STATISTINIŲ DUOMENŲ ANALIZĖ 3Užsienio prekybos esmė 3Užsienio prekybos priežastys 4Importo motyvai 5Importo ir eksporto statistinis tyrimas 5UŽDAVINYS 8IŠVADOS 12LITERATŪRA 13STATISTINIŲ DUOMENŲ ANALIZĖKiekviena valstybė suinteresuota, kad jos šalies ekonomika būtų kuo labiau išvystyta ir subalansuota. Svarbią šalies ekonomikos struktūros dalį sudaro jos ūkio tarptautiniai ekonominiai ryšiai. Jie didele dalimi lemia ūkio proporcijas ir jų gerinimo galimybes, racionalų šalies išteklių naudojimą, šalies gyventojų gerovę. Tarptautiniai ekonominiai ryšiai įgyvendinami per tarptautinę komercinę veiklą. Tai verslo veiklos sfera, reikalaujanti ypatingų teorinių ir praktinių žinių. Tarptautinė komercinė veikla paprastai nusakoma vienu terminu – tai užsienio prekyba. Užsienio prekyba yra labai sudėtingas procesas, kurio efektyvumą lemia daugelis mikro ir makro veiksnių. Plačiąją prasme užsienio prekybą sudaro dvi dalys:1. eksportas, apimantis viską, kas komerciniu pagrindu išvežama iš šalies į užsienį;2. importas, apimantis viską, kas komerciniu pagrindu iš užsienio įvežama į šalį.Vykstant tarptautiniams mainams, šalys aprūpina pasaulinį ūkį tomis prekėmis, kurių gamyba šalies viduje palyginti pigi. Šalys importuoja tokią produkciją ar paslaugas, kurių gamyba šalyje būtų žymiai brangesnė, negu jos įsigijimas pasaulinėje rinkoje. Vadinasi kiekviena šalis specializuojasi gaminti tai, kas jai efektyviau.Jeigu kurios nors valstybės eksportuojamų prekių kainos pasaulinėje rinkoje didėja, palyginti su tos pačios šalies importuojamų prekių kainomis, vadinasi, didėja šalies galimybės už eksportuojamos prekės vienetą įsigyti daugiau importuojamų prekių. Taigi valstybė iš užsienio prekybos gauna atitinkamai didesnę naudą. Taip pat šalis gali gauti naudą ir didindama gamybos efektyvumą, eksporto apimtį bei mažindama kainas.Eksporto būtinumą sąlygoja importas. Jei atitinkama šalis savo poreikiams tenkinti importuoja užsienio prekes ar paslaugas, tai ji būtinai turi ir eksportuoti. Šią situaciją atspindi prekybos balansas – skirtumas tarp šalies eksporto ir importo bendrų apimčių per tam tikrą laikotarpį.
Ūkio statistika yra pagrindinė priemonė planuojant ekonominę politiką, analizuojant verslo tendencijas, todėl nuolat didėja šios statistikos paklausa.Užsienio prekybos esmėUžsienio prekyba – tai pardavimo ir pirkimo procesas, vykstantis įvairiose šalyse tarppardavėjų, pirkėjų ir tarpininkų, tai tarptautiniai ekonominiai ryšiai, kurie yra įgyvendinami per tarptautinę komercinę veiklą, reikalaujančią ypatingų teorinių ir praktinių žinių, susijusių su tarptautinių komercinių operacijų organizavimu ir technika. Nuo to priklauso materialinių gėrybių ir įvairiausių paslaugų tarptautiniai mainai. Kad jie vyktų, būtina atlikti tarpusavyje susijusius veiksmus: rasti pirkėją; sudaryti su juo sandorio sutartį, kurioje numatomos visos tarptautinių komercinių mainų sąlygos; įvykdyti sandorį, t.y. atlikti visus veiksmus, leidžiančius realiai įgyvendinti sandorio sutartyje numatytas sąlygas.Nurodyti veiksmai yra komercinio pobūdžio, o mainų operacijos yra komercinės operacijos. Iš esmės tai vadybinė veikla, apimanti planavimą, organizavimą ir kontrolę. Čia galioja bendrieji vadybos principai. Kadangi komercinės operacijos vyksta su užsienio partneriais, susiformuoja specifiniai veiklos bruožai, kurie vadinami įmonės tarptautine veikla. Ji skirta vykdyti įmonės eksporto ir importo operacijoms, valdyti tarptautinių įmonių kūrimą, gamybą, investicijas, pagamintos produkcijos realizavimą užsienyje ir pan.Užsienio prekybos priežastysDaugelyje literatūros šaltinių užsienio prekybos priežastys nagrinėjamos, išskiriant makro ir mikro aspektus. Makroekonominis aspektas svarbus visų pirma tada, kai kalbama apie teisinės prekybos sutarties sudarymą. Tarpvalstybinės sutartys pasirašomos, siekiant liberalizuoti tarptautinę prekybą, skatinti šalių bendradarbiavimą. Lietuvos Respublikos pasirašytos tarpvalstybinės sutartys gali būti suskirstytos į dvi pagrindines grupes: laisvosios prekybos sutartys. Prekiaujant su šalimis, su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi laisvosios prekybos sutartis, taikomas abipusis palankiausias tarptautinės prekybos režimas (preferenciniai importo muitai – mažiausi arba nuliniai). Tokias sutartis Lietuva yra pasirašiusi su ES šalimis (nuo 1995.01.01), ELPA šalimis (nuo 1997.01.01), Čekija, Estija, Latvija, Lenkija, Slovakija, Slovėnija, Turkija, Ukraina, Vengrija.; sutartys, numatančios didžiausio palankumo tarptautinėje prekyboje statusą. Prekiaujant su šalimis, kurioms galioja didžiausio palankumo prekyboje statusas, taikomi abipusiai konvenciniai importo muitai, kurie yra didesni už preferencinius. Lietuvos Respublika suteikia didžiausio palankumo prekyboje statusą šioms šalims – visoms PPO narėms (nuo 2001.05.31), Baltarusijai, Kazachstanui, Kinijai, Rusijai, Uzbekistanui, Vietnamui.Importo motyvaiKaip vieną iš importo motyvų galima nurodyti prekių ir gamybos veiksnių trūkumą šalyje: Gamybos veiksnių trūkumas. Gamybos veiksnių, prie kurių priskiriamas ir klimatas, trūkumas sąlygoja nepakankamą tam tikrų prekių gamybą. Tą patį galima pasakyti apie tam tikras naudingąsias iškasenas – varį, naftą ar uraną – kurios išgaunamos tik kai kuriose šalyse. Taigi importas įgalina įsigyti prekes, kurių šalies viduje arba iš viso nėra, arba prekes, kurių gamybai šalis neturi reikalingų veiksnių. Prekių trūkumas. Trūkumo aspektas apima ir tas prekes, kurių šalies viduje gali būti pasiūlyta nepakankamai arba nepakankamos kokybės. Produktų (prekių) įvairovė. Importas vyksta ir tuomet, kai užsienyje egzistuoja produkto skirtumai, pavyzdžiui automobilių sektorius. Lietuvoje nėra įmonių, gaminančių automobilius, tačiau daugelyje šalių, kur tokios įmonės veikia, parduodami ir importuoti automobiliai, pvz., prancūziški automobiliai importuojami į Vokietiją ir atvirkščiai. Tai pat mada, kosmetika, ir elektronika, daugybė plataus vartojimo prekių – tai sritys, kur produktų skirtumai skatina importą. Žinoma, analogiški argumentai tinka ir aiškinant užsienio paklausos šalies viduje gaminamoms eksportuojamoms prekėms motyvus. Kaštų ir kainų skirtumai. Importo motyvas gali būti užsienio gamintojų kaštų ir kainų pranašumai. Santykiniai kaštų pranašumai gali būti susiję su: Oligopoline gamintojų struktūra. Tai įgalina ilgiau išsaugoti „know-how“ pranašumus, vykdyti agresyvią kainų politiką. Valstybės parama. Pvz., kai subsidijuojamas eksportas.Importo ir eksporto statistinis tyrimas1 lentelėLietuvos importas ir eksportas 2003 – 2007 metais (vidutinis metinis skaičius, mln. Lt.)(Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas)Metai 2003 2004 2005 2006 2007Importas 27087,6 34096,0 42974,6 53073,2 55713,4Eksportas 20294,9 25728,0 32807,3 38810,9 39571,31 lentelėje matome, kaip eksportas ir importas kito per 2003-2007 metus. Pagal 1 lentelėje pateiktus duomenis grafiškai pavaizduota kito importas ir eksportas.
1 pav. Importas ir eksportas, mln. Lt(Šaltinis: autorių sudarytas, remiantis 1 lentelė)
Analizuojant eksportą ir importą kartu pastebėsime, kad kiekvienais metais tiek importas, tiek eksportas tik auga. Manoma, kad 2004 metais ypatingą augimą lėmė įstojimas į Europos Sąjungą. Tačiau lyginant atskirai importas per 2003-2007 metus viršijo eksportą.Klasifikuojant pagal makroekonomikos kategorijas pastebėsime (2 lentelė), kokios prekės labiau importuojamo, o kokios – mažiau.2 lentelėImportas pagal makroekonomikos kategorijų klasifikatorių 2003-2007 metais (%)(Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas) 2003 2004 2005 2006 2007Investicinės prekės 19,9 17,9 15,9 16,7 17,4Tarpinio vartojimo prekės 55,8 58,6 61,2 58,5 54,9Vartojimo prekės 17,6 17,8 17,2 17,8 19,6Benzinas 0,0 0,0 0,1 0,3 0,1Lengvieji automobiliai 6,0 5,0 5,2 6,5 7,8Kiti 0,7 0,7 0,4 0,2 0,3
Statistikos departamento duomenimis 2007 m. sausio – rugsėjo mėn. eksportuota 32,2 mlrd. Lt vertės prekių, importuotų prekių vertė 45 mlrd. Lt. 2007 m. sausio – rugsėjo mėn., palyginti su 2006 m. sausio – rugsėjo mėn., eksportas ir importas padidėjo atitinkamai 10 ir 14,9 proc. Importui lenkiant eksportą pagal augimo tempą 2007 m. sausio – rugsėjo mėn. Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 12,8 mlrd. Lt ir buvo 29,1 proc. didesnis nei 2006 m. tuo pačiu laikotarpiu.Svarbiausiu importo partneriu 2007 m. sausio-gruodžio mėn. buvo Rusija – 11070,6mln. Lt (Lietuvos importe sudaro 18,1 proc.). Importas iš Vokietijos 2007 m. sausio – gruodžio mėn. sudarė 9108,4 mln. Lt arba 14,9 proc viso importo. Trečia pagal importo dydį yra Lenkija –6479,3 mln. Lt (10,6 proc. Importo).2007 m. Iš ES valstybių į Lietuvą importuotų prekių dalis sudarė 68,1 proc. Bendro Lietuvos importo. Iš NVS šalių importuotų prekių dalis sudarė 22,1 proc. Iš ELPA šalių importo vertė buvo 1 proc. Importo iš kitų šalių vertė per minėtą laikotarpį sudarė 8,8 proc.3 lentelėImportas pagal prekių skyrius 2007 metais(Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas)Eil. Nr. Prekių grupės Importas Mln. Lt Proc.1. Iš viso 60987,4 1002. Mineraliniai produktai 10549,1 17,33. Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 10695,6 17,5
4. Transporto priemonės 9981,4 16,45. Chemijos pramonės produkcija 5920,5 9,76. Netaurieji metalai ir jų dirbiniai 4781,4 7,87. Kita produkcija 19059,4 31,3Pagal prekių skyrius didžiausią importo dalį sudarė mineraliniai produktai, mašinos ir mechaniniai bei elektros įrenginiai, transporto priemonės ir įrenginiai, chemijos pramonės ir jos šakų produkcija, netaurieji metalai ir jų dirbiniai.
2 pav. Prekių importo struktūra pagal prekių skyrius(Šaltinis: autorių sudarytas, remiantis 3 lentelė)UŽDAVINYSDvi šalys – Lenkija ir Italija gamina dvi prekes –grudus ir vyną. Kiekvienos prekės vienetui pagaminti skirtingose šalyse sunaudojami tokie darbo kiekiai. ( žm./val.)
Grudai VynasLenkija 6 3Italija 1 1
Galime spręsti, kad Lenkijos darbo sąnaudos didesnės gaminant grudus, o Italijos darbo sąnaudos didesnės gaminant vyną. Toliau mums svarbu sužinoti, kuri šalis turi santykinį pranašumą gaminant kokį produktą. Darbo našumų santykis gaminant skirtingas prekes yra – 6/3 ir 1/1. Šis santykis parodo prekių alternatyviuosius kaštus, t.y. kiek reikia paaukoti (atsisakyti) vienos prekės norint pagaminti papildomą vienetą kitos prekės. Grudų alternatyvieji kaštai Lenkijoje yra 2 (6/3) tonos vyno. Vadinasi, norint pagaminti papildomą toną grudų reikia atsisakyti 2 tonų vyno. Vyno alternatyvieji kaštai Lenkijoje yra 1/2 (3/6) tonos grudų. Vadinasi, norint pagaminti papildomą toną vyno reikia atsisakyti 0,5 tonos grudų.Italijoje situacija yra kitokia. Grudų alternatyvieji kaštai Italijoje yra 1 (1/1) tona vyno. Vadinasi, norint pagaminti papildomą toną grudų reikia atsisakyti 1 tonos vyno.Vyno alternatyvieji kaštai Italijoje 1 (1/1) tona grudų. Vadinasi norint pagaminti papildomą toną vyno reikia atsisakyti 1 tonos grudų.Kadangi Italijoje grudų alternatyvieji kaštai yra mažesni negu Lenkijoje (1<2), tai Italija turi lyginamąjį pranašumą grudų gamyboje. Italija turi specializuotis grudų gamyboje, bei juos eksportuoti į Lenkiją. Tuo tarpu vyno alternatyvieji kaštai Lenkijoje yra mažesni nei Italijoje (1/2<1), todėl Lenkija turi lyginamąjį pranašumą vyno gamyboje. Lenkija turi specializuotis vyno gamyboje ir eksportuoti juos į Italiją.Tarkime, jog Lenkija palaipsniu pradeda mažinti grudų gamybą ir išlaisvintą darbo jėgą panaudoti vyno gamyboje. Papildomai pagamintas vynas yra siunčiamas į Italija, savo ruožtu Italija mažina vyno gamyba ir išlaisvintą darbo jėgą panaudoja papildomų grudų gamybai, kuri siunčia į Lenkiją. Kas atsitiks?
Lenkijai sumažinus grudų gamybą 1 tona, bus išlaisvinti 6 darbo vienetai, kurie galės pagaminti 2 papildomas tonas vyno. Jeigu šis vynas bus pasiųstas į Italiją, tai jis leis vyno gamybą Italijoje sumažinti 2 tonomis ir tokių būdu išlaisvinti 2 darbo vienetus. Tačiau Italijoje reikalingas tik vienas darbo vienetas pagaminti vienai tonai grudų ir tokiu būdu atstatyti jų gamybos sumažinimą Lenkijoje. Lieka laisvas vienas itališko darbo vienetas, kuris gali būti panauduotas papildomų grudų ar vyno gamyboje. Kokios bus tokios gamybos išteklių perskirstymo iš vienos šakos į kitą ir užsienio prekybos šiomis prekėmis pasekmės: Grudai (t) Vynas (t)Lenkija -1 +2Italija 1+1 -2 +1 0Taigi, pasauliui bus geriausia, kai Lenkija gamins vien vyną, o Italija – vien grudus ir šiomis prekėmis keisis. Tada pasaulyje darbo ištekliai bus panaudoti efektyviausiai, nes pasaulyje bus galima pagaminti po papildomą vienetą grudų ir vyno. Taigi laisva prekyba leidžia pranašumą realizuoti praktikoje.Sakykime, kad Lenkija turi 900 vnt. darbo jėgos, o Italija – 500 vnt. Dabar nubraižysime abiejų šalių gamybos galimybių ribas (GGR). Jos pateiktos 3 pav.Vynas, t Lenkija Vynas, t Italija 500 D
300 A 250 F C 150 B Grudai, t E Grudai, t 0 75 150 0 250 500
2 pav. Lenkijos ir Italijos gamybos galimybių ribos.
Jeigu Lenkija visa darbo jėgą panaudos grudų gamyboje, ji jų pagamins 150 tonų, jei vyno – 300 tonų. Įvairius galimus gamybos variantus esamų resursų ribose parodo įstriža linija, kuri yra vadinama Lenkijos gamybos galimybių riba (GGR). Ji parodo kokį kiekį prekių šalis gali pagaminti su turimais ištekliais ir esant pilnam jų panaudojimui. Visi ant jos esantys gamybos variantai yra efektyvū…s.Jeigu Italija visa darbo jėgą panaudos grudų gamyboje, ji jų pagamins 500 tonų, jei vyno – taip pat 500 tonų. Įvairius galimus gamybos variantus esamų resursų ribose parodo įstriža linija, kuri yra vadinama Italijos gamybos galimybių riba (GGR). Ji parodo kokį kiekį prekių šalis gali pagaminti su turimais ištekliais ir esant pilnam jų panaudojimui. Visi ant jos esantys gamybos variantai yra efektyvūs.
GGR kreivės nuotolis nuo kampo priklauso nuo turimų darbo jėgos išteklių ir jų panaudojimo efektyvumo (darbo našumo). Tuo tarpu linijos pasvirimo laipsnis priklauso nuo lyginamojo pranašumo proporcijų. Italijoje tonos grudų alternatyvieji kaštai yra lygūs 1 tonai vyno. Šie alternatyvūs kaštai atsispindi GGR kreivės nuolydyje, kuris yra OD / OE = 500 / 500 = 1. Tuo tarpu Lenkijoje tonos grudų alternatyvieji kaštai yra 2 tonos vyno. Grafiškai tai rodo GGR kreivės nuolydis, kuris lygus OA / OB = 300 / 150 = 2.Kaip matome Italijos GGR kreivė du kartus statesnė nei Lenkijos.Dabar pasirinkime šalies vartojimo tašką C, kai nėra tarptautinės prekybos. Taigi, Lenkijoje bus pagaminama ir suvartojama 75 tonų grudų ir 150 tonų vyno. O Italijoje 250 tonų grudų ir 250 tonų vyno.Panagrinėsime kodėl šalys turėtų gaminti pagal lyginamąjį pranašumą. Tuo tikslų pavaizduosime pasaulio GGR kreivės, kai gaminama pagal lyginamąjį pranašumą ir atvirkščiai lyginamajam pranašumui.Tarkim, kad abi šalys gamina vien vyną. Tada taške A pasaulyje galima pagaminti viso 800 tonų vyno (300 Lenkija ir 500 Italija). Jeigu abi šalys gamins vien grudus (taškas C), tada pasaulyje jų galima pagaminti 650 tonų (150 Lenkija ir 500 Italija). Linija AC parodo įvairius tarpinius gamybos variantus, kai šalys gamina abu produktus. Taške B šalys jau specializuojasi. Lenkija gamina vien vyną, o Italija tik grudus. Tarp A ir B Lenkija specializuojasi gaminti vyną, o Italija gamina abi prekes. Atkarpoje BC atvirkščiai – Italija specializuojasi, o Lenkija gamina abi prekes.Padarykime prielaidą, jog abi šalys specializuosis gaminti produktus priešingai jų lyginamajam pranašumui, tai yra Lenkija specializuosis gaminti grudus, o Italija – vyną. Tada pasaulio GGR bus AB1C.Specializacija pagal SP Specializacija atvirkščiai SPObuoliai Obuoliai
800 A 800 A
500 B1
300 B B
C Butanas C Butanas 0 500 650 0 150 650
3 pav. Lenkijos ir Italijos specializacija pagal SP ir atvirkščiai SP.
Matome, kad AB1C yra ABC viduje, o tai reiškia, jog bet koks pasaulio gamybos variantas ant AB1C yra neefektyvus, nes ant linijos ABC galima pagaminti daugiau prekių. Taigi, tik gamyba pagal santykinį pranašumą gali užtikrinti geriausią resursų panaudojimą. Kuriame linijos ABC taške pasaulis turėtų gaminti, dar negalima pasakyti, nes nėra žinoma pasaulio paklausa šiems produktams.IŠVADOS
Šiuolaikinė tarptautinė prekyba – tai neatskiriama kasdienio gyvenimo dalis.Viena su kita prekiaudamos šalys gali įsigyti užsieninių prekių žemesnėmis kainomis negu gamindamos tokias pat prekes šalies viduje. Vadinasi, kiekviena šalis iš prekybos stengiasi gauti naudos.Atlikus Lietuvos importo ir eksporto statistikos tyrimą, galima teigti, kad 2003-2007 metais:1. Tiek importas, tiek eksportas 2003-2007 metais augo. Lietuvoje nuo 2003m. iki 2007m. importas kito kasmet. 2. Lyginant importą ir eksportą tarpusavyje visą laiką labiau augo importas.3. Vidutiniškai per 2003-2007m. laikotarpį importuota daugiausiai tarpinio vartojimo prekių..Vidutiniškai per 2003-2007m. laikotarpį importuota mažiausiai benzino, lengvųjų automobilių ir kitų prekių.Analizuojant Lietuvos importą 2007 metais., lyginat su 2006 metais pagal makroekonomikos kategorijas matome, kad sparčiai didėjo lengvųjų automobilių ir investicinių prekių importas. Absoliučia suma daugiausiai padidėjo vartojimo prekių importas. Vartojimo prekių importas 2007 metais, lyginant su 2006 metais padidėjo 1,8 procentiniais punktais, nuo 17,8 proc. 2006 m. iki 19,6 proc. 2007 m. Investicinių prekių importas padidėjo 0,7 procentiniais punktais, nuo 16,7 proc. 2006 m. iki 17,4 proc. 2007 m. Šie rodikliai akivaizdžiai rodo, kad Lietuvos ekonomikoje vis didesnę reikšmę įgyja vartojimas. Tikėtina, kad ši tendencija augant gyventojų perkamajai galiai išliks ir ateityje.LITERATŪRA1. BALTRŪNIENĖ, Violeta. Bendrosios studijų darbų ir reikalų raštų rengimo rekomendacijos. Vilnius, 2005. 108 p., ISBN 9955-519-47-9.2. McGRATH, Paul. Tarptautinės ekonomikos pagrindai. Vilnius, 1999. ISBN 9986-09-197-7.3. Ekonomikos ir finansų departamento Ekonominės analizės skyrius. [interaktyvus]. Vilnius, 2007 [žiūrėta 2008 kovo 18 d.]. Prieiga per internetą: .4. Statistikos departamentas prie Lietuvos respublikos vyriausybės. [interaktyvus]. Vilnius, 2008 [žiūrėta 2008 kovo 18 d.]. Prieiga per internetą: .