Turinys
ĮVADAS 31. Lietuvos užsienio prekyba mėsa, subproduktais ir gaminiais iš mėsos 1997– 2002 metais 42. verslo struktūros rodiklių Dinamika 1997 – 2002 93. TIESIOGINĖS UŽSIENIO INVESTICIJOS KAUNO MIESTE 12IŠVADOS 15ĮVADASŠio darbo tikslas išnagrinėti tris ūkio statistikos rodiklius: 1. Iš pagrindinių ekonominių rodiklių nagrinėjama Lietuvos užsienio prekyba mėsa, subproduktais ir gaminiais iš mėsos 1997 – 2002 metais; 2. Vertinant verslo rodiklius nagrinėta pagrindinių rodiklių dinamika 1997 – 2002 metais. Dėmesį kreipiant į uždarbio, samdomų darbuotojų, jų atlyginimo ir sukuriamos pridėtinės vertės dinamiką. 3. Iš pagrindinių makroekonominių rodiklių nagrinėtos tiesioginės investicijos, dėmesį fokusuojant į Kauno miestą.
1. Lietuvos užsienio prekyba mėsa, subproduktais ir gaminiais iš mėsos 1997 – 2002 metais2002 metais užsienio prekybos gyvūninės kilmės produktais apyvartasudarė 957,9 mln. Lt (2001 m. – 976,6 mln. Lt), arba 26,4 proc. visosLietuvos užsienio prekybos žemės ūkio ir maisto produktais apyvartos
[pic] 1 pav. Užsienio prekyba mėsa ir subproduktais 1997–2002 metais, mln. Lt
2002 metais lietuviškos kilmės mėsos ir subproduktų eksporto (grynojo)vertė sudarė 40,7 mln. Lt ir, palyginti su 2001 metais, padidėjo beveik 1,3karto. Mėsos ir subproduktų importo vidaus vartojimui (grynojo importo)vertė sudarė 73,0 mln. Lt ir, palyginti su 2001 metų importu, sumažėjo 1,2karto. Gaminių iš mėsos užsienio prekybos apyvarta sudarė 28,5 mln. Lt.Palyginti su 2001 metais, ji padidėjo 2,3 karto, eksportas – 2,0, importas– 2,4 karto. 2002 metais lietuviškos kilmės mėsos ir subproduktų eksportassudarė 2,4 proc. viso lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto produktųeksporto, gaminių iš mėsos eksportas – 0,4 proc. (2001 m. – atitinkamai 1,8ir 0,2 proc.). Importas vidaus vartojimui sudarė: mėsos ir subproduktų –3,8 proc. (2001 m. – 5,1 proc.), gaminių iš mėsos – 1,2 proc. (2001-aisiais– 0,5 proc.) viso žemės ūkio ir maisto produktų importo vidaus vartojimui. 1 lentelė Pagrindiniai rodikliai, apibūdinantys grynąją užsienio prekybą mėsa, subproduktais ir gaminiais iš mėsos 2001 ir 2002 metais
[pic]Nuo 1997 metų mėsos ir subproduktų grynojo eksporto struktūra keitėsikelis kartus. 1997 metais jautienos grynasis eksportas sudarė 89,0 proc.viso mėsos ir subproduktų eksporto. 1998 metais jis staigiai sumažėjo, poto vėl didėjo iki 2000-ųjų, o 2001 metais vėl žymiai sumažėjo. 2002 metaisjautienos eksporto dalis bendroje lietuviškos kilmės mėsos ir subproduktųeksporto apimtyje siekė tik 42,2 procento.
[pic] 2 pav. Mėsos ir subproduktų grynasis eksportas ir importas 1997–2002 metais, mln. Lt
Kiaulienos eksporto dalis 1997 metais bendroje lietuviškos kilmėsmėsos ir subproduktų eksporto apimtyje sudariusi 1,3 proc., sumažėjo iki0,2 proc. 1999- aisiais, tačiau po to nuolat didėjo ir 2002-aisiais siekė25,8 procento. Padidėjo ir paukštienos dalis: 1997 metais paukštienos eksportassudarė 2,0 proc. viso mėsos ir subproduktų eksporto, 2002-aisiais – jau26,2 procento.
[pic] 3 pav. Mėsos ir subproduktų grynojo eksporto struktūra 1997 metais, proc.
2002 metais 85 proc. visų užsienio rinkoms teikiamų gaminių iš mėsossudarė dešros ir panašūs produktai. Jų grynojo eksporto vertė – 5,1 mln.Lt. 2002 metais, kaip ir 2001-aisiais, daugiausia mėsos ir gaminių iš josbuvo eksportuota į Latviją – 90,7 proc. visos eksportuotos mėsos irsubproduktų (2001 m. – 88,1 proc.) bei 65,6 proc. visų eksportuotų gaminiųiš mėsos. Palyginti su 2001 metais, 2002-aisiais sumažėjo eksportuojamos mėsoskainos: jautienos, šviežios arba šaldytos – apie 6 proc. (per metusvidutinė kaina sumažėjo nuo 5,96 iki 5,57 Lt/kg), užšaldytos – apie 3 proc.(nuo 7,16 iki 7,05 Lt/kg), kiaulienos – apie 10 proc. (nuo 6,21 iki 5,59Lt/kg), paukštienos – apie 9 proc. (nuo 5,61 iki 5,12 Lt/kg).
[pic] 4 pav. Mėsos ir subproduktų grynojo eksporto struktūra 2002 metais, proc. 2002 metais į Lietuvą vidaus vartojimui buvo importuota 20,9 tūkst. tmėsos ir subproduktų, kurių vertė – 73,0 mln. Lt. Mėsos ir subproduktųimporto struktūroje, kaip ir 2001 metais, didžiausią dalįsudarė paukštiena – 59,2 proc. 2000 metais sudariusi 41,8 proc., 2001 ir
2002- aisiais paukštienos dalis didėjo. Per 2002 metus ji padidėjo beveik12 procentinių punktų.[pic] 5 pav. Mėsos ir subproduktų importo struktūra 1997 metais, proc.
Kiaulienos dalis visoje mėsos …ir subproduktų importo apimtyje nuo 2000metų palaipsniui mažėjo: 2000 metais ji sudarė 31,9 proc., 2002-aisiais –22,4 procento. 2002 metais, palyginti su 2001-aisiais, daugiau nei dvigubaisumažėjo įvežtų vidaus vartojimui subproduktų vertė. Jų dalis mėsos irsubproduktų grynojo importo struktūroje nuo 1997 metų sumažėjo 18,6procentinio punkto.
[pic] 6 pav. Mėsos ir subproduktų importo struktūra 2002 metais, proc. 2002 metais daugiausia mėsos į Lietuvą importuota iš Estijos (22,8proc. viso mėsos grynojo importo), Danijos (21,9 proc.) ir Vokietijos (17,9proc.). Didžiausią importo iš Estijos dalį sudarė kiauliena ir paukštiena –97 proc. viso mėsos ir subproduktų importo iš šios šalies, iš Danijos –paukštienos (atitinkamai 97 proc.), iš Vokietijos – kiaulienos irpaukštienos (62 proc.). Beveik 60 proc. importuotų vidaus vartojimui gaminių iš mėsos 2002metais sudarė virtos dešros, dešrelės ir panašūs gaminiai. Apie 86 proc.virtų dešrų ir panašių gaminių buvo importuota iš Estijos. 2002 metais,palyginti su 2000- aisiais, šių gaminių importas iš Estijos padidėjo beveik7 kartus – nuo 0,4 tūkst. t iki 2,7 tūkst. t. 2001 metais importuotų išEstijos gaminių iš mėsos vertė sudarė 2,0 mln. Lt, 2002-aisiais – 11,2 mln.Lt. Pažymėtina, kad Estija be muitų iš ES šalių importuoja pigią mėsą. Taileidžia gaminti produkciją iš mėsos su mažesnėmis gamybos sąnaudomis, o tuopačiu juos realizuoti santykinai mažesne kaina. Importą į Lietuvą išEstijos sąlygojo žemos gaminių iš mėsos kainos. Pavyzdžiui, 2002 metaisimportuotų iš Latvijos virtų dešrų ir panašių gaminių vidutinė kaina – 6,33Lt/kg, iš Ispanijos – 4,48 Lt/kg, iš Švedijos – 11,73 Lt/kg. Tuo tarpuimportuotų iš Estijos analogiškų produktų vidutinė kaina – 3,92 Lt/kg.Palyginti su 2001 metais, 2002-aisiais mėsos importo kainos sumažėjo:
šviežios arba šaldytos jautienos – 17 proc. (nuo 5,80 iki 4,80 Lt/kg),užšaldytos – 3 proc. (nuo 7,94 iki 7,72 Lt/kg), kiaulienos – 29 proc. (nuo6,96 iki 4,94 Lt/kg), paukštienos – 24 proc. (nuo 4,50 iki 3,43 Lt/kg).Daugumos produktų importo kainos buvo mažesnės už eksporto: šviežios arbašaldytos jautienos – 1,2, kiaulienos – 1,1, paukštienos – net 1,5 karto. Didžiausia mėsos ir subproduktų 2002 metais apyvarta (pagal šaliųgrupes) buvo prekiaujant su Baltijos ir Europos Sąjungos (ES) šalimis – josapimtys sudarė atitinkamai 55,8 ir 55,2 mln. Lt. Tačiau prekyboje suBaltijos šalimis lietuviškos kilmės mėsos ir subproduktų eksportas sudarėdaugiau kaip 68 proc., su ES – vos 1,0 proc., o importas iš ES – 74,4 proc.viso mėsos grynojo importo, iš Baltijos šalių – 24,1 procento.2. verslo struktūros rodiklių Dinamika 1997 – 2002
Žemiau pateikiamoje lentelėje (2 lent.) matyti, kad nuo 1997 iki 2002metų įmonių skaičius Lietuvoje didėjo, tiesa, netolygiai. 1998 metaisįmonių skaičius lyginant su 1997 metais padidėjo nuo 48524 iki 48617, dardidesnis spurtas pastebimas 1999 metais – įmonių skaičius išaugo iki 59997.Tačiau jau 2000 metais įmonių skaičius šalyje sumažėjo 1193. 2001 metaisįmonių skaičius vėl išaugo ir siekė 63460, nors daugiau nei tūkstančiu vėlmažėjo iki 62270.
2 lentelė Pagrindiniai verslo struktūros rodikliai 1997 – 2002 metais|2 |3 |4 |5 |6 ||AB |124,00 (mln. |Kraft Food International|JAV |Konditerijos||“Kraft-Foods|Lt) | | |gaminių ||Lietuva“ | | | |gamyba ||UAB “Filana“|5,89 |Chargeurs Company |Prancūzi|Tekstilė || |(mln.USA) | |ja | ||UAB |5,80 |Privatūs asmenys … |JAV |Prekyba ||“Sanitex“ |(mln.USA) | | | ||UAB “Kateks“|5,45 |Richard Hammele Farberei|Austrija|Audinių ir || |(mln.USA) |und Appretur GmbH | |verpalų || | | | |gamyba ||AB |44,89 (mln. |Koncerno “Marzotto” |Italija |Tekstilė ||“Liteksas” |Lt) |antrinė įm. “Marzotto | | || | |Gm-bH ” | | ||AB “Drobė“ |19,20 |Suomijos fondas |Suomija |Tekstilė || |(mln.Lt) |“Finnventure”, EPRB, | | || | |tarptautinė finansinė | | || | |korporacija | | |
Esant ribotiems kapitalo ištekliams Lietuvoje, užsienio investicijosyra labai efektyvios, skatinant gamybos augimą, eksportą, keliant prekių irpaslaugų kokybę, kuriant naujas darbo vietas ir padedant įmonėms sėkmingiaukonkuruoti laisvosios rinkos sąlygomis. Tiesioginės investicijos yra vienas
pagrindinių šalies ūkio renovacijos veiksnių, nes atsiranda galimybė diegtimodernias technologijas, įgyvendinti naujas ir progresyvias vadybos idėjas. 2 lentelėje pateikiamos didžiausias investicijas pritraukusiosbendrovės. Sukauptos tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje šių metų rugsėjopabaigoje siekė 14,98 mlrd. litų (4,34 mlrd. eurų) – 9,3 proc. daugiau neimetų pradžioje (13,699 mlrd. litų). Vienam šalies gyventojui vidutiniškaiteko 4 364 litai tiesioginių užsienio investicijų. Tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje srautas per devynis šiųmetų mėnesius, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, padidėjodaugiau kaip 1,5 mlrd. litų. Per trečiąjį 2004 metų ketvirtį gerokai –472,6 mln. litų – padidėjo reinvesticijų srautas, tačiau neigiamasinvesticijų srautas į akcinį kapitalą ir palyginti nedidelis kito kapitalosrautas sumažino trečiojo ketvirčio bendrą tiesioginių užsienio investicijųsrautą Lietuvoje. Per trečiąjį ketvirtį tiesioginės užsienio investicijossiekė 421,4 mln. litų ir buvo mažesnės nei pirmąjį ir antrąjį ketvirčius. Daugiausiai – 15,8 proc. – lėšų yra investavę Danijos, Švedijos (15,4proc.), Vokietijos (9,6 proc.), Estijos (8,7 proc.), Rusijos (8,6 proc.),Suomijos (8,4 proc.) ir JAV (6,5 proc.) investuotojai.ES šalių investicijos sudarė 75,8 proc. visų investicijų, iš jų – 62,5proc. sudarė senųjų ES narių (15 šalių) investicijos, NVS šaliųinvesticijoms teko 9 procentai. IŠVADOSApibendrinant nagrinėtus sektorius reikia pastebėti, kad:1. Nuo 1997 metų užsienio prekybos mėsa ir subproduktais balansas buvo teigiamas tik 1997 ir 2000 metais. Tačiau 2002 metais pastebimos teigiamos tendencijos: palyginti su 2001 metais, 2002-aisiais užsienio prekybos deficitas sumažėjo dvigubai. Vertinant užsienio prekybos mėsa ir subproduktais balansą pagal Bendrąją prekybos sistemą, matyti, kad nuo 2000 metų jis yra palankesnis Lietuvai nei vertinant pagal Specialiąją prekybos sistemą. 2002 metais užsienio prekybos deficitas pagal Bendrąją prekybos sistemą buvo 25 proc. mažesnis negu pagal Specialiąją. Tokį deficito mažėjimą sąlygojo daug spartesnis grynojo eksporto nei grynojo importo apimčių didėjimas (eksportas padidėjo 1,9 tūkst. t, o importas – tik 0,2 tūkst. t), didesnės eksporto nei importo kainos ir spartesnis importo nei eksporto kainų mažėjimas.2. Nuo 1997 iki 2002 metų įmonių skaičius Lietuvoje didėjo. 1998 metais įmonių skaičius buvo 48524, 2002 metais siekė 62270. Žemiausias dirbančiųjų skaičiaus rodiklis fiksuojamas 2000 metais, tuo tarpu su kiekvienais metais jis didėjo ir lyginant su 1997 metais padidėjo daugiau nei 20 tūkstančių. Samdomų darbuotojų žemiausias rodiklis nagrinėjamame laikotarpyje žemiausias 1999 metais, o aukščiausias 2002, – 720810 samdomų darbuotojų. Įmonių sukurta pridėtinė vertė turi tokią pačią priklausomybę kaip ir gaunamos pajamos. Žemiausias rodiklis fiksuojamas 1997 metais. Vėliau, t.y. nuo 1999 metų pastoviai didėjo ir 2002 metais pasiekė 18200056 tūkst. litų. Skirtingai nei sukuriama pridėtinė vertė, atlyginimai bei atskaitymai soc. draudimui nuo 1997 metų didėjo iki 1999 metų. 2000 ir 2001 metais mažėjo. Didėti pradėjo tik 2002 metais. Žemiausias rodiklis fiksuojamas 1997 metais, didžiausias 2002 metais, jis siekė 10110285 tūkst. litų.3. Sukauptos tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje šių metų rugsėjo pabaigoje siekė 14,98 mlrd. litų (4,34 mlrd. eurų) – 9,3 proc. daugiau nei metų pradžioje (13,699 mlrd. litų). Vienam šalies gyventojui vidutiniškai teko 4 364 litai tiesioginių užsienio investicijų. Nuo 1996 metų tiesioginės investicijos pastoviai didėjo ir 2003 metų pradžiai siekė 3532,6 mln. Lt. Tuo pačiu didėjo ir investicijų apimties rodiklis tenkantis vienam miesto gyventojui. Didžiausias investicijas Kaune pritraukė apdirbamoji pramonė (49,2 %) ir didmeninė, mažmeninė prekyba (34,1 %). Apdirbamojoje pramonėje daugiausia investuota lengvojoje pramonėje (40,2 %) ir maisto produktų bei gėrimų gamyboje (38,9 %). Į Kauno miesto ekonominę veiklą daugiausiai investavo JAV, Suomija ir Vokietija, jų investicijos 2003 metų pradžioje atitinkamai sudarė 24 %, 15,2 % ir 12,4 % visų tiesioginių užsienio investicijų Kauno mieste.LITERATŪRA IR INFORMACIJOS ŠALTINIAI
1. Tiesioginės užsienio investicijos. Pasiekiama internete: http://www.kaunas.lt/miestas_/statistika/invest_uzs/invest_uzs.shtml; 2. Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje išaugo 9,3 proc. Pasiekiama internete: http://www.delfi.lt/news/economy/business/article.php?id=5732281;
3. Lietuvos, Latvijos ir Estijos ekonominė ir socialinė raida. – V.: Statistikos departamentas prie LRV, 2002. 4. ŽŪM užsienio prekybos duomenų bazė (Muitinės departamento duomenys). – 1997 – 2002. 5. Pagrindiniai ekonominės ir socialinės raidos rodikliai. Pasiekiama internete: http://www.std.lt/web/uploads/apzvalga/L133-143.pdf; 6. Pagrindiniai verslo struktūros rodikliai, 1997-2002 m. Pasiekiama internete: http://www.std.lt/web/main.php?parent=588&module=588&action=page&id=128 &print=y&print=y&print=y;