LIETUVOS, LATVIJOS IR ESTIJOS EKONOMINĖS IR SOCIALINĖS RAIDOS PALYGINIMAS

LIETUVOS, LATVIJOS IR ESTIJOS EKONOMINĖS IR SOCIALINĖS RAIDOS PALYGINIMASREFERATAS

KLAIPĖDA, 2007 m.ĮvadasKiekvienai valstybei yra svarbi jos ekonominė ir socialinė padėtis. Visai neseniai buvo pradėta derinti ekonomiką ir socialinius interesus. Visuomenės socialiniai interesai gerėja tvarkant valstybės ekonomiką. Ekonominis augimas stiprina socialinę sanglaudą. Patikima makroekonominė politika yra labai svarbi sudarant stabilias augimo sąlygas. Tačiau jos negalima reguliuoti vien tik rinkos mechanizmais, nerizikuojant, kad bus neigiamų socialinių pasekmių. Socialinė sanglauda taip pat skatina ekonominę plėtrą. Darni visuomenė sudaro palankias sąlygas verslui.Taigi šio darbo tikslas yra palyginti Lietuvos, Latvijos ir Estijos ekonominę ir socialinę raidą.Darbo uždaviniai:1. Palyginti gyventojų skaičių visose trijose Baltijos šalyse, taip pat gyventojų gimstamumą ir mirtingumą bei natūralų gyventojų sumažėjimą;2. Palyginti bendrą vidaus produktą, BVP pokyčius;3. Apžvelgti šių šalių darbo užmokestį ir nedarbo lygį bei palyginti;4. Apžvelgti ir palyginti šalių eksportą ir importą iš ir į ES šalis bei prekybą tarpusavyje;5. Apžvelgti tiesiogines užsienio investicijas.6. Apžvelgti Lietuvos, Latvijos ir Estijos kainų pokyčius.7. Apžvelgti trijų Baltijos valstybių krovinių pakrovimą ir iškrovimą į ir iš laivų.

Dėstymas

GYVENTOJAI

1 lentelė. Gyventojų skaičius, tūkst. 2006 01 01 2007 01 01 Sumažėjimas nuo 2006 iki 2007 mLietuva 3403,3 3384,8 21,5Latvija 2294,6 2281,5 13,1Estija 1345,0 1342,0 3

 Gyventojų skaičius Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje lyginant 2006 m. sausio 1 d. su 2007m. sausio 1 d. labiausiai gyventojų sumažėjo Lietuvoje net 21,5 tūkst. gyventojų, kai Latvijoje sumažėjo beveik per pus mažiau negu Lietuvoje, t.y. 13,1 tūkst., o Estijoje – tik trimis tūkstančių gyventojų. Daugiausia gyventojų iš 3 Baltijos valstybių turi Lietuva – 3384,8 tūkst., tuo metu, kai Latvija turi 2281,5 tūkst. gyventojų, na o Estija turi mažiausiai gyventojų – 1342,0 tūkst. 2 lentelė. Gimė 2006 m. sausio mėn. 2007 m. sausio mėn. PadidėjimasLietuva 2411 2718 307Latvija 1590 1900 310Estija 1147 1295 148

 Gimimas šiose trijose Baltijos šalyse vis dėlto lyginant 2006 m. sausio mėn. su 2007 m. sausio mėn. padidėjo. Latvijoje gimė net 310 daugiau žmonių, Lietuvoje ne ką mažiau negu Latvijoje – 307 žmonėmis daugiau, na o Estijoje – 148 žmonėmis daugiau.

 Tačiau iš viso daugiausia 2007 m. sausio mėn. gimusiųjų buvo Lietuvoje, kaip ir daugiausia gyventojų, taigi gimė 2718 žmonių.3 lentelė. Mirė 2006 m. sausio mėn. 2007 m. sausio mėn. SumažėjimasLietuva 4462 4182 280Latvija 3220 2960 260Estija 1705 1663 42

 Lyginant 2006 m. sausio mėn. su 2007 m. sausio mėn., Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje mirčių skaičius sumažėjo. Didžiausias sumažėjimas buvo Estijoje – 42, o labiausiai mirčių sumažėjimo Lietuvoje net 280, tačiau Latvija ne daug teatsilieka nuo Lietuvos, joje mirčių sumažėjo 260 – čia.  Taigi 2007 m. sausio mėn. Lietuvoje mirė daugiausia gyventojų tai yra 4182, Latvijoje – 2960, o Estijoje 1663 gyventojai. Tačiau reikia atsižvelgti ir į tai, kad Lietuvoje iš šių trijų šalių daugiausia gyventojų turi Lietuva, tai logiška, kad ir gyventojų miršta daugiau, o Estija turi mažiausiai gyventojų, tai joje ir miršta gerokai mažiau gyventojų, negu Lietuvoje.4 lentelė. Natūralus sumažėjimas 2006 m. sausio mėn. 2007 m. sausio mėn. PokytisLietuva -2051 -1464 -587Latvija -1630 -1060 -570Estija -558 -368 -190

 Lyginant 2006 m. sausio mėn. su 2007 sausio mėn. Lietuvos statistikos departamento duomenis galima teigti, jog natūralus didžiausias gyventojų sumažėjimas buvo Lietuvoje -587, Latvijoje ne ką mažiau – tai – 570, o Estijoje natūralus gyventojų sumažėjimas sumažėjo -190. 2007 m. sausio mėn. didžiausias natūralus sumažėjimas buvo Lietuvoje – 1464, panašiai ir Latvijoje -1060, o Estijoje buvo mažiausias natūralus sumažėjimas- 368.  Lietuva turi daugiausia gyventojų, todėl joje miršta ir gimsta daugiausia gyventojų taip pat ir yra didžiausias natūralus gyventojų sumažėjimas, tačiau palyginus mirtis ir natūralų sumažėjimą gauname, kad daugiau žmonių miršta ne sava mirtimi, tai gali būti žmonės žuvę avarijose, buvo nužudyti ar patys nusižudė ir pan. Panaši padėtis yra ir Latvijoje, ir Estijoje, tik tiek kad, jos nėra pirmaujančios tarp žmogžudysčių ir savižudybių skaičiaus. Tai parodo, kad Lietuvai dar reikia gerinti savo socialinę padėtį.

BENDRASIS VIDAUS PRODUKTAS

5 lentelė. 2005 m. BVP, to meto kainomis (mln. eurų) Lietuva Latvija Estija1 ketv. 4267 2658 24742 ketv. 5159 3126 27873 ketv. 5509 3370 28514 ketv. 5686 3732 2948Viso 20621 12886 11061

 Per 2005 m. sukurtas BVP daugiausia išaugo Lietuvoje 20621 mln. eurų, Latvijoje – 12886 mln. eurų, o mažiausiai išaugo Estijoje – 11061 mln. eurų.6 lentelė. 2006 m. BVP, to meto kainomis (mln. eurų) Lietuva Latvija Estija1 ketv. 4934 3284 29152 ketv. 5933 3832 33113 ketv. 6307 4227 33224 ketv. 6573 4681 3526Viso 23746 16024 13074

 Per 2006 m. sukurtas BVP daugiausia išaugo Lietuvoje 23746 mln. eurų, Latvijoje – 16024 mln. eurų, o mažiausiai išaugo Estijoje – 13074 mln. eurų. 2005 lyginant su 2006 metais, daugiau buvo sukurta BVP visose trijose Baltijos valstybėse, vadinasi ekonomika nestovi vietoje, o auga su lig kiekvienais metais. Tačiau Lietuvos BVP yra didžiausias, bet ekonomika Lietuvos ir Latvijos augo beveik vienodai, nes nuo 2005 metų pab. iki 2006 metų pab. BVP buvo sukurta apie 3000 mln. eurų daugiau, o Estijoje apie 2000 mln. eurų daugiau.

1 diagrama. 2005 ir 2006 metų BVP ketvirčių pokyčiai (mln. eurų)

 Iš pateiktos diagramos matome, kad BVP kito. Lietuvoje ir Latvijoje BVP augo lyginant 2005 m. ketvirčius su 2006 m. ketvirčiais. Didžiausias BVP pokytis užfiksuotas Latvijoje lyginant 2005 ir 2006 metų 4 ketvirtį. O Estijoje 3 ketvirtį užfiksuotas BVP pokyčio sumažėjimas lyginant su 2 ketvirčio pokyčiu.

7 lentelė. BVP, tenkantis vienam gyventojui, veikusiu valiutų keitimo kursu (eurais) 2005 m. 2006 m. Palyginimas 2005 m. su 2004 m. ()Lietuva 6040 6996 115,83Latvija 5602 7003 125,01Estija 8217 9732 118,44

 BVP, tenkantis vienam gyventojui, 2005 m. palyginti su ir 2006 m. sparčiausiai augo Latvijoje – 125,01 proc.

DARBO UŽMOKESTIS IR NEDARBO LYGIS

8 lentelė. Darbo užmokestis. Senatvės pensija Lietuva Latvija EstijaMinimalioji mėnesinė alga 2007 vasario mėn., eurų 174 171 230Pokytis, palyginti su 2006 m. vasario mėn., proc. 9,1 33,3 20,0Šalies ūkio darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2006 m. IV ketv., eurų 501 489 653Pokytis, palyginti su 2005 m. IV ketv., proc. 19,1 27,9 17,5Šalies ūkio darbuotojų vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis 2006 m. IV ketv., eurų 375 350 524Vidutinė senatvės pensija 2006 m., IV ketv., eurų 146,9 147,0 225,0Pokytis, palyginti su 2005 m. IV ketv., proc. 13,7 19,2 28,6

 Kaip matyti iš aukščiau pateiktos lentelės duomenų, Lietuvos statistikos departamento paskelbtais duomenimis, 2007 m. vasario 1 dieną minimali mėnesinė alga, perskaičiuota eurais, didžiausia buvo Estijoje – 230 eurų. palyginti su 2006 m. vasario 1 dienos duomenimis, minimali alga mažiausiai didėjo Lietuvoje, daugiausiai – Latvijoje. Šalies ūkio darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2006 m. IV ketv. didžiausias buvo taip pat Estijoje, kuris sudarė 653 eurus, o mažiausias buvo Latvijoje, kuris sudarė 489 eurus. Palyginti su 2006 m. IV ketv. šalies ūkio darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis labiausiai augo Latvijoje -27,9 proc., o mažiausiai – Estijoje, t.y. 17,5 proc. Šalies ūkio darbuotojų vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis 2006 m. IV ketv., taip pat yra didžiausias Estijoje ir sudarė 524 eurus, o Latvijoje buvo mažiausias ir sudarė 350 eurų. Vidutinė senatvės pensija 2006 m., IV ketv. buvo didžiausia Estijoje, t.y. 225 eurai, o mažiausia yra Lietuvoje – 146,9 eurai, tačiau tik 0,1 euru tesiskiria nuo Latvijoje, esančios vidutinės senaties pensijos. 9 lentelė. Nedarbo lygis procentais 2005 m. 2006 m.Lietuva 8,3 5,6 Latvija 8,7 6,8Estija 7,9 5,9

 Pagal pateiktus duomenis, aukščiausias nedarbo lygis buvo užfiksuotas tiek 2005 m., tiek 2006 m. Latvijoje atitinkamai 8,7 proc. ir 6,8 proc., o mažiausias nedarbo lygis 2005 m. buvo Estijoje, 2006 m. – Lietuvoje. 2005 m. palyginti su 2006 m. nedarbo lygis labiausiai sumažėjo Lietuvoje – 2,7 procentinio punkto.

10 lentelė. Nedarbo lygis vyrų ir moterų aspektu Vyrai Moterys 2005 m. 2006 m. 2005 m. 2006 m.Lietuva 8,2 5,8 8,3 5,4Latvija 9,0 7,2 8,4 6,4Estija 8,8 6,2 7,1 5,6

 Iš lentelėje pateiktų duomenų matome, kad 2005 m. vyrų ir moterų nedarbo lygis buvo didžiausias Latvijoje, tačiau tarp jų daugiau bedarbių buvo vyrų, net 9,0 proc., panaši situacija ir Estijoje. Tačiau Lietuvoje nedarbo lygis pasiskirstė maždaug tolygiai tarp vyrų ir moterų, bet vis dėl to moterų buvo 0,1 procentinio punkto daugiau bedarbių. Tačiau 2006 m., be išimties, visose trijose Baltijos šalyse vyrų bedarbių buvo daugiau, negu moterų. Daugiausia vyrų bedarbių 2005m. ir 2006 m. buvo Latvijoje, o mažiausia vyrų bedarbių buvo Lietuvoje. Daugiausia moterų bedarbių 2005 m. ir 2006 m. buvo, taip pat kaip ir vyrų, Latvijoje, o mažiausia 2005 m. – Estijoje, o jau 2006 m. – Lietuvoje. Taigi galime daryti išvadą, kad moterų dirbančių ir darančių karjerą vis daugėja.

UŽSIENIO PREKYBA

 Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje 2007 m. sausio mėn. eksportuota 903,3 mln. eurų vertės prekių, o į Lietuvą importuota prekių, kurių vertė 1225,6 mln. eurų. Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 322,3 mln. eurų Latvijos statistikos duomenimis, Latvijoje 2007 m. sausio mėn. eksportuota 377,1 mln. eurų vertės prekių, o į Latviją importuota prekių, kurių vertė 791,2 mln. eurų. Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 414,1 mln. eurų. Estijos statistikos duomenimis, Estijoje 2007 m. sausio mėn. eksportuota 594,0 mln. eurų vertės prekių, o į Estiją importuota prekių, kurių vertė 802,7 mln. eurų. Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 208,7 mln. eurų.11 lentelė. Eksportas Baltijos valstybėse 2007 m. sausio mėn. Lietuva Latvija Estija1. Eksportas, mln., eurų 903,3 377,1 594,02. Į ES šalis, mln., eurų 623,0 293,0 383,63. Procentas nuo bendro kiekio 69,0 77,7 64,64. Į Lietuvą, mln., eurų – 54,9 27,55. Procentas nuo bendro kiekio – 14,6 4,66. Į Latviją, mln., eurų 110,1 – 61,47. Procentas nuo bendro kiekio 12,2 – 10,38. Į Estiją, mln., eurų 50,7 52,1 –9. Procentas nuo bendro kiekio 5,6 13,8 – Tarp trijų Baltijos valstybių aktyviausiai su Europos Sąjunga prekiauja Latvija. Per 2007 m. sausio mėn. Latvijos eksportas į ES šalis eksporto struktūroje sudarė 77,7 proc, Estijos – 64,6 proc., o Lietuvos – 69 proc.

2 diagrama. Eksportas Baltijos valstybėse tarpusavyje 2007 m. sausio mėn.(mln., eurų)

 Statistikos duomenimis, tarp trijų Baltijos valstybių aktyviausiai su Lietuva ir Latvija prekiauja Estija, Estijos į Lietuvą eksportas sudarė 27,5 mln. eurų, o į Latviją – 64,6 mln. eurų. Tačiau nedaug nuo jos atsilieka ir Lietuva. Lietuvos eksportas į Latviją sudarė 110,1 mln. eurų, o į Estiją – 61,4 mln. eurų.

12 lentelė. Importas Baltijos valstybėse 2007 m. sausio mėn. Lietuva Latvija Estija1. Importas, mln., eurų 1225,6 791,2 802,72. Iš ES šalis, mln., eurų 787,7 593,6 570,83. Procentas nuo bendro kiekio 64,3 75,0 71,14. Iš Lietuvos, mln., eurų – 109,4 45,15. Procentas nuo bendro kiekio – 13,8 5,66. Iš Latvijos, mln., eurų 63,6 – 51,07. Procentas nuo bendro kiekio 5,2 – 6,48. Iš Estijos, mln., eurų 36,1 60,8 –9. Procentas nuo bendro kiekio 2,9 7,7 –

 Tarp trijų Baltijos valstybių aktyviausiai importuoja iš Europos Sąjunga Latvija. Per 2007 m. sausio mėn. Latvijos importas iš ES šalių importo struktūroje sudarė 75,0 proc, Estijos – 71,1 proc., o Lietuvos – 64,3 proc.

3 diagrama. Importas Baltijos valstybėse tarpusavyje 2006 m. (mln., eurų)

 Tarp trijų Baltijos valstybių daugiausia importuojama iš Latvijos ir Lietuvos, iš Latvijos daugiausia į Lietuvą importuojama 63,6 mln. eurų, o iš Lietuvos į Latviją net 109,4 mln. eurų.  Taigi iš Lietuvos ir Latvijos importo ir eksporto matome, kad šios dvi šalys palaiko ypač gerus prekybinius santykius.

UŽSIENIO INVESTICIJOS4 diagrama. Tiesioginės užsienio investicijos Baltijos valstybėse 2005 ir 2006 m. III ketv., pabaigoje (mln., eurų)

 Iš trijų Baltijos valstybių didžiausias investicijų srautas tiek 2005, tiek 2006 metais passiekė Estiją, kažkiek mažesnis Lietuvą ir mažiausias Latviją. Lietuvos, Latvijos ir Estijos pateiktais statistiniais duomenimis, 2006 m. III ketv., pabaigoje Estijoje tiesioginių investicijų srautas sudarė 11772,8 mln. eurų, Lietuvoje – 7236,9 mln. eurų ir Latvijoje – 5178,7 mln. eurų. Tiesioginių užsienio investicijų 2005 m. III ketv. pabaigoje, paskaičiuotų vienam šalies gyventojui, daugiausiai teko Estijoje – 8755 eurų, po to seka Latvija, kuriai teko 2265 eurų, o mažiausiai tenka Lietuvai, t.y. 2135 eurų. Lyginant 2005 m. III ketv. pabaigą su 2006 m. III ketv. pabaiga, tai Lietuvoje užsienio investicijos nežymiai sumažėjo, t.y. 152,4 mln. eurų, o Latvijoje žymiai padidėjo net 1295.1 mln. eurų, Estijoje tiesioginių investicijų srautas taip pat padidėjo, tačiau ne tiek daug kaip Latvijoje, jis padidėjo 986,9 mln. eurų.KAINŲ POKYČIAI

Vartojimo prekių ir paslaugų 2007 m. vasario mėn. su 2006 m. vasario mėn. pokytis (proc.) Lietuva Latvija EstijaMaisto produktų ir nealkoholinių gėrimų 8.7 9.1 6.9Alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių 3.4 7.7 3.2Drabužių ir avalynės -4.7 -0.4 1.6Būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro 10.5 14.6 14.8Būsto apstatymo, namų apyvokos įrangos ir kasdieninės būsto priežiūros 1.7 4.3 2.8Sveikatos priežiūros 6.3 6.7 6.5Transporto -1.4 4.8 -1.4Ryšių -1.7 -5.3 -2.2Poilsio ir kultūros 0.2 2.5 2.9Švietimo 2.6 11.3 6.2Viešbučių, kavinių ir retoranų 7.3 14.5 6.3Įvairių prekių ir paslaugų 4.8 9.8 1.2

 Labiausiai pakito tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje, tiek Estijoje būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro kainos.  Lietuvoje beveik nekito poilsio ir kultūros kainos. Jos pakito tik 0,2 proc. O sumažėjo tai drabužių ir avalynės kainos.

 Latvijoje beveik nekito drabužių ir avalynės kainos, t.y. jos sumažėjo 0,4 proc. O labiausiai sumažėjo ryšių paslaugų kainos net 5,3 proc. Estijoje taip pat ,kaip ir Latvijoje, labiausiai sumažėjo ryšių paslaugų kainos 2,2 proc.

TRANSPORTASPakrauta ir iškrauta krovinių į jūrų laivus ir iš jų, tūkst. t. Lietuva Latvija Estija2006 m. vasario mėn. 1846,1 4523,5 3347,02007 m. vasario mėn. 2247,1 4700,6 4410,0Pirmą kartą šalyje įregistruotų automobilių skaičius 2006 m. vasario mėn. 12389 5266 43892007 m. vasario mėn. 13149 7814 5092

 Visos trys šalys yra prie Baltijos Jūros, taigi jos pakrauna ir iškrauna krovinius į laivus ir iš jų. Lietuva palyginti su Latvija ir Estija per mėnesį iškrauna ir pakrauna mažiausiai krovinių. Ji 2007m. vasario mėn. pakrovė ir iškrovė į laivus ir iš jų 2247,1 tūkst. tonų, o daugiausiai pakrovė ir iškrovė Latvija net 4700,6 tūkst. tonų, nedaug atsilieka ir Estija, kuri pakrovė ir iškrovė į laivus ir iš jų 4410,0 tūkst. tonų krovinių. Įdomūs statistiniai duomenys, kurie buvo atlikti pirmą kartą, tai yra įregistruotų automobilių skaičius. Iš duotų duomenų matyti, kad įregistruotų automobilių daugiausiai yra Lietuvoje, o mažiausiai Estijoje. 2007 m. vasario mėnesį Lietuvoje buvo užregistruoti 13149 automobiliai, Latvijoje – 7814, o Estijoje – 5092. 2007 m. vasario mėnesį visose trijose Baltijos valstybėse buvo užregistruota daugiau automobilių, nei 2006 m. vasario mėnesį. Galima daryti išvadą, kad su lig kiekvienais metais automobilių skaičius auga.

Išvados

Palyginus Lietuvos, Latvijos ir Estijos ekonominę ir socialinę padėtį, t.y. palyginus, kai kuriuos šalių ekonomiką ir socialinę padėtį nusakančius rodiklius galima daryti tokias išvadas:Lietuva turi daugiausia gyventojų iš trijų Baltijos valstybių, todėl joje miršta ir gimsta daugiausia gyventojų taip pat ir yra didžiausias natūralus gyventojų sumažėjimas, tačiau palyginus mirtis ir natūralų sumažėjimą gauname, kad daugiau žmonių miršta ne sava mirtimi, tai gali būti žmonės žuvę avarijose, buvo nužudyti ar patys nusižudė ir pan. Panaši padėtis yra ir Latvijoje, ir Estijoje, tik tiek kad, jos nėra pirmaujančios tarp žmogžudysčių ir savižudybių skaičiaus, kaip Lietuva. Tai parodo, kad Lietuvai dar reikia gerinti savo socialinę padėtį.

Bendrasis vidaus produktas (BVP) yra vienas iš rodiklių parodančių tam tikros teritorijos ekonomikos dydį. Bendrasis vidaus produktas yra apibrėžiamas kaip galutinė prekių ir paslaugų sukurtų šalyje rinkos vertė per tam tikrą laiko tarpą. Per 2006 m. sukurtas BVP daugiausia išaugo Lietuvoje, kuris sudarė 23746 mln. eurų, Latvijoje – 16024 mln. eurų, o mažiausiai Estijoje – 13074 mln. eurų. Didžiausias BVP pokytis užfiksuotas Latvijoje lyginant 2005 ir 2006 metų 4 ketvirtį. 2007 m. vasario mėn. minimali mėnesinė alga, perskaičiuota eurais, didžiausia buvo Estijoje – 230 eurų, t.y. 794,14 Lt, palyginti su 2006 m. vasario 1 dienos duomenimis, minimali alga mažiausiai didėjo Lietuvoje, daugiausiai – Latvijoje. Senatvės pensija 2006 m., IV ketv. buvo didžiausia Estijoje, t.y. 225 eurai, o mažiausia yra Lietuvoje – 146,9 eurai, tačiau tik 0,1 euru tesiskiria nuo Latvijoje, esančios vidutinės senaties pensijos. Aukščiausias nedarbo lygis buvo užfiksuotas tiek 2005 m., tiek 2006 m. Latvijoje atitinkamai 8,7 proc. ir 6,8 proc., o mažiausias nedarbo lygis 2005 m. buvo Estijoje, 2006 m. – Lietuvoje. 2005 m. palyginti su 2006 m. nedarbo lygis labiausiai sumažėjo Lietuvoje – 2,7 procentinio punkto. Lietuvoje nedarbo lygio sumažėjimą lėmė didėjanti jaunimo migracija. 2006 m., be išimties, visose trijose Baltijos šalyse vyrų bedarbių buvo daugiau, negu moterų. Daugiausia vyrų bedarbių 2005m. ir 2006 m. buvo Latvijoje, o mažiausia vyrų bedarbių buvo Lietuvoje. Daugiausia moterų bedarbių 2005 m. ir 2006 m. buvo Latvijoje, o mažiausia 2005 m. – Estijoje, o jau 2006 m. – Lietuvoje. Taigi galime daryti išvadą, kad moterų dirbančių ir darančių karjerą vis daugėja.Tarp trijų Baltijos valstybių aktyviausiai su Europos Sąjunga prekiauja Latvija. Per 2007 m. sausio mėn. Latvijos eksportas į ES šalis eksporto struktūroje sudarė 77,7 proc, Estijos – 64,6 proc., o Lietuvos – 69 proc., o tarp trijų Baltijos valstybių aktyviausiai su Lietuva ir Latvija prekiauja Estija, Estijos į Lietuvą eksportas sudarė 27,5 mln. eurų, o į Latviją – 64,6 mln. eurų. Tačiau nedaug nuo jos atsilieka ir Lietuva. Lietuvos eksportas į Latviją sudarė 110,1 mln. eurų, o į Estiją – 61,4 mln. eurų.
Tarp trijų Baltijos valstybių aktyviausiai importuoja iš Europos Sąjunga Latvija. Per 2007 m. sausio mėn. Latvijos importas iš ES šalių importo struktūroje sudarė 75,0 proc, Estijos – 71,1 proc., o Lietuvos – 64,3 proc.,o tarp šių valstybių daugiausia importuojama iš Latvijos ir Lietuvos, iš Latvijos daugiausia į Lietuvą importuojama 63,6 mln. eurų, o iš Lietuvos į Latviją net 109,4 mln. eurų. Iš trijų Baltijos valstybių didžiausias investicijų srautas tiek 2004, tiek 2005 metais passiekė Estiją, kažkiek mažesnis Lietuvą ir mažiausias Latviją. Daugiausiai į visas šalis investavo Švedijos ir Danijos investuotojai.Lyginant 2007 m. vasario mėn. visas vartojimo prekių ir paslaugų kainas su 2006 m. vasario mėn. labiausiai pakito tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje, tiek Estijoje būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro kainos. Visos trys šalys yra prie Baltijos Jūros, taigi jos pakrauna ir iškrauna krovinius į laivus ir iš jų. Lietuva palyginti su Latvija ir Estija per mėnesį iškrauna ir pakrauna mažiausiai krovinių. Ji 2007 m. vasario mėn. pakrovė ir iškrovė į laivus ir iš jų 2247,1 tūkst. tonų, o daugiausiai pakrovė ir iškrovė Latvija net 4700,6 tūkst. tonų, nedaug atsilieka ir Estija, kuri pakrovė ir iškrovė į laivus ir iš jų 4410,0 tūkst. tonų krovinių.Taigi, šios Baltijos šalys: Lietuva, Latvija ir Estija dar gali daug tobulėti. Kaip ir kiekviena valstybė jos taip pat turi siekti ekonominės ir socialinės gerovės savo valstybei ir joje gyvenantiems piliečiams.

Literatūra:1. Lietuvos statistikos departamento duomenys. Paieškos per www.google.lt failas .