Lietuvos turizmo statistika 2002-2003 metais

Turinys

ĮVADAS 3
1. Lietuvos turizmo statistika 2002-2003 metais 4
2. Kiekybiniai pokyčiai darbo rinkoje 1998 – 2003 metais 9
3. Bendrojo vidaus produkto kitimas 13
IŠVADOS 18
LITERATŪRA 19ĮVADAS
Nuo 1994 metų beveik visi makroekonominiai ūkio raidą
charakterizuojantys rodikliai pradėjo pozityviai keistis. Ženkliai sumažėjo
infliacija, stabiliai pradėjo augti bendroji pramonės produkcija, mažmeninė
prekių apyvarta, materialinės investicijos iš visų finansavimo šaltinių,
užsienio investicijos ir kt. Taigi galima pasakyti, kad iki 1994 metų
Lietuvos ūkis išgyveno depresinį periodą, o nuo 1994 – prasidėjo ekonominis
pakilimas.

Šio darbo tikslas – išnagrinėti tris ūkio rodiklius: vieną iš
makroekonominių, verslo ir vieną iš pagrindinių ekonominių rodiklių.

Nagrinėjant verslo sektorių pasirinktas turizmas, nes į įvairių šalių
ekonomistai teigia, kad poindustrinės visuomenės ūkio pagrindas yra
paslaugos ir informacija, o pagrindinis išteklių tipas yra ekologinės,
sveikatingumo ir informacinės technologijos. Turizmui paslaugų sektoriuje
neretai priskiriam viena svarbiausių pozicijų. Pasak profesoriaus V.M.
Kozyrevo[1], pasaulinė patirtis rodo,kad turizmas visų pirma yra
svarbiausias nacionalinio gerbūvio kūrimo ir pragyvenimo lygio kėlimo
veiksnys, antra – svarbiausias darbo jėgos pritraukimo sektorius, trečia
galingas tokių ūkio šakų kaip transportas, ryšiai, prekyba, statyba, žemės
ūkis, plataus vartojimo prekių gamyba, vystymo stimulas, ketvirta –
turizmas yra viena iš aukščiausiu efektyvumu pasižyminti ekonomikos šaka,
sėkmingai konkuruojanti su naftos bei d dujų gavyba, ginklų gamyba ir
prekyba.

Nagrinėjant makroekonominį rodiklį pasirinktas Bendrasis vidaus
produktas (BVP). Tai – dažniausiai naudojamas kriterijus apibrėžiamas kaip
gėrybių kiekis, sukuriamas šalyje. Dar svarbiau yra bendrasis vidaus
produktas, tenkantis vienam gyventojui, t.y. gėrybių kiekis, vidutiniškai
tenkantis vienam statistiniam gyventojui. Be abejonės, teisūs bus tie,
kurie sa

akys, kad vidurkis ne ką tepasako apie konkretų žmogų, keblumų kelia
ir bendrojo vidaus produkto skaičiavimo metodika. Tačiau net jei
pripažįstame bent apytikslę šio kriterijaus vertę, faktas šiandien
akivaizdus – Lietuvoje, skaičiuojant vienam gyventojui, sukuriama tik 40
procentų to, kas vidutiniškai sukuriama pas kaimynus iš Europos Sąjungos.
Kita vertus, šiandienos augimas nuteikia optimistiškai. 1. Lietuvos turizmo statistika 2002-2003 metais
Turizmo verslas ypatingas tuo, kad pradiniame etape nereikalingos
didelės investicijos, todėl juo gali užsiimti smulkūs ir vidutiniai verslo
sluoksniai. Skirtingai nuo kitų pramonės rūšių, turizme suderinami stambių,
vidutinių ir smulkių įmonių interesai.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, 2003 metais į Lietuvą
atvyko 3635,2 tūkstančiai užsieniečių, t.y. 9,1 % mažiau nei 2002 metais.
Daugiausia lankytojų buvo iš kaimyninių šalių: Latvijos (28,9%), Rusijos
(24,4%), Baltarusijos (14,1%), Lenkijos (10,3%). Beveik dešimtadalį
lankytojų sudarė svečiai iš Europos Sąjungos šalių: 9,3%. Lankytojų
skaičius iš atskirų šalių, lyginant su 2002 metais, keitėsi taip: sumažėjo
iš Rusijos (-24,4%), iš Latvijos (- -8,4%), iš Baltarusijos (-20,8%), kitų
NVS šalių (-4,3%), padidėjo iš Lenkijos (23,2%), iš Europos Sąjungos šalių
(19,7%): Ispanijos (47,3%), Italijos(51,6%), Austrijos(37,2%), Jungtinės
Karalystės (34,8%), Vokietijos (18,2%).

[pic]

1 pav. Atvykusiųjų į Lietuvą užsieniečių skaičius

Statistikos departamento duomenimis, 2003 metais apgyvendinimo įmonėse
apsistojo 12,4 procento daugiau svečių nei 2002 metais. Lietuvos
apgyvendinimo įmonėse nakvojo 847,5 tūkst. svečių, iš jų 51,7 procento
užsieniečių. Viešbučiuose apsistojo 534,2 tūkst., poilsio įstaigose – 110,7
tūkst., sveikatingumo įmonėse – 90,4 tūkst. svečių.

Viešbučiai, palyginti su 2002 metais, sulaukė 10,6 procento daugiau
svečių, užsieniečių apsigyveno 10,3 procento daugiau`. Daugiausia svečių
buvo iš Vokietijos – 67,7 tūkst. (18,4%), Lenkijos – 45,5 tūkst. (12,3%),
Rusijos – 34,8 tūkst. (9,4%), Latvijos – 23,3 tūkst. (6,3%), Suomijos –
20,3 tūkst. (5,5%), Jungtinės Karalystės – 19,1 tūkst. (5,2%). Svečių iš
kaimyninių šalių, palyginti su 2002 metais, s

skaičius keitėsi taip: iš
Rusijos – sumažėjo 14,6%, iš Latvijos – padidėjo 9,6%, iš Lenkijos –
padidėjo 4,8%, iš Baltarusijos – sumažėjo 12,3%. Padaugėjo svečių iš Vakarų
Europos šalių: Jungtinės Karalystės – 54,4%, Italijos – 57,4%, Ispanijos –
81,3%, Vokietijos – 14,6%. Sumažėjo Lietuvos viešbučių numerių užimtumas –
2003 metais jis sudarė 32,5 procento, 2002 metais – 35,2 procento.

[pic]

2 pav. Atvykę į Lietuvą užsieniečiai pagal atvykimo būdą 2003 m.

Vilniaus miesto viešbučiai 2003 metais apgyvendino 265 tūkst. svečių,
arba 15,9 procento daugiau nei 2002 metais. Apgyvendintų užsieniečių
skaičius padidėjo 16,3 procento.

Lietuvos banko duomenimis 2003 metais užsieniečiai Lietuvoje išleido
1731 milijoną litų, t.y. 7 % mažiau nei 2002 m. .

[pic]

3 pav. Išvykę į užsienį Lietuvos gyventojai pagal išvykimo būdą 2003 m.

Skirstant pagal transporto rūšį 2003 metais , didžiąją dalį – 80,5%
sudarė lankytojai atvykę kelių transportu. 12,5% sudarė lankytojai atvykę
geležinkeliais. Atvykę oro transportu sudarė 5,3% ir jūrų transportu –
1,8%.

2003 metais į užsienį Lietuvos gyventojai vyko 3501,7 tūkstančius kartų,
t. y. 2,3% mažiau nei 2002 m. Daugiausiai vykstama buvo kelių transportu
– 83% visų išvykų, geležinkeliais – 8%, oro –6% ir jūrų – 3%.

Lietuvos banko duomenimis 2003 metais Lietuvos gyventojai užsienyje
išleido 1243 milijonus litų, t. y. apytikriai 0,2% mažiau nei 2002 m.

Lietuvos banko duomenimis 2003 metais Lietuvos gyventojai užsienyje
išleido 1243 milijonus litų, t. y. apytikriai 0,2% mažiau nei 2002 m.

Lietuvos banko duomenimis, 2002 m. atvykstamojo turizmo pajamos buvo
1869,7 milijono litų, 22 procentais didesnės nei 2001 m., o įskaitant
Lietuvos vežėjų suteiktas paslaugas nerezidentams (186,2 mln. Lt) – 2055,9
milijono litų, t. y. 21,1 procento daugiau nei 2001 m.

2002 metais Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, į Lietuvą
atvyko 3999 tūkstančiai užsienio piliečių (tu.ristų ir vienadienių
lankytojų), t. y. 4,7 procento mažiau nei 2001 metais. Šį sumažėjimą lėmė
žymiai kritęs lankytojų iš Latvijos skaičius. Ta

am įtakos galėjo turėti nuo
kovo 1 d. įvestas įvažiuojančių į Lietuvą automobilių privalomas civilinės
atsakomybės draudimas, taip pat sumažėjusi trauka dėl padidėjusių kainų
Gariūnuose ir tai turėjo labiausiai atsiliepti vienadienių lankytojų
skaičiui. Antroje metų pusėje pradėjo mažėti ir lankytojų iš Rusijos
skaičius, ypač ši mažėjimo tendencija pasireiškė pradėjus galioti naujiems
senų automobilių įvežimo muitams.

[pic]

4 pav. Atvykę į Lietuvą užsienio piliečiai

Didžioji dalis užsieniečių atvyko kelių transportu – 80,3 procento,
geležinkeliais – 13,8 procento, oro – 4,2 procento ir jūrų – 1,6 procento.
Lankytojų atvykusių oro transportu skaičius išaugo 3,2 procento, kitomis
transporto priemonėmis sumažėjo: geležinkeliais – 10,8 procento, jūrų
transportu – 8,5 procento, keliais – 3,8 procento.

[pic]

5 pav. Lankytojų iš užsienio pasiskirstymas pagal tranporto rūšį 2002

metais

Išskyrus mažėjantį lankytojų skaičių iš Latvijos (-14,5 procento),
Rusijos (-0,9 procento) ir Suomijos (-2 procentai), kitų svarbių rinkų
lankytojų skaičius didėjo: Baltarusija (+0,9 procento), Lenkija (+10,7
procento), Estija (0,8 procento), Vokietija (+2,8 procento). Žymiai
padaugėjo lankytojų iš Airijos (+48 procentai), Ispanijos (+41,6 procento),
Vidurio Europos (+26,6 procento), Austrijos (+25,9 procento), Prancūzijos
(+18,3 procento), Nyderlandų (+17,9 procento), Jungtinės Karalystės (+11,6
procento). Beje, lankytojų iš ES šalių skaičius išaugo 5,1 procento).

[pic]

6 pav. Lankytojų pasiskirstymas pagal pilietybę 2002 metais

2002 metais į Lietuvą atvyko 1433 tūkstančiai turistų užsienio piliečių,
t. y. 12,7 procento daugiu nei 2001 m. Realiai šis augimas galėjo būti
mažesnis, apie 8 procentus, nes 2001 metais turistų galėjo būti daugiau
(2002 m., turint daugiau duomenų, turistų skaičius įvertintas tiksliau).

[pic]

7 pav. Turistų pasiskirstymas pagal pilietybę 2002 metais

Daugiausiai turistų Lietuvoje lankėsi laisvalaikio, poilsio tikslais (33
procentai), šiek tiek mažiau lankėsi pas draugus, gimines (31 procentas), o
verslo, profesiniais tikslais – 23 procentai. Turistų pasiskirstymas pagal
apsilankymo tikslą lyginant su 20

001 m. praktiškai išliko toks pat.

[pic]

8 pav. Turistų pasiskirstymas pagal apsilankymo tikslą 2002 metais

Didėjantį turistų skaičių patvirtina ir geri kolektyvinio apgyvendinimo
įmonių rezultatai. Svečių skaičius išaugo 12,2 procento, o jų nakvynių
skaičius 12 procentų.

Išskyrus Latviją – 26 tūkstančiai svečių (-5,4 procento, lyginant 2001
m.), iš kitų pagrindinių rinkų atvykusių svečių skaičius didėjo: Vokietija
– 68,3 tūkstančio (+21,7 procento), Lenkija – 60,7 tūkstančio (+32,1
procento), Rusija – 49,2 tūkstančio (+8,8 procento), Baltarusija 25,1
tūkstančio (+30,4 procento).

Lietuvos banko duomenimis, 2002m. Lietuvos gyventojai užsienyje
išleido1245,5 milijono litų, 42,5 procentų daugiau nei 2001 m., o įskaitant
užsienio vežėjų suteiktas paslaugas Lietuvos gyventojams – 1271 milijonus
Lt, 40,1 procento daugiau.

2002 metais į užsienį Lietuvos gyventojai vyko 3584 tūkstančius kartų,
t. y. 5.7 procento daugiau nei 2001 metais. Didžioji dalis išvykų buvo
kelių transportu – 83,9 procento, geležinkeliais – 8,6 procento, oro – 4,8
procento ir jūrų – 2,7 procento. Išvykų geležinkeliais skaičius išaugo 8,9
procento, jūrų transportu 7,2 procento, keliais – 5,2 procento, ir oro –
7,9 procento.

2002 metais kolektyvinio apgyvendinimo įmonėse gyveno 371 t.ūkstantis
Lietuvos gyventojų, o bendras jų nakvynių skaičius siekė 2076 tūkstančius.
Lyginant su 2001 metais svečių skaičius išaugo 6 procentais, o nakvynių jų
nakvynių skaičius – 3,6 procento. Deja, mažėjant ligonių kasų finansavimui
sanatoriniam gydymui, 24,5 procento sumažėjo Lietuvos gyventojų skaičius
(52 tūkstančiai) sveikatingumo įmonėse, o nakvynių – 25,8 procento (653
tūkstančiai nakvynių). Gerėjanti ekonominė situacija, geri orai vasarą,
pastebimai padidėjęs Lietuvos gyventojų skaičius pajūryje, kaimo turizmo
sodybose, turizmo informacijos centruose bei įvairių renginių metu, rodo
bendrą vietinio turizmo augimą. 2. Kiekybiniai pokyčiai darbo rinkoje 1998 – 2003 metais
Kaip matyti iš 9 pav. darbo jėgos kitimas nagrinėjamu laikotarpiu yra
netolygus. Nuo 1998 metų, mažėjo vykstant pokyčiams šalies viduje ir
užsienyje. Pirmiausiai atkreiptinas dėmesys į tai, kad po 1998 metų Rusijos
krizės, neigiamos pasekmės darbo rinkoje buvo jaučiamos iki 2002 metų. Nuo
2002 metų pastebimas darbo jėgos kitimas teigiama linkme ir 2003 metais

[pic]

9 pav. Darbo jėgos pokyčiai 1998 – 2003 m.

Darbo jėgos pokyčius sąlygoja ir demografiniai rodikliai, darbo
emigracija, ankstesnių metų neigiamas gimstamumo saldas bei šalies
senėjimas.

Užimtų darbuotojų skaičiaus kitimą plačiau iliustruoja 10 pav.

[pic]

10 pav. Užimtų darbuotojų skaičius 1998 – 2003 m.

Bendras užimtumas, kaip ir darbo jėga kito proporcingai. T.y. darbo
jėgos pokyčiai tiesiogiai įtakojo užimtųjų skaičių. Pastebėtina, kad iki
2001 metų mažėjęs užimtų darbuotojų skaičius stabilizavosi, ir nuo 2002
metų pradėjo didėti.

[pic]

11 pav. Darbo rinkos sudėtis 1998 – 2003 m.

Kaip matyti iš pateikto paveikslo (10 pav.) nagrinėjamu laikotarpiu
kito darbo jėgos persiskirstymas. Nuo 1998 metų stebimas dirbančių
valstybiniame sektoriuje mažėjimas. Tuo tarpu privataus sektoriaus kitimas
jautresnis darbo jėgos ir rinkos pokyčiams. Kaip matyti iš pateiktų kitimo
kreivių (10 pav.) 1998 – 2001 metais mažėjęs dirbančiųjų skaičius,
atsigaunant bendrai šalies ekonomikai taip pat ėmė didėti.

Kokybinė darbo sudėtis pagal pavaldumą pateikiama 11 paveiksle.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos rinką pagrinde sudaro SVV įmonės,
pasiskirstymo kitimas 1998 – 2003 metais yra dėsningas ir tiesiogiai
priklausomas nuo bendros šalies ekonomikos situacijos. Prieš prasidedant
Rusijos krizei, Lietuvai esant ekonominio augimo viršūnėje sąlyginai
didelis skaičius darbdavių bei dirbančių savarankiškai skaičius, po 1998
metų ima mažėti, dėl per šalį nuvilnijusios bankrotų ir masinio darbuotojų
atleidinėjimo bangos. Dėl tos paties priežasties mažėjo ir samdomų
darbuotojų skaičius, kuris stabilizavosi ir perėjo į augimą 2001 -2002
metais.

Kiekinis kitimas pagal dirbančiųjų pasiskirstymą ekonominėse veiklose
nėra didelis. Tą iliustruoja 11 paveikslas.

Užimtų paslaugų sektoriuje vidurkis apie 54 procentus, dirbančiųjų
pramonėje ir statyboje apie 28, likę 18 procentų dirba žemės ūkyje,
medžioklėje, miškininkystėje.

[pic]

12 pav. Užimtumas pagal ekonomines veiklas 1998 – 2003 m., procentais

Kaip matyti iš aukščiau pateiktos diagramos, apie 1 procentas
dirbančiųjų žemės ūkyje ir susijusiose veiklose perėjo į pramonės ir
statybos sektorių. Ir mano, giliu įsitikinimu, migracija iš žemės ūkio
sektoriaus turėtų didėti artimiausią dešimtmetį persiskirstant į paslaugų
ir pramonės sektorius.

13 paveiksle pateikiamas bedarbiu skaičiaus kitimas 1998 – 2003
metais. Kaip matyti iš pateikto paveikslo (13 pav.) didžiausia bedarbystė
buvo 2001 metais. Vėliau, stabilizuojantis ekonomikai bedarbių skaičius
mažėjo. Būtina pastebėti, kad bedarbių skaičiaus mažėjimą sąlygojo ne tik
atsigaunanti ekonomika, bet ir darbo jėgos migracija.

[pic]

13 pav. Bedarbių skaičiaus kitimas 1998 – 2003 m.

Lietuvoje daugėjant vyresnio amžiaus žmonių, gali atsitikti taip, kad
nebus užtikrinta natūrali darbuotojų kaita. Padėtį gali pabloginti ir
palyginti nemažai moksleivių, kurie neįgyja jokios profesijos, bei tie,
kurie mano, kad darbu juos turėtų aprūpinti šalies valdžios struktūros.
Beje, šiemet Valstybinės jaunimo reikalų tarybos užsakymu atliktas jaunimo
situacijos Lietuvoje tyrimas parodė, kad taip mąsto dauguma jaunų
respondentų. – 56 proc., nors darbas jaunimo vertybių skalėje ir užėmė antrą
vietą po šeimos. Be to, sparčiai kintant technologijoms, jauni žmonės iki
25 metų nebegali įgyti įgūdžių ir profesinės kvalifikacijos, kuri jiems
užtikrintų darbinę veiklą visam darbinės veiklos laikui. Taigi šalies ūkiui
ateityje gali pristigti kvalifikuotos darbo jėgos, o tai lėtintų šalies
ūkio plėtrą bei tolesnę visuomenės socialinę raidą.

1 lentelė

Bedarbiai ir nedarbo lygis pagal amžiaus grupes
|Amžiaus |2003 m. I ketvirtis |2004 m. I |
|grupės | |ketvirtis |
| |Bedarbiai, |Nedarbas,|Bedarbia|Nedarbas|
| |tūkst. |proc. |i, |, proc. |
| | | |tūkst. | |
|Iš viso |218,8 |13,6 |210,8 |13,0 |
|15-24 m. |36,9 |24,4 |32,6 |23,2 |
|25-54 m. |161,1 |12,7 |158,2 |12,4 |
|55 m. ir |20,8 |10,9 |20,0 |9,9 |
|vyresni | | | | |

Kad taip neatsitiktų, šalies visuomenei – ir jauniems, ir vyresnio
amžiaus asmenims – teks būti pasirengusiems mokymosi visą darbinės veiklos
laikotarpį būtinybei. Taip nesielgiantiems asmenims dėl mokslinės-techninės
pažangos nuvertinto turėto išsimokslinimo vis dažniau teks pajusti kartų
nedarbo skonį. 3. Bendrojo vidaus produkto kitimas
Remiantis naujausiais statistiniais duomenimis buvo patikslintas ir
detaliau apskaičiuotas trečiojo 2004 m. ketvirčio bendrojo vidaus produkto
(BVP) įvertis. Trečiąjį 2004 m. ketvirtį nominalus bendrasis vidaus
produktas buvo 16413 mln. litų. Trečiąjį 2004 m. ketvirtį BVP padidėjo 5,8
procento, palyginti su 2003 m. atitinkamu laikotarpiu, skaičiuojant 2000 m.
palyginamosiomis kainomis. BVP augimo tempo pokytį lėmė papildomi duomenys
apie kainų augimą ir patikslinta 2003 m. žemės ūkio produkcijos apimtis.
Trečiąjį šių metų ketvirtį daugiausia augo paslaugas teikiančių įmonių
pridėtinė vertė ir šiose veiklos rūšyse sukurta pridėtinė vertė: didmeninės
ir mažmeninės prekybos, viešbučių ir restoranų, apdirbamosios gamybos.

Bendrojo vidaus produkto struktūra pajamų metodu nedaug pasikeitė,
palyginti su trečiuoju 2003 m. ketvirčiu. Dėl draudėjų draudimo įmokų
valstybiniam socialinio draudimo fondui, vidutinio mėnesinio bruto darbo
užmokesčio ir sąlyginio darbuotojų skaičiaus didėjimo augo kompensacijos
dirbantiesiems. Nominalus likutinio pelno ir mišrių pajamų augimas sutampa
su kompensacijos dirbantiesiems didėjimu (11,1%). Pagrindinio kapitalo
suvartojimo pokyčiai atitinka gamybos pokyčius.

BVP (skaičiuojant išlaidų metodu 2000 m. kainomis) augimą lėmė 15,3
padidėjęs bendrojo kapitalo formavimas. Namų ūkių vartojimo išlaidų augimas
siekė 8,4 procento. Nors trečiąjį šių metų ketvirtį prekių eksportas
padidėjo 21,5 procento (palyginti su 2003 m. atitinkamu laikotarpiu),
tačiau dėl eksporto kainų augimo jo indėlis į BVP augimą nebuvo toks
didelis.

Per tris 2004 m. ketvirčius sukurtas bendrasis vidaus produktas lygus
45010 mln. litų veikusiomis kainomis ir, palyginti su atitinkamu 2003 m.
laikotarpiu, skaičiuojant 2000 m. palyginamosiomis kainomis, padidėjo 6,5
procento.
Trečiąjį 2004 m. ketvirtį vienam šalies gyventojui teko 4763 litai bendrojo
vidaus produkto veikusiomis kainomis. Tai 6,0 procento daugiau nei
ankstesnių metų tą patį laikotarpį (skaičiuojant palyginamosiomis
kainomis).

[pic]

14 pav. Bendrojo vidaus produkto pokyčiai Palyginti su praėjusiųjų metų

atitinkamu laikotarpiu, palyginamosiomis 2000 metų kainomis

Nuo 2000 m. bendrasis vidaus produktas, eliminavus sezoninius ir
atsitiktinius svyravimus, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, nuolat didėjo
(15 pav.). Trečiąjį šių metų ketvirtį bendrojo vidaus produkto augimas
išlaiko kilimo tendenciją.

[pic]

15 pav. Bendrojo vidaus produkto kitimas Bendrojo vidaus produkto antrasis

įvertis

Remiantis statistikos departamento duomenimis žemiau pateikiamose
lentelėse (2 ir 3 lentelės) pateikiami duomenys apie namų ūkio vidutines
disponuojamas pajamas bei išlaidas:

2 lentelė

Vidutinės disponuojamos pajamos (Vienam namų ūkio nariui per mėnesį)
| |2002** |2003 |
| |Lt |% |Lt |% |
|Visos disponuojamos pajamos |422,|100,|457,|100,|
| |0 |0 |6 |0 |
|Samdomojo darbo pajamos |226,|53,6|253,|55,3|
| |3 | |2 | |
|Pajamos iš verslo, individualios |47,6|11,3|62,6|13,7|
|veiklos | | | | |
|iš jų žemės ūkio pajamos |28,1|6,7 |41,4|9,1 |
|Pajamos iš turto, rentos |0,8 |0,2 |0,8 |0,2 |
|Socialinės išmokos |101,|24,0|107,|23,4|
| |5 | |2 | |
|Kitos pajamos |45,8|10,9|33,8|7,4 |

Kaip matyti iš pateiktų lentelių, išaugo namų ūkių disponuojamos
pajamos ir vartojimo išlaidos. Statistikos departamento prie LRV
duom.enimis, disponuojamos pajamos, skaičiuojant vienam namų ūkio nariui,
2003 m. buvo 458 litai per mėnesį ir palyginti su 2002 m., padidėjo 8,4
procento, realios disponuojamos pajamos išaugo 9,8 procento. Didžiausiais
augimo tempais išsiskyrė žemdirbių namų ūkių disponuojamų pajamų augimas.
Jei šalies vidutinės namų ūkių disponuojamos pajamos, 2003 m. palyginus su
2002 m., išaugo 36 litais per mėnesį, tai žemdirbių – 92 litais, arba 39
procentais.

3 lentelė

Vidutinės vartojimo išlaidos (Vienam namų ūkio nariui per mėnesį)
| |2002 |2003 |
| |Lt |% |Lt |% |

Vartojimo išlaidos, skaičiuojant vienam namų ūkio nariui buvo 487
litai per mėnesį, palyginti su 2002 m., padidėjo 10 procentų (2002 metus
palyginus su 2001 metais, padidėjo 1,2 procento).

Remiantis Statistikos departamento informacija galima pateikti šalies
investicijas pagal finansavimo šaltinius (4 lentelė) ir pagal šalis
investuotojas:

Santykis tarp bendrųjų privačių investicijų ir atstatymo išlaidų yra
geras ekonomikos būklės rodiklis. Skiriamos šios ekonomikos būklės:
ekonomikos pakilimas; ekonomikos sąstingis; ekonomikos nuosmukis.

4 lentelė.

Materialinės investicijos pagal finansavimo šaltinius (veikusiomis

kainomis; mln. litų)
| |2001 |2002 |2003 |Prognozė ( paskelbta 2004|
| | | | |04 21) |

Pastaraisiais metais ekonomika augo greitėjančiais tempais. 2001 m.
BVP augo 6,5 proc., 2002 m. – 6,8 proc., o 2003 metais išaugo 9,0 procento
– tai didžiausias BVP augimas nuo nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje 1990
metais. Ūkio augimą skatino atsigavusi vidaus paklausa. Spartus skolinimosi
augimas buvo vienas svarbiausių veiksnių, nulėmusių investicijų, namų ūkių
vartojimo, o kartu ir bendrojo vidaus produkto augimą. IŠVADOS
1. Lietuvos turizmo statistika:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, 2003 metais į Lietuvą

atvyko 3635,2 tūkstančiai užsieniečių, t.y. 9,1 % mažiau nei 2002 metais.

Statistikos departamento duomenimis, 2003 metais apgyvendinimo įmonėse

apsistojo 12,4 procento daugiau svečių nei 2002 metais. Skirstant pagal

transporto rūšį 2003 metais , didžiąją dalį – 80,5% sudarė lankytojai

atvykę kelių transportu. 12,5% sudarė lankytojai atvykę geležinkeliais.

Atvykę oro transportu sudarė 5,3% ir jūrų transportu – 1,8%. 2003 metais

į užsienį Lietuvos gyventojai vyko 3501,7 tūkstančius kartų, t. y. 2,3%

mažiau nei 2002 m. Daugiausiai vykstama buvo kelių transportu – 83%

visų išvykų, geležinkeliais – 8%, oro –6% ir jūrų – 3%. Daugiausiai

turistų Lietuvoje lankėsi laisvalaikio, poilsio tikslais (33 procentai),

šiek tiek mažiau lankėsi pas draugus, gimines (31 procentas), o verslo,

profesiniais tikslais – 23 procentai.

2. Kiekybiniai pokyčiai darbo rinkoje:

Bendras užimtumas, kaip ir darbo jėga kito proporcingai. T.y. darbo jėgos

pokyčiai tiesiogiai įtakojo užimtųjų skaičių. Pastebėtina, kad iki 2001

metų mažėjęs užimtų darbuotojų skaičius stabilizavosi, ir nuo 2002 metų

pradėjo didėti. Nagrinėjamu laikotarpiu kito darbo jėgos persiskirstymas.

Nuo 1998 metų stebimas dirbančių valstybiniame sektoriuje mažėjimas. Tuo

tarpu privataus sektoriaus kitimas jautresnis darbo jėgos ir rinkos

pokyčiams. Užimtų paslaugų sektoriuje vidurkis apie 54 procentus,

dirbančiųjų pramonėje ir statyboje apie 28, likę 18 procentų dirba žemės

ūkyje, medžioklėje, miškininkystėje.

3. BVP kitimas:

Lietuvos bendrasis vidaus produktas 2004 metų pirmąjį ketvirtį,

palyginti su tuo pačiu 2003 metų laikotarpiu, padidėjo 7,5 proc.,

Praeitais metais (2004 m.) daugiau BVP sukurta beveik visose ekonominės

veiklos rūšyse, ypač gamybos ir gamybinės paskirties paslaugų įmonėse.

2004 m. pirmąjį ketvirtį gamyboje BVP sukurta 10,5 proc. daugiau nei

ankstesniais metais tuo pat metu, gamybinės paskirties paslaugų įmonėse –

8,2 proc. daugiau. Tuo tarpu kitų paslaugų įmonėse BVP išaugo tik 2,9

procento. Gamybos ir gamybinės paskirties paslaugų įmonėse sukurta

daugiau kaip 70 proc. bendrosios pridėtinės vertės.LITERATŪRA
1. Labanauskaitė D. Sisteminio turizmo ekonominės reikšmės tyrimo

pagrindai

2. Turizmo pagrindiniai rodikliai. Šaltinis:

http://www.std.lt/web/main.php?parent=447;

3. 2003 metų turizmo statistika. Šaltinis:

http://www.tourism.lt/lt/stat/2003/01-12men/stat03_1_12.htm;

4. 2002 metų turizmo statistika. Šaltinis:

http://www.tourism.lt/lt/stat/2002/stat02.htm;

5. Statistikos departamento informacija. Šaltinis: Tikslus adresas 3 ir 4

lentelės:

http://www.std.lt/web/main.php?parent=900&PHPSESSID=dfafd9a8d09cca74ed1

caa01e88384c3;

6. Statistikos departamento informacija. Šaltinis:

http://www.std.lt/web/main.php?parent=312&PHPSESSID=9210cffa5e046a5e6223c1

6634aee3eb

7. LR Finansų ministerijos informacija. Šaltinis:

http://www.finmin.lt/finmin/selectpage.do?doclocator=%2Fweb%2Fstotis_inf.n

sf%2F0%2F7EB272CB6F904AE1C2256E400039A315%3FopenDocument&pathid=17B1B3D21F

F33605C1256CF3003A71E0

———————–
[1] Pateikta iš Labanauskaitė D. Sisteminio turizmo ekonominės reikšmės
tyrimo pagrindai.

Leave a Comment