LIETUVOS ŪKIO EKONOMINĖS BŪKLĖS ANALIZĖ

LIETUVOS ŪKIO EKONOMINĖS BŪKLĖS ANALIZĖ

TURINYS

BENDRA LIETUVOS ŪKIO APŽVALGA 3
ATSKIRŲ LIETUVOS ŪKIO DALIŲ PŽVLGA 7
Žemės ūkis 7
Išgaunamoji pramonė 8
Apdirbamoji pramonė 9
Elektros, dujų ir vandens tiekimas 10
Statyba 11
Vidaus prekyba 12
Transporto sektorius 13
Informacijos technologijos ir telekomunikacijos (ITT) 14
Viešbučiai ir restoranai 15
IŠVADOS 18
NAUDOTA LITERATŪRA 20

BENDRA LIETUVOS ŪKIO APŽVALGA

Sprendžiant pagal 2005 m. pirmojo pusmečio duomenis, treti metai iš eilės Lietuvos makroekonomikos raida apskritai patenkina optimistų lūkesčius. Ūkio plėtra kol kas išlieka sparti, nepaisant stiprėjančios konkurencijos pasaulio rinkose šalies eksportas nemažina augimo tempo, o einamosios sąskaitos deficitas (ESD) yra priimtino dydžio. Nors naftos produktai grėsmingai brangsta, infliacija išlieka nedidelė irr gyventojų realiosios pajamos šiemet kyla staigiau nei bendrasis vidaus produktas. Bedarbystės rodikliai tebesmunka itin greitai, o vidutinio įmonių pelningumo kreivė stiebiasi priešinga linkme. Gera bendrovių finansinė būklė bei žemos bankų paskolų palūkanų normos skatina materialines investicijas, kurios pagal augimo tempą antri metai iš eilės lenkia sukuriamą pridėtinę vertę. 2005 m. tapo posūkio tašku mokesčių surinkime – preliminarūs duomenys rodo, kad šiemet pirmąkart po ilgos pertraukos auga visų pagrindinių mokesčių įplaukų santykiai su BVP. 1.lentelėje pateikti trijų Baltijos šalių makroekonominiai rodikliai. Kaip irr 2004 m., Lietuvoje š.m. pirmąjį pusmetį infliacijos rodiklis, bankų paskolų palūkanų norma ir ESD buvo mažiausi, tačiau ūkio plėtra irgi buvo lėčiausia, o sparčiausiai BVP bei vidutinis darbo užmokestis augo Latvijoje.

1 lentelė Baltijos šalių pagrindiniai makroekonominiai rodikliai
Lietuva Latvija Estija

br />Metai 2004 2005 20051) 20061) 2004 2005 2004 2005
I pusm. I pusm. I pusm.
Realaus BVP metinis pokytis (proc.) 6,7 6,4 5,9 6,0 8,5 9,5 6,2 8,6
Einamosios sąskaitos deficitas (BVP proc.) 7,2 6,6 8,0 8,0 12,3 10,8 12,7 10,3
Infliacija (proc.) 2) 2,9 2,3 3) 2,9 2,7 7,3 6,13) 5,0 4,2
3) Vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio pokytis (proc.) 4) 8,5 9,0 10,0 10,0 11,8 16,4 8,1 11,8
Nedarbo lygis (proc.) 4) 10,6 8,5 9,0 8,0 10,3 9,2 8,5 8,1
Vidutinė paskolų nacionaline valiuta palūkanų norma (proc.) 4) 5,6 5,2 5,6 6,0 8,95) 7,0 5) 6,0 5,8
Šalies biudžeto fiskalinis balansas (BVP proc.) -1,4 -0,2 -2,5 -2,5 -1,1 -2,7 1,7 –

1) Prognozė
2) Pokytis per laikotarpį
3) Vartojimo kainų indekso metinis pokytis 2005 m. rugpjūtį
4) Laikotarpio pabaigoje
5) Trumpalaikių ir ilgalaikių paskolų palūkanų normų aritmetinis vidurkis

Labai tikėtina, kad ir ateinančiais metais mūsų šalis pagal ekonomikos augimo tempą atsiliks nuo Latvijos ir Estijos. Ilgą laiką turėjusi didesnius laisvos darbo jėgos išteklius, pastaruoju metu Lietuva šio pranašumo jau nebeturi, o intensyvi emigracija leidžia teigti, kad ateityje kvalifikuotos darbo jėgos stygius tik didės. Tuo tarpu pagal pritrauktas tiesiogines užsienio investicijas (vienam gyventojui) mes vis labiau atsiliekame nuo kitų ES šaalių – š.m. pirmąjį pusmetį TUI srautas Lietuvoje buvo mažesnis nei Latvijoje ir Estijoje.
Vertinant Lietuvos, kaip ir kitų ES šalių, ilgalaikes perspektyvas vis didesnis dėmesys skiriamas tiems statistiniams rodikliams, kurie nusako inovacijų ir modernių technologijų plėtros galimybes. Ekspertai, prognozuojantys Europos ekonomikos pokyčius, gana vieningai sutaria, kad ateityje ir toliau plintant globalizacijai ir spartėjant technologijų raidai, didesnį svorį įgaus žinių ekonomika ir paslaugų sektorius, o nemažos dalies prekių gamyba bus iškelta už Europos ribų. ES ekonomikos varikliu taps žinios, naujų produktų gamyba ir

r gamybos metodų tobulinimas. Neveltui atnaujintoje Lisabonos strategijoje toks didelis dėmesys skiriamas žinių ekonomikai, inovacijoms ir žmogiškojo kapitalo kokybei.
Deja, šiuo požiūriu Lietuvos ūkis atrodo gana liūdnai. Tik išvystyto transporto sektoriaus dėka paslaugų dalis šalies eksporto struktūroje nedaug atsilieka nuo ES rodiklio, gi finansinių ir informatikos paslaugų lyginamasis svoris itin menkas. Pastarųjų dalis bendrame šalies eksporte pernai sudarė tik 0,3 proc. (palyginimui Latvijos – 0,7 proc., Airijos – 12,5 proc.). Verslo išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (angl. santrumpa R&D) 2003 m. siekė vos 0,3 proc. BVP, o visoje ES – 1,26 proc. Pagal versle dirbančių tyrėjų skaičių tūkstančiui gyventojų Lietuva tarp ES šalių užėmė paskutinę vietą, o jos rodiklis buvo maždaug dešimt kartų mažesnis už ES vidurkį.
Didžiąją dalį Lietuvos eksporto užtikrinanti apdirbamoji pramonė šalies BVP struktūroje turi panašų lyginamąjį svorį kaip ir ES, tačiau aukštųjų technologijų dalis (pagal dirbančiųjų skaičių) yra daug mažesnė, o artimiausiais metais ji gali dar labiau sumenkti, nes Lietuvos elektronikos sektorius išgyvena krizę. Technologinę plėtrą ir inovacijas stabdo sustabarėjusi aukštojo mokslo sistema, be to Lietuvoje beveik nėra didžiųjų transnacionalinių kompanijų įmonių. Visa tai menkina mūsų šalies ūkio ilgalaikes perspektyvas, nes ateityje konkuruoti su Azijos įmonėmis vidutinės kokybės masinio vartojimo prekių gamyboje bus vis sunkiau. Neveltui Pasaulio bankas Lietuvos investicinio klimato tyrimo aprašyme pabrėžė, ka
ad gyvybiškai svarbu plėtoti aukštesnės kokybės aukštųjų technologijų pramonės šakas, remiant taikomuosius mokslo tyrimus ir atitinkamai orientuojant mokslo ir švietimo sistemą. Būdama beveik vien tradicinių pramonės šakų produkcijos eksportuotoja, šalis akivaizdžiai rizikuoja, nes tampa pernelyg priklausoma nuo žaliavų ir energetinių išteklių tiekimo. Tik inovacijomis pagrįstas konkurencingumas suteiks Lietuvai galimybę patekti į turtingųjų šalių grupę.
Jei tolimesnės Lietuvos ūkio perspektyvos yra kiek miglotos, tai artimiausios prognozės yra gan palankios. Š.m. pirmąjį pusmetį sukurtas BVP palyginamosiomis kainomis buvo 6,4 proc. didesnis nei prieš metus, ir nors antroje metų pusėje laukiamas nedidelis ūkio plėtros sulėtėjimas, visų 2005 m. augimo rodiklis prognozuojamas maždaug 6 proc. dydžio. Didėjanti ES struktūrinių fondų parama padės išlaikyti panašų tempą ir ateinančiais metais, be to šalies vyriausybė ir savivaldybės suaktyvino pastangas, siekdamos pritraukti daugiau užsienio investicijų. Reikšmingu ūkio varikliu išlieka kol kas neslopstantis skolinimosi bumas.
Nors kai kurie šalies pramonės sektoriai pastaruoju metu užsienio rinkose kiek susilpnino savo pozicijas, bendrieji eksporto rodikliai išlieka geri – pirmąjį š.m. pusmetį išvežtų prekių apimtis buvo ketvirtadaliu didesnė nei prieš metus (be naftos produktų – 19,4 proc.), o paslaugų eksporto metinis prieaugis siekė 18,9 proc. Minėtą laikotarpį santykinai pagerėjo ir užsienio prekybos bei einamosios sąskaitos balansai – atitinkami deficitai sudarė 6,8 proc. ir 6,6 proc. BVP. Nors antrąjį pusmetį ESD kaip taisyklė padidėja, šiemet ji
is neturėtų neviršyti 8 proc. BVP, panašaus dydžio jis išliks ir 2006 m.
Kaip ir buvo prognozuota, vidutinis darbo užmokestis auga vis greičiau – pernai jo metinis augimo tempas sudarė beveik 8 proc., o pirmąjį š.m. pusmetį priartėjo prie 10 proc. Kadangi pastaraisiais metais atlyginimai kilo daug lėčiau nei BVP (2004 m. sukurta pridėtinė vertė vienam gyventojui buvo 39 proc. didesnė nei 2000 m., gi atlyginimai vidutiniškai paaugo tik 19 proc.), o darbo jėgos vis labiau trūksta, galima neabejoti, kad artimiausiais metais darbo jėgos kaina pagal augimo spartą lenks BVP. Vartojimo kainų indeksas š.m. rugpjūtį buvo 2,3 proc. didesnis nei prieš metus, taigi nepaisant šuoliškai brangstančios naftos, kainos šalyje vidutiniškai kilo gerokai lėčiau nei gyventojų pajamos. Tačiau daugėja požymių, kad rudenį infliacija kiek įsibėgės, todėl pavojus, kad tai gali sutrukdyti Lietuvai jau 2007 m. įsivesti eurą, kol kas nesumažėjo.
Pastaraisiais metais nedarbo lygis smunka taip sparčiai, kad Lietuva per kelis metus jį sumažino beveik dvigubai ir šiuo metu Eurostat’o duomenimis mūsų šalies rodiklis yra mažesnis nei ES vidurkis. Registruotų bedarbių š.m. rugsėjo 1 d. buvo 91 tūkstantis arba 32 proc. mažiau nei prieš metus. Statistikos departamento atliekamo tyrimo duomenimis užimtųjų skaičius antrąjį 2005 m. ketvirtį 8,5 proc. viršijo 2004 m. atitinkamą rodiklį. Vis tik bedarbių gretas labiau praretino ne naujų darbo vietų gausėjimas, o emigracija. Ir nors daugėja balsų, teigiančių, kad šis procesas kiek prislopo, tai patvirtinančios statistikos kol kas nėra. Priešingai, 2004 m. atlikto sociologinio tyrimo duomenimis net 72 proc. aukštųjų mokyklų absolventų norėtų išvykti padirbėti į užsienį ir tik 9 proc. teigė priešingai. Statistikos departamento reguliariai atliekamas užimtumo tyrimas rodo vis augantį neatsakymų skaičių, ko pagrindinė priežastis yra didėjanti išvykusių gyventojų dalis. Taigi, jau artimiausiais metais emigracija ir blogėjanti demografinė padėtis lems, kad užimtųjų skaičius šalyje nebedidės, ir vienintelis ūkio plėtros šaltinis liks darbo našumo kėlimas, kurio sparta iš esmės priklauso nuo investicinio aktyvumo.
Pirmoje 2005 pusėje materialinės investicijos buvo 16 proc. didesnės nei metais anksčiau. Be to, trečią pusmetį iš eilės augo investicijų į įrengimus ir transportą dalis, o būtent šios investicijos labiausiai įtakoja produktyvumo kilimą. Lietuvai ypač stokojant moderniausių technologijų, šią spragą būtina skubiai mažinti, pritraukiant atitinkamų tiesioginių užsienio investicijų. Deja, TUI (tiesioginių užsienio investicijų) srautas į Lietuvą šiemet nėra gausus – pirmąjį pusmetį jis sudarė 617 mln. Lt arba 2,3 karto mažiau nei prieš metus. Tenka konstatuoti, kad treti metai iš eilės užsienio investicijų apimtys netenkina lūkesčių. Vis tik padėtis gali pasikeisti į gerąją pusę – pastaruoju metu minima vis daugiau galimų stambių investicinių projektų, pastangas šia linkme kiek suaktyvino ir valdžios institucijos – numatoma plėsti pramoninius parkus, pakeisti teritorijų planavimo įstatymą ir pan.
Šiais metais tęsėsi vidutinio įmonių pelningumo spartus kilimas – pirmąjį pusmetį pelno (čia ir toliau – prieš apmokestinimą) gauta net 27 proc. daugiau nei prieš metus, o jo santykis su apyvarta pasiekė 6,1 proc. Pagerėjo ne tik privataus sektoriaus, bet ir valstybės finansų rodikliai. Atrodo, kad pagaliau pasiekta pažanga mokesčių administravime – preliminariais sausio–rugpjūčio mėn. duomenimis visų pagrindinių mokesčių (gyventojų pajamų, pelno, PVM, akcizų) bei socialinių įmokų įplaukų į šalies bendrąjį biudžetą metinis prieaugis buvo gerokai didesnis nei BVP. Daugelio analitikų minima PVM surinkimo problema gerokai sušvelnėjo – minėtu laikotarpiu šio mokesčio pajamos buvo net 29 proc. didesnės nei prieš metus.
Taigi, šalies biudžeto pajamų planai šiemet viršijami ir yra visos prielaidos ryžtingiems valdžios veiksmams, siekiant pakelti šalies ūkio konkurencingumą ir pritraukti daugiau užsienio investicijų, užtikrinančių tolesnę sparčią ūkio plėtrą. Neatidėliojant būtina:
– sukurti veiksmingą TUI skatinimo sistemą, ypatingą dėmesį skiriant modernių technologijų pritraukimui;
– skubiai reformuoti mokslo ir švietimo sistemą, keliant tikslą geriau tenkinti greit besikeičiančius verslo poreikius ir plėtoti inovacijas;
– liberalizuoti verslo reglamentavimą, naikinant ūkio plėtrą stabdančius biurokratinius barjerus; – tęsti mokesčių sistem
os reformą.
Akivaizdu, kad pastarųjų metų atokvėpis yra trumpalaikis ir mūsų verslo laukia nauji iššūkiai: Azijos gaminių ekspansija ir spartus jų kokybės gerėjimas didina konkurencinį spaudimą, protų nutekėjimas ir besiplečiantis profesinio rengimo sistemos atotrūkis nuo verslo neigiamai veikia žmogiškųjų išteklių kokybę, ėmė įsibėgėti gamybos perkėlimo iš Lietuvos į NVS šalis ir Kiniją procesas.

ATSKIRŲ LIETUVOS ŪKIO DALIŲ PŽVLGA

Žemės ūkis

ES parama žemės ūkiui ir po įstojimo į Europos Sąjungą didėjančios daugelio žemės ūkio produktų supirkimo kainos teigiamai paveikė šios veiklos plėtrą – po neženklaus smukimo praėjusiais metais, pirmąjį 2005 m. pusmetį viso žemės ūkio ir miškininkystės sektoriaus sukurta pridėtinė vertė palyginamosiomis 2000 m. kainomis padidėjo 5,1 proc., tuo tarpu vien žemės ūkis paaugo 7,3 proc. Dėl minėto supirkimo kainų augimo viso sektoriaus sukurta pridėtinė vertė veikusiomis kainomis pašoko net 12,8 proc. Tai išties svarbus pasiekimas, nes vidutinis metinis šio rodiklio pokytis 1997-2004 buvo neigiamas. Miškininkystės sukurta pridėtinė vertė palyginamosiomis 2000 m. kainomis šiais metais smuko 12,9 proc., tuo tarpu veikusiomis – padidėjo 8,1 proc. Pagrindiniai žemės ūkio ir miškininkystės rodikliai pateikti 2.lentelėje. Toliau kiek detaliau panagrinėsime tik žemės ūkio (be miškininkystės) gamybos rezultatus.

2. lentelė Žemės ūkio, medžioklės ir miškininkystės pagrindiniai statistiniai rodikliai

metai

Santykis su ūkio rodikliu, proc. Pokytis per metus, proc.
metai

2000 2001 2002 2003 2004 2000 2004 2004 2005 I
pusm. Sukurta pridėtinė vertė (2000 m. kainomis), mln. Lt 3162 3005 3241 3491 3464 7,8 6,3 -0,8 5,1
Sukurta pridėtinė vertė (veikusiomis kainomis), mln. Lt 3162 3027 3209 3222 3238 7,8 5,8 0,5 12,8
Bendroji produkcija, mln. Lt 5344 5466 5597 5083 5302 7,0 5,0 4,3 32,7
Darbo našumas (vienam dirbančiajam per valandą), Lt 10,6 11,2 11,6 11,9 12,7 42,1 40,0 6,4 –
Darbuotojų skaičius, tūkst. 258 231 250 256 228 18,5 15,8 -11,0 -11,3
Vidutinis darbo užmokestis, Lt 724 759 806 850 924 69,9 76,6 8,8 9,9
Materialinės investicijos, mln. Lt 86 128 169 233 304 1,3 3,0 30,5 -8,3
Tiesioginės užsienio investicijos (laikotarpio pabaigoje), mln. Lt 45 51 61 112 128 0,5 0,8 14,3 12,3*

* Pokytis nuo metų pradžios

Išgaunamoji pramonė

Išankstiniais duomenimis, kasybos pramonė antrus metus iš eilės patyrė nuosmukį – pernai sukurta pridėtinė vertė palyginamosiomis kainomis buvo maždaug 10 proc. mažesnė už 2003 m. rodiklį, o aštuonių mėnesių pardavimai rodo panašų gamybos smukimą ir 2005 m. (žr. 1 ir 2 diagramą). Pagrindinė neigiamų plėtros rodiklių priežastis yra naftos gavybos kritimas, senkant išžvalgytiems telkiniams. Praėjusiais metais ženkliai išaugusi durpių gavyba pirmąjį š.m. pusmetį stabilizavosi, o kylančių statybų skatinamas karjerų eksploatavimas sparčiai plėtojasi jau ketvirti metai iš eilės.
Kadangi pastaraisiais metais kasybos pramonės gamintojų kainos kilo, parduotos produkcijos apimties veikusiomis kainomis metiniai pokyčiai buvo teigiami – 2004 m. rodiklis ūgtelėjo 4 proc., o š.m. sausio–rugpjūčio mėn. laikotarpį metinis prieaugis sudarė apie 10 proc.

1. diagrama

2. diagrama

Apdirbamoji pramonė

Apdirbamajai pramonei (AP) praėjusieji metai tikrai buvo sėkmingi – plėtra išliko sparti, gerokai išaugo darbo našumas, labai pagerėjo finansiniai rodikliai. Praėjusiais metais sektoriaus sukurta pridėtinė vertė palyginamosiomis kainomis beveik 12 proc. viršijo 2003 m. rodiklį, o pakilusių gamintojų kainų dėka pardavimai tiek šalies viduje, tiek užsienyje padidėjo dar daugiau.
Per 60 proc Apdirbamosios pramonės. produkcijos eksportuojama, todėl permainos pasaulio rinkose ją ypač stipriai veikia. Pastaruoju metu sustiprėjusi Azijos gaminių ekspansija į Europą ėmė stabdyti Lietuvos eksporto plėtrą, be to, mūsų šalies pramonė vis labiau jaučia kvalifikuotų darbuotojų trūkumą. Todėl ankstesniame leidinyje išsakytos prognozės, kad šiemet AP augimas bus lėtesnis, kol kas pasitvirtina – skaičiuojant 2000 m. kainomis per pirmuosius aštuonis mėnesius produkcijos parduota 7,6 proc. daugiau nei prieš metus. Su rimtais sunkumais susidūrė ne tik aprangos ir tekstilės gamintojai, bet ir elektronikos bendrovės.

Elektros, dujų ir vandens tiekimas

Praėjusiais metais šis ūkio sektorius plėtojosi panašiu greičiu, kaip ir visa šalies ekonomika – jo sukurta pridėtinė vertė palyginamosiomis kainomis buvo 6,4 proc. didesnė nei 2003 m. Šiemet augimo rodikliai turi priešingus ženklus – š.m. pirmąjį pusmetį užfiksuotas 6 proc. smukimas. Priežastis banali – nuo metų pradžios nebeveikia Ignalinos atominės elektrinės (AE) pirmasis blokas, be to, energetikos gamybos rodikliai stipriai priklauso nuo meteorologinių sąlygų, o pernykštė žiema nebuvo šalta. Elektros energijos kainos pakėlimas kompensavo minėtą gamybos sumažėjimą – per 2005 m. aštuonis mėnesius produkcijos parduota 1 proc. daugiau nei prieš. Prognozuojant ilgalaikes apžvelgiamo sektoriaus raidos tendencijas, reikia atsižvelgti į didelį jo lyginamąjį svorį šalies ūkyje – BVP struktūroje jam tenka apie 4,5 proc. visos sukuriamos pridėtinės vertės, tuo tarpu tarp ES senbuvių didžiausias rodiklis buvo Austrijos ir sudarė tik 2,5 proc. Taigi, jei nebus statoma nauja atominė elektrinė ir plėtojamas elektros energijos eksportas, energetikos sektoriaus vidutinis augimo tempas ateityje turėtų būti ženkliai mažesnis už viso ūkio.

Šio sektoriaus statistinius rodiklius geriausiai atspindi 3 lentelė.

3. lentelė Elektros, dujų ir vandens tiekimo sektoriaus pagrindiniai statistiniai rodikliai

metai Santykis su ūkio rodikliu, proc. Pokytis per metus, proc.

2000 2001 2002 2003 2004 2000 2004 2004 2005 I
pusm. Sukurta pridėtinė vertė (2000 m. kainomis), mln. Lt 1522 1756 1853 2344 2494 3,7 4,6 6,4 -6,0
Sukurta pridėtinė vertė (veikusiomis kainomis), mln. Lt 1522 1765 1876 2372 2486 3,7 4,4 4,8 -3,4
Bendroji produkcija, mln. Lt 3254 3342 4849 5397 5245 4,3 4,9 -2,8 -0,1
Darbo našumas (vienam dirbančiajam per valandą), Lt 24,3 31,1 33,6 44,5 50,7 96,4 159,8 14,0 2,6
Darbuotojų skaičius, tūkst. 35,9 31,7 30,9 29,4 27,4 2,6 1,9 -6,9 -5,5
Vidutinis darbo užmokestis, Lt 1378 1438 1487 1588 1707 133,0 141,4 7,5 12,1
Materialinės investicijos, mln. Lt 553 696 806 807 944 8,4 9,3 17,0 29,3
Tiesioginės užsienio investicijos (laikotarpio pabaigoje), mln. Lt 238 272 479 605 1199 2,5 7,4 98,2 74,8*
Pajamos už parduotas prekes ir paslaugas,mln.Lt 4086 4096 3852 5629 5942 7,0 5,9 5,5 -4,6
Bendrasis pelnas, mln. Lt 603 582 646 883 863 5,6 4,0 -2,2 19,0
Ūkinės veiklos pelnas, mln.Lt 9 237 261 451 281 13,6 4,8 -37,7 22,9
Pelnas prieš apmokestinimą, mln. Lt -15 209 307 415 274 -2,3 5,0 -34,0 15,7
Turtas (laikotarpio pabaigoje), mln. Lt 10658 10664 9129 10742 15290 17,4 16,5 42,3 38,4
Įsipareigojimai (laikotarpio pabaigoje), mln. Lt 2750 2686 2058 2185 2696 10,9 7,1 23,4 50,4
Pelningumas, proc. -0,4 5,1 8,0 7,4 4,6 -32,9 84,7 – –
Turto grąža, proc. -0,1 2,0 3,4 3,9 2,1 -12,9 71,7 – –
Įsiskolinimo koeficientas (laikotarpio pabaigoje) 0,26 0,25 0,23 0,20 0,18 62,9 43,4 – –

* TUI pokytis nuo metų pradžios

Statyba

Pastaruoju metu statybos įmonės daug ir gausiai stato. Šių metų pirmąjį pusmetį sektoriaus pridėtinės vertės augimas palyginamosiomis kainomis buvo šiek tiek greitesnis nei BVP ir sudarė 7,5 proc. Nors šįmet pirmojo pusmečio šalies statybos bendrovių atliktų darbų apimtis einamosiomis kainomis išaugo 17,2 proc. tačiau tas pats rodiklis palyginamosiomis kainomis buvo beveik trigubai mažesnis –vos 6,9 proc. Statinių kainų kilimui nemažos įtakos turėjo auganti nekilnojamojo turto paklausa bei didėjančios statybos bendrovių sąnaudos. Apie tai liudija ir nuolat didėjantis statybos kainų indeksas, kuris Statistikos departamento (SD) duomenimis 2004 m. išaugo 8,1 proc. Labiausiai praėjusiais metais brango gyvenamųjų pastatų statyba – net 9,1 proc. Tokiam statybų kainų šuoliui įtakos darė sparčiai augusios metalų bei degalų kainos, taip pat atsivėrusios ES darbo rinkos sienos – statybų bendrovėms teko ženkliai didinti darbo užmokestį darbuotojams (įmonių teigimu, jis didėjo iki 60 proc.).

6.1 lentelė Statybos sektoriaus pagrindiniai statistiniai rodikliai

metai Santykis su ūkio rodikliu, proc. Pokytis per metus, proc.

2000 2001 2002 2003 2004 2000 2004 2004 2005 I
pusm. Sukurta pridėtinė vertė (2000 m. kainomis), mln. Lt 2407 2588 2918 3586 3773 5,9 6,9 5,2 7,5
Sukurta pridėtinė vertė (veikusiomis kainomis), mln. Lt 2407 2570 2902 3603 4020 5,9 7,2 11,6 15,8
Bendroji produkcija, mln. Lt 4906 5247 5925 7356 8240 6,4 7,7 12,0 15,6
Darbo našumas (vienam dirbančiajam per valandą), Lt 24,7 23,5 29,3 32,3 29,3 97,9 91,9 -9,7 0,0
Darbuotojų skaičius, tūkst. 83,7 84,8 93,2 107,1 116,2 6,0 8,1 8,5 3,6
Vidutinis darbo užmokestis, Lt 974 970 985 1044 1256 94,0 104,0 20,2 2,1
Materialinės investicijos, mln. Lt 182 221 244 220 306 2,8 3,0 39,2 47,0
Tiesioginės užsienio investicijos (laikotarpio pabaigoje), mln. Lt 70 69 142 159 194 0,7 1,2 22,3
Pajamos už parduotas prekes ir paslaugas,mln.Lt 3414 3509 4194 5594 6856 5,8 6,8 22,6 24,3
Bendrasis pelnas, mln. Lt 578 640 775 1109 1351 5,4 6,2 21,8 25,4
Ūkinės veiklos pelnas, mln.Lt 9 80 176 430 445 4,2 7,6 3,6 60,0
Pelnas prieš apmokestinimą, mln. Lt 47 78 156 421 419 7,3 7,7 -0,5 61,3
Turtas (laikotarpio pabaigoje), mln. Lt 3565 3209 3082 3562 4208 5,8 4,5 18,1 34,0
Įsipareigojimai (laikotarpio pabaigoje), mln. Lt 1679 1194 1306 1563 1986 6,7 5,3 27,0 43,8
Pelningumas, proc. 1,4 2,2 3,7 7,5 6,1 125,0 112,3 – –
Turto grąža, proc. 1,3 2,4 5,3 12,6 10,4 123,5 229,0 – –
Įsiskolinimo koeficientas (laikotarpio pabaigoje) 0,47 0,37 0,42 0,44 0,47 114,8 116,1 – –

Vidaus prekyba

Šiemet vidaus prekybos sektorius auga su pagreičiu – jei pirmą ketvirtį sektoriaus sukurta pridėtinė vertė padidėjo tik 6,4 proc., tai antro ketvirčio augimas siekė jau 9,7 proc. Impulsą spartesniam prekybininkų apyvartos augimui davė dešimtadaliu pakilęs vidutinis darbo užmokestis bei milžiniškais tempais besiplečianti vartojimo paskolų rinka. Aštrėjančios konkurencijos bankų rinkoje skatinamas, vien nuo metų pradžios vartojimo paskolų portfelis išaugo 60 proc.
Didžiausia dalis vidaus prekybos sukurtos pridėtinės vertės kaip ir pernai atiteko didmeninei prekybai. Šiemet jos dalis dar šiek tiek padidėjo (iki 45 proc.). Pagal augimo tempus (palyginamosiomis kainomis) pirmą 2005 m. ketvirtį didmeninė ir mažmeninė prekyba ėjo koja kojon – per minėtą laikotarpį abu sektoriai sukurtą pridėtinę vertę užaugino apie 7 proc. Gi prekyba automobiliais ir degalais metų pradžioje augo vangiai – jos plėtra tesiekė 1,7 proc. Tačiau, pirmojo pusmečio rezultatai buvo kiek geresni – 3,8 proc.
Transporto sektorius

Transporto sektorius užima itin svarbią vietą Lietuvos ūkio struktūroje – čia dirba virš 5 proc. visų užimtųjų ir sukuriama apie 10 proc. šalies BVP (žr. 4 lentelę) Pažymėtina, kad šiai ekonominei veiklai tenkanti BVP dalis Lietuvoje yra du kartus didesnė už atitinkamą ES rodiklį.
Pernai sektoriaus sukurta pridėtinė vertė (palyginamosiomis 2000 m. kainomis) augo lėčiau nei vidutiniškai 2002-2003 m. laikotarpiu, vis dėl to jos augimo tempas lenkė bendrą BVP augimą ir sudarė 7,9 proc. Pridėtinė vertės, apskaičiuotos veikusiomis kainomis, augimas siekė 8,2 proc. Skaičiuojant natūrine išraiška, krovinių pervežimas visų rūšių transportu pernai padidėjo 5,6 proc. (užpernai augimas siekė beveik 19 proc.), keleivių – 3,0 proc. (2,7 proc.). Vertinant pagal krovinių kiekį, metai buvo nesėkmingi Klaipėdos uostui ir Būtingės terminalui – palyginti su 2003 m., čia perkrauta 13,8 proc. mažiau krovinių (2003 m. krovos darbų apimtis pašoko net 23,6 proc.). Kiek paradoksalu, bet ne itin gerus krovinių apimčių rodiklius pernai lydėjo įspūdingi pajamų augimo tempai. Statistikos departamento duomenimis, transporto įmonių 2004 m. pajamos sudarė 6821,3 mln. Lt ir, palyginti su 2003 m., išaugo 22,6 proc. Labiausiai padidėjo sausumos transporto ir transportavimo vamzdynais įmonių pajamos – 29,7 proc., sudarančios beveik 60 proc. visų transporto sektoriaus įmonių pajamų. Spartesnius pajamų augimo tempus nulėmė kai kurių sektoriaus atstovų (Lietuvos geležinkelių, keleivinio kelių transporto įmonių) teikiamų paslaugų pabrangimas.

4. lentelė Transporto ir sandėliavimo veiklos pagrindiniai statistiniai rodikliai

metai Santykis su ūkio rodikliu, proc. Pokytis per metus, proc.

2000 2001 2002 2003 2004 2000 2004 2004 2005 I
pusm. Sukurta pridėtinė vertė (2000 m. kainomis), mln. Lt 3471 3515 3942 4365 4708 8,5 8,6 7,8 9,4
Sukurta pridėtinė vertė (veikusiomis kainomis), mln. Lt 3471 3688 4235 4809 5204 8,5 9,3 8,2 19,6
Bendroji produkcija, mln. Lt 5805 6402 7108 7937 8445 7,6 7,9 6,4 22,3
Darbo našumas (vienam dirbančiajam per valandą), Lt 35,0 39,6 42,5 44,1 43,6 138,8 137,4 -1,0 0,0
Darbuotojų skaičius, tūkst. 68,8 66,5 69,0 74,0 75,7 4,9 5,3 2,4 1,7
Vidutinis darbo užmokestis, Lt 1085 1099 1156 1212 1202 104,7 99,6 -0,8 12,8
Materialinės investicijos, mln. Lt 468 617 597 740 942 7,1 9,3 27,3 22,6
Tiesioginės užsienio investicijos (laikotarpio pabaigoje), mln. Lt 175 427 417 452 493 1,9 3,0 9,2
Pajamos už parduotas prekes ir paslaugas,mln.Lt 3609 4088 4719 5564 6821 6,2 6,8 22,6 23,0
Bendrasis pelnas, mln. Lt 712 965 1125 1202 1628 6,6 7,5 35,4 17,2
Ūkinės veiklos pelnas, mln.Lt 20 146 283 320 231 5,7 3,9 -28,0 19,2
Pelnas prieš apmokestinimą, mln. Lt 66 100 390 370 266 10,3 4,9 -28,1 -9,9
Turtas (laikotarpio pabaigoje), mln. Lt 7299 9368 9110 9159 10526 11,9 11,3 14,9 14,0
Įsipareigojimai (laikotarpio pabaigoje), mln. Lt 2198 2565 2687 2840 3704 8,8 9,8 30,4 23,9
Pelningumas, proc. 1,8 2,4 8,3 6,6 3,9 166,0 71,7 – –
Turto grąža, proc. 0,9 1,1 4,5 4,1 2,6 85,5 75,4 – –
Įsiskolinimo koeficientas (laikotarpio pabaigoje) 0,30 0,27 0,29 0,31 0,35 73,4 86,5 – –

Informacijos technologijos ir telekomunikacijos (ITT)

Pasaulyje vienu iš perspektyviausių laikomas ITT sektorius Lietuvoje vystosi ypač sparčiai. Europos informacinių technologijų observatorijos (EITO) specialistai prognozuoja, kad Lietuvos ITT rinka šiais metais augs greičiausiai iš visų Europos Sąjungos (ES) šalių ir pasieks 11 proc. prieaugį. Tuo tarpu kaimyninėms šalims EITO specialistai prognozuoja lėtesnę plėtrą: Latvijos ir Estijos rinka turėtų padidėti atitinkamai 6,3 proc. ir 9,3 proc. Tokį ITT rinkos augimą šalyje labiausiai lemia didėjanti kompleksinių telekomunikacinių sprendimų paklausa, taip pat nuolat augantys kompiuterių pardavimai.
Tačiau, nepaisant palankių Lietuvai ITT rinkos augimo prognozių, Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) tyrimo duomenimis Lietuva pagal ITT sektoriaus konkurencingumą užima tik 43 vietą ir per 2004-uosius metus nukrito viena vieta žemyn. Nustatant Europos valstybių ITT sektoriaus konkurencingumą buvo atsižvelgiama į tris pagrindinius rodiklius: ITT aplinką, pasirengimą technologijų diegimui ir jų panaudojimą.
Statistikos departamento (SD) atlikto namų ūkių tyrimo duomenimis, namų ūkių apsirūpinimas asmeniniais kompiuteriais šalyje sparčiai didėja. Pirmąjį 2005 m. ketvirtį 29 proc. namų ūkių turėjo asmeninius kompiuterius. Per metus asmeninį kompiuterį turinčių namų ūkių skaičius padidėjo 16 proc. Toks augimas iš dalies galėtų būti siejamas su gyventojų pajamų mokesčio pataisa, kuria remiantis fiziniai asmenys, įsigiję kompiuterį su programine įranga, gali susigrąžinti dalį pajamų mokesčio. Po truputį daugėja ir įmonių, savo veikloje pritaikančių kompiuterius. Išankstiniais SD duomenimis 2005 m. pradžioje 91,0 proc. apdirbamosios gamybos ir paslaugų sektoriaus įmonių, turinčių 10 ir daugiau darbuotojų, naudojo kompiuterius. Labiausiai kompiuterizuotos buvo apdirbamosios gamybos įmonės, tuo tarpu paslaugų sektoriaus įmonėse kompiuteriai buvo mažiau populiarūs.
Nuolat didėjantis šalies įmonių ir gyventojų apsirūpinimas kompiuteriais augina ir įmonių, besiverčiančių prekyba kompiuteriais, apyvartą: per pirmąjį šių metų pusmetį ji ūgtelėjo net 43 proc. Tuo tarpu daug kukliau – vos 9,1 proc. išaugo telekomunikacijų įmonių pusmečio pardavimai.
Nuolat didėjantis informacinių technologijų ir telekomunikacijų rinkos dalyvių skaičius rodo, kad šalyje yra kuriamos palankios sąlygos šio verslo plėtrai. Šakos augimą iš dalies lemia ir bendras šalies ūkio augimas, nuolat didėjantis informacinių technologijų poreikis visuomenėje bei palyginti vis dar žemas sektoriaus išsivystymas. Nors kiekybiniu požiūriu tam tikrose elektroninių ryšių sferose jau pasiekta branda, tačiau galima tikėtis kokybinės plėtros. Erdvės augimui suteikia ir sparti interneto paslaugų bei duomenų perdavimo rinkų plėtra. Nors šiuo metu interneto skvarba lyginant su ES šalimis yra gana žema, tačiau artimiausiu metu ji turėtų pavyti kitas šalis.

Viešbučiai ir restoranai

Šiemet Lietuvos viešbučiai ir restoranai džiugina didžiausiais nuo 1997 m. augimo tempais. Antrąjį 2005 m. ketvirtį sektoriaus sukurta pridėtinė vertė palyginamosiomis kainomis ūgtelėjo net 17,7 proc. Tačiau sektoriaus svoris šalies BVP siekia tik 1,2 proc.Pagrindiniai viešbučių ir restoranų apyvartos augimo varikliai – po įstojimo į ES sparčiai augantis turistų į šalį srautas bei nuolat didėjančios gyventojų pajamos.
Įmonių finansiniai rodikliai visiškai atspindi gerėjančią situaciją sektoriuje. Panašu, kad pernai nuostolių atsikračiusios maitinimo ir apgyvendinimo įstaigos, šiemet dar labiau pagerins pelningumo rodiklius. Viešbučių ir restoranų apyvartą pirmąjį pusmetį ūgtelėjo net 37 proc., gi uždirbto pelno prieš apmokestinimą dydis 2,5 karto viršijo 2004 m. pirmąjį pusmetį patirtą nuostolį. Auga ir sektoriaus įsipareigojimai – jie per pusmetį ūgtelėjo 31 proc., o tai lėmė sektoriaus dalies komercinių bankų paskolų portfelio struktūroje didėjimą.
Kaip buvo minėta, viešbučių ir kitų apgyvendinimo įstaigų sėkmę, parduodant savo paslaugas, teigiamai veikia įspūdingais tempais augantis turistų skaičius. Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos apgyvendinimo įmonėse apsistojo 24,3 proc. daugiau svečių nei pernai per tą patį laikotarpį. Tradiciškai, apie pusė viešbučių svečių sudaro užsieniečiai. Teigiama tendencija yra ta, kad, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo turistų, ne iš kaimyninių, šalių dalis – padaugėjo keliautojų iš Ispanijos, Prancūzijos, D. Britanijos, Vokietijos. Tai byloja apie Lietuvos kaip šalies didėjantį žinomumą išsiplėtusioje ES, o tai turėtų užtikrinti stabilesnę šalies viešbučių paslaugų paklausą.
Paskutiniais duomenimis, šalies kaimo turizmo sodybose šių metų sausio – rugpjūčio mėn. lankėsi 152,1 tūkst. svečių, arba 23 proc. daugiau nei tą patį laikotarpį pernai.

5 lentelė Viešbučių ir restoranų veiklos pagrindiniai statistiniai rodikliai

metai Santykis su ūkio rodikliu, proc. Pokytis per metus, proc.

2000 2001 2002 2003 2004 2000 2004 2004 2005 I
pusm. Sukurta pridėtinė vertė (2000 m. kainomis), mln. Lt 615 620 646 691 732 1,5 1,3 6,0 10,2
Sukurta pridėtinė vertė (veikusiomis kainomis), mln. Lt 615 672 735 788 849 1,5 1,5 7,7 13,2
Bendroji produkcija, mln. Lt 968 1062 1111 1176 1269 1,3 1,2 8,0 12,5
Darbo našumas (vienam dirbančiajam per valandą), Lt 29,3 29,3 29,9 27,8 25,3 116,2 79,8 -9,0 0,0
Darbuotojų skaičius, tūkst. 27,1 25,8 28,0 29,4 32,7 1,9 2,3 11,2 4,0
Vidutinis darbo užmokestis, Lt 684 692 693 712 741 66,1 61,4 4,0 10,7
Materialinės investicijos, mln. Lt 81 79 136 115 75 1,2 0,7 -34,3 -30,8
Tiesioginės užsienio investicijos (laikotarpio pabaigoje), mln. Lt 214 226 197 225 195 2,3 1,2 -13,3 -1,9*
Pajamos už parduotas prekes ir paslaugas,mln.Lt 482 427 503 549 748 0,8 0,7 36,3 36,8
Bendrasis pelnas, mln. Lt 185 163 215 234 333 1,7 1,5 42,6 41,7
Ūkinės veiklos pelnas, mln.Lt 28 1 11 6 34 1,6 0,6 – –
Pelnas prieš apmokestinimą, mln. Lt 15 -48 10 -1 26 2,4 0,5 – –
Turtas (laikotarpio pabaigoje), mln. Lt 794 884 995 1100 1219 1,3 1,3 10,8 22,4
Įsipareigojimai (laikotarpio pabaigoje), mln. Lt 264 287 446 577 651 1,0 1,7 12,8 31,1
Pelningumas, proc. 3,2 -11,2 2,1 -0,2 3,4 288,9 63,3 – –
Turto grąža, proc. 1,9 -5,4 1,2 -0,1 2,2 182,8 -1,5 – –
Įsiskolinimo koeficientas (laikotarpio pabaigoje) 0,33 0,33 0,45 0,52 0,53 80,9 131,3 – –

IŠVADOS

2000-2005-aisiais metais Lietuvoje buvo siekiama pereiti prie rinkos ekonomikos valdymo, kad efektyviai būtų naudojami darbo, materialiniai, finansiniai ištekliai.
2000-2005 ryškiai išaugo kasybos ir apdirbamosios pramonės bendrosios pridėtinės vertės dalis. Pramonės pakilimą sąlygojo tai, kad buvo rasta produkcijos realizavimo rinkų, išliko nepakitę žaliavų ir energetikos išteklių kainos, buvo pritrauktos TUI Lietuvos įmonėse , įmonės greitai prisitaikė dirbti rinkos sąlygomis. Visą laiką bendroje struktūroje didžiausią dalį sudarė paslaugos ir aptarnavimo sfera, o mažiausią – žemės ūkis. Tai rodo, kad Lietuva priklauso išsivysčiųsių valstybių grupei, nes labiausiai išsivysčiusiose valstybėse didžiausią BVP dalį sukuria paslaugų sektorius, o mažiausiai išsivysčiusiose valstybėse – žemės ūkio sektorius. Jei valstybėje didžiausią BVP dalį sukuria pramonės sektorius, tai ši valstybė yra tarpinėje vystymosi stadijoje. Kuo didesnę dalį BVP užima paslaugų sektorius ir kuo mažesnę dalį – žemės ūkio sektorius, tuo aukštesnis ekonominis išsivystymo lygis.

Nagrinėjamu laikotarpiu svarbiausios pramonės šakos buvo maisto ir gėrimų, aprangos ir tekstilės, naftos produktų, medienos, elektrinės ir optinės įrangos bei chemijos pramonės, nes šiuose sektoriuose buvo sukurta didžiausia pridėtinė vertė. Elektros, dujų ir vandens tiekimas sukuriama pridėtinė vertė Lietuvoje 2000-2005 metais kito pastoviai, nes šią sritį valdo monopolinės įmonės ir nėra konkurencijos.
Visą nagrinėjamą laikotarpį paslaugų ir aptarnavimo sfera buvo ryški lyderė pagal sukuriamą pridėtinės vertės dydį ir 2005 m. sukūrė beveik 70% visos pridėtinės vertės.
Vertinant Lietuvos pramonės eksporto perspektyvas galima numatyti, kad ateityje bus labai sunku ir išlaikyti aukštus eksporto augimo tempus, jei nepasikeis eksporto šakinė struktūra ir joje nepadidės dalis prekių, kuriose daugiau pridėtinės vertės. Pakilusios pirminių išteklių (žaliavų, darbo jėgos) kainos, išaugs gamybos kaštai ir Lietuvos eksportui bus sunku konkuruoti su pigiu eksportu iš žemų kaštų šalių.
Pirmiausiai būtina suderinti Lietuvos prioritetus su ES prioritetais, siekti, kad Lietuva būtų ne ES provincija blogąja šio žodžio prasme, o taptų dinamiškiausiu, žinių ekonomika grindžiamu ES regionu. Lietuva, išnaudodama savo geografinę padėtį ir turimą žmogiškąjį potencialą, turi visas galimybes tokia tapti. Tik šiuo atveju investicijas, struktūrinių fondų lėšas reikėtų pirmiausiai nukreipti ne į kelių tiesimą, o skirti inovacijoms skatinti, naujų technologijų, žinių ekonomikos plėtrai, moksliniams tyrimams finansuoti.

NAUDOTA LITERATŪRA

1. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, Vilnius (2002) Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikė strategija
2. Vilpišauskas R. Lietuvos užsienio prekybos politika ir jos raida: veiksnių analizė.// Pinigų studijos, Lietuvos bankas 2000/3,
3. UAB “Ekonominės konsultacijos ir tyrimai” galutinė ataskaita pagal Lietuvos Vyriausybės užsakymą
4. Bibliografinė Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos oficialiųjų dokumentų bazė. [žiūrėta 2005-05-06]. Prieiga per internetą:
.

Leave a Comment