Lietuvos mokesčių sistema

Lietuvos mokesčių sistema

Didžiąją dalį prekių gyventojai įsigyja rinkoje iš privačių gamintojų. Bet yra visa eilė prekių, paslaugų, kurias gyventojai įsigyja iš valstybės tariamai nemokamai, ta prasme, kad jos neturi rinkos kainos (švietimas, sveikatos apsauga, teisėsauga). Šias paslaugas apmoka valstybė, o pastarąją finansuoja mokesčių mokėtojai.Savo veiklai finansuoti valstybė nustato tam tikrą mokesčių sistemą.

Apibrėžimas: Mokesčių sistema – visuma mokesčių, kuriuos nustato valdžia ir ima vykdomieji organai, taip pat mokesčių nustatymo metodai ir principai.

Mokesčių sistemos klasifikuojamos pagal įvairius požymius:1. priklausomai nuo apmokestinamo objekto ir mokėtojo bei valstybės savitarpio santykių:• tiesioginiai: nustatomi betarpiškai pinigams ir turtui;• netiesioginiai: tai mokesčiai prekėms, paslaugoms, sumokami per prekės kainą ar įtraukus juos į tarifus. Prekės savininkas ją realizuodamas gauna mokestines sumas, kurias perveda valstybei (PVM, akcizai, muitai). Esant netiesioginiams mokesčiams, ryšys tarp mokėtojo (vartotojo) ir valstybės reiškiasi per apmokestinimo objektą. Šiuo mokesčiu apmokestinamas vartotojas, o ne gamintojas;2. priklausomai nuo organo, kuris ima mokestį ir jų tvarko:• valstybiniai: renka centrinė valdžia ir nukreipia į valstybės biudžetą;• vietiniai: renka vietinės valdžios organai ir nukreipia į vietinius biudžetus.

Mokesčiai skirstomi į rūšis:1. tiesioginiai:• realiniai (žemės, verslo mokesčiai);• asmeniniai (gyventojų pajamų, turto mokesčiai);2. netiesioginiai:• akcizai: individualūs (t.y. mokesčiai, nustatyti konkrečioms prekėms: alui, cukrui ir kt.) ir universalūs (nustatyti daugeliui prekių: PVM);• fiskaliniai monopoliniai mokesčiai (tabakui, spiritui, degtukams ir t.t.).

Muitų rinkliavos skirstomos:1. Pagal kilmę:• eksporto;• importo;• tranzito;2. Pagal tikslus:• fiskaliniai;• protekciniai;• antidempinginiai;3. Pagal apskaičiavimo metodiką ir t.t.

Mokesčio turinį nusako jo elementai:• subjektas;• objektas;• šaltinis;• apmokestinimo vienetas.

Apibrėžimai: Mokesčio subjektas (mokėtojas) – tai juridinis ar fizinis asmuo, kuriam įstatymų uždėta prievolė mokėti mokesčius. Mokesčių objektas – tai priklausantis apmokestinti objektas (pajamos, turtas). Mokesčio šaltinis – tai subjekto pajamos, iš kurių sumokamas mokestis. Apmokestinimo vienetas – tai objekto mato vienetas (pajamų mokesčio – litas, žemės mokesčio – hektaras). Mokesčio tarifas – mokesčio dydis apmokestinimo vienetui. Mokesčio suma – suma, kurią sumoka subjektas už vieną objektą. Mokesčio lengvatos – pilnas ar dalinis subjekto atleidimas nuo mokesčių.

Apmokestinimo procese prisilaikoma trijų pagrindinių principų:• horizontalaus teisingumo – jis reiškia, kad visus mokėtojus, esančius vienodoje padėtyje, mokesčių įstatymai privalo traktuoti vienodai;• vertikalaus teisingumo – šis principas reiškia, kad mokėtojus, esančius ne vienodoje padėtyje, įstatymai traktuoja ne vienodai;• mokumo – reiškia, kad mokesčių suma priklauso nuo pajamų ar turto dydžio.Remiantis trečiuoju principu, iškyla teisingumo klausimas: du vienodai uždirbantys žmonės turi skirtingą skaičių išlaikytinių. Ar jų pajamos lygios, sprendžia įstatymų leidėjai.Mokesčių sistema vadinama progresyvia, jei, sumokėjus mokesčius, gyventojų ekonominė nelygybė sumažėja. Priešingu atveju – regresyvi mokesčių sistema.

Pajamų mokesčio tarifai:Pajamų mokesčio tarifai yra 15 ir 33 procentai. Pajamų mokesčio 15 procentų tarifas taikomas pajamoms iš paskirstytojo pelno, jūrininkų gautoms pajamoms, sportininkų pajamoms, atlikėjų pajamoms, honorarui; gautoms pagal autorinę sutartį pajamoms iš kūrybos; pajamoms, gautoms iš turto nuomos, pardavimo arba kitokio perleidimo nuosavybėn pajamoms; pajamoms, gautoms iš individualios veiklos, jeigu gyventojo sprendimu iš šių pajamų neatimti leidžiami atskaitymai; pensijų išmokoms, gautoms bet kuriuo Lietuvos Respublikos pensijų fondų įstatyme numatytu būdu, išmokoms pagal gyvybės draudimo sutartį, grąžinamoms gyventojo sumokėtoms gyvybės draudimo įmokoms pagal nutrauktą gyvybės draudimo sutartį. Kitoms pajamoms (neišvardintoms Įstatyme) taikomas 33 procentų pajamų mokesčio tarifas. Už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, mokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis.

Mokestinis laikotarpis:Pajamų mokesčio mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų, gautų per nuolatinę bazę Lietuvoje, mokesčio pirmas mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai, kuriais nuolatinė bazė buvo arba turėjo būti įregistruota.

Apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo tvarka: 1. Apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas, iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka atimama: – neapmokestinamosios pajamos;

– pajamos, gautos iš veiklos, kuria verstasi turint verslo liudijimą; – leidžiami atskaitymai, susiję su individualios veiklos pajamų gavimu; – per mokestinį laikotarpį parduoto ar kitaip perleisto nuosavybėn ne individualios veiklos turto įsigijimo kaina ir su šio turto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusios išlaidos, – neapmokestinamasis pajamų dydis ir papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis; – Įstatyme nustatytos nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos išlaidos. 2. Apskaičiuojant nenuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos per nuolatinę bazę apmokestinamąsias pajamas, iš visų per nuolatinę bazę gautų pajamų atimamos neapmokestinamos individualios veiklos, vykdomos per tą nuolatinę bazę, pajamos ir (arba) leidžiami atskaitymai, susiję su tų individualios veiklos, vykdomos per tą nuolatinę bazę, pajamų gavimu. 3. Į nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamas įskaitomos pozityviosios pajamos, t. y. visos kontroliuojamo vieneto, įregistruoto ar kitaip organizuoto valstybėse ar zonose, neįtrauktose į ,,baltąjį sąrašą“, kurį nustato finansų ministras, pajamos arba jų dalis, įskaitomos nuolatinio Lietuvos gyventojo – kontroliuojančiojo asmens pajamas proporcingai šio nuolatinio Lietuvos gyventojo turimų akcijų, balsų arba teisių į kontroliuojamojo vieneto pelną skaičiui.

Administravimas Pagal mokesčio mokėjimo tvarką gyventojo pajamos skirstomos į dvi klases – A ir B. A klasės pajamoms priskiriamos: – iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę bei iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę gautos pajamos, išskyrus nustatytas išimtis; – iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę bei iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę gautos sporto veiklos, atlikėjų veiklos pajamos; – ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija, arba nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje; – iš nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, sporto veiklos pajamos, atlikėjų veiklos pajamos, palūkanos ir honorarai.

B klasės pajamoms priskiriamos visos A klasei nepriskiriamos pajamos. Pajamų mokestį nuo išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą pajamas išmokantys asmenys. Pajamų mokestį nuo pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, šio Įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pats nuolatinis Lietuvos gyventojas arba jo įgaliotas asmuo.

Mokesčio mokėtojai:Pelno mokestį moka apmokestinamieji vienetai: – Lietuvos vienetas – juridinis asmuo, įregistruotas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka; – užsienio vienetas – užsienio valstybės juridinis asmuo ar organizacija, kurių buveinė yra užsienio valstybėje ir kurie įsteigti arba kitokiu būdu organizuoti pagal užsienio valstybės teisės aktus, taip pat bet kuris kitas užsienyje įsteigtas, įkurtas ar kitaip organizuotas apmokestinamasis vienetas.

Mokesčio bazė:Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos. Užsienio vieneto mokesčio bazė yra užsienio vieneto per nuolatines buveines Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdomos veiklos pajamos. Šios pajamos apmokestinamos tuo pačiu būdu kaip Lietuvos vieneto. (Žiūrėti toliau ,,Apmokestinamojo pelno apskaičiavimas“). Užsienio vieneto mokesčio bazė yra ne per nuolatines buveines Lietuvos teritorijoje vykdomos veiklos pajamos, gautos iš Lietuvos Respublikos rezidentų: – palūkanų pajamos; – pajamos iš paskirstytojo pelno; – autorinio atlyginimo, įskaitant atlyginimą už suteiktas gretutines teises, pajamos; – pajamos, gautos kaip atlyginimas už teisę naudotis pramoninės nuosavybės objektu; – atlyginimas už franšizę; – atlyginimas už suteiktą informaciją apie gamybinę, prekybinę ar mokslinę patirtį (know-how); – gautos pajamos už parduotą, kitokiu būdu perleistą nuosavybėn arba išnuomotą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje; – kompensacijų už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą pajamos.

Mokesčio tarifai – Lietuvos vienetų, užsienio vienetų nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 15 procentų mokesčio tarifą.

– Užsienio vieneto pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir kurios gautos ne per jų nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje, apmokestinamos prie pajamų šaltinio taikant 10 procentų mokesčio tarifą. – Dividendai ir kitos pajamos iš paskirstytojo pelno apmokestinamos taikant 15 procentų mokesčio tarifą. – Vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 500 tūkstančių litų, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 13 procentų mokesčio tarifą, išskyrus Įstatyme nustatytus atvejus.

Mokestinis laikotarpis Mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai. Atsižvelgdamas į mokesčio mokėtojo prašymą ir į jo veiklos ypatybes, vietos mokesčio administratorius gali nustatyti kitokį mokestinį laikotarpį su sąlyga, kad tas mokestinis laikotarpis bus lygus 12 mėnesių.

Apmokestinamojo pelno apskaičiavimas Apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną, iš per mokestinį laikotarpį gautų pajamų atimamos neapmokestinamosios pajamos ir atskaitomi leidžiami atskaitymai, įskaitant ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus. Leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti. Prie ribojamo dydžio leidžiamų atskaitymų priskiriamos: – ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudos (nuo 5 iki 33 procentų per metus priklausomai nuo turto grupės), mokesčio apskaičiavimo tikslais leidžiami tiesinis arba dvigubo balanso metodai; – ilgalaikio materialiojo turto eksploatavimo, remonto ir rekonstravimo sąnaudos; – komandiruočių sąnaudos; – reklamos ir reprezentacijos sąnaudos; – beviltiškos skolos; – pensinio, gyvybės draudimo įmokos darbuotojų naudai ir kt.

Pajamos ir atskaitymai turi būti grindžiami dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus ir kitus Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus papildomus rekvizitus.

Neleidžiami atskaitymai, kurie negali būti atskaitomi iš pajamų: – pridėtinės vertės mokestis, mokamas į biudžetą, ir pelno mokestis;

– palūkanos, mokamos už valstybės arba savivaldybės kapitalo naudojimą; – netesybos, į biudžetą ir valstybės fondus sumokėtos baudos, delspinigiai ir kitos sankcijos; – palūkanos ar kitokios išmokos už susijusių asmenų sutartinių įsipareigojimų nevykdymą; – ribojamų dydžių atskaitymų dalis, viršijanti nustatytus dydžius; – nuostoliai tarp susijusių asmenų; – dividendai ar kitaip paskirstytas pelnas ir kt.

Lietuvos vieneto arba nuolatinės buveinės išmokos užsienio vienetams, kurie įregistruoti ar kitaip organizuoti tikslinėse teritorijose, laikomos neleidžiamais atskaitymais, jei trūksta įrodymų, kad šios išmokos yra susijusios su jas išmokančio ir gaunančio vieneto įprastine veikla ir tarp išmokos ir ekonomiškai pagrįstos ūkinės operacijos yra ryšys.

Prie Lietuvos vieneto pajamų priskiriamos ir pozityviosios pajamos – visos kontroliuojamojo vieneto, įregistruoto ar kitaip organizuoto valstybėse, nepaminėtose Finansų ministerijos ,,baltajame sąraše“, pajamos ar jų dalis, įskaitomos į Lietuvos kontroliuojančiojo vieneto pajamas proporcingai Lietuvos vieneto turimų akcijų (dalių, pajų), balsų ar teisių į kontroliuojamojo vieneto pelną skaičiui. Šios nuostatos netaikomos tais atvejais, jeigu kontroliuojamojo užsienio vieneto pajamas sudaro tik kontroliuojančio vieneto išmokos, laikomos neleidžiamais atskaitymais, arba kontroliuojamojo užsienio vieneto pajamos sudaro mažiau kaip 5 procentus kontroliuojančio vieneto pajamų.

Nuostolių perkėlimas Mokestinio laikotarpio nuostolius galima perkelti ne ilgiau kaip penkerius vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, išskyrus atvejus, kai nuostoliai susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Tokius nuostolius galima perkelti ne ilgiau kaip trejus vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, tačiau jie dengiami tik vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo veiklos pajamomis.

Dividendų apmokestinimas Pagal Įstatymą dividendai neturi būti apmokestinami daugiau negu vieną kartą. Visos nuostatos, kurios yra taikomos dividendams, taip pat taikomos ir paskirstytajam pelnui, nors paskirstytasis pelnas ir nėra teisiškai įformintas kaip vieneto dividendai Akcinių bendrovių ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Pagal dalyvavimo išimties principą vieneto gaunami dividendai pelno mokesčiu neapmokestinami, jei dividendai gaunami iš vieneto, kuriame dividendus gaunantis vienetas ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukų, įskaitant dividendų paskirstymo momentą, valdo daugiau kaip 10 procentų balsus suteikiančių akcijų (dalių, pajų).

Vieneto reorganizavimas, perleidimas arba likvidavimas Vienetų reorganizavimo, perleidimo arba likvidavimo apmokestinimo aspektai yra suderinti su Direktyvos 90/434/EEC nuostatomis. Turto vertės padidėjimas, susidaręs Įstatyme išvardintų operacijų metu, nėra apmokestinamas akcininkų arba vienetų lygyje. Jei likviduojamas vienetas paskirsto turtą savo dalyviams, toks paskirstymas yra laikomas to turto pardavimu už to turto tikrąją rinkos kainą, o skirtumas tarp to turto įsigijimo kainos ir pardavimo kainos bus laikomas vieneto turto vertės padidėjimo pajamomis. Likviduojant vienetą, vieneto patirti nuostoliai dėl turto perleidimo laikomi likviduojamo vieneto nuostoliais. Jei Lietuvos vienetas arba pagal Europos Sąjungos valstybės narės įstatymus įsteigtas vienetas gauna kito vieneto akcijų dėl vienetų reorganizavimo ar nuosavybės perleidimo, tai akcijų kainų skirtumas gali būti apmokėtas pinigais, tačiau ne daugiau kaip 10 procentų įsigyjamojo vieneto akcijų nominalios vertės arba, jei nominalios vertės nėra, – apskaičiuotos akcijų tikrosios rinkos kainos.

Kovos su mokesčių vengimu nuostatos:Pozityvios pajamos, atsirandančios dėl Lietuvos vieneto kontroliavimo užsienio kompanijos, yra įtraukiamos į kontroliuojančio Lietuvos vieneto mokesčio bazę. Įstatymas numato specialias naujai įsigyto anksčiau turėto ilgalaikio turto, taip pat nuomos, traktuojamos kaip pardavimas, apmokestinimo sąlygas. Šių nuostatų tikslas kovoti su mokesčių mokėjimo vengimu.

Sandorių kainodara (Transfer pricing) Užsienio jurisdikcijos ilgalaikė patirtis panaudota Lietuvos mokesčių sistemoje: mokesčio administratoriui suteikta teisė koreguoti susijusių vienetų sandoriuose nurodytas kainas, jeigu jos neatitinka tikrosios rinkos kainos, arba perkainoti pajamas arba išmokas. Mokesčių administratorius, nustatydamas tikrąją rinkos kainą, gali taikyti sandorio vertės koregavimo metodus. Šiuos metodus bei jų taikymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija pagal OECD Sandorių kainodaros rekomendacijas tarptautinėms įmonėms ir mokesčių administravimui. Šios nuostatos bus taikomos Lietuvoje nuo 2004 metų.

Pridėtinės vertės mokestis*

Reglamentavimas Europos Sąjungoje Europos Sąjungoje apmokestinimo PVM tvarka yra griežtai reglamentuota, atsižvelgiant į tai, kad šis mokestis, kaip vartojimo mokestis, turi esminės įtakos kuriant vidaus rinką be sienų. Pagrindinis dokumentas, reglamentuojantis apmokestinimo PVM tvarką Europos Sąjungos mastu, yra 1977 m. gegužės 17 d. Šeštoji Tarybos direktyva 77/388/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su apyvartos mokesčiais, suderinimo – bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas apskaičiavimo pagrindas. Ši direktyva reglamentuoja praktiškai visus PVM taikymo aspektus. Tačiau yra keletas direktyvų, reglamentuojančių specifinius dalykus: • importo PVM lengvatų taikymo atvejus ir tvarką – 1978 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva 78/1035/EEB dėl nekomercinio pobūdžio nedidelių prekių siuntų iš trečiųjų šalių atleidimo nuo importo mokesčių bei 1983 m. kovo 28 d. Tarybos direktyva 83/181/EEB dėl Direktyvos 77/388/EEB 14 straipsnio 1 dalies taikymo atleidžiant galutinį tam tikrų prekių importą nuo pridėtinės vertės mokesčio; • PVM grąžinimą užsienio apmokestinamiesiems asmenims – 1979 m. gruodžio 6 d. Aštuntoji Tarybos direktyva 79/1072/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų suderinimo – pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo mokesčio mokėtojams, nuolat negyvenantiems šalies teritorijoje, tvarka bei 1986 m. lapkričio 17 d. Tryliktoji Tarybos direktyva 86/560/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų suderinimo – pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo apmokestinamiems subjektams, kurie nėra įsisteigę Bendrijos teritorijoje, tvarka.

Administracinis PVM administruojančių valstybių narių institucijų bendradarbiavimas yra nustatytas atskiru reglamentu, kuris yra tiesioginio taikymo teisės aktas.

Reglamentavimas Lietuvoje:PVM Lietuvoje pradėtas taikyti nuo 1994 m. gegužės 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymui Nr. I-345. Šis įstatymas galiojo iki 2002 m. birželio 30 dienos. Nuo 2002 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas Nr. IX-751, kuris įgyvendino visas pagrindines Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių apmokestinimą PVM nuostatas, tačiau į įstatymą nebuvo perkelti reikalavimai, kurių taikymas įmanomas tik Lietuvai esant Europos Sąjungos nare ir bendrosios rinkos dalimi.

2004 m. sausio 15 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. IX-1960, kuris įsigaliojo nuo 2004 m. gegužės 1 d. Šis įstatymas galutinai perkėlė Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių apmokestinimo PVM tvarką, nuostatas.

PVM objektas PVM objektas yra šalies teritorijoje už atlygį atliekamas prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, kai šias prekes tiekia ir paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo, vykdydamas savo ekonominę veiklą. PVM objektas taip pat yra prekių įsigijimas už atlygį šalies teritorijoje iš kitos valstybės narės. Importo PVM objektas yra prekių importas, kai prekės laikomos importuotomis šalies teritorijoje.

PVM tarifai Standartinis PVM tarifas yra 18 procentų. Taip pat yra taikomi lengvatiniai 5 ir 9 procentų PVM tarifai. Lengvatinis 5 procentų PVM tarifas taikomas: • keleivių vežimo nustatytais reguliaraus susisiekimo maršrutais, keleivių vežimo keleiviniais traukiniais paslaugoms, bagažo vežimo paslaugoms; • knygoms, laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams; • vaistams (įskaitant veterinarinius) ir kai kurioms medicinos prekėms; • viešbučio tipo ir specialaus apgyvendinimo paslaugoms; • ekologiškai švariems maisto produktams (nuo 2006 m. sausio 1 d.); • šviežiai atšaldytai mėsai ir valgomiems subproduktams (išskyrus naminių paukščių mėsą ir jų valgomus subproduktus); • šviežiai atšaldytai, užšaldytai, giliai užšaldytai naminių paukščių mėsai ir jų valgomiems subproduktams; • žemės ūkio bendrovių ir kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) – žemės ūkio subjektų paslaugoms žemės ūkiui, teikiamoms savo nariams ; • gyvoms, šviežioms ir atšaldytoms žuvims.

Lengvatinis 9 procentų PVM tarifas taikomas gyvenamųjų namų statybos, renovacijos, apšiltinimo paslaugoms, už kurias apmokama valstybės ir savivaldybių biudžetų, valstybės teikiamų lengvatinių kreditų ir valstybės specialiųjų fondų lėšomis.

PVM mokėtojai Registruotis PVM mokėtojais ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą privalo apmokestinamieji asmenys, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas.

Tačiau Lietuvos Respublikos apmokestinamieji asmenys gali nesiregistruoti PVM mokėtojais bei už tiekiamas prekes (išskyrus į kitas valstybes nares tiekiamas naujas transporto priemones) ir (arba) teikiamas paslaugas neskaičiuoti PVM ir nemokėti jo į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) neviršijo 100 tūkst. litų. PVM mokėtojais registruotis privalo apmokestinamieji asmenys, kurie nėra ir neprivalo būti įregistruoti PVM mokėtojais dėl šalies teritorijoje vykdomo prekių tiekimo ar paslaugų teikimo, taip pat juridiniai asmenys, kurie nėra apmokestinamieji asmenys, šalies teritorijoje įsigyjantys prekes iš kitos valstybės narės. Registruotis PVM mokėtoju neprivaloma, jeigu visų įsigytų iš kitų valstybių narių prekių (išskyrus naujas transporto priemones ar akcizais apmokestinamas prekes) vertė (neįskaitant PVM) praėjusiais kalendoriniais metais neviršijo 35 tūkst. litų ir einamaisiais kalendoriniais metais nenumatoma šią ribą viršyti. Taip pat yra numatyta savanoriško registravimosi PVM mokėtojais galimybė tais atvejais, kai minėtos registravimosi ribos neviršijamos.

Kitos nuostatos Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatyme taip pat yra nustatyti atvejai, kai prekių tiekimas, paslaugų teikimas ir prekių įsigijimas iš kitos valstybės narės PVM neapmokestinami, taip pat atvejai, kai importuojamos prekės neapmokestinamos importo PVM, specialių apmokestinimo PVM schemų (kompensacinio PVM tarifo ūkininkams, turizmo paslaugų, naudotų prekių, meno kūrinių, kolekcinių ir antikvarinių daiktų, investicinio aukso bei elektroniniu būdu teikiamų paslaugų) taikymo tvarka ir t.t..

Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatų paaiškinimai Apibendrintus Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo paaiškinimus, suderinusi su Finansų ministerija, teikia ir skelbia Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Šio įstatymo komentarą galima rasti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos interneto puslapyje.

Mokesčių mokėtojai, pageidaujantys gauti konsultacijas dėl PVM mokėjimo ar informaciją dėl Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo bei poįstatyminių teisės aktų taikymo, remiantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis, turėtų kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją.

*šiame puslapyje pateikiama bendra informacija apie apmokestinimą PVM. Detalesnės informacijos siūloma ieškoti Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatyme ir jį įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose (Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų bazė). Nekilnojamojo turto mokestis Pagal Lietuvos Respublikos įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo nuostatas įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokestį moka Lietuvos ir užsienio valstybių juridiniai asmenys už jiems Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, išskyrus žemę, orlaivius ir laivus.

Metinis mokesčio tarifas yra 1 procentas nekilnojamojo turto mokestinės vertės.

Savivaldybių taryboms savo biudžeto sąskaita suteikta teisė sumažinti įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokestį arba visai nuo jo atleisti.

Mokesčius administruojančios institucijos Pagrindinius Lietuvoje galiojančius mokesčius – pridėtinės vertės mokestį, pelno mokestį, gyventojų pajamų mokestį, akcizus, įvairius turto mokesčius – administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija. Valstybinę mokesčių inspekciją sudaro centrinis mokesčio administratorius (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos) ir 10 teritorinių valstybinių mokesčių inspekcijų.

Valstybinės mokesčių inspekcijos veiklą bei mokesčių administravimo procedūras reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo statymas. Lietuvos Respublikos muitinė administruoja muitus ir iš dalies pridėtinės vertės mokestį bei akcizus, kiek tai jai yra pavesta pagal atskirus mokesčių įstatymus. Lietuvos Respublikos muitinė veikia vadovaudamasi Lietuvos Respublikos muitinės įstatymu.

Valstybinė mokesčių inspekcija bei Lietuvos Respublikos muitinė yra institucijos, pavaldžios Lietuvos Respublikos finansų ministerijai. Kartu su Valstybine mokesčių inspekcija mokesčius už valstybinius gamtos išteklius, naftos ir dujų išteklių mokestį, taip pat mokesčius už aplinkos teršimą administruoja ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos.

Valstybinio socialinio draudimo įmokas administruoja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir jos teritoriniai skyriai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba pavaldi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.

Kartu su Valstybine mokesčių inspekcija Kvotinio cukraus gamybos mokestį ir papildomo cukraus gamybos mokestį bei Baltojo cukraus virškvočio mokestį administruoja Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija.