Lietuvos užsienio prekyba mėsa

Turinys

ĮVADAS 3
1. Lietuvos užsienio prekyba mėsa, subproduktais ir gaminiais iš mėsos 1997
– 2002 metais 4
2. verslo struktūros rodiklių Dinamika 1997 – 2002 9
3. TIESIOGINĖS UŽSIENIO INVESTICIJOS KAUNO MIESTE 12
IŠVADOS 15ĮVADAS
Šio darbo tikslas išnagrinėti tris ūkio statistikos rodiklius:

1. Iš pagrindinių ekonominių rodiklių nagrinėjama Lietuvos užsienio

prekyba mėsa, subproduktais ir gaminiais iš mėsos 1997 – 2002 metais;

2. Vertinant verslo rodiklius nagrinėta pagrindinių rodiklių dinamika

1997 – 2002 metais. Dėmesį kreipiant į uždarbio, samdomų darbuotojų,

jų atlyginimo ir sukuriamos pridėtinės vertės dinamiką.

3. Iš pagrindinių makroekonominių rodiklių nagrinėtos tiesioginės

investicijos, dėmesį fokusuojant į Kauno miestą.

1. Lietuvos užsienio prekyba mėsa, subproduktais ir gaminiais iš mėsos 1997 – 2002 metais
2002 metais užsienio prekybos gyvūninės kkilmės produktais apyvarta
sudarė 957,9 mln. Lt (2001 m. – 976,6 mln. Lt), arba 26,4 proc. visos
Lietuvos užsienio prekybos žemės ūkio ir maisto produktais apyvartos

[pic]

1 pav. Užsienio prekyba mėsa ir subproduktais 1997–2002 metais, mln. Lt

2002 metais lietuviškos kilmės mėsos ir subproduktų eksporto (grynojo)
vertė sudarė 40,7 mln. Lt ir, palyginti su 2001 metais, padidėjo beveik 1,3
karto. Mėsos ir subproduktų importo vidaus vartojimui (grynojo importo)
vertė sudarė 73,0 mln. Lt ir, palyginti su 2001 metų importu, sumažėjo 1,2
karto. Gaminių iš mėsos užsienio prekybos apyvarta sudarė 28,5 mln. Lt.
Palyginti su 2001 metais, ji padidėjo 2,3 karto, eksportas – 2,0, importas
– 2,4 karto. 2002 metais lietuviškos kiilmės mėsos ir subproduktų eksportas
sudarė 2,4 proc. viso lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto produktų
eksporto, gaminių iš mėsos eksportas – 0,4 proc. (2001 m. – atitinkamai 1,8
ir 0,2 proc.). Importas vidaus vartojimui sudarė: mėsos ir subproduktų –
3,8 proc. (2001 m. – 5,1 proc.), gaminių iš mėsos – 1,2 proc. (2001-aisiais
– 0,5 proc.) viso žemės ūk

kio ir maisto produktų importo vidaus vartojimui.

1 lentelė

Pagrindiniai rodikliai, apibūdinantys grynąją užsienio prekybą mėsa,

subproduktais ir gaminiais iš mėsos 2001 ir 2002 metais
[pic]

Nuo 1997 metų mėsos ir subproduktų grynojo eksporto struktūra keitėsi
kelis kartus. 1997 metais jautienos grynasis eksportas sudarė 89,0 proc.
viso mėsos ir subproduktų eksporto. 1998 metais jis staigiai sumažėjo, po
to vėl didėjo iki 2000-ųjų, o 2001 metais vėl žymiai sumažėjo. 2002 metais
jautienos eksporto dalis bendroje lietuviškos kilmės mėsos ir subproduktų
eksporto apimtyje siekė tik 42,2 procento.

[pic]

2 pav. Mėsos ir subproduktų grynasis eksportas ir importas 1997–2002

metais, mln. Lt

Kiaulienos eksporto dalis 1997 metais bendroje lietuviškos kilmės
mėsos ir subproduktų eksporto apimtyje sudariusi 1,3 proc., sumažėjo iki
0,2 proc. 1999- aisiais, tačiau po to nuolat didėjo ir 2002-aisiais siekė
25,8 procento.

Padidėjo ir paukštienos dalis: 1997 metais paukštienos eksportas
sudarė 2,0 proc. viso mėsos ir subproduktų eksporto, 2002-aisiais – jau
26,2 procento.

[pic]

3 pav. Mėsos ir subproduktų grynojo eksporto struktūra 1997 metais, proc.

2002 metais 855 proc. visų užsienio rinkoms teikiamų gaminių iš mėsos
sudarė dešros ir panašūs produktai. Jų grynojo eksporto vertė – 5,1 mln.
Lt. 2002 metais, kaip ir 2001-aisiais, daugiausia mėsos ir gaminių iš jos
buvo eksportuota į Latviją – 90,7 proc. visos eksportuotos mėsos ir
subproduktų (2001 m. – 88,1 proc.) bei 65,6 proc. visų eksportuotų gaminių
iš mėsos.

Palyginti su 2001 metais, 2002-aisiais sumažėjo eksportuojamos mėsos
kainos: jautienos, šviežios arba šaldytos – apie 6 proc. (per metus
vidutinė kaina sumažėjo nuo 5,96 iki 5,57 Lt/kg), užšaldytos – apie 3 proc.
(nuo 7,16 iki 7,05 Lt/kg), kiaulienos – apie 10 proc. (nuo 6,21 iki 5,59
Lt/kg), paukštienos – apie 9 proc. (nuo 5,61 iki 5,12 Lt/kg).

[pic]

4 pav. Mėsos ir su

ubproduktų grynojo eksporto struktūra 2002 metais, proc.

2002 metais į Lietuvą vidaus vartojimui buvo importuota 20,9 tūkst. t
mėsos ir subproduktų, kurių vertė – 73,0 mln. Lt. Mėsos ir subproduktų
importo struktūroje, kaip ir 2001 metais, didžiausią dalį
sudarė paukštiena – 59,2 proc. 2000 metais sudariusi 41,8 proc., 2001 ir
2002- aisiais paukštienos dalis didėjo. Per 2002 metus ji padidėjo beveik
12 procentinių punktų.

[pic]

5 pav. Mėsos ir subproduktų importo struktūra 1997 metais, proc.

Kiaulienos dalis visoje mėsos .ir subproduktų importo apimtyje nuo 2000
metų palaipsniui mažėjo: 2000 metais ji sudarė 31,9 proc., 2002-aisiais –
22,4 procento. 2002 metais, palyginti su 2001-aisiais, daugiau nei dvigubai
sumažėjo įvežtų vidaus vartojimui subproduktų vertė. Jų dalis mėsos ir
subproduktų grynojo importo struktūroje nuo 1997 metų sumažėjo 18,6
procentinio punkto.

[pic]

6 pav. Mėsos ir subproduktų importo struktūra 2002 metais, proc.

2002 metais daugiausia mėsos į Lietuvą importuota iš Estijos (22,8
proc. viso mėsos grynojo importo), Danijos (21,9 proc.) ir Vokietijos (17,9
proc.). Didžiausią importo iš Estijos dalį sudarė kiauliena ir paukštiena –
97 proc. viso mėsos ir subproduktų importo iš šios šalies, iš Danijos –
paukštienos (atitinkamai 97 proc.), iš Vokietijos – kiaulienos ir
paukštienos (62 proc.).

Beveik 60 proc. importuotų vidaus vartojimui gaminių iš mėsos 2002
metais sudarė virtos dešros, dešrelės ir panašūs gaminiai. Apie 86 proc.
virtų dešrų ir panašių gaminių buvo importuota iš Estijos. 2002 metais,
palyginti su 2000- aisiais, šių gaminių importas iš Estijos padidėjo beveik
7 kartus – nuo 0,4 tūkst. t iki 2,7 tūkst. t. 2001 metais importuotų iš
Estijos gaminių iš mėsos vertė sudarė 2,0 mln. Lt, 2002-aisiais – 11,2 mln.
Lt.

Pažymėtina, kad Estija be muitų iš ES

S šalių importuoja pigią mėsą. Tai
leidžia gaminti produkciją iš mėsos su mažesnėmis gamybos sąnaudomis, o tuo
pačiu juos realizuoti santykinai mažesne kaina. Importą į Lietuvą iš
Estijos sąlygojo žemos gaminių iš mėsos kainos. Pavyzdžiui, 2002 metais
importuotų iš Latvijos virtų dešrų ir panašių gaminių vidutinė kaina – 6,33
Lt/kg, iš Ispanijos – 4,48 Lt/kg, iš Švedijos – 11,73 Lt/kg. Tuo tarpu
importuotų iš Estijos analogiškų produktų vidutinė kaina – 3,92 Lt/kg.
Palyginti su 2001 metais, 2002-aisiais mėsos importo kainos sumažėjo:
šviežios arba šaldytos jautienos – 17 proc. (nuo 5,80 iki 4,80 Lt/kg),
užšaldytos – 3 proc. (nuo 7,94 iki 7,72 Lt/kg), kiaulienos – 29 proc. (nuo
6,96 iki 4,94 Lt/kg), paukštienos – 24 proc. (nuo 4,50 iki 3,43 Lt/kg).
Daugumos produktų importo kainos buvo mažesnės už eksporto: šviežios arba
šaldytos jautienos – 1,2, kiaulienos – 1,1, paukštienos – net 1,5 karto.

Didžiausia mėsos ir subproduktų 2002 metais apyvarta (pagal šalių
grupes) buvo prekiaujant su Baltijos ir Europos Sąjungos (ES) šalimis – jos
apimtys sudarė atitinkamai 55,8 ir 55,2 mln. Lt. Tačiau prekyboje su
Baltijos šalimis lietuviškos kilmės mėsos ir subproduktų eksportas sudarė
daugiau kaip 68 proc., su ES – vos 1,0 proc., o importas iš ES – 74,4 proc.
viso mėsos grynojo importo, iš Baltijos šalių – 24,1 procento.

2. verslo struktūros rodiklių Dinamika 1997 – 2002

Žemiau pateikiamoje lentelėje (2 lent.) matyti, kad nuo 1997 iki 2002
metų įmonių skaičius Lietuvoje didėjo, tiesa, netolygiai. 1998 metais
įmonių skaičius lyginant su 1997 metais padidėjo nuo 48524 iki 48617, dar
didesnis spurtas pastebimas 1999 metais – įmonių skaičius išaugo iki 59997.
Tačiau jau 2000 metais įmonių skaičius šalyje sumažėjo 1193. 2001 metais
įmonių skaičius vėl išaugo ir siekė 63460, nors daugiau nei tūkstančiu v

vėl
mažėjo iki 62270.

2 lentelė

Pagrindiniai verslo struktūros rodikliai 1997 – 2002 metais
|2 |3 |4 |5 |6 |
|AB |124,00 (mln. |Kraft Food International|JAV |Konditerijos|
|“Kraft-Foods|Lt) | | |gaminių |
|Lietuva“ | | | |gamyba |
|UAB “Filana“|5,89 |Chargeurs Company |Prancūzi|Tekstilė |
| |(mln.USA) | |ja | |
|UAB |5,80 |Privatūs asmenys . |JAV |Prekyba |
|“Sanitex“ |(mln.USA) | | | |
|UAB “Kateks“|5,45 |Richard Hammele Farberei|Austrija|Audinių ir |
| |(mln.USA) |und Appretur GmbH | |verpalų |
| | | | |gamyba |
|AB |44,89 (mln. |Koncerno “Marzotto” |Italija |Tekstilė |
|“Liteksas” |Lt) |antrinė įm. “Marzotto | | |
| | |Gm-bH ” | | |
|AB “Drobė“ |19,20 |Suomijos fondas |Suomija |Tekstilė |
| |(mln.Lt) |“Finnventure”, EPRB, | | |
| | |tarptautinė finansinė | | |
| | |korporacija | | |

Esant ribotiems kapitalo ištekliams Lietuvoje, užsienio investicijos
yra labai efektyvios, skatinant gamybos augimą, eksportą, keliant prekių ir
paslaugų kokybę, kuriant naujas darbo vietas ir padedant įmonėms sėkmingiau
konkuruoti laisvosios rinkos sąlygomis. Tiesioginės investicijos yra vienas
pagrindinių šalies ūkio renovacijos veiksnių, nes atsiranda galimybė diegti
modernias technologijas, įgyvendinti naujas ir progresyvias vadybos idėjas.

2 lentelėje pateikiamos didžiausias investicijas pritraukusios
bendrovės.

Sukauptos tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje šių metų rugsėjo
pabaigoje siekė 14,98 mlrd. litų (4,34 mlrd. eurų) – 9,3 proc. daugiau nei
metų pradžioje (13,699 mlrd. litų). Vienam šalies gyventojui vidutiniškai
teko 4 364 litai tiesioginių užsienio investicijų.

Tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje srautas per devynis šių
metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, padidėjo
daugiau kaip 1,5 mlrd. litų. Per trečiąjį 2004 metų ketvirtį gerokai –
472,6 mln. litų – padidėjo reinvesticijų srautas, tačiau neigiamas
investicijų srautas į akcinį kapitalą ir palyginti nedidelis kito kapitalo
srautas sumažino trečiojo ketvirčio bendrą tiesioginių užsienio investicijų
srautą Lietuvoje. Per trečiąjį ketvirtį tiesioginės užsienio investicijos
siekė 421,4 mln. litų ir buvo mažesnės nei pirmąjį ir antrąjį ketvirčius.

Daugiausiai – 15,8 proc. – lėšų yra investavę Danijos, Švedijos (15,4
proc.), Vokietijos (9,6 proc.), Estijos (8,7 proc.), Rusijos (8,6 proc.),
Suomijos (8,4 proc.) ir JAV (6,5 proc.) investuotojai.
ES šalių investicijos sudarė 75,8 proc. visų investicijų, iš jų – 62,5
proc. sudarė senųjų ES narių (15 šalių) investicijos, NVS šalių
investicijoms teko 9 procentai. IŠVADOS
Apibendrinant nagrinėtus sektorius reikia pastebėti, kad:
1. Nuo 1997 metų užsienio prekybos mėsa ir subproduktais balansas buvo

teigiamas tik 1997 ir 2000 metais. Tačiau 2002 metais pastebimos teigiamos

tendencijos: palyginti su 2001 metais, 2002-aisiais užsienio prekybos

deficitas sumažėjo dvigubai. Vertinant užsienio prekybos mėsa ir

subproduktais balansą pagal Bendrąją prekybos sistemą, matyti, kad nuo

2000 metų jis yra palankesnis Lietuvai nei vertinant pagal Specialiąją

prekybos sistemą. 2002 metais užsienio prekybos deficitas pagal Bendrąją

prekybos sistemą buvo 25 proc. mažesnis negu pagal Specialiąją. Tokį

deficito mažėjimą sąlygojo daug spartesnis grynojo eksporto nei grynojo

importo apimčių didėjimas (eksportas padidėjo 1,9 tūkst. t, o importas –

tik 0,2 tūkst. t), didesnės eksporto nei importo kainos ir spartesnis

importo nei eksporto kainų mažėjimas.
2. Nuo 1997 iki 2002 metų įmonių skaičius Lietuvoje didėjo. 1998 metais

įmonių skaičius buvo 48524, 2002 metais siekė 62270. Žemiausias

dirbančiųjų skaičiaus rodiklis fiksuojamas 2000 metais, tuo tarpu su

kiekvienais metais jis didėjo ir lyginant su 1997 metais padidėjo daugiau

nei 20 tūkstančių. Samdomų darbuotojų žemiausias rodiklis nagrinėjamame

laikotarpyje žemiausias 1999 metais, o aukščiausias 2002, – 720810 samdomų

darbuotojų. Įmonių sukurta pridėtinė vertė turi tokią pačią priklausomybę

kaip ir gaunamos pajamos. Žemiausias rodiklis fiksuojamas 1997 metais.

Vėliau, t.y. nuo 1999 metų pastoviai didėjo ir 2002 metais pasiekė

18200056 tūkst. litų. Skirtingai nei sukuriama pridėtinė vertė,

atlyginimai bei atskaitymai soc. draudimui nuo 1997 metų didėjo iki 1999

metų. 2000 ir 2001 metais mažėjo. Didėti pradėjo tik 2002 metais.

Žemiausias rodiklis fiksuojamas 1997 metais, didžiausias 2002 metais, jis

siekė 10110285 tūkst. litų.
3. Sukauptos tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje šių metų rugsėjo

pabaigoje siekė 14,98 mlrd. litų (4,34 mlrd. eurų) – 9,3 proc. daugiau nei

metų pradžioje (13,699 mlrd. litų). Vienam šalies gyventojui vidutiniškai

teko 4 364 litai tiesioginių užsienio investicijų.

Nuo 1996 metų tiesioginės investicijos pastoviai didėjo ir 2003 metų

pradžiai siekė 3532,6 mln. Lt. Tuo pačiu didėjo ir investicijų apimties

rodiklis tenkantis vienam miesto gyventojui. Didžiausias investicijas

Kaune pritraukė apdirbamoji pramonė (49,2 %) ir didmeninė, mažmeninė

prekyba (34,1 %). Apdirbamojoje pramonėje daugiausia investuota lengvojoje

pramonėje (40,2 %) ir maisto produktų bei gėrimų gamyboje (38,9 %).

Į Kauno miesto ekonominę veiklą daugiausiai investavo JAV, Suomija ir

Vokietija, jų investicijos 2003 metų pradžioje atitinkamai sudarė 24 %,

15,2 % ir 12,4 % visų tiesioginių užsienio investicijų Kauno mieste.

LITERATŪRA IR INFORMACIJOS ŠALTINIAI

1. Tiesioginės užsienio investicijos. Pasiekiama internete:

http://www.kaunas.lt/miestas_/statistika/invest_uzs/invest_uzs.shtml;

2. Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje išaugo 9,3 proc.

Pasiekiama internete:

http://www.delfi.lt/news/economy/business/article.php?id=5732281;

3. Lietuvos, Latvijos ir Estijos ekonominė ir socialinė raida. – V.:

Statistikos departamentas prie LRV, 2002.

4. ŽŪM užsienio prekybos duomenų bazė (Muitinės departamento duomenys). –

1997 – 2002.

5. Pagrindiniai ekonominės ir socialinės raidos rodikliai. Pasiekiama

internete: http://www.std.lt/web/uploads/apzvalga/L133-143.pdf;

6. Pagrindiniai verslo struktūros rodikliai, 1997-2002 m. Pasiekiama

internete:

http://www.std.lt/web/main.php?parent=588&module=588&action=page&id=128

&print=y&print=y&print=y;

Leave a Comment