KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETASEkonomikos ir vadybos fakultetasFinansų katedra
Lietuvos nacionalinio biudžeto analizė 1998 – 2003 m.Individualus darbas
KAUNAS, 2003
ĮVADASValstybės biudžetas – tai valstybės piniginių pajamų ir išlaidų per tam tikrą laikotarpį planas. Kokios pajamos ir išlaidos formuoja nacionalinį biudžetą, kuris susideda iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, ir pamėginsime išsiaiškinti. Be to aptarsime biudžeto balansą atskirais 1998 – 2003 metais.Darbo tikslas – aptarti Lietuvos nacionalinio biudžeto pajamų ir išlaidų pokyčius 1998 – 2003 m. laikotarpyje.Darbo metodai – informacinių srautų ir statistinės literatūros analizė bei sintezė.
1. Nacionalinio biudžeto pajamos
1998 – 2003 metų pajamos, pateiktos 1 lentelėje. 1 lentelėNacionalinio biudžeto pajamos, tūkst.Lt 1998 1999 2000 2001 2002* 2003*Mokestinės pajamos 8666290 8376071 8033120 8104680 8990814 9527807Fizinių asmenų pajamų mokestis 2421738 2576394 2504272 2511614 2525860 2394400Juridinių asmenų pelno mokestis 580234 360828 311681 259216 348028 503840Turto mokestis 235014 246606 258503 284410 288082 Pridėtinės vertės mokestis 3612132 3466514 3419412 3511812 3858081 4164600Akcizai 1340183 1318359 1209583 1295349 1582029 1641500Tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčiai 245423 192611 142930 133831 119000 Kiti mokesčiai 231566 214759 186739 3610 269734 Nemokestinės pajamos 704987 605203 687521 1159713 1559331 610884 Lietuvos banko likutinis pelnas 9065 60252 36963 98552 61000 Mokestis už valstybinius gamtos išteklius 39482 25795 58291 97339 89115** Palūkanos už valstybės kapitalo naudojimą 11005 7619 18490 21856 221600 Gautos palūkanos už paskolas ūkiniams subjektams 150283 172523 277781 256840 185662 Dividendai už akcijas 83278 32680 55235 39667 29000 Palūkanos už biudžeto depozitus 19683 16058 21884 40979 38390 Kitos pajamos už eksploatuojamą valstybės turtą 19 945 362 657 Pajamo iš baudų ir konfiskacijos 56319 45623 59823 56392 63700 Kitos nemokestinės pajamos 335853 243708 158692 67638 870864 Pajamos už parduotą ilgalaikį turtą 6488 2326 3001 1395 21767 31392Iš viso pajamų: 9377765 8983600 8723642 9275641 10571911 101700831998 – 2001 m. duomenys iš Lietuvos statistikos metraščio*2002 ir 2003m. (ne visi rasti) paimti iš www.finmin.lt** 2002m. mokestis už valstybinius gamtos išteklius palyginimui iš mokestinių pajamų perkelti į nemokestines
Kad aiškiau matytusi atskirų pajamų lyginamąją dalį visose pajamose, paskaičiuojame procentines dalis (žr. 2 lentelė). Skirtingos pajamos skirtingais laikotarpiais kito. Ryškus mokestinių pajamų sumažėjimas palyginus su prieš tai esančiais metais buvo 2001m. (92,08-87,38 = 4.71 %), nemokestinių pajamų padidėjimas 2001 (12,5 – 7,88 = 4.62 %) ir 2003 metais prognozuojama ypač ryškus jų sumažėjimas (14,75 – 6,01 = 8.74 %). 2 lentelePajamų procentinė dalis 1998 1999 2000 2001 2002 2003Mokestinės pajamos 92,41 93,24 92,08 87,38 85,04 93,68Nemokestinės pajamos 7,52 6,74 7,88 12,50 14,75 6,01Pajamos už parduotą ilgalaikį turtą 0,07 0,03 0,03 0,02 0,21 0,31
Toliau panagrinėsime mokestines pajamas (žr. 3 lentelė), kadangi jų dalis visose pajamose yra didžiausia ir jai daugiausia skiriama dėmesio. Iš mokestinių pajamų išskirsime didžiausią dalį mokestinių pajamų sudarančias pajamas, t.y.: pajamų mokestis, pelno mokestis, pridėtinės vertės mokestis ir akcizai.
3 lentelėPagrindinės mokestinių pajamų dalys 1998 1999 2000 2001 2002* 2003*Mokestinės pajamos 8666290 8376071 8033120 8104680 8990814 9527807Fizinių asmenų pajamų mokestis 2421738 2576394 2504272 2511614 2525860 2394400Juridinių asmenų pelno mokestis 580234 360828 311681 259216 348028 503840Pridėtinės vertės mokestis 3612132 3466514 3419412 3511812 3858081 4164600Akcizai 1340183 1318359 1209583 1295349 1582029 1641500Iš viso pajamų: 9377765 8983600 8723642 9275641 10571911 101700831998 – 2001m. duomenys iš Lietuvos statistikos metraščio*2002 ir 2003 m. paimti iš www.finmin.lt1999m. pajamos iš pajamų mokesčio, palyginus su 1998m. padidėjo 6,4% ((2576394 /2421738 – 1) * 100 = 6.4 %), iš pelno mokesčio sumažėjo 37,8 %, PVM pajamos sumažėjo 4,03 %, o akcizų – 1,6 %. Surenkamų pajamų sumažėjimui įtakos turėjo Rusijos 1998m. ekonominė krizė. 2000m. šalyje vis dar ryškus (lyginant su 1999m.) biudžeto pajamų sumažėjimas. Pajamų mokesčio pajamos sumažėjo 2,8 %, PVM pajamos – 1,4 %, akcizų pajamos – 8,3 %, ypač ryškus pelno mokesčio pajamų sumažėjimas – 13,6 %. 2001m. po truputį pajamų mokesčio pajamos padidėjo, t.y. 0,29 %, pelno mokesčio pajamos sumažėjo 16,8 %, PVM pajamos padidėjo 2,7 %, o akcizų pajamos 7,1 %.2002m. pasak finansų ministrės Dalios Grybauskaitės, sėkmingam biudžeto surinkimui neabejotinos įtakos turėjo kylanti Lietuvos ekonomika, kuri stiprėjo nepaisant vidaus ir išorės stresų. Atsigauna ir savivaldybių biudžetai, kuriems susitvarkyti padeda ir Vyriausybė. Palyginus su 2001m. pajamų buvo surinkta 1296270 tūkst.Lt daugiau (10571911 – 9275641 = 1296270 tūkst. Lt). Didžiausios biudžeto įplaukos gautos iš PVM. 2002m. jo surinkta 346269 tūkst.Lt daugiau nei 2001 m. (3858081 – 3511812 = 346269 tūkst.Lt). Pajamas iš PVM menkino defliaciniai procesai, dėl kurių sumažėjo galutinio vartojimo vertė, nuo kurios šis mokestis mokamas. 2002 m. Lietuvoje buvo užfiksuota 1 proc. metinė defliacija, o vidutinė metinė infliacija siekė 0,3 proc. Nuo 2002 01 01 įsigaliojęs naujasis Pelno mokesčio įstatymas pakoregavo šio mokesčio įplaukas – gauta 34,3 % ((348028 / 259216 – 1) * 100 = 34.3%) nei 2001m..Tuo tarpu fizinių asmenų pajamų mokesčio surinkta 1,005672 tūkst. Lt daugiau nei 2001m. Tam įtakos turėjo sumažėjęs 1,2 procentinio punkto per metus sumažėjęs nedarbas bei 5,6 proc. padidėjęs vidutinis darbo užmokestis (be personalinių įmonių).2003 m. akcizų pajamų planuojama surinkti apie 1641,5 mln. Lt. Ši prognozė grindžiama 2002 m. liepą įsigaliojusiu Akcizų įstatymu, kuriuo akcizo objektų skaičius sumažintas nuo buvusių 11 iki 3, akcizu apmokestinant tik alkoholio, naftos ir tabako prekes, o taip pat planuojamomis akcizų įstatymo pataisomis, kurios būtinos derinant teisės aktus su ES nuostatomis. Harmonizuojant akcizų tarifus su ES mokesčių sistema, nuo 2003 m. sausio turėtų nustatytas 860 Lt/t dyzelino akcizas bei 40,3 Lt už 1000 vienetų specifinis ir 10 proc. vertybinis cigarečių akcizo tarifas. Ekspertų vertinimu, dėl vykstančių defliacinių procesų koreguojamų akcizų įtaka vidutiniam metiniam kainų lygiui neturėtų būti didesnė kaip 0,1 – 0,2 proc. Kadangi žemės ūkio subjektams bus leidžiama įsigyti degalus be akcizo, žemės ūkis dėl dyzelino akcizo pokyčių neigiamų pasekmių nepatirs. Įdomu ir svarbu pateikti duomenis apie pagrindinių mokesčių dalies visose pajamose dinamiką (žr. 1 pav.). Jų dalis nacionaliniame biudžete pastaraisiais metais jau nusistovėjo (duomenys paimti iš www.std..lt, 2003m. planiniai duomenys iš www.finmin.lt )
1 pav. Pagrindiniai mokesčiai į nacionalinį biudžetą
2. Nacionalinio biudžeto išlaidos
Nacionalinio biudžeto išlaidas galima suskirstyti į tris dalis, t.y. ekonomikai, socialinei sferai ir kitom funkcijoms (žr. 4 lentelė). Reikia pastebėti, jog 2002m. nepilnus duomenis pavyko rasti internete Finansų ministerijos svetainėje, tuo tarpu Statistikos departamento metraštis neparengtas. O 2003m. prognozuojamos tik suminės biudžeto išlaidos. 4 lentelėNacionalinio biudžeto išlaidos, tūkst..Lt 1998 1999 2000 2001 2002 2003Ekonomikai 1608517 1115847 1147822 1164005 2145663 Butų ir komunalinis ūkis 482648 273762 231974 215158 Kuro ir energijos tiekimo paslaugos 129225 90797 86319 87937 Žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė ir veterinarija 658852 469908 589580 589319 Mineralinių išteklių gavyba, pramonė ir statyba 82531 38920 47058 69466 Transportas ir ryšiai 177262 166265 127434 130064 Kita ekonominė veikla 77999 76195 65457 72061 Socialinei sferai 4890476 4769066 4807570 5006146 5336632 Švietimas 2749894 2787578 2704121 2949302 Sveikatos priežiūra 658424 562157 607088 592142 Socialinė apsauga, globa ir rūpyba 990479 1023648 1116316 1081832 Sveikatingumas, rekreacija, kultūra 491679 395683 380045 382870 Kitoms valstybės funkcijoms 3416574 3223810 3512643 3703404 4190803 Bendrosios valstybės paslaugos 867200 760955 736498 817161 Krašto apsauga 446555 494274 611391 700331 Viešoji tvarka ir visuomenės apsauga 1222739 973069 932568 966390 Išlaidos, nepriskirtos pagrindinių funkcijų grupėms 880080 995512 1232186 1219522 Išlaidos 9915567 9108723 9468035 9873555 11673098 12247000 Duomenys iš Lietuvos statistikos metraščio *2002 m. ir prognozuojami 2003m. duomenys rasti: www.finimin.lt
Didžiausia ekonomikos išlaidų dalis skirta žemės ūkiui, miškininkystei, žuvininkystei, veterinarijai, butų ir komunaliniam ūkiui bei transportui ir ryšiams ir t.t. Socialinės sferos pagrindinės išlaidos yra: švietimo; socialinės apsaugos, globos, rūpybos; sveikatos priežiūros išlaidos ir galiausiai sveikatingumui, rekreacijai ir kultūrai. Iki 2000m. visų trijų grupių išlaidos mažėjo, o nuo 2000m. iki dabar jos didėja. Valstybės biudžeto išlaidos mažėjo dėl pakeistos savivaldybių biudžeto formavimo tvarkos, o ne dėl valstybės išlaidų mažėjimo. Tai aiškiai matome 2 paveiksle. 2 pav. Nacionalinio biudžeto išlaidų dinamika
Ekonomikos srities išlaidos lyginant su prieš tai esančiais metais, 1999m. sumažėjo 30,6 %, 2000m. jau padidėjo 2,86 %, 2001m. padidėjo 1,41 %, o 2002m. žymiai išaugo t.y. 84,33 %. Socialinės sferos išlaidų kitimas ne toks didelis: 1999m. sumažėjo 2,46 %, 2000m. padidėjo 0,8 %, 2001m. išaugo 5,43 % ir 2002 padidėjo 6,6 %. Kitų valstybės funkcijų išlaidos 1999m. sumažėjo 5,64 %, 2000m. padidėjo 8,95 %, 2001m. padidėjo 5,43 % ir 2002 išaugo 13,16 %.
Kadangi 2003 m. – lemiami Lietuvos euroatlantinės integracijos metai, formuojant 2003 m. biudžetą ypatingas dėmesys skirtas pasiruošimo narystei ES ir NATO darbams finansuoti. Pasiruošimo narystei ES programai finansuoti papildomai numatyta 261 mln. Lt, iš jų 160 mln. Lt – investicijoms. Siekdama išspręsti per daugelį metų susikaupusius visiems gyventojams aktualius sveikatos apsaugos klausimus, Vyriausybė numato Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto padėčiai gerinti skirti papildomai 105 mln. Lt. Iš viso sveikatos apsaugai iš valstybės biudžeto 2003 m. planuojama skirti per 685,9 mln. Lt. Palyginti su 2002 m. asignavimus šiai sričiai planuojama padidinti 95 mln. Lt (neįskaitant investicijų). Aukštojo mokslo ir švietimo reformos finansavimui siūloma skirti papildomai 51,6 mln. Lt. (aukštojo mokslo reformai, dėstytojų atlyginimams didinti, studijų paskoloms teikti, mokyklų kompiuterizavimui). Numatomas švietimo finansavimas 2003 m. – 1135,7 mln. Lt Socialinei apsaugai kitų metų valstybės biudžete planuojama skirti ne mažiau kaip 680,5 mln. Lt. Užimtumo skatinimo programoms vykdyti, socialinei paramai ir valstybinėms pensijoms didinti papildomai numatoma skirti 33,9 mln. Lt. Viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai skiriamus asignavimus siūloma padidinti 54,1 mln. Lt ir 2003 m. skirti šiai sričiai 1034,7 mln. Lt. Įkalinimo įstaigų apsaugai reorganizuoti ir nuteistųjų sąlygoms gerinti papildomai siūloma skirti 17,1 mln. Lt.3. Nacionalinio biudžeto balansas
Nacionalinio biudžeto perteklius ar deficitas priklauso nuo gaunamų pajamų ir išleidžiamų išlaidų ar vyriausybės vykdomos politikos šalies ekonomikai reguliuoti. Jei valstybės išlaidos didesnės negu pajamos – biudžetas yra deficitinis, o jei išlaidos mažesnės už gaunamas pajamas – valstybės biudžetas yra perteklinis (žr. 5 lentelė).
5 lentelė Biudžeto pajamos ir išlaidos, tūkst. LtMetai Pajamos Išlaidos Perteklius/deficitas (-)1998 9377765 9915567 -5378021999 8983600 9108723 -1251232000 8723642 9468035 -7443932001 9275641 9873554 -5979132002 10571911 11673098 -11011872003 10170083 12247000 -2076917• Duomenys iš Lietuvos statistikos metraščio• prognozuojami 2003 m. duomenys iš www.finmin.lt
Kad aiškiau matytumėme biudžeto pokyčius nagrinėjamais metais, duomenis pavaizduosime grafiškai.
3 pav. Nacionalinio biudžeto pajamos ir išlaidos
3 paveiksle matome, jog 1999m. lyginant su 1998m. surenkamų pajamų į biudžetą sumažėjo 4,2% (8983600 / 9377765 * 100 – 100 = 4.2 %), o išlaidų 8,1 %. 2000m. pajamų sumažėjo 2,9%, tuo tarpu išlaidos, palyginus su 1999m., padidėjo 3,9%. 2001m. surenkamų pajamų suma padidėjo t.y. 6,3%, o išlaidos nagrinėjamais metais padidėjo 4.2%. Palyginus su prieš tai buvusiais metais, 2002m. pajamos išaugo net 13,9%, o išlaidos 18.2%. 2003 pajamos padidėji 4,92% o išlaidos 4,91 %. Kaip matome, 1998 – 2003m. biudžeto balanse vyravo deficitas. Vadinasi išlaidos viršijo pajamas. Ypač didelis yra numatomas 2003m. nacionalinio biudžeto deficitas (2076917 tūkst. Lt).Svarbiausia biudžeto deficito priežastis yra netobulas mokesčių administravimas. Reikia pažymėti, jog pajamų sumažėjimui 1998 – 2000m. laikotarpyje didelę įtaką turėjo 1998m. Rusijos ekonominė krizė, į kurią Lietuvos ūkis sureagavo jautriausiai iš Baltijos kraštų.
Išvados
Finansinių išteklių svarbiausias šaltinis, žinomas nuo senų laikų, yra mokesčiai, kuriuos mes mokame. Jeigu valstybės išlaidoms padengti mokesčių nepakanka, tai valstybė yra priversta imti paskolas ir kartu daryti papildomas išlaidas, t.y. mokėti palūkanas arba vykdyti mokesčių didinimo politiką. Didžiausią įtaką valstybės biudžeto įplaukoms turi keturi pagrindiniai mokesčiai – gyventojų pajamų mokestis, pelno mokestis, pridėtinės vertės mokestis ir akcizai. Nacionalinis biudžetas praranda pajamas ne tik dėl mokesčių administravimo problemų, bet ir dėl įvairių lengvatų atskiroms interesų grupėms.2003m. prognozuojama, kad dėl neatsakingo Neapmokestinamų pajamų dydžio (NPD) didinimo, nedidinant minimalios mėnesio algos (MMA) pajamos į biudžetą sumažės. Vietoj to šiomis lėšomis būtų galima išspręsti Sveikatos apsaugos sistemos, taip pat savivaldybių finansinius deficitus.
Literatūra
1. Lietuvos statistikos metraštis.- Vilnius, 2002;2. Navickas V. Valstybės skolos ir biudžeto deficito tarpusavio sąveika. Inžinerinė ekonomika.- Kaunas: Technologija, Nr.3, 2001;
3. http://www.finmin.lt;4. http://www.std.lt;5. htttp://www.lrinka.lt