569 ||7 |552.3034210 |148.71591480 |55.23034210 |203.9462569 ||8 |403.5875062 |163.58750620 |40.35875062 |203.9462569 ||Iš viso |240 |960.0 |671.5700550 |1631.5700550 |

Lyginant 12 ir 1 pavyzdžio gautus rezultatus, matome, kad 12 pavyzdyjegauta bendra lizingo įmokų suma didesnė 47 vnt. 13 pavyzdys Finansinis lizingas su pilna amortizacija, avansiniu mokėjimu ir beįmokų atidėjimo.C =1200; m=2; T= 5; N=10; P=0.2; Ca=200. [pic] [pic], [pic] 14 lentelė|Periodas|Likutinė turto |Turto dalies |Komisiniai, |Lizingo ||, I |vertė, S0i |įmoka, Ai |Bi |įmoka, Ci ||1 |2 |3 |4 |5 ||0 | |200 | |200 ||1 |1000 |62.7453949 |100 |162.7453949 ||2 |937.2546051 |69.01993437 |93.72546051 |162.7453949 ||3 |868.2346707 |75.92192781 |86.82346707 |162.7453949 ||4 |792.3127429 |83.51412059 |79.23127429 |162.7453949 ||5 |708.7986224 |91.86553265 |70.87986224 |162.7453949 ||6 |616.9330897 |101.05208590 |61.69330897 |162.7453949 ||7 |515.8810038 |111.15729450 |51.58810038 |162.7453949 ||8 |404.7237093 |122.27302400 |40.47237093 |162.7453949 ||9 |282.4506853 |134.50032630 |28.24506853 |162.7453949 ||10 |147.9503590 |147.95035900 |14.79503590 |162.7453949 ||Iš viso |0 |1200.00 |627.4539488 |1827.4539488 |

Lyginant 13 ir 5 pavyzdžio gautus rezultatus, matome, kad 13 pavyzdyjegauta bendra lizingo įmokų suma didesnė 77.45 vnt. 14 pavyzdys Finansinis lizingas su pilna amortizacija, avansinis mokėjimas,dengiantis dviejų periodų turto dalies ir komisinių įmokas.C =1200; m=2; T= 5; N=10; P=0.2; x=2. [pic] [pic], [pic] 15 lentelė|Periodas|Likutinė turto |Turto dalies |Komisiniai, |Lizingo ||, I |vertė, S0i |įmoka, Ai |Bi |įmoka, Ci ||1 |2 |3 |4 |5 ||0 |0 |0 |0 |327.2016562 ||1 |0 |0 |0 | ||2 |0 |0 |0 | ||3 |872.7983438 |76.32099372 |87.27983438 |163.6008281 ||4 |796.4773501 |83.95309309 |79.64773501 |163.6008281 ||5 |712.5242570 |92.34840240 |71.25242570 |163.6008281 ||6 |620.1758546 |101.58324260 |62.01758546 |163.6008281 ||7 |518.5926120 |111.74156690 |51.85926120 |163.6008281 ||8 |406.8510451 |122.91572360 |40.68510451 |163.6008281 ||9 |283.9353215 |135.20729590 |28.39353215 |163.6008281 ||10 |148.7280255 |148.72802550 |14.87280255 |163.6008281 ||Iš viso |0 |1200.00 |436.008281 |1636.008281 |

Kaip ir buvo tikėtasi, lizingo įmokų skaičiavimų rezultatai pagal dvimetodikas su tais pačiais pradiniais duomenimis gavosi skirtingi. Be to,pagal antrą metodiką bendros lizingo įmokų sumos lyginant su pirmąja gavosišiek tiek didesnės. Pagrindinė priežastis – antroje metodikoje naudojamadabartinė lizingo įmokų vertė. Mano nuomone, pirmoji metodika gana paprasta ir aiški, antroji –tiksliau apskiuočiuoja piniginius srautus. Sudarant lizingo sutartį, šalys gali pasirinkti pagal kurią metodikąskaičiuoti įmokų dydžius. Taip pat galimas ir kitas skaičiavimo būdas, jeijis tenkina abi sutarties šalis. Paprastai lizingo sąlygas diktuoja lizingo davėjas, todėl jamdažniausiai ir tenka lemiamas vaidmuo pasirenkant įmokų skaičiavimo tvarką.

2.5. Lizingo potencialios naudos nuomininkui įvertinimo metodai

Yra du alternatyvūs būdai lizingo kaštų ir pelno įvertinimui:1. Ekvivalentinės palūkanų normos (EIR) metodas Atsako į klausimą: Kokia yra palūkanų norma už banko paskolą įrangospirkimo finansavimui, kuri nebūtų nei geresnė, nei blogesnė negu sudarantlizingo kontraktą?2. Grynosios dabartinės vertės (NPV) metodas Atsako į klausimą: kokia yra nuostolio ar pelno dabartinė vertė,vertinant pinigų srautus, paėmus banko paskolą ar nusipirkus įrangą,lyginant su dabartine verte, vertinant pinigų srautus lizingo atveju? Toliau pateiktas pavyzdys iliustruoja šių metodų taikymą. Tarkime, turimešias pradines sąlygas:

Turto įrangos kaina 1.000,00$ Įsigijimo data 1990m. gruodžio 31 d. Pirminiai lizingo terminai Trys metiniai mokėjimaipo 400,00$ Antriniai lizingo terminai Neribotas laikotarpis Nuomininko metų pabaiga Gruodžio 31 d. Mokesčių mokėjimo data Gruodžio 31 d. po vieneriųmetų Mokesčių norma 50% Banko paskolų palūkanų norma 13% per metus

Įvertinimas šiek tiek skirsis, priklausomai nuo to, ar nuomininkas yramokesčių mokėtojas, ar ne (dėl daugybės kitų įsipareigojimų, arba tai yravyriausybinis subjektas ir pan.).

2.5.1. Ekvivalentinės palūkanų normos (EIR) metodas

Remiantis šiuo metodu, kai nuomininkas nėra mokesčių mokėtojas, numatomivisi pinigų srautai, kylantys iš lizingo kontrakto, nusprendus nuomotiįrangą, o ne ją pirkti, tuomet apskaičiuojam diskonto norma, pagal kuriąvisų pinigų srautų (įplaukų ir išlaidų) dabartinė vertė būtų lygi nuliui.Kitaip tariant, būsimų nuomos mokesčių dabartinė vertė pagal tą diskontonormą turi būti lygi įrangos kainai:

16 lentelė|Data |Turto vertė$ |Nuomos |Diskonto norma |Dabartinė vertė|| | |mokesčiai$ |(9,7% per | || | | |metus) | ||1990.12.3|1.000 |- |1,000 |1.000 ||1 | | | | ||1991.12.3|- |(400) |0,912 |(365) ||1 | | | | ||1992.12.3|- |(400) |0,931 |(322) ||1 | | | | ||1993.12.3|- |(400) |0,757 |(303) ||1 | | | | || |1.000 |(1200) | | |

Pateiktoje lentelėje pavaizduota, kad jeigu nuomininkas galėtų gautipaskolą įrangos pirkimui su 9,7% per metus palūkanų norma, grąžinantpaskolą per tris metus ir mokant po 400$ kiekvienais metais, jam nebūtųskirtumo, ar imti šią paskolą, ar sudaryti lizingo kontraktą prieš taiapibrėžtomis sąlygomis. Taigi, jeigu banko paskolos palūkanų norma didesnė negu lizingoatveju, nuomininkui labiau apsimoka sudaryti lizingo kontraktą, o jeigumažesnė – imti paskolą. Aprašytu atveju yra geriau pasinaudoti lizingu. Jeigu tokiomis pačiomis anksčiau apibrėžtomis sąlygomis lizingokontraktą sydarytų nuomininkas, kuris yra mokesčių mokėtojas, jo pinigųsrautai atrodytų taip: 17 lentelė|Data |Kaina/ |Palūkanos |Mokesčiai |Pinigų srautas || |(nuoma) |(17,6%/m) |(50%) ($) | || |($) |($) | | || | | | |Metinis ($) |Bendras ($)||90.12.31|1.000 |- |- |1.000 |1.000 ||91.12.31|(400) |176 |(500) |(724) |276 ||92.12.31|(400) |49 |112 |(239) |37 ||93.12.31|(400) |7 |176 |(217) |(180) ||94.12.31|- |(32) |196 |164 |(16) ||95.12.31|- |- |16 |16 |- || |(200) |200 |- |- |- |

Komentarai: • Palūkanos yra skaičiuojamos nuo bendro pinigų srauto • Palūkanos sąlygoja mokesčių sumažinimą, bet mokesčių efektas pasireiškia po 1 metų po palūkanų mokėjimo, pavyzdžiui, mokesčiai mokami 1992 m. gale bus : 50%x(400$-176$)=112 • į 1995m. palūkanas (17,6%x16$=3$) nėra atsižvelgiama

Esant palūkanų normai už paskolą 17,6% per metus, nuomininkui nebūtųjokio skirtumo, ar pirkti įrangą už paskolą, ar nuomoti lizingo būdu. Tuo tarpu šiuo konkrečiu atveju labiau apsimoka imti paskolą ir pirktiįrangą, nes 13% per metus už paskolą yra mažiau negu 17,6%, sudarantlizingo kontraktą.

2.5.2. Grynosios dabartinės vertės (NPV) metodas

Pagal grynosios dabartinės vertės metodą nuomininkas, nemokantismokesčių, galėdamas gauti banko paskolą už 13% per metus, esant anksčiauapibrėžtoms pradinėms sąlygoms, vertina savo potencialią naudą šiuoprincipu: 18 lentelė|Data |Nuomos mokesčiai ($) |Diskonto norma |Dabartinė vertė || | |(13% per metus)* |(1990.12.31) ($) ||1991.12.3|400 |0,885 |354 ||1 | | | ||1992.12.3|400 |0,783 |313 ||1 | | | ||1993.12.3|400 |0,693 |277 ||1 | | | ||Bendra visų nuomos mokesčių dabartinė vertė |944 ||Dabartinė įrangos kaina | ||NPV – nauda iš lizingo | || |1.000 || |56 |

*Diskonto norma pateikta, skaičiuojant NPV metodu, yra ta pati, kaip irpalūkanų norma už banko paskolą.

Iš pateikto pavyzdžio matome, kad esant 13% per metus palūkanų normaiuž banko paskolą, įrangos kaina yra didesnė už būsimų nuomos mokesčiųdabartinę vertę, todėl lizingas yra naudingas. Taigi, nuomininkas sudaręslizingo kontraktą, turėtų 56$ didesnę naudą negu pasiskolintų 1.000$ ir užtą paskolą pirktų įrangą. Nuomininkas – mokesčių mokėtojas pagal grynosios dabartinės vertėsmetodą savo potencialią naudą vertina šiuo principu:

19 lentelė|Data |Kaina/ |Mokesčiai |Iš viso($) |Diskonto |Dabartinė || |(nuoma) ($)|(50%) ($) | |norma (7,09%|vertė ($) || | | | |per metus) |(1990.12.31|| | | | | |) ||1990.12.3|1.000 |- |1.000 |1,000 |1.000 ||1 | | | | | ||1991.12.3|(400) |(500) |(900) |0,934 |(841) ||1 | | | | | ||1992.12.3|(400) |200 |(200) |0,872 |(174) ||1 | | | | | ||1993.12.3|(400) |200 |(200) |0,814 |(163) ||1 | | | | | ||1994.12.3|- |200 |200 |0,760 |152 ||1 | | | | | || |(200) |100 |(100) |- |(26) |

*Kai nuomininkas yra mokesčių mokėtojas, diskonto norma apskaičiuojamakitu principu negu tuomet, kai nuomininkas nemoka mokesčių (tuomet diskontonorma lygi palūkanų už banko paskolą normai).

Kadangi prieina tam tikras laiko tarpas nuo palūkanų mokėjimo ikimokesčių sumažinimo to pasekoje, diskonto norma nuomininkui – mokesčiųmokėtojui nustatoma pagal šią formulę: r2=r1-r1xT/(1+(r1xT))n (26) r1 – palūkanų norma už paskolą prieš mokesčius, iš kurios išvedama grynoji norma r2 – grynoji norma T – mokesčių norma n – mokesčių mokėjimo uždelsimas Taigi, šiuo atveju, kai vidutinis mokesčių uždelsimas yra 18 mėn., busapskaičiuojama taip: r2=0,13-0,13×0,5/(1+(0,13×0,5))1,5=7,09% per metus Taigi, grynoji dabartinė vertė pateiktame pavyzdyje yra neigiama. Taireiškia, kad nuomininkui būtų brangiau sudaryti lizingo kontraktą negu imti1.000$ paskolą už 13 % metinių palūkanų ir pirkkti įrangą. Vertinant abiem metodais (EIR ir NPV), gavome tą patį rezultatą, t.y.esant nurodytoms sąlygoms, kai nuomininkas nėra mokesčių mokėtojas, jamlabiau apsimoka sudaryti lizingo kontraktą, o kai nuomininkas yra mokesčiųmokėtojas – imti banko paskolą ir pirkti įrangą. Tačiau kartais būna atvejų, kai, vertinant EIR ir NPV metodais, gaunamiskirtingi rezultatai. Tuomet turėtų būti labiau atsižvelgiama į NPV metodą. Pavyzdžiui, turime tokias pradines sąlygas: Yra du lizingo pasiūlymai. Įrangos kaina – 1.000$. Artimoje ateityjenenumatoma, kad kompanija mokės mokesčius. Lizingų sąlygos yra šios: 20 lentelė| |1-as lizingas |2-as lizingas ||Terminas |3 metai |7 metai ||Metiniai nuomos |388,03$ |205,40$ ||mokesčiai | | ||EIR nuomininkui |8% per metus |10% per metus ||Paskolos palūkanų norma|15% per metus |15% per metus ||NPV |114$ |145$ |

Taigi, reikia nuspręsti, ar kompanija iš visso turi pasinaudotilizingu, ir jeigu taip, tai kuriuo. Kompanija turėtų nuomoti įrangą lizingo būdu, kadangi abu lizingaituri mažesnę EIR (ekvivalentinę palūkanų normą) negu palūkanų norma užbanko paskolą (15%per metus), taip pat abu lizingai turi teigiamą NPV(grynąją dabartinę vertę). Pasirinkdama vieną iš lizingų, kompanija turėtųpasirinkti antrąjį, kadangi antrojo lizingo atveju gaunama didesnėdabartinė vertė negu pirmojo.

2.6. Lizingo potencialios naudos nuomotojui įvertinimo metodai

Nuomotojo požiūriu įrangos pirkimas lizingui turi daugumą paskoloscharakteristikų, todėl, ir sudarant lizingo kontraktą, nuomotojuisvarbiausia nustatyti efektyvias palūkanų normas. Įvertinimui naudojami du pagrindiniai metodai:1. Vidinio pelningumo (IRR) metodasDualios pelningumo normos (DRR) metodas

2.6.1. Vidinio pelningumo (IRR) metodas

Lizingo potencialios naudos nuomotojui įvertinimui bus naudojamos tospačios pradinės sąlygos, kaip ir nuomininko atveju:

Apskaičiavimas šiuo metodu yra identiškas nuomininko potencialiosnaudos apskaičiavimui pagal EIR metodą, tik pinigų srautai busatvirkštiniai: 21 lentelė|Data |Kaina/ |Palūkanos |Mokesčiai |Pinigų srautas || |(nuoma) |(17,6%/m) |(50%) ($) | || |($) |($) | | || | | | |Metinis ($) |Bendras ($)||90.12.31|(1.000) |- |- |(1.000) |(1.000) ||91.12.31|400 |(176) |500 |724 |(276) ||92.12.31|400 |(49) |(112) |239 |(37) ||93.12.31|400 |(7) |(176) |217 |180 ||94.12.31|- |32 |(196) |(164) |16 ||95.12.31|- |- |(16) |(16) |- || |200 |(200) |- |- |- |

Esmė yra ta, kad lizingo kontrakto galiojimo metu nuomotojas, po metųnuo kontrakto pradžios pradėjęs gauti nuomos mokesčius, dvejus metus galireinvestuoti gautas sumas. Šio metodo trūkumas yra tai, kad daromaprielaida, jog reinvestuotos lėšos uždirba tokį patį pelną kaip patslizingas, nors realiai lėšos labai retai reinvestuojamos su ta pačia pelnonorma. Taigi, tikslesniam įvertinimui buvo sukurtas dualios pelningumo normos(DRR) metodas.

2.6.2. Dualios pelningumo normos (DRR) metodas

Šio metodo pagrindinis skiriamasis bruožas yra tai, kad iš ankstonumatoma palūkanų norma, kuri bus gauta už reinvestuojamas lėšas ir kuripaprastai yra žymiai mažesnė negu laukiama pelno norma iš lizingo. Tarkime, turime tas pačias sąlygas, kai ir vertinant IRR metodu, tikdaroma prielaida, kad pelno norma už reinvestuojamas lėšas yra 7% permetus. Tuomet nuomotojo pinigų srautai atrodys taip:

22 lentelė|Data |Kaina/ |Palūkanos |Mokesčiai |Pinigų srautas || |(nuoma)|(17,6%/m) |(50%) ($) | || |($) |reinvestuojam| | || | |os lėšos (7%)| | || | | | |Metinis ($) |Bendras ($)||90.12.31|(1.000)|- |- |(1.000) |(1.000) ||91.12.31|400 |(166) |500 |734 |(266) ||92.12.31|400 |(44) |(117) |239 |(27) ||93.12.31|400 |(4) |(178) |218 |191 ||94.12.31|- |14 |(198) |(184) |7 ||95.12.31|- |- |(7) |(16) |- || |200 |(200) |- |- |- |

Taigi, duali pelningumo norma yra 16,6 % per metus, t.y. 1% mažiaunegu 17,6 % IRR. Duali pelningumo norma atspindi maksimalią palūkanų normą,kurią nuomotojas gali mokėti už finansinius išteklius, nepatirdamasnuostolio (įvertinant ir numatytą pelną už reinvestuojamas lėšas). Jeigunuomotojas turi pigesnį finansavimo šaltinį negu duali pelningumo norma,tas skirtumas bus jo pelnas. Pavyzdžiui, jeigu nuomotojas turės finansiniokapitalo šaltinį savo investavimui į lizingą už 13% per metus, jo brutopelnas 3,6% (16,6% – 13% = 3,6%).

2.7. Padėtis pasaulinėje lizingo rinkoje

2.7.1 Lizingo atsiradimo istorija

Laikoma, jog visi ekonominiai teisiniai santykiai, susiję su lizingu,priklauso šiuolaikiniams ūkiniams santykiams. Tačiau taip iš tikrųjų nėra.Dokumentai liudija, jog nuoma žmonijai žinoma nuo senų laikų. Išperkamosios nuomos sutarties ištakos siekia net Aristotelio laikus(384/383-322 m.pr.Kr.). Būtent Aristotelis teigė, kad “turto esmė yra jonaudojime, o ne teisėje į jį”. Kitaip sakant, tam kad gautum kažkokį taipelną nebūtina turėti turto, pakanka tik teisės juo naudotis ir iš togauti pajamas. Nuomos sutartys buvo paplitusios IV a. pr.Kr. P.Baltus ir B.Majorknygoje “Europos lizingo mokykla” rašė, kad tokios sutartys buvo sudaromosSenovės Šumero valstybėje. Uro mieste rastos molinės lentelės liudija apiežemės ūkio įrankių, žemės, vandens šaltinių, buivolų ir kitų gyvūnų nuomą.Šios 1984m. rastos molinės lentelės pasakoja apie šventikus – nuomotojus,sudarinėjusius sutartis su vietiniais fermeriais. Tačiau senieji Šumerovalstybės dokumentai nenurodo konkrečios lizingo atsiradimo datos ir tainereiškia, jog tokios nuomos sutartys nebuvo sudarinėjamos anksčiau. Anglų istorikas T.Clark, nagrinėjęs Hamurabio įstatymus, priimtus apie1775-1750 m. pr. Kr., rado keletą straipsnių, kuriuose labai smulkmeniškaibei įvairiapusiškai išnagrinėti nuomos bei nuomos mokesčių variantai, turtoužstato aplinkybės. Kitos Senovės civilizacijos, įskaitant graikus, romėnus, egiptiečius,laikė nuomą patraukliu, prieinamu ir kartais netgi vieninteliu būdu įsigytižemės, įrankių bei naminių gyvulių. Senovės finikiečiai, garsėję kaip puikūs jūreiviai bei prekeiviai,nuomojo laivus. Daugybė trumpalaikių nuomos sutarčių garantavo laivo suekipažu įsigijimą. Šiuolaikinėmis sąlygomis tokios operacijos vadinamos“šlapiu” lizingu. Senovės Romos teisėje taip pat buvo apibrėžti turtiniai santykiai,susiję su turto valdymu, tačiau be nuosavybės teisės į jį. Kaip rodo istoriniai šaltiniai nuomojami buvo ne tik žemės darbųįrankiai, tačiau ir karinė technika. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose lizingo operacija paminėta 1066metais, kai Vilhelmas Užkariautojas išsinuomavo iš Normandijos pirkliųlaivų Britanijos salų puolimui. Ši operacija nebuvo pamiršta, ir praėjusdviems amžiams, sudaryta pirmoji oficiali lizingo sutartis – kryžiuočiai,ruošdamiesi eiliniam kryžiaus žygiui, šiuo būdu įsigijo karo amunicijos. XVI amžiuje išperkamąja nuoma Venecijos pirkliai įsigydavo taislaikais brangių inkarų. Grįžę iš kelionių, inkarus grąžindavo savininkams,kurie juos vėl išnuomodavo. Analogiškos operacijos buvo ir Anglijoje. Vienas iš pirmųjų norminiųaktų, reguliavusių santykius labai panašius į lizingo sutarties, buvo1284m. priimtas Velso įstatymas (Statue of Wales). 1572 metais Anglijojepriimtas įstatymas, leidžiantis “tikrąjį”, o ne “menamąjį” lizingą, t.y.nuomos sutartimis buvo laikomos tik tos sutartys, kurios buvo pasirašomos“protingomis” sąlygomis. Kadangi tuo metu paplito sutartys, kuriomissiekiant apgauti kreditorius, buvo slepiama, kas iš tikrųjų yra turtosavininkas, o kas tik nuomininkas. XX a. vystantis pramonei Anglijoje,išaugo lizinguojamų prekių skaičius. Didžiausias vaidmuo čia teko sparčiaibesivystančiai geležinkelio bei anglies kasybos pramonei. Anglies kasyklų savininkai iš pat pradžių pirko vagonus angliespervežimui, tačiau vėliau tai pasirodė ekonomiškai nenaudinga (augo angliesgavyba, atsidarydavo naujos šachtos, reikėjo vis daugiau vagonų). Mažosįmonėlės ryžosi pasinaudoti susidariusia situacija – jos pirko vagonus irjuos išnuomodavo geležinkelio transporto kompanijoms. Atsirado kompanijos,kurių vienintelis tikslas buvo garvežių ir vagonų nuoma. Po kiek laikoįmonė į sąlygas įtraukė nuomininkui opciono teisę nupirkti vagonus,pasibaigus lizingo sutarčiai. Viena iš šios sąlygos atsiradimo priežasčių –kai egzistuoja turto įsigijimo perspektyva ateityje, tai nuomininkaitaupiai ir atsargiai naudojosi išnuomotu turtu, jį labiau saugo. Tokiossutartys buvo vadinamos nuomos-pardavimo sutartimis. Jos davė pagrindąoperatyvinio lizingo atsiradimui. Terminas “lizingas” pradėtas vartoti praėjusio šimtmečio pabaigoje,kai amerikiečių bendrovė “Bell” nutarė ne vien pardavinėti, bet ir nuomotitelefono aparatus, kurių negalėjo pirkti mažiau pasiturintys piliečiai. Tuopat metu augant lizingo operacijų apimtims, išaugo ir transporto priemoniųišperkamoji nuoma. 30-aisiais metais H.Ford labai sėkmingai savo verslepanaudojo lizingo operacijas. Tačiau automobilių pardavimo išperkamosiosnuomos būdu “tėvu” laikomas Z.Frenk – pardavimų agentas iš Čikagos, kurispirmasis pasiūlė ilgalaikę automobilių išperkamąją nuomą. Tačiau tikroji revoliucija šioje finansavimo srityje Amerikoje įvyko50-aisiais metais, kai masiškai pradėta lizinguoti: technologiniaiįrengimai, mašinos ir mechanizmai, laivai, lėktuvai ir t.t. JAV vyriausybė,įvertinusi šį reiškinį, operatyviai įgyvendino lizingo skatinimo programą. Pirmoji specializuota lizingo bendrovė Jungtinėse Amerikos Valstijosebuvo įkurta 1952 metais “United States Leasing Corporation” (įkūrėjas –Henry Shonfeld). 1960-ųjų metų pabaigoje JAV lizingo operacijų apyvarta jaubuvo vienas milijardas dolerių. Nuo šeštojo dešimtmečio pabaigos lizingas

ėmė plisti ir Europoje. Štai 1979 metais įregistruota per 50 mlrd. JAVdolerių vertės lizingo operacijų. 1982 metai ypač svarbūs aviacinei technikai. Tais metais McDonnelkorporacija lizingo pagalba sugebėjo išsikovoti dalį rinkos parduodamalėktuvus DC-9-80. McDonnel koncepcija buvo pavadinta “fly before buy”(“pirmiau skristi nei pirkti”). 1988 metais lizingo apyvarta siekė jau 250 mlrd. JAV dolerių. ŠiaurėsAmerikoje lizingo būdu kasmet atnaujinama 25-30% visos naudojamos įrangos.Anglijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Ispanijoje išperkamąja nuoma įsigyjama13-17% naujų įrengimų, Italijoje, Olandijoje – 12-14%, Danijoje – 8-10%.Pagal lizingo operacijų apimtį absoliučia išraiška Europoje pirmaujaVokietija. Pajamos iš kilnojamojo turto lizingo toje šalyje 1994 metaissiekė 19,2 mlrd. ekiu (apie 24 mlrd. JAV dolerių). Europoje maždaugketurios iš penkių lizingo bendrovių yra dukterinės bankų įmonės. Baltijosšalių išperkamosios nuomos lyderė yra Estija, nes daugiausia šios šalieslizingo rinkos užima kaimynė Suomija. Latvijoje veikia šešiolika. Pasaulyje daugiausia lizingo būdu parduodami lengvieji automobiliai(38,8%), pramonės įrengimai (24,3%), kompiuteriai ir orgtechnika (13,9%),krovininiai automobiliai (13,8%), lėktuvai, vagonai, laivai (4,2%).Automobiliai ir kitų transporto priemonių lizingas Lietuvoje taip patlaikomas itin perspektyviu rinkos segmentu. 80-aisiais ir 90-ųjų metų pradžioje lizingas sėkmingai vystėsi visuosežemynuose. Tam įtakos turėjo lizingo, kaip paslaugos šiame versledalyvaujančioms šalims teikiami privalumai, o taip pat atskirų valstybiųvyriausybių parama šiame versle. Neatsitiktinai lizingas užima svarbią vietą kapitalo rinkoje. Kaikuriose išsivysčiusiose šalyse lizingui tenka daugiau kaip 30% naujųinvesticijų. Per paskutinius 15 metų London Financial Group duomenimislizingo operacijų apyvarta išaugo beveik 5 kartus ir 1994 metais sudarė356,4 mlrd. USD. 23 lentelė Lizingo operacijų apyvarta žemynuose (mlrd. USD)

|Žemynas |Metai || |1980 |1985 |1989 |1993 |1994 ||Š.Amerika |37,7 |80,8 |126,8 |132,5 |148,0 ||Europa |13,2 |24,7 |98,0 |79,9 |87,5 ||Azija |6,3 |25,9 |65,3 |81,0 |99,2 ||Australija |4,4 |3,9 |7,3 |4,9 |5,9 ||Afrika |0,5 |1,2 |3,0 |2,0 |4,7 ||P.Amerika |1,5 |1,6 |2,0 |9,31 |1,1 ||Viso: |63,6 |138,1 |302,4 |309,6 |356,4 |

Šaltinis: Leasing Finance. London: Euromoney Books. – 1990., P.4, WorldLeasing Year Book 1996, p.2.

Paveiksle parodyta kiekvieno žemyno dalis bendrame lizingo verle 1994metais. 7 pav. Žemynų lyginamasis svoris pasauliniame lizingo versle Didžiausia dalis lizingo operacijų tenka trims žemynams: Š.Amerikai,Azijai, ir Europai, kuriose 1994 metais lizingo operacijos sudarė 93,9%pasaulinės lizingo apyvartos. 1989 metais šių žemynų apyvarta sudarė 95,9%pasaulinės rinkos. Iki 1993 metų pagal lizingo operacijų apyvartą pirmavoŠ.Amerika, antra – Europa, trečia – Azija. 1993 metai pasižymėjo tuo, kadantrą vietą užėmė Azija, nustumdama į trečią Europą. Šis įvykis susijęs sustipria ekonomine krize, apėmusia Europą 1991 metų pabaigoje, ir audringulizingo vystymusi tokiose Azijos šalyse, kaip Pietų Korėja, Hong-Kongas,Indonezija. Ypač nepalankūs lizingui buvo 1992-1993 metai. Tai tiesiogiai susijęsu paaštrėjusia ekonomine krize išsivysčiusiose Vakarų Europos šalyse.Pasaulinė lizingo operacijų apyvarta sumažėjo beveik 10% – nuo 345,3 mlrd.USD 1991m. iki 309,6 mlrd. USD 1993m. Jei lizingo operacijų apyvartos 1992m. krito Š.Amerikoje, Europoje irAzijoje, tai 1993m. apyvartų mažėjimas pastebimas tik Europoje. Tai buvogana ryškus apyvartų smukimas, kad net lizingo operacijų apyvartų augimasJAV, Azijoje ir kituose regionuose, neatsvėrė pasaulinės apyvartossumažėjimo 4%. Lizingui Europoje 1993 metai buvo “juodi”, kai pastarųjųoperacijų apyvarta nukrito 79,9 mlrd. USD. Ekonominė krizė Europą palietėlabiau nei JAV ir Japoniją. Jau 1994m. pastebimas Europoje lizingooperacijų apyvartos augimas. Nepaisant to, kad likusių trijų kontinentų (P.Amerika, Australija irAfrika) lyginamasis svoris bendroje pasaulinėje lizingo apyvartoje sudaronežymią dalį (1994m. –6,1%), tačiau lizingo verslas čia sėkmingai vystosiir užima svarbią vietą investicinėje veikloje. Lyginant su 1989 metais šieregionai užėmė papildomai 1,2% pasaulinės rinkos. Ypač dinamiškai lizingas vystėsi 1990-aisiais metais P.Amerikoje, kuridabartiniu metu užima ketvirtą vietą. Jos nepalietė pasaulinė lizingokrizė. 1990-1994 metais pastebimas pastovus lizingo operacijų augimas,kurios išaugo beveik penkis kartus. Viena iš šio žemyno šalių Brazilija –patenka į didžiausių lizingo šalių dešimtuką. 1994 metais lizingo operacijų apyvarta P.Amerikoje lyginant su 1993metais išaugo 18,9%, Australijoje – 21,2%, Afrikoje – 135,5%.

2.7.2. Lizingo ypatybės atskirose šalyse

a) JAV

JAV tenka apie puse visos pasaulinės lizingo apyvartos. 1986m. JAVįrangos parduota išperkamosios nuomos būdu už 85 mlrd.USD. Viena iš pagrindinių greito lizingo vystymosi JAV priežasčių – mokesčiųlengvatos: pagreitinta amortizacija ir mokesčių lengvata investicijoms.Pavyzdžiui, įrangos pirkimas už 100.000,-USD, investicijų lengvata – 10%.Tačiau tokios nuolaidos galioja tik tada, kai sutartis atitinka nuomaikeliamus reikalavimus: – lizingo sutarties trukmė ne mažiau 30 metų; – lizingo sutarties pratęsimas galimas, įvertinus įrenginio rinkos kainą; – nepirkti įrenginio mažiau už protingą kainą, pvz., 1 USD; – lizingo kompanija neprivalo peržiūrėti mokėjimų grafiko. Iki 1977 metų firmos galėjo įsigyti įrengimų išperkamosios nuomosbūdu, nerodydamos jų savo balansuose. Todėl įmonės, turinčios jau nemažusfinansinius įsipareigojimus, galėjo įsigyti įrangos, nerodydamos išaugusiosįsiskolinimų sumos. Tokiu būdu tikroji skola buvo slepiama nuo investuotojųir kreditorių. 1976 metais priimtas įstatymas, kuriame buvo keletas punktų: – nuosavybės teisė pasibaigus sutarčiai pereina nuomininkui; – lizingo sutartis suteikia galimybę jai pasibaigus nupirkti turtą pigiau rinkos vertės; – sutarties trukmė daugiau arba lygi 75% turto naudingo naudojimo laiko. Paskutiniu metu išaugo grįžtamojo lizingo (naftos tankeriai,geležinkelio konteineriai, kompiuteriai, lėktuvai), operatyvinio lizingo(transporto priemonės, spausdinimo įrenginiai) reikšmė.

b) Didžioji Britanija

Įvedus kai kurių mokesčių lengvatų, Didžiojoje Britanijoje lizingassparčiau ėmė vystytis tik po 1970 metų. Kompanijos iš apmokestinamų pajamųgalėjo 100% nurašyti investicijas. Kompanijos šiomis mokesčių lengvatomisgalėjo pasinaudoti tik ataskaitinių metų pabaigoje. Todėl jei įmonėinvestavo metų pradžioje, ji turėjo kurį laiką laukti naudos iš šiosmokesčių lengvatos. Tačiau jei ji parduodavo įrengimus lizingo kompanijaiir po to jį iš pastarosios nuomodavosi (su sąlyga, kad lizingo įmoneifinansiniai metai baigiasi anksčiau), tai nauda iš mokesčių lengvatųpasinaudodavo greičiau. 24 lentelė|Finansiniai metai |Mokesčiai,% |Pirmųjų metų nuolaida, % ||Iki 1983/84 |52 |100 ||1983/84 |50 |100 ||1984/85 |45 |75 ||1985/86 |40 |50 ||1986/87 |35 |25 || ir toliau | | |

Lizingo įmonės stengėsi kurti savo filialus su skirtingomisfinansinių metų pasibaigimo datomis. Investicijų mokesčių lengvataneatlygintina, tačiau atgal ji sugrįžta per mokesčių mokėjimus. Vėliaumokesčiai buvo mažinami pamažu, tačiau tai ne iš karto atsiliepė lizingovystymuisi. Tolimesnė lizingo raida priklausys nuo investicijų apimčių,nepelningai dirbančių įmonių skaičiaus ir įmonių sprendimų įsigytipagrindinių priemonių lizingo pagalba.c) Prancūzija Ši finansavimo forma labai paplito Prancūzijoje, ypač jos rūšis“credit buy”. 1967 metų balandyje įkurta pirmoji kompanija “Lokafrance”.Dabar Prancūzijoje lizinguojami lėktuvai, malūnsparniai, laivai, baržos,konteineriai, medicininė įranga, spausdinimo mašinos ir kt. įrengimai.Viena didžiausių Prancūzijos lizingo kompanijų “BNP/Bail”, kurią sudarokompanijos “Natio Equipment, “Natio Location”, “Natio Energie”,“Locafinance”, “Natiofail”, “Natiocredifail”. Lizinguoti kilnojamąjį turtąpradėta 1960 metais, o Lizingo įstatymas priimtas 1966 metais, kuris įvedėmokesčius perleidžiant teises į įrengimus perparduodant nuomotojui,perleidžiant tretiesiems asmenims, apmokestino kainos skirtumą tarpbalansinės prekės vertės ir tos kainos, už kurią parduodama prekė. 25 lentelė|Amortizacijos laikotarpis |Minimali kontrakto trukmė ||3 metai |3 metai ||4 metai |3 metai ||5 metai |4 metai ||6-7 metai |5 metai ||8 metai |6 metai ||10 metai |7 metai |

Likutinė vertė sudaro nuo 1% iki 7% pradinės prekės vertės. Nuomosmokesčiai mokami kas mėnesį, kas 3 mėnesius, kas 6 mėnesius, kartą permetus. Nuomos mokesčiai gali būti vienodo dydžio, mažėjantys , didėjantys. 26 lentelė|Operacijų skaičius ||Metai |1985 m. |1986 m. |1987 m. I pusmetis||SIKOMI |1135 |1465 |894 ||Ne SIKOMI nariai |312 |555 |275 |

Nekilnojamo turto lizingas taip pat apibrėžtas 1966 metų įstatymo.1967 metais įkurta Operacijų nekilnojamuoju turtu pramonės ir prekybossrityse taryba (SIKOMI). Tai akcinė bendrovė kurios įstatinis kapitalasnemažesnis kaip 10mln frankų. SIKOMI lizingo kompanijoms suteikiamosmokesčių lengvatos: pagreitinta amortizacija, 85% apmokestinamo pelnoneapmokestinamas pelno mokesčiu. Paprastai nekilnojamo turto sutarčių trukmė 15-20 metų. Sutarčiųobjektai – žemė, statiniai, pavieniai darbai, įrengimai.d) Austrija Austrijoje vidutinė sutarties trukmė priklausomai nuo sutartiesobjekto svyruoja nuo 2 iki 5 metų. Sutartyje nėra numatyta opciono teisėsutarčiai pasibaigus nusipirkti objektą arba galimybės pratęsti sutartį.Sutarties galiojimo metu sudaromas naujas kontraktas naujam eksploatacijosperiodui arba vedamos derybos dėl objekto pirkimo. Kaip Vokietijoje, taip ir Austrijoje lizingo vystymuisi pagrindeįtakos turėjo nuomos įstatymo priėmimas. Austrijoje lizingas vystosi jaudaugiau kaip 25 metus. Lizingo būdu netgi įsigyjami vaikų darželiai,mokyklos. Remiantis 1984 metų įstatymu, tam kad pasinaudotum mokesčiųlengvatomis, sutarties trukmė turi neviršyti 40-90% bendro sutartiesobjekto naudojimo laiko ir sutarties objektas turi būti savarankiškaselementas. Viena iš pagrindinių Austrijos lizingo kompanijų – “Reifeisenleasing”.

Italija

Pirma lizingo kompanija Italijoje susikūrė 1963 metais. Šiuo metuItalijos lizingo asociacija vienija 50 kompanijų. Stambiausia italų lizingokompanija “Lokafit” lizinguoja žemės ūkio mašinas, darbo įrengimus, ofisoįrangą, kompiuterius, nekilnojamą turtą, transporto priemones. Šios įmonėssteigėja “Bank Nasional de Lavoro”, įkūrusi firmas Vokietijoje,Prancūzijoje, JAV, Kinijoje, Ispanijoje.f) Švedija Švedijoje lizingas atsirado 60-ųjų metų pradžioje. Paprastai šiomisoperacijomis naudojosi smulkios ir vidutinės įmonės. Bankai reikalavo tamtikrų įsipareigojimų. Iš pradžių buvo sudaromos sutartys, pagal kuriasprekės tiekėjas įsipareigodavo atpirkti prekę, jei klientas neįvykdydavosavo įsipareigojimų lizingo kompanijai. Augant konkurencijai tarp lizingokompanijų, šis pardavėjo įsipareigojimas sutartyse sutinkamas vis rečiau irrečiau. Vidutinė sutarties trukmė paprastai trunka 3-5 metus, išskirtiniaisatvejais iki 9 metų.

Apibendrinant apžvelgtas Vakarų Europos šalis, JAV, Japoniją matome,jog: – lizingo operacijomis pagrinde užsiima ne bankai, o jų specializuotos įmonės; – lizingo operacijos stiprina ekonomikos sektorių, sukurdamos sąlygas strategiškai svarbių šakų vystymuisi, stimuliuoja kapitalo atėjimą į gamybinę sferą; – tam tikrų mokesčių lengvatų įvedimas skatina lizingo operacijų vystymąsi.

3. Tyrimai ir jų rezultatai

3.1. Lizingo rinkos Lietuvoje analizė

Lietuvoje lizingo bendrovės pradėjo steigtis 1995m. Legaliai veiktijoms leido 1994m. gruodžio mėn. priimtos Komercinių bankų įstatymopataisos, apskaitą reglamentuojantys aktai. Plečiantis lizingo veiklaiLietuvoje išryškėjo pagrindinės, dažniausiai naudojamos lizingo rūšys – taifinansinis bei veiklos lizingas. Tuo tarpu Finansinį lizingąreglamentuojančio įstatymo šiuo metu Lietuvoje nėra, tiesa, Teisingumoministerija bei Ekonomikos ir privatizavimo institutas prie Ūkioministerijos rengia lizingo įstatymo projektą. Todėl šiuo metu pagrindiniaiteisiniai dokumentai, reglamentuojantys ūkio subjektų tarpusavio santykius,yra ūkinės sutartys, nuomą bei kreditavimą reglamentuojantys aktai. Lietuvoje viena po kitos kuriasi lizingu besiverčiančios kompanijos ,nors šio verslo aplinka, ekspertų teigimu, nėra ideali ir neatitinkaEuropos šalių praktikos. Įstatymų spragas pajunta įmonės ar verslininkai,besinaudojantys lizingo paslaugomis. Dėl įstatyminių kliuvinių jospabrangsta, o specialistų siūlomos pataisos padėčiai pagerinti stringavaldininkų stalčiuose. Siekdami sutvarkyti šios veiklos teisinę bazę, didžiausių lizingobendrovių vadovai įregistravo Lietuvos Lizingo Asociaciją (LLA). Pagal

įmonių registrą apie 1100 įmoniųtarp kitų savo veiklos rūšių nurodė irlizingą. 27 lentelė

Tačiau į LLA kelias atviras tik toms, kurios iš lizingo veiklos permetus gauna ne mažiau kaip 70% bendrųjų pajamų. LLA šiuo metu vienija 9narius, 3 iš jų yra užsienio bankų dukterinės kompanijos. 28 lentelė

Kaip matome iš pateiktų lentelėse duomenų, pagrindiniai Lietuvoslizingo rinkos lyderiai – UAB “Vilniaus banko lizingas” bei UAB “Hanzalizingas”, kurių lizingo portfelis 1999 09 30 buvo atitinkamai – 221 mln.Ltir 138 mln.Lt. LLA duomenimis, UAB “Vilniaus banko lizingas” priklausė44,1%, UAB “Hanza lizingas” – 34,5%, UAB “Hermis lizingas” – 8,3%, LTBlizingas – 6,4%. Šiemet UAB “Vilniaus banko lizingas” prisijungęs UAB“Hermis lizingas” dar labiau padidino valdomą rinkos dalį. 1999 metailizingo rinkai nebuvo lengvi – visos Lietuvos išperkamosios nuomos rinkosportfelis per 1999 metų 9 mėneius sumažėjo 6,1% iki 585 mln.Lt. Bendroviųvadovai tvirtina, kad vis daugiau dėmesioskiriama ne kiekybei, o lizingoportfelio kokybei gerinti. Realiai kiekvienos lizingo bendrovės dalį rinkoje įvertinti sunka,kadangi ne visos jos pateikia duomenis LLA. Be to, bendrovės skirtingaisuvokia lizingo sąvokas, todėl nevienodai pateikia duomenis spaudoje. Tikrapainiava dėl lizingo portfelio sąvokos. Vienos bendrovės skelbia joms darnegrįžusią sumą, kitos tuo metu galiojančių sutarčių finansinę sumą. Kaip jau minėta anksčiau Lietuvoje paplitusios dvi lizingo rūšys:finansinis ir veiklos. Šių lizingo rūšių pasiskirstymą tarp lizingobendrovių pateiksime lentelėje. 29 lentelė

Lizingo rinka Lietuvoje gana sparčiai auga, įsisavinamos naujoslizingo paslaugos, atsiranda vis daugiau klientų, pageidaujančių įsigytiturtą lizingo būdu. Nepaisant Rusijos krizės, per 1998m. daugelio lizingokompanijų portfeliai augo ir padidėjo 1,5-2 kartus. Lietuvos lizingo rinka 2000 metais turėtų augti – ekspertai kalba apie10%. Manoma, kad rinka plėsis ne tik dėl padidėjusio pardavimo, bet ir dėlnaujų finansinių paslaugų paklausos. Viena naujausių išperkamosios nuomospaslaugų – nekilnojamojo turto lizingas, pernai sudaręs apie 3% visolizingo portfelio, šiemet jis turėtų sudaryti 5-8% lizingo rinkosportfelio. Lietuvos lizingo asociacija, stebėdama lizingo rinką, nagrinėja ir joplėtrą pagal šakas bei kitokius požymius. 30 lentelė Lietuvos Lizingo Asociacijos narių portfelio pagal lizingo objektų rūšį palyginamoji lentelė 1999 09 30

3.2. Alternatyvių finansavimo šaltinių Lietuvoje įvertinimas

Šiuo metu transporto priemonės bei nekilnojamas turtas vienapaklausiausių prekių. Norėdamos turėti laisvų apyvartinių lėšų ir pirkdamosnekilnojamąjį turtą, transporto priemones, nemažai įmonių naudojasi bankoteikiamomis paskolomis. Tačiau pastaruoju metu jos vis dažniau naudojasi irkita bankų teikiama paslauga – lizingu. Iš atliktos Lietuvoje veikiančiųlizingo bendrovių portfelių analizės pagal turto rūšis matome, kad lengvųjųautomobilių ir kitų transporto priemonių finansavimas sudaro apie dutrečdalius lizingo bendrovių finansuojamų projektų vertės. Automobiliųprekybos atstovybių Lietuvoje darbuotojai taip pat tvirtina, kadsuaktyvėjusi lizingo bendrovių veikla smarkiai padidino naujų automobiliųpaklausą. Prekybos automobiliais ar kitomis prekėmis pagyvėjimas – tai naudašalies ekonomikai ir verslininkams. Kiekvienas parduotas automobilis –papildomos pajamos šalies biudžetui ir verslininkams. Atliekant investicinio projekto ekonominį įvertinimą labai svarbuįvertinti projekto finansavimo būdą, jo kaštus. Fizinis ar juridinis asmuo,taip pat turėtų labai gerai įvertinti savo finansines galimybes, nes dėlįvairių priežasčių jis gali patirti rimtų nuostolių. Šioje dalyje pabandysiu palyginti išperkamosios nuomos ir paskolossąlygas, paanalizuoti teigiamus ir neigiamus šių finansavimo būdų aspektus. Vienas iš pagrindinių lizingo privalumų – galimybė naudotis norimudaiktu neturint pakankami pinigų jam įsigyti. Tereikia susirasti norimąlizingo objektą (transporto priemonę, nekilnojamąjį turtą) ir lizingobendrovei sumokėti administracinį mokestį bei pradinę įmoką. Turtą nuperkair jį įmonei naudotis perduoda lizingo bendrovė. Palyginti su paskola lizingas turi daug pranašumų. Norint gautipaskolą, bankui reikia įkeisti turtą, kurio vertė bent trečdaliu didesnė užsuteikiamą paskolą. Vadinasi, įmonės neturinčios turto arba turinčios jonepakankamai, neturi daug galimybių gauti paskolą turtui įsigyti. Lizingobendrovės klientui nereikia turto užstatui. Lizingas ypač aktualus tiemsverslininkams, kurie yra sudarę perspektyvius verslo planus, tačiau jiemsįgyvendinti neturi reikiamo pinigų kiekio ir negali jų pasiskolinti banke,nes neturi užstato. Savotišku turto užstatu lizingo sandėryje tampa patslizingo objektas, kuris lizingo bendrovės nuosavybe būna tol, kolnesumokamas paskutinis pinigų įnašas. Tiesa, neseniai kai kurie bankai pradėjo siūlyti paskolas, kuriųgrąžinimą būtų galima garantuoti perkamo turto įkeitimu. Tačiau toks, pvz.,nekilnojamojo turto, pirkimo būdas, nors ir palankesnis paskolos gavėjui,yra nepalankus turto pardavėjui. Pirma, pardavėjas pinigus už turtą gaunane iš karto, kaip daugeliu atvejų, kai jį perka lizingo bendrovė, o tiktuomet kai baigiamos visos procedūros, susijusios su turto įregistravimupirkėjo vardu ir įkeitimu. Tai gali trukti ir mėnesį. Antra, turtasįregistruojamas pirkėjo vardu, įkeičiamas kitam asmeniui ir tik tada už jįsumokama. Pardavėjas tam tikrą laiką, neturi nei pinigų, nei turto, be to,šis dar įkeičiamas. Perkant tokiu būdu įmonei gali būti sunkiau susitartisu pardavėju, be to, paskolos, kai įkeičiamas tik perkamas turtas, dar nėralabai paplitusios. Jos dažniausiai suteikiamos butams, gyvenamiesiemsnamams pirkti. Taigi, įmonėms, neturinčioms įkeičiamo turto, arba savo turtą jauįkeitusioms bankams už paimtas paskolas, lizingas yra ben parankiausiasbūdas ilgalaikiam turtui įsigyti. Išlaidas, kurias patiria ūkio subjektas, pasirašęs su lizingo bendrove sutartį, sudaro:– vidutinis pabrangimas per metus;– vienkartinis administracinis mokestis;– lizinguojamo turto draudimas;– turto vertinimo išlaidos;– turto notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, registracijos išlaidos. Paskolos atveju, ūkio subjektas moka:– metines palūkanas;– administravimo mokestį;– įsipareigojimo mokestį;– paskolos išansktinio grąžinimo administravimo mokestį;– turto vertinimo išlaidas;– turto notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, registracijos, įkeitimo išlaidas;– įkeisto turto draudimą. Lietuviai dar nepriprato dirbti su lizingo bendrovėmis, todėl dažnaineteisingai traktuoja kai kurias sąvokas. Pagrindinė klaida, kurią daroeiliniai klientai, yra ta, kad pabrangimo koeficientą lygina su metinėmispalūkanomis ir stebisi, kad automobilio pabrangimas skaičiuojamas nuo visosjos vertės, nors klientas iš pradžių sumoka trečdalį turto kainos už savopinigus. Metinės palūkanos tiek paskolos atveju skaičiuojamos nuo kreditolikučio, kai banko klientas grąžina dalį paskolos, tiek lizingo atveju –nuo neišpirktos turto vertės. Kliento patogumui, kad jis galėtųapsiskaičiuoti, kiek jam mokėti į mėnesį, buvo įvestas šis koeficientas.Pavyzdžiui, automobilio kaina – 30.000,-Lt, pradinis įnašas – 20%,sutarties trukmė – 24 mėnesiai, mokama kas mėnesį, pabrangimo koeficientas– 6,32% (14,5% metinių palūkanų). Apskaičiuosime mėnesio įmoką.1. apskaičiuojame, kiek iš viso sumokame už automobilį per du metus [pic]Lt2. mėnesio įmoka apskaičiuojama, iš prieš tai gautos sumos atėmus pradinę įmoką ir gautą skirtumą padalinus iš visų įmokų skaičiaus: [pic]Lt Taip pat galima apskaičiuoti pabrangimo koeficientą ir nuo neišpirktosturto vertės. Įmokos tiek vienu, tiek kitu atveju gaunamos tos pačios,tačiau pabrangimo koeficientas skaičiuojamas nuo neišpirktos turto vertėsyra didesnis (šiuo atveju 7,90%), todėl lizingo bendrovės skelbiapabrangimo koeficientą skaičiuojamą nuo viso vertės, kuris psichologiškaiklientui yra mažesnis. Palūkanos tiek paskolos atveju, tiek lizingo yrapanašios. Bankas tiek per lizingo bendrovę, tiek tiesiogiai norėdamas,pritraukti naudingą klientą gali sumažinti metinių palūkanų normą, tuosumažindamas gaunamas pajamas iš palūkanų. Tačiau pritraukęs klientą įbanką, jis gali uždirbti pajamų iš kitų banko paslaugų. Todėl įvertintimetines palūkanas tiek paskolos, tiek lizingo atveju sudėtinga. Administravimo mokesčio dydis panašus – paskolos 0,3-1,0% nuo paskolossumos, lizingo atveju – 0,5-1,0% nuo turto vertės. Turto draudimo skirtumai labiau išryškėja kai investicinio projektotikslas – transporto priemonės įsigijimas. Nes įsigyjant nekilnojamąjįturtą ar išperkamosios nuomos būdu, ar įkeičiant nekilnojamą turtą paskolosatveju, turto draudimo išlaidos tos pačios. Lizinguojant automobilį lizingo bendrovė be išimčių reikalauja, kadklientas savo lėšomis automobilį apdraustų. Draudžiant naują automobilį,draudimo bendrovei reikia sumokėti apie 5% nuo jo vertės įnašą. Taiplizingo bendrovė apsidraudžia, kad ji nenukentėtų, jeigu automobilis buspavogtas arba nukentės avarijos metu. Tai naudinga ir vairuotojui, kurisnepatirs nuostolių nelaimės atveju. Tačiau jeigu automobilis perkamas užbanke gautą kreditą, reikalavimo būtinai jį apdrausti nėra. Tuomet bankaspageidauja, kad būtų apdraustas įkeičiamas turtas. Tačiau, pavyzdžiui, butodraudimas kainuoja gerokai pigiau nei automobilio (0,2-0,3%). Tačiauatsižvelgiant į tai, kad nauja transporto priemonė vis tiek paprastaidraudžiama CASCO draudimu, tai šiuo atveju draudimo išlaidos patiriamos dardidesnės. Turto vertinimo, notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo,registracijos išlaidos patiriamos abiem atvejais tos pačios. Tačiau,paskolos atveju klientas moka dar ir turto įkeitimo mokestį. Kai kurie finansų specialistai spaudoje rašo apie griežtas lizingosutarties sąlygas. Pastarieji perspėja būsimus išperkamosios nuomos(lizingo) bendrovių klientus, kad nereikėtų susižavėti tokių bendroviųskelbimais spaudoje, kadangi juose ne viskas pasakoma apie būsimąjįsandėrį. Klientui nepalankios detalės, galinčios jį net priverstipersigalvoti, paaiškėja tik prieš pasirašant sutartį su lizingo bendrove.Su tuo nenorėčiau sutikti, kadangi pasirašydamas paskolos sutartį arlizingo sutartį klientas turi ją perskaityti, išsiaiškinti neaiškiassutarties sąlygas. Visa tai jis gali atlikti pradinio pokalbio metu su šiųfinansinių institucijų darbuotojais. Tie patys skeptikai akcentuoja tai , kad lizingo bendrovė turi teisępasiimti automobilį, jeigu piniginiai įnašai nemokami bent du mėnesius. Tuoatveju klientui negrąžinami ne tik mėnesiniai mokėjimai, bet ir pradinisįnašas įsigyjant automobilį. Šiuo atveju žmogui geriau imti kreditą banke.Jeigu jis nesugeba kredito grąžinti, bankas perima įkeistą turtą ir vėliaujį parduoda. Padengęs savo išlaidas už išduotą kreditą, pinigų likutįbankas grąžina kredito gavėjui. Tai realus variantas, kadangi dabar bankųišduodami kreditai sudaro tik apie pusę įkeisto nekilnojamojo turto vertės.Su šiuo teiginiu taip pat nesutinku. Manau, kad tiek banko, tiek lizingobendrovės tikslas – nėra atsiimti išperkamosios nuomos būdu perduotąvaldyti turtą, ar už paskolą įkeistą turtą, o uždirbti pajamas iš savotiesioginės veiklos. Jei klientas dėl tam tikrų aplinkybių vėluoja mokėtipagal grafiką, informuoja apie tai bendroves, nėra piktybinis klientas,manau, kad tiek lizingo bendrovė, tiek bankas neskubės atimti turto, o

bandys kartu spręsti susidariusią problemą. Vienas iš variantų paminėtųanksčiau galimas ir lizingo atveju. Didelę įtaką lizingo bendrovės klientams turi bendra šalies ekonomikosįtaka. Vidutines ir nekintamas pajamas gaunantis lizingo bendrovės klientasgali nesugebėti atsiskaityti už automobilį net dėl nuo jo nepriklausančiųpriežasčių. Jeigu atsitiktų, kad Lietuvoje būtų atsisakyta valiutų valdybosmodelio, lito kursas, palyginti su kitomis užsienio šalių valiutomis, galipasikeisti. Litui nuvertėjus, pavyzdžiui, 50%, tie pat sumažėtų irrealiosios žmogaus pajamos. Niekada nebūna taip, kad tik nuvertėjus pinigams, žmogaus atlyginimaspadidėtų tuo pačiu metu. Paprastai tai daroma tik po kelių mėnesių. Jeiguanksčiau gaunamų pajamų vos pakako atsiskaityti su lizingo bendrove,smarkiai pasikeitus nacionalinės valiutos kursui, žmogui gali kilti rimtųproblemų. Šiuo atveju mažiau rizikuoja žmogus perkantis automobilį darbui9pavyzdžiui, krovinių gabenimui), o ne savo buities sąlygoms gerinti.Smarkiai padidėjus infliacijai, galima padidinti ir savo paslaugų kainą. Lengviau tokį pasikeitimą pergyventų žmogus, turintis savo verslą,galintis greitai pakeisti, paavyzdžiui, parduodamų prekių kainas. Tokiuatveju nuostolių patirtų ir lizingo bendrovė. Lizingo paslaugas teikiančios firmos sunkiai išgyventų bendrą šaliesekonomikos nuosmūkį. Prasidėjus masiniam firmų – tarp jų ir lizingobendrovių klienčių – bankrotui, lizingo bendrovės netektų nuolatinio pajamųšaltinio, nors transporto priemones jos perimtų, o vėliau galėtų parduoti. Smarkiai padidėjus nedarbo lygiui, dalis žmonių, norinčiųišperkamosios nuomos būdu įsigyti automobilį, atsidurtų bedarbių gretose.Negalintis sumokėti klientas, netektų nuomojamo automobilio. Kol kas Lietuvos lizingo bendrovės džiaugiasi puikiais veiklosrezultatais ir dideliais pelnais. Tai būtų galima paaiškinti tuo, joglizingo firmų veikla dar tik įsisiūbuoja. Vos pora lizingo bendrovių buvoįsteigta 1996 metais, visos kitos darbą pradėjo palyginus neseniai. Prieš 5 ir daugiau metų tokiais dideliais pelnais džiaugdavosi visiLietuvos bankai ir net nelegalios kredito firmos, rinkusios iš gyventojųindėlius. Iš gausybės anksčiau veikusių legalių ir nelegalių finansiniųinstittucijų išliko tik kelios. Lizingo bendrovės Latvijoje ir Estijoje, atsiradusios gerokai anksčiaunegu panašias paslaugas siūlančios Lietuvos firmos, tai jau patyrė.Atsiradus dideliam kiekiui už nemokumą perimtų palyginti naujų automobilių,gali kilti sunkumų juos parduodant. Finansų specialistai perspėja, kad ir išperkamosios nuomos versle galipasitaikyti aferistų, kurie steigs fiktyvias lizingo firmas. Paprasčiausiasapgaulės būdas – surinkti pradinius įnašus už automobilius ir dingti. Klientai dažniausiai išlošia įsigydami transporto priemones priešKalėdas, kai lizingo bendrovės siūlo įsigyti automobilių lengvatinėmissąlygomis. Pabrangimą ir administravimo mokestį lizingo bendrovei dengiapardavėjas. Viena iš pagrindinių problemų su kuria susiduria lizingo bendrovės taipridėtinės vertės mokestis. Lizingo bendrovės valstybinės nėrapripažįstamos finansinėmis institucijomis, o laikomos prekybinėmisįstaigomis, todėl jų paslaugos yra apmokestinamos PVM. Kai klientas perkatransporto priemonę automobilių salone, jis sumoka ir 18% pridėtinės vertėsmokestį, kuris įskaičiuojamas į automobilio kainą. Perkant jį per lizingobendrovę, šis mokestis sumokamas palaispniui, kartu mokant už automobilį.Tačiau šiuo atveju klientas dar sumoka pridėtinės vertės mokestį ir užautomobilio pabrangimą. Tikėtina, kad išsprendus šią problemą nekilnojamoturto ir transporto priemonių lizingas būtų dar populiaresnis, nessusidarytų palankesnės sąlygos ne tik firmoms, kurios yra pagrindinės šiųpaslaugų naudotojos, bet ir fiziniams asmenims, kurie dažniausiaifinansiškai nėra pajėgūs įsigyti naujas transporto priemones. Todėl jiepageidautų įsigyti naudotą transporto priemonę. Tačiau čia vėl iškyla PVMproblema. Kadangi dažniausiai pardavėjas yra fizinis asmuo, lizingo įmonėįsigyja pastarąją už sutartą kainą, tačiau perduodama išperkamosios nuomospagrindu nuomininkui, turtas apmokestinamas pridėtinės vertės mokesčiu,kurio fizinis asmuo, kadangi nėra PVM mokėtojas, jo neatsiima iš biudžeto.Vadinasi, transporto priemonės kaina iš karto išauga 18%. Taip pat ir sunekilnojamu turtu. Beje, kaimyninėje Estijoje būsto finansavimas lizingo būdu yra labaipaplitęs. Čia išperkamosios nuomos palūkanoms mokėti panaudota pajamų dalisnėra apmokestinama pajamų mokesčiu. Beje, nekilnojamasis turtas čia nėralaikomas PVM objektu, todėl, įsigydamas net nenaują būstą, lizingo gavėjasneprivalo mokėti šio mokesčio. Kol kas neigiamos įtakos nekilnojamojo turtoplėtrai turi ir tai, kad juridiniai asmenys negali įsigyti žemės, todėl jinegali būti lizingo objektu. Išsprendus šias problemas, pagyvėtųnekilnojamojo turto rinka bei paspartėtų nekilnojamojo turto lizingoplėtra. Kitas svarbus lizingo privalumas lyginant su paskola išryškėjabuhalterinėje apskaitoje. Įmonėms pasirinkusioms pirmąjį (nulinį)investicijų apskaitos būdą, įsigyti nekilnojamą turtą, transporto priemonesyra parankiau nei imti paskolą, nes joms taikomos pelno mokesčio lengvatos,t.y. sumokėtos turto išpirkimo įmokos tais metais traukiamos įinvesticijas, tuo sumažindamos apmokestinamąjį pelną. Paskolos atveju,turto, įsigyto iš skolintų lėšų, negalima traukti į investicijas.

4. Išvados ir rekomendacijos

Literatūros sąrašas

1. Arbeits kreis TACKE “Neue Finanzierungformen” der Schmalenbach- Gesellschaft, Die besonderen Kriterien des Leasing, in: Zeitschrift für betriebswirtschaftliche Forschung 1972, psl. 349-361.2. Axelsson F. Grenzüberschreitendes Leasing, in: Leaseurope, Bericht zur Arbeitstagung 1986, psl. 19.3. Bayless M.E., J.D. Diltz An Empirical Study of the Debt Displacement Effects of Leasing, in: Financial Management Winter 1986, psl. 53-60.4. Book H. Leasing in der Bundesrepublik Deutschland, in Hagenmüller: Leasing-Handbuch. 3. Auflage, Frankfurt a.M. 1973.5. Brealey R.A, C.M. Young Debt, Taxes and Leasing – A Note, in: The Journal of Finance 1980, psl. 1245-1250.6. Büschgen H.E. Finanzierungsleasing als Finanzierungsalternative. Eine kritische Würdigung unter betriebswirtschaftlichen Aspekten, in: Zeitschrift für Betriebswirtschaft 1980, psl. 1028-1041.7. Cholmogorova Inga. Mokesčių pagaliai – į lizingo ratus// Verslo žinios. – 1998. – Lapkr.27. – P.12.8. Dainauskienė I. Lizingas/ Vadovams apie valdymą ir ekonomiką (1). – Vilnius, 1996.9. Daukšaitė Ona, Lisauskas Kęstutis. Lizingo finansinė ir mokestinė apskaita// Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijos. – 1999. – Birž.1. – P.8-9.10. Girdzijauskas S. Finansiniai skaičiavimai bankininkystėje, komercijoje, draudime, versle11. Grigaliauskas Antanas. Nauja paslauga lizingo rinkoje: naudotų automobilių lizingas// Keturi ratai. – 1998. – Kovas. – P.66.12. Gruodis J. Lizingas. Galbūt tai išeitis stokojančioms lėšų įmonėms//Naujasis kapitalas. – 1994. – Nr.4, 9, 10, 11.13. http://www.bdl-leasing-verband.de14. Karaliūnas Arūnas. Išperkamoji nuoma – rizikingas sandoris// Lietuvos rytas. – 1998. – Saus24.15. Krasauskas D. Lizingo rinkos plėtrą Lietuvoje anksčiau stabdė Seimas, o dabar žinių stoka// Lietuvos rytas.- 1996.- Nr.35. – P.23.16. Lakis V. Lizingo apskaita Vakarų šalyse// Apskaita ir kontrolės.- 1995. – Nr.10.17. Leontjeva Elena. Dėl Lietuvos respublikos lizingo įstatymo projekto// Mokesčių žinios. – 1998. – Birž.29-Liep5. – P.11.18. Lietuvos Bankininkystės, Draudimo ir Finansų institutas. Know-How Fund Lizingas. – Vilnius, 1997.19. Nacionalinės lizingo asociacijos statistinės ataskaitos.20. Schweitzer Roger Leasingentscheidung in Kapitalgesellschaften. Eine theoretische und empirische Analyse. – DUV.: 1997.21. Sperauskaitė Eglė. Lukštenasi smulkusis lizingas// Verslo žinios. – 1999. – Baland.13. – P.8.22. Staniulytė Teresė. Lizingą globos asociacija// Verslo žinios. – 1998. – Lapkr.27. – P.12.23. Vizbaras J. Trumpalaikio kredito organizavimas24. Кредиты, инвестиции М.: 1994.25. Лизинг – выгодноя форма предпринимательства// Хозяйство и право. –1995, Но 5.26. Лизинг: правовые аспекты// Деньги и кредит. – 1995, Но 8.27. Лизинговые операции// Банковское дело. Справочное пособие. М.: 1993.28. Прилуцкий Л. Финансовый лизинг. М.: 1997.29. Чемкарева Е. Лизинговый бизнес. М.: 1993.30. Чуланова Г. Лизинг как инструмент финансирования// Бизнес Шанс. – 1995.

———————–

[pic]