Turinys
ĮVADAS 31. Lietuvos turizmo statistika 2002-2003 metais 42. Kiekybiniai pokyčiai darbo rinkoje 1998 – 2003 metais 93. Bendrojo vidaus produkto kitimas 13IŠVADOS 18LITERATŪRA 19ĮVADASNuo 1994 metų beveik visi makroekonominiai ūkio raidącharakterizuojantys rodikliai pradėjo pozityviai keistis. Ženkliai sumažėjoinfliacija, stabiliai pradėjo augti bendroji pramonės produkcija, mažmeninėprekių apyvarta, materialinės investicijos iš visų finansavimo šaltinių,užsienio investicijos ir kt. Taigi galima pasakyti, kad iki 1994 metųLietuvos ūkis išgyveno depresinį periodą, o nuo 1994 – prasidėjo ekonominispakilimas. Šio darbo tikslas – išnagrinėti tris ūkio rodiklius: vieną išmakroekonominių, verslo ir vieną iš pagrindinių ekonominių rodiklių. Nagrinėjant verslo sektorių pasirinktas turizmas, nes įvairių šaliųekonomistai teigia, kad poindustrinės visuomenės ūkio pagrindas yrapaslaugos ir informacija, o pagrindinis išteklių tipas yra ekologinės,sveikatingumo ir informacinės technologijos. Turizmui paslaugų sektoriujeneretai priskiriam viena svarbiausių pozicijų. Pasak profesoriaus V.M.Kozyrevo[1], pasaulinė patirtis rodo,kad turizmas visų pirma yrasvarbiausias nacionalinio gerbūvio kūrimo ir pragyvenimo lygio kėlimoveiksnys, antra – svarbiausias darbo jėgos pritraukimo sektorius, trečiagalingas tokių ūkio šakų kaip transportas, ryšiai, prekyba, statyba, žemėsūkis, plataus vartojimo prekių gamyba, vystymo stimulas, ketvirta –turizmas yra viena iš aukščiausiu efektyvumu pasižyminti ekonomikos šaka,sėkmingai konkuruojanti su naftos bei dujų gavyba, ginklų gamyba irprekyba. Nagrinėjant makroekonominį rodiklį pasirinktas Bendrasis vidausproduktas (BVP). Tai – dažniausiai naudojamas kriterijus apibrėžiamas kaipgėrybių kiekis, sukuriamas šalyje. Dar svarbiau yra bendrasis vidausproduktas, tenkantis vienam gyventojui, t.y. gėrybių kiekis, vidutiniškaitenkantis vienam statistiniam gyventojui. Be abejonės, teisūs bus tie,kurie sakys, kad vidurkis ne ką tepasako apie konkretų žmogų, keblumų keliair bendrojo vidaus produkto skaičiavimo metodika. Tačiau net jeipripažįstame bent apytikslę šio kriterijaus vertę, faktas šiandien
akivaizdus – Lietuvoje, skaičiuojant vienam gyventojui, sukuriama tik 40procentų to, kas vidutiniškai sukuriama pas kaimynus iš Europos Sąjungos.Kita vertus, šiandienos augimas nuteikia optimistiškai. 1. Lietuvos turizmo statistika 2002-2003 metaisTurizmo verslas ypatingas tuo, kad pradiniame etape nereikalingosdidelės investicijos, todėl juo gali užsiimti smulkūs ir vidutiniai verslosluoksniai. Skirtingai nuo kitų pramonės rūšių, turizme suderinami stambių,vidutinių ir smulkių įmonių interesai. Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, 2003 metais į Lietuvąatvyko 3635,2 tūkstančiai užsieniečių, t.y. 9,1 % mažiau nei 2002 metais.Daugiausia lankytojų buvo iš kaimyninių šalių: Latvijos (28,9%), Rusijos(24,4%), Baltarusijos (14,1%), Lenkijos (10,3%). Beveik dešimtadalįlankytojų sudarė svečiai iš Europos Sąjungos šalių: 9,3%. Lankytojųskaičius iš atskirų šalių, lyginant su 2002 metais, keitėsi taip: sumažėjoiš Rusijos (-24,4%), iš Latvijos (-8,4%), iš Baltarusijos (-20,8%), kitųNVS šalių (-4,3%), padidėjo iš Lenkijos (23,2%), iš Europos Sąjungos šalių(19,7%): Ispanijos (47,3%), Italijos(51,6%), Austrijos(37,2%), JungtinėsKaralystės (34,8%), Vokietijos (18,2%). [pic] 1 pav. Atvykusiųjų į Lietuvą užsieniečių skaičiusStatistikos departamento duomenimis, 2003 metais apgyvendinimo įmonėseapsistojo 12,4 procento daugiau svečių nei 2002 metais. Lietuvosapgyvendinimo įmonėse nakvojo 847,5 tūkst. svečių, iš jų 51,7 procentoužsieniečių. Viešbučiuose apsistojo 534,2 tūkst., poilsio įstaigose – 110,7tūkst., sveikatingumo įmonėse – 90,4 tūkst. svečių. Viešbučiai, palyginti su 2002 metais, sulaukė 10,6 procento daugiausvečių, užsieniečių apsigyveno 10,3 procento daugiau`. Daugiausia svečiųbuvo iš Vokietijos – 67,7 tūkst. (18,4%), Lenkijos – 45,5 tūkst. (12,3%),Rusijos – 34,8 tūkst. (9,4%), Latvijos – 23,3 tūkst. (6,3%), Suomijos –20,3 tūkst. (5,5%), Jungtinės Karalystės – 19,1 tūkst. (5,2%). Svečių iškaimyninių šalių, palyginti su 2002 metais, skaičius keitėsi taip: išRusijos – sumažėjo 14,6%, iš Latvijos – padidėjo 9,6%, iš Lenkijos –padidėjo 4,8%, iš Baltarusijos – sumažėjo 12,3%. Padaugėjo svečių iš VakarųEuropos šalių: Jungtinės Karalystės – 54,4%, Italijos – 57,4%, Ispanijos –81,3%, Vokietijos – 14,6%. Sumažėjo Lietuvos viešbučių numerių užimtumas –
2003 metais jis sudarė 32,5 procento, 2002 metais – 35,2 procento.[pic] 2 pav. Atvykę į Lietuvą užsieniečiai pagal atvykimo būdą 2003 m.
Vilniaus miesto viešbučiai 2003 metais apgyvendino 265 tūkst. svečių,arba 15,9 procento daugiau nei 2002 metais. Apgyvendintų užsieniečiųskaičius padidėjo 16,3 procento. Lietuvos banko duomenimis 2003 metais užsieniečiai Lietuvoje išleido1731 milijoną litų, t.y. 7 % mažiau nei 2002 m. .
[pic] 3 pav. Išvykę į užsienį Lietuvos gyventojai pagal išvykimo būdą 2003 m. Skirstant pagal transporto rūšį 2003 metais , didžiąją dalį – 80,5%sudarė lankytojai atvykę kelių transportu. 12,5% sudarė lankytojai atvykęgeležinkeliais. Atvykę oro transportu sudarė 5,3% ir jūrų transportu –1,8%. 2003 metais į užsienį Lietuvos gyventojai vyko 3501,7 tūkstančius kartų,t. y. 2,3% mažiau nei 2002 m. Daugiausiai vykstama buvo kelių transportu– 83% visų išvykų, geležinkeliais – 8%, oro –6% ir jūrų – 3%. Lietuvos banko duomenimis 2003 metais Lietuvos gyventojai užsienyjeišleido 1243 milijonus litų, t. y. apytikriai 0,2% mažiau nei 2002 m. Lietuvos banko duomenimis 2003 metais Lietuvos gyventojai užsienyjeišleido 1243 milijonus litų, t. y. apytikriai 0,2% mažiau nei 2002 m. Lietuvos banko duomenimis, 2002 m. atvykstamojo turizmo pajamos buvo1869,7 milijono litų, 22 procentais didesnės nei 2001 m., o įskaitantLietuvos vežėjų suteiktas paslaugas nerezidentams (186,2 mln. Lt) – 2055,9milijono litų, t. y. 21,1 procento daugiau nei 2001 m. 2002 metais Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, į Lietuvąatvyko 3999 tūkstančiai užsienio piliečių (tu…ristų ir vienadieniųlankytojų), t. y. 4,7 procento mažiau nei 2001 metais. Šį sumažėjimą lėmėžymiai kritęs lankytojų iš Latvijos skaičius. Tam įtakos galėjo turėti nuokovo 1 d. įvestas įvažiuojančių į Lietuvą automobilių privalomas civilinėsatsakomybės draudimas, taip pat sumažėjusi trauka dėl padidėjusių kainųGariūnuose ir tai turėjo labiausiai atsiliepti vienadienių lankytojųskaičiui. Antroje metų pusėje pradėjo mažėti ir lankytojų iš Rusijosskaičius, ypač ši mažėjimo tendencija pasireiškė pradėjus galioti naujiems
senų automobilių įvežimo muitams.[pic] 4 pav. Atvykę į Lietuvą užsienio piliečiai
Didžioji dalis užsieniečių atvyko kelių transportu – 80,3 procento,geležinkeliais – 13,8 procento, oro – 4,2 procento ir jūrų – 1,6 procento.Lankytojų atvykusių oro transportu skaičius išaugo 3,2 procento, kitomistransporto priemonėmis sumažėjo: geležinkeliais – 10,8 procento, jūrųtransportu – 8,5 procento, keliais – 3,8 procento.
[pic] 5 pav. Lankytojų iš užsienio pasiskirstymas pagal tranporto rūšį 2002 metais
Išskyrus mažėjantį lankytojų skaičių iš Latvijos (-14,5 procento),Rusijos (-0,9 procento) ir Suomijos (-2 procentai), kitų svarbių rinkųlankytojų skaičius didėjo: Baltarusija (+0,9 procento), Lenkija (+10,7procento), Estija (0,8 procento), Vokietija (+2,8 procento). Žymiaipadaugėjo lankytojų iš Airijos (+48 procentai), Ispanijos (+41,6 procento),Vidurio Europos (+26,6 procento), Austrijos (+25,9 procento), Prancūzijos(+18,3 procento), Nyderlandų (+17,9 procento), Jungtinės Karalystės (+11,6procento). Beje, lankytojų iš ES šalių skaičius išaugo 5,1 procento).
[pic] 6 pav. Lankytojų pasiskirstymas pagal pilietybę 2002 metais
2002 metais į Lietuvą atvyko 1433 tūkstančiai turistų užsienio piliečių,t. y. 12,7 procento daugiu nei 2001 m. Realiai šis augimas galėjo būtimažesnis, apie 8 procentus, nes 2001 metais turistų galėjo būti daugiau(2002 m., turint daugiau duomenų, turistų skaičius įvertintas tiksliau). [pic] 7 pav. Turistų pasiskirstymas pagal pilietybę 2002 metais
Daugiausiai turistų Lietuvoje lankėsi laisvalaikio, poilsio tikslais (33procentai), šiek tiek mažiau lankėsi pas draugus, gimines (31 procentas), overslo, profesiniais tikslais – 23 procentai. Turistų pasiskirstymas pagalapsilankymo tikslą lyginant su 2001 m. praktiškai išliko toks pat.
[pic] 8 pav. Turistų pasiskirstymas pagal apsilankymo tikslą 2002 metais
Didėjantį turistų skaičių patvirtina ir geri kolektyvinio apgyvendinimoįmonių rezultatai. Svečių skaičius išaugo 12,2 procento, o jų nakvyniųskaičius 12 procentų. Išskyrus Latviją – 26 tūkstančiai svečių (-5,4 procento, lyginant 2001m.), iš kitų pagrindinių rinkų atvykusių svečių skaičius didėjo: Vokietija– 68,3 tūkstančio (+21,7 procento), Lenkija – 60,7 tūkstančio (+32,1procento), Rusija – 49,2 tūkstančio (+8,8 procento), Baltarusija 25,1
tūkstančio (+30,4 procento). Lietuvos banko duomenimis, 2002m. Lietuvos gyventojai užsienyjeišleido1245,5 milijono litų, 42,5 procentų daugiau nei 2001 m., o įskaitantužsienio vežėjų suteiktas paslaugas Lietuvos gyventojams – 1271 milijonusLt, 40,1 procento daugiau. 2002 metais į užsienį Lietuvos gyventojai vyko 3584 tūkstančius kartų,t. y. 5.7 procento daugiau nei 2001 metais. Didžioji dalis išvykų buvokelių transportu – 83,9 procento, geležinkeliais – 8,6 procento, oro – 4,8procento ir jūrų – 2,7 procento. Išvykų geležinkeliais skaičius išaugo 8,9procento, jūrų transportu 7,2 procento, keliais – 5,2 procento, ir oro –7,9 procento. 2002 metais kolektyvinio apgyvendinimo įmonėse gyveno 371 t…ūkstantisLietuvos gyventojų, o bendras jų nakvynių skaičius siekė 2076 tūkstančius.Lyginant su 2001 metais svečių skaičius išaugo 6 procentais, o nakvynių jųnakvynių skaičius – 3,6 procento. Deja, mažėjant ligonių kasų finansavimuisanatoriniam gydymui, 24,5 procento sumažėjo Lietuvos gyventojų skaičius(52 tūkstančiai) sveikatingumo įmonėse, o nakvynių – 25,8 procento (653tūkstančiai nakvynių). Gerėjanti ekonominė situacija, geri orai vasarą,pastebimai padidėjęs Lietuvos gyventojų skaičius pajūryje, kaimo turizmosodybose, turizmo informacijos centruose bei įvairių renginių metu, rodobendrą vietinio turizmo augimą. 2. Kiekybiniai pokyčiai darbo rinkoje 1998 – 2003 metaisKaip matyti iš 9 pav. darbo jėgos kitimas nagrinėjamu laikotarpiu yranetolygus. Nuo 1998 metų, mažėjo vykstant pokyčiams šalies viduje iružsienyje. Pirmiausiai atkreiptinas dėmesys į tai, kad po 1998 metų Rusijoskrizės, neigiamos pasekmės darbo rinkoje buvo jaučiamos iki 2002 metų. Nuo2002 metų pastebimas darbo jėgos kitimas teigiama linkme ir 2003 metais[pic] 9 pav. Darbo jėgos pokyčiai 1998 – 2003 m.
Darbo jėgos pokyčius sąlygoja ir demografiniai rodikliai, darboemigracija, ankstesnių metų neigiamas gimstamumo saldas bei šaliessenėjimas. Užimtų darbuotojų skaičiaus kitimą plačiau iliustruoja 10 pav.
[pic] 10 pav. Užimtų darbuotojų skaičius 1998 – 2003 m.
Bendras užimtumas, kaip ir darbo jėga kito proporcingai. T.y. darbo
jėgos pokyčiai tiesiogiai įtakojo užimtųjų skaičių. Pastebėtina, kad iki2001 metų mažėjęs užimtų darbuotojų skaičius stabilizavosi, ir nuo 2002metų pradėjo didėti.[pic] 11 pav. Darbo rinkos sudėtis 1998 – 2003 m.
Kaip matyti iš pateikto paveikslo (10 pav.) nagrinėjamu laikotarpiukito darbo jėgos persiskirstymas. Nuo 1998 metų stebimas dirbančiųvalstybiniame sektoriuje mažėjimas. Tuo tarpu privataus sektoriaus kitimasjautresnis darbo jėgos ir rinkos pokyčiams. Kaip matyti iš pateiktų kitimokreivių (10 pav.) 1998 – 2001 metais mažėjęs dirbančiųjų skaičius,atsigaunant bendrai šalies ekonomikai taip pat ėmė didėti. Kokybinė darbo sudėtis pagal pavaldumą pateikiama 11 paveiksle. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos rinką pagrinde sudaro SVV įmonės,pasiskirstymo kitimas 1998 – 2003 metais yra dėsningas ir tiesiogiaipriklausomas nuo bendros šalies ekonomikos situacijos. Prieš prasidedantRusijos krizei, Lietuvai esant ekonominio augimo viršūnėje sąlyginaididelis skaičius darbdavių bei dirbančių savarankiškai skaičius, po 1998metų ima mažėti, dėl per šalį nuvilnijusios bankrotų ir masinio darbuotojųatleidinėjimo bangos. Dėl tos paties priežasties mažėjo ir samdomųdarbuotojų skaičius, kuris stabilizavosi ir perėjo į augimą 2001 -2002metais. Kiekinis kitimas pagal dirbančiųjų pasiskirstymą ekonominėse veiklosenėra didelis. Tą iliustruoja 11 paveikslas. Užimtų paslaugų sektoriuje vidurkis apie 54 procentus, dirbančiųjųpramonėje ir statyboje apie 28, likę 18 procentų dirba žemės ūkyje,medžioklėje, miškininkystėje.
[pic] 12 pav. Užimtumas pagal ekonomines veiklas 1998 – 2003 m., procentais
Kaip matyti iš aukščiau pateiktos diagramos, apie 1 procentasdirbančiųjų žemės ūkyje ir susijusiose veiklose perėjo į pramonės irstatybos sektorių. Ir mano, giliu įsitikinimu, migracija iš žemės ūkiosektoriaus turėtų didėti artimiausią dešimtmetį persiskirstant į paslaugųir pramonės sektorius. 13 paveiksle pateikiamas bedarbiu skaičiaus kitimas 1998 – 2003
metais. Kaip matyti iš pateikto paveikslo (13 pav.) didžiausia bedarbystėbuvo 2001 metais. Vėliau, stabilizuojantis ekonomikai bedarbių skaičiusmažėjo. Būtina pastebėti, kad bedarbių skaičiaus mažėjimą sąlygojo ne tikatsigaunanti ekonomika, bet ir darbo jėgos migracija.[pic] 13 pav. Bedarbių skaičiaus kitimas 1998 – 2003 m.
Lietuvoje daugėjant vyresnio amžiaus žmonių, gali atsitikti taip, kadnebus užtikrinta natūrali darbuotojų kaita. Padėtį gali pabloginti irpalyginti nemažai moksleivių, kurie neįgyja jokios profesijos, bei tie,kurie mano, kad darbu juos turėtų aprūpinti šalies valdžios struktūros.Beje, šiemet Valstybinės jaunimo reikalų tarybos užsakymu atliktas jaunimosituacijos Lietuvoje tyrimas parodė, kad taip mąsto dauguma jaunųrespondentų… – 56 proc., nors darbas jaunimo vertybių skalėje ir užėmė antrąvietą po šeimos. Be to, sparčiai kintant technologijoms, jauni žmonės iki25 metų nebegali įgyti įgūdžių ir profesinės kvalifikacijos, kuri jiemsužtikrintų darbinę veiklą visam darbinės veiklos laikui. Taigi šalies ūkiuiateityje gali pristigti kvalifikuotos darbo jėgos, o tai lėtintų šaliesūkio plėtrą bei tolesnę visuomenės socialinę raidą. 1 lentelė Bedarbiai ir nedarbo lygis pagal amžiaus grupes|Amžiaus |2003 m. I ketvirtis |2004 m. I ||grupės | |ketvirtis || |Bedarbiai, |Nedarbas,|Bedarbia|Nedarbas|| |tūkst. |proc. |i, |, proc. || | | |tūkst. | ||Iš viso |218,8 |13,6 |210,8 |13,0 ||15-24 m. |36,9 |24,4 |32,6 |23,2 ||25-54 m. |161,1 |12,7 |158,2 |12,4 ||55 m. ir |20,8 |10,9 |20,0 |9,9 ||vyresni | | | | |
Kad taip neatsitiktų, šalies visuomenei – ir jauniems, ir vyresnioamžiaus asmenims – teks būti pasirengusiems mokymosi visą darbinės veikloslaikotarpį būtinybei. Taip nesielgiantiems asmenims dėl mokslinės-techninėspažangos nuvertinto turėto išsimokslinimo vis dažniau teks pajusti kartųnedarbo skonį. 3. Bendrojo vidaus produkto kitimasRemiantis naujausiais statistiniais duomenimis buvo patikslintas irdetaliau apskaičiuotas trečiojo 2004 m. ketvirčio bendrojo vidaus produkto(BVP) įvertis. Trečiąjį 2004 m. ketvirtį nominalus bendrasis vidaus
produktas buvo 16413 mln. litų. Trečiąjį 2004 m. ketvirtį BVP padidėjo 5,8procento, palyginti su 2003 m. atitinkamu laikotarpiu, skaičiuojant 2000 m.palyginamosiomis kainomis. BVP augimo tempo pokytį lėmė papildomi duomenysapie kainų augimą ir patikslinta 2003 m. žemės ūkio produkcijos apimtis.Trečiąjį šių metų ketvirtį daugiausia augo paslaugas teikiančių įmoniųpridėtinė vertė ir šiose veiklos rūšyse sukurta pridėtinė vertė: didmeninėsir mažmeninės prekybos, viešbučių ir restoranų, apdirbamosios gamybos. Bendrojo vidaus produkto struktūra pajamų metodu nedaug pasikeitė,palyginti su trečiuoju 2003 m. ketvirčiu. Dėl draudėjų draudimo įmokųvalstybiniam socialinio draudimo fondui, vidutinio mėnesinio bruto darboužmokesčio ir sąlyginio darbuotojų skaičiaus didėjimo augo kompensacijosdirbantiesiems. Nominalus likutinio pelno ir mišrių pajamų augimas sutampasu kompensacijos dirbantiesiems didėjimu (11,1%). Pagrindinio kapitalosuvartojimo pokyčiai atitinka gamybos pokyčius. BVP (skaičiuojant išlaidų metodu 2000 m. kainomis) augimą lėmė 15,3padidėjęs bendrojo kapitalo formavimas. Namų ūkių vartojimo išlaidų augimassiekė 8,4 procento. Nors trečiąjį šių metų ketvirtį prekių eksportaspadidėjo 21,5 procento (palyginti su 2003 m. atitinkamu laikotarpiu),tačiau dėl eksporto kainų augimo jo indėlis į BVP augimą nebuvo toksdidelis. Per tris 2004 m. ketvirčius sukurtas bendrasis vidaus produktas lygus45010 mln. litų veikusiomis kainomis ir, palyginti su atitinkamu 2003 m.laikotarpiu, skaičiuojant 2000 m. palyginamosiomis kainomis, padidėjo 6,5procento.Trečiąjį 2004 m. ketvirtį vienam šalies gyventojui teko 4763 litai bendrojovidaus produkto veikusiomis kainomis. Tai 6,0 procento daugiau neiankstesnių metų tą patį laikotarpį (skaičiuojant palyginamosiomiskainomis).[pic] 14 pav. Bendrojo vidaus produkto pokyčiai Palyginti su praėjusiųjų metų atitinkamu laikotarpiu, palyginamosiomis 2000 metų kainomis
Nuo 2000 m. bendrasis vidaus produktas, eliminavus sezoninius iratsitiktinius svyravimus, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, nuolat didėjo(15 pav.). Trečiąjį šių metų ketvirtį bendrojo vidaus produkto augimas
išlaiko kilimo tendenciją.[pic] 15 pav. Bendrojo vidaus produkto kitimas Bendrojo vidaus produkto antrasis įvertis
Remiantis statistikos departamento duomenimis žemiau pateikiamoselentelėse (2 ir 3 lentelės) pateikiami duomenys apie namų ūkio vidutinesdisponuojamas pajamas bei išlaidas:
2 lentelė Vidutinės disponuojamos pajamos (Vienam namų ūkio nariui per mėnesį)| |2002** |2003 || |Lt |% |Lt |% ||Visos disponuojamos pajamos |422,|100,|457,|100,|| |0 |0 |6 |0 ||Samdomojo darbo pajamos |226,|53,6|253,|55,3|| |3 | |2 | ||Pajamos iš verslo, individualios |47,6|11,3|62,6|13,7||veiklos | | | | ||iš jų žemės ūkio pajamos |28,1|6,7 |41,4|9,1 ||Pajamos iš turto, rentos |0,8 |0,2 |0,8 |0,2 ||Socialinės išmokos |101,|24,0|107,|23,4|| |5 | |2 | ||Kitos pajamos |45,8|10,9|33,8|7,4 |
Kaip matyti iš pateiktų lentelių, išaugo namų ūkių disponuojamospajamos ir vartojimo išlaidos. Statistikos departamento prie LRVduom…enimis, disponuojamos pajamos, skaičiuojant vienam namų ūkio nariui,2003 m. buvo 458 litai per mėnesį ir palyginti su 2002 m., padidėjo 8,4procento, realios disponuojamos pajamos išaugo 9,8 procento. Didžiausiaisaugimo tempais išsiskyrė žemdirbių namų ūkių disponuojamų pajamų augimas.Jei šalies vidutinės namų ūkių disponuojamos pajamos, 2003 m. palyginus su2002 m., išaugo 36 litais per mėnesį, tai žemdirbių – 92 litais, arba 39procentais.
3 lentelė Vidutinės vartojimo išlaidos (Vienam namų ūkio nariui per mėnesį)| |2002 |2003 || |Lt |% |Lt |% |
Vartojimo išlaidos, skaičiuojant vienam namų ūkio nariui buvo 487litai per mėnesį, palyginti su 2002 m., padidėjo 10 procentų (2002 metuspalyginus su 2001 metais, padidėjo 1,2 procento). Remiantis Statistikos departamento informacija galima pateikti šaliesinvesticijas pagal finansavimo šaltinius (4 lentelė) ir pagal šalisinvestuotojas: Santykis tarp bendrųjų privačių investicijų ir atstatymo išlaidų yrageras ekonomikos būklės rodiklis. Skiriamos šios ekonomikos būklės:ekonomikos pakilimas; ekonomikos sąstingis; ekonomikos nuosmukis.
4 lentelė. Materialinės investicijos pagal finansavimo šaltinius (veikusiomis kainomis; mln. litų)| |2001 |2002 |2003 |Prognozė ( paskelbta 2004|| | | | |04 21) |
Pastaraisiais metais ekonomika augo greitėjančiais tempais. 2001 m.BVP augo 6,5 proc., 2002 m. – 6,8 proc., o 2003 metais išaugo 9,0 procento– tai didžiausias BVP augimas nuo nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje 1990metais. Ūkio augimą skatino atsigavusi vidaus paklausa. Spartus skolinimosi
augimas buvo vienas svarbiausių veiksnių, nulėmusių investicijų, namų ūkiųvartojimo, o kartu ir bendrojo vidaus produkto augimą. IŠVADOS1. Lietuvos turizmo statistika: Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, 2003 metais į Lietuvą atvyko 3635,2 tūkstančiai užsieniečių, t.y. 9,1 % mažiau nei 2002 metais. Statistikos departamento duomenimis, 2003 metais apgyvendinimo įmonėse apsistojo 12,4 procento daugiau svečių nei 2002 metais. Skirstant pagal transporto rūšį 2003 metais , didžiąją dalį – 80,5% sudarė lankytojai atvykę kelių transportu. 12,5% sudarė lankytojai atvykę geležinkeliais. Atvykę oro transportu sudarė 5,3% ir jūrų transportu – 1,8%. 2003 metais į užsienį Lietuvos gyventojai vyko 3501,7 tūkstančius kartų, t. y. 2,3% mažiau nei 2002 m. Daugiausiai vykstama buvo kelių transportu – 83% visų išvykų, geležinkeliais – 8%, oro –6% ir jūrų – 3%. Daugiausiai turistų Lietuvoje lankėsi laisvalaikio, poilsio tikslais (33 procentai), šiek tiek mažiau lankėsi pas draugus, gimines (31 procentas), o verslo, profesiniais tikslais – 23 procentai. 2. Kiekybiniai pokyčiai darbo rinkoje: Bendras užimtumas, kaip ir darbo jėga kito proporcingai. T.y. darbo jėgos pokyčiai tiesiogiai įtakojo užimtųjų skaičių. Pastebėtina, kad iki 2001 metų mažėjęs užimtų darbuotojų skaičius stabilizavosi, ir nuo 2002 metų pradėjo didėti. Nagrinėjamu laikotarpiu kito darbo jėgos persiskirstymas. Nuo 1998 metų stebimas dirbančių valstybiniame sektoriuje mažėjimas. Tuo tarpu privataus sektoriaus kitimas jautresnis darbo jėgos ir rinkos pokyčiams. Užimtų paslaugų sektoriuje vidurkis apie 54 procentus, dirbančiųjų pramonėje ir statyboje apie 28, likę 18 procentų dirba žemės ūkyje, medžioklėje, miškininkystėje. 3. BVP kitimas: Lietuvos bendrasis vidaus produktas 2004 metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2003 metų laikotarpiu, padidėjo 7,5 proc., Praeitais metais (2004 m.) daugiau BVP sukurta beveik visose ekonominės veiklos rūšyse, ypač gamybos ir gamybinės paskirties paslaugų įmonėse. 2004 m. pirmąjį ketvirtį gamyboje BVP sukurta 10,5 proc. daugiau nei ankstesniais metais tuo pat metu, gamybinės paskirties paslaugų įmonėse – 8,2 proc. daugiau. Tuo tarpu kitų paslaugų įmonėse BVP išaugo tik 2,9 procento. Gamybos ir gamybinės paskirties paslaugų įmonėse sukurta daugiau kaip 70 proc. bendrosios pridėtinės vertės.LITERATŪRA1. Labanauskaitė D. Sisteminio turizmo ekonominės reikšmės tyrimo pagrindai 2. Turizmo pagrindiniai rodikliai. Šaltinis: http://www.std.lt/web/main.php?parent=447; 3. 2003 metų turizmo statistika. Šaltinis: http://www.tourism.lt/lt/stat/2003/01-12men/stat03_1_12.htm; 4. 2002 metų turizmo statistika. Šaltinis: http://www.tourism.lt/lt/stat/2002/stat02.htm; 5. Statistikos departamento informacija. Šaltinis: Tikslus adresas 3 ir 4 lentelės: http://www.std.lt/web/main.php?parent=900&PHPSESSID=dfafd9a8d09cca74ed1 caa01e88384c3; 6. Statistikos departamento informacija. Šaltinis: http://www.std.lt/web/main.php?parent=312&PHPSESSID=9210cffa5e046a5e6223c1 6634aee3eb 7. LR Finansų ministerijos informacija. Šaltinis: http://www.finmin.lt/finmin/selectpage.do?doclocator=%2Fweb%2Fstotis_inf.n sf%2F0%2F7EB272CB6F904AE1C2256E400039A315%3FopenDocument&pathid=17B1B3D21F F33605C1256CF3003A71E0———————–[1] Pateikta iš Labanauskaitė D. Sisteminio turizmo ekonominės reikšmėstyrimo pagrindai.