Lizingas

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETAS

FINANSŲ IR APSKAITOS KATEDRA

LIZINGO KAIP ALTERNATYVAUS

FINANSAVIMO ŠALTINIO TYRIMAS

FINANSINIŲ INSTITUCIJŲ VADYBOS SPECIALYBĖ

MAGISTRO TEZĖS

Magistrantas Vadovas

Saulius Janonis dr.doc.Česlovas Christauskas

KAUNAS, 2000

TURINYS

1. Literatūros analizė 3

2. Teoriniai sprendimai 5

2.1. Trumpa investicijų finansavimo metodų apžvalga 5

2.2. Lizingo samprata, atsiradimo prielaidos, pagrindinės charakteristikos

7

2.3. Lizingo patrauklumas 20

2.3.1. Lizingo privalumai nuomininkui 20

2.3.2. Lizingo privalumai nuomotojui 21

2.3.3. Lizingo privalumai lizingo objekto tiekėjui (gamintojui) 22

2.3.4. Lizingo trūkumai 22

2.4. Lizingo įmokų skaičiavimo metodika 22

2.4.1. A metodas 23

2.4.2. B metodas 33

2.5. Lizingo potencialios naudos nuomininkui įvertinimo metodai 38

2.5.1. Ekvivalentinės palūkanų normos (EIR) metodas 39

2.5.2. Grynosios dabartinės vertės (NPV) metodas 40

2.6. Lizingo potencialios naudos nuomotojui įvertinimo meetodai 42

2.6.1. Vidinio pelningumo (IRR) metodas 42

2.6.2. Dualios pelningumo normos (DRR) metodas 44

2.7. Padėtis pasaulinėje lizingo rinkoje 44

2.7.1 Lizingo atsiradimo istorija 45

2.7.2. Lizingo ypatybės atskirose šalyse 49

3. Tyrimai ir jų rezultatai 53

3.1. Lizingo rinkos Lietuvoje analizė 53

3.2. Alternatyvių finansavimo šaltinių Lietuvoje įvertinimas 56

4. Išvados ir rekomendacijos 63

Literatūros sąrašas 64

1. Literatūros analizė

(Ataskaita)

Pagrindinis dėmesys buvo skirtas literatūros rinkimui bei jos

analizei.

Teoriniams sprendimams panaudota literatūra anglų bei vokiečių kalba.

Lietuvos lizingo rinkos analizei naudota Lietuvos periodinė spauda bei

Lietuvos lizingo asociacijos ataskaitų informacija.

Teorinėje dalyje analizuotos pagrindinės lizingo charakteristikos,

rūšys, lizingo sandorio objektai, dalyviai, nuomotojo bei nuomininko

požiūris į šią ffinansinę paslaugą (naudota literatūra – Lietuvos

Bankininkystės, Draudimo ir Finansų instituto seminaro “Lizingas”

medžiaga).

Atlikta Lietuvos lizingo rinkos analizė (rinkos struktūra, jos

pokyčiai, įstatyminė bazė, probleminės mokesčių ir apskaitos sritys).

Daug vertingos informacijos, susijusios su Lietuvos lizingo rinkos raidos

ypatybėmis, paslaugomis, problemomis, radau periodinėje Lietuvos

spaudoje. Gana daug dė

ėmesio šiems klausimams skiria laikraštis “Verslo

žinios”, spausdinantis metams pasibaigus pagrindinių lizingo kompanijų

finansinius rezultatus. Tačiau pagrindinis informacijos šaltinis apie

Lietuvoje veikiančių lizingo kompanijų veiklą, jų rezultatus – Lietuvos

Lizingo asociacijos ataskaitos. Pastaroji kiekvienam ataskaitiniam

ketvirčiui pasibaigus gauna iš savo narių ataskaitas apie kiekvienos

lizingo kompanijos balanso, pelno-nuostolio struktūrą, lizingo portfelio

struktūrą pagal sutarčių trukmę, lizingo sutarties objektus, lizingo

tipą, ekonomines veiklos rūšis. Ši informacija leidžia palyginti lizingo

kompanijų užimamą rinkos dalį, šios paslaugos populiarumą, paslauga

pasinaudojusius vartotojus. Lizingo asociacijos pasirinkta ataskaitų

forma artima Europos lizingo asociacijos (Leaseurope) ataskaitoms. Tai

leidžia palyginti bei įvertinti lizingo raidos kryptis Lietuvoje ir

Europoje.

Bendra pasaulinė lizingo rinkos istorija, 90 –ųjų metų situacija

lizingo rinkoje bei perspektyvos gana išsamiai aprašytos autoriaus

L.Priluckio knygoje “Finansinis lizingas” (Прилуцкий Л. Финансовый

лизинг). Šioje knygoje aprašytos ne tik bendros pasaulinės lizingo

kryptys, tačiau atlikta ir išsami analizė pagal atskirus žemynus,

valstybes, paminėtos taarptautinės lizingo organizacijos, pirmaujančios

pasaulio kompanijos, užsiimančios šia veikla. Šioje knygoje išnagrinėtas

lizingo vystymasis iki 1995 metų. Būtent šiuo metu pirmosios lizingo

kompanijos pradėjo kurtis Lietuvoje. Be to, šioje knygoje pateikta mūsų

kaimyninių šalių – Rusijos, Baltarusijos lizingo vystymasis bei

problemos. Atlikta analizė parodė, jog viena iš pirmaujančių Europos

valstybių lizingo srityje yra Vokietija. Pagrindinis dėmesys buvo skirtas

Vokietijos modelio nagrinėjimui. Vokietijos lizingo asociacija turi

internetinį puslapį. Jame aš radau daug statistinės informacijos

(grafikų, lentelių) ne tik apie Vokietijos lizingo rinką, bet ir

Leaseurope skelbiamą informaciją. Taip pat čiau daug informacijos apie

Vokietijos li
izingo raidos ypatumus, lizinguojamus objektus, jų struktūrą,

priežastis lėmusias šios rinkos svyravimus, problemas, su kuriomis

susiduria Vokietijos lizingo kompanijos. Tai leido sulyginti vienos iš

pirmaujančių valstybių bei dar tik ketvirtus metus gyvuojančios valstybės

lizingo rinkas.

Atnaujinti duomenys šiame internetiniame puslapyje bei Lietuvos

lizingo asociacijos narių ataskaitos bus sekamos ir ateityje,

analizuojamos, lyginamos ir pan.

Kadangi pagrindinis dėmesys dabar buvo skiriamas lizingo

charakteristikų nagrinėjimui bei analizei, ateityje bus atliekami šie

veiksmai:

– veiksnių, įtakojančių lizingo naudingumo įvertinimą analizė (knyga

“Leasingentscheidung in Kapitalgesellschaften”);

– metodų, naudojamų lizingo potecialios naudos įvertinimui, analizė;

– alternatyvių finansavimo šaltinių apžvalga, palyginimas su lizingu,

naudingumo apskaičiavimas;

– Lietuvos lizingo rinkos duomenų rinkimas bei jų analizė (Lietuvos

lizingo asociacijos ataskaitos).

2. Teoriniai sprendimai

2.1. Trumpa investicijų finansavimo metodų apžvalga

Dauguma įmonių susiduria su piniginių lėšų poreikiu vykdomai veiklai
finansuoti, siekiant išsaugoti ar padidinti turimo kapitalo apimtį.
Finansiniai verslo poreikiai gali būti ilgalaikiai ir trumpalaikiai.
Ilgalaikės finansinės investicijos reikalingos gamybinių pastatų, statybai,
įrengimų ir kitų būtinų priemonių įsigijimui, naujų produktų gamybos
sukūrimui ir išvystymui, įėjimui į naujas produktų rinkas ir pan.
Trumpalaikiai poreikiai susiję su reikalingų gamybinių atsargų įsigyjimu,
sąskaitų apmokėjimu tiekėjams ir kitais veiklos kaštais. Verslininkai šiems
finansiniams poreikiams patenkinti gali išleisti įvairius akcinio kapitalo
ir paskolų vertybinius popierius arba pasinaudoti finansinių institucijų,
pirmiausia, bankų kreditais. Praktiškai įmonės formuoja savo kapitalą tik
išleisdamos akcijas ir bandydamos gauti banko paskolas. Mažų individualių
įmonių pradinį kapitalą sudaro daugiausia asmeniniai įnašai.

Dažniausiai paskolos suteikiamos iki 1 mėnesio ir 1-3 mėnesiams.
Investiciniams tikslams tokios paskolos b

beveik netinkamos, nes vidutinė
palūkanų norma labai aukšta, kad gamybinės paskirties įmonė galėtų jomis
pasinaudoti. Pagrindinė priežastis – per trumpas laikotarpis esminiam
gamybos, technologijų pertvarkymui, kuris leistų gauti pelną, būtiną laiku
grąžinti paskolą ir apmokėti aukštas palūkanas. Todėl verslininkai
priversti ieškoti įvairesnių savo finansinių poreikių patenkinimo
galimybių. Galimos investicinių projektų finansavimo formos pateiktos 1
paveiksle.

1 pav. Investicinių projektų finansavimo metodai

Kiekvienas finansavimo metodas turi savo privalumų ir trūkumų, todėl
kiekvienam projektui turi būti atliktas detalus alternatyvių investicijų
finansavimo formų ir schemų įvertinimas. Svarbu palaikyti teisingą santykį
tarp ilgalaikių paskolų ir nuosavo kapitalo, nes kuo didesnė skolintų lėšų
dalis, tuo didesnė palūkanų normos pavidalu išduodama pelno suma.

Naudojamas finansavimo metodas turi:
1) užtikrinti būtiną planuojamo projekto įgyvendinimui investicijų apimtį;
2) optimizuoti investicijų ir mokesčių struktūrą;
3) mažinti projekto riziką;
4) užtikrinti balansą tarp pritraukiamų finansinių išteklių ir gaunamo

pelno.

Be abejo, mūsų sąlygomis labiausiai patrauklus yra investicinių
projektų finansavimas , panaudojant užsienio kapitalą. Užsienio finansinius
išteklius panaudoti galima dviem būdais:
– užsienio verslininkams tiesiogiai investuojant;
– taikant tarptautinį lizingą.

Šiandien žodis “lizingas” skamba jau visai kitaip nei prieš 4,5 metus,
kai pirmieji verslininkai pradėjo naudotis šiuo finansavimo instrumentu ir
daugumai jų tai buvo tik moderni, ne visai suprantama ekonominė sąvoka.
Turbūt galima teigti, jog išperkamoji nuoma tapo vos ne kasdienybe
ekonominiame gyvenime. Jei dar netapo, tikrai taip turės atsitikti.
Daugumai aišku, kokios priežastys trukdo plėtotis ekonomikai ir konkrečiai
lizingui. Šiame savo darbe pabandžiau nagrinėti lizingą kaip alternatyvų
finansavimo šaltinį, atskleidžiant jo atsiradimo p
prielaidas, rūšis, naudą
sutarties šalims, įmokų skaičiavimo ir naudos įvertinimo metodiką,
palyginti su kitomis finansavimo galimybėmis.

2.2. Lizingo samprata, atsiradimo prielaidos, pagrindinės charakteristikos

Lizingas – tai netradicinė finansavimo sistema, jungianti ilgalaikės
nuomos ir kreditavimo elementus. Jo esmė yra ilgalaikė nuoma, kurią įmonei
lizingo gavėjai suteikia bankas, lizingo objektą gaminanti įmonė ar lizingo
kompanija, vadinama lizingo davėju. Sudaręs su lizingo gavėju lizingo
sutartį, lizingo davėjas perka įrengimą, mašinas, kitą nekilnojamąjį turtą
ir išnuomoja lizingo gavėjui už tam tikrą mokėjimų sumą, kurią šis moka per
visą sutarties laiką.

Ekonominiu požiūriu lizingas – tai ilgalaikis kreditas prekine forma,
kai išnuomotos priemonės savininkas už suteiktą daiktinę paskolą gauna
palūkanas.

Lizingas paplitęs išsivysčiusiose Vakarų šalyse ir yra vienas iš
labiausiai paplitusių mechanizmų, naudojamų šalies finansų rinkoje, nes
suteikia naujų galimybių ir privalumų tiek lizingo davėjui, tiek lizingo
gavėjui.

Lizingo objektas ir subjektas. Lizingo objektas. Lizingo objektu gali būti
gamybinės paskirties kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas: žemės sklypas,
pastatai, pramoniniai ir kiti įrengimai, kompiuterinė ir informacinė
technika bei orgtechnika, parduotuvių įranga ir apipavidalinimas, žemės
ūkio mašinos, automobiliai, sunkvežimiai, lėktuvai ir t.t.

Lizingo objektas išnuomojamas skirtingam laikotarpiui. Nuoma būna:

trumpalaikė (iki vienerių metų);

vidutinė (nuo vienerių iki trejų metų);

ilgalaikė (daugiau nei treji metai).

Per visą nuomos laikotarpį nuosavybės teisę į nuomos objektą išlaiko
lizingo davėjas.

Lizingo subjektas. Klasikiniam lizingui būdinga trišalė sutartis, t.y.
kai sandoryje dalyvauja trys šalys – lizingo davėjas nuomotojas, lizingo
gavėjas nuomininkas ir objekto gamintojas tiekėjas.

Svarbiausias vaidmuo lizingo operacijoje tenka nuomotojui lizingo
davėjui. Sudaręs su lizingo gavėju lizingo sutartį, lizingo davėjas nuperka
įrangą, mašinas, pastatus ar kitą materialųjį turtą ir , įrašęs juos į savo
balansą, išnuomoja lizingo gavėjui už tam tikrą mokestį. Nuomotojas lizingo
objektą perka savo lėšomis arba šiam tikslui gauna banko paskolą. Taigi
lizingo davėjas savotiškai finansuoja lizingo objekto vartotoją.

Lizingo davėju gali būti:

• komerciniai bankai ir jų filialai, kurių nuostatuose numatyta lizingo

veikla;

• finansinės lizingo kompanijos, sukurtos specialiai lizingo operacijoms

vykdyti. Jos gali veikti kaip banko padalinys;
specializuotos lizingo kompanijos, kurios be finansinių paslaugų teikia ir
kitokio pobūdžio paslaugas:

– prižiūri ir remontuoja išnuomotą turtą;

– konsultuoja turto eksploatavimo klausimais;

– rūpinasi susidėvėjusių detalių keitimu;

– teikia juridines konsultacijas lizingo sutarčių rengimo

klausimais ir t.t.

• specializuotos lizingo kompanijos dažniausiai palaiko tiesioginius ryšus

su tam tikros įrangos gamintojais arba jų atstovais;

• firmos, kurioms lizingo veikla nėra pagrindinis verslas, tačiau įstatuose

ši veikla numatyta.

Paprastai tokios firmos turi finansinių išteklių ir pajėgumų
nesudėtingoms lizingo operacijoms finansuoti.

Antrasis lizingo sandorio dalyvis yra lizingo objekto nuomininkas
lizingo gavėjas. Nuomininku gali būti bet kuris ūkinis subjektas,
nepriklausomai nuo jo nuosavybės tipo: valstybinė įmonė ar organizacija,
kooperatyvas, maža įmonė ar akcinė bendrovė.

Trečiasis lizingo operacijos dalyvis yra lizingo objekto pardavėjas
tiekėjas, turintis juridinio asmens statusą: gamybinė įmonė, tiekimo-
realizavimo organizacija, prekybos firma ir t.t.

Priklausomai nuo lizingo sandorio dydžio ir kitų sąlygų, lizingo
operacijos dalyvių skaičius gali būti didesnis. Be jau išvardytų trijų
šalių, lizingo operacijose gali dalyvauti brokerinės lizingo firmos. Jos
tiesiogiai nevykdo objekto finansavimo, bet atlieka tarpininko funkcijas
tarp tiekėjo, nuomotojo ir nuomininko lizingo procedūros metu. Pavyzdžiui,
užsienio šalyse pasirašant stambias milijonines lizingo sutartis dalyvauja
nuo 5 iki 7 šalių: finansinės organizacijos, brokerinės firmos, transporto
kompanijos ir kt.

Lizingo susitarime gali dakyvauti dvi šalys. Tuo atveju objekto
tiekėjas ir nuomotojas yra vienas ir tas pats juridinis asmuo. Įmonė
gamintoja, jos filialai arba dukterinės firmos rengia lizingo projektus ir
juos realizuoja lizingo rinkoje.

Bankų vaidmuo lizingo rinkoje. Lizingo kompanijų veikla labai priklauso nuo
apsirūpinimo finansiniais ištekliais. Lėšas lizingo operacijoms finansuoti
kompanija formuoja iš dviejų šaltinių: nuosavų lėšų ir banko paskolų.

Užsienio šalių praktika rodo, kad 75% lėšų lizingo sandoriui
finansuoti specializuotos lizingo kompanijos gauna iš komercinių bankų
kreditų forma ir tik 25% sudaro kompanijos nuosavos lėšos. Banko ir
specializuotos lizingo kompanijos tarpusavio santykiai grindžiami
ilgalaikiu bendradarbiavimu ir tarpusavio pasitikėjimu. Už kreditą lizingo
kompanija moka bankui palūkanas. Palūkanos yra įtraukiamos į lizingo gavėjo
nuomos mokėjimų sumą. Palūkanų mokėjimo terminai paprastai sutampa su
lizingo gavėjo nuomos mokėjimų terminais.

Komerciniai bankai suteikia specializuotai lizingo kompanijai dviejų
rūšių kreditus:

garantinį kreditą konkrečiai lizingo operacijai finansuoti, kiekvieną
kartą ištyrus kliento mokumą;

kreditą įprastine tvarka, kaip eiliniam kreditoriui.

Labai dažnai pats komercinis bankas arba dukterinė banko įmonė
tiesiogiai dalyvauja lizingo versle ir yra lizingo davėjas. Spaudos
šaltiniai teigia, kad Europoje maždaug keturios iš penkių lizingo kompanijų
yra dukterinės bankų įmonės. Gamybinių priemonių bankas įsigyja už savo
nuosavas lėšas: įstatinį kapitalą (išskyrus lėšas, įdėtas į kitų bankų ar
įmonių akcijas, pajus bei įšaldytas lėšas), rezervo ir kitus fondus,
sukauptus pelno sąskaita, nepaskirstytą pelną ir iš šalies pritrauktas
lėšas.

Lizingas bankui garantuoja kur kas mažesnę riziką nei įprastinis
kreditavimas.

Lizingo rūšys. Vakarų šalyse naudojamų lizingo formų įvairovė priklauso
nuo įvairių požymių: sandorio dalyvių sudėties, nuomojamo turto rūšies,
turto amortizacijos sąlygų, išnuomotų priemonių aptarnavimo, sutarties
dalyvių geografinės padėties, lizingo mokėjimų formos ir kt.

Suklasifikavus šiuos požymius, galima išskirti įvairias lizingo rūšis
(žr.pav.).

Pagal sandoryje dalyvaujančių dalyvių sudėtį būtų galima išskirti:

– tiesioginį lizingą;

– netiesioginį lizingą.

Tiesioginio lizingo operacijoje įmonė gamintoja (tiekėjas), sudariusi
lizingo sutartį, perduoda įrengimą ar kitą turtą vartotojui, kuris
naudojasi šiuo įrengimu ir moka sutartyje numatytus mokėjimus.

2 pav. Tiesioginis lizingas

Netiesioginis lizingas – kai lizingo operacijos vykdomos per
tarpininką: lizingo kompaniją, banką ar draudimo firmą. Finansinė
institucija perka gamybos priemonę ir už tam tikrą mokėjimų sumą suteikia
teisę vartotojui naudotis šia gamybos priemone. Tradicinis netiesioginis
lizingas – kai lizingo peracijoje gali dalyvauti vienas tarpininkas.
Sudėtingame ir stambiame sandoryje gali dalyvauti keli tarpininkai.

3 pav. Netiesioginis lizingas

Pagal nuomojamo turto rūšį galima išskirti:

• kilnojamojo turto lizingas;

• nekilnojamojo turto lizingas.

Kilnojamojo turto lizingas dar vadinamas mašininiu-techniniu lizingu.

4 pav. Lizingo rūšių klasifikacija

Pagal nuomojamo materialinio turto amortizacijos (susidėvėjimo)
sąlygas ir dydį būtų galima išskirti:

• visiškos amortizacijos lizingas;

• dalinės amortizacijos lizingas.

Visiškos amortizacijos lizingas – kai per visą lizingo sandorio
laikotarpį vartotojas numatytais mokėjimais padengia visą nuomojamo turto
vertę.

Dalinės amortizacijos lizingas – kai per visą lizingo sandorio
laikotarpį padengiama tik dalis nuomojamo turto vertės.

Pagal materialinio turto visiškos ir dalinės amortizacijos požymius
skiriami du pagrindiniai lizingo tipai: finansinis ir operatyvinis.

Pagal išnuomoto materialinio turto aptarnavimo sąlygas galima
išskirti:

• grynasis lizingas;

• lizingas su visišku aptarnavimu;

• lizingas su daliniu aptarnavimu.

Grynojo lizingo atveju išsinuomotą turtą aptarnauja pats vartotojas –
lizingo gavėjas. Jis atsako už įrengimo derinimą, remontą ir optimaliai
efektyvų jo naudojimą.

Lizingo su visišku aptarnavimu atveju išnuomoto turto aptarnavimą
vykdo nuomotojas lizingo davėjas. Nuomotojo išlaidos aptarnavimo paslaugoms
įtraukiamos į lizingo mokėjimus pagal lizingo sutartį.

Vakarų šalyse stambios ir finansiškai stiprios lizingo kompanijos,
rengdamos lizingo sutartį, su klientu gali numatyti visišką nuomojamo
įrengimo aptarnavimą kartu su papildomomis paslaugomis. Tokiu atveju
lizingo kompanija ne tik aptarnauja, remontuoja, draudžia įrengimą, bet ir
aprūpina žaliavomis, medžiagomis, rengia kvalifikuotus kadrus, reklamuoja
šiuo įrengimu pagamintą produkciją ir vykdo kitas marketingo funkcijas. Tai
viena iš brangiausių lizingo rūšių.

Pagal lizingo sandoryje dalyvaujančių šalių geografinę padėtį
(aptarnaujamos rinkos sektorius) galima būtų išskirti:

• vidaus lizingas;

• išorės lizingas (tarptautinis).

Sudarius vidaus lizingo sutartį, visi sandorio dalyviai atstovauja tai

pačiai valstybei.

Sudarius išorės (tarptautinio) lizingo sutartį, bent vienas sandorio
dalyvis yra kitos valstybės atstovas. Tarptautine lizingo sutartimi laikoma
ir tokia sutartis, kai visos šalys atstovauja tai pačiai valstybei, tačiau
bent viena iš jų turi bendrą kapitalą su užsieniu, tai yra bendra su
užsienio kapitalu įmonė.

Išorės lizingas savo ruožtu gali būti importo ir eksporto. Eksporto
lizingo atveju užsienio valstybės partneris išsinuomoja turtą, yra lizingo
gavėjas; importo lizinge jis finansuoja sandorį ir yra laikomas lizingo
davėju arba nuomotoju.

Pagal lizingo gavėjo atsiskaitymo su nuomotoju už naudojimąsi turtu formą
skiriami:

• lizingas atsiskaitant pinigine forma;

• lizingas atsiskaitant kompensacine forma;

• lizingas atsiskaitant mišria forma.

Įrengimo ir kitokio turto vartotojas (nuomininkas) gali atsiskaityti už
įrengimo nuomą pinigais arba prekėmis, pagamintomis šiuo įrengimu, bei
įvairiomis paslaugomis. Mokėjimų dydis ir sąlygos aptariamos derybų metu ir
patvirtinamos sutartimis.

Apžvelgsime būdingiausius lizingo tipus.

Finansinis lizingas. Svarbiausias finansinio lizingo požymis – pagal
lizingo sutartį išnuomoto turto terminas sutampa su visiška amortizacija.
Lizingo sutartis garantuoja nuomojamos prekės savininkui (lizingo davėjui)
investuotų į šį turtą lėšų grąžinimą, taip pat pelno iš lizingo operacijos
gavimą. Pasibaigus sutarties terminui, turto nuosavybės teisė pereina
lizingo gavėjui. Finansinio lizingo sutartyje nenumatyta galimybė anksčiau
laiko nutraukti sutarties. Taip pat nenumatoma, kad perduotą turtą
aptarnautų nuomotojas. Finansinio lizingo atveju nuomojamos prekės
savininkas kartu perleidžia visą riziką ir naudą, susijusią su nuomojama
nuosavybe, lizingo gavėjui.

Kad lizingas būtų pripažintas finansiniu, turi būti įvykdyta bent viena
iš šių sąlygų:
1. Lizingo davėjas turi būti garantuotas, kad nuomininkas, pasibaigus

sutarties laikotarpiui, numatytais mokėjimais visiškai padengs išnuomoto

turto vertę ir taps jos savininku. Jeigu pasibaigus sutarties galiojimo

laikotarpiui įrengimo vertė nepadengiama, nuomininkas privalo nusipirkti

(įsigyti) jį už likutinę vertę.
2. Lizingo mokėjimų suma (be procentų už nuomą ir kitų mokėjimų) turi būti

numatyta tokio dydžio, kad padengtų 90-100% turto vertės.
3. Finansinio lizingo sutarties terminas sutampa su įrenginio amortizacijos

laiku, t.y. finansinio lizingo sutarties trukmė sudaro daugiau nei 75%

įrengimo naudingai naudojamo laiko.

Finansinio lizingo sutarties periodas dažniausiai trunka 5-10 metų ir
numato visišką objekto susidėvėjimą.

Lizingo sutarties sąlygos leidžia nuomininkui:

• užpajamuoti išnuomotas priemones ir parodyti apskaitoje kaip ilgalaikį

materialinį turtą;

• skaičiuoti išnuomoto turto susidevėjimą;

• mokėti lizingo davėjui numatytus mokėjimus;

• pasibaigus sutarties terminui, perimti nemokamai arba pirkti pagal

likutinę vertę išnuomotą turtą savo nuosavybėn.

Išnuomotos priemonės savininkas (lizingo kompanija, bankas ir kt.)

gali:

• įsigaliojus lizingo sutarčiai, nurašyti į išlaidas išnuomoto turto vertę;

• gauti sutartyje numatytas mokėjimų sumas;

• pasibaigus sutarčiai, perduoti turtą nuomininko nuosavybėn.

Finansinio lizingo objektu dažniausiai yra daug kainuojantis
kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas. Finansinį lizingą efektyvu naudoti
labai aukšto technologinio lygio šakose.

Operatyvinis lizingas. Svarbiausioji operatyvinio lizingo sutarties
ypatybė ta, kad jos terminas yra trumpesnis, negu nuomojamo turto naudojimo
laikas. Numatyti lizingo mokėjimai nepadengia viso turto vertės. Nuomojamo
turto savininkas gali nuomoti tą patį turtą daugelį kartų, tačiau
neperleidžia nuomininkui nuosavybės teisių į nuomojamą priemonę. Visą
riziką ir naudą, susijusią su nuosavybės teisėmis, savininkas palieka sau.

Operatyvinio lizingo sutartyje numatyta nuomotojo galimybė aptarnauti
išnuomotą turtą. Išlaidos aptarnavimo paslaugoms įtraukiamos į lizingo
mokėjimų sumą, kurią nuomotojui moka nuomininkas.

Pasibaigus sutarties terminui, turtas grąžinamas nuomotojui arba abi
šalys pratęsia lizingo sutartį. Joje taip pat numatyta galimybė įsigyti
turtą likutine verte.

Šio tipo sutartyse dažniausiai numatyta teisė nuomininkui pirma laiko
nutraukti sutartį ir grąžinti objektą savininkui. Nuomininkui tai aktualu,
nes jis turi galimybę grąžinti priemonę, jeigu ji moraliai paseno,
nereikalinga arba atsirado finansinių lėšų įsigyti techniniu ir
technologiniu požiūriu efektyvesnę priemonę.

Operatyvinio lizingo sutarties objektai – tai greitai morališkai
senstantys įrengimai: kompiuterinė ir informacinė technika bei orgtechnika,
automobiliai, lėktuvai ir t.t.

Grąžintinas lizingas. Tai viena iš tiesioginio lizingo formų, kai
sandoryje dalyvauja dvi šalys – lizingo objekto pardavėjas ir objekto
pirkėjas.

Jo esmė – įmonė parduoda savo kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą
lizingo kompanijai, tuo pat metu sudarydama su ja lizingo sutartį savo
buvusio turto ilgalaikei nuomai. Taigi turto pardavėjas ir toliau naudojasi
buvusiu turtu, bet jau lizingo pagrindais, kartu gaudamas iš pirkėjo
pinigų sumą, numatytą objekto pardavimo-pirkimo sutartyje. Grąžintino
lizingo operacijoje tiekėjas ir nuomininkas yra tas pats ūkio subjektas, o
turtą pirkęs finansinis institutas yra nuomotojas arba lizingo davėjas.

Nuomininkui suteikiama teisė naudotis turtu už atitinkamą lizingui
mokėjimų sumą. Ši suma nustatoma tuo pačiu principu kaip ir finansiniame ar
operatyviniame lizinge: mokėjimų suma turi padengti visą investuotojo
pinigų sumą, kuri buvo sumokėta perkant objektą, ir garantuoti vidutinę
pelno normą investuotam kapitalui. Finansiniu požiūriu tai primena
kreditinę operaciją.

Grąžintino lizingo sandoriu dažniausiai naudojasi įmonės, laikinai
patekusios į finansinę krizę. Pardavusi turtą įmonė pritraukia papildomų
lėšų, sustiprina savo finansinę būklę ir apsidraudžia nuo nepalankių
pasekmių, jeigu kartais kristų įmonės akcijų kursas ar jas imtų supirkinėti
vertybinių popierių rinkos dalyviai ar kitos firmos. Pasibaigus lizingo
sutarties terminui, sutartyje numatyta galimybė įmonei išpirkti savo buvusį
turtą pagal likutinę vertę ir atgauti nuosavybės teisę į objektą.

Užsienio šalių praktikoje naudojamas lizingas pagal likutinę vertę.
Tai jau eksploatuotų, tačiau šiuo metu nanaudojamų įrengimų lizingas. Įmonė
nuomotoja pasirašo lizingo sutartį su įmone nuomininke, perduodama jai
teisę naudotis įrengimu.

Lizingo mokesčiai, kuriuos moka nuomininkas įrengimo savininkui,
apskaičiuojami pagal likutinę vertę. Pasibaigus sutarties terminui,
įrengimas grąžinamas šeimininkui. Lizingo pagal likutinę vertę sutartis
taikoma įrengimams, kurių pradinė vertė yra labai didelė. Neįstengdama
įsigyti brangaus įrengimo, įmonė pagal lizingo sutartį mielai ima
“padevėtą” įrengimą, už kurį reikia mokėti mažesnius lizingo mokėjimus nei
už naują. Įrengimo savininkui toks variantas taip pat priimtinas, nes
lizingo mokėjimai kompensuoja nuostolius dėl įrengimo prastovų.

Finansinio lizingo pavyzdžiai.

Finansinis lizingas gali turėti labai daug įvairių formų. Čia ir
išanalizuosime keletą pagrindinių formų.

1 pavyzdys: lizingas be galimybės nupirkti įrangą arba pratęsti
lizingo kontraktą.

Nuomininkas paprastai dar gali turėti naudos iš likutinės įrangos
vertės pasibaigus lizingo kontraktui. Šis aspektas neturėtų jokios reikšmės
tuo atveju, jeigu įrangos galimas naudojimo laikas būtų toks pats, kaip
lizingo kontrakto trukmė, ir įranga neturėtų likutinės vertės. Šios formos
lizingo pavyzdys:

Tarkime, įrangos kaina yra 50.000$, mėnėsiniai nuomos mokesčiai –
1.820,19$. Lizingo kontrakto trukmė – 3 metai. 36 nuomos mokesčių po
1.820,19$ mokėjimai iš viso sudarys 65.526,84$. Iš šios sumos atėmus
50.000$ investiciją, gauname 15.526,84$ pelną.

Šiuo atveju, jeigu nuomos mokesčiai mokami kas mėnesį, nuomotojo
pelnas bus 18,5% per metus. Jeigu nuomos mokesčiai bus mokami iš anksto,
tai padidins iki 19,7% per metus (nuomos mokesčių ir pelno apskaičiavimas
detaliau bus nagrinėjamas šiek tiek vėliau).

2 pavyzdys: Lizingas su pirkimo opcija.

Tarkime, lizingas turi opciją nuomos periodo pabaigoje nupirkti
įrenginį už 50$:

Įrenginio kaina 50.000,00$

Mėnesiniai nuomos mokesčiai 1.820,19$

Pirkimo opcijos kaina 50$

50$ opcijos mokestis turi labai mažą įtaką nuomotojo pelnui
(įvertinant, kad nuomos periodo pabaigoje įrenginys turi likutinę vertę ir
pasinaudojama opcija). Skaičiuojant nuomotojo pelną, įvertinant opciją, jis
būtų 18,54%, o jeigu į opciją neatsižvelgiama – 18,5%.

3 pavyzdys: Lizingas su išankstiniais mokėjimais ir pirkimo opcija.

Dėl tam tikrų priežasčių tam tikra dalis nuomos mokesčių gali būti
mokama iš anksto. Nuomotojas kai kuriais atvejais taiko šią strategiją,
jeigu mažesni nuomos atneša tą patį pelną. Tarkime, trys nuomos mokesčiai
mokami iš anksto. Tuomet nuomos mokesčiai, duodantys 18,5% pelną per metus,
turėtų būti 1.740,35$:

Įrenginio kaina 50.000,00$

Išankstiniai mokėjimai (3×1.740,35$) 5.221,05$

Mėnesiniai nuomos mokesčiai 1.740,35$

Pirkimo opcijos kaina 50$

4 pavyzdys: Lizingas su pradiniu nuomos mokesčiu ir pirkimo opcija.

Jeigu nuomotojas nori sumažinti kreditavimo lizingo būdu apimtį arba
nuomininkas nori sumažinti mėnesinius nuomos mokesčius ir turi pakankamai
lėšų, gali būti daromas pradinis mokėjimas, pavyzdžiui 10% nuo visos
įrenginio kainos, o po to 35 mėnesius mokami nuomos mokesčiai. Išlaikant
nuomotojo pelną 18,5%, nuomos mokesčiai bus sumažinti nuo 1.820,19$ iki
1.672,20$ (arba 1.673,28$, jeigu ignoruojamas 50$ opcijos mokestis):

Įrenginio kaina 50.000,00$

Pradinis nuomos mokestis 5.000,00$

Mėnesiniai nuomos mokesčiai 1.672,20$

Pirkimo opcijos kaina 50$

Galima būtų pateikti ir daugybę kitų finansinio lizingo pavyzdžių, nes
galimos labai įvairios jo formos.

Operatyvinio lizingo pavyzdžiai

Tarkime , mašinų nuomos kompanija turi keletą mašinų, kurių kiekviena
kainuoja 20.000,00$. Iš patirties žinoma, kad tokių mašinų galimas
naudojimo laikas – 24 mėnesiai, vėliau jos tampa nepatikimos dėl
nusidėvėjimo. Per dviejų metų laikotarpį gali būti net iki 100 ar daugiau
nuomininkų, o nuomos laikotarpis – nuo kelių valandų iki mėnesio.

Verslas bus sėkmingas, jeigu pavyks išnuomoti kiekvieną mašiną po 100
kartų, vidutiniškai keturių dienų laikotarpiui tokiomis sąlygomis:

Nuomos mokestis dienai 70$

Vidutinės mėnesinės pajamos (100x4x70)/24 1.166,67$

Vidutinės mėnesinės išlaidos (remontui ir pan.) 125$

Grynosios mėnesinės pajamos 1.041,67$

Pardavimo kaina pasibaigus lizingo terminui
3.000,00$

Šių pinigų srautų vidutinis pelningumas yra 31,4% per metus. Jeigu
finansavimo šaltinio kaina būtų 15% per metus, grynasis pelnas siektų 16,4%
per metus.

Tačiau jeigu verslas sunkiai sektųsi dėl tam tikrų priežasčių ir nuomų
skaičius nukristų iki 80, rezultatai atrodytų taip:

Nuomos mokestis dienai 70$

Vidutinės mėnesinės pajamos (80x4x70)/24 933,33$

Vidutinės mėnesinės išlaidos (remontui ir pan.) 104,17$

Grynosios mėnesinės pajamos 829,16$

Pardavimo kaina pasibaigus lizingo terminui
3.200,00$

Šiuo atveju grynasis pelnas būtų 12,6% per metus, t.y. kompanija
prarastų 2,4% per metus. Išlaikymo išlaidos (remontui) sumažėtų, o likutinė
vertė būtų didesnė dėl mažesnio nusidėvėjimo.

Lizingo procedūros organizavimo etapai. Lizingo kompanija ar bankas,
įsigijęs lizingo objektą, vykdo nuomotojo funkcijas. Be to, jie atlieka ir
kitus darbus: tiria ir analizuoja įvairių įrengimo rūšių paklausą, seka
gamybos priemonių kainų svyravimus rinkoje, tiria remonto, techninio
aptarnavimo, transportavimo kainas. Jie numato pagrindines lizingo
plėtojimo kryptis ir kontroliuoja padėtį lizingo objektų rinkoje.
Dažniausiai stambios lizingo kompanijos sukaupusios duomenų bankus apie
atskiras įrengimų rūšis, paklausias lizingo rinkoje, bei potencialius
klientus, pageidaujančius naudotis lizingo paslaugomis. Numatydami
svarbiausias lizingo plėtojimo kryptis, pirmenybę teikia toms mašinų ir
įrengimų rūšims, kurios skirtos plataus vartojimo prekėms gaminti ir
paslaugų sferai plėtoti. Praktika rodo, kad labai dažnai iniciatyvos
sudaryti lizingo sandorį imasi pats klientas (būsimas lizingo gavėjas). Jis
pats užsiima reikiamo įrenginio paieška, tariasi su įmone gamintoja
(tiekėja) dėl įrengimo pirkimo galimybių.

Lizingo procesą sąlyginai galima skirstyti į tris etapus. Pirmajame
etape vykdomi visi parengiamieji darbai, susiję su juridinių sutarčių
rengimu: analizuojamos ir vertinamos kiekvienos konkrečios sutarties
sąlygos ir ypatumai, numatomi lizingo sutarties finansavimo šaltiniai.

Pirmajame lizingo procedūros etape parengiami ir įforminami tokie
dokumentai:

• lizingo gavėjo paraiška lizingo davėjui (lizingo kompanijai arba

bankui) dėl įrengimo nuomos;

• išvados apie lizingo projekto efektyvumą ir būsimojo nuomininko

mokumą;

• nuomotojo užsakymas įrengimo tiekėjui;

• lizingo kompanijos sutartis su banku dėl paskolos gavimo lizingo

sandoriui finansuoti.

Antrajame lizingo procedūros organizavimo etape po derybų pasirašoma
lizingo sutartis ir įforminami tokie dokumentai;

• lizingo objekto pirkimo-pardavimo sutartis;

• lizingo objekto priėmimo eksploatuoti aktas;

• lizingo sutartis;

• perduodamo lizingo objekto techninio aptarnavimo sutartis;

• lizingo objekto draudimo sutartis.

Trečiasis etapas – lizingo objekto naudojimo periodas. Lizingo
operacijos parodomos abiejų šalių buhalterinėje apskaitoje ir
atskaitomybėje.

Buhalterinės apskaitos požiūriu lizingo gavėjas, skirtingai nuo
lizingo davėjo yra pirkėjas. Jis įsigyja kapitalą, ir įrengimo vertė
parodoma straipsnyje “Pagrindinis kapitalas”. Pradėjus lizingo operaciją,
nuomininkas savo balanso aktyve ir pasyve parodo išsinuomotą priemonę ir
skolą lizingo davėjui.

Lizingo davėjas savo balanse aktyve išnuomoto objekto vertę rodo ne
kaip ilgalaikį materialinį turtą, bet kaip priklausančią iš nuomininko
gauti bendrąją jo sumą, o pasyve kaip būsimųjų laikotarpių pajamas rodo
palūkanas, gaunamas iš lizingo davėjo už išnuomotą objektą.

Pasibaigus lizingo sutarties terminui, įforminami dokumentai dėl
lizingo objekto tolesnio naudojimo:

• lizingo objekto nuomos laikotarpis gali būti pratęstas tomis pačiomis ar

naujomis sąlygomis;

• nuomininkas gali įsigyti objektą pagal objekto likutinę vertę;

• objektas gali būti grąžinamas nuomotojui;

• objektas gali būti perparduotas tretiesiems asmenims.

Pateikiama lizingo procedūros organizavimo bendroji schema:

5 pav. Lizingo procedūros organizavimas

Pirmasis etapas:

1 – lizingo gavėjo paraiška;

2 – išvados dėl lizingo projekto efektyvumo ir būsimojo nuomininko
mokumo;

3 – lizingo objekto užsakymas tiekėjui (įmonei gamintojai);

4 – banko kredito gavimas lizingo projektui finansuoti.

Antrasis etapas:

5 – lizingo objekto pirkimo-pardavimo sutartis;

6 – lizingo objekto priėmimo eksploatuoti akto pasirašymas;

7 – lizingo sutarties pasirašymas;

8 – perduodamo nuomai lizingo objekto techninio aptarnavimo sutartis;

9 – lizingo objekto draudimo sutartis.

Trečiasis etapas:

10 – lizingo mokėjimai;

11 – lizingo objekto grąžinimas;

12 – banko paskolos grąžinimas ir palūkanų mokėjimas.

Lizingo sandėrio rizika. Kiekvienas komercinis sandoris turi tam tikrą
riziką visiems jo dalyviams. Šią riziką reikia suvokti, įvertinti į ją
atsižvelgti sudarant lizingo sutartį. Dažniausia rizika lizingo gavėjui
kyla tokiais atvejais, kai:

• lizingo davėjas per daug padidina lizingo objekto vertę;

• lizingo davėjas pristato žemos kokybės lizingo objektą;

• lizingo davėjas nėra lizingo objekto savininkas ir neturi teisės jį

išnuomoti;

• lizingo davėjas atsisako įvykdyti savo garantinius įsipareigojimus,

pateikus pretenzijas dėl objekto kokybės;

• lizingo objektas nukentėjo avarijoje, bet draudimo suma nepadengia visų

nuostolių ir lizingo gavėjas neišgali savo lėšomis atlikti remonto;

• žymiai pablogėjo žaliavų rinkos būsena;

• labai sumažėja gatavos produkcijos realizavimo galimybės;

• lizingo objektas areštuojamas;

• lizingo aobjektas pavagiamas ar sugadinamas;

• į verslą įsiterpia kriminaliniai elementai;

• pasikeičia makroekonominė aplinka: vyriausybės nutarimai, muitinės

apribojimai, įvežant lizingo objektą ar išvežant gatavą produkciją.

Lizingo sandėrio terminų nustatymas. Lizingo sutarties terminai nustatomi,
atsižvelgiant į išnuomojamų įrenginių nusidėvėjimo periodą arba
pagreitintos amortizacijos metodą. Šio metodo taikymas naudingas ir bankui
(lizingo davėjui) ir įmonei (lizingo gavėjai).

Pirmasis per trumpesnį laikotarpį susigrąžina įdėtas lėšas. Antrasis
gauna galimybę sumažinti pelno mokestį ir priartinti nuomojamo turto
perėjimo įmonės lizingo gavėjos nuosavybės terminą, jeigu tai buvo numatyta
lizingo sutartyje.

Įrengimų nusidėvėjimo ir lizingo sandėrio terminų ryšys pateikiamas
lentelėje:

1 lentelė

Nusidėvėjimo ir lizingo sandėrio terminų ryšys
|Rodikliai |Metai |
|Amortizacijos periodas |3 |4 |5 |6-7 |8 |9-10 |
|Minimalus lizingo |3 |3 |4 |5 |6 |7 |
|sutarties laikas | | | | | | |

Lizingo davėjas gali išsinuomoti įrengimus trumpesniam laikui nei
amortizacijos periodas, jeigu, pasibaigus nuomos terminui, lizingo gavėjas
apmokės už turtą likutine verte. Tačiau tokiuatveju atsiranda rizika ,
susijusi su didelės likutinės vertės išmokėjimu. Todėl lizingo sandėrio
terminas turi sudaryti ne mažiau 50% amortizacijos periodo. Kaip matom iš
lentelės reikalaujama, kad nuomos laikas sudarytų 70-80% naudotino laiko.
Tuomet nusidėvėjimo laikas yra lygus įrengimų nuomos laikui ir likutinė
vertė nėra didelė. Tačiau ji turi būti ne mažesnė negu apskaitinė.
Dažniausiai ji būna nurodyta lizingo sutartyje. Tai įpareigoja nuomininką
rūpintis įrengimais, nes jeigu faktinė vertė bus mažesnė už sutartą, jis
privalės sumokėti skirtumą.

Sutartyje būtina numatyti, kad lizingo gavėjas negali atsisakyti turto
nuomos anksčiau sutartyje nurodyto termino. Priešingu atveju jis turi
sumokėti davėjui kompensaciją, lygią likusių nuomos mokėjimų sumai.
Lizingo mokėjimų rūšys.

6 pav. Lizingo mokėjimų rūšys

2.3. Lizingo patrauklumas

2.3.1. Lizingo privalumai nuomininkui

1. Lizingas suteikia iki 100% lėšų turto įsigijimui. Dažnai nereikalaujama

išankstinių mokėjimų ar depozitų.
2. Lizingas “neužšaldo” kapitalo, galima daugiau kapitalo skirti

apyvartinėms lėšoms, kurios būna labai reikalingos kiekvienos įmonės

veiklai. Tai suteikia įmonei didesnį likvidumą.
3. Nuomos mokesčiai, užfiksuoti lizingo kontrakte, padeda numatyti ir

apskaičiuoti išlaidas, prognozuoti pinigų srautus.
4. Lizingas suteikia užtikrintumą, nes nenutraukiama sutartis, skirtingai

nuo overdrafto, kuris turi būti būtinai apmokėtas pareikalavus.
5. Lizingas suteikia galimybę apsisaugoti nuo infliacijos. Įranga gali būti

įsigyjama dabartine kaina, o nuomos mokesčiai mokami iš būsimų pajamų.
6. Lizingas gali neatsispindėti nuomininko balanse. Lizingas nėra

skolinimasis, ir daugelyje šalių nėra apskaitos reikalavimų parodyti

nuomojamą įrangą ir atitinkamus būsimų nuomos mokesčių įsipareigojimus

nuomininko balanse.
7. Lizingas padeda išvengti paskolų ėmimo ir kapitalo investicijų

apribojimų.
8. Lizingas padeda išvengti papildomos akcijų emisijos, ir tai apsaugo

akcijas nuo galimo nuvertėjimo. Dažnai lizingas yra vienintelis būdas

gauti finansavimą be papildomos akcinio kapitalo emisijos.
9. Lizingas yra paprasta, nesudėtinga operacija. Lizingas minimizuoja

administracinius kaštus ir supaprastina mokesčių ir apskaitos procedūras,

dokumentaciją.
10. Lizingas yra efektyvus mokesčių aspektu. Nuomos mokesčiai yra

traktuojami kaip veiklos išlaidos ir minusuojamos dar prieš mokesčius.
11. Leidžia atsižvelgti į įmonės veiklos ypatumus (sezoniškumas,

cikliškumas ir pan.).

2.3.2. Lizingo privalumai nuomotojui

1. Lizingas finansinėms institucijoms yra papildomas finansinis produktas,

iš kurio galima gauti pelną šalia visų kitų finansinių paslaugų.
2. Lizingas sumažina riziką. Daugelyje šalių yra lengviau ir pigiau

nuomotojui atgauti išnuomotą įrangą, jeigu nuomininkas nevykdo

įsipareigojimų, negu užstato ar paskolos atveju. Vis dėlto kartais

neįmanoma gretai atgauti nuomojamą įrangą arba ji gali turėti žymiai

sumažėjusią vertę, ypač jeigu buvo blogai prižiūrima. Be to, nuomininkas

kartais gali savavališkai perduoti išnuomotą įrangą kam nors kitam.
3. Lizingas gali padidinti pelningumą. Mokesčių nauda, atsirandanti dėl

įrangos įsigijimo, daugelyje šalių yra paprastai perduodama nuomininkui,

sumažinant nuomos mokesčius, tačiau nuomotojas taip pat gali gauti

papildomą atpildą, suteikdamas šią paslaugą.
4. Lizingas suteikia galimybę užmegzti ryšius su naujais gamintojais,

tiekėjais. Dažnai nuomininkas pats randa tiekėją ir derasi dėl visų

sąlygų, o nuomotojas skiria finansavimą, pats iš karto įsigydamas įrangą

iš tiekėjo ir po to lizingo forma nuomodamas nuomininkui. Užmegzti

kontaktai su įrangos gamintojais, tiekėjais gali būti panaudojami

ateityje.
5. Lizingo dokumentacija nesudėtinga tiek nuomininkui, tiek ir nuomotojui.

Ji yra paprastesnė nei paskolos atveju.
6. Lizingo kontraktas gali būti greitai užbaigiamas. Nuomininkas

dažniausiai greitai priima sprendimus dėl lizingo;
7. Užtikrina techninių priemonių ir paslaugų, kurių pardavimas kitomis

sąlygomis nenaudingas ar negalimas, realizavimą.

2.3.3. Lizingo privalumai lizingo objekto tiekėjui (gamintojui)

1. Lizingo kompanija tampa pastoviu ir patikimu gamintojo partneriu,

apmokančiu visą užsakymo vertę;
2. Dėl lizingo atsiranda galimybė įtraukti į potencialių pirkėjų sąrašą

tuos vartotojus, kurie dėl savų ir skolintų lėšų trūkumo nėra ekonominių

gamintojo interesų sferoje, t.y. palieka jį be potencialaus pelno;
3. Gamintoja pastoviai bendradarbiaujantis su lizingo kompanija, gali

sumažinti išlaidas reklamai, vartotojų paieškai, rinkos tyrimams, nes

šias paslaugas teikia lizingo kompanija.

2.3.4. Lizingo trūkumai

1. gavėjui duoda tik laikiną teisę naudotis įrengimais;
2. gali kainuoti brangiau negu banko kreditas tiems patiems įrengimams

įsigyti;
3. nuomos mokestis mokamas per visą lizingo sutarties galiojimo laikotarpį,

nes dėl mokslinės-techninės pažangos išnuomotas objektas gali būti

neeksploatuojamas.

2.4. Lizingo įmokų skaičiavimo metodika

Paprastai lizingo sutarties šalys tariasi dėl lizingo įmokų mokėjimų
tvarkos. Labiausiai paplitę šie įmokų skaičiavimo metodai:
1. Pirmiausia apskaičiuojam tam tikra lizinguojamo turto dalis ir komisinis

mokestis lizingo davėjui už suteiktą paslaugą, o po to apskaičiuojama

eilinė lizingo įmoka bei bendra jų suma iš viso. Šį metodą pavadinsiu A

metodu.
2. Apskaičiuojama bendra lizingo įmokų suma, kuri išskaidoma periodinėmis

turto dalies bei komisinio mokesčio lizingo davėjui už suteiktą paslaugą

įmokomis. B metodas.

Atlikti tyrimai rodo, kad lizingo įmokos, skaičiuojamos pagal abu
šiuos metodus, esant tiems patiems pradiniams duomenims, gali skirtis.

Mes nenaudosime amortizacinių atskaitymų termino, kadangi lizingo
mokėjimų viena iš sudedamųjų dalių, atspindinti turto dalies dengimą,
nebūtinai turi sutapti su amortizaciniais atskaitymais. Nors prigimtis ta
pati – turto, perduoto pagal išperkamosios nuomos sutartį, vertės dengimas.

2.4.1. A metodas

Metodo esmė: Kiekvieno periodo lizingo įmoka susideda iš turto dalies
įmokos, komisinio mokesčio, apskaičiuoto nuo neišpirktos turto vertės,
palūkanų už kreditą, draudimo ir kitų išlaidų, kurias patiria lizingo
davėjas. Tai bendrą lizingo įmoką būtų galima išreikšti formule:

[pic] (1)
kur, S – bendra lizingo įmokų vertė, sumokama sutarties galiojimo
laikotarpiu;
A – turto dalies įmokos;
B – lizingo davėjo komisiniai (palūkanos);
Q – mokestis lizingo davėjui už kreditinius resursus, panaudotus įsigyjant
lizingo sutarties objektą;
R – lizingo sutarties objekto draudimo išlaidos, jei jas patyrė lizingo
davėjas;
D – kitos lizingo davėjo išlaidos, numatytos lizingo sutartyje.

Tam kad supaprastintume lizingo įmokų skaičiavimą šiuo metodu,
priimame, kad draudimo išlaidos tenka lizingo gavėjui (iš tikrųjų
praktikoje taip ir yra, kad lizingo gavėjas pats draudžia išperkamosios
nuomos objektą), kitų lizingo davėjo išlaidų nėra, o mokestis už
kreditinius resursus įtraukiamas į lizingo davėjo komisinius.

Toks palūkanų už kreditus ir komisinių apjungimas teisingas, kadangi
lizingo davėją domina bendras komisinių dydis, kurį nori gauti lizingo
davėjas nepriklausomai nuo to ar lizingo davėjas ima kreditą, ar ne.

Jeigu lizingo davėjas naudojasi kreditiniais resursais, tai grynasis
pelningumas nebus aukštas, o naudojant nuosavus piniginius resursus
lizinguojamo turto pirkimui, pelnas bus lygus komisinių dydžiui.

Taigi, formulę galima supaprastinti:

[pic] (2)

A ir B dydžiai skaičiuojami, remiantis tokiais samprotavimais:
turto dalies įmokos lygios amortizacinių atskaitymų, apskaičiuotų sutarties
galiojimo laikotarpiu, sumai,

[pic] (3)

A dydį galima apskaičiuoti ir pagal tokią formulę:

[pic] (4)
kur, C – balansinė turto vertė;
H – metinė amortizacinių atskaitymų norma;
T – lizingo sutarties periodų skaičius;
i – lizingo įmokos eilės numeris ([pic]);
m – mokėjimų skaičius per metus;
N – bendras lizingo įmokų skaičius [pic];
Ai – turto dalies įmoka i-tuoju periodu.

Paprasčiausias atvejis, kai Ai lygus i-tojo periodo amortizaciniams
atskaitymams, t.y.:

[pic], ([pic]) (5)

Jei išperkamosios nuomos sutartis sudaroma ilgesniam laikotarpiui
(pavyzdžiui, 4,5 metų) arba įmokos mokamos neperiodiškai (pavyzdžiui,
pirmą, penktą, dešimtą ir dvyliktą mėnesį), skaičiavimo metodika iš
principo nesikeičia, tik dėl įvedamų papildomų koeficientų, formulės tampa
sudėtingesnės.

Lizingo davėjo komisiniai apskaičiuojami kiekvieną periodą
skaičiuojant sutartas palūkanas nuo neišpirktos lizinguojamo turto vertės:

[pic], ([pic]) (6)
kur, Bi – i-tojo periodo komisiniai;
P – metinė palūkanų norma;
A0 – turto įmoka 0-niu periodu (lygi nuliui).

Lizingo įmoka i-uoju periodu bus lygi i-tojo periodo turto dalies
įmokos ir komisinių sumai:

[pic], ([pic]) (7)
arba

[pic], ([pic]) (8)
kur, Ci – lizingo įmoka i-uoju periodu.

Bendra lizingo įmokų suma bus lygi visų periodinių įmokų sumai:

[pic] (9)
arba

[pic] (10)

Jei turto dalies įmokas prilyginsime amortizaciniams atskaitymams, tai
10 formulė atrodys taip:

[pic] (11)

Keičiant Ai, P, C, N, H, m dydžių reikšmes galima gauti optimalią
abiem sutarties šalims lizingo įmokų reikšmę. Mano nuomone, didžiausias
dėmesys kreipiamas į tai kiek lizinguojamas turtas pabrangsta, t.y. koks
skirtumas susidaro tarp visos lizingo įmokų sumos (S) ir pradinės
lizinguojamo turto vertės (Ai).

Bendra lizingo įmokų suma ne tik nurodoma lizingo sutartyje, tačiau ji
vaidina svarbų vaidmenį analizuojant ekonominį lizingo projekto pagrindimą,
t.y. leidžia tiek lizingo davėjui, tiek lizingo gavėjui įvertinti lizingo
projekto efektyvumą.

Toliau pavyzdžiais įrodysime, kad siekiant sumažinti bendrą lizingo
įmokų sumą, lizingo gavėjas turi greičiau dengti turto dalies įmokas.

Likutinė turto vertė apskaičiuojama kaip skirtumas tarp balansinės ir
apmokėtos turto vertės:

[pic] (12)
kur, S0 – likutinė turto vertė.

Jeigu lizingo įmokos apmokestinamos PVM, tai periodinės lizingo
įmokos bei bendra lizingo įmokų suma, apskaičiuotos pagal (8)-(11)
formules, didinamos PVM mokesčio suma, t.y. Ci ir S dauginamos iš (1+PPVM),
kur PPVM= PVM tarifas (pvz., Lietuvoje 18%).

Atsižvelgiant į tai, kad šis veiksmas grynai matematiškas,
skaičiuojant lizingo įmokas į šį mokestį nekreipsime dėmesio.

Jei sutarties objektas keletas prekių, kurių skirtingi amortizaciniai
atskaitymai, skaičiavimai atliekami kiekvienai prekei atskirai, o po to
sumuojami.

Dabar pateiksiu keletą pavyzdžių. Visais atvejais pradiniai duomenys
tie patys. Tai leis įvertinti sutarties finansines sąlygas priklausomai nuo
lizingo įmokų skaičiavimo metodų.

Pradinės sąlygos: sutarties objekto vertė (S) 1.200,- vnt., metinė
amortizacijos norma – 0,2 (H), komisiniai (P) – 0,2. Lizingo įmokos mokamos
kas pusmetį (m=2). Objekto naudojimo trukmė – 5 metai.

1 pavyzdys.

Sudaryta finansinio lizingo sutartis 4 metams su teise pasibaigus
sutarčiai įsigyti objektą už jo likutinę vertę. Turto dalies įmokos sutampa
su amortizaciniais atskaitymais.

Reikia apskaičiuoti bendrą lizingo įmokų sumą bei likutinę prekės
vertę.Kadangi sutarties terminas – 4 metai, o į metus mokama du kartus, tai
iš viso bus 8 įmokos (N). Skaičiavimus pateikiu lentelėje.

2 lentelė
|Periodas|Likutinė turto |Turto dalies |Komisiniai, |Lizingo |
|, I |vertė, S0 |įmoka, Ai |Bi |įmoka, Ci |
|1 |2 |3 |4 |5 |
|1 |1200 |120 |120 |240 |
|2 |1080 |120 |108 |228 |
|3 |960 |120 |96 |216 |
|4 |840 |120 |84 |204 |
|5 |720 |120 |72 |192 |
|6 |600 |120 |60 |180 |
|7 |480 |120 |48 |168 |
|8 |360 |120 |36 |156 |
|Iš viso |240 |960 |624 |1584 |

Taigi bendra lizingo įmokų suma yra 1584 vnt., susidedanti iš 960 vnt.
turto dalies įmokų ir 624 vnt. komisinio mokesčio. Sutarčiai pasibaigus
turtas būtų išperkamas už 240 vnt.

Bendra sutarties vertė, įskaitant ir turto pirkimą sutarčiai
pasibaigus, yra 1824 vnt.

2 pavyzdys

Šiame pavyzdyje sąlygos išlieka tos pačios kaip ir pirmame, tik įmokos
mokamos kartą per metus.

3 lentelė
|Periodas|Likutinė turto |Turto dalies |Komisiniai, |Lizingo |
|, i |vertė, S0 |įmoka, Ai |Bi |įmoka, Ci |
|1 |2 |3 |4 |5 |
|1 |1200 |240 |240 |480 |
|2 |960 |240 |192 |432 |
|3 |720 |240 |144 |384 |
|4 |480 |240 |92 |332 |
|Iš viso:|240 |960 |668 |1628 |

Taigi bendra lizingo įmokų suma yra 1628 vnt., susidedanti iš 960vnt.
turto dalies įmokų ir 668 vnt. komisinio mokesčio. Sutarčiai pasibaigus
turtas būtų išperkamas už 240 vnt.

Bendra sutarties vertė, įskaitant ir turto pirkimą sutarčiai
pasibaigus, yra 1868 vnt.

Palyginus gautus 1 ir 2 pavyzdžio rezultatus, matome, kad kuo
dažnesnės įmokos tuo mažesnė bendra įmokų suma, nes komisinis mokestis
skaičiuojamas nuo neišpirktos turto vertės, kuri antrajame pavyzdyje
dengiama lėčiau nei pirmajame.

3 pavyzdys

Metinė turto dalies įmoka lygi amortizaciniams atskaitymams, kurie
pirmą pusmetį sudaro 2/3, o kitą 1/3 dalį metinių amortizacinių atskaitymų.
Kitos sąlygos išlieka tos pačios.

4 lentelė
|Periodas|Likutinė turto |Turto dalies |Komisiniai, |Lizingo |
|, I |vertė, S0 |įmoka, Ai |Bi |įmoka, Ci |
|1 |2 |3 |4 |5 |
|1 |1200 |160 |120 |280 |
|2 |1040 |80 |104 |184 |
|3 |960 |160 |96 |256 |
|4 |800 |80 |80 |160 |
|5 |720 |160 |72 |232 |
|6 |560 |80 |56 |136 |
|7 |480 |160 |48 |208 |
|8 |320 |80 |32 |112 |
|Iš viso |240 |960 |624 |1568 |

Bendra lizingo įmokų suma yra 1568 vnt., susidedanti iš 960vnt. turto
dalies įmokų ir 608 vnt. komisinio mokesčio. Sutarčiai pasibaigus turtas
būtų išperkamas už 240 vnt.

Gauta bendra sutarties vertė, įskaitant ir turto pirkimą sutarčiai
pasibaigus, yra 1808 vnt. dar mažesnė nei gauta 1 pavyzdyje. Tai dar kartą
patvirtina, kad kuo greičiau dengiama turto dalis, tuo mažesnė galutinė
įmokų suma.

4 pavyzdys

Sudaroma finansinio lizingo sutartis penkiems metams. Sutarties
galiojimo metu objektas pilnai nusidėvi, skaičiuojant vienodus
amortizacinius atskaitymus.

Bendra lizingo įmokų suma sudaro 1860,-vnt., iš kurių 660,- vnt.
komisinis mokestis.

5 lentelė
|Periodas|Likutinė turto |Turto dalies |Komisiniai, |Lizingo |
|, i |vertė, S0 |įmoka, Ai |Bi |įmoka, Ci |
|1 |2 |3 |4 |5 |
|1 |1200 |120 |120 |240 |
|2 |1080 |120 |108 |228 |
|3 |960 |120 |96 |216 |
|4 |840 |120 |84 |204 |
|5 |720 |120 |72 |192 |
|6 |600 |120 |60 |180 |
|7 |480 |120 |48 |168 |
|8 |360 |120 |36 |156 |
|9 |240 |120 |24 |144 |
|10 |120 |120 |12 |132 |
|Iš viso |0 |1200 |660 |1860 |

Palyginus gautus rezultatus su 1 pavyzdžio rezultatais, matome, kad
gauta suma 36,-vnt didesnė. Vadinasi, jei lizingo gavėjas planuoja įsigyti
objektą ir turi tam pakankamai lėšų, tai sudaręs sutartį 4 metams su teise
nupirkti už likutinę vertę, jis sutaupys 36 vnt. Tačiau nereikia pamiršti,
jog sudarant pirkimo-pardavimo sutartį dėl turto pirkimo už likutinę vertę,
jam gali tekti sumokėti PVM mokestį, ir tada bus neaišku, kuri iš anksčiau
aptartų sutarties schemų bus ekonomiškai naudingiausia lizingo gavėjui.

Aptarsime pavyzdį, kuriame numatytas avansinis mokėjimas. Sumokėjęs
pradinę įmoką, lizingo gavėjas avanso dydžiu sumažina turto dalį. Todėl
periodines turto įmokas reikia skaičiuoti ne nuo visos turto vertės, o nuo
likusios, atėmus avansą.

[pic] (13)
kur, Ca – avansinės įmokos dydis.
5 pavyzdys

Sąlygos tokios pačios kaip 4 pavyzdyje, tik lizingo gavėjas sumoka
avansą – 200 vnt.

6 lentelėje matome, kad naudojant skaičiavimo mechanizmą su avansiniu
mokėjimu, galime dar labiau sumažinti bendrą lizingo įmokų sumą.

6 lentelė
|Periodas|Likutinė turto |Turto dalies |Komisiniai, |Lizingo |
|, i |vertė, S0 |įmoka, Ai |Bi |įmoka, Ci |
|1 |2 |3 |4 |5 |
|0 |1200 |200 |0 |200 |
|1 |1000 |100 |100 |200 |
|2 |900 |100 |90 |190 |
|3 |800 |100 |80 |180 |
|4 |700 |100 |70 |170 |
|5 |600 |100 |60 |160 |
|6 |500 |100 |50 |150 |
|7 |400 |100 |40 |140 |
|8 |300 |100 |30 |130 |
|9 |200 |100 |20 |120 |
|10 |100 |100 |10 |110 |
|Iš viso |0 |1200 |550 |1750 |

Kadangi turto dalies dengimas atitolinamas, tai lizingo davėjas turi
padengti lizingo davėjo prarastą naudą. Todėl prieš pradedant mokėti
lizingo įmokas, susidaro komisinių “įsiskolinimas”, kurį reiktų pridėti
prie pirmos būsimos lizingo įmokos. Tariamas įsiskolinimas apskaičiuojamas:
a) skaičiuojant procentus nuo pradinio kapitalo:

[pic] (14)

[pic] (15)
kur, L – praleistų lizingo įmokų skaičius;
(B – komisinio mokesčio įsiskolinimo suminis dydis L periodu
b) skaičiuojant procentus nuo komisinių:

[pic] (16)

Remiantis šiomis formulėmis, pažiūrėsime kaip apasikeis lizingo įmokų
dydis.
6 pavyzdys

Sąlygos kaip 4 pavyzdyje, tik lizingo gavėjas pirmais metais atleistas
nuo lizingo įmokų.

Lyginant su 4 pavyzdžio rezultatais, matome, kad bendra lizingo įmokų
suma išaugo dėl padidėjusio komisinio mokesčio 120,-vnt. Todėl atidedant
lizingo įmokas bendras lizingo projektas lizingo gavėjui dar labiau
pabrangsta.

7 lentelė
|Periodas|Likutinė turto |Turto dalies |Komisiniai, |Lizingo |
|, i |vertė, S0 |įmoka, Ai |Bi |įmoka, Ci |
|1 |2 |3 |4 |5 |
|1 |1200 |0 |0 |0 |
|2 |1200 |0 |0 |0 |
|3 |1200 |150 |120+240 |510* |
|4 |1050 |150 |105 |255 |
|5 |900 |150 |90 |240 |
|6 |750 |150 |75 |225 |
|7 |600 |150 |60 |210 |
|8 |450 |150 |45 |195 |
|9 |300 |150 |30 |180 |
|10 |150 |150 |15 |165 |
|Iš viso |0 |1200 |780 |1980 |
|* Pirmą lizingo įmoką sudaro 240,- vnt. įsiskolinimas bei 120,-vnt |
|einamojo periodo komisinis mokestis |

7 pavyzdys

Sąlygos tos pačios kaip ir 4 pavyzdyje, tik lizingo gavėjas naudoja
pagreitintą amortizaciją – pirmais metais atskaitoma 40% balansinės turto
vertės (480,-vnt), kitais metais likusi turto dalis amortizuojama
vienodomis sumomis (90,-vnt).

8 lentelė
|Periodas|Likutinė turto |Turto dalies |Komisiniai, |Lizingo |
|, i |vertė, S0 |įmoka, Ai |Bi |įmoka, Ci |
|1 |2 |3 |4 |5 |
|1 |1200 |240 |120 |360 |
|2 |960 |240 |96 |336 |
|3 |720 |90 |72 |162 |
|4 |630 |90 |63 |153 |

8 lentelės tęsinys
|1 |2 |3 |4 |5 |
|5 |540 |90 |54 |144 |
|6 |450 |90 |45 |135 |
|7 |360 |90 |36 |126 |
|8 |270 |90 |27 |117 |
|9 |180 |90 |18 |108 |
|10 |90 |90 |9 |99 |
|Iš viso |0 |1200 |540 |1740 |

Pagreitintos amortizacijos metodas leidžia 120,-vnt sumažinti bendras
lizingo įmokas. Kadangi pirmais metais sumokama didelė dalis turto,
komisiniai, skaičiuojami nuo neišpirktos turto vertės, gaunami mažesni.

8 pavyzdys

Sąlygos kaip ir 1 pavyzdyje, tik likusią turto dalį 240,-vnt sumoka ne
sutarčiai pasibaigus, o mokėdama likusią turto dalį lygiomis dalimis
sutarties galiojimo laikotarpiu.

9 lentelė
|Periodas|Likutinė |Turto |Išperkamo |Komisiniai|Lizingo |
|, i |turto |dalies |Turto vertės |, Bi |įmoka, Ci |
| |vertė, S0 |įmoka, Ai |dalies įmoka,| | |
| | | |A0i | | |
|1 |2 |3 |4 |5 |6 |
|1 |1200 |120 |30 |120 |270 |
|2 |1050 |120 |30 |105 |255 |
|3 |900 |120 |30 |90 |240 |
|4 |750 |120 |30 |75 |225 |
|5 |600 |120 |30 |60 |210 |
|6 |450 |120 |30 |45 |195 |
|7 |300 |120 |30 |30 |180 |
|8 |150 |120 |30 |15 |165 |
|Iš viso |0 |960 |240 |540 |1740 |

Bendra lizingo įmokų suma 1740,-vnt., iš kurių 1200,-vnt turto dalies
įmokos (960+240) ir 540,-vnt komisinių.

Palyginus bendrą lizingo įmokų sumą su 1 pavyzdžio rezultatais,
matome, kad šiame pavyzdyje gauta lizingo projekto vertė mažesnė 84,-vnt.

9 pavyzdys

Sąlygos tokios pat kaip 4 pavyzdyje, tik komisinių dydis kiekvienais
metais didinamas 4 vienetais.

10 lentelė
|Periodas|Likutinė turto |Turto dalies |Komisiniai, |Lizingo |
|, i |vertė, S0 |įmoka, Ai |Bi |įmoka, Ci |
|1 |2 |3 |4 |5 |
|1 |1200 |120 |120 |240 |
|2 |1080 |120 |108 |228 |
|3 |960 |120 |115,2 |235,2 |
|4 |840 |120 |108 |228 |
|5 |720 |120 |100,8 |220,8 |
|6 |600 |120 |84 |204 |
|7 |480 |120 |76,8 |196,8 |
|8 |360 |120 |57,6 |177,6 |
|9 |240 |120 |43,2 |163,2 |
|10 |120 |120 |21,6 |141,6 |
|Iš viso |0 |1200 |828 |2028 |

Dėl didėjančio komisinio tarifo, lizingo įmokos, lyginant su 4
pavyzdžio rezultatais, išaugo 168,-vnt.

Lizingo sutarties šalims kartais gali tekti perskaičiuoti lizingo
įmokas. Ši problema dažnai iškyla šalyse, kurioms būdinga infliacija.
Taigi, jei sutarties šalys nuspręs perskaičiuoti lizingo įmokas, tai jos
galės padaryti, jei tai bus numatyta lizingo sutartyje. Tai pabandysiu
pavaizduoti kitu pavyzdžiu.

10 pavyzdys

Sąlygos tokios pačios kaip ir 6 pavyzdyje, tačiau kiekvienais metais,
pradedant antrais, turtas perskaičiuojamas pagal tokius koeficientus:
1,5;1,4; 1,3; 1,2; 1,1.

Pirmas koeficientas naudojamas perskaičiuojant turto vertę pasibaigus
pirmiems metams, paskutinis – paskutiniams metams.

Bendra lizingo įmokų suma 3669,296 vnt.

11 lentelė
|Periodas|Likutinė turto |Turto dalies |Komisiniai, |Lizingo |
|, i |vertė, S0 |įmoka, Ai |Bi |įmoka, Ci |
|1 |2 |3 |4 |5 |
|1 |1200 |120 |120 |240 |
|2 |1080 |120 |108 |228 |
|3 |1440 |180 |144,4 |324,4 |
|4 |1260 |180 |126 |306 |
|5 |1512 |252 |152,2 |404,2 |
|6 |1260 |252 |126 |378 |
|7 |1310,4 |327,6 |131,04 |458,64 |
|8 |982,8 |327,6 |98,28 |425,88 |
|9 |786,24 |393,12 |78,624 |471,744 |
|10 |393,12 |393,12 |39,312 |432,432 |
|Iš viso |0 |2545,44 |1123,856 |3669,296 |

2.4.2. B metodas

Šis metodas remiasi finansinės nuomos teorija – lizingo įmokų srautų
dabartinė vertė lygi turto įsigijimo su visomis papildomomis išlaidomis
vertei.

Remiantis sutarties sąlygomis apskaičiuojamos lizingo įmokos
periodais, kurios skaidomos į turto dalies ir nuomos mokesčių (komisinių)
įmokas.

Lizingo įmokos skaičiuojamos remiantis įmokų išdėstymo laike
koeficiento pagalba:

[pic], [pic] (17)
kur, Ci – lizingo įmoka i-uoju periodu;
C – turto vertė;
a – įmokų išdėstymo laike koeficientas nustato turto dalies ir komisinio
mokesčio dydį periodinėje lizingo įmokoje.

Įmokų išdėstymo laike koeficientas priklauso nuo įmokų skaičiaus bei
komisinių dydžio.

Jei įmokos mokamos periodiškai, kiekvieno periodo pabaigoje ir
dengiama visa turto dalis, šis koeficientas skaičiuojamas pagal formulę:

[pic] (18)
kur, P – metinis komisinių dydis (palūkanų norma);
N – bendras įmokų skaičius;
m – įmokų skaičius per metus.

Kai apskaičiuojama lizingo įmoka, po to išskiriama turto dalis bei
nuomos mokesčiai (komisiniai) pagal formules:

[pic], (19)

[pic], [pic] (20)

[pic], [pic] (21)

[pic], [pic] (22)
kur, S0i – likutinė turto vertė po (i-1)- osios įmokos.

Jei lizingo gavėjas sumoka avansą ir pradeda mokėti lizingo įmokas
nuo pirmo periodo, tai pagal 17 formulę turto vertė imama atėmus avansinę
įmoką.

Jeigu lizingo gavėjas sumoka avansą, lygų “x” periodinėm lizingo
įmokom, ir pradeda mokėti įmokas po “x” periodų, tai atidėjimo koeficientas
apskaičiuojamas pagal formulę:

[pic], (23)
kur, x – periodų skaičius, už kuriuos sumokėtas avansas.

Jei sutartyje numatytas turto išpirkimas už jo likutinę vertę, tai
atitinkamai koreguojama 17 formulė:

[pic], (24)
kur, VN – diskonto norma, apskaičiuojama pagal formulę:

[pic], (25)

Tokiu būdu, antrasis narys 24 formulėje išreiškia likutinės turto
vertės dabartinę vertę po N mokėjimų, kitaip sakant, diskontuotą P/m dydžiu
turto vertę.

Pateiksime keletą skaičiavimų remiantis šia metodika. Skaičiavimo
duomenys tie patys kaip ir pirmoje metodikoje. Turto pradinė vertė (C)
1200,-vnt., metinė amortizacijos norma (H) 0,2, komisiniai (P) 0,2, įmokos
mokamos kas pusmetį (m=2), turto naudojimo trukmė 5 metai.

11 pavyzdys

Finansinis lizingas su pilna amortizacija
C =1200; m=2; T= 5; N=10; P=0.2.

[pic]

[pic], [pic]

12 lentelė
|Periodas|Likutinė turto |Turto dalies |Komisiniai, |Lizingo |
|, i |vertė, S0i |įmoka, Ai |Bi |įmoka, Ci |
|1 |2 |3 |4 |5 |
|1 |1200 |75.29447390 |120 |195.2944739 |
|2 |1124.705526 |82.82392124 |112.4705526 |195.2944739 |
|3 |1041.881605 |91.10631337 |104.1881605 |195.2944739 |
|4 |950.7752915 |100.21694470 |95.07752915 |195.2944739 |
|5 |850.5583468 |110.23863290 |85.05583468 |195.2944739 |
|6 |740.3197076 |121.26250310 |74.03197076 |195.2944739 |
|7 |619.0572045 |133.33875340 |61.90572045 |195.2944739 |
|8 |485.6684511 |146.72762870 |48.56684511 |195.2944739 |
|9 |338.9408224 |161.40039160 |33.89408224 |195.2944739 |
|10 |177.5404308 |177.54043080 |17.75404308 |195.2944739 |
|Iš viso |0 |1200.0 |752.9447386 |1952.9447386 |

Gauta bendra lizingo įmokų suma, lyginant su 11 pavyzdžiu, gaunama 92
vnt didesnė.

12 pavyzdys

Finansinio lizingo suatrtis 4 metams su galimybe už 240,- vnt
išsipirkti turtą sutarčiai pasibaigus (opciono teisės gali ir nebūti).
C =1200; m=2; T= 4; N=8; P=0.5, S0=240.

[pic]

[pic]

[pic][pic]

13 lentelė
|Periodas|Likutinė turto |Turto dalies |Komisiniai, |Lizingo |
|, i |vertė, S0i |įmoka, Ai |Bi |įmoka, Ci |
|1 |2 |3 |4 |5 |
|1 |1200 |83.9462569 |120 |203.9462569 |
|2 |1116.053743 |92.34088256 |111.6053743 |203.9462569 |

13 lentelės tęsinys
|1 |2 |3 |4 |5 |
|3 |1023.712861 |101.55749708 |102.3712861 |203.9462569 |
|4 |922.1378898 |111.73246790 |92.21378898 |203.9462569 |
|5 |810.4054219 |122.90571470 |81.04054219 |203.9462569 |
|6 |687.4997072 |135.19628620 |68.74997072 |203.9462569 |
|7 |552.3034210 |148.71591480 |55.23034210 |203.9462569 |
|8 |403.5875062 |163.58750620 |40.35875062 |203.9462569 |
|Iš viso |240 |960.0 |671.5700550 |1631.5700550 |

Lyginant 12 ir 1 pavyzdžio gautus rezultatus, matome, kad 12 pavyzdyje
gauta bendra lizingo įmokų suma didesnė 47 vnt.

13 pavyzdys

Finansinis lizingas su pilna amortizacija, avansiniu mokėjimu ir be
įmokų atidėjimo.
C =1200; m=2; T= 5; N=10; P=0.2; Ca=200.

[pic]

[pic], [pic]

14 lentelė
|Periodas|Likutinė turto |Turto dalies |Komisiniai, |Lizingo |
|, I |vertė, S0i |įmoka, Ai |Bi |įmoka, Ci |
|1 |2 |3 |4 |5 |
|0 | |200 | |200 |
|1 |1000 |62.7453949 |100 |162.7453949 |
|2 |937.2546051 |69.01993437 |93.72546051 |162.7453949 |
|3 |868.2346707 |75.92192781 |86.82346707 |162.7453949 |
|4 |792.3127429 |83.51412059 |79.23127429 |162.7453949 |
|5 |708.7986224 |91.86553265 |70.87986224 |162.7453949 |
|6 |616.9330897 |101.05208590 |61.69330897 |162.7453949 |
|7 |515.8810038 |111.15729450 |51.58810038 |162.7453949 |
|8 |404.7237093 |122.27302400 |40.47237093 |162.7453949 |
|9 |282.4506853 |134.50032630 |28.24506853 |162.7453949 |
|10 |147.9503590 |147.95035900 |14.79503590 |162.7453949 |
|Iš viso |0 |1200.00 |627.4539488 |1827.4539488 |

Lyginant 13 ir 5 pavyzdžio gautus rezultatus, matome, kad 13 pavyzdyje
gauta bendra lizingo įmokų suma didesnė 77.45 vnt.

14 pavyzdys

Finansinis lizingas su pilna amortizacija, avansinis mokėjimas,
dengiantis dviejų periodų turto dalies ir komisinių įmokas.
C =1200; m=2; T= 5; N=10; P=0.2; x=2.

[pic]

[pic], [pic]

15 lentelė
|Periodas|Likutinė turto |Turto dalies |Komisiniai, |Lizingo |
|, I |vertė, S0i |įmoka, Ai |Bi |įmoka, Ci |
|1 |2 |3 |4 |5 |
|0 |0 |0 |0 |327.2016562 |
|1 |0 |0 |0 | |
|2 |0 |0 |0 | |
|3 |872.7983438 |76.32099372 |87.27983438 |163.6008281 |
|4 |796.4773501 |83.95309309 |79.64773501 |163.6008281 |
|5 |712.5242570 |92.34840240 |71.25242570 |163.6008281 |
|6 |620.1758546 |101.58324260 |62.01758546 |163.6008281 |
|7 |518.5926120 |111.74156690 |51.85926120 |163.6008281 |
|8 |406.8510451 |122.91572360 |40.68510451 |163.6008281 |
|9 |283.9353215 |135.20729590 |28.39353215 |163.6008281 |
|10 |148.7280255 |148.72802550 |14.87280255 |163.6008281 |
|Iš viso |0 |1200.00 |436.008281 |1636.008281 |

Kaip ir buvo tikėtasi, lizingo įmokų skaičiavimų rezultatai pagal dvi
metodikas su tais pačiais pradiniais duomenimis gavosi skirtingi. Be to,
pagal antrą metodiką bendros lizingo įmokų sumos lyginant su pirmąja gavosi
šiek tiek didesnės. Pagrindinė priežastis – antroje metodikoje naudojama
dabartinė lizingo įmokų vertė.

Mano nuomone, pirmoji metodika gana paprasta ir aiški, antroji –
tiksliau apskiuočiuoja piniginius srautus.

Sudarant lizingo sutartį, šalys gali pasirinkti pagal kurią metodiką
skaičiuoti įmokų dydžius. Taip pat galimas ir kitas skaičiavimo būdas, jei
jis tenkina abi sutarties šalis.

Paprastai lizingo sąlygas diktuoja lizingo davėjas, todėl jam
dažniausiai ir tenka lemiamas vaidmuo pasirenkant įmokų skaičiavimo tvarką.

2.5. Lizingo potencialios naudos nuomininkui įvertinimo metodai

Yra du alternatyvūs būdai lizingo kaštų ir pelno įvertinimui:
1. Ekvivalentinės palūkanų normos (EIR) metodas

Atsako į klausimą: Kokia yra palūkanų norma už banko paskolą įrangos
pirkimo finansavimui, kuri nebūtų nei geresnė, nei blogesnė negu sudarant
lizingo kontraktą?
2. Grynosios dabartinės vertės (NPV) metodas

Atsako į klausimą: kokia yra nuostolio ar pelno dabartinė vertė,
vertinant pinigų srautus, paėmus banko paskolą ar nusipirkus įrangą,
lyginant su dabartine verte, vertinant pinigų srautus lizingo atveju?

Toliau pateiktas pavyzdys iliustruoja šių metodų taikymą. Tarkime, turime
šias pradines sąlygas:

Turto įrangos kaina 1.000,00$

Įsigijimo data 1990m. gruodžio 31 d.

Pirminiai lizingo terminai Trys metiniai mokėjimai
po 400,00$

Antriniai lizingo terminai Neribotas laikotarpis

Nuomininko metų pabaiga Gruodžio 31 d.

Mokesčių mokėjimo data Gruodžio 31 d. po vienerių
metų

Mokesčių norma 50%

Banko paskolų palūkanų norma 13% per metus

Įvertinimas šiek tiek skirsis, priklausomai nuo to, ar nuomininkas yra
mokesčių mokėtojas, ar ne (dėl daugybės kitų įsipareigojimų, arba tai yra
vyriausybinis subjektas ir pan.).

2.5.1. Ekvivalentinės palūkanų normos (EIR) metodas

Remiantis šiuo metodu, kai nuomininkas nėra mokesčių mokėtojas, numatomi
visi pinigų srautai, kylantys iš lizingo kontrakto, nusprendus nuomoti
įrangą, o ne ją pirkti, tuomet apskaičiuojam diskonto norma, pagal kurią
visų pinigų srautų (įplaukų ir išlaidų) dabartinė vertė būtų lygi nuliui.
Kitaip tariant, būsimų nuomos mokesčių dabartinė vertė pagal tą diskonto
normą turi būti lygi įrangos kainai:

16 lentelė
|Data |Turto vertė$ |Nuomos |Diskonto norma |Dabartinė vertė|
| | |mokesčiai$ |(9,7% per | |
| | | |metus) | |
|1990.12.3|1.000 |- |1,000 |1.000 |
|1 | | | | |
|1991.12.3|- |(400) |0,912 |(365) |
|1 | | | | |
|1992.12.3|- |(400) |0,931 |(322) |
|1 | | | | |
|1993.12.3|- |(400) |0,757 |(303) |
|1 | | | | |
| |1.000 |(1200) | | |

Pateiktoje lentelėje pavaizduota, kad jeigu nuomininkas galėtų gauti
paskolą įrangos pirkimui su 9,7% per metus palūkanų norma, grąžinant
paskolą per tris metus ir mokant po 400$ kiekvienais metais, jam nebūtų
skirtumo, ar imti šią paskolą, ar sudaryti lizingo kontraktą prieš tai
apibrėžtomis sąlygomis.

Taigi, jeigu banko paskolos palūkanų norma didesnė negu lizingo
atveju, nuomininkui labiau apsimoka sudaryti lizingo kontraktą, o jeigu
mažesnė – imti paskolą. Aprašytu atveju yra geriau pasinaudoti lizingu.

Jeigu tokiomis pačiomis anksčiau apibrėžtomis sąlygomis lizingo
kontraktą sydarytų nuomininkas, kuris yra mokesčių mokėtojas, jo pinigų
srautai atrodytų taip:

17 lentelė
|Data |Kaina/ |Palūkanos |Mokesčiai |Pinigų srautas |
| |(nuoma) |(17,6%/m) |(50%) ($) | |
| |($) |($) | | |
| | | | |Metinis ($) |Bendras ($)|
|90.12.31|1.000 |- |- |1.000 |1.000 |
|91.12.31|(400) |176 |(500) |(724) |276 |
|92.12.31|(400) |49 |112 |(239) |37 |
|93.12.31|(400) |7 |176 |(217) |(180) |
|94.12.31|- |(32) |196 |164 |(16) |
|95.12.31|- |- |16 |16 |- |
| |(200) |200 |- |- |- |

Komentarai:

• Palūkanos yra skaičiuojamos nuo bendro pinigų srauto

• Palūkanos sąlygoja mokesčių sumažinimą, bet mokesčių efektas pasireiškia

po 1 metų po palūkanų mokėjimo, pavyzdžiui, mokesčiai mokami 1992 m. gale

bus : 50%x(400$-176$)=112

• į 1995m. palūkanas (17,6%x16$=3$) nėra atsižvelgiama

Esant palūkanų normai už paskolą 17,6% per metus, nuomininkui nebūtų
jokio skirtumo, ar pirkti įrangą už paskolą, ar nuomoti lizingo būdu.

Tuo tarpu šiuo konkrečiu atveju labiau apsimoka imti paskolą ir pirkti
įrangą, nes 13% per metus už paskolą yra mažiau negu 17,6%, sudarant
lizingo kontraktą.

2.5.2. Grynosios dabartinės vertės (NPV) metodas

Pagal grynosios dabartinės vertės metodą nuomininkas, nemokantis
mokesčių, galėdamas gauti banko paskolą už 13% per metus, esant anksčiau
apibrėžtoms pradinėms sąlygoms, vertina savo potencialią naudą šiuo
principu:

18 lentelė
|Data |Nuomos mokesčiai ($) |Diskonto norma |Dabartinė vertė |
| | |(13% per metus)* |(1990.12.31) ($) |
|1991.12.3|400 |0,885 |354 |
|1 | | | |
|1992.12.3|400 |0,783 |313 |
|1 | | | |
|1993.12.3|400 |0,693 |277 |
|1 | | | |
|Bendra visų nuomos mokesčių dabartinė vertė |944 |
|Dabartinė įrangos kaina | |
|NPV – nauda iš lizingo | |
| |1.000 |
| |56 |

*Diskonto norma pateikta, skaičiuojant NPV metodu, yra ta pati, kaip ir
palūkanų norma už banko paskolą.

Iš pateikto pavyzdžio matome, kad esant 13% per metus palūkanų normai
už banko paskolą, įrangos kaina yra didesnė už būsimų nuomos mokesčių
dabartinę vertę, todėl lizingas yra naudingas. Taigi, nuomininkas sudaręs
lizingo kontraktą, turėtų 56$ didesnę naudą negu pasiskolintų 1.000$ ir už
tą paskolą pirktų įrangą.

Nuomininkas – mokesčių mokėtojas pagal grynosios dabartinės vertės
metodą savo potencialią naudą vertina šiuo principu:

19 lentelė
|Data |Kaina/ |Mokesčiai |Iš viso($) |Diskonto |Dabartinė |
| |(nuoma) ($)|(50%) ($) | |norma (7,09%|vertė ($) |
| | | | |per metus) |(1990.12.31|
| | | | | |) |
|1990.12.3|1.000 |- |1.000 |1,000 |1.000 |
|1 | | | | | |
|1991.12.3|(400) |(500) |(900) |0,934 |(841) |
|1 | | | | | |
|1992.12.3|(400) |200 |(200) |0,872 |(174) |
|1 | | | | | |
|1993.12.3|(400) |200 |(200) |0,814 |(163) |
|1 | | | | | |
|1994.12.3|- |200 |200 |0,760 |152 |
|1 | | | | | |
| |(200) |100 |(100) |- |(26) |

*Kai nuomininkas yra mokesčių mokėtojas, diskonto norma apskaičiuojama
kitu principu negu tuomet, kai nuomininkas nemoka mokesčių (tuomet diskonto
norma lygi palūkanų už banko paskolą normai).

Kadangi prieina tam tikras laiko tarpas nuo palūkanų mokėjimo iki
mokesčių sumažinimo to pasekoje, diskonto norma nuomininkui – mokesčių
mokėtojui nustatoma pagal šią formulę:

r2=r1-r1xT/(1+(r1xT))n (26)

r1 – palūkanų norma už paskolą prieš mokesčius, iš kurios išvedama

grynoji norma

r2 – grynoji norma

T – mokesčių norma

n – mokesčių mokėjimo uždelsimas

Taigi, šiuo atveju, kai vidutinis mokesčių uždelsimas yra 18 mėn., bus
apskaičiuojama taip:

r2=0,13-0,13×0,5/(1+(0,13×0,5))1,5=7,09% per metus

Taigi, grynoji dabartinė vertė pateiktame pavyzdyje yra neigiama. Tai
reiškia, kad nuomininkui būtų brangiau sudaryti lizingo kontraktą negu imti
1.000$ paskolą už 13 % metinių palūkanų ir pirkkti įrangą.

Vertinant abiem metodais (EIR ir NPV), gavome tą patį rezultatą, t.y.
esant nurodytoms sąlygoms, kai nuomininkas nėra mokesčių mokėtojas, jam
labiau apsimoka sudaryti lizingo kontraktą, o kai nuomininkas yra mokesčių
mokėtojas – imti banko paskolą ir pirkti įrangą.

Tačiau kartais būna atvejų, kai, vertinant EIR ir NPV metodais, gaunami
skirtingi rezultatai. Tuomet turėtų būti labiau atsižvelgiama į NPV metodą.

Pavyzdžiui, turime tokias pradines sąlygas:

Yra du lizingo pasiūlymai. Įrangos kaina – 1.000$. Artimoje ateityje
nenumatoma, kad kompanija mokės mokesčius. Lizingų sąlygos yra šios:

20 lentelė
| |1-as lizingas |2-as lizingas |
|Terminas |3 metai |7 metai |
|Metiniai nuomos |388,03$ |205,40$ |
|mokesčiai | | |
|EIR nuomininkui |8% per metus |10% per metus |
|Paskolos palūkanų norma|15% per metus |15% per metus |
|NPV |114$ |145$ |

Taigi, reikia nuspręsti, ar kompanija iš visso turi pasinaudoti
lizingu, ir jeigu taip, tai kuriuo.

Kompanija turėtų nuomoti įrangą lizingo būdu, kadangi abu lizingai
turi mažesnę EIR (ekvivalentinę palūkanų normą) negu palūkanų norma už
banko paskolą (15%per metus), taip pat abu lizingai turi teigiamą NPV
(grynąją dabartinę vertę). Pasirinkdama vieną iš lizingų, kompanija turėtų
pasirinkti antrąjį, kadangi antrojo lizingo atveju gaunama didesnė
dabartinė vertė negu pirmojo.

2.6. Lizingo potencialios naudos nuomotojui įvertinimo metodai

Nuomotojo požiūriu įrangos pirkimas lizingui turi daugumą paskolos
charakteristikų, todėl, ir sudarant lizingo kontraktą, nuomotojui
svarbiausia nustatyti efektyvias palūkanų normas.

Įvertinimui naudojami du pagrindiniai metodai:
1. Vidinio pelningumo (IRR) metodas
Dualios pelningumo normos (DRR) metodas

2.6.1. Vidinio pelningumo (IRR) metodas

Lizingo potencialios naudos nuomotojui įvertinimui bus naudojamos tos
pačios pradinės sąlygos, kaip ir nuomininko atveju:

Turto įrangos kaina 1.000,00$

Įsigijimo data 1990m. gruodžio 31 d.

Pirminiai lizingo terminai Trys metiniai mokėjimai
po 400,00$

Antriniai lizingo terminai Neribotas laikotarpis

Nuomininko metų pabaiga Gruodžio 31 d.

Mokesčių mokėjimo data Gruodžio 31 d. po vienerių
metų

Mokesčių norma 50%

Banko paskolų palūkanų norma 13% per metus

Apskaičiavimas šiuo metodu yra identiškas nuomininko potencialios
naudos apskaičiavimui pagal EIR metodą, tik pinigų srautai bus
atvirkštiniai:

21 lentelė
|Data |Kaina/ |Palūkanos |Mokesčiai |Pinigų srautas |
| |(nuoma) |(17,6%/m) |(50%) ($) | |
| |($) |($) | | |
| | | | |Metinis ($) |Bendras ($)|
|90.12.31|(1.000) |- |- |(1.000) |(1.000) |
|91.12.31|400 |(176) |500 |724 |(276) |
|92.12.31|400 |(49) |(112) |239 |(37) |
|93.12.31|400 |(7) |(176) |217 |180 |
|94.12.31|- |32 |(196) |(164) |16 |
|95.12.31|- |- |(16) |(16) |- |
| |200 |(200) |- |- |- |

Esmė yra ta, kad lizingo kontrakto galiojimo metu nuomotojas, po metų
nuo kontrakto pradžios pradėjęs gauti nuomos mokesčius, dvejus metus gali
reinvestuoti gautas sumas. Šio metodo trūkumas yra tai, kad daroma
prielaida, jog reinvestuotos lėšos uždirba tokį patį pelną kaip pats
lizingas, nors realiai lėšos labai retai reinvestuojamos su ta pačia pelno
norma.

Taigi, tikslesniam įvertinimui buvo sukurtas dualios pelningumo normos
(DRR) metodas.

2.6.2. Dualios pelningumo normos (DRR) metodas

Šio metodo pagrindinis skiriamasis bruožas yra tai, kad iš anksto
numatoma palūkanų norma, kuri bus gauta už reinvestuojamas lėšas ir kuri
paprastai yra žymiai mažesnė negu laukiama pelno norma iš lizingo.

Tarkime, turime tas pačias sąlygas, kai ir vertinant IRR metodu, tik
daroma prielaida, kad pelno norma už reinvestuojamas lėšas yra 7% per
metus. Tuomet nuomotojo pinigų srautai atrodys taip:

22 lentelė
|Data |Kaina/ |Palūkanos |Mokesčiai |Pinigų srautas |
| |(nuoma)|(17,6%/m) |(50%) ($) | |
| |($) |reinvestuojam| | |
| | |os lėšos (7%)| | |
| | | | |Metinis ($) |Bendras ($)|
|90.12.31|(1.000)|- |- |(1.000) |(1.000) |
|91.12.31|400 |(166) |500 |734 |(266) |
|92.12.31|400 |(44) |(117) |239 |(27) |
|93.12.31|400 |(4) |(178) |218 |191 |
|94.12.31|- |14 |(198) |(184) |7 |
|95.12.31|- |- |(7) |(16) |- |
| |200 |(200) |- |- |- |

Taigi, duali pelningumo norma yra 16,6 % per metus, t.y. 1% mažiau
negu 17,6 % IRR. Duali pelningumo norma atspindi maksimalią palūkanų normą,
kurią nuomotojas gali mokėti už finansinius išteklius, nepatirdamas
nuostolio (įvertinant ir numatytą pelną už reinvestuojamas lėšas). Jeigu
nuomotojas turi pigesnį finansavimo šaltinį negu duali pelningumo norma,
tas skirtumas bus jo pelnas. Pavyzdžiui, jeigu nuomotojas turės finansinio
kapitalo šaltinį savo investavimui į lizingą už 13% per metus, jo bruto
pelnas 3,6% (16,6% – 13% = 3,6%).

2.7. Padėtis pasaulinėje lizingo rinkoje

2.7.1 Lizingo atsiradimo istorija

Laikoma, jog visi ekonominiai teisiniai santykiai, susiję su lizingu,
priklauso šiuolaikiniams ūkiniams santykiams. Tačiau taip iš tikrųjų nėra.
Dokumentai liudija, jog nuoma žmonijai žinoma nuo senų laikų.

Išperkamosios nuomos sutarties ištakos siekia net Aristotelio laikus
(384/383-322 m.pr.Kr.). Būtent Aristotelis teigė, kad “turto esmė yra jo
naudojime, o ne teisėje į jį”. Kitaip sakant, tam kad gautum kažkokį tai
pelną nebūtina turėti turto, pakanka tik teisės juo naudotis ir iš to
gauti pajamas.

Nuomos sutartys buvo paplitusios IV a. pr.Kr. P.Baltus ir B.Major
knygoje “Europos lizingo mokykla” rašė, kad tokios sutartys buvo sudaromos
Senovės Šumero valstybėje. Uro mieste rastos molinės lentelės liudija apie
žemės ūkio įrankių, žemės, vandens šaltinių, buivolų ir kitų gyvūnų nuomą.
Šios 1984m. rastos molinės lentelės pasakoja apie šventikus – nuomotojus,
sudarinėjusius sutartis su vietiniais fermeriais. Tačiau senieji Šumero
valstybės dokumentai nenurodo konkrečios lizingo atsiradimo datos ir tai
nereiškia, jog tokios nuomos sutartys nebuvo sudarinėjamos anksčiau.

Anglų istorikas T.Clark, nagrinėjęs Hamurabio įstatymus, priimtus apie
1775-1750 m. pr. Kr., rado keletą straipsnių, kuriuose labai smulkmeniškai
bei įvairiapusiškai išnagrinėti nuomos bei nuomos mokesčių variantai, turto
užstato aplinkybės.

Kitos Senovės civilizacijos, įskaitant graikus, romėnus, egiptiečius,
laikė nuomą patraukliu, prieinamu ir kartais netgi vieninteliu būdu įsigyti
žemės, įrankių bei naminių gyvulių.

Senovės finikiečiai, garsėję kaip puikūs jūreiviai bei prekeiviai,
nuomojo laivus. Daugybė trumpalaikių nuomos sutarčių garantavo laivo su
ekipažu įsigijimą. Šiuolaikinėmis sąlygomis tokios operacijos vadinamos
“šlapiu” lizingu.

Senovės Romos teisėje taip pat buvo apibrėžti turtiniai santykiai,
susiję su turto valdymu, tačiau be nuosavybės teisės į jį.

Kaip rodo istoriniai šaltiniai nuomojami buvo ne tik žemės darbų
įrankiai, tačiau ir karinė technika.

Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose lizingo operacija paminėta 1066
metais, kai Vilhelmas Užkariautojas išsinuomavo iš Normandijos pirklių
laivų Britanijos salų puolimui. Ši operacija nebuvo pamiršta, ir praėjus
dviems amžiams, sudaryta pirmoji oficiali lizingo sutartis – kryžiuočiai,
ruošdamiesi eiliniam kryžiaus žygiui, šiuo būdu įsigijo karo amunicijos.

XVI amžiuje išperkamąja nuoma Venecijos pirkliai įsigydavo tais
laikais brangių inkarų. Grįžę iš kelionių, inkarus grąžindavo savininkams,
kurie juos vėl išnuomodavo.

Analogiškos operacijos buvo ir Anglijoje. Vienas iš pirmųjų norminių
aktų, reguliavusių santykius labai panašius į lizingo sutarties, buvo
1284m. priimtas Velso įstatymas (Statue of Wales). 1572 metais Anglijoje
priimtas įstatymas, leidžiantis “tikrąjį”, o ne “menamąjį” lizingą, t.y.
nuomos sutartimis buvo laikomos tik tos sutartys, kurios buvo pasirašomos
“protingomis” sąlygomis. Kadangi tuo metu paplito sutartys, kuriomis
siekiant apgauti kreditorius, buvo slepiama, kas iš tikrųjų yra turto
savininkas, o kas tik nuomininkas. XX a. vystantis pramonei Anglijoje,
išaugo lizinguojamų prekių skaičius. Didžiausias vaidmuo čia teko sparčiai
besivystančiai geležinkelio bei anglies kasybos pramonei.

Anglies kasyklų savininkai iš pat pradžių pirko vagonus anglies
pervežimui, tačiau vėliau tai pasirodė ekonomiškai nenaudinga (augo anglies
gavyba, atsidarydavo naujos šachtos, reikėjo vis daugiau vagonų). Mažos
įmonėlės ryžosi pasinaudoti susidariusia situacija – jos pirko vagonus ir
juos išnuomodavo geležinkelio transporto kompanijoms. Atsirado kompanijos,
kurių vienintelis tikslas buvo garvežių ir vagonų nuoma. Po kiek laiko
įmonė į sąlygas įtraukė nuomininkui opciono teisę nupirkti vagonus,
pasibaigus lizingo sutarčiai. Viena iš šios sąlygos atsiradimo priežasčių –
kai egzistuoja turto įsigijimo perspektyva ateityje, tai nuomininkai
taupiai ir atsargiai naudojosi išnuomotu turtu, jį labiau saugo. Tokios
sutartys buvo vadinamos nuomos-pardavimo sutartimis. Jos davė pagrindą
operatyvinio lizingo atsiradimui.

Terminas “lizingas” pradėtas vartoti praėjusio šimtmečio pabaigoje,
kai amerikiečių bendrovė “Bell” nutarė ne vien pardavinėti, bet ir nuomoti
telefono aparatus, kurių negalėjo pirkti mažiau pasiturintys piliečiai. Tuo
pat metu augant lizingo operacijų apimtims, išaugo ir transporto priemonių
išperkamoji nuoma. 30-aisiais metais H.Ford labai sėkmingai savo versle
panaudojo lizingo operacijas. Tačiau automobilių pardavimo išperkamosios
nuomos būdu “tėvu” laikomas Z.Frenk – pardavimų agentas iš Čikagos, kuris
pirmasis pasiūlė ilgalaikę automobilių išperkamąją nuomą.

Tačiau tikroji revoliucija šioje finansavimo srityje Amerikoje įvyko
50-aisiais metais, kai masiškai pradėta lizinguoti: technologiniai
įrengimai, mašinos ir mechanizmai, laivai, lėktuvai ir t.t. JAV vyriausybė,
įvertinusi šį reiškinį, operatyviai įgyvendino lizingo skatinimo programą.

Pirmoji specializuota lizingo bendrovė Jungtinėse Amerikos Valstijose
buvo įkurta 1952 metais “United States Leasing Corporation” (įkūrėjas –
Henry Shonfeld). 1960-ųjų metų pabaigoje JAV lizingo operacijų apyvarta jau
buvo vienas milijardas dolerių. Nuo šeštojo dešimtmečio pabaigos lizingas
ėmė plisti ir Europoje. Štai 1979 metais įregistruota per 50 mlrd. JAV
dolerių vertės lizingo operacijų.

1982 metai ypač svarbūs aviacinei technikai. Tais metais McDonnel
korporacija lizingo pagalba sugebėjo išsikovoti dalį rinkos parduodama
lėktuvus DC-9-80. McDonnel koncepcija buvo pavadinta “fly before buy”
(“pirmiau skristi nei pirkti”).

1988 metais lizingo apyvarta siekė jau 250 mlrd. JAV dolerių. Šiaurės
Amerikoje lizingo būdu kasmet atnaujinama 25-30% visos naudojamos įrangos.
Anglijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Ispanijoje išperkamąja nuoma įsigyjama
13-17% naujų įrengimų, Italijoje, Olandijoje – 12-14%, Danijoje – 8-10%.
Pagal lizingo operacijų apimtį absoliučia išraiška Europoje pirmauja
Vokietija. Pajamos iš kilnojamojo turto lizingo toje šalyje 1994 metais
siekė 19,2 mlrd. ekiu (apie 24 mlrd. JAV dolerių). Europoje maždaug
keturios iš penkių lizingo bendrovių yra dukterinės bankų įmonės. Baltijos
šalių išperkamosios nuomos lyderė yra Estija, nes daugiausia šios šalies
lizingo rinkos užima kaimynė Suomija. Latvijoje veikia šešiolika.

Pasaulyje daugiausia lizingo būdu parduodami lengvieji automobiliai
(38,8%), pramonės įrengimai (24,3%), kompiuteriai ir orgtechnika (13,9%),
krovininiai automobiliai (13,8%), lėktuvai, vagonai, laivai (4,2%).
Automobiliai ir kitų transporto priemonių lizingas Lietuvoje taip pat
laikomas itin perspektyviu rinkos segmentu.

80-aisiais ir 90-ųjų metų pradžioje lizingas sėkmingai vystėsi visuose
žemynuose. Tam įtakos turėjo lizingo, kaip paslaugos šiame versle
dalyvaujančioms šalims teikiami privalumai, o taip pat atskirų valstybių
vyriausybių parama šiame versle.

Neatsitiktinai lizingas užima svarbią vietą kapitalo rinkoje. Kai
kuriose išsivysčiusiose šalyse lizingui tenka daugiau kaip 30% naujų
investicijų. Per paskutinius 15 metų London Financial Group duomenimis
lizingo operacijų apyvarta išaugo beveik 5 kartus ir 1994 metais sudarė
356,4 mlrd. USD.

23 lentelė

Lizingo operacijų apyvarta žemynuose (mlrd. USD)

|Žemynas |Metai |
| |1980 |1985 |1989 |1993 |1994 |
|Š.Amerika |37,7 |80,8 |126,8 |132,5 |148,0 |
|Europa |13,2 |24,7 |98,0 |79,9 |87,5 |
|Azija |6,3 |25,9 |65,3 |81,0 |99,2 |
|Australija |4,4 |3,9 |7,3 |4,9 |5,9 |
|Afrika |0,5 |1,2 |3,0 |2,0 |4,7 |
|P.Amerika |1,5 |1,6 |2,0 |9,31 |1,1 |
|Viso: |63,6 |138,1 |302,4 |309,6 |356,4 |

Šaltinis: Leasing Finance. London: Euromoney Books. – 1990., P.4, World
Leasing Year Book 1996, p.2.

Paveiksle parodyta kiekvieno žemyno dalis bendrame lizingo verle 1994
metais.

7 pav. Žemynų lyginamasis svoris pasauliniame lizingo versle

Didžiausia dalis lizingo operacijų tenka trims žemynams: Š.Amerikai,
Azijai, ir Europai, kuriose 1994 metais lizingo operacijos sudarė 93,9%
pasaulinės lizingo apyvartos. 1989 metais šių žemynų apyvarta sudarė 95,9%
pasaulinės rinkos. Iki 1993 metų pagal lizingo operacijų apyvartą pirmavo
Š.Amerika, antra – Europa, trečia – Azija. 1993 metai pasižymėjo tuo, kad
antrą vietą užėmė Azija, nustumdama į trečią Europą. Šis įvykis susijęs su
stipria ekonomine krize, apėmusia Europą 1991 metų pabaigoje, ir audringu
lizingo vystymusi tokiose Azijos šalyse, kaip Pietų Korėja, Hong-Kongas,
Indonezija.

Ypač nepalankūs lizingui buvo 1992-1993 metai. Tai tiesiogiai susiję
su paaštrėjusia ekonomine krize išsivysčiusiose Vakarų Europos šalyse.
Pasaulinė lizingo operacijų apyvarta sumažėjo beveik 10% – nuo 345,3 mlrd.
USD 1991m. iki 309,6 mlrd. USD 1993m.

Jei lizingo operacijų apyvartos 1992m. krito Š.Amerikoje, Europoje ir
Azijoje, tai 1993m. apyvartų mažėjimas pastebimas tik Europoje. Tai buvo
gana ryškus apyvartų smukimas, kad net lizingo operacijų apyvartų augimas
JAV, Azijoje ir kituose regionuose, neatsvėrė pasaulinės apyvartos
sumažėjimo 4%. Lizingui Europoje 1993 metai buvo “juodi”, kai pastarųjų
operacijų apyvarta nukrito 79,9 mlrd. USD. Ekonominė krizė Europą palietė
labiau nei JAV ir Japoniją. Jau 1994m. pastebimas Europoje lizingo
operacijų apyvartos augimas.

Nepaisant to, kad likusių trijų kontinentų (P.Amerika, Australija ir
Afrika) lyginamasis svoris bendroje pasaulinėje lizingo apyvartoje sudaro
nežymią dalį (1994m. –6,1%), tačiau lizingo verslas čia sėkmingai vystosi
ir užima svarbią vietą investicinėje veikloje. Lyginant su 1989 metais šie
regionai užėmė papildomai 1,2% pasaulinės rinkos.

Ypač dinamiškai lizingas vystėsi 1990-aisiais metais P.Amerikoje, kuri
dabartiniu metu užima ketvirtą vietą. Jos nepalietė pasaulinė lizingo
krizė. 1990-1994 metais pastebimas pastovus lizingo operacijų augimas,
kurios išaugo beveik penkis kartus. Viena iš šio žemyno šalių Brazilija –
patenka į didžiausių lizingo šalių dešimtuką.

1994 metais lizingo operacijų apyvarta P.Amerikoje lyginant su 1993
metais išaugo 18,9%, Australijoje – 21,2%, Afrikoje – 135,5%.

2.7.2. Lizingo ypatybės atskirose šalyse

a) JAV

JAV tenka apie puse visos pasaulinės lizingo apyvartos. 1986m. JAV
įrangos parduota išperkamosios nuomos būdu už 85 mlrd.USD.

Viena iš pagrindinių greito lizingo vystymosi JAV priežasčių – mokesčių
lengvatos: pagreitinta amortizacija ir mokesčių lengvata investicijoms.
Pavyzdžiui, įrangos pirkimas už 100.000,-USD, investicijų lengvata – 10%.
Tačiau tokios nuolaidos galioja tik tada, kai sutartis atitinka nuomai
keliamus reikalavimus:

– lizingo sutarties trukmė ne mažiau 30 metų;

– lizingo sutarties pratęsimas galimas, įvertinus įrenginio rinkos

kainą;

– nepirkti įrenginio mažiau už protingą kainą, pvz., 1 USD;

– lizingo kompanija neprivalo peržiūrėti mokėjimų grafiko.

Iki 1977 metų firmos galėjo įsigyti įrengimų išperkamosios nuomos
būdu, nerodydamos jų savo balansuose. Todėl įmonės, turinčios jau nemažus
finansinius įsipareigojimus, galėjo įsigyti įrangos, nerodydamos išaugusios
įsiskolinimų sumos. Tokiu būdu tikroji skola buvo slepiama nuo investuotojų
ir kreditorių. 1976 metais priimtas įstatymas, kuriame buvo keletas punktų:

– nuosavybės teisė pasibaigus sutarčiai pereina nuomininkui;

– lizingo sutartis suteikia galimybę jai pasibaigus nupirkti turtą

pigiau rinkos vertės;

– sutarties trukmė daugiau arba lygi 75% turto naudingo naudojimo

laiko.

Paskutiniu metu išaugo grįžtamojo lizingo (naftos tankeriai,
geležinkelio konteineriai, kompiuteriai, lėktuvai), operatyvinio lizingo
(transporto priemonės, spausdinimo įrenginiai) reikšmė.

b) Didžioji Britanija

Įvedus kai kurių mokesčių lengvatų, Didžiojoje Britanijoje lizingas
sparčiau ėmė vystytis tik po 1970 metų. Kompanijos iš apmokestinamų pajamų
galėjo 100% nurašyti investicijas. Kompanijos šiomis mokesčių lengvatomis
galėjo pasinaudoti tik ataskaitinių metų pabaigoje. Todėl jei įmonė
investavo metų pradžioje, ji turėjo kurį laiką laukti naudos iš šios
mokesčių lengvatos. Tačiau jei ji parduodavo įrengimus lizingo kompanijai
ir po to jį iš pastarosios nuomodavosi (su sąlyga, kad lizingo įmonei
finansiniai metai baigiasi anksčiau), tai nauda iš mokesčių lengvatų
pasinaudodavo greičiau.

24 lentelė
|Finansiniai metai |Mokesčiai,% |Pirmųjų metų nuolaida, % |
|Iki 1983/84 |52 |100 |
|1983/84 |50 |100 |
|1984/85 |45 |75 |
|1985/86 |40 |50 |
|1986/87 |35 |25 |
| ir toliau | | |

Lizingo įmonės stengėsi kurti savo filialus su skirtingomis
finansinių metų pasibaigimo datomis. Investicijų mokesčių lengvata
neatlygintina, tačiau atgal ji sugrįžta per mokesčių mokėjimus. Vėliau
mokesčiai buvo mažinami pamažu, tačiau tai ne iš karto atsiliepė lizingo
vystymuisi.

Tolimesnė lizingo raida priklausys nuo investicijų apimčių,
nepelningai dirbančių įmonių skaičiaus ir įmonių sprendimų įsigyti
pagrindinių priemonių lizingo pagalba.
c) Prancūzija

Ši finansavimo forma labai paplito Prancūzijoje, ypač jos rūšis
“credit buy”. 1967 metų balandyje įkurta pirmoji kompanija “Lokafrance”.
Dabar Prancūzijoje lizinguojami lėktuvai, malūnsparniai, laivai, baržos,
konteineriai, medicininė įranga, spausdinimo mašinos ir kt. įrengimai.
Viena didžiausių Prancūzijos lizingo kompanijų “BNP/Bail”, kurią sudaro
kompanijos “Natio Equipment, “Natio Location”, “Natio Energie”,
“Locafinance”, “Natiofail”, “Natiocredifail”. Lizinguoti kilnojamąjį turtą
pradėta 1960 metais, o Lizingo įstatymas priimtas 1966 metais, kuris įvedė
mokesčius perleidžiant teises į įrengimus perparduodant nuomotojui,
perleidžiant tretiesiems asmenims, apmokestino kainos skirtumą tarp
balansinės prekės vertės ir tos kainos, už kurią parduodama prekė.

25 lentelė
|Amortizacijos laikotarpis |Minimali kontrakto trukmė |
|3 metai |3 metai |
|4 metai |3 metai |
|5 metai |4 metai |
|6-7 metai |5 metai |
|8 metai |6 metai |
|10 metai |7 metai |

Likutinė vertė sudaro nuo 1% iki 7% pradinės prekės vertės. Nuomos
mokesčiai mokami kas mėnesį, kas 3 mėnesius, kas 6 mėnesius, kartą per
metus. Nuomos mokesčiai gali būti vienodo dydžio, mažėjantys , didėjantys.

26 lentelė
|Operacijų skaičius |
|Metai |1985 m. |1986 m. |1987 m. I pusmetis|
|SIKOMI |1135 |1465 |894 |
|Ne SIKOMI nariai |312 |555 |275 |

Nekilnojamo turto lizingas taip pat apibrėžtas 1966 metų įstatymo.
1967 metais įkurta Operacijų nekilnojamuoju turtu pramonės ir prekybos
srityse taryba (SIKOMI). Tai akcinė bendrovė kurios įstatinis kapitalas
nemažesnis kaip 10mln frankų. SIKOMI lizingo kompanijoms suteikiamos
mokesčių lengvatos: pagreitinta amortizacija, 85% apmokestinamo pelno
neapmokestinamas pelno mokesčiu.

Paprastai nekilnojamo turto sutarčių trukmė 15-20 metų. Sutarčių
objektai – žemė, statiniai, pavieniai darbai, įrengimai.
d) Austrija

Austrijoje vidutinė sutarties trukmė priklausomai nuo sutarties
objekto svyruoja nuo 2 iki 5 metų. Sutartyje nėra numatyta opciono teisė
sutarčiai pasibaigus nusipirkti objektą arba galimybės pratęsti sutartį.
Sutarties galiojimo metu sudaromas naujas kontraktas naujam eksploatacijos
periodui arba vedamos derybos dėl objekto pirkimo.

Kaip Vokietijoje, taip ir Austrijoje lizingo vystymuisi pagrinde
įtakos turėjo nuomos įstatymo priėmimas. Austrijoje lizingas vystosi jau
daugiau kaip 25 metus. Lizingo būdu netgi įsigyjami vaikų darželiai,
mokyklos. Remiantis 1984 metų įstatymu, tam kad pasinaudotum mokesčių
lengvatomis, sutarties trukmė turi neviršyti 40-90% bendro sutarties
objekto naudojimo laiko ir sutarties objektas turi būti savarankiškas
elementas. Viena iš pagrindinių Austrijos lizingo kompanijų – “Reifeisen
leasing”.

Italija

Pirma lizingo kompanija Italijoje susikūrė 1963 metais. Šiuo metu
Italijos lizingo asociacija vienija 50 kompanijų. Stambiausia italų lizingo
kompanija “Lokafit” lizinguoja žemės ūkio mašinas, darbo įrengimus, ofiso
įrangą, kompiuterius, nekilnojamą turtą, transporto priemones. Šios įmonės
steigėja “Bank Nasional de Lavoro”, įkūrusi firmas Vokietijoje,
Prancūzijoje, JAV, Kinijoje, Ispanijoje.
f) Švedija

Švedijoje lizingas atsirado 60-ųjų metų pradžioje. Paprastai šiomis
operacijomis naudojosi smulkios ir vidutinės įmonės. Bankai reikalavo tam
tikrų įsipareigojimų. Iš pradžių buvo sudaromos sutartys, pagal kurias
prekės tiekėjas įsipareigodavo atpirkti prekę, jei klientas neįvykdydavo
savo įsipareigojimų lizingo kompanijai. Augant konkurencijai tarp lizingo
kompanijų, šis pardavėjo įsipareigojimas sutartyse sutinkamas vis rečiau ir
rečiau. Vidutinė sutarties trukmė paprastai trunka 3-5 metus, išskirtiniais
atvejais iki 9 metų.

Apibendrinant apžvelgtas Vakarų Europos šalis, JAV, Japoniją matome,
jog:

– lizingo operacijomis pagrinde užsiima ne bankai, o jų

specializuotos įmonės;

– lizingo operacijos stiprina ekonomikos sektorių, sukurdamos sąlygas

strategiškai svarbių šakų vystymuisi, stimuliuoja kapitalo atėjimą

į gamybinę sferą;

– tam tikrų mokesčių lengvatų įvedimas skatina lizingo operacijų

vystymąsi.

3. Tyrimai ir jų rezultatai

3.1. Lizingo rinkos Lietuvoje analizė

Lietuvoje lizingo bendrovės pradėjo steigtis 1995m. Legaliai veikti
joms leido 1994m. gruodžio mėn. priimtos Komercinių bankų įstatymo
pataisos, apskaitą reglamentuojantys aktai. Plečiantis lizingo veiklai
Lietuvoje išryškėjo pagrindinės, dažniausiai naudojamos lizingo rūšys – tai
finansinis bei veiklos lizingas. Tuo tarpu Finansinį lizingą
reglamentuojančio įstatymo šiuo metu Lietuvoje nėra, tiesa, Teisingumo
ministerija bei Ekonomikos ir privatizavimo institutas prie Ūkio
ministerijos rengia lizingo įstatymo projektą. Todėl šiuo metu pagrindiniai
teisiniai dokumentai, reglamentuojantys ūkio subjektų tarpusavio santykius,
yra ūkinės sutartys, nuomą bei kreditavimą reglamentuojantys aktai.

Lietuvoje viena po kitos kuriasi lizingu besiverčiančios kompanijos ,
nors šio verslo aplinka, ekspertų teigimu, nėra ideali ir neatitinka
Europos šalių praktikos. Įstatymų spragas pajunta įmonės ar verslininkai,
besinaudojantys lizingo paslaugomis. Dėl įstatyminių kliuvinių jos
pabrangsta, o specialistų siūlomos pataisos padėčiai pagerinti stringa
valdininkų stalčiuose.

Siekdami sutvarkyti šios veiklos teisinę bazę, didžiausių lizingo
bendrovių vadovai įregistravo Lietuvos Lizingo Asociaciją (LLA). Pagal
įmonių registrą apie 1100 įmoniųtarp kitų savo veiklos rūšių nurodė ir
lizingą.

27 lentelė

Tačiau į LLA kelias atviras tik toms, kurios iš lizingo veiklos per
metus gauna ne mažiau kaip 70% bendrųjų pajamų. LLA šiuo metu vienija 9
narius, 3 iš jų yra užsienio bankų dukterinės kompanijos.

28 lentelė

Kaip matome iš pateiktų lentelėse duomenų, pagrindiniai Lietuvos
lizingo rinkos lyderiai – UAB “Vilniaus banko lizingas” bei UAB “Hanza
lizingas”, kurių lizingo portfelis 1999 09 30 buvo atitinkamai – 221 mln.Lt
ir 138 mln.Lt. LLA duomenimis, UAB “Vilniaus banko lizingas” priklausė
44,1%, UAB “Hanza lizingas” – 34,5%, UAB “Hermis lizingas” – 8,3%, LTB
lizingas – 6,4%. Šiemet UAB “Vilniaus banko lizingas” prisijungęs UAB
“Hermis lizingas” dar labiau padidino valdomą rinkos dalį. 1999 metai
lizingo rinkai nebuvo lengvi – visos Lietuvos išperkamosios nuomos rinkos
portfelis per 1999 metų 9 mėneius sumažėjo 6,1% iki 585 mln.Lt. Bendrovių
vadovai tvirtina, kad vis daugiau dėmesioskiriama ne kiekybei, o lizingo
portfelio kokybei gerinti.

Realiai kiekvienos lizingo bendrovės dalį rinkoje įvertinti sunka,
kadangi ne visos jos pateikia duomenis LLA. Be to, bendrovės skirtingai
suvokia lizingo sąvokas, todėl nevienodai pateikia duomenis spaudoje. Tikra
painiava dėl lizingo portfelio sąvokos. Vienos bendrovės skelbia joms dar
negrįžusią sumą, kitos tuo metu galiojančių sutarčių finansinę sumą.

Kaip jau minėta anksčiau Lietuvoje paplitusios dvi lizingo rūšys:
finansinis ir veiklos. Šių lizingo rūšių pasiskirstymą tarp lizingo
bendrovių pateiksime lentelėje.

29 lentelė

Lizingo rinka Lietuvoje gana sparčiai auga, įsisavinamos naujos
lizingo paslaugos, atsiranda vis daugiau klientų, pageidaujančių įsigyti
turtą lizingo būdu. Nepaisant Rusijos krizės, per 1998m. daugelio lizingo
kompanijų portfeliai augo ir padidėjo 1,5-2 kartus.

Lietuvos lizingo rinka 2000 metais turėtų augti – ekspertai kalba apie
10%. Manoma, kad rinka plėsis ne tik dėl padidėjusio pardavimo, bet ir dėl
naujų finansinių paslaugų paklausos. Viena naujausių išperkamosios nuomos
paslaugų – nekilnojamojo turto lizingas, pernai sudaręs apie 3% viso
lizingo portfelio, šiemet jis turėtų sudaryti 5-8% lizingo rinkos
portfelio.

Lietuvos lizingo asociacija, stebėdama lizingo rinką, nagrinėja ir jo
plėtrą pagal šakas bei kitokius požymius.

30 lentelė

Lietuvos Lizingo Asociacijos narių portfelio pagal lizingo objektų

rūšį

palyginamoji lentelė 1999 09 30

3.2. Alternatyvių finansavimo šaltinių Lietuvoje įvertinimas

Šiuo metu transporto priemonės bei nekilnojamas turtas viena
paklausiausių prekių. Norėdamos turėti laisvų apyvartinių lėšų ir pirkdamos
nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, nemažai įmonių naudojasi banko
teikiamomis paskolomis. Tačiau pastaruoju metu jos vis dažniau naudojasi ir
kita bankų teikiama paslauga – lizingu. Iš atliktos Lietuvoje veikiančių
lizingo bendrovių portfelių analizės pagal turto rūšis matome, kad lengvųjų
automobilių ir kitų transporto priemonių finansavimas sudaro apie du
trečdalius lizingo bendrovių finansuojamų projektų vertės. Automobilių
prekybos atstovybių Lietuvoje darbuotojai taip pat tvirtina, kad
suaktyvėjusi lizingo bendrovių veikla smarkiai padidino naujų automobilių
paklausą.

Prekybos automobiliais ar kitomis prekėmis pagyvėjimas – tai nauda
šalies ekonomikai ir verslininkams. Kiekvienas parduotas automobilis –
papildomos pajamos šalies biudžetui ir verslininkams.

Atliekant investicinio projekto ekonominį įvertinimą labai svarbu
įvertinti projekto finansavimo būdą, jo kaštus. Fizinis ar juridinis asmuo,
taip pat turėtų labai gerai įvertinti savo finansines galimybes, nes dėl
įvairių priežasčių jis gali patirti rimtų nuostolių.

Šioje dalyje pabandysiu palyginti išperkamosios nuomos ir paskolos
sąlygas, paanalizuoti teigiamus ir neigiamus šių finansavimo būdų aspektus.

Vienas iš pagrindinių lizingo privalumų – galimybė naudotis norimu
daiktu neturint pakankami pinigų jam įsigyti. Tereikia susirasti norimą
lizingo objektą (transporto priemonę, nekilnojamąjį turtą) ir lizingo
bendrovei sumokėti administracinį mokestį bei pradinę įmoką. Turtą nuperka
ir jį įmonei naudotis perduoda lizingo bendrovė.

Palyginti su paskola lizingas turi daug pranašumų. Norint gauti
paskolą, bankui reikia įkeisti turtą, kurio vertė bent trečdaliu didesnė už
suteikiamą paskolą. Vadinasi, įmonės neturinčios turto arba turinčios jo
nepakankamai, neturi daug galimybių gauti paskolą turtui įsigyti. Lizingo
bendrovės klientui nereikia turto užstatui. Lizingas ypač aktualus tiems
verslininkams, kurie yra sudarę perspektyvius verslo planus, tačiau jiems
įgyvendinti neturi reikiamo pinigų kiekio ir negali jų pasiskolinti banke,
nes neturi užstato. Savotišku turto užstatu lizingo sandėryje tampa pats
lizingo objektas, kuris lizingo bendrovės nuosavybe būna tol, kol
nesumokamas paskutinis pinigų įnašas.

Tiesa, neseniai kai kurie bankai pradėjo siūlyti paskolas, kurių
grąžinimą būtų galima garantuoti perkamo turto įkeitimu. Tačiau toks, pvz.,
nekilnojamojo turto, pirkimo būdas, nors ir palankesnis paskolos gavėjui,
yra nepalankus turto pardavėjui. Pirma, pardavėjas pinigus už turtą gauna
ne iš karto, kaip daugeliu atvejų, kai jį perka lizingo bendrovė, o tik
tuomet kai baigiamos visos procedūros, susijusios su turto įregistravimu
pirkėjo vardu ir įkeitimu. Tai gali trukti ir mėnesį. Antra, turtas
įregistruojamas pirkėjo vardu, įkeičiamas kitam asmeniui ir tik tada už jį
sumokama. Pardavėjas tam tikrą laiką, neturi nei pinigų, nei turto, be to,
šis dar įkeičiamas. Perkant tokiu būdu įmonei gali būti sunkiau susitarti
su pardavėju, be to, paskolos, kai įkeičiamas tik perkamas turtas, dar nėra
labai paplitusios. Jos dažniausiai suteikiamos butams, gyvenamiesiems
namams pirkti.

Taigi, įmonėms, neturinčioms įkeičiamo turto, arba savo turtą jau
įkeitusioms bankams už paimtas paskolas, lizingas yra ben parankiausias
būdas ilgalaikiam turtui įsigyti.

Išlaidas, kurias patiria ūkio subjektas, pasirašęs su lizingo bendrove

sutartį, sudaro:
– vidutinis pabrangimas per metus;
– vienkartinis administracinis mokestis;
– lizinguojamo turto draudimas;
– turto vertinimo išlaidos;
– turto notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, registracijos

išlaidos.

Paskolos atveju, ūkio subjektas moka:
– metines palūkanas;
– administravimo mokestį;
– įsipareigojimo mokestį;
– paskolos išansktinio grąžinimo administravimo mokestį;
– turto vertinimo išlaidas;
– turto notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, registracijos,

įkeitimo išlaidas;
– įkeisto turto draudimą.

Lietuviai dar nepriprato dirbti su lizingo bendrovėmis, todėl dažnai
neteisingai traktuoja kai kurias sąvokas. Pagrindinė klaida, kurią daro
eiliniai klientai, yra ta, kad pabrangimo koeficientą lygina su metinėmis
palūkanomis ir stebisi, kad automobilio pabrangimas skaičiuojamas nuo visos
jos vertės, nors klientas iš pradžių sumoka trečdalį turto kainos už savo
pinigus. Metinės palūkanos tiek paskolos atveju skaičiuojamos nuo kredito
likučio, kai banko klientas grąžina dalį paskolos, tiek lizingo atveju –
nuo neišpirktos turto vertės. Kliento patogumui, kad jis galėtų
apsiskaičiuoti, kiek jam mokėti į mėnesį, buvo įvestas šis koeficientas.
Pavyzdžiui, automobilio kaina – 30.000,-Lt, pradinis įnašas – 20%,
sutarties trukmė – 24 mėnesiai, mokama kas mėnesį, pabrangimo koeficientas
– 6,32% (14,5% metinių palūkanų). Apskaičiuosime mėnesio įmoką.
1. apskaičiuojame, kiek iš viso sumokame už automobilį per du metus

[pic]Lt
2. mėnesio įmoka apskaičiuojama, iš prieš tai gautos sumos atėmus pradinę

įmoką ir gautą skirtumą padalinus iš visų įmokų skaičiaus:

[pic]Lt

Taip pat galima apskaičiuoti pabrangimo koeficientą ir nuo neišpirktos
turto vertės. Įmokos tiek vienu, tiek kitu atveju gaunamos tos pačios,
tačiau pabrangimo koeficientas skaičiuojamas nuo neišpirktos turto vertės
yra didesnis (šiuo atveju 7,90%), todėl lizingo bendrovės skelbia
pabrangimo koeficientą skaičiuojamą nuo viso vertės, kuris psichologiškai
klientui yra mažesnis. Palūkanos tiek paskolos atveju, tiek lizingo yra
panašios. Bankas tiek per lizingo bendrovę, tiek tiesiogiai norėdamas,
pritraukti naudingą klientą gali sumažinti metinių palūkanų normą, tuo
sumažindamas gaunamas pajamas iš palūkanų. Tačiau pritraukęs klientą į
banką, jis gali uždirbti pajamų iš kitų banko paslaugų. Todėl įvertinti
metines palūkanas tiek paskolos, tiek lizingo atveju sudėtinga.

Administravimo mokesčio dydis panašus – paskolos 0,3-1,0% nuo paskolos
sumos, lizingo atveju – 0,5-1,0% nuo turto vertės.

Turto draudimo skirtumai labiau išryškėja kai investicinio projekto
tikslas – transporto priemonės įsigijimas. Nes įsigyjant nekilnojamąjį
turtą ar išperkamosios nuomos būdu, ar įkeičiant nekilnojamą turtą paskolos
atveju, turto draudimo išlaidos tos pačios.

Lizinguojant automobilį lizingo bendrovė be išimčių reikalauja, kad
klientas savo lėšomis automobilį apdraustų. Draudžiant naują automobilį,
draudimo bendrovei reikia sumokėti apie 5% nuo jo vertės įnašą. Taip
lizingo bendrovė apsidraudžia, kad ji nenukentėtų, jeigu automobilis bus
pavogtas arba nukentės avarijos metu. Tai naudinga ir vairuotojui, kuris
nepatirs nuostolių nelaimės atveju. Tačiau jeigu automobilis perkamas už
banke gautą kreditą, reikalavimo būtinai jį apdrausti nėra. Tuomet bankas
pageidauja, kad būtų apdraustas įkeičiamas turtas. Tačiau, pavyzdžiui, buto
draudimas kainuoja gerokai pigiau nei automobilio (0,2-0,3%). Tačiau
atsižvelgiant į tai, kad nauja transporto priemonė vis tiek paprastai
draudžiama CASCO draudimu, tai šiuo atveju draudimo išlaidos patiriamos dar
didesnės.

Turto vertinimo, notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo,
registracijos išlaidos patiriamos abiem atvejais tos pačios. Tačiau,
paskolos atveju klientas moka dar ir turto įkeitimo mokestį.

Kai kurie finansų specialistai spaudoje rašo apie griežtas lizingo
sutarties sąlygas. Pastarieji perspėja būsimus išperkamosios nuomos
(lizingo) bendrovių klientus, kad nereikėtų susižavėti tokių bendrovių
skelbimais spaudoje, kadangi juose ne viskas pasakoma apie būsimąjį
sandėrį. Klientui nepalankios detalės, galinčios jį net priversti
persigalvoti, paaiškėja tik prieš pasirašant sutartį su lizingo bendrove.
Su tuo nenorėčiau sutikti, kadangi pasirašydamas paskolos sutartį ar
lizingo sutartį klientas turi ją perskaityti, išsiaiškinti neaiškias
sutarties sąlygas. Visa tai jis gali atlikti pradinio pokalbio metu su šių
finansinių institucijų darbuotojais.

Tie patys skeptikai akcentuoja tai , kad lizingo bendrovė turi teisę
pasiimti automobilį, jeigu piniginiai įnašai nemokami bent du mėnesius. Tuo
atveju klientui negrąžinami ne tik mėnesiniai mokėjimai, bet ir pradinis
įnašas įsigyjant automobilį. Šiuo atveju žmogui geriau imti kreditą banke.
Jeigu jis nesugeba kredito grąžinti, bankas perima įkeistą turtą ir vėliau
jį parduoda. Padengęs savo išlaidas už išduotą kreditą, pinigų likutį
bankas grąžina kredito gavėjui. Tai realus variantas, kadangi dabar bankų
išduodami kreditai sudaro tik apie pusę įkeisto nekilnojamojo turto vertės.
Su šiuo teiginiu taip pat nesutinku. Manau, kad tiek banko, tiek lizingo
bendrovės tikslas – nėra atsiimti išperkamosios nuomos būdu perduotą
valdyti turtą, ar už paskolą įkeistą turtą, o uždirbti pajamas iš savo
tiesioginės veiklos. Jei klientas dėl tam tikrų aplinkybių vėluoja mokėti
pagal grafiką, informuoja apie tai bendroves, nėra piktybinis klientas,
manau, kad tiek lizingo bendrovė, tiek bankas neskubės atimti turto, o
bandys kartu spręsti susidariusią problemą. Vienas iš variantų paminėtų
anksčiau galimas ir lizingo atveju.

Didelę įtaką lizingo bendrovės klientams turi bendra šalies ekonomikos
įtaka. Vidutines ir nekintamas pajamas gaunantis lizingo bendrovės klientas
gali nesugebėti atsiskaityti už automobilį net dėl nuo jo nepriklausančių
priežasčių.

Jeigu atsitiktų, kad Lietuvoje būtų atsisakyta valiutų valdybos
modelio, lito kursas, palyginti su kitomis užsienio šalių valiutomis, gali
pasikeisti. Litui nuvertėjus, pavyzdžiui, 50%, tie pat sumažėtų ir
realiosios žmogaus pajamos.

Niekada nebūna taip, kad tik nuvertėjus pinigams, žmogaus atlyginimas
padidėtų tuo pačiu metu. Paprastai tai daroma tik po kelių mėnesių. Jeigu
anksčiau gaunamų pajamų vos pakako atsiskaityti su lizingo bendrove,
smarkiai pasikeitus nacionalinės valiutos kursui, žmogui gali kilti rimtų
problemų.

Šiuo atveju mažiau rizikuoja žmogus perkantis automobilį darbui
9pavyzdžiui, krovinių gabenimui), o ne savo buities sąlygoms gerinti.
Smarkiai padidėjus infliacijai, galima padidinti ir savo paslaugų kainą.

Lengviau tokį pasikeitimą pergyventų žmogus, turintis savo verslą,
galintis greitai pakeisti, paavyzdžiui, parduodamų prekių kainas. Tokiu
atveju nuostolių patirtų ir lizingo bendrovė.

Lizingo paslaugas teikiančios firmos sunkiai išgyventų bendrą šalies
ekonomikos nuosmūkį. Prasidėjus masiniam firmų – tarp jų ir lizingo
bendrovių klienčių – bankrotui, lizingo bendrovės netektų nuolatinio pajamų
šaltinio, nors transporto priemones jos perimtų, o vėliau galėtų parduoti.

Smarkiai padidėjus nedarbo lygiui, dalis žmonių, norinčių
išperkamosios nuomos būdu įsigyti automobilį, atsidurtų bedarbių gretose.
Negalintis sumokėti klientas, netektų nuomojamo automobilio.

Kol kas Lietuvos lizingo bendrovės džiaugiasi puikiais veiklos
rezultatais ir dideliais pelnais. Tai būtų galima paaiškinti tuo, jog
lizingo firmų veikla dar tik įsisiūbuoja. Vos pora lizingo bendrovių buvo
įsteigta 1996 metais, visos kitos darbą pradėjo palyginus neseniai.

Prieš 5 ir daugiau metų tokiais dideliais pelnais džiaugdavosi visi
Lietuvos bankai ir net nelegalios kredito firmos, rinkusios iš gyventojų
indėlius. Iš gausybės anksčiau veikusių legalių ir nelegalių finansinių
instittucijų išliko tik kelios.

Lizingo bendrovės Latvijoje ir Estijoje, atsiradusios gerokai anksčiau
negu panašias paslaugas siūlančios Lietuvos firmos, tai jau patyrė.
Atsiradus dideliam kiekiui už nemokumą perimtų palyginti naujų automobilių,
gali kilti sunkumų juos parduodant.

Finansų specialistai perspėja, kad ir išperkamosios nuomos versle gali
pasitaikyti aferistų, kurie steigs fiktyvias lizingo firmas. Paprasčiausias
apgaulės būdas – surinkti pradinius įnašus už automobilius ir dingti.

Klientai dažniausiai išlošia įsigydami transporto priemones prieš
Kalėdas, kai lizingo bendrovės siūlo įsigyti automobilių lengvatinėmis
sąlygomis. Pabrangimą ir administravimo mokestį lizingo bendrovei dengia
pardavėjas.

Viena iš pagrindinių problemų su kuria susiduria lizingo bendrovės tai
pridėtinės vertės mokestis. Lizingo bendrovės valstybinės nėra
pripažįstamos finansinėmis institucijomis, o laikomos prekybinėmis
įstaigomis, todėl jų paslaugos yra apmokestinamos PVM. Kai klientas perka
transporto priemonę automobilių salone, jis sumoka ir 18% pridėtinės vertės
mokestį, kuris įskaičiuojamas į automobilio kainą. Perkant jį per lizingo
bendrovę, šis mokestis sumokamas palaispniui, kartu mokant už automobilį.
Tačiau šiuo atveju klientas dar sumoka pridėtinės vertės mokestį ir už
automobilio pabrangimą. Tikėtina, kad išsprendus šią problemą nekilnojamo
turto ir transporto priemonių lizingas būtų dar populiaresnis, nes
susidarytų palankesnės sąlygos ne tik firmoms, kurios yra pagrindinės šių
paslaugų naudotojos, bet ir fiziniams asmenims, kurie dažniausiai
finansiškai nėra pajėgūs įsigyti naujas transporto priemones. Todėl jie
pageidautų įsigyti naudotą transporto priemonę. Tačiau čia vėl iškyla PVM
problema. Kadangi dažniausiai pardavėjas yra fizinis asmuo, lizingo įmonė
įsigyja pastarąją už sutartą kainą, tačiau perduodama išperkamosios nuomos
pagrindu nuomininkui, turtas apmokestinamas pridėtinės vertės mokesčiu,
kurio fizinis asmuo, kadangi nėra PVM mokėtojas, jo neatsiima iš biudžeto.
Vadinasi, transporto priemonės kaina iš karto išauga 18%. Taip pat ir su
nekilnojamu turtu.

Beje, kaimyninėje Estijoje būsto finansavimas lizingo būdu yra labai
paplitęs. Čia išperkamosios nuomos palūkanoms mokėti panaudota pajamų dalis
nėra apmokestinama pajamų mokesčiu. Beje, nekilnojamasis turtas čia nėra
laikomas PVM objektu, todėl, įsigydamas net nenaują būstą, lizingo gavėjas
neprivalo mokėti šio mokesčio. Kol kas neigiamos įtakos nekilnojamojo turto
plėtrai turi ir tai, kad juridiniai asmenys negali įsigyti žemės, todėl ji
negali būti lizingo objektu. Išsprendus šias problemas, pagyvėtų
nekilnojamojo turto rinka bei paspartėtų nekilnojamojo turto lizingo
plėtra.

Kitas svarbus lizingo privalumas lyginant su paskola išryškėja
buhalterinėje apskaitoje. Įmonėms pasirinkusioms pirmąjį (nulinį)
investicijų apskaitos būdą, įsigyti nekilnojamą turtą, transporto priemones
yra parankiau nei imti paskolą, nes joms taikomos pelno mokesčio lengvatos,
t.y. sumokėtos turto išpirkimo įmokos tais metais traukiamos į
investicijas, tuo sumažindamos apmokestinamąjį pelną. Paskolos atveju,
turto, įsigyto iš skolintų lėšų, negalima traukti į investicijas.

4. Išvados ir rekomendacijos

Literatūros sąrašas

1. Arbeits kreis TACKE “Neue Finanzierungformen” der Schmalenbach-

Gesellschaft, Die besonderen Kriterien des Leasing, in: Zeitschrift für

betriebswirtschaftliche Forschung 1972, psl. 349-361.
2. Axelsson F. Grenzüberschreitendes Leasing, in: Leaseurope, Bericht zur

Arbeitstagung 1986, psl. 19.
3. Bayless M.E., J.D. Diltz An Empirical Study of the Debt Displacement

Effects of Leasing, in: Financial Management Winter 1986, psl. 53-60.
4. Book H. Leasing in der Bundesrepublik Deutschland, in Hagenmüller:

Leasing-Handbuch. 3. Auflage, Frankfurt a.M. 1973.
5. Brealey R.A, C.M. Young Debt, Taxes and Leasing – A Note, in: The

Journal of Finance 1980, psl. 1245-1250.
6. Büschgen H.E. Finanzierungsleasing als Finanzierungsalternative. Eine

kritische Würdigung unter betriebswirtschaftlichen Aspekten, in:

Zeitschrift für Betriebswirtschaft 1980, psl. 1028-1041.
7. Cholmogorova Inga. Mokesčių pagaliai – į lizingo ratus// Verslo žinios.

– 1998. – Lapkr.27. – P.12.
8. Dainauskienė I. Lizingas/ Vadovams apie valdymą ir ekonomiką (1). –

Vilnius, 1996.
9. Daukšaitė Ona, Lisauskas Kęstutis. Lizingo finansinė ir mokestinė

apskaita// Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijos. – 1999. – Birž.1. –

P.8-9.
10. Girdzijauskas S. Finansiniai skaičiavimai bankininkystėje, komercijoje,

draudime, versle
11. Grigaliauskas Antanas. Nauja paslauga lizingo rinkoje: naudotų

automobilių lizingas// Keturi ratai. – 1998. – Kovas. – P.66.
12. Gruodis J. Lizingas. Galbūt tai išeitis stokojančioms lėšų

įmonėms//Naujasis kapitalas. – 1994. – Nr.4, 9, 10, 11.
13. http://www.bdl-leasing-verband.de
14. Karaliūnas Arūnas. Išperkamoji nuoma – rizikingas sandoris// Lietuvos

rytas. – 1998. – Saus24.
15. Krasauskas D. Lizingo rinkos plėtrą Lietuvoje anksčiau stabdė Seimas,

o dabar žinių stoka// Lietuvos rytas.- 1996.- Nr.35. – P.23.
16. Lakis V. Lizingo apskaita Vakarų šalyse// Apskaita ir kontrolės.- 1995.

– Nr.10.
17. Leontjeva Elena. Dėl Lietuvos respublikos lizingo įstatymo projekto//

Mokesčių žinios. – 1998. – Birž.29-Liep5. – P.11.
18. Lietuvos Bankininkystės, Draudimo ir Finansų institutas. Know-How Fund

Lizingas. – Vilnius, 1997.
19. Nacionalinės lizingo asociacijos statistinės ataskaitos.
20. Schweitzer Roger Leasingentscheidung in Kapitalgesellschaften. Eine

theoretische und empirische Analyse. – DUV.: 1997.
21. Sperauskaitė Eglė. Lukštenasi smulkusis lizingas// Verslo žinios. –

1999. – Baland.13. – P.8.
22. Staniulytė Teresė. Lizingą globos asociacija// Verslo žinios. – 1998. –

Lapkr.27. – P.12.
23. Vizbaras J. Trumpalaikio kredito organizavimas
24. Кредиты, инвестиции М.: 1994.
25. Лизинг – выгодноя форма предпринимательства// Хозяйство и право. –1995,

Но 5.
26. Лизинг: правовые аспекты// Деньги и кредит. – 1995, Но 8.
27. Лизинговые операции// Банковское дело. Справочное пособие. М.: 1993.
28. Прилуцкий Л. Финансовый лизинг. М.: 1997.
29. Чемкарева Е. Лизинговый бизнес. М.: 1993.
30. Чуланова Г. Лизинг как инструмент финансирования// Бизнес Шанс. – 1995.

———————–

[pic]

[pic]

[pic]

Leave a Comment