Įvadas
Nuo 1994 metų beveik visi makroekonominiai ūkio raidą charakterizuojantys rodikliai pradėjo pozityviai keistis. Ženkliai sumažėjo infliacija, stabiliai pradėjo augti bendroji pramonės produkcija, mažmeninė prekių apyvarta, materialinės investicijos iš visų finansavimo šaltinių, užsienio investicijos ir kt. Taigi galima pasakyti, kad iki 1994 metų
Lietuvos ūkis išgyveno depresinį periodą, o nuo 1994 – prasidėjo ekonominis pakilimas.
Šio darbo tikslas – išnagrinėti tris ūkio rodiklius: vieną iš makroekonominių, verslo ir vieną iš pagrindinių ekonominių rodiklių.
Nagrinėjant verslo sektorių pasirinktas turizmas, nes įvairių šalių ekonomistai teigia, kad poindustrinės visuomenės ūkio pagrindas yra paslaugos ir informacija, o pagrindinis išteklių tipas yra ekologinės, sveikatingumo ir informacinės technologijos. Turizmui paslaugų sektoriuje neretai priskiriam viena svarbiausių pozicijų. Pasak profesoriaus V.M.
Kozyrevo[1], pasaulinė patirtis rodo,kad turizmas visų pirma yra svarbiausias nacionalinio gerbūvio kūrimo ir pragyvenimo lygio kėlimo veiksnys, antra – svarbiausias darbo jėgos pritraukimo sektorius, trečia galingas tokių ūkio šakų kaip transportas, ryšiai, prekyba, statyba, žemės ūkis, plataus vartojimo prekių gamyba, vystymo stimulas, ketvirta –
turizmas yra viena iš aukščiausiu efektyvumu pasižyminti ekonomikos šaka, sėkmingai konkuruojanti su naftos bei dujų gavyba, ginklų gamyba ir prekyba.
Nagrinėjant makroekonominį rodiklį pasirinktas Bendrasis vidaus produktas (BVP). Tai – dažniausiai naudojamas kriterijus apibrėžiamas kaip gėrybių kiekis, sukuriamas šalyje. Dar svarbiau yra bendrasis vidaus produktas, tenkantis vienam gyventojui, t.y. gėrybių kiekis, vidutiniškai tenkantis vienam statistiniam gyventojui. Be abejonės, teisūs bus tie, kurie sakys, kad vidurkis ne ką tepasako apie konkretų žmogų, keblumų kelia ir bendrojo vidaus produkto skaičiavimo metodika. Tačiau net jei pripažįstame bent apytikslę šio kriterijaus vertę, faktas šiandien akivaizdus – Lietuvoje, skaičiuojant vienam gyventojui, sukuriama tik 40
procentų to, kas vidutiniškai sukuriama pas kaimynus iš Europos Sąjungos.
Kita vertus, šiandienos augimas nuteikia optimistiškai.
1. Lietuvos turizmo statistika 2002-2003 metais
Turizmo verslas ypatingas tuo, kad pradiniame etape nereikalingos didelės investicijos, todėl juo gali užsiimti smulkūs ir vidutiniai verslo sluoksniai. Skirtingai nuo kitų pramonės rūšių, turizme suderinami stambių, vidutinių ir smulkių įmonių interesai.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, 2003 metais į Lietuvą atvyko 3635,2 tūkstančiai užsieniečių, t.y. 9,1 % mažiau nei 2002 metais.
Daugiausia lankytojų buvo iš kaimyninių šalių: Latvijos (28,9%), Rusijos
(24,4%), Baltarusijos (14,1%), Lenkijos (10,3%). Beveik dešimtadalį lankytojų sudarė svečiai iš Europos Sąjungos šalių: 9,3%. Lankytojų skaičius iš atskirų šalių, lyginant su 2002 metais, keitėsi taip: sumažėjo iš Rusijos (-24,4%), iš Latvijos (-8,4%), iš Baltarusijos (-20,8%), kitų
NVS šalių (-4,3%), padidėjo iš Lenkijos (23,2%), iš Europos Sąjungos šalių
(19,7%): Ispanijos (47,3%), Italijos(51,6%), Austrijos(37,2%), Jungtinės
Karalystės (34,8%), Vokietijos (18,2%).
[pic]
1 pav. Atvykusiųjų į Lietuvą užsieniečių skaičius
Statistikos departamento duomenimis, 2003 metais apgyvendinimo įmonėse apsistojo 12,4 procento daugiau svečių nei 2002 metais. Lietuvos apgyvendinimo įmonėse nakvojo 847,5 tūkst. svečių, iš jų 51,7 procento užsieniečių. Viešbučiuose apsistojo 534,2 tūkst., poilsio įstaigose – 110,7
tūkst., sveikatingumo įmonėse – 90,4 tūkst. svečių.
Viešbučiai, palyginti su 2002 metais, sulaukė 10,6 procento daugiau svečių, užsieniečių apsigyveno 10,3 procento daugiau`. Daugiausia svečių buvo iš Vokietijos – 67,7 tūkst. (18,4%), Lenkijos – 45,5 tūkst. (12,3%),
Rusijos – 34,8 tūkst. (9,4%), Latvijos – 23,3 tūkst. (6,3%), Suomijos –
20,3 tūkst. (5,5%), Jungtinės Karalystės – 19,1 tūkst. (5,2%). Svečių iš kaimyninių šalių, palyginti su 2002 metais, skaičius keitėsi taip: iš
Rusijos – sumažėjo 14,6%, iš Latvijos – padidėjo 9,6%, iš Lenkijos –
padidėjo 4,8%, iš Baltarusijos – sumažėjo 12,3%. Padaugėjo svečių iš Vakarų
Europos šalių: Jungtinės Karalystės – 54,4%, Italijos – 57,4%, Ispanijos –
81,3%, Vokietijos – 14,6%. Sumažėjo Lietuvos viešbučių numerių užimtumas –
2003 metais jis sudarė 32,5 procento, 2002 metais – 35,2 procento.
[pic]
2 pav. Atvykę į Lietuvą užsieniečiai pagal atvykimo būdą 2003 m.
Vilniaus miesto viešbučiai 2003 metais apgyvendino 265 tūkst. svečių, arba 15,9 procento daugiau nei 2002 metais. Apgyvendintų užsieniečių skaičius padidėjo 16,3 procento.
Lietuvos banko duomenimis 2003 metais užsieniečiai Lietuvoje išleido
1731 milijoną litų, t.y. 7 % mažiau nei 2002 m. .
[pic]
3 pav. Išvykę į užsienį Lietuvos gyventojai pagal išvykimo būdą 2003 m.
Skirstant pagal transporto rūšį 2003 metais , didžiąją dalį – 80,5%
sudarė lankytojai atvykę kelių transportu. 12,5% sudarė lankytojai atvykę geležinkeliais. Atvykę oro transportu sudarė 5,3% ir jūrų transportu –
1,8%.
2003 metais į užsienį Lietuvos gyventojai vyko 3501,7 tūkstančius kartų, t. y. 2,3% mažiau nei 2002 m. Daugiausiai vykstama buvo kelių transportu
– 83% visų išvykų, geležinkeliais – 8%, oro –6% ir jūrų – 3%.
Lietuvos banko duomenimis 2003 metais Lietuvos gyventojai užsienyje išleido 1243 milijonus litų, t. y. apytikriai 0,2% mažiau nei 2002 m.
Lietuvos banko duomenimis 2003 metais Lietuvos gyventojai užsienyje išleido 1243 milijonus litų, t. y. apytikriai 0,2% mažiau nei 2002 m.
Lietuvos banko duomenimis, 2002 m. atvykstamojo turizmo pajamos buvo
1869,7 milijono litų, 22 procentais didesnės nei 2001 m., o įskaitant
Lietuvos vežėjų suteiktas paslaugas nerezidentams (186,2 mln. Lt) – 2055,9
milijono litų, t. y. 21,1 procento daugiau nei 2001 m.
2002 metais Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, į Lietuvą atvyko 3999 tūkstančiai užsienio piliečių (tu…ristų ir vienadienių lankytojų), t. y. 4,7 procento mažiau nei 2001 metais. Šį sumažėjimą lėmė žymiai kritęs lankytojų iš Latvijos skaičius. Tam įtakos galėjo turėti nuo kovo 1 d. įvestas įvažiuojančių į Lietuvą automobilių privalomas civilinės atsakomybės draudimas, taip pat sumažėjusi trauka dėl padidėjusių kainų
Gariūnuose ir tai turėjo labiausiai atsiliepti vienadienių lankytojų skaičiui. Antroje metų pusėje pradėjo mažėti ir lankytojų iš Rusijos skaičius, ypač ši mažėjimo tendencija pasireiškė pradėjus galioti naujiems senų automobilių įvežimo muitams.
[pic]
4 pav. Atvykę į Lietuvą užsienio piliečiai
Didžioji dalis užsieniečių atvyko kelių transportu – 80,3 procento, geležinkeliais – 13,8 procento, oro – 4,2 procento ir jūrų – 1,6 procento.
Lankytojų atvykusių oro transportu skaičius išaugo 3,2 procento, kitomis transporto priemonėmis sumažėjo: geležinkeliais – 10,8 procento, jūrų transportu – 8,5 procento, keliais – 3,8 procento.
[pic]
5 pav. Lankytojų iš užsienio pasiskirstymas pagal tranporto rūšį 2002
metais
Išskyrus mažėjantį lankytojų skaičių iš Latvijos (-14,5 procento),
Rusijos (-0,9 procento) ir Suomijos (-2 procentai), kitų svarbių rinkų lankytojų skaičius didėjo: Baltarusija (+0,9 procento), Lenkija (+10,7
procento), Estija (0,8 procento), Vokietija (+2,8 procento). Žymiai padaugėjo lankytojų iš Airijos (+48 procentai), Ispanijos (+41,6 procento),
Vidurio Europos (+26,6 procento), Austrijos (+25,9 procento), Prancūzijos
(+18,3 procento), Nyderlandų (+17,9 procento), Jungtinės Karalystės (+11,6
procento). Beje, lankytojų iš ES šalių skaičius išaugo 5,1 procento).
[pic]
6 pav. Lankytojų pasiskirstymas pagal pilietybę 2002 metais
2002 metais į Lietuvą atvyko 1433 tūkstančiai turistų užsienio piliečių, t. y. 12,7 procento daugiu nei 2001 m. Realiai šis augimas galėjo būti mažesnis, apie 8 procentus, nes 2001 metais turistų galėjo būti daugiau
(2002 m., turint daugiau duomenų, turistų skaičius įvertintas tiksliau).
[pic]
7 pav. Turistų pasiskirstymas pagal pilietybę 2002 metais
Daugiausiai turistų Lietuvoje lankėsi laisvalaikio, poilsio tikslais (33
procentai), šiek tiek mažiau lankėsi pas draugus, gimines (31 procentas), o verslo, profesiniais tikslais – 23 procentai. Turistų pasiskirstymas pagal apsilankymo tikslą lyginant su 2001 m. praktiškai išliko toks pat.
[pic]
8 pav. Turistų pasiskirstymas pagal apsilankymo tikslą 2002 metais
Didėjantį turistų skaičių patvirtina ir geri kolektyvinio apgyvendinimo įmonių rezultatai. Svečių skaičius išaugo 12,2 procento, o jų nakvynių skaičius 12 procentų.
Išskyrus Latviją – 26 tūkstančiai svečių (-5,4 procento, lyginant 2001
m.), iš kitų pagrindinių rinkų atvykusių svečių skaičius didėjo: Vokietija
– 68,3 tūkstančio (+21,7 procento), Lenkija – 60,7 tūkstančio (+32,1
procento), Rusija – 49,2 tūkstančio (+8,8 procento), Baltarusija 25,1
tūkstančio (+30,4 procento).
Lietuvos banko duomenimis, 2002m. Lietuvos gyventojai užsienyje išleido1245,5 milijono litų, 42,5 procentų daugiau nei 2001 m., o įskaitant užsienio vežėjų suteiktas paslaugas Lietuvos gyventojams – 1271 milijonus
Lt, 40,1 procento daugiau.
2002 metais į užsienį Lietuvos gyventojai vyko 3584 tūkstančius kartų, t. y. 5.7 procento daugiau nei 2001 metais. Didžioji dalis išvykų buvo kelių transportu – 83,9 procento, geležinkeliais – 8,6 procento, oro – 4,8
procento ir jūrų – 2,7 procento. Išvykų geležinkeliais skaičius išaugo 8,9
procento, jūrų transportu 7,2 procento, keliais – 5,2 procento, ir oro –
7,9 procento.
2002 metais kolektyvinio apgyvendinimo įmonėse gyveno 371 t…ūkstantis
Lietuvos gyventojų, o bendras jų nakvynių skaičius siekė 2076 tūkstančius.
Lyginant su 2001 metais svečių skaičius išaugo 6 procentais, o nakvynių jų nakvynių skaičius – 3,6 procento. Deja, mažėjant ligonių kasų finansavimui sanatoriniam gydymui, 24,5 procento sumažėjo Lietuvos gyventojų skaičius
(52 tūkstančiai) sveikatingumo įmonėse, o nakvynių – 25,8 procento (653
tūkstančiai nakvynių). Gerėjanti ekonominė situacija, geri orai vasarą, pastebimai padidėjęs Lietuvos gyventojų skaičius pajūryje, kaimo turizmo sodybose, turizmo informacijos centruose bei įvairių renginių metu, rodo bendrą vietinio turizmo augimą.
2. Kiekybiniai pokyčiai darbo rinkoje 1998 – 2003 metais
Kaip matyti iš 9 pav. darbo jėgos kitimas nagrinėjamu laikotarpiu yra netolygus. Nuo 1998 metų, mažėjo vykstant pokyčiams šalies viduje ir užsienyje. Pirmiausiai atkreiptinas dėmesys į tai, kad po 1998 metų Rusijos krizės, neigiamos pasekmės darbo rinkoje buvo jaučiamos iki 2002 metų. Nuo
2002 metų pastebimas darbo jėgos kitimas teigiama linkme ir 2003 metais
[pic]
9 pav. Darbo jėgos pokyčiai 1998 – 2003 m.
Darbo jėgos pokyčius sąlygoja ir demografiniai rodikliai, darbo emigracija, ankstesnių metų neigiamas gimstamumo saldas bei šalies senėjimas.
Užimtų darbuotojų skaičiaus kitimą plačiau iliustruoja 10 pav.
[pic]
10 pav. Užimtų darbuotojų skaičius 1998 – 2003 m.
Bendras užimtumas, kaip ir darbo jėga kito proporcingai. T.y. darbo jėgos pokyčiai tiesiogiai įtakojo užimtųjų skaičių. Pastebėtina, kad iki
2001 metų mažėjęs užimtų darbuotojų skaičius stabilizavosi, ir nuo 2002
metų pradėjo didėti.
[pic]
11 pav. Darbo rinkos sudėtis 1998 – 2003 m.
Kaip matyti iš pateikto paveikslo (10 pav.) nagrinėjamu laikotarpiu kito darbo jėgos persiskirstymas. Nuo 1998 metų stebimas dirbančių valstybiniame sektoriuje mažėjimas. Tuo tarpu privataus sektoriaus kitimas jautresnis darbo jėgos ir rinkos pokyčiams. Kaip matyti iš pateiktų kitimo kreivių (10 pav.) 1998 – 2001 metais mažėjęs dirbančiųjų skaičius, atsigaunant bendrai šalies ekonomikai taip pat ėmė didėti.
Kokybinė darbo sudėtis pagal pavaldumą pateikiama 11 paveiksle.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos rinką pagrinde sudaro SVV įmonės, pasiskirstymo kitimas 1998 – 2003 metais yra dėsningas ir tiesiogiai priklausomas nuo bendros šalies ekonomikos situacijos. Prieš prasidedant
Rusijos krizei, Lietuvai esant ekonominio augimo viršūnėje sąlyginai didelis skaičius darbdavių bei dirbančių savarankiškai skaičius, po 1998
metų ima mažėti, dėl per šalį nuvilnijusios bankrotų ir masinio darbuotojų atleidinėjimo bangos. Dėl tos paties priežasties mažėjo ir samdomų darbuotojų skaičius, kuris stabilizavosi ir perėjo į augimą 2001 -2002
metais.
Kiekinis kitimas pagal dirbančiųjų pasiskirstymą ekonominėse veiklose nėra didelis. Tą iliustruoja 11 paveikslas.
Užimtų paslaugų sektoriuje vidurkis apie 54 procentus, dirbančiųjų pramonėje ir statyboje apie 28, likę 18 procentų dirba žemės ūkyje, medžioklėje, miškininkystėje.
[pic]
12 pav. Užimtumas pagal ekonomines veiklas 1998 – 2003 m., procentais
Kaip matyti iš aukščiau pateiktos diagramos, apie 1 procentas dirbančiųjų žemės ūkyje ir susijusiose veiklose perėjo į pramonės ir statybos sektorių. Ir mano, giliu įsitikinimu, migracija iš žemės ūkio sektoriaus turėtų didėti artimiausią dešimtmetį persiskirstant į paslaugų ir pramonės sektorius.
13 paveiksle pateikiamas bedarbiu skaičiaus kitimas 1998 – 2003
metais. Kaip matyti iš pateikto paveikslo (13 pav.) didžiausia bedarbystė buvo 2001 metais. Vėliau, stabilizuojantis ekonomikai bedarbių skaičius mažėjo. Būtina pastebėti, kad bedarbių skaičiaus mažėjimą sąlygojo ne tik atsigaunanti ekonomika, bet ir darbo jėgos migracija.
[pic]
13 pav. Bedarbių skaičiaus kitimas 1998 – 2003 m.
Lietuvoje daugėjant vyresnio amžiaus žmonių, gali atsitikti taip, kad nebus užtikrinta natūrali darbuotojų kaita. Padėtį gali pabloginti ir palyginti nemažai moksleivių, kurie neįgyja jokios profesijos, bei tie, kurie mano, kad darbu juos turėtų aprūpinti šalies valdžios struktūros.
Beje, šiemet Valstybinės jaunimo reikalų tarybos užsakymu atliktas jaunimo situacijos Lietuvoje tyrimas parodė, kad taip mąsto dauguma jaunų respondentų… – 56 proc., nors darbas jaunimo vertybių skalėje ir užėmė antrą vietą po šeimos. Be to, sparčiai kintant technologijoms, jauni žmonės iki
25 metų nebegali įgyti įgūdžių ir profesinės kvalifikacijos, kuri jiems užtikrintų darbinę veiklą visam darbinės veiklos laikui. Taigi šalies ūkiui ateityje gali pristigti kvalifikuotos darbo jėgos, o tai lėtintų šalies ūkio plėtrą bei tolesnę visuomenės socialinę raidą.
1 lentelė
Bedarbiai ir nedarbo lygis pagal amžiaus grupes
|Amžiaus |2003 m. I ketvirtis |2004 m. I |
|grupės | |ketvirtis |
| |Bedarbiai, |Nedarbas,|Bedarbia|Nedarbas|
| |tūkst. |proc. |i, |, proc. |
| | | |tūkst. | |
|Iš viso |218,8 |13,6 |210,8 |13,0 |
|15-24 m. |36,9 |24,4 |32,6 |23,2 |
|25-54 m. |161,1 |12,7 |158,2 |12,4 |
|55 m. ir |20,8 |10,9 |20,0 |9,9 |
|vyresni | | | | |
Kad taip neatsitiktų, šalies visuomenei – ir jauniems, ir vyresnio amžiaus asmenims – teks būti pasirengusiems mokymosi visą darbinės veiklos laikotarpį būtinybei. Taip nesielgiantiems asmenims dėl mokslinės-techninės pažangos nuvertinto turėto išsimokslinimo vis dažniau teks pajusti kartų nedarbo skonį.
3. Bendrojo vidaus produkto kitimas
Remiantis naujausiais statistiniais duomenimis buvo patikslintas ir detaliau apskaičiuotas trečiojo 2004 m. ketvirčio bendrojo vidaus produkto
(BVP) įvertis. Trečiąjį 2004 m. ketvirtį nominalus bendrasis vidaus produktas buvo 16413 mln. litų. Trečiąjį 2004 m. ketvirtį BVP padidėjo 5,8
procento, palyginti su 2003 m. atitinkamu laikotarpiu, skaičiuojant 2000 m.
palyginamosiomis kainomis. BVP augimo tempo pokytį lėmė papildomi duomenys apie kainų augimą ir patikslinta 2003 m. žemės ūkio produkcijos apimtis.
Trečiąjį šių metų ketvirtį daugiausia augo paslaugas teikiančių įmonių pridėtinė vertė ir šiose veiklos rūšyse sukurta pridėtinė vertė: didmeninės ir mažmeninės prekybos, viešbučių ir restoranų, apdirbamosios gamybos.
Bendrojo vidaus produkto struktūra pajamų metodu nedaug pasikeitė, palyginti su trečiuoju 2003 m. ketvirčiu. Dėl draudėjų draudimo įmokų valstybiniam socialinio draudimo fondui, vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio ir sąlyginio darbuotojų skaičiaus didėjimo augo kompensacijos dirbantiesiems. Nominalus likutinio pelno ir mišrių pajamų augimas sutampa su kompensacijos dirbantiesiems didėjimu (11,1%). Pagrindinio kapitalo suvartojimo pokyčiai atitinka gamybos pokyčius.
BVP (skaičiuojant išlaidų metodu 2000 m. kainomis) augimą lėmė 15,3
padidėjęs bendrojo kapitalo formavimas. Namų ūkių vartojimo išlaidų augimas siekė 8,4 procento. Nors trečiąjį šių metų ketvirtį prekių eksportas padidėjo 21,5 procento (palyginti su 2003 m. atitinkamu laikotarpiu), tačiau dėl eksporto kainų augimo jo indėlis į BVP augimą nebuvo toks didelis.
Per tris 2004 m. ketvirčius sukurtas bendrasis vidaus produktas lygus
45010 mln. litų veikusiomis kainomis ir, palyginti su atitinkamu 2003 m.
laikotarpiu, skaičiuojant 2000 m. palyginamosiomis kainomis, padidėjo 6,5
procento.
Trečiąjį 2004 m. ketvirtį vienam šalies gyventojui teko 4763 litai bendrojo vidaus produkto veikusiomis kainomis. Tai 6,0 procento daugiau nei ankstesnių metų tą patį laikotarpį (skaičiuojant palyginamosiomis kainomis).
[pic]
14 pav. Bendrojo vidaus produkto pokyčiai Palyginti su praėjusiųjų metų atitinkamu laikotarpiu, palyginamosiomis 2000 metų kainomis
Nuo 2000 m. bendrasis vidaus produktas, eliminavus sezoninius ir atsitiktinius svyravimus, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, nuolat didėjo
(15 pav.). Trečiąjį šių metų ketvirtį bendrojo vidaus produkto augimas išlaiko kilimo tendenciją.
[pic]
15 pav. Bendrojo vidaus produkto kitimas Bendrojo vidaus produkto antrasis įvertis
Remiantis statistikos departamento duomenimis žemiau pateikiamose lentelėse (2 ir 3 lentelės) pateikiami duomenys apie namų ūkio vidutines disponuojamas pajamas bei išlaidas:
2 lentelė
Vidutinės disponuojamos pajamos (Vienam namų ūkio nariui per mėnesį)
| |2002** |2003 |
| |Lt |% |Lt |% |
|Visos disponuojamos pajamos |422,|100,|457,|100,|
| |0 |0 |6 |0 |
|Samdomojo darbo pajamos |226,|53,6|253,|55,3|
| |3 | |2 | |
|Pajamos iš verslo, individualios |47,6|11,3|62,6|13,7|
|veiklos | | | | |
|iš jų žemės ūkio pajamos |28,1|6,7 |41,4|9,1 |
|Pajamos iš turto, rentos |0,8 |0,2 |0,8 |0,2 |
|Socialinės išmokos |101,|24,0|107,|23,4|
| |5 | |2 | |
|Kitos pajamos |45,8|10,9|33,8|7,4 |
Kaip matyti iš pateiktų lentelių, išaugo namų ūkių disponuojamos pajamos ir vartojimo išlaidos. Statistikos departamento prie LRV
duom…enimis, disponuojamos pajamos, skaičiuojant vienam namų ūkio nariui,
2003 m. buvo 458 litai per mėnesį ir palyginti su 2002 m., padidėjo 8,4
procento, realios disponuojamos pajamos išaugo 9,8 procento. Didžiausiais augimo tempais išsiskyrė žemdirbių namų ūkių disponuojamų pajamų augimas.
Jei šalies vidutinės namų ūkių disponuojamos pajamos, 2003 m. palyginus su
2002 m., išaugo 36 litais per mėnesį, tai žemdirbių – 92 litais, arba 39
procentais.
3 lentelė
Vidutinės vartojimo išlaidos (Vienam namų ūkio nariui per mėnesį)
| |2002 |2003 |
| |Lt |% |Lt |% |
Vartojimo išlaidos, skaičiuojant vienam namų ūkio nariui buvo 487
litai per mėnesį, palyginti su 2002 m., padidėjo 10 procentų (2002 metus palyginus su 2001 metais, padidėjo 1,2 procento).
Remiantis Statistikos departamento informacija galima pateikti šalies investicijas pagal finansavimo šaltinius (4 lentelė) ir pagal šalis investuotojas:
Santykis tarp bendrųjų privačių investicijų ir atstatymo išlaidų yra geras ekonomikos būklės rodiklis. Skiriamos šios ekonomikos būklės:
ekonomikos pakilimas; ekonomikos sąstingis; ekonomikos nuosmukis.
4 lentelė.
Materialinės investicijos pagal finansavimo šaltinius (veikusiomis kainomis; mln. litų)
| |2001 |2002 |2003 |Prognozė ( paskelbta 2004|
| | | | |04 21) |
Pastaraisiais metais ekonomika augo greitėjančiais tempais. 2001 m.
BVP augo 6,5 proc., 2002 m. – 6,8 proc., o 2003 metais išaugo 9,0 procento
– tai didžiausias BVP augimas nuo nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje 1990
metais. Ūkio augimą skatino atsigavusi vidaus paklausa. Spartus skolinimosi augimas buvo vienas svarbiausių veiksnių, nulėmusių investicijų, namų ūkių vartojimo, o kartu ir bendrojo vidaus produkto augimą.
Išvados
1. Lietuvos turizmo statistika:
Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, 2003 metais į Lietuvą atvyko 3635,2 tūkstančiai užsieniečių, t.y. 9,1 % mažiau nei 2002 metais.
Statistikos departamento duomenimis, 2003 metais apgyvendinimo įmonėse apsistojo 12,4 procento daugiau svečių nei 2002 metais. Skirstant pagal transporto rūšį 2003 metais , didžiąją dalį – 80,5% sudarė lankytojai atvykę kelių transportu. 12,5% sudarė lankytojai atvykę geležinkeliais.
Atvykę oro transportu sudarė 5,3% ir jūrų transportu – 1,8%. 2003 metais į užsienį Lietuvos gyventojai vyko 3501,7 tūkstančius kartų, t. y. 2,3%
mažiau nei 2002 m. Daugiausiai vykstama buvo kelių transportu – 83%
visų išvykų, geležinkeliais – 8%, oro –6% ir jūrų – 3%. Daugiausiai turistų Lietuvoje lankėsi laisvalaikio, poilsio tikslais (33 procentai), šiek tiek mažiau lankėsi pas draugus, gimines (31 procentas), o verslo, profesiniais tikslais – 23 procentai.
2. Kiekybiniai pokyčiai darbo rinkoje:
Bendras užimtumas, kaip ir darbo jėga kito proporcingai. T.y. darbo jėgos pokyčiai tiesiogiai įtakojo užimtųjų skaičių. Pastebėtina, kad iki 2001
metų mažėjęs užimtų darbuotojų skaičius stabilizavosi, ir nuo 2002 metų pradėjo didėti. Nagrinėjamu laikotarpiu kito darbo jėgos persiskirstymas.
Nuo 1998 metų stebimas dirbančių valstybiniame sektoriuje mažėjimas. Tuo tarpu privataus sektoriaus kitimas jautresnis darbo jėgos ir rinkos pokyčiams. Užimtų paslaugų sektoriuje vidurkis apie 54 procentus, dirbančiųjų pramonėje ir statyboje apie 28, likę 18 procentų dirba žemės ūkyje, medžioklėje, miškininkystėje.
3. BVP kitimas:
Lietuvos bendrasis vidaus produktas 2004 metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2003 metų laikotarpiu, padidėjo 7,5 proc.,
Praeitais metais (2004 m.) daugiau BVP sukurta beveik visose ekonominės veiklos rūšyse, ypač gamybos ir gamybinės paskirties paslaugų įmonėse.
2004 m. pirmąjį ketvirtį gamyboje BVP sukurta 10,5 proc. daugiau nei ankstesniais metais tuo pat metu, gamybinės paskirties paslaugų įmonėse –
8,2 proc. daugiau. Tuo tarpu kitų paslaugų įmonėse BVP išaugo tik 2,9
procento. Gamybos ir gamybinės paskirties paslaugų įmonėse sukurta daugiau kaip 70 proc. bendrosios pridėtinės vertės.
Literatūra
1. Labanauskaitė D. Sisteminio turizmo ekonominės reikšmės tyrimo pagrindai
2. Turizmo pagrindiniai rodikliai. Šaltinis:
http://www.std.lt/web/main.php?parent=447;
3. 2003 metų turizmo statistika. Šaltinis:
http://www.tourism.lt/lt/stat/2003/01-12men/stat03_1_12.htm;
4. 2002 metų turizmo statistika. Šaltinis:
http://www.tourism.lt/lt/stat/2002/stat02.htm;
5. Statistikos departamento informacija. Šaltinis: Tikslus adresas 3 ir 4
lentelės:
http://www.std.lt/web/main.php?parent=900&PHPSESSID=dfafd9a8d09cca74ed1
caa01e88384c3;
6. Statistikos departamento informacija. Šaltinis:
http://www.std.lt/web/main.php?parent=312&PHPSESSID=9210cffa5e046a5e6223c1
6634aee3eb
7. LR Finansų ministerijos informacija. Šaltinis:
http://www.finmin.lt/finmin/selectpage.do?doclocator=%2Fweb%2Fstotis_inf.n sf%2F0%2F7EB272CB6F904AE1C2256E400039A315%3FopenDocument&pathid=17B1B3D21F
F33605C1256CF3003A71E0
[1] Pateikta iš Labanauskaitė D. Sisteminio turizmo ekonominės reikšmės tyrimo pagrindai.