Lifosa

by

Turinys

AB “Lifosa” veikla 3Tiekėjai 4Konkurentai 5Pirkėjai 5Aplinkos apsauga 5Darbuotojų saugos ir sveikatos politika 6Gamtinė – ekologinė aplinka 7Kova su korupcija 8Socialinė – kultūrinė aplinka. 8AB „Lifosta“ pliusai ir minusai 9Literatūra 10AB “Lifosa” veiklaŽemėje gyvenančių žmonių kasdien daugėja, ir jiems reikia vis daugiau maisto. Ariamos žemės plotai lieka tie patys, todėl XXI amžiuje žmonijai būtina padidinti pasaulio žemės ūkio produktyvumą. Tai sąlygoja nuolat didėjantį trąšų poreikį: kad žemė maitintų, pirmiausia reikia pamaitinti ją pačią.Augalų mitybai būtino fosforo pasauliniai ištekliai riboti, yra toli nuo pagrindinių vartojimo regionų ir išsidėstę netolygiai. Todėl fosforo trąšų gamintojų konkurencingumas yra nevienodas, ši pramonė labai dinamiška. Pasaulinės fosfatų pramonės tikslas – patenkinti didėjančius planetos poreikius, išvengti nereikalingos, perteklinės produkcijos.Grįžtant į praėjusio šimtmečio penktąjį – šeštąjį dešimtmetį ir prisiminus tų laikų žemės derlingumą, tenka suprasti kodėl Lietuvoje buvo pastatytas ir pradėjo veikti Kėdainių chemijos kombinatas. Tai buvo neišvengiama būtinybė: vienintelis Klaipėdos supersfosfato fabrikėlis „Artojas“ jau gyveno paskutinias dienas, o azoto trąšų trūkumą dirvoje negalėjo kompensuoti kaupiamos organinės trąšos.Jau 1952 metų direktyviniuose planuose atsiranda ketinimai Lietuvoje pradėti statyti stambią superfosfato gamyklą, tačiau idėjos ir planai pradėti įgyvendinti tik 1959 metais Lietuvos geografiniame centre Kėdainiuose „Kėdainių superfosfato fabriko direkcijai“ pradėjus organizuoti statybą ir gamybinę veiklą. Taigi, „Lifosa“ oficialiai savo gamybinę veiklą pradėjo 1963 metais. Po truputį plėsdama savo veiklos sritis AB “Lifosa” tampa viena didžiausių fosforinių trąšų gamintoja Rytų Europos rinkoje.1996 m. bendrovė privatizuota. 1997 m. pabaigoje dalis bendrovės akcinio kapitalo panaudota superfosfato gamybos bazėje įkuriant bendrą įmonę su Suomijos trąšų koncernu “Kemira OY”, kuri nuo 2004 m. rugpjūčio mėn. tapo savarankiška įmone.

1999 m. liepos mėn. AB „Lifosa“ ir „Cargil Holhings Denmark Asp“, tarptautinė žemės ūkio, maisto ir pramonės produktų gamybos ir prekybos kompanija, pasirašė sutartį, pagal kurią „Cargil Holhings Denmark Asp“ buvo AB „Lifosa“ gaminamų fosfatų išskirtinis distributorius.Nuo 2002 m. AB „Lifosa“ kontrolinį akcijų paketą valdo Rusijos kompanija „EuroChem“, tiekianti pagrindines žaliavas.2003 m. AB „Lifosa“ įdiegtos kokybės bei aplinkos apsaugos vadybos sistemos pagal standartų ISO 9001:2000 ir ISO 14001:2004 reikalavimus.Šiuo metu pagrindinė AB „Lifosa“ produkcija yra azoto-fosforo trąša diamonio fosfatas (DAP), pradėta gaminti 1998 m. vietoje monoamonio fosfato (MAP). Bendrovė taip pat gamina aliuminio fluoridą, monokalcio fosfatą, fosforo rūgštį ir techninę sieros rūgštį.Bendrovėje veikia šie pagrindinės gamybos cechai: • Sieros rūgšties cechas • Fosforo rūgšties cechas • Amofoso cechas • Aliuminio fluorido cechas su pašarinių fosfatų gamybos baruTiekėjaiTiekėjai ūkio šakoje yra stiprus konkurencijos veiksnys, kai tik jie sugeba išlaikyti aukštą prekės kainą. Todėl ypatingų prekių tiekėjams įmonė skiria daugiausia laiko. Stiprūs tiekėjai ūkio šakoje gali sukelti pelno mažėjimą, o tuo pačiu įmonės klientų nepasitenkinimą didėjančiomis prekių kainomis.Taigi pagrindiniai „Lifosa“ naudojamų žaliavų tiekėjai yra: EuroChem Trading Ltd. (Šveicarija) – apatito koncentratas; Jordan Phosphate Mining Company (Jordanija), Office Cherifien des Phosphates (Marokas) – fosforitas; EuroChem Trading Ltd. (Šveicarija) – amoniakas; Fedcominvest Monaco SAM (Monakas), AB „Liparma Vilnius“ (Lietuva), UAB „Imlitex“ (Lietuva), AB „Mažeikių nafta“ (Lietuva)– siera; BCG MARKET LLP (D.Britanija) – aliuminio hidroksidas; Temps Manstone LLC (JAV) – kalkės; Heinrich Nagel KG (Vokietija) – defloruotas fosforas.KonkurentaiBendrovė konkurentų Lietuvos rinkoje neturi.Pagrindiniai diamono fosfato konkurentai Europos rinkoje – Groupe Chimique Tunisien (Gabes gamykla, Tunisas), Office Cherifien des Phosphates (Jorf Lasfar ir Safi gamyklos, Marokas), Phosagro (Čerepoveco Voskresensko ir Balakovo gamyklos, Rusija), Fertiberia SA (Huelvos gamykla, Ispanija).Pagrindiniai pašarinių fosfatų konkurentai Europos rinkose – Tessenderlo Group (gamyklos Olandijoje, Belgijoje ir Italijoje), Timab Industries (gamyklos Prancūzijoje, Ispanijoje ir Tunise), Kemira GrowHow (Suomija), Ercros (ispanija), Phosagro (Rusija).Pirkėjai
Bet kurioje rinkoje pardavėjas susiduria su daugeliu pirkėjų. Tarpusavyje jie skiriasi amžiumi, poreikias, pajamomis, įpročiais, išsilavinimu ir pan. Todėl kiekvieno iš jų reakcija į prekę yra individuali. Stengiantis parduoti kuo daugiau prekių, pageidautina kuo geriau prisitaikyti prie šios pirkėjų įvairovės. Pirkėjai patys to nežinodami tampa pergalės ir didelio pelno arba bankroto pagrindine priežastimi. Pirkėjų galia vis labiau stiprėja, kuo plačiau jie geba naudotis kainų, kokybės, paslaugų arba pardavimo sąlygų svertais.AB “Lifosa” gaminamos trąšos gerai vertinamos pasaulio rinkoje, nes yra geros kokybės ir ekologiškai švarios. Didžioji įmonės produkcijos dalis parduodama Vakarų Europoje.Savo produkciją bendrovė pradėjo eksportuoti 1992 m. Pirmiausiai bendrovės gaminamos trąšos pateko į Vokietijos ir Didžiosios Britanijos vidaus rinką. 1993 m. – importuotojų gretas papildė Prancūzija, 1996 m. – Ispanija, 1997 m. – Brazilija, 1998 m. – Turkija ir Italija, 1999 m. – argentina, Etiopija ir Indija, 2000 m. – kanada, Pakistanas, 2002 m. – Gvatemala, 2003 m. – Kamerūnas, Puerto Rikas.Aplinkos apsaugaAB „Lifosa“ aplinkosauginė veikla vykdoma vadovaujantis šiuo metu Lietuvos Respublikoje galiojančių aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų normatyvinių dokumentų reikalavimais.Bendrovė, planuodama ūkinę veiklą, nuolat taiko geriausias gamybos technologijas ir pažangiausius aplinkos apsaugos būdus, kurie leidžia mažinti žalingą poveikį aplinkai.Akcinės bendrovės vadovybė, žinodama Europos Sąjungos ir kitų pasaulio šalių reikalavimus aplinkos apsaugai, bei, siekdama įsitvirtinti pasaulinėje trąšų rinkoje, toliau vystydama ir tobulindama aplinkosauginį darbą, prisiėmė tokią aplinkos apsaugos politiką: Vizija — taikant geriausius prieinamus gamybos būdus, siekti aukšto aplinkos apsaugos lygio. Misija — mineralinių fosfatinių trąšų gamyba, naudojant kokybiškas žaliavas ir medžiagas. Mūsų devizas — išsaugokime gamtą ateinančioms kartoms.AB „LIFOSA“ vadovybė prisiima atsakomybę už savo produktų bei jų gamybos daromą poveikį aplinkai ir, siekdama šį poveikį mažinti, ĮSIPAREIGOJA: • gerinti aplinkos apsaugos vadybą;
• siekti taršos prevencijos ir nuolatinio aplinkos apsaugos gerinimo; • laikytis teisės aktų ir kitų, prisiimtų reikalavimų; • racionaliai ir taupiai naudoti gamtinius ir energetinius išteklius; • bendradarbiauti su visomis suinteresuotomis šalimis aplinkos apsaugos klausimais. • supažindinti visus asmenis, dirbančius organizacijai su aplinkos apsaugos politika; • bendradarbiauti su tiekėjais ir rangovais siekiant mažinti jų veiklos neigiamą poveikį aplinkai.Darbuotojų saugos ir sveikatos politikaAB “Lifosa”, gaminanti mineralines fosforo trąšas, prioritetiniu tikslu laiko rūpinimąsi darbuotojų sauga bei sveikata. Siekdama nuolat gerinti darbuotojų saugą bei sveikatą, bendrovės vadovybė įsipareigoja:1. įdiegti ir nuolat tobulinti darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemą;2. užtikrinti, kad būtų laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų ir kitų reikalavimų, kuriuos bendrovė prisiėmė vykdyti;3. nuolat gerinti darbuotojų saugą ir sveikatą;4. mokyti visus darbuotojus saugių darbo metodų;5. vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos rezultatų monitoringą;6. vadovautis darbuotojų saugos ir sveikatos rizikos prevencijos principais;7. kelti tikslus bei skirti reikiamus išteklius šios politikos įgyvendinimui;8. supažindinti darbuotojus, tiekėjus bei rangovus su darbuotojų saugos ir sveikatos politika;9. bendradarbiauti su darbuotojų saugą ir sveikatą kontroliuojančiomis institucijomis.AB “LIFOSA” darbuotojų saugos ir sveikatos politika yra vieša, su ja gali susipažinti visi suinteresuoti asmenys.Bendrovėje gerbiamos ir remiamos žmogaus teisės, AB „Lifosa“ neprisideda prie žmogaus teisių pažeidimų.AB „Lifosa“ nenaudojamas priverstinis, vaikų darbas. Bendrovės darbuotojai vadovaujasi kompanijos Etikos kodekso nuostatomis, kurių svarstyme 2006 metų spalio mėnesį dalyvavo kolektyvo nariai. Kodeksas skelbia, kad kiekvienam darbuotojui sudaromos sąlygos vykdyti savo įsipareigojimus, gauti paramą keliant kvalifikaciją. Etikos kodekse deklaruojama pagarba žmogaus teisėms, sąžinės laisvė ir kt.Įdarbinant naujus darbuotojus nėra diskriminacijos pagal amžių, lytį, tautybę.Personalo struktūros charakteristika:Bendras darbuotojų skaičius – 1023; iš jų moterų – 19,61 proc., vyrų 80,39 proc. (tokia personalo sudėtis pagal lytį susiklosčiusi dėl veiklos specifikos). Darbuotojų sudėtis pagal amžių: iki 30 metų – 8,45 proc., 30-50 metų – 60 proc., vyresnių kaip 50 metų – 31,55 proc. Bendrovėje dirba daugiausiai lietuvių, 39 rusai, po 5 lenkus ir baltarusius, 2 ukrainiečiai, 9 kitų tautybių darbuotojai, trys nenurodė tautybės.Gamtinė – ekologinė aplinka
Nuo 2003 metų bendrovė dirba vadovaudamasi sistemos, atitinkančios aplinkos apsaugos standartą ISO 14001:2004, reikalavimais ir aplinkos apsaugos politikos teiginiais. Periodiškai atliekamas nepriklausomas ISO standarto auditas.Bendrovėje veikia Aplinkos apsaugos skyrius, nuolat vykdomas taršos emisijų monitoringas. Į aplinką išmetamų teršalų kiekis neviršija leidžiamų normatyvų.2006-2007 metais įgyvendinamas projektas „Vietinių ir atsinaujinančių sieros rūgšties cecho energijos šaltinių naudojimas energijos gamybai“. Projekto tikslas – maksimaliai panaudoti sieros rūgšties gamybos proceso metu išsiskiriančią šilumą elektros bei šilumos energijos gamybai. Sieros rūgšties ceche absorbcijos metu išsiskirianti šiluma naudojama Kėdainių miesto bei bendrovės „Lifosa“ pastatams šildyti ir karštam vandeniui ruošti. Projektas sudaro galimybes panaudoti iki 86 proc. technologinės šilumos. Iš atsinaujinančių energijos šaltinių bus papildomai pagaminama daugiau kaip 10 mln. kWh elektros energijos per metus. Įgyvendinamas projektas leis ženkliai sumažinti į aplinką išmetamos šilumos kiekį. Gamindama energiją iš atsinaujinančių šaltinių, bendrovė prisideda prie Kioto protokolo įgyvendinimo, nes Kėdainių miesto katilinei nereikia deginti gamtinių dujų šilumos energijai gaminti, bendrovė beveik neperka šalies elektrinėse pagamintos elektros energijos, o pasigamina ją panaudodama technologinę šilumą.2006-ųjų metų pavasarį šalia AB „Lifosa“ fosfogipso laukų pasodinta 14 hektarų miško. Suaugę želdiniai susilies su aplinkiniu mišku ir sustiprins įmonės apsauginę zoną.AB „Lifosa“ kartu su kitomis Lietuvos chemijos pramonės įmonėmis įsteigė aplinkosauginę inciatyvą „Žalioji karta“, kurios tikslas – ugdyti jaunosios kartos atsakomybę apieš gamtą, remti aplinkai draugiškas iniciatyvas ir projektus, skatinti visuomenę labiau domėtis aplinka ir saugoti ją. „Žalioji karta“ inicijavo Lietuvos mokyklose Žaliąsias pamokas, kurių metu atkreipiamas dėmesys į aplinkos apsaugą, mokytojai supažindina mokinius su didžiausiais aplinkos teršėjais, aptaria, kaip vaikai patys gali prisidėti prie švarios aplinkos išsaugojimo.Bendrovė palaiko ryšius su Kėdainių rajono mokyklų chemijos mokytojais, teikia paramą švietimo įstaigoms, priima moksleivių ekskursijas, kurių metu jaunuoliai susipažįsta su gamybos procesu, aplinkosauginiais projektais.Kova su korupcija
AB „Lifosa“ palaiko principą kovoti prieš bet kokias korupcijos formas, pasisako prieš papirkinėjimą ir kyšininkavimą.Bendrovė kartu su Lietuvos nevyriausybinėmis organizacijomis inicijavo „Baltosios bangos“ projektą, kurio tikslas – skatinti skaidrią Lietuvos verslo praktiką, padėti atsisakyti ydingos praktikos dalį atlyginimo darbuotojams mokėti „vokeliuose“, atkreipti visuomenės, vartotojų dėmesį į pažangų ir atsakingą Lietuvos verslą, siekiantį kurti tinkamas darbo sąlygas savo darbuotojams.Socialinė – kultūrinė aplinka.Tautos kultūros raidos lygis kinta lėtai, tačiau vis dažniau pastebimos naujos žmonių įdėjos, norai, bei nauji elgesio modeliai. Lietuvių bendruomenėje vyrauja nuostata, kad būtina dirbti, sukurti šeimą, būti doriems ir teisingiems, o tai jau formuoja specifinius santykius ir požiuri į įvairius gyvenimo reiškinius. Įmonėje suteikiamos sąlygos dirbti ir kopti karjeros laiptais. Taip pat yra rengiamos ir šventės darbuotojams, svarbių datų minėjimai. Žiūrint į vartotojus, galima daryti išvadą, kad kylant Lietuvos ekonomikai, bei augant pragyvenimo lygiui, svarbiausia suformuoti poreikį, suteikti reikiamą kiekį informacijos ir paskatinti įsigyti.AB „Lifosta“ pliusai ir minusaiPliusai:– Eurochem kaip vienas is didziuju trasos gamintoju parupina pakankamai pigia zaliava– Apdirbama vis daugiau zemes, daugiau apdirbama – didesne trasu paklausa– ES iki 2020m siekia iki 20% energijos isgauti alternatyviais budais. Vienas is ju – biokuras perdirbant grudus.– Vidutine diamonio fosfato kaina rinkoje yra didesne nei Lifosos parduodama, taigi net jei jo kaina ir kristu, Lifosai tai butu ne toks didelis poveikis.– Kinija apribojo savo trasu eksporta, taigi kainos neturetu mazeti– Balandi pasirasyti naujos realizacijos sutartys ir kur kas didesnemis kainomis nei 2007m– Pagal finansinius rodiklius atrodo viena is patraukliausiu pasaulyje palyginus su kitais trasu gamintojais.Minusai:– manoma kad dalis Lifosos pelno gali nusesti Eurochem’e– 2010m planuojama atidaryti 3mln tonu gamybos pajegumo fosforo rugsties ir diamonio fosfato gamykla Saudo Arabijoje. Taigi padidejus pasiulai, paklausos trukumo gali nebelikti, del ko trasu kainos augimas gali suleteti arba nustoti.
– dividentu nemokejimas– mazai info investuotojams– galimas priverstinis akciju supirkimas.Literatūrahttp://www.lifosa.com/http://lt.wikipedia.org/wiki/Lifosažurnalas “Investuok”