BANKO GARANTIJOS IR AKREDITYVAI

TURINYS

ĮVADAS 31. ATSISKAITYMO BŪDAI 42. BANKŲ GARANTIJOS PAGAL CIVILINĮ KODEKSĄ 83. BANKO GARANTIJŲ RŪŠYS 104. TARPTAUTINĖS GARANTIJOS 125. AKREDITYVAI 16IŠVADOS 26LITERATŪROS SĄRAŠAS 27ĮVADASViena pagrindinių tiek tarptautinio, tiek vietinio verslo eigos sudedamųjų dalių yra atsiskaitymas už pateiktas prekes ir paslaugas. Pirkėjo ir pardavėjo tikslas – kuo sklandžiau įvykdyti prekių ar paslaugų ir pinigų mainus. Tačiau tarptautiniu mastu, kaip ir vietinėje rinkoje, egzistuoja daug pašalinių veiksnių, galinčių paveikti atsiskaitymo eigą, dėl ko viena iš sandorio pusių gali patirti nuostolius. Kad to būtų išvengta, tarptautinėje prekyboje taikomi specifiniai atsiskaitymo būdai, kurie padeda užtikrinti abipusiai teisingą ir savalaikį apmokėjimą.Tarptautinėje prekyboje dažnai naudojamos trečiosios šalies, dažniausiai bankų, išduodamos garantijos, leidžiančios tarptautinės prekybos šalims išvengti nereikalingos rizikos, susijusios ne tik su atsiskaitymu tarp prekybinių partnerių, bet ir su sutarties vykdymo, avanso panaudojimo ir kitų veiksmų apdraudimu. Šio darbo tikslas – nustatyti, kokios yra pagrindinės banko garantijų bei akredityvų rūšys, atskleisti jų sąryšį bei reikšmę tarptautinei prekybai. Darbo uždaviniai – pateikti ir trumpai apžvelgti praktikoje egzistuojančius atsiskaitymo būdus ir priemones, nes plačiau šie klausimai nebus nagrinėjami; taip pat plačiau išanalizuoti ir įvertinti du pagrindinius minėtus mokėjimo būdus – banko garantijas bei akredityvus.Šo darbo pirmame skyriuje yra minimi visi įmanomi atsiskaitymo būdai. Analizuojami ir įvertinami būdai, kurie padeda eliminuoti tarptautinės prekybos rizikos rūšis ir sudaryti prielaidas sėkmingai eksporto veiklai, kurie susiję su atsiskaitymo būdo pasirinkimu. Kitose dalyse plačiau apibrėžiami bei nagrinėjami yra šie atsiskaitymo būdai – banko garantijos bei akredityvai. Antrajame darbo skyriuje pabandėme pažvelgti į bankines garantijas teisiniu požiūriu. Taigi, joje išdėstyta garantijos samprata pagal civilinį kodeksą, jos forma, prievolės ribos, taip pat banko garantijų požymiai.Trečiame skyriuje pateikiamos šešios pagrindinės garantijų rūšys, jos smulkiau apibūdinamos. Minimos Lietuvos bankuose plačiausiai paplitusios garantijos ir nagrinėjamos jų suteikimo sąlygos bei atskirų garantijų rūšių bruožai. Ketvirtajame skyriuje daugiausia kalbama apie tarptautines garantijas, taip pat jų rūšis.Atskiroje darbo dalyje pateikiame akredityvų sąvoką bei visas jų rūšis, suteikimo sąlygas; atskleidžiamas akredityvų ir bankinių garantijų sąryšis.Išvadose darbas trumpai apibendrinamas.1. ATSISKAITYMO BŪDAI1.1. ATSISKAITYMO BŪDAI IR JŲ PASIRINKIMĄ LEMIANTYS VEIKSNIAI

Tarptautinėje prekyboje išskiriami keturi atsiskaitymo būdai [20,111]:

· Atviroji sąskaita;· Dokumentinis inkasavimas;· Dokumentinis akredityvas;· Išankstinis apmokėjimas.

Atsiskaitymo būdo pasirinkimą lemia šie veiksniai [5, 93 ]:

1. Prekybos partnerių tarpusavio pasitikėjimas.Dažnai eksportuotojas ir importuotojas turi nedaug žinių apie vienas kitą, ypač pradedant tarpusavio prekybą. Importuotojas gali nerimauti dėl prekių kokybės, pristatymo laiko tikslumo ir kitų sutarties sąlygų vykdymo, eksportuotojui svarbiausia, kad būtų laiku ir visiškai apmokėta. yra gauti pilną ir savalaikį apmokėjimą. Kuo mažesnė bendro darbo patirtis, tuo mažesnis tarpusavio pasitikėjimas, todėl pasirenkami daugiau garantijų suteikiantys atsiskaitymo būdai.

2. Pirkėjo finansinė būklė.Esant gerai importuotojo finansinei būklei, eksportuotojas nesibaimina, kad šio pobūdžio problemos trukdys sėkmingai įgyvendinti sutartį, bet gauti informaciją apie prekybinio partnerio finansinę būklę gali būti sunku, o jei jis susiduria su finansinėm problemom – tai beveik neįmanoma. Todėl, jei yra įtarimas, kad importuotojo finansinė būklė yra nestabili ar bloga, stengiamasi susiderėti dėl tokio atsiskaitymo būdo, kuris leistų išvengti apmokėjimo rizikos.

3. Atstumas tarp pirkėjo ir pardavėjo.Kuo didesnis atstumas tarp prekybinių partnerių, tuo daugiau nenumatytų įvykių gali įvykti laikotarpiu, kol prekės bus transportuojamos. Sis veiksnys glaudžiai siejasi su prekybos partnerių tarpusavio pasitikėjimu. Importuotojas bus linkęs pasirinkti tokį atsiskaitymo būdą, kuris apimtų ir įsipareigojimus, susijusius su transportavimu bei terminais, per kuriuos turi būti pristatytos prekės.

4. Atsiskaitymo operacijų kaina.Tai vienas iš svarbiausių veiksnių, ypač jei prekiaujama palyginti nedidelės vertės prekių kiekiais. Dalies atsiskaitymo būdų suteikiamas saugumas dėl aukštų įkainių gali taip pakelti prekės savikainą, kad prekyba gali tapti per mažai pelninga ar net nuostolinga.

5. Importuotojo šalies politinė, teisinė ir socialinė aplinka.Valstybėse gali būti nustatyti apribojimai dėl kai kurių atsiskaitymo būdų, Vyriausybių nurodymais gali būti ribojami išankstiniai atsiskaitymai, gali kiti problemų dėl nesuderintų su tarptautinėmis taisyklėmis vietinės šalies teisės normomis. Tarp prekybininkų gali vyrauti neigiamas požiūris į kurį nors atsiskaitymo būdą arba nepakankamas žinių kiekis nulemti vieno iš būdų vengimą.

6. Valiutos rizika.

Jei gresia valiutos rizika, o eksportuotojas nelinkęs naudotis papildomomis priemonėmis, leidžiančiomis minimizuoti šią riziką, tai bus deramasi dėl išankstinio atsiskaitymo, kad, anksčiau gavęs apmokėjimą, eksportuotojas galėtų išsikeisti pinigus norimą valiutą ir taip išspręstų šią problemą.

7. Šakos standartai ir konkurencijos lygis.Vyraujantys šakos standartai ir tradicijos gali nulemti atsiskaitymo būdo pasirinkimą. Tai gali įvykti ir dėl firmoje egzistuojančių taisyklių, pavyzdžiui, pirmą kartą prekiaujant su užsienio partneriu atsiskaityti dokumentiniu akredityvu. Kuo didesnė konkurencija, tuo didesnė tikimybė, kad nenorėdamas prarasti pirkėjo, eksportuotojas sutiks su atsiskaitymo būdais, palankesniais importuotojui.Kiekvienas iš šių atsiskaitymo būdų yra pasirenkamas priklausomai nuo pirkėjo pardavėjo komercinių santykių.

1.2. ATSISKAITYMO BŪDŲ PALYGINIMAS

Šiuos keturis tarptautinėje prekyboje naudojamus atsiskaitymo būdus galima palyginti tarpusavyje pagal veiksnius, kurie labiausiai įtakoja vieno ar kito pasirinkimą (1 lentelė).

1 lentelė. Atsiskaitymo būdų palyginimas.

Mokėjimo būdas Mokėjimo laikas Prekes importuotojas gauna Eksportuotojo rizika Importuotojo rizikaIšankstinis apmokėjimas Prieš prekių transportavimą Po apmokėjimo Jokios rizikos Labai didelė: Politinė ir ekonominė rizika, kad pardavėjas gali nepateikti prekiųAkredityvas1. Apmokamas iš karto2. Su atidėtu apmokėjimu Pateikus …dokumentus į mokantįjį bankąNustatytą dieną ateityje Po apmokėjimoPo banko įsipareigojimo sumokėti, bet prieš apmokėjimą Labai maža, priklausomai nuo akredityvo sąlygų Maža: ar dokumentuose aprašytos prekės tikrai išsiųstosDokumentų inkasavimas1.Pristatymaspo apmokėjimoD/P2. Pristatymas po akceptavimo Paprastai iš karto po banko pranešimo apie dokumentų gavimąPaskutinę tratos galiojimo dieną Po apmokėjimoPrieš apmokėjimą, bet tik po tratos akceptavimo Įvairi rizika: pirkėjo mokumas, politinė ir ekonominė rizika. Jei importuotojas atsisako apmokėti, reikia spręsti prekių likimą.Rizika, kad pirkėjas neapmokės tratos, nes prekės jau perduotos Labai maža: ar prekės tikrai išsiustosMokėjimas iš einamosios sąskaitos Pagal susitarimą Prieš mokėjimą Labai didelė rizika, nes pardavėjas priklauso nuo pirkėjo valios sumokėti sutartu laiku. Nėra

Taigi, eksportuotojas turi įvertinti kiekvieno atsiskaitymo būdo privalumus ir trūkumus, kad pasirinktasis būdas atitiktų jam priimtiną riziką ir kainą. Apmokėjimo būdai, pradedant nuo išankstinio apmokėjimo iki atvirosios sąskaitos, suteikia eksportuotojui vis mažiau garantijų. Jei eksportuotojas laikosi griežtos apsidraudimo politikos jis rinksis išankstinį apmokėjimą arba dokumentinius akredityvus, jei linkęs rizikuoti arba turi nusistovėjusius ir tvirtus ryšius su patikimu importuotojų – atvirąją sąskaitą arba dokumentinį inkaso.Tuo atveju, jei nė vienas iš šių atsiskaitymo būdų netenkina specifinių eksportuotojo ar importuotojo reikalavimų, galima derinti tarpusavyje šiuos būdus, išskirstant pagal sutarties sumas, pavyzdžiui, sutartyse gali būti numatomas derinys, kai dalis sumos apmokama išankstiniu apmokėjimu, dalis akredityvu, dalis atidėtuoju apmokėjimu.2. BANKŲ GARANTIJOS PAGAL CIVILINĮ KODEKSĄGarantijos samprata

1. Garantija laikomas vienašalis garanto įsipareigojimas garantijoje nurodyta suma visiškai ar iš dalies atsakyti kitam asmeniui – kreditoriui, jeigu asmuo – skolininkas prievolės neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai, ir atlyginti kreditoriui nuostolius tam tikromis sąlygomis (skolininkui tapus nemokiam ir kitais atvejais). Garanto atsakomybė yra subsidiari.2. Garanto prievolė kreditoriui nepriklauso nuo pagrindinės prievolės, kurios įvykdymui užtikrinti išduota garantija, net ir tais atvejais, kai garantijoje ta prievolė nurodyta.3. Įvykdęs už skolininką prievolę, garantas įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę skolininkui.

Garantijos formaGarantija turi būti rašytinė. Šio reikalavimo nesilaikymas garantiją daro negaliojančią.

Garanto prievolės ribos1. Garanto prievolė yra subsidiari ir ją riboja garantijoje nustatyta suma. 2. Jeigu garantas neįvykdo ar netinkamai įvykdo savo prievolę pagal garantijos sutartį, jo atsakomybės kreditoriui už šio patirtus nuostolius dėl garantijos pažeidimo neriboja garantijoje nustatyta suma.3. Gavęs kreditoriaus reikalavimą įvykdyti prievolę garantas privalo nedelsdamas apie tai pranešti skolininkui ir perduoti jam kreditoriaus reikalavimo ir prie jo pridėtų dokumentų kopijas. 4. Garantas turi teisę atsisakyti tenkinti kreditoriaus reikalavimą, jeigu reikalavimas ar prie jo pridėti dokumentai neatitinka garantijos sąlygų arba pateikti pasibaigus garantijos terminui. Apie atsisakymą tenkinti reikalavimą garantas nedelsdamas turi pranešti kreditoriui. 5. Jeigu garantas sužino, kad garantija užtikrinta pagrindinė prievolė įvykdyta ar pasibaigė kitais pagrindais arba pripažinta negaliojančia, apie tai jis privalo nedelsdamas pranešti kreditoriui ir skolininkui. Po tokio pranešimo gavęs pakartotinį kreditoriaus reikalavimą įvykdyti prievolę, garantas reikalavimą turi patenkinti tik tuo atveju, kai kreditorius pateikia įrodymus, kad prievolė nepasibaigusi ir galioja.

Banko garantijos neatšaukiamumasBankas negali atšaukti savo suteiktos garantijos, jeigu joje nenumatyta ko kita.

Neleistinumas perduoti reikalavimo teisęKreditorius neturi teisės kitam asmeniui perduoti banko garantija užtikrintos reikalavimo teisės, jeigu šioje garantijoje nenumatyta ko kita.

Banko garantijos pabaiga1. Banko garantija baigiasi, kai: 1) bankas sumoka kreditoriui garantijoje nurodytą sumą;2) sueina garantijoje nustatytas garantijos terminas; 3) kreditorius atsisako savo teisių pagal garantiją ir grąžina ją bankui arba raštu apie atsisakymą praneša bankui. 2. Bankas, sužinojęs, kad garantija baigėsi, privalo tuoj pat apie tai pranešti skolininkui.

Banko garantijos požymiai:§ nepriklausomumas nuo pagrindinės prievolės;§ neatšaukiamumas (jeigu kitaip nenumatyta);§ atlygintinumas;§ draudimas perduoti garantija užtikrintą reikalavimą(jeigu kitaip nenumatyta);§ banko regreso teisės ribojimas.3. BANKO GARANTIJŲ RŪŠYSBanko garantija – tai banko rašytinis įsipareigojimas sumokėti tam tikrą pinigų sumą garantijos gavėjui, jeigu banko klientas, už kurį bankas garantavo, nesugeba laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimų. Garantija padeda sumažinti sandorio riziką, apsaugo nuo nuostolių, atsirandančių, jei viena iš kontrakto šalių neįvykdo savo įsipareigojimų.Visos garantijos skirstomos į tiesiogines ir netiesiogines [http://www.nordlb.lt].Tiesioginė garantija Įmonės prašymu bankas suteikia garantiją garantijos gavėjui. Šią garantiją bankas išsiunčia tiesiai garantijos gavėjui arba perduoda per jo banką. Garantijos gavėjo bankas, patikrinęs garantijos autentiškumą, perduoda ją be jokių savo įsipareigojimų.Netiesioginė garantija Įmonės prašymu bankas, t.y. instruktuojantis bankas, prašo kito banko (paprastai banko korespondento užsienyje) suteikti garantiją garantijos gavėjui. Prievolėms pagal garantiją įvykdyti instruktuojantis bankas suteikia priešpriešinę garantiją. Pastarojo atvejo logika yra ta, kad bankas garantuotojas gali būti gavėjo bankui menkai žinomas ar pernelyg mažas, kad jo garantija būtų priimtina, ypač kai kalba eina apie didesnes sumas.

Garantijos bruožai: § abstraktus banko įsipareigojimas, § prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, § nepriklausoma nuo kontrakto, § apmokama pagal kreditoriaus (garantijos gavėjo) pareikalavimą.

Lietuvos bankuose paplitusios tokios garantijų rūšys[ http://www.kredytbank.lt]:

ü mokėjimo garantija užtikrina jos gavėjui apmokėjimą už prekes, atliktus darbus ar suteiktas paslaugas; ü avanso grąžinimo garantija užtikrina, kad pirkėjui bus grąžinti avansu sumokėti pinigai, jei pardavėjas laiku neįvykdys savo įsipareigojimų. Tokia garantija išleidžiama visai avanso sumai. Be jos suma proporcingai mažėja su kiekvienu daliniu prekių atkrovimu pagal kontraktą. Tokia garantija galioja iki paskutinės prekių partijos atkrovimo;ü pasiūlymo garantija konkurso skelbėjui garantuoja piniginę kompensaciją, jei konkurso dalyvis atsiima savo pasiūlymą prieš nustatytą terminą ar, laimėjęs konkursą, atsisako pasirašyti sutartį arba nepateikia sutarties vykdymo garantijos, jei tai paminėta pasiūlymo garantijoje. Jeigu ji vis dėlto atšaukia šį pasiūlymą, tai kita šalis, kuriai buvo pateiktas tas pasiūlymas, gauna pagal šią garantiją kompensaciją, kuri paprastai siekia 1-5 proc. nuo sandorio sumos. Tokios garantijos paprastai galioja iki kontrakto pasirašymo arba iki kontrakto vykdymo garantijos išleidimo;ü sutarties įvykdymo garantija pirkėjui (užsakovui) garantuoja piniginę kompensaciją, jeigu pardavėjas (rangovas) neįvykdo savo įsipareigojimų pagal sutartį. Garantijos suma – paprastai 10 proc. nuo kontrakto sumos. Ši garantija galioja iki pilno kontrakto įvykdymo. Tai gali būti du metai ir daugiau;ü paskolos grąžinimo garantija apsaugo paskolos davėją nuo galimo paskolos negrąžinimo ir palūkanų nemokėjimo; ü garantinio laikotarpio įsipareigojimo garantija pirkėjui (užsakovui) garantuoja piniginę kompensaciją, jeigu pardavėjas (rangovas) neįvykdo savo garantinio laikotarpio įsipareigojimų.

Pagrindinės banko garantijos suteikimo sąlygos [13, 34]:

§ garantija gali būti išduota įmonei deponavus nuosavas lėšas specialioje sąskaitoje arba iš įmonei suteiktos kreditinės linijos/ paskolos; § kreditinė linija/paskola gali būti suteikiama įkeičiant kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą (žemę, pastatus ir pan.); § įkeičiama žemė, pastatai ir kitas nekilnojamasis turtas turi būti įvertinti bankui priimtinų nepriklausomų turto vertintojų; § įkeičiamas turtas (išskyrus žemę) turi būti apdraustas.Garantiją bankas išleidžia iš kliento nuosavų lėšų, deponuotų specialioje sąskaitoje arba iš banko jam atidarytos kreditinės linijos (suteikto kredito).4. TARPTAUTINĖS GARANTIJOSTarptautinėje prekyboje prekių ar paslaugų pirkėjui kartais yra sunku tiksliai nustatyti tiekėjo profesionalų pasirengimą ir finansinį pajėgumą, o taip pat ir tiekėjas gali turėti problemų, norėdamas įvertinti tikrąją pirkėjo finansinę būklę. Dėl to abi šalys reikalauja, kad partnerio pajėgumas vykdyti savo įsipareigojimus būtų apdraustas bankinės garantijos būdu. Pati sąvoka “garantija” neturi tikslaus apibrėžimo tarptautinėje teisėje. Ši sąvoka dažnai naudojama apibūdinti tokiam sandoriui, kuriame vienas asmuo siūlo apsaugą kito asmens įsipareigojimams. Ši sąvoka apima ne tik bankines garantijas, bet ir tokius instrumentus, kaip “paramos laiškas” (letter of comfort), kuris yra vien tik morališkai įpareigojantis. Tačiau tarptautinėje prekyboje dažniausiai naudojamos garantijos pagal pareikalavimą, kuriomis garantinis įsipareigojimas yra daromas nepriklausomai nuo komercinio kontrakto.

Tarptautinė garantija – tai trečiosios šalies (banko ar draudimo kompanijos) duotas rašytinis pasižadėjimas garantijos gavėjui, kad jei įmonė, už kurią yra garantuojama, neįvykdys savo įsipareigojimų, bankas išmokės garantijoje apibrėžtą sumą. Taigi pinigai pagal garantiją yra išmokami tuo atveju, jei firma, už kurią yra garantuota, nevykdo savo įsipareigojimų. Jei sutartys tarp prekybinių partnerių yra vykdomos be pažeidimų, tarptautinės garantijos nepanaudojamos [4, 183].Bendras visų garantijų elementas yra tai, kad garantuotojas prisiima atsakomybę už skolos sumokėjimą ar kitokių įsipareigojimų vykdymą, atsakingai pusei neįvykdžius įsipareigojimų. Taigi pagrindinė garantijos funkcija yra suteikti saugumą. Bet kartu ji teikia ir pranašumus likvidumo sferoje, nes esant garantijai, išvengiamas piniginio užstato naudojimas. Pagrindinis skirtumas tarp garantijų ir akredityvų yra tas, kad pastarasis dar kartu yra ir mokėjimo forma. Kaip ir akredityvams, bankinėms garantijoms Tarptautiniai Prekybos Rūmai yra parengę Vieningas taisykles (ICC publication No. 458). Tačiau priešingai nei akredityvų atvejų šios taisyklės vargiai iš viso pripažįstamos. Lauktina standartizacija šioje srityje dar toli gražu nepasiekta. Bankinės garantijos beveik visada pavaldžios tos šalies, kuri jas išleidžia, įstatymams. Tai reiškia, kad ruošiant kiekvieną garantiją bankų juristams tenka vis studijuoti įvairių šalių įstatymų normas. Kalbant konkrečiau, banko garantija apibrėžiama kaip neatšaukiamas banko įsipareigojimas sumokėti tam tikrą pinigų sumą, trečiai šaliai neįvykdžius kontrakto. Garantija yra nepriklausomas nuo kontrakto įsipareigojimas. Pagal garantijos sąlygas bankas turi sumokėti pagal pirmą pareikalavimą su sąlyga, kad jis gauna raštišką nustatytos formos pareiškimą apie tam tikrų sąlygų, dėl kurių buvo garantuojama, neįvykdymą arba užtenka vien tik raštiško pareikalavimo, be jokių nuorodų į konkrečius kontrakto pažeidimus. Suprantama, bankas išleidžia garantiją tik vienaip ar kitaip užsitikrinęs, kad, jam sumokėjus pagal tą garantiją, jis vėliau bus pajėgus atgauti pinigus iš kliento, už kurį buvo garantuojama. Tai padaroma įforminus kliento nekilnojamojo turto įkeitimą ar klientui padedant banke depozitą (indėlį) garantijos sumai. Tik gerai pažįstami klientai gali tikėtis, kad bankas jų prašymu išleis garantiją, nepaimdamas jokio užstato.

Yra šešios pagrindinės tarptautinių garantijų rūšys [4, 187]:

1. Mokėjimo garantijaTai labiausiai paplitusi garantijų rūšis, apsauganti eksportuotoją nuo apmokėjimo rizikos, tai yra tam atvejui jei prekės gavėjas neapmokės už gautą produkciją. Šia garantija bankas įsipareigoja garantijos gavėjui (eksportuotojui) apmokėti sutartą pinigų sumą, jei garantijos užsakovas (pirkėjas) neapmokės pagal kontraktą sutartais terminais. Pavyzdžiui, ji gali būti išleista apsisaugant nuo nemokėjimo už prekių siuntą. Pagal tokią garantiją mokėjimas atliekamas pagal tiekėjo pirmą raštišką pareikalavimą, kuriame jis nurodo, kad negavo apmokėjimo už išsiųstas prekes. Dar paprastai reikalaujama, kad toks tiekėjo pareiškim…as būtų pavizuotas jo banko, t.y., kad bankas savo lydraštyje patvirtintų tokio tiekėjo pareiškimo autentiškumą.2. Paraiškos garantijaJi naudojama, kai importuotojas skelbia konkursą dėl kokios nors prekės įsigijimo. Šis dokumentas garantuoja, kad eksportuotojas, laimėjęs teisę pasirašyti sutartį su importuotoju, ją pasirašys. Jei jis to nepadarytų, privalėtų mokėti importuotojui nustatyto dydžio baudą. Tai leidžia apsidrausti nuo lengvabūdiškų dalyvių.3. Sutarties garantijaBankas savo klientui (eksportuotojui) išleidžia sutarties garantiją, kuria eksportuotojas pasižada, kad parduodamos prekės ar paslaugos bus reikiamo standarto. Jei numatyti standartai nebus išlaikyti, tai pardavėjas mokės pirkėjui atitinkamo dydžio baudą. Ši garantija išleidžiama po to, kai atšaukta paraiškos garantija.4. Avanso garantijaDažnai didelių kontraktų sąlygos numato, kad dalis sumos bus mokama avansu. Tačiau pirkėjas sutiks su tuo tik gavęs išankstinio mokėjimo garantiją, kuri užtikrina, jog gavėjas grąžins avansą, jeigu neįvykdys savo kontraktinių įsipareigojimų. Tokia garantija išleidžiama visai avanso sumai. Be jos suma proporcingai mažėja su kiekvienu daliniu prekių atkrovimu pagal kontraktą. Tokia garantija galioja iki paskutinės prekių partijos atkrovimo. Ši garantija išleidžiama prieš sumokant avansą, bet joje numatoma, kad ji įsigalioja tik sumokėjus avansą.

4. Eksploatacijos garantijaŠi garantija yra skirta apdrausti pirkėją tuo atveju, kai pardavėjas tam tikrą laiką yra įsipareigojęs prižiūrėti jo sumontuotus ir paleistus įrenginius. Jeigu pardavėjas nevykdytų šių sąlygų, jis turėtų sumokėti baudą.5. Rezervinis (atsarginis) akredityvasRezervinio akredityvo funkcija yra labai panaši į bet kokios rūšies garantijos funkciją. Jis yra reguliuojamas UCP 500 akredityvų taisyklėmis. Šios rūšies akredityvai buvo sukurti JAV ir šiandien dažniausiai naudojami šioje šalyje, nes JAV bankams yra uždrausta leisti tokios rūšies banko garantijas kokias leidžia Europos bankai. Rezervinio akredityvo tekstas panašus į normalaus akredityvo tekstą, išskyrus tai, kad šį dokumentą galima panaudoti tik tada, kai prekės nebus pristatytos kaip numatyta sutartyje, nes tai yra įrodymas, kad sutartis nebuvo įvykdyta.

Iš visų išvardintų tarptautinėje prekyboje garantijos rūšių tik mokėjimo garantija yra pritaikyta eksportuotojo poreikiams. Eksportuotojas, gaudamas iš importuotojo mokėjimo garantiją, gali be kitų papildomų priemonių apsidrausti nuo importuotojo mokumo rizikos. Garantuojantis bankas neprisiima įsipareigojimų patiekti prekes ar atlikti tam tikrus darbus. Jo įsipareigojimai yra grynai finansiniai, t.y. jie apsiriboja tam tikros sumos išmokėjimu klientui neįvykdžius tam tikrų sąlygų. Todėl gali iškilti klausimas, kaip bankinės garantijos apsaugo nuo neįvykdymo? Atsakant į šį klausimą, nurodoma, kad:1. Banko garantija patvirtina kliento pajėgumą vykdyti kontraktą. Taip yra todėl, kad bankas neišleis garantijos nuodugniai neištyręs kliento finansinės būklės ir techninio pajėgumo. 2. Klientas rizikuoja prarasti dideles pinigų sumas jeigu neįvykdys savo kontraktinių įsipareigojimų. Tam yra jam didelis stimulas net ir tuo atveju, kai kontrakto vykdymas jam tampa nepatrauklus. Klientui neįvykdžius įsipareigojimų, kita sandorio pusė turi teisę kelti pinigines pretenzijas pagal garantiją, kas jai visiškai ar bent iš dalies kompensuoja kontrakto neįvykdymo neigiamas pasekmes. Bankinių garantijų klausimais visada patartina kreiptis konsultacijų į savo banką, nes dažniausiai tik bankai turi patirties ir žinių apie įvairių šalių įstatymus. Bankas paruoš savo klientui garantijos tekstą, adaptuotą konkrečiam sandoriui ir pateiks savo klientui aprobuoti. Bankas parengia tokį garantijos tekstą, kuris geriausiai apgintų kliento interesus, neperžengiant garantijos gavėjo nustatytų ribų ir atsižvelgiant į gavėjo šalies įstatymus. Garantijos tekste būtina nurodyti maksimalią įsipareigojimų sumą ir tikslią jos pasibaigimo datą. Kitos fo…rmuluotės nurodo pinigų pareikalavimo pagal tą garantiją procedūrą. Daugelis atvejų garantijos gavėjui netenka pasinaudoti ta garantija. Kontraktas įvykdomas ir ta garantija nustoja galioti, pasibaigus jos galiojimo terminui. Kartais reikalaujama, kad garantijos dokumentas, kai jis daugiau nebereikalingas, būtų grąžintas garantuotojui. Tačiau jei garantijos gavėjas mano, kad kita kontrakto pusė nevykdo savo įsipareigojimų, jis pasinaudoja garantija. Paprastai užtenka jo raštiško pareikalavimo apmokėti pagal garantiją, kad garantuojantis bankas nedelsdamas atliktų mokėjimą. Vienintelis reikalavimas yra, kad šis pareikalavimas būtų pateiktas savu laiku ir atitiktų jam keliamus reikalavimus. Jei tai buvo netiesioginė garantija, apmokėjimą atlieka trečias bankas, kuris iš karto kreipiasi padengimo į garantuotojo banką. Garantija yra abstraktaus pobūdžio dokumentas. Todėl bet kokie mėginimai uždelsti mokėjimą pagal ją sukeltų žymų ir ilgalaikį banko – garantuotojo prestižo ir reitingo kritimą. Tačiau jei bankas sužino, kad sandoris, kurį dengia garantija, yra nelegalus, ar prieštarauja visuomenės elgesio normoms, jo atsisakymas mokėti gali būti pateisinamas.5. AKREDITYVAI1. Dokumentiniai akredityvai, jų privalumai ir trūkumai

Dokumentinis akredityvas – tai rašytinis banko įsipareigojimas pardavėjui (akredityvo gavėjui) pagal pirkėjo (akredityvo pareiškėjo) pateiktą instrukciją sumokėti nustatytą pinigų sumą sutarta valiuta pardavėjui po to, kai jis pristatys į banką akredityve reikalaujamus dokumentus (1 priedas). Akredityvas nepriklauso nuo komercinės sutarties, pagal kurią buvo išleistas, todėl eksportuotojui svarbu žinoti, kad bankas jam sumokės pinigus tik tada, jei eksportuotojas pakrovęs prekes, paruoš ir pristatys į banką tiksliai akredityvo sąlygas bei terminus atitinkančius dokumentus. Akredityvas yra raštiškas banko įsipareigojimas sumokėti pinigus. Pagal jį pinigai išmokami tik tada, kai bankui bus pateikti nustatyti dokumentai. Jeigu pagal akredityvo sąlygas be vekselio reikalaujama pateikti ir kitokius dokumentus, toks akredityvas vadinamas dokumentiniu akredityvu (“documentary letter of credit”). Terminas “dokumentinis” bei kiti panašūs pavadinimai: “švarusis” (clean), “neatšauktinis (irrevocable), “tiesioginis” (straight), “pervedamas” buvo suteikti akredityvams todėl, kad pabrėžtų vieną ar kitą jų sąlygą. Atsižvelgiant į tai, koks akredityvas buvo naudojamas, priklausys ir dalyvaujančių šalių teisės bei pareigos [4; 284].Jeigu pagal akredityvo sąlygas reikalaujami dokumentai yra susiję su prekėmis, toks akredityvas vadinamas prekiniu akredityvu (commercial letter of credit). Prie akredityvų pridedami pavadinimai taip pat parodo jų panaudojimo sritį: “prekybos” (trade), “eksporto”, “importo” ir “rezervinis” (standby). “Švariuoju” akredityvu (clean letter of payment) vadinamas toks akredityvas, pagal kurio sąlygas nereikia pateikti jokių kitų dokumentų, išskyrus vekselį ar mokėjimo reikalavimą. Jeigu palygintume akredityvą su banko garantija, tai galėtume pasakyti, kad akredityvas yra skirtas tam, kad būtų sumokėti pinigai, kai kažkas įvykdo įsipareigojimus, o banko garantija skirta tam, kad būtų sumokėti pinigai, kai kažkas neįvykdo savo įsipareigojimų. Akredityvas, kaip ir vekselis, yra abstraktus dokumentas. Vadinasi, jis neginčijamas ir nepriklausomas nuo kitų komercinių sutarčių. Akredityvas yra akredityvas ir niekas daugiau. Tai labai svarbu suprasti eksportuotojui, kadangi bankas tik tada jam sumokės pinigus, kai dokumentai absoliučiai atitiks akredityve numatytas sąlygas bei terminus, ir bankas tai padarys atsižvelgdamas tik į dokumentus, bet ne į prekes ar komercinę sutartį.

Šią atsiskaitymų forma reguliuojama Tarptautinių prekybos rūmų Vieningomis dokumentų akredityvų tvarkymo taisyklėmis (Uniform Customs and Practice for Documentary Credits – UCP). Šios taisyklės, skirtos tam, kad palengvintų ir suvienodintų tarptautinės prekybos praktiką, pašalintų tarp eksportuotojo ir importuotojo nesusipratimus, kurie gali atsirasti skirtingai aiškinant atsiskaitymo sąlygas bei praktiką. Šiuo metu galiojantis UCP 500 buvo priimtas 1993 metais ir įsigaliojo nuo 1994 sausio m.1d.Pagal šias taisykles bankas apmokėjimą sieja tik su dokumentais ir netikrina nei kontrakto sąlygų vykdymo, nei realaus prekių judėjimo iš eksportuotojo importuotojui. Tačiau šis tarptautinio atsiskaitymo būdas yra naudingas abiem sandorio pusėms, nes importuotojas sumoka tik tuomet, kai gauna dokumentus, įrodančius, kad prekės buvo atkrautos ir išsiųstos tokiu būdu ir tokiais terminais, kaip pageidavo importuotojas, be to, importuotojas gali pareikalauti dokumentų, įrodančių prekių kilmę, prekių draudimą, tikrinimą, kontrolę ir daugelį kitų dokumentų. Pagrindinis dokumentinių akredityvų pranašumas eksportuotojui, palyginti su kitas atsiskaitymo būdais, yra tas, kad įsipareigojimas apmokėti nuo pirkėjo yra perkeliamas bankui, o tai reiškia, kad tuomet jei importuotojas dėl kokių nors priežasčių negalėtų apmokėti už pristatytas prekes, eksportuotojas vis tiek gautų apmokėjimą, kadangi akredityvas yra ne importuotojo, o importuotojo banko įsipareigojimas. Todėl akredityvas yra patogiausias būda…s sumažinti su tarptautine prekyba susijusią riziką ir apsidrausti nuo galimų nuostolių.Pagrindinis eksportuotojo tikslas prekyboje yra užsitikrinti, kad už jo prekes būtų laiku ir tiksliai apmokėta. Taigi, akredityvas eksportuotojui yra naudingas dėl šių priežasčių [20, 158]:· apmokėjimo rizika nuo pirkėjo perkeliama bankui,· tiksliai žinomi pirkėjo reikalavimai, kurie neatšaukiami,· apmokėjimo sąlygos yra žinomos iki tol, kol yra išsiunčiamos prekės/atliekamos paslaugos,· pristatydamas į banką akredityvą atitinkančius dokumentus, pardavėjas užsitikrina apmokėjimą.Akredityvas taip pat gali būti naudojamas, jei eksportuotojas yra ne gamintojas, o tarpininkas. Tuomet išleidžiamas pervedamasis (transferable) dokumentinis akredityvas, kurį gavėjas gali pervesti gamintojui, tai yra antrajam gavėjui, pakeitęs kai kurias akredityvo sąlygas, pavyzdžiui, sumažinęs sumą, kad, įvykdžius apmokėjimą, gautų savą pelno dalį. Tarpininkui šis dokumentinių akredityvų tipas ypač naudingas, nes jis gali pervesti akredityvą be jokio finansinio įsipareigojimo – pervedamas akredityvas lieka pardavėjo banko įsipareigojimu. Jeigu planuojama ilgalaikė prekyba tomis pačiomis prekėmis, patogu išleisti atnaujinamąjį (revolving) dokumentinį akredityvą. Tokiu atveju akredityvo galiojimas būna pratęsiamas arba pagal laiką, arba pagal sumą. Kai pratęsiama pagal laiką, reikia per nustatytą periodą atkrauti prekes ir pateiki dokumentus į banką, kitam periodui akredityvas galioja vėl iš naujo, jei akredityve yra numatoma, kad suma yra akumuliuojama. Tuomet, pasibaigus vienam periodui, suma susumuojama su kito periodo suma ir galima atkrauti jau dvigubą prekių kiekį. Jei akredityvas atnaujinamas pagal sumą, tai, apmokėjus akredityvo dokumentus, akredityvo galiojimas prasitęsia tokiomis pačiomis sąlygomis.Eksportuotoją dokumentinis akredityvas apsaugo nuo valiutos keitimo apribojimo rizikos, nes bankas visada turi daugiau informacijos apie galimus draudimus nei importuotojas. Jei importuotojo valstybė pakeistų valiutų keitimo tvarką, tai yra tikimybė, kad bankams būtų leidžiama atsiskaityti už išleistus akredityvus, kad nebūtų pažeista tarptautinė vietinių bankų reputacija, tuo tarpu importuotojo teisė pirkti valiutą atsiskaitymui su eksportuotoju būtų besąlygiškai apribota [12, 68]. Be abejo tokia rizika iš viso eliminuojama, kai akredityvas yra patvirtintas eksportuotojo banke, tai yra apmokėjimo įsipareigojimas būtų perkeltas į savo šalies banką.Atskirais atvejais eksportuotojas dėl savo vardu gauto dokumentinio akredityvo gali tikėtis lengvesnių kreditavimo sąlygų iš savo banko eksportuojamos produkcijos gamybai. Tačiau šis privalumas, ypač Lietuvos bankuose, yra retai įgyvendinamas, kadangi tokiu atveju bankas susiduria su rizika, kad eksportuotojas dėl neįvykdytų akredityvo sąlygų negaus apmokėjimo už pagamintą produkciją ir nesugebės grąžinti paskolos.Pagrindinis dokumentinių akredityvų trūkumas, palyginti su kitais atsiskaitymo būdais, yra dideli bankų mokesčiai. Tai brangiausias atsiskaitymo būdas: į akredityvo kainą įeina akredityvo išleidimo, pranešimo, patvirtinimo, pakeitimo, apmokėjimo, dokumentų tikrinimo ir kiti mokesčiai. 2 lentelėje pateikiami įvairių užsienio bankų mokesčiai.

2 lentelė. Užsienio bankų įkainiai už akredityvų paslaugas apskaičiuoti litais.

Banko pavadinimas Akredityvo pranešimo mokestis Akredityvo sąlygų pakeitimo mokestisDeutsche Bank AG 0.1% nuo sumos, mažiausiai 280,86 daugiausiai 1.126,45 309 Banque National De Paris 221,56 Lt. 322,27 Commerzbank 0,1% nuo sumos, mažiausiai 202.22 daugiausiai 1.123,45 202,22American National Bank 200 160

Akredityvų išleidimas ir pranešimas gavėjui paprastai vyksta mažiausiai per du bankus. Neretai įtraukiamas ir papildomas pranešantysis, patvirtinantysis ar apmokantysis bankas, todėl mokesčių suma susidaro sudėjus visų dalyvavusių bankų mokesčius. Dažniausiai, kad išspręstų šią problemą prekybiniai partneriai susitaria, kad kiekviena šalis apmokės sa…vo banko mokesčius, tai yra mokesčių sumą pasidalina per pusę.

Kita problema, su kuria susiduria eksportuotojas, – tai dokumentų, kuriuos jis turi pristatyti pagal akredityvą, paruošimas. Šie dokumentai turi atitikti griežtus UCP reikalavimus. Tokius dokumentus, kaip komercinė sąskaita, pakavimo lapas, eksportuotojas ruošia pats. Esant neatitikimams jis lengvai gali juos pataisyti. Tačiau transporto, draudimo ir kitus trečių šalių išduodamus dokumentus eksportuotojas taisyti negali. Įsivėlus klaidai ar netikslumui, eksportuotojas rizikuoja negauti apmokėjimo.

3 lentelė. Dokumentų atmetimo skaičius ir priežastys. [11, 58 ]1. Neatitikimų skaičius Vienetaia. Bendras dokumentų rinkinių, pristatytų tyrimo metu, skaičius 1.215b. Dėl neatitikimų atmestų dokumentų rinkinių skaičius 595Neatitikimų kiekis procentais 492. Pagrindinės neatitikimų priežastys Procentaia. Pavėluotas dokumentų pristatymas: Po akredityvo galiojimo pabaigosPo paskutinės atkrovimo datosPo paskutinės dokumentų pristatymo datos 9,54,611,9b. Klaidos komercinėse sąskaitose 13,9c. Klaidos transporto dokumentuose 18,8d. Klaidos draudimo dokumentuose 7,2

3 lentelėje pateikiami tyrimų atliktų siekiant išsiaiškinti netikslumų dokumentuose skaičių ir priežastis duomenys. Tuo atveju, kai eksportuotojas pristato klaidingai paruoštus dokumentus, jis rizikuoja, kad blogiausiu atveju iš viso negaus apmokėjimo ir teks susigražinti prekes. Tačiau dažniausiai ir negeri dokumentai būna apmokami, bet pinigus eksportuotojas gauna gerokai vėliau, nes akredityvų taisyklėse nėra nustatyta, per kokį laiką importuotojas turi leisti bankui apmokėti akredityvo sąlygų neatitinkančius dokumentus.Tačiau nepaisant šių trūkumų, dokumentiniai akredityvai yra vienas plačiausiai panaudojamų atsiskaitymo būdų tarptautinėje prekyboje, nes, palyginti su kitais atsiskaitymo būdais, jo teikiami privalumai yra tolygiai subalansuoti tarp importuotojo ir eksportuotojo.

2. Dalyviai

Šalys, dalyvaujančios sandoryje pagal akredityvą [4;285]:

ü Importuotojas – pareiškėjas (applicant) prašo savo banko atidaryti eksportuotojui akredityvą ir sumokėti jam pinigus, kai bus įvykdytos akredutyve numatytos sąlygos ir terminai; importuotojas (pareiškėjas) prašys eksportuotojo pateikti tiek dokumentų, kad jų pakaktų įsitikinti, jog komercinis sandoris įvyks sėkmingai;ü Bankas emitentas (issuing bank) importuotojo (pareiškėjo) pavedimu atidaro ir išleidžia akredityvą, taip jis įsipareigoja laiku mokėti pagal akredityvą, jeigu įvykdytos akredityve numatytos sąlygos ir terminai;ü Eksportuotojas gavėjas (beneficiary) išsiųs prekes tik po to, kai gaus pranešimą apie jam atidarytą akredityvą.

Kiti bankai, kurie palengvina šią operaciją, dalyvauja kaip dileriai tarp banko emitento ir eksportuotojo gavėjo.

Dalyvavimo priežastys yra tokios [4;285]:

ü Pranešantysis bankas (advising bank) paprastai yra banko emitento filialas arba bankas – korespondentas, esantis gavėjo šalyje, ir nebūtinai turi būti eksportuotojo bankas; pranešantysis bankas patvirtina akredityvo autentiškumą ir įspėja apie akredityvą gavėjui, dažniausiai neprisiimdamas jokių finansinių įsipareigojimų;ü Patvirtinantysis bankas (confirming bank) dažniausiai yra gavėjo šalyje ir pagal banko emitento pavedimą patvirtina akredytyvą, t.y. įsipareigoja gavėjui užtikrinti tratos apmokėjimą / akceptavimą pagal akredityvą;ü Mokantysis bankas (paying bank) yra bankas, kurio vardu išrašoma trata arba pateikiami mokėjimo dokumentai;ü Pervedantysis bankas (transfering bank), bankas dileris (negotianting bank) ir kt.

4. Banko emitento rizika

Bankas emitentas, išleisdamas akredityvą, prisiima 100 procentų riziką. Todėl jis privalo tinkamai atsidrausti, t.y. paimti iš pareiškėjo importuotojo reikalingą užstatą. Šis užstatas bet kokia forma turi 100 procentų padengti riziką.

5. Akredityvų rūšys [4; 286]

5.1. Bankas emitentasü Atšauktinis akredityvas. Bankas emitentas atšauktinį akredityvą bet kur…iuo momentu gali papildyti arba atšaukti. Daugeliu atvej bankas emitentas taip elgiasi, jei to prašo importuotojas. Vadinasi, eksportuotojas privalo labai pasitikėti importuotoju. Eksportuotojui atšauktinis akredityvas yra rizikingas atsiskaitymo būdas, kadangi šios rūšies akredityvas gali būti papildytas ir atšauktas, kai prekės yra kelyje, o dokumentai dar nėra įteikti, arba kai dokumentai yra įteikti, bet dar neapmokėti. Atšauktinis akredityvas yra dažniausiai naudojamas atsiskaitymams tarp tos pačios kompanijos filialų ar dukterinių įmonių. ü Neatšauktinis akredityvas. Šiandien dauguma akredityvų yra neatšauktiniai. Jis gali būti pakeistas arba atšaktas tik kliento prašymu. Kai akredutyvas išleistas, tai taip pat negali būti pakeistas be banko emitento, patvirtinančiojo banko ir gavėjo (eksportuotojo) sutikimo. · Neatšauktinis nepatvirtintasis akredityvas. Tai yra plačiausiai naudojamas akredityvas. Bankas emitentas įsipareigoja sumokėti arba akceptuoti tratą pagal akredityvą su sąlyga, kad bus pateikti akredityve nurodyti dokumentai ir bus laikomasi akredityvo sąlygų ir terminų. Toks įsipareigojimas negali būti pakeistas arba atšauktas vienašališkai, jei nėra banko emitento, patvirtinančiojo banko (jei toks yra) ir gavėjo sutikimo. Naudojant atsiskaitymams akredityvus reikia visada turėti omenyje, kad įsipareigojimai yra tik tarp banko emitento ir gavėjo. Todėl eksportuotojas turi įvertinti banko emitento finansinę būklę, šalies politinę riziką bei dokumentų persiuntimo riziką. · Neatšauktinis patvirtintasis akredityvas. Neatšauktinis akredityvas laikomas patvirtintu, kai kitas bankas, paprastai esantis gavėjo šalyje, prideda savo patvirtinimą (įsipareigojimą arba užtikrinimą sumokėti) prie banko emitento įsipareigojimo. Šiuo atveju eksportuotojas gauna „dvigubą“ garantiją: vieną iš banko emitento, kitą – iš patvirtinančiojo banko.

5.2. Kitų bankų dalyvavimasü Tiesioginis akredityvas. Tai toks akredityvas, kai bankas emitentas pats tiesiogiai informuos gavėją apie tai, kad jam išleistas akredityvas. Kitaip tariant, akredityvas yra tiesioginio akredityvo formos. Tiesioginio akredityvo atveju gavėjas pats privalės nustatyti banko mokumą, patikrinti parašų tikrumą ir pan. ü Akredityvas, apie kurį pranešama (advised documentary credit). Eksportuotojas, siekdamas išvengti keblumų, kreipsis į savo banką, kad šis praneštų apie išleistą akredityvą. Tai reiškia, kad pranešantysis bankas informuos eksportuotoją apie jam išleistą akredityvą, tačiau be jokių finansinių įsipareigojimų. ü Patvirtintatis akredityvas. Jeigu banko emitento išleistą akredityvą patvirtina kitas bankas, toks akredityvas vadinamas patvirtintuoju akredityvu. Tokios rūšies akredityvas sumažina iki minimumo eksportuotojo riziką.

6. Akredityvo mokėjimo būdai [4; 289]

6.1. Akredityvas, apmokamas pateikus. Bankas emitentas įsipareigoja sumokėti gavėjui nurodytą pinigų sumą, kai bus pateikti akredityve nurodyti dokumentai. Dažniausiai bankas emitentas kreipsis į kitą dilerį, kad pastarasis praneštų eksportuotojui apie išleistą akredityvą arba jį patvirtintų. 6.2. Atidėtojo mokėjimo akredityvas. Bankas emitentas įsipareigoja, kad pateikus dokumetus, sumokės po 30, 60 ar daugiau dienų, kai dokumentai bus pripažinti tinkamais. Tada eksportuotojas gauna banko raštišką pasižadėjimą sumokėti ateityje. 6.3. Akredityvas, mokamas po akceptavimo. Eksportuotojas, be dokumentų, numatytų akredityvo sąlygose, turi pateikti ir vekselį, išrašytą akredityve nurodyto banko vardu. Bankas emitentas akceptuoja vekselį ir jį grąžina gavėjui. Taip akredityvas yra visškai sutvarkomas ir eksportuotojas gauna banko mokumo įsipareigojimą. 6.4. Akredityvas, mokamas jį perleidžiant. Perleidimas – tai leidimas akredityvo sąlygose nurodytam bankui diskontuoti vekselį ir / arba dokumentus. Akredityvas gali būti perleistas bet kuriam bankui (laisvai perleidžiamas akredityvas) arba nurodytam bankui. Kitaip tariant, akredityvas yra atidarytas banke emitente, bet l…eidimas perleisti vekselį duotas trečiajam bankui, esančiam eksportuotojo šalyje.

7. Akredityvai ir valiutos [4; 293]

Akredityvai gali būti išleisti importuotojo šalies valiuta, eksportuotojo šalies valiuta arba bet kuria kita valiuta. ü Importuojančios šalies valiuta. Importuotojas sumokės aksportuotojui savo šalies valiuta arba gavėjo valiuta, bet tik po užsienio valiutos konversijos. Eksportuotojas prisiima valiutos main riziką. ü Eksportuojančios šalies valiuta. Tai dažniausiai pasitaikantis atvejis. Mokantysis bankas debetuos banko emitento sąskaitą akredityve numatyta suma, dar prie jos pridėdamas ir kitas išlaidas. ü Bet kuri kitos šalies valiuta. Jeigu eksportuotojas nori, jam gali būti sumokėta bet kurios kitos šalies valiuta. Gavėjas taip pat prisiims ir valiut main riziką.

8. Dokumentai [4; 293]

Dokumentai, pagal kuriuos vyksta atsiskaitymas akredityvu, yra labai svarbūs, nes tik tada, kai jie absoliučiai atitiks akredityve numatytas sąlygas ir terminus, eksportuotojui bus sumokėti pinigai. Bendrosios akredityvų tvarkymo taisyklės (UCP 500) apibrėžia tik transporto, draudimo ir komercinius dokumentus. Kiti dokumentai yra aptarti bendrai.

8.1. Transporto dokumetai. Tai dokumentai, kurie parodo, ar prekės buvo pakrautos, priimtos saugoti ir išgabentos į nurodytą vietą. Visos transporto dokumentų rūšys aptartos Bendrųjų akredityvų tvarkos taisyklių 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29 straipsniuose. ü Laivo važtaraštis (konosamentas). Šiuo dokumentu laivų kompanija arba laivo kapitonas paliudija, kad prekės yra konkrečiame laive. Jie įsipareigoja nugabenti prekes į nurodytą uostą ir perduoti prekes tam, kas turės originalų konosamentą. ü Kapitono padėjėjo kvitas (mate‘s receipt). Tai rašytinis laivo pirmojo karininko pranešimas apie tai, kad prekės yra pakrautos į laivą, kuris plaukia į nustatytą uostą. Kapitono padėjėjo kvitas išsiunčiamas nedelsiant, kai tik prekės išgabenamos. ü Važtaraštis. Kai prekės transportuojamos jūra, tai konosamentas yra ir prekių nuosavybės dokumentas. Tuo tarpu oro transporto važtaraštis ir geležinkelio transporto važtaraštis nesuteikia nuosavybės teisių į prekes.

8.2. Draudimo polisas. Draudimo dokumentai turi būti pasirašyti draudimo kompanijos arba jos agento. Draudimo brokerių dokumentai (kovernotai) nebus priimami. Draudimo dokumentas turi būti ta pačia valiuta, kaip ir akredityvas, jeigu nenurodyta kitaip. 8.3. Komercinė sąskaita. Tai yra pats svarbiausias akredityvo dokumentas. Komercinėje sąskaitoje yra nurodytas prekių ir kainų sąrašas bei kiti duomenys. Šie duomenys turi sutapti su akredityve nurodytais duomenimis. Tai patvirtina, kad eksportuotojas pristatė prekes, kaip buvo nurodyta sutartyje. 8.4. Kiti dokumentai. Bendrosiose akredityvų tvarkymo taisyklėse (UCP 500) nėra specialiai aptarti kiti dokumentai. Tačiau reikia prisiminti, kad ir jie turi atitikti akredityvo sąlygas. ü Prekių kilmės liudijimasü Kokybės liudijimasü Karantino (sanitarinis) liudijimasü Analizės liudijimasü Prekių svorį patvirtinantis dokumentasü Pakavimo lapas

9. Specialiųjų rūšių akredityvai [4; 299]

9.1. Atnaujinamasis akredityvas. Pirkėjas dėl įvairių priežasčių (pvz. Trūksta sandėlių ir t.t.) užsisako prekių daugiau nei jam iš karto reikia. Už šias prekes jis moka lygiomis dalimis ir per vienodus laikotarpius. Šiuo atveju eksportuotojas gali prašyti importuotojo išleisti atnaujinamąjį akredityvą , kuris garantuotų kiekvieną mokėjimą. Atnaujinamojo akredityvo esmė ta, kad:

ü Naudojamas tas pats akredityvas daugkartiniams prekių siuntimams per ilgą laikotarpį, neišleidžiant naujo ir nekeičiant seno;ü Ribojama kiekvienos siuntos suma;ü Kontroliuojama, kaip dažnai ir už kokią sumą siunčiamos prekės.Kaupiamasis (cumulative) atnaujinamasis akredityvas – akredityvas, kurio nepanaudojus vieno periodo sumos likutus yra pridedamas prie kito laikotarpio sumos. Nekaupiamasis (non-cumulative) – tai akredityvas, kurio bet koks nepanaudotas… vieno periodo sumos likutis negali būti pridėtas prie kito periodo sumos.

9.2. Pervedamasis (transferable) akredityvas. Jie plačiausiai naudojami tranzitinėje prekyboje. Labai dažnai tarp gamintojo ir pirkėjo yra dileris, t.y. kompanija, kuri savo sąskaita ar už komisinį mokestį perka iš gamintojo prekes ar žaliavas ir jas eksportuoja. Gamintojas dažnai prašo is dilerio banko garantijos. Pervedamieji akredityvai leidžia gavėjui eksportuotojui pervesti visas arba dalį teisių pagal akredityvą trečiajai šaliai, kuri turi sutikti su pervedamojo akredityvo terminais ir sąlygomis todėl, kad pinigai būtų išmokėti tratos išrašytojui.

9.3. Kompensacinis akredityvas. Dileris nori pervesti akredityvą gamintojui, tačiau akredityvo sąlygos neleidžia to padaryti arba toks pervedimas prieštarautų Bendrųjų akredityvų tvarkymo taisyklėms (pvz., akredityvas jau buvo vieną kartą pervestas). Tada dileris kreipsis į savo banką, kad tas išleistų kompensacinį akredityvą pagal originalųjį akredityvą. Tranzitinėje prekyboje originalusis akredityvas dažnai vadinamas parduodamuoju akredityvu, o kompensacinis – perkamuoju akredityvu. Šiuo atveju dileris yra parduodamojo akredityvo gavėjas ir tuo pat metu perkamo akredityvo pareiškėjas.

9.4 Skubusis akredityvasSkubusis akredityvas, arba akredityvas „su raudonosiomis sąlygomis“ – tai akredityvas su specialiomis sąlygomis, kurios ledžia patvirtinančiam bankui ar bet kuriam kitam paskirtajam bankui išmokėti gavėjui avansą grynais pinigais, dar prieš gaunant dokumentus. Akredityvas su „raudonosiomis sąlygomis“ – tai speciali nuolaida eksportuotojui.

9.5. Rezervinis akredityvas (standby letter of credit)Rezervinio akredityvo funkcija yra labai panaši į bet kokios rūšies garantijos funkciją. Šios rūšies akredityvai buvo sukurti JAV ir šiandien dažniausiai naudojami toje šalyje, nes JAV bankams yra uždrausta išleisti tokios rūšies banko garantijas, kokias išleidžia Europos bankai. Rezervinio akredityvo tekstas yra panašus į normalaus akredityvo tekstą, išskyrus tai, kad:ü Šią priemonę galima panaudoti tik tada, kai prekės nebus pristatytos kaip numatyta sutartyje;ü Tai įrodymas, jog nebuvo įvykdyta sutartis.IŠVADOSTaigi, garantijos ir laidavimai yra raštiški sandoriai, kuriais bankas įsipareigoja atsakyti pareiškėjo ar kito asmens kreditoriui, jei tas asmuo, už kurį garantuojama arba laiduojama, neįvykdys savo prievolės ar jos dalies. Tarptautinė garantija – tai trečiosios šalies (banko ar draudimo kompanijos) duotas rašytinis pasižadėjimas garantijos gavėjui, kad jei įmonė, už kurią yra garantuojama, neįvykdys savo įsipareigojimų, bankas išmokės garantijoje apibrėžtą sumą.Garantiją bankas išleidžia iš savo kliento nuosavų lėšų, deponuotų specialioje sąskaitoje arba iš banko jam atidarytos kreditinės linijos (suteiktos paskolos).Garantijos gali būti tiesioginės ir netiesioginės.Yra paplitusios tokios banko garantijų rūšys:1. Mokėjimo garantija2. Paraiškos garantija3. Sutarties garantija4. Avanso garantija5. Eksploatacijos garantija6. Rezervinis (atsarginis) akredityvasBankinių garantijų klausimais visada patartina kreiptis konsultacijų į savo banką, nes dažniausiai tik bankai turi patirties ir žinių apie įvairių šalių įstatymus. Bankas paruoš savo klientui garantijos tekstą, adaptuotą konkrečiam sandoriui ir pateiks savo klientui aprobuoti. Akredityvas yra raštiškas banko įsipareigojimas sumokėti pinigus. Jeigu palygintume akredityvą su banko garantija, tai galėtume pasakyti, kad akredityvas yra skirtas tam, kad būtų sumokėti pinigai, kai kažkas įvykdo įsipareigojimus, o banko garantija skirta tam, kad būtų sumokėti pinigai, kai kažkas neįvykdo savo įsipareigojimų.LITERATŪROS SĄRAŠAS1. Atsiskaitymų akredityvais teisinis reguliavimas : daktaro disertacijos santrauka : socialiniai mokslai, teisė (01 S) / Dalia Vasarienė. – Vilnius, 20022. Atsiskaitymų akredityvais teisinis reguliavimas : daktaro disertacija : socialiniai mokslai, teisė (01 S) / Dalia Vasarienė. – Vilnius, 20023. Atsiskaitymų negrynaisiais pinigais teisinis reguliavimas : daktaro disertacija : socialiniai mokslai, teisė (01 S) / Vadimas Toločko. – Vilnius, 20034. Katkus V. Tarptautinė bankininkystė (Tarptautinės operacijos). Lietuvos bankininkystės, draudimo ir finansų institutas, 2000, 390 p.5. Kropas S., Katkus V. Banko tarptautinės operacijos.- V.:Lietuvos bankininkystės, draudimo ir finansų institutas, 1997.- 176 p. 6. Kropas S. Tarptautiniai atsiskaitymai. Vieningos akredityvų taisyklės. Lietuvos bankininkystės, draudimo ir finansų institutas, 2000, 285 p.7. Albaum G., Strandskov J., Duerr E., Dowd L. International marketing and export management.- Adison – Wesley Publishng Company, 1994. – 477p. (16)8. Bank guarantees in international trade : the law and practice of independent (first demand) guarantees and standby letters of credit in civil law and common law jurisdictions / by R.I.V.F. Bertrams. – Paris, 19969. Ч. 1 : Аккредитив / [авторы-составители: И.Г. Артемкина … et al.]. – 199210. Документарные операции банков : аккредитивы и инкассо в расчетах по торговым операциям / сост. Р.А. Даишев. – Москва, 199511. Eiteman D.K., Stonehill A.I., Moffett H.M.. Multinational busines finance. – USA. Adison – Wesley Publishing Company, 1995. – VII, 689 p. (17)

12. Hibbert E.P. International Business. Strategy and Operations. – London. Macmillan Press Ltd., 1997. – 366 p.(18)13. ICC uniform rules for bank-to-bank reimbursements under documentary credits : a commentary : [indispensable compliment to the Rules URR 525] / International Chamber of Commerce. – Paris, 199514. Palmer A., Worthington I. The business and Marketing Environment.- London. McGraw –Hill Book Company, 1992.- 256 p.(19)15. Paris J. Making commercial contracts.- BSP professional Books,1988.(20)16. Porter M.E. The competitive advantage of nations. 617 -643 p.(21)17. Rowe M. Letters of Credit.- London.Euromoney Publications, 1985.- 173 p.(22)18. Young S., Hamill J., Wheeler C, Davies J.R. International market entry and development.BPCC Wheatons Ltd. Great Britain. 1989. (23)19. Унифицированные правила и обычаи для документарных аккредитивов : Ред.1993 г.(вступили в силу с 01 01 1994 г.):На рус.и англ.яз.. – М., 199420. Watson A. Finance of International Trade.- London:Chartered Institute of Bankers, 1995. – V, 363 p. (24)21. http://www.cci.lt/vppar_pagr_lt.htm (29)22. http://www.duke.edu/~charvey/Countrey_risk/pol/ (30)23. http://www.nordlb.lt

1 PRIEDAS

ATSISKAITYMO DOKUMENTINIU AKREDITYVU VEIKSMŲ SEKA

4

1 8 5 3

2

6

7

1. Pirkėjas (importuotojas) pateikia į savo banką prašymą išleisti dokumentinį akredityvą pardavėjo (eksportuotojo) naudai.2. Pirkėjo bankas išleidžia dokumentinį akredityvą ir praneša jį pardavėjo bankui.3. Pardavėjo bankas perduoda akredityvo sąlygas pardavėjui.4. Pardavėjas atkrauna prekes.5. Pardavėjas pateikia savo bankui surinktus ir paruoštus akredityve reikalaujamus dokumentus.6. Pardavėjo bankas nusiunčia dokumentus pirkėjo bankui pridėdamas apmokėjimo instrukcijas.7. Pirkėjo bankas patikrina dokumentus ir jei jie atitinka akredityvo reikalavimus apmoka juo pardavėjo bankui.8. Apmokėtus dokumentus pirkėjo bankas perduoda pirkėjui.