Santykius, susijusius su valstybės skola vidaus ir užsienio kreditoriams, reguliuoja Valstybės skolos įstatymas. Šis įstatymas nustato vidaus ir užsienio paskolų skirstymo bei administravimo tvarką, apibrėžia pagrindines sąvokas, atskleidžiančias vidaus ir užsienio paskolų esmę.Todėl norint kalbėti apie užsienio skolą, pirmiausia reikia išsiaiškinti valstybės skolos, užsienio skolos bei kitas svarbias sąvokas.Valstybės skola – konsoliduota valdžios sektoriui priskiriamų subjektų, turinčių teisę prisiimti skolinius įsipareigojimus, prisiimtų, bet dar neįvykdytų turtinių įsipareigojimų pagal paskolų sutartis, lizingo (finansinės nuomos) sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus suma. [Vidaus skola – valdžios sektoriui priskiriamų subjektų, turinčių teisę prisiimti skolinius įsipareigojimus, prisiimtų, bet dar neįvykdytų vidaus kreditoriams turtinių įsipareigojimų pagal paskolų sutartis, lizingo (finansinės nuomos) sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus suma.]Užsienio skola – valdžios sektoriui priskiriamų subjektų, turinčių teisę prisiimti skolinius įsipareigojimus, prisiimtų, bet dar neįvykdytų užsienio kreditoriams turtinių įsipareigojimų pagal paskolų sutartis, lizingo (finansinės nuomos) sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus suma.Užsienio kreditoriai – užsienio valstybės, tarptautinės finansinės organizacijos, užsienio komerciniai bankai ir kiti nerezidentai, suteikę paskolas pagal paskolų sutartis arba kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus.Užsienio paskola – piniginės lėšos, materialinės vertybės arba paslaugos, gautos iš užsienio kreditorių pagal paskolos sutartis, lizingo (finansinės nuomos) sutartis arba kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus. Valstybės garantija – valstybės turtinis įsipareigojimas grąžinti visą skolą arba jos dalį ir apmokėti kitas su skola susijusias išlaidas vidaus arba užsienio kreditoriui už skolininką, už kurio įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstybė, jeigu šis neįvykdo arba įvykdo ne visus paskolos sutartyje arba kituose įsipareigojamuosiuose skolos dokumentuose numatytus įsipareigojimus.Užsienio paskolas valstybės vardu ima bei valstybės garantijas paskoloms teikia Vyriausybė, laikydamasi įstatymuose nustatytų limitų.
Valstybės vardu gaunama paskola paimama, išmokama bei grąžinama per valstybės fiskalinį agentą – Lietuvos banką arba per kitą banką.Taigi šalies užsienio skola apima valstybės ir ūkio subjektų skolą. Ją sudaro:· skolos vertybiniai popieriai, · gautos ilgalaikės ir trumpalaikės paskolos, · nerezidentų indėliai Lietuvos bankuose, · nerezidentų suteiktas trumpalaikis prekybinis kreditas, · kiti trumpalaikiai finansiniai įsipareigojimai nerezidentams. Kai šalis skolinasi užsienyje, ji turi tvarkyti skolą mokėdama palūkanas, kurių norma nurodyta paskolos sutartyje, ir per sutartą laiko tarpą grąžindama pagrindinę paskolos sumą. Palūkanos įrašomos einamojoje sąskaitoje (straipsnyje “pajamos, debetas”), o pagrindinės paskolos sumos grąžinimas (amortizacija) – kapitalo ir finansinėje sąskaitoje. Skolos naštai analizuoti yra naudojami trys santykiniai rodikliai:1. mokėjimų tvarkaraštyje numatytų skolos tvarkymo išlaidų santykis su prekių ir paslaugų eksportu. Šis santykis išreiškia skolos tvarkymo prievolių poveikį užsienio valiutos srautams;2. mokėjimų tvarkaraštyje numatytų (arba faktinių) palūkanų sumos santykis su prekių ir paslaugų eksportu. Šis santykis išreiškia dabartines skolos fondo išlaidas;3. visa negrąžinta skola kaip santykis su BVP (arba kaip prekių ir paslaugų eksporto procentas), atspindintis skolos naštos tinkamumą ilgalaikiu laikotarpiu. Nors šie rodikliai gali būti naudingi įspėjant apie galimas su skola susijusias problemas, šalių, kurių rodikliai panašūs, ekonominės padėtis gali skirtis, todėl atliekant konkrečios šalies skolos būklės analizę šiuos rodiklius reikia naudoti atsargiai ir tik kaip išeities tašką analizuojant šalies skolos priimtinumą. Atliekant išsamų šalies skolos būklės vertinimą reikia atsižvelgti į bendrąją makroekonominę situaciją ir mokėjimų balanso perspektyvas.Vis didesnį susirūpinimą kelia fiskalinė užsienio skolos tvarkymo našta. Daugelyje šalių, kuriose yra sudėtinga situacija užsienio skolos srityje, mokėjimų tvarkaraštyje numatytos skolos tvarkymo išlaidos reikalauja didžiosios dalies vyriausybės pajamų ir sumažina vyriausybei erdvę manevruoti fiskalinio sureguliavimo srityje. Todėl užsienio skolos priimtinumas yra glaudžiai susijęs su fiskaliniu priimtinumu (tvarumu).Lietuvos užsienio skolaValstybės skolalaikotarpio pabaigoje; milijonais litų 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003Visa valstybės skola 8077,4 9613,6 12069,5 12724,7 12903,6 13161,5 13137,3Vidaus skola 2470,1 2876,2 2354,2 2827,4 3047,3 3983,7 4267,0Skola užsieniui 5607,3 6737,4 9715,3 9897,3 9856,2 9177,8 8870,3
Kaip matyti pateiktų lentelių, nuo 2000 metų Lietuvos užsienio skola mažėjo.
Užsienio skola vienam gyventojui
Nemažai informacijos teikia toks rodiklis kaip užsienio skola vienam gyventojui, deja Lietuvos Statistikos departamentas pateikia duomenis tik iki 2002 metų. Konkrečius skaičius matote jums pateiktuose prieduose esančiame paveiksle.
Dėl apdairios valstybės skolinimosi politikos valstybės, o tuo pačiu ir užsienio skola per 2003 metus sumažėjo, taip pat ji toliau mažėjo ir šiemet.Kalbant apie 2003 metus, visa valstybės skola sumažėjo ir buvo 24,2 mln. litų mažesnė negu prieš metus. Tokių skolos rodiklių leido pasiekti Finansų ministerijos vykdoma apdairi valstybės skolinimosi politika, griežtas finansų valdymas, taip pat geriau nei planuota rinktos valstybės biudžeto pajamos.Tiesioginė užsienio skola gruodį sumažėjo 71,1 mln. litų ir mėnesiui baigiantis buvo 7544,1 mln. litų. Gruodį valstybė pasiskolino 10,7 mln. litų, o užsienio kreditoriams grąžino 30,5 mln. litų. Dėl valiutų kursų svyravimų užsienio skola sumažėjo 51,3 mln. litų. Netiesioginė užsienio skola gruodį sumažėjo 74,4 mln. litų ir buvo 1326,2 mln. litų, netiesioginė vidaus skola sumažėjo 8,1 mln. litų – iki 123,4 mln. litų. Visa užsienio skola praėjusių metų gruodžio 31 dieną sudarė 8870,3 mln. litų, arba 67,5 proc. visos valstybės skolos. Lietuva buvo skolinga užsienio valiuta: tarptautinėms plėtros organizacijoms (Pasaulio bankui, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui, Europos bei Šiaurės investicijų bankams ir kitoms tarptautinėms organizacijoms) – 1564,7 mln. litų, užsienio šalių valdymo institucijoms – 382,7 mln. litų, Tarptautiniam valiutos fondui – 123,4 mln. litų, kitiems kreditoriams (komerciniams bankams ir finansų institucijoms) – 6799,5 mln. litų.Kalbant apie šiuos metus, reikia paminėti, kad valstybės skola mažėja ketvirtą mėnesį paeiliui. Vasarį ji sumenko 111 mln. litų ir, Finansų ministerijos duomenimis, mėnesio pabaigoje siekė 12,945 mlrd. litų. Skolos santykis su prognozuojamu šių metų BVP sudarė 22,1 proc. Iš viso per pastaruosius keturis mėnesius visa valstybės skola sumažėjo beveik 335 mln. litų.
Vasarį valstybė neturėjo didelio poreikio skolintis, todėl užsienio kreditoriams grąžino daugiau nei iš jų pasiskolino.Per vasario mėnesį įsipareigojimai valstybės vardu sumažėjo 88,7 mln. litų – iki 11,54 mlrd. litų (89,2 proc. visos skolos), o valstybės išduotos garantijos dėl paskolų tiek litais, tiek užsienio valiuta sumažėjo 22,3 mln. litų ir mėnesiui baigiantis siekė 1,405 mlrd. litų (10,8 proc. visos skolos). Iš viso valstybės vardu pasiskolintos lėšos užsienio valiuta vasarį sumažėjo 80 mln. litų ir mėnesiui baigiantis buvo 7,47 mlrd. litų (57,7 proc. visos skolos). Per mėnesį valstybė pasiskolino 7,8 mln. litų, o užsienio kreditoriams grąžino 85,7 mln. litų. Dėl valiutų kursų svyravimų tiesioginė užsienio skola sumažėjo 2,1 mln. litų. Užsienio skola vasario pabaigoje sudarė 8,78 mlrd. litų – 67,8 proc. visos valstybės skolos. Lietuva buvo skolinga užsienio valiuta: Pasaulio bankui, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui, Europos bei Šiaurės investicijų bankams ir kitoms tarptautinėms organizacijoms – 1587,2 mln. litų, užsienio šalių valdymo institucijoms – 373,6 mln. litų, Tarptautiniam valiutos fondui – 119,4 mln. litų, kitiems kreditoriams (komerciniams bankams ir finansų institucijoms) – 6702,7 mln. litų.