TurinysĮvadas 41. Stojimas į ES – galimybė modernizuoti ekonomiką 52. Gamtiniai ištekliai ir klimatinės sąlygos 83. Ūkinis ir socialinis paveldas 84. Piliečių nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkiniusatkūrimas 85. Lietuvos žemės ūkio vaidmuo iki integraciniu laikotarpiu 96. Parama žemdirbiams ir kaimo gyventojams, Lietuvai tapus ES nare 107. Ekonominės politikos bruožai 138. Pasirengimo ES narystei laikotarpio ypatumai 149. Perspektyvos, įstojus į ES 1510. Biotechnologijų iššūkiai 1711. Socialinių pokyčių tendencijos 1812. Aplinkosauga 2013. Ssgg (swot) analizė 21Išvados 24Literatūra 25ĮvadasLietuvos žemės ūkio integraciją į Europos Sąjungą (ES) lydės esminiaistruktūriniai pokyčiai, kurie įvyks visuose be išimties pirminės gamybossektoriuose. Norint pasirengti dirbti konkurencijos sąlygomisišsiplėtusioje ekonominėje erdvėje, svarbu žinoti naujas ūkinės veiklossąlygas bei įvertinti galimas pasekmes. 2002 m. sausio 30 d. šalimskandidatėms į ES buvo pateikti pirmieji siūlymai dėl kvotų, tiesioginiųišmokų ir struktūrinės politikos. Tais pačiais metais birželio 28 d. ESpateikė oficialią poziciją, kuri, viena vertus, yra palyginti palanki mėsossektoriui, kita vertus, dėl pieno ir cukraus kvotų galėjo sukelti šiųsektorių plėtros problemų. 2002 m. liepos 11 d. prasidėjo Lietuvos ir ESderybos dėl žemės ūkio skyriaus. Jos pakoregavo kai kurias ES pateiktasoficialios pozicijos nuostatas. Šiame darbe mėginama įvertinti Lietuvosintegravimosi į ES pasekmes pagal ES ir Lietuvos derybų (2002 m. gruodžio13 d.) rezultatus. Prieš pateikiant Lietuvos integravimosi į ES pasekmesžemės ūkiui, darbe parodoma Lietuvos žemės ir maisto ūkio reikšmė, lyginamiLietuvos, ES šalių ir Vidurio bei Rytų Europos (VRE) šalių kandidačių žemėsūkio ir maisto produktų konkurencingumą lemiantys veiksniai – žemės ūkiogamybos produktyvumas ir intensyvumas, svarbiausių žemės ūkio produktųkainos ir savikainos, valstybės parama. Darbo objektas – Lietuvos ekonomikos struktūriniai pokyčiai žemės ūkiošakoje tapus ES nare. Darbo tikslas – Atskleisti Lietuvos ekonomikos struktūrinius pokyčius,žemės ūkio šakoje, tapus ES nare, aspektus Darbo uždaviniai – 1. Pateikti Lietuvos žemės ūkio perspektyvas,įstojus į ES. 2. Išryškinti žemės ūkio ypatumusEuropos Sąjungoje. 3. Pateikti stiprybių, silpnybių,galimybių ir grėsmių analizę.1. Stojimas į ES – galimybė modernizuoti ekonomikąNarystė ES suteiks dvi svarbias, vienas kitą papildančias galimybes –laisvą išėjimą į didžiulę ES rinką ir priemones Lietuvos ekonomikoskonkurencingumui toje rinkoje didinti.Tos priemonės – tai finansinė ES fondų pagalba, ji bus naudojama (jau irdabar naudojama) ūkio infrastruktūrai gerinti, įmonėms modernizuoti,regioniniams ekonominės plėtros skirtumams mažinti. ES pagalba ypač svarbitiems ūkio sektoriams, kurių konkurencingumas menkas ir kuriems reikiadidelių investicijų. Tai ypač aktualu pirminės žemės ūkio produkcijosgamybos bei maisto (pirmiausia mėsos, žuvies ir pieno) pramonės įmonėms.Kartais girdimas argumentas – stokim į ES tada, kai sutvarkysim ekonomiką,kai būsim pasirengę konkuruoti – tai argumentas aukštyn kojom. Lietuvosnarystė ES ir yra ta didžioji galimybė modernizuoti šalies ekonomiką,pakelti žmonių pragyvenimo lygį, perimti Europos teisės sistemos principusir Europos verslo organizavimo patirtį.Lietuvai tapus visteise ES nare, padidės pasitikėjimas šalies ekonomika,lengviau bus galima prieiti prie ES kapitalo rinkos, sustiprės mūsų įmoniųderybų su užsienio verslo partneriais pozicijos, didės užsienio investicijųsrautas ir įmonių veiklos internacionalizacijos mastai, toliau augskonkurencija, dėl įmonių jungimosi didės rinkos koncentracija, kils darboužmokestis ir Lietuvos gyventojų perkamoji galia.Tikėtina, kad derybų dėl žemės ūkio produkcijos kvotų rezultatas busdidesnis užsienio investuotojų susidomėjimas maisto pramonės įmonėmis.Matyt, toliau stiprės ekonominiai ryšiai su kaimyninėmis valstybėmis, kartusu Lietuva tapsiančiomis visateisėmis ES narėmis, valstybių sienos netekstokios psichologinės ir praktinės reikšmės, kokią jos turi šiandien.Ekonominė integracija ir būsima narystė ES neatsiejama nuo darbo rinkospokyčių. Narystė ES – tai ir galimybė Lietuvos piliečiams gauti legalųdarbą ES šalyse. Penkios ES valstybės (Airija, Didžioji Britanija, Danija,Olandija ir Švedija) lietuviams netaikys apribojimų nuo pirmos narystėsdienos. Tačiau būsimus darbo rinkos pokyčius sudėtinga vertintivienareikšmiškai.Viena vertus, laisvas darbo jėgos judėjimas gali padėti spręsti vieną išopiausių Lietuvos ekonomikos problemų – sumažinti didelį nedarbo lygį. Kitavertus, didės netiesioginė konkurencija tarp Lietuvos ir ES darbdavių dėlaukštesnės kvalifikacijos darbo jėgos. Todėl jau šiandien šalies įmonėmsbūtina įvertinti jaunų ir perspektyvių darbuotojų išvykimo tikimybę,taikyti aktyvesnes darbuotojų paieškos ir jų skatinimo formas, aktyvintiryšius su aukštosiomis mokyklomis.Darbo jėgos, ypač itin kvalifikuotos, kainos augimo tendencija turėtų būtiypač ryški tuose regionuose, kurių plėtra yra labai sparti (pirmiausiaVilniuje ir Klaipėdoje).Vienas iš didžiausių vienkartinių pokyčių bus susijęs su užsienio prekybossąlygomis, nes nuo įstojimo datos Lietuvoje įsigalios ES bendroji prekybospolitika. Ką tai reiškia šalies verslui? ES ir Lietuva prekiaus be muitų,kvotų, neliks netarifinių prekybos kliūčių. Lietuvos muitai trečiosiomsšalims bus tokie patys kaip ir visoje ES, o pastarojoje sudarytos prekybos
sutartys įsigalios ir pas mus. Mūsų verslininkams teks įvertinti užsienioprekybos sąlygų pasikeitimą konkrečiose šalyse, prognozuoti žaliavų irgaminamos produkcijos srautų pokyčius.Lietuvos gamintojams ES nebetaikys antidempingo priemonių, iki šiol josribojo prekių patekimą į bendrąją rinką. Kita vertus, šalyje automatiškaiįsigalios tos pačios antidempingo priemones, kurias taiko ES trečiosiomsšalims. Viena vertus, tai sukurs palankesnes sąlygas kai kuriems Lietuvosgamintojams. Kita vertus, dėl to gali brangti kai kuri importuojamaprodukcija.Stojant į ES, keletas svarbių priežasčių lems kai kurių produktų, ypačmaisto bei akcizin…ių prekių, kainų augimą. Pirma priežastis – jau minėtiimporto muitų pasikeitimai. Kadangi Lietuvos taikomi importo ir kiti,pavyzdžiui, antidempingo muitai trečiosioms šalims, vidutiniškai yramažesni nei taikomi ES, Lietuva savuosius turės padidinti. Tai ypačpasakytina apie vadinamuosius „jautrius produktus“ – žemės ūkio, tekstilėsproduktus ar automobilius, kurių gamintojus ES ypač saugo nuo užsieniokonkurencijos. O kai didinami importo muitai, paprastai išauga ir tųproduktų kainos. Tiesa, bendras padidėjimas nebus didelis, be to, jį išdalies kompensuos ir tai, jog išnyks paskutiniai muitai ir kitokieapribojimai Lietuvos prekybai su ES bei stojančiomis šalimis. Antra svarbi kai kurių produktų kainų augimo priežastis yraakcizo mokesčių derinimas. Jau dabar Lietuva po truputį didina akciząbenzinui ir dyzelinui, ir galiausiai iki stojimo datos turės pasiektiminimalų ES taikomą dydį. Taip pat, nors ir per ilgesnį laikotarpį,didinamas akcizas tabako gaminiams. Taigi galima prognozuoti ir šiųproduktų kainų augimą. Trečia svarbi kainų augimo priežastis yra ES bendrosios žemėsūkio politikos priemonių taikymas Lietuvoje. Kaip žinome, ES šioje srityjeteikia pirmenybę vienam tikslui – išlaikyti gana aukštą ūkininkų pajamųlygį. O tai daroma vartotojų ir mokesčių mokėtojų sąskaita. Didesnė rinkosapsauga nuo ES nepriklausančių šalių, intervenciniai pirkimai, kitokiosrinką iškraipančios priemonės per keletą metų padidins kai kurių maistoproduktų kainas Lietuvoje. Pavyzdžiui, kai kuriais skaičiavimais pienoproduktų kainos gali išaugti 10-14 proc. Tiesa, tai pasakytina toli gražune apie visus žemės ūkio produktus, bet tik apie tuos, kurių gamintojus ESypač dosniai remia ir kurių paramos lygis ES ir Lietuvoje skiriasilabiausiai. Galiausiai reikėtų neužmiršti ir griežtesnių aplinkosaugos,produktų kokybės ir kitų standartų, kuriuos reglamentuoja ES normos. Juosdiegdamos Lietuvos įmonės turi modernizuoti savo veiklą, o tam būtinosinvesticijos. Kiekviena įmonė nori, kad jos investicijos atsipirktų, oproduktų kainų didinimas yra vienas iš atsipirkimo būdų.Lietuvos stojimas į ES nesukels didesnių prisitaikymo kaštų Lietuvosįmonėms, kurios jau šiuo metu intensyviai prekiauja su ES bei eksportuojasavo produkciją į ES rinką. Tokios įmonės jau yra prisitaikiusios prie ESgaliojančių prekių kokybės standartų, todėl joms nebereikės papildomaiinvestuoti gerinant prekių kokybę. Įmonės, jau įdiegusios kokybės valdymosistemas ISO 9001 ir ISO 14001, lengviau prisitaiko ir prie ES aplinkos beigamybos procesonormų.Be to, Lietuvai įstojus į ES, ši nebegalės taikyti tokių prekybosapsaugos priemonių, kaip antidempingo muitai, kurie riboja konkurencingųLietuvos įmonių galimybes plėsti veiklą ES rinkoje. Taip pat buspanaikintos muitinės procedūros prekybai su ES, o dėl to prekiaujančiosįmonės sutaupys nemažai išteklių. Neigiamą poveikį įmonės patirs dėl to,jog bus didinami kai kurie importo muitai produkcijai iš Rusijos ir akcizaskurui bei įvedamas mokestis už taršą.
Šiame tyrime institutas taip pat įvertino, kaip Lietuvoje diegiami ESteisės aktai. LLRI nuomone, Lietuvos Vyriausybė turėtų atkreipti dėmesį įtai, jog kai kurios Lietuvoje galiojančios darbo santykių ir aplinkosaugosnormos yra griežtesnės nei ES. Jų sušvelninimas būtų naudingas Lietuvosįmonių konkurencingumui ir neprieštarautų integracijos tikslams. Reikiaakcentuoti tai, jog ateityje Lietuvos įmonių konkurencingumas priklausysnuo transporto infrastruktūros (ypač geležinkelių), energetikos reformos irnuo to, ar bus sudarytos sąlygos konkuruoti ir pasirinkti tiekėją šiosesrityse.
Be to, įgyvendinant… ES normas svarbu šalinti esančius apribojimusįmonių veiklai – mokestį nuo apyvartos, naudojamą kelių finansavimui,reguliavimus, taikomus įėjimui į rinką, žemės įsigijimui, statyboms ir pan.Lietuvoje taip pat daugiau dėmesio reikia skirti įvertinti naujai priimamųteisės aktų pasekmes šalies ekonomikai.2. Gamtiniai ištekliai ir klimatinės sąlygos Žemės ūkio paskirties žemė užima 60 proc. valstybės teritorijos. 2001metais žemės ūkio naudmenos sudarė 3,37, ariamoji – 2,87 , pievos irganyklos – 0,45 mln. ha. Nusausintos žemės sudarė 3,05 mln. ha, iš kurių 2,6 mln. hanusausintos drenažu. Daugiau kaip 1 mln. ha dirvožemių iš prigimties yrarūgštūs, todėl juos reikia periodiškai kalkinti. Palankios klimatinės sąlygos ir pakankamas natūralus žemės našumasleidžia plėtoti pieno ir mėsos ūkį, auginti kviečius, rugius, vaisius irdaržoves, linus, rapsus, cukrinius runkelius ir kitus šioms platumomsbūdingus augalus ir gyvulius. Santykinai mažas dirvožemio, vandens bei oro užterštumas leidžiaplėtoti ekologiškų ir natūralių produktų gamybą. Apie 8 proc. Lietuvos teritorijos tinka rekreaciniams tikslams.Daugiausia rekreacinių teritorijų yra mažiau palankiose ūkininkauti
vietovėse. Daug gražių gamtovaizdžių, istorinių, etnografinių ir gamtospaminklų yra visoje šalyje (ypač Rytų ir Vakarų Lietuvoje).3. Ūkinis ir socialinis paveldas Pastarąjį dešimtmetį reikėtų vertinti kaip lūžio žemės ūkio gamybojeir kaime laikotarpį. Sparčiai besiformuojantys privačios nuosavybėssantykiai iš esmės pakeitė gamybos ir žmonių gyvenimo būdą. Pereinamojo laikotarpio į rinkos ekonomiką ypatumas yra tas, kad tamtikri iš ankstesnės sistemos paveldėti negatyvūs elementai žemės ūkį padarėnestabiliu ekonomikos sektoriumi. Pirma – gamybinė infrastruktūraorientuota į didelius gamybos mastus (didelės fermos, sandėliai, technikoskiemai) sunkai pritaikoma dabartiniams ūkininkų ir žemės ūkio bendroviųporeikiams. Buvusios kolūkinės gyvenvietės nepritaikytos ūkininkų ūkiųfunkcionavimui. Antra – sutrikę ūkiniai ryšiai, realizuojant pagamintąprodukciją ir apsirūpinant žaliavomis. Ūkininkai ir žemės ūkio bendrovėssunkiai prisitaiko prie besikeičiančios rinkos reikalavimų. Trečiasisnegatyvaus paveldo elementas yra tam tikras kaimo socialinis-psichologinispažeidžiamumas. Aštrėjančios nedarbo problemos kaime, kai kurių socialiniųgarantijų praradimas. Visa tai įvertinta, rengiant žemės ūkio ir kaimoplėtros strategiją.4. Piliečių nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimas
Piliečių nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimassudaro pagrindą formuotis privačia nuosavybe pagrįstiems gamybiniamssantykiams. Iki 2002 metų pradžios buvo priimti sprendimai atkurtinuosavybės teises į 80 proc. piliečių prašymuose nurodyto žemės ploto.Besibaigiantis nuosavybės teisių atkūrimo procesas paskatins žemės rinkosformavimąsi, žemių konsolidaciją, ūkių stambėjimą ir specializaciją. 2002 m. sausio 1 d. buvo įregistruota 555,7 tūkst. privačios žemėssavininkų. Jų žemės sklypų plotas yra 2090 tūkst. ha, o tai sudaro 52,8proc. visos žemės ūkio paskirties žemės ploto. Neužbaigus piliečių nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandenstelkinius atkūrimo,negalima pradėti tolimesnių žemės tvarkymo darbų,susijusių su žemėnaudų pertvarkymu, sudarančiu prielaidas ūkių stambėjimui.Tai lėtina žemės rinkos plėtrą.5. Lietuvos žemės ūkio vaidmuo iki integraciniu laikotarpiuLietuvos agrarinis sektorius, patyręs nelengvų ūkio reformųsukrėtimų, pergyvenęs prieštaringai vertinamą vykusį turto grąžinimą irprivatizavimą, šiandien sprendžia naujas problemas. Eurointegraciniaiprocesai verčia naujai pažvelgti į agrarinį sektorių, kur kas atidžiauįvertinti jo reikšmę ir įtaką visos šalies ūkiui. Pasirengimo stoti į ESlaikotarpiu atsiranda būtinybė išryškinti žemės ūkio silpnąsias irstipriąsias puses, įrodyti, kad šiam sektoriui reikalinga valstybės parama.Šios paramos tikslas – kuo greičiau panaikinti ekonominius, technologiniusir struktūrinius skirtumus žemės ūkyje, kurie yra dideli, palyginti ne tiksu ES šalimis, bet ir su šalimis kandidatėmis. Lietuvoje tiesiogiai žemėsūkio pirminėje grandyje, pagal Statistikos departamento prie LietuvosRespublikos Vyriausybės pateiktus 2002 metų duomenis, yra užimta 17,8 proc.dirbančiųjų, tačiau LAEI tyrimais nustatyta, kad su agrariniu sektoriumi(žemės ūkio produkcijos perdirbimas, žemės ūkio mašinų, įrengimų, trąšų irkitų išteklių gamyba, jų pervežimas ir prekyba) susiję apie 30–35 proc.visų šalies dirbančiųjų. Didelę agrarinio sektoriaus įtaką šaliesekonomistai ir su juo susijusių rinkų plėtrai nuolat pažymi Vokietijos,Jungtinės Karalystės, kitų ES valstybių bei JAV mokslininkai. Kompleksinėsžemės ūkio įtakos visai ekonomikai skaičiavimai iliustruoja,kad vienas bendrosios pridėtinės vertės, sukurtos pirminėje grandyje, litaspaskatina sukurti dar apie du litus kituose sektoriuose. Ypatingai ryškuspirminės žemės ūkio grandies ir maisto pramonės ryšys su materialiniųišteklių gamybos ir paslaugų sektoriais. Šiuo atveju yra sukuriamospapildomos naftos produktų, elektros ir šiluminės energijos, trąšų,statybinių medžiagų, transporto, ryšių ir prekybos paslaugų rinkos.Preliminariais skaičiavimais, 2002 metais tenkinant žemės ūkio ir maistoperdirbimo pramonės poreikius, su ja susijusiuose sektoriuose buvopagaminta prekių ir suteikta paslaugų beveik už 3,9 mlrd. Lt. Jei 2002metais žemės ūkio pirminėje grandyje sukurta bendroji pridėtinė vertėsudarė tik 5,7 proc. visos šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), tai,kompleksiškai įvertinus maisto produktų perdirbimo ir kitų sektorių įtaką,ši dalis padidėja apie 3 kartus. Todėl mažėjanti žemės ūkio gamyba turiįtakos kitų šakų bendrosios vertės smukimui.
Modernizuojant ūkius, mažės dirbančiųjųžemės ūkyje skaičius. Ši tendencija būdinga visų valstybių žemės ūkiui,tačiau tai nereiškia, kad mažėja šio sektoriaus reikšmė. Pagal atliktusskaičiavimus, į nacionalinį biudžetą įplaukiantys mokesčiai, susiję sužemės ūkio produkcijos gamyba, perdirbimu bei kitomis materialinių ištekliųgamybos bei paslaugų sferomis, 2002 metais siekė daugiau nei penktadalįbendrųjų nacionalinio biudžeto pajamų. Svarbu pasiekti, kad pradėtos žemės,finansavimo bei technologijų modernizavimo reformos žemės ūkyje irsocialinės bei aplinkosaugos reformos kaime spartėtų. Todėl žemės ūkiuiLietuvoje ypač reikalinga valstybės parama. Dabartiniu metu net išvystytosrinkos šalyse dėl egzistuojančių nuo žmonių valios nepriklausančių veiksniųžemės ūkis yra remiamas. Pirmiausia, žemdirbiams sunku reguliuoti gamybądėl gamtinių sąlygų įtakos ir ilgo gamybos ciklo. Antra, dažnai žemės ūkio
produkcija yra parduodama perteklinėje rinkoje, o dauguma jai pagamintireikalingų išteklių – monopolinėje rinkoje. Trečia, žemės ūkio produktųgamybos išlaidų struktūroje didelę dalį sudaro pastoviosios išlaidos,kurios nesumažėja smukus gamybos lygiui. Ketvirta, kapitalo apyvarta šioješakoje yra lėta, o investicijų poreikis – didelis. Penkta, dabartiniu metusudėtinga persiorientuoti į darbą mieste, pa…liekant žemės ūkio verslą.Žemės ūkis yra glaudžiai integruotas į krašto ekonominį ir socialinįgyvenimą. Nuo žemės ir maisto produktų kokybės bei kainų priklauso visųšalies gyventojų vartojimo lygis ir gerovė. Kita vertus, šalies gyventojųperkamoji galia lemia žemės ir maisto produkcijos paklausą bei šiosektoriaus ekonominį efektyvumą ir pajamas. Svarbu ir tai, kad žemės ūkioir maisto produktai sudaro santykinai didelę dalį bendroje eksporto,darančio didelę įtaką ekonomikos plėtrai, apimtyje. Šios aplinkybėspaverčia žemės ūkį išskirtiniu ūkio sektoriumi, kurio ypatumai nebūdingipramonės, statybos ar kitokios rūšies verslui. Taigi žemės ūkiui turėtųbūti skiriamas išskirtinis dėmesys vykstant eurointegraciniams procesams.Pažymėtina, kad pati ES rengiasi esminėms BŽŪP reformoms. Šiame darbeįvertintas dabartinės ES BŽŪP ir suderėtų kvotųpoveikis Lietuvos žemės ūkiui. Pasikeitus BŽŪP, pasekmės keisis. Žemėsūkiui didelę įtaką darys ir ES struktūrinės politikos priemonės. Mažesnionašumo žemių regionuose numatoma skirti lėšų ūkio verslų diversifikavimuiir nuosekliai restruktūrizacijos politikai vykdyti. Integracijos į ESpasekmes žemės ūkiui daugiausia lemia atskirų žemės ūkio sektoriųtarptautinis konkurencingumas.6. Parama žemdirbiams ir kaimo gyventojams, Lietuvai tapus ES nareLietuvai tapus ES nare, žemės ir maisto ūkis bus plėtojamas vieningojeES politinėje ir ekonominėje erdvėje. ES struktūrinių fondų požiūriuLietuva yra vienas regionas, 2004–2006 metais parama žemės ūkiui ir kaimoplėtrai Lietuvai bus skiriama pagal pirmojo tikslo sąlygas, remiantisBendruoju programiniu dokumentu. Lietuvai tapus ES nare, pagal EuroposTarybos reglamentą 1257/1999/EB, iš Europos žemės ūkio orientavimo irgarantijų fondo galės būti finansuojamos tokios kaimo plėtros priemonės:• Investicijos į žemės ūkio įmones, siekiant išsaugoti ir pagerintinatūraliąaplinką, higienos sąlygas, gyvulių gerovę.• Parama jaunų ūkininkų įsikūrimui, skiriant vienkartines išmokas, kreditųlengvatas.• Profesinis mokymas, padedantis ūkininkų ir kitų žemės ūkio irmiškininkystės veikla užsiimančių asmenų profesiniams įgūdžiams ugdyti.• Vyresnio amžiaus ūkininkų skatinimas išeiti į ankstyvesnę pensiją,atsisakantūkininkavimo.• Kompensacijos ūkininkaujantiems retai apgyvendintose vietovėse, kurioseblogesnės gamtos sąlygos ūkininkavimui, siekiant išsaugoti perspektyviaskaimo bendruomenes. Kompensacijos ūkininkaujantiems vietovėse, kuriomsnumatyti aplinkos apribojimai, kad būtų laikomasi aplinkosauginiųreikalavimų.• Parama žemės ūkio gamybos metodams, suderintiems su aplinkosauga irkraštovaizdžio apsauga.• Parama investuojantiems į žemės ūkio produktų perdirbimą ir rinkodarą.• Parama žemės ūkio paskirties žemės apželdinimui, pritaikytam prie vietossąlygų ir aplinkos.• Parama kaimo regionų pertvarkymui ir plėtros skatinimui: žemės naudojimogerinimui, žemės ūkio ir artimos žemės ūkiui veiklos diversifikacijai,kaimogyvenviečių atstatymui ir plėtrai bei kaimo paveldo apsaugai, žemės ūkiovandens išteklių valdymui, su žemės ūkio plėtra susijusios infrastruktūrosplėtrai ir gerinimui, turizmo ir amatų vystymui, miškininkystės irkraštovaizdžio išsaugojimui bei gyvulių gerovės užtikrinimui, kaimoinstitucijų plėtrai. Lietuvai tapus ES nare numatoma taikyti priemonę ,,Investicijos įžemės ūkio valdas”(Tarybos reglamento 1257/1999/EB I skyrius). Tai lygSAPARD programos priemonės ,,Investicijos į ūkius” tęsinys. Numatoma paramąteikti investicijoms anksčiau minėtuose prioritetiniuose žemės ūkioprodukcijos gamybos sektoriuose. Be to, parama bus teiktina investicijomsūkio veiklos įvairinimui (išskyrus kaimo turizmą amatus, paslaugas), t.sk.žemės ūkio produktų, užaugintų ūkyje, perdirbimui bei produktų rinkųįvertinimui. Pagal šią priemonę kompensuotinos nekilnojamojo turto skirtoprojekto reikmėms statybos, įsigijimo ar pagerinimo išlaidos; naujos žemėsūkio technikos ir įrangos taip pat kompiuterinės bei programinės įrangosprojekto reikmėms įsigijimo išlaidos; bendrosios išlaidos, tokios, kaipmokėjimai architektams, inžinieriams ir konsultantams, mokėjimai užtechninius tyrimus, leidimų, patentų ir licencijų įsigijimą. Šios išlaidosgali būti pridedamos prie investicinių išlaidų, bet neturi būti didesnėsnei 12%; banko ar kitos finansinės institucijos garantijų išlaidos.Lietuvos 2004–2006 metų Bendrojo programavimo dokumento (BPD) Kaimo plėtrosir žuvininkystės projekte numatyta, kad paramos dydis pagal šią priemonęsudarytų 50 proc. visų kompensuotinų išlaidų. Ūkininkaujantiems mažiaupalankiose ūkininkauti vietovėse ir vietovėse su aplinkosauginiaisapribojimais numatoma taikyti60 proc. paramos lygis. Abiem atvejais skirtinas 5 proc. papildomas paramosdydis jauniems ūkininkams, jei po jų įsikūrimo praėjo ne daugiau nei 5metai. Kitoks paramos dydis gali būti taikomas investicijoms į ūkius kaisiekiama viešųjų interesų, susijusių su tradicinio kraštovaizdžio irpaveldo išsaugojimu, ar ūkio pastatų perkėlimu. Šiuo atveju gali būtikompensuojama 100 proc. išlaidų. Parama nebus skiria…ma investicijoms,kuriomis siekiama didinti gamybą, kuriai nėra įprastos rinkos. Nebuskompensuojamos išlaidos, kurios padarytos iki paraiškos pristatymoNacionalinei mokėjimo agentūrai. Finansuotini projektai turės atitikti tamtikrus su žemės ūkio produkcijos gamybos apimtimis susijusius tinkamumokriterijus, kurie bus nustatyti patvirtintame BPD. Paramos gavėjai – žemės ūkio subjektai, t. y. žemės ūkio įmonės irūkininkai, kurie įregistruoti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytatvarka; įrodys ekonominį perspektyvumą; atitiks minimalius aplinkosaugos,higienos ir gyvulių gerovės reikalavimus; turės profesinių įgūdžių irkompetenciją. Prioritetą numatoma teikti jaunų ūkininkų projektams;plėtojantiems ekologinį ūkį; investiciniams projektams, jeigu pareiškėjaidalyvauja sklypų pertvarkymo projekte.Parama jauniems ūkininkams. Apie 14 proc. 2001 metais ūkininkų ūkiųregistre užsiregistravusių ūkininkų yra jauni ūkininkai (iki 40 m.amžiaus). 1997 metais jų buvo 8 proc. Tai, palyginti su ES šalimis, labainedaug. Ten ūkininkai iki 40 metų vidutiniškai sudaro apie 50 procentų.Jauniems ūkininkams, pradedantiems savo verslą, sunku įsigyti nekilnojamojoturto, technikos ir įsiskverbti į žemės ūkio rinką. Todėl jų skaičiusLietuvoje lėtai didėja. Priemonės „Parama jaunų ūkininkų įsikūrimui“tikslas – skatinti jaunų žmonių atėjimą į žemės ūkį. Kaip nustatyta SAPARDfinansavimo taisyklėse, jauniems ūkininkams, investuojantiems į pirminęžemės ūkio gamybą (pieno, mėsos, vaisių ir daržovių, grūdinių kultūrų irlinų sektorius), numatyta 50 proc. kompensuotinų investicinių išlaidųdydžio parama (kitiems – 45 proc.). Jaunų ūkininkų rėmimą Lietuva galėstaikyti tapusi ES nare, kaip numatyta Europos Tarybos reglamento1257/1999/EB II skyriuje. BPD projekte numatyta, kad paramos lėšos turibūti naudojamos ūkio įsikūrimo reikmėms t.y. nekilnojamojo turto statybai,įsigijimui ar pagerinimui; žemės ūkio technikos ir įrangos, kompiuterinėsbei programinės įrangos įsigijimui; išlaidoms susijusioms su ūkio ar ūkioturto registravimu, leidimų, licencijų, pieno kvotų įsigijimu, taip patbendrosioms išlaidoms, tokioms, kaip mokėjimai architektams, inžinieriamsir konsultantams, mokėjimai už techninius tyrimus ir kt. Numatoma teikti vienkartinę 25 tūkst. eurų išmoką. Įsikūrimo paramos gavėjai – ūkininkai jaunesni nei 40 metų; turintyspakankamų profesinių įgūdžių ir kompetencijos; ūkį kuriantys pirmą kartą;patys vadovaujantis kuriamam ūkiui; įrodę, kad ūkio ekonominis gyvybingumasper tris metus po įsikūrimo bus pasiektas ir atitiks nustatytus kriterijus;deklaruojantys, kad ūkis įgyvendins minimalius higienos, aplinkosaugos irgyvūnų gerovės standartus per tris metus po įsikūrimo. Prioritetas busteikiamas jauniems ūkininkams, perimantiems ūkį iš dalyvaujančio „ankstyvoūkininkų pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos“ paramos schemoje;kuriantiems ekologinį ūkį. Kai kurios priemonės įgyvendinimo nuostatos BPDprojekto derinimo eigoje gali būti tikslinamos.7. Ekonominės politikos bruožaiPastarąjį dešimtmetį žemės ūkio ekonominei politikai buvo būdingas tamtikras nestabilumas, kuris lėmė žemės ūkio produkcijos gamybos pokyčius.Pirmajame reformų etape, kuomet itin sparčiai buvo privatizuojamas kolūkiųir tarybinių ūkių turtas bei vyko persiorientavimas produkcijos realizavimorinkose, žemės ūkio produkcijos gamybos sumažėjimas buvo neišvengiamas.Atsigavusi po ekonominio šoko, kurį sukėlė pradinis reformų etapas, 1995-1997 metais gamyba pradėjo augti, tačiau 1998-2000 metais vėl smuko (1lentelė). Būtent pastarąjį gamybos sumažėjimą ir galima paaiškinti kaipžemės ūkio politikos nestabilumo padarinį, kurį lėmė objektyvios irsubjektyvios priežastys. 1 lentelė Bendroji žemės ūkio produkcija (veikusiomis kainomis, mln. Lt) |Rodikliai |1995 |1996 |1997 |1998 |1999 |2000 ||Visa |5572 |6339 |6379 |6153 |5066 |4476 ||produkcija | | | | | | ||Augalininkystė|2978 |3479 |3718 |3624 |2976 |2695 ||Gyvulininkystė|2595 |2860 |2661 |2529 |2090 |1781 |Objektyviomis priežastimis reikėtų laikyti rinkų praradimą dėlekonominės krizės NVS šalyse bei valstybės ribotas finansines galimybesteikti žemės ūkiui pakankamą finansinę paramą, o subjektyviomispriežastimis – pavėluotą reakciją į minėtos ekonominės krizės sukeltąpavojų ir prioritetų kaitą priklausomai nuo politinės valdžios pasikeitimo.Dėl to nuolat kito teisinė ir socialinė aplinka, sukelianti kaimo žmoniųnetikrumą dėl savo ateities. Užsitęsusi žemės reforma, nestabili ekonominė politika lėmė tai, kadžemės ūkyje vyrauja nekonkurencingi, smulkūs, mažo investicinio pajėgumoūkiai. 2000 metais vidutinis registruoto ūkininko ūkio dydis buvo tik 12,6ha, o apie 84 proc. ūkių buvo mažesni kaip 10 ha. Šių ūkių gamybinispotencialas yra labai menkas. Kaimo vietovėms būdingas didelis nedarbo lygis, kuris pastaraisiaismetais nuolat augo ir 2000 metais sudarė 12,8 proc. (vidutiniškai šalyje,darbo biržos duomenimis, – 11,5 proc.). Ypač didelis nedarbo lygis –jaunimo iki 25 metų amžiaus grupėje – net 33,8 proc. Didelis bedarbiųskaičius kaime bei mažos dirbančių pajamos nulėmė žemą pragyvenimo lygį,didelį atotrūkį tarp kaimo ir miesto gyventojų šeimų pajamų. Kaimogyventojų vidutinės disponuojamos pajamos, skaičiuojant vienam šeimosnariui, trečdaliu mažesnės nei miesto gyventojų. Be to, didelė dalis šiųpajamų – 33-45 proc. – yra natūrinės pajamos. Vienam kaimo gyventojui tenka2,6 karto mažiau materialinių investicijų nei vienam gyventojui mieste.2000 metais tik 14 proc. ūkininkų išgalėjo susimokėti socialinio draudimoįmokas. Nestabili ekonominė politika trukdo pasiekti geresnį gamybiniopotencialo panaudojimą. 2001 metų pradžioje net 520 tūkst. ha valstybinėsžemės naudmenų nebuvo naudojama žemės ūkio gamybai. Švenčionių, Ignalinos,Vilniaus, Trakų rajonuose apleisto žemės ūkio naudmenos sudaro 43-46 proc.visų naudmenų. Mažas javų derlingumas, žemas karvių produktyvumas, mažigyvulių priesvoriai. Žemas žemės ūkio subjektų kapitalizacijos lygis.Didžiausią ūkininkų ilgalaikio turto dalį sudaro žemė, o žemės ūkio įmonių
– pastatai. Tik nežymią šio turto dalį sudaro moderni technika irtechnologinė įranga. Daugeliui žemės ūkio produkcijos perdirbimo įmoniųtaip pat būdingas technologinis atsilikimas. Kooperatiniai ryšiai žemės ūkyje sunkiai formuojasi. Kooperatyvainegausūs, tik ketvirtadalis jų turi daugiau kaip 10 narių. Kooperatyvainesivienija į sąjungas, nedalyvauja tarptautinėje žemės ūkio kooperatyvųveikloje. Nesu…kurta kooperatinio kredito sistema. Vyrauja trumpalaikės produkcijos pardavimų sutartys. Vidaus rinkojenuolat kyla konfliktai tarp gamintojų, perdirbėjų ir prekybininkų.8. Pasirengimo ES narystei laikotarpio ypatumaiPastaraisiais metais suaktyvėjo eurointegraciniai procesai. 2001 metųpradžioje Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuopatvirtino žemės ūkio derybų su ES poziciją. Derybų laikotarpis itinreikšmingas. Nuo derybose pasiektų susitarimų priklausys ES finansinėsparamos žemės ūkiui lygis. Pasirengimo laikotarpiu šalies žemės ūkio subjektai turi adaptuotisprie būsimųjų rinkos ir konkurencijos sąlygų. Kyla pavojus, kad dėlnepakankamų valstybės finansinių galimybių parama žemės ūkio subjektamsnesudarys sąlygų jų gamybinio potencialo stiprėjimui. 2002-2003 metai šiuopožiūriu bus lemiamas laikotarpis. Žemės ir maisto ūkio plėtrai ilgalaikėje perspektyvoje ypatingosįtakos turės sąlygos, dėl kurių deramasi su ES. Žemės ūkio skyriujesuformuotos palankios derybinės pozicijos, kurias suderėjus su ES, Lietuvosžemės ūkis turėtų neblogas perspektyvas. Tačiau pirminiai ES Komisijos pasiūlymai dėl tiesioginių išmokų irgamybos kvotų bei kitos paramos žymiai mažesni nei pradinė derybų pozicija.Manome, kad derybų eigoje ES ir Lietuvos derybinės pozicijos suartės.9. Perspektyvos, įstojus į ES Tikėtina, kad Lietuva į ES bus priimta 2004 metais. Žemės ir maistoūkio perspektyvas, įstojus į ES, nulems trys veiksnių grupės: • sutartyje su ES suderėtos gamybos kvotos ir paramos lygis; • ES BŽŪP stabilumas ir šios politikos pritaikymas naujoms narėms; • sugebėjimas tinkamai pasirengti darbui naujoje ekonominėje erdvėje ir racionaliai panaudoti valstybinių fondų paramą. Lietuvai tapus ES nare, žemės ir maisto ūkis bus plėtojamasvieningoje ES politinėje ir ekonominėje erdvėje. Jeigu bus tęsiamadabartinė BŽŪP, susidarys palankios sąlygos stabiliai ūkinei, socialinei irgamtosauginei žemės ūkio ir kaimo plėtrai. Gilios kaimo žmonių tradicijosžemės ūkio srityje ir išsaugotas darbštumas itin pravers, įsitraukus įtarptautinį darbo pasidalijimą. Pirmajame etape didelės reikšmės turės rinkos sąlygomis sugebančiosefektyviai veikti finansinės institucijos ir sistemos: Nacionalinė mokėjimųagentūra, Žemės ūkio paskolų garantijų fondas, palankaus kreditavimo irnacionalinė kaimo rėmimo sistemos. Įteisinus žemės ūkio paskirties nuosavybę juridiniams asmenims irnesusiderėjus dėl žemės pardavimo užsieniečiams pereinamojo laikotarpio kolnesusiformavusi žemės rinka šalyje, būtų sunku išvengti tam tikrųdeformacijų. Tikėtina, kad laisvo kapitalo judėjimo pranašumus galinustelbti žemės rinkos dalyvių spekuliaciniai interesai.Pasaulinė prekybos globalizacija. Tapus PPO nare, Lietuvai pasidarėaktualūs pokyčiai šios organizacijos narių bei trečiųjų šalių rinkose.Ilgalaikėje strategijoje svarbu įvertinti šių rinkų tendencijas. Jeigu XXa. pabaigoje žemės ūkio produkcijos gamyba dėl vartojimo ribotumo buvosustingusi, produktų kainos nuolat mažėjo, ir dėl to smuko gamintojųpajamos, tai artimiausiais dešimtmečiais ekspertai laukia esminių rinkoskonjunktūros pokyčių.
Manoma, kad jau artimiausiais metais pasaulyje sparčiau didės maistoproduktų paklausa. Tai lems žemės ūkio produkcijos kainų kilimą irgamintojų pajamų augimą. Didžiausias maisto produktų paklausos augimastikėtinas Azijos, Afrikos ir kai kuriose Lotynų Amerikos šalyse,stokojančiose nuosavų maisto produktų. Įvertinant pokyčius ir tendencijas tarptautinėse maisto produktųrinkose, galima prognozuoti, kad, susidarius palankioms aplinkybėms,rinkas būtų galima plėsti. Tai susiję su vieningos žemės ūkio ir maistorinkos formavimusi ir Lietuvos maisto pramonės eksporto potencialostiprėjimu. Pieno pramonės produktai jau dabar yra reikšmingi eksportostruktūroje. Galima tikėtis pastebimo vaisių, daržovių, gilaus perdirbimoproduktų eksporto padidėjimo.
Eksporto-importo srautų racionalizavimas. Stiprėjant prekybosglobalizacijos tendencijoms, eksporto-importo srautų racionalizavimas tampailgalaikės strategijos prioritetu. Šalies žemės ir maisto ūkis turėtųpatenkinti ne tik vidaus rinkos poreikius, bet ir gerokai išplėsti eksportoapimtis. 1996-2000 metais žemės ūkio ir maisto produktų užsienio prekybosbalansas buvo neigiamas.
Nors eksportuojamų žemės ūkio ir maisto gaminių asortimentaspastaraisiais metais plėtėsi, tačiau pagal vertę vyravo dešimt produktų,kurie sudarė beveik du trečdalius visos šio sektoriaus eksporto apimties.Pieno produktai 2000 metais sudarė beveik 30 proc. viso žemės ūkio irmaisto produktų eksporto vertės. Tikėtina, kad ir ateityje Lietuvaužsienio rinkose gali garsėti kaip kokybiškų ir ekologiškų pieno produktųeksportuotoja. Pagrindiniai Lietuvos užsienio prekybos žemės ūkio ir maistoproduktais partneriai yra ES, Europos laisvosios prekybos asociacijos(ELPA), Vidurio Europos laisvosios prekybos susitarimo (CELPA) ir Baltijoslaisvosios prekybos susitarimo (BLPPS…) ir NVS valstybės. Šių valstybiųdalis bendroje eksporto struktūroje 2000 metais sudarė 85 proc. (2lentelė). 2 lentelė Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto struktūra 1995-2000 metais,proc. | | ||Valstybių grupės |Eksporto struktūra || |1995 |2000 ||ES |28 |35 |
|ELPA |1 |1 ||CELPA |3 |4 ||BLPS |8 |19 ||NVS |58 |26 ||Kitos valstybės |2 |15 ||Iš viso |100 |100 |Teigiamas šių pokyčių bruožas yra tas, kad išaugo eksportolyginamasis svoris į ES valstybes. Tai rodo, kad mūsų šalies gamintojai vislabiau prisitaiko prie Vakarų rinkos reikalavimų. Tačiau ilgalaikėsperspektyvos požiūriu būtų neracionalu neišnaudoti savo geografinėspadėties pranašumų ir prarasti NVS valstybių rinkas, ypač turint galvoje jųtalpumą.
10. Biotechnologijų iššūkiai
Dėl nepakankamai ištirto poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai galiaštrėti biotechnologijų pagrindu sukurtų genetiškai modifikuotų produktų(GMP) gamybos ir vartojimo problema. Tikėtina, kad greitai bus sukurti standartai, harmonizuojantysreikalavimus šiems GMP kaip prekei, nes XXI a. pradžioje prekyba GMP tampaobjektyvia pasaulinės žemės ūkio produktų rinkos realybe. Nuo 1996 iki 2001metų genetiškai modifikuotų kultūrinių augalų plotai pasaulyje išaugo 30kartų, t.y. nuo 1,7 iki 55,6 mln. hektarų. Pasaulinėje praktikoje egzistuoja du požiūriai į GMP gamybos irprekybos reguliavimą. Vienas pagrįstas nuostata, kad transgeniniaiorganizmai yra analogiški anksčiau selekcijos būdu sukurtiems produktams irtodėl jų rinkos reguliavimui nereikia specialių priemonių. Pirmiausia taiJAV žemės ūkio produkcijos gamintojų požiūris. Kito, ES požiūrio šalininkaiGMP vertina kaip naują produktą, pagamintą taikant neištirtastechnologijas, dėl to specialios reguliavimo priemonės yra būtinos.Skirtini atskirų šalių požiūriai sąlygojo skirtingas – horizontalias irvertikalias – rinkos reguliavimo priemones. JAV ir Kanada taiko vertikalausreguliavimo būdą, kuris numato tik tam tikrų GMP kokybės ir specifiniųsavybių tyrimus. Pagal šią sistemą reguliuojami ne visi transgeniniaiproduktai, o tik tie, kurie, mokslininkų nuomone, gali sukelti medicininiųir ekologinių problemų. ES šalys taiko horizontalią reguliavimo sistemą,pagal kurią visų GMP gamybos ir apyvartos reguliavimas būtinas. Lietuvai įsijungus į ES, teks reguliuoti GMP gamybą ir prekybą,vadovaujantis ES horizontaliąja reguliavimo sistema. Yra paruoštitarptautiniai GMP ženklinimo standartai, kurie siejami su žmogaus sveikata,etiniais-religiniais įsitikinimais, vartotojų teise gauti išsamiąinformaciją apie vartojamą prekę.
11. Socialinių pokyčių tendencijos
Socialinius pokyčius, kurie apima gyvenimo kokybę, gyventojųužimtumą ir pajamas kaime, lems žemės ūkio restruktūrizavimo irmodernizavimo procesai bei bendra valstybės ekonominė politika, susijusi sugamintojų pajamų palaikymu. Socialinius pokyčius galima sąlyginai suskirstyti į du pagrindiniusetapus: socialinės adaptacijos prie besikeičiančios ekonominės irsocialinės aplinkos ir sparčios socialinės raidos. Tikėtina, kad pirmasisetapas apims visą pasir…engimo narystei laikotarpį ir pirmuosius metus, įstojus į ES. Pirmojo etapo ypatumus nulems nepalanki demografinė situacija ir kaimogyventojų užimtumo problemos. Dirbantieji kaime sudaro apie trečdalį visųšalies užimtųjų, pusė kaimo užimtųjų dirba žemės ūkyje. Pastaruoju metužemės ūkiui būdingas darbo jėgos perteklius. Natūralaus gyventojų mažėjimo tendencijos kaime išliks irartimiausioje ateityje. Todėl bus ypač ryškus kaimo bendruomenėssenėjimas, kuris turės įtakos žmonių užimtumo struktūrai ir darbo jėgoskvalifikacijos kėlimui. Vyraujantis vyresnio amžiaus žmonių kontingentasbus nepakankamai aktyvus, siekiant darbo jėgos perkvalifikavimo. Vykstanti miesto gyventojų migracija į kaimą mažai padidinakaimo ekonominį pajėgumą, o dažnai tik pasunkina jam socialinę naštą.Pastaruoju metu regioniniai skirtumai pagal gyventojų tankumą didėja. Rytųir Pietryčių Lietuvoje gyventojų tankumas yra kritiškai mažas, čia didelėvyresnio amžiaus žmonių dalis. Kaimo demografinės situacijos gerėjimas priklausys nuo kaimoekonominės veiklos plėtros, žemės ūkio restruktūrizavimo ir veiklosdiversifikavimo, gyventojų pajamų palaikymo priemonių, socialinės saugosužtikrinimo ir kaimo infrastruktūros gerinimo. Tikėtina, kad spartėjant žemės ūkyje restruktūrizacijos irmodernizavimo procesams, nedarbas kaime artimiausius 3-4 metus dar galiaugti. Tolimesnėje perspektyvoje, plėtojant darbui imlias žemės ūkio šakas,netradicinį žemės ūkį ir alternatyvią veiklą, užimtumas kaime didės. Iki2006 metų vyksiantys kaimo ekonominių veiklų restruktūrizacijos procesaididesnės įtakos kaimo gyventojų pajamų augimui dar neturės. Tolimesnėjeperspektyvoje, vykstant sparčiai ūkių plėtrai bei stiprėjant jų ekonominiampotencialui, skirtumas tarp miesto ir kaimo gyventojų pajamų turėtų mažėti. Artimiausioje perspektyvoje bus susiduriama su nepakankamu kaimožmonių socialinės saugos užtikrinimu, nes gali dar daugiau išaugtineapdraustų ir pagrindinių socialinių garantijų neturinčių gyventojų dalis.Tai tam tikra dalis ūkininkų, besilikviduojančių ir bankrutuojančių žemėsūkio bendrovių samdomieji darbininkai, asmenys, dirbantys savo sodybiniuoseūkiuose bei kaimo gyventojai, besiverčiantys nelegaliu darbu ir gaunantysatsitiktinį uždarbį. Socialinės pašalpos yra mažos ir nesudaro galimybiųspręsti net pačių opiausių kaimo žmonių pragyvenimo problemų. Kaime didesnėnegu mieste beglobių ir vienišų žmonių dalis. Tačiau tolimesnėjeperspektyvoje, didėjant žemės ūkio ir kitos ekonominės veiklos efektyvumuibei valstybės socialinės paramos galimybėms, kaimo žmonių socialinė padėtisgerės. Didėjanti ekonominės veiklos įvairovė turės teigiamos įtakos kaimosocialinės infrastruktūros plėtrai. Todėl iki 2015 metų turėtų sumažėtiinfrastruktūros paslaugų kokybės skirtumai tarp miesto ir kaimo bei atskirų
regionų. Pokyčiai švietimo sferoje tiesiogiai susiję su šalies ekonominės-socialinės situacijos pokyčiais. Todėl tikėtina, kad kaimo mokyklosesistemoje iki 2006 metų esminių pokyčių neįvyks, išskyrus spartesnį jųkompiuterizavimą. Išliks skirtumai tarp kaimo ir miesto mokyklų įrangos beipedagoginio personalo kvalifikacijos. Šių skirtumų mažėjimas priklausys irnuo bendrosios šalies ekonominės situacijos bei valstybės paramossavivaldybėms. Kaimas buvo ir turi likti tautos dvasingumo ir etnokultūros šaltiniu.Turi būti atgaivinti pozityvieji kaimo žmonių dvasiniai ir kultūriniaiporeikiai. Tai priklausys ne tik nuo kaimo ekonominių sąlygų pokyčių, betir kultūros infrastruktūros patrauklumo. Kaimo gyventojų sveikatingumas priklausys nuo medicinosinfrastruktūros tobulinimo. Turėtų didėti medicininės pagalbos kaim…ogyventojams operatyvumas, gerėti jų medicininio aptarnavimo lygis,sveikatos priežiūros paslaugų kokybė. Dėl to susidarys prielaidos tinkamaisveikatos priežiūrai kaime, mažės gyventojų mirtingumas, ilgės vidutinėgyvenimo trukmė. Įvairėjant ekonominei veiklai kaime, plėtosis etninių regionųtradicijas ir rekreacines sąlygas atitinkantis gyvenamųjų vietovių tinklas.Ten, kur gausu rekreacinių išteklių, agroturizmui tinkančiose vietovėsevyraus tankiau, o intensyvios žemdirbystės regionuose rečiau išsidėstęvienkiemiai. Bus atstatomi ir saugomi etnografiniams regionams būdingikaimai ir vienkiemiai, dvarų ansambliai, gamtos, istorijos ir architektūrospaminklai. Bus puoselėjamas kaimo kultūrinis paveldas, papročiai,tradicijos. 12. Aplinkosauga Kolektyvizacijos dešimtmečiai, kai buvo beatodairiškai melioruojamilaukai ir didinami jų masyvai, naudojama daug mineralinių trąšų irnekokybiškų augalų apsaugos priemonių bei kitų chemikalų, krašto aplinkaipadarė daug žalos. Sumenko kraštovaizdis. Netinkamas mineralinių trąšų ir kitų cheminių medžiagų naudojimaspažeidžia agroekosistemas, daro nepataisomą žalą gamtai ir žmoniųsveikatai. Pagrindiniai teršalai, patenkantys į aplinką dėl žemės ūkioveiklos yra pesticidai ir nesunaudotos maisto medžiagos (azoto bei fosforojunginiai). Mineralinių trąšų gamyba Lietuvoje per paskutinius penkeriusmetus beveik padvigubėjo, bet jų sunaudojimas sumažėjo. Mineralinės trąšosbrangios, todėl daugelis apsiriboja minimaliomis jų normomis, dažnai vientik azotu. Dalis laukų visai netręšiama. Lietuvoje naudojama kelis kartusmažiau azoto ir fosforo trąšų, lyginant su dauguma Vakarų Europosvalstybių. Todėl trąšų kiekiai aplinkos apsaugos problemų nekelia. Pesticidų naudojimas per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo daugiau kaip 5kartus. Anksčiau naudotų pesticidų likučiai dirvožemyje neviršijaleistinųjų koncentracijų. Kadangi Lietuvoje augalų apsaugos priemoniųpardavimo, saugojimo ir naudojimo taisyklės yra įgyvendintos, aplinkostaršai pesticidais pavojaus kol kas nėra. Aplinkos apsaugos problema, susijusi su žemės ūkiu, yra nitratinioazoto išsiplovimas. Nors vidutinės metinės nitratinio azoto koncentracijosupėse neviršija leistinos normos, atskiros matavimų reikšmės, ypačpavasarį, būna gana didelės. Žinoma, tai ne vien tik žemės ūkio veiklospasekmė. Kita nitratų problema – didelė jų koncentracija šachtiniuosešuliniuose. Daugiau kaip trečdalyje šulinių, kuriais naudojasi apie 1 mln.Lietuvos kaimo vietovių gyventojų, nitratų koncentracija viršija leistinąnormą (50 mg/l). Užteršti šuliniai išsidėstę tolygiai visoje šaliesteritorijoje. Lietuvoje 15 proc. žemės ūkio naudmenų yra nuolat veikiami erozijos,o 38 proc. yra potencialios sąlygos erozijai pasireikšti. Nedidelio irvidutinio kalvotumo rajonuose kasmet nuplaunama 20-25 t/ha dirvožemio, olabai kalvotuose plotuose – net 120 t/ha. Vėjo erozija nėra tokia žalingakaip vandens, ji pasireiškia maždaug 160 tūkst. ha plote, suartosedirvose. Iš viso šalyje yra apie 360 tūkst. ha. eroduojančių žemės ūkionaudmenų. Lietuvoje yra teritorijų, kurios jautrios požeminių vandenų taršai.Didžiausią plotą užima karstinis regionas, apimantis kelių rajonųteritoriją. Čia jau ir dabar ribojamas ūkininkavimas, mažiau naudojamaįvairių trąšų ir cheminių medžiagų. Perspektyvoje apribojimai busgriežtesni. ES keliami griežti gamtosaugos reikalavimai. Žemės ūkio veiklojeribojamas cheminių medžiagų naudojimas, reguliuojamas daugiamečių irvienmečių augalų santykis, įgyvendinamos dirvos eroziją mažinančiospriemonės. Ūkininkai skatinami puoselėti kraštovaizdį, saugoti gamtos,istorinius ir archeologinius paminklus. Lietuva, tapusi ES nare, įgyvendins ES gamtosauginius reikalavimus,plėtos draugišką aplinkai žemės ūkio gamybą ir kitus kaimo verslus.13. Ssgg (swot) analizėSTIPRYBĖS
➢ Palanki šalies geografinė padėtis prekiaujant su Vakarų ir Rytų šalimis. ➢ Pakankami žemės ištekliai ir natūralus jos našumas, didžioji žemės ūkio naudmenų dalis melioruota. ➢ Palankios klimato sąlygos auginti javus, bulves, daržoves, vaisius, linus, rapsus, cukrinius runkelius ir kitus šioms platumoms būdingus augalus. ➢ Lietuva turi lyginamųjų pranašumų gyvulininkystės produktų gamyboje, ypač palankios sąlygos plėtoti pieno ir mėsos ūkį. ➢ Palyginti mažas dirvožemio, vandens ir oro užterštumas, leidžiantis plėtoti ekologiškų ir natūralių produktų gamybą. ➢ Pakankami darbo jėgos ištekliai, gilios žemdirbių ir maisto produktų gamintojų tradicijos ir verslo patirtis. ➢ Tvirtėja pozicijos užsienio maisto rinkose, didėja eksporto apimtys. ➢ Susiformavo privatūs nuosavybės santykiai, sukurtos piliečių nuosavybės teisių į žemę, mišką, ir vandens telkinius atkūrimo teisinės prielaidos, sudarančios sąlygas formuotis žemės rinkai, ūkių restruktūrizacijai ir
stambėjimui. ➢ Šalies teritorijoje tolygiai išplėtotas mokslo, mokymo ir konsultavimo institucijų tinklas, sukauptas didelis intelektinis potencialas. ➢ Plėtojama kaimo žmonių savivalda. ➢ Vaizdingas kraštovaizdis leidžia plėtoti kaimo vietovių rekreacines galimybes. ➢ Augantys turizmo ir poilsio kaime poreikiai didina kaimo vietovės rekreacines galimybes ir sudaro prielaidą naujoms paslaugoms formuotis. SILPNYBĖS ➢ Žemas agrarinio sektoriaus kapitalizacijos lygis, trūksta modernios technikos, nepakankamai sparčiai diegiamos naujos technologijos, neišplėtota inovacinė veikla. ➢ Nestabili žemės ūkio politika, nuolat besikeičianti teisinė ir ekonominė aplinka. ➢ Nebaigtas piliečių nuosavybės teisių į žemę, mišką, ir vandens telkinius atkūrimas, silpnai funkcionuoja žemės rinka, negalima pradėti žemių konsolidacijos. ➢ Dominuoja smulkūs, nekonkurencingi, mažo investicinio pajėgumo ūkiai. ➢ Nestabilios maisto produktų rinkos, nepakankamas kai kurių produktų konkurencingumas. ➢ Nepakankamai išnaudojamas žemės ir daiktinio kapitalo potencialas, mažas darbo našumas. ➢ Neišplėtota kooperacija, veikiantys kooperatyvai neaktyvūs. Nesukurta kooperatinė kredito sistema. ➢ Didelis nedarbas. Menkas kaimo žmonių pasirengimas darbui konkurencinės rinkos sąlygomis, nepakankama vadybos patirtis. ➢ Neišplėtota gamybinė ir socialinė kaimo infrastruktūra, didelis atotrūkis tarp kaimo ir miesto gyventojų pajamų, darbo sąlygų bei socialinio aprūpinimo, galimybių gauti tinkamą išsilavinimą, medicinos, komunikacijų ir kitas paslaugas. ➢ Nesuformuota efektyvi regioninė politika. Didelė gyvenimo kokybės regioninė diferenciacija, nesusiformavusi regioninė specializacija, lėta ūkio subjektų veiklos diversifikacija.➢ Lėtai formuojančio kaimo bendruomenės, neišryškėję ir neugdomi jų lyderiai. ➢ Nukentė…jusi biologinė įvairovė, kraštovaizdis.
GALIMYBĖS
➢ Per ateinančius dešimtmečius prognozuojamas maisto produktų poreikio augimas, ypač didės kokybiškų, sveikų produktų poreikis, todėl didės rinkų galimybės. ➢ Stiprės lietuviškų produktų skverbimasis į naujas ES ir pasaulio rinkas, ypač rinkos nišos plėsis geros kokybės ekologiniams ir natūraliems produktams. ➢ Mokslo išradimai ir atradimai biotechnologijos srityje atvers naujas žemės ir maisto ūkio plėtros galimybes, plėsis modernios, ypač energiją taupančios, technologijos, didės informacinių technologijų taikymo žemės ir maisto ūkio sektoriuje reikšmė. ➢ Parengta Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategija ir jos įgyvendinimo priemonės integracijos į ES laikotarpiui, kurias įgyvendinus, atsivers naujos žemės ūkio ir kaimo plėtros galimybės. ➢ Lietuvai tapus ES nare, padidės ekonominė, techninė, informacinė ir konsultacinė parama.
GRĖSMĖS
➢ Toliau liberalizuojant prekybą, didės kitų šalių gamintojų, ypač dirbančių lyginamojo pranašumo sąlygomis, konkurencinis spaudimas Lietuvos maisto rinkai. ➢ Didės vartotojų reikalavimai maisto produktų kokybei, saugumui, kainai ir tiekimo pastovumui. ➢ Reikalavimams įgyvendinti ir konkurenciniam spaudimui įveikti gali nepakakti kapitalo investicijų ir aukštos kvalifikacijos darbo jėgos išteklių. ➢ ES plėtra pareikalaus pertvarkyti ES biudžetą ir peržiūrėti žemės ūkio rėmimo politiką. ES BŽŪP gali pasikeisti. Todėl Lietuvai, kaip ir kitoms kandidatėms, sunku tikėtis tokios paramos, kokią gauna dabartinės ES narės. ➢ Negavus ES derybinėse pozicijose numatytų gamybos kvotų, žemės ūkio pridėtinės vertės dalis BVP nebūtų pasiekta, sumažėtų užimtumas ir dirbančiųjų pajamos žemės ūkyje bei perdirbamojoje pramonėje. ➢ Didės žemės ūkio sektoriaus priklausomybė nuo kitų sektorių veiklos, konkurencija dėl investicijų ir kvalifikuotos darbo jėgos išteklių. ➢ Keisis ūkių ir įmonių struktūra, pagausės nekonkurencingų ūkio subjektų bankrotų, padidės socialinės paramos poreikis. IšvadosŽemės ir maisto ūkio perspektyvas, įstojus į ES, nulems trys veiksniųgrupės: • sutartyje su ES suderėtos gamybos kvotos ir paramos lygis; • ES BŽŪP stabilumas ir šios politikos pritaikymas naujoms narėms; • sugebėjimas tinkamai pasirengti darbui naujoje ekonominėje erdvėje ir racionaliai panaudoti valstybinių fondų paramą. Lietuvai tapus ES nare, žemės ir maisto ūkis bus plėtojamasvieningoje ES politinėje ir ekonominėje erdvėje. Jeigu bus tęsiamadabartinė BŽŪP, susidarys palankios sąlygos stabiliai ūkinei, socialinei irgamtosauginei žemės ūkio ir kaimo plėtrai. Gilios kaimo žmonių tradicijosžemės ūkio srityje ir išsaugotas darbštumas itin pravers, įsitraukus įtarptautinį darbo pasidalijimą. Pirmajame etape didelės reikšmės turės rinkos sąlygomis sugebančiosefektyviai veikti finansinės institucijos ir sistemos: Nacionalinė mokėjimųagentūra, Žemės ūkio paskolų garantijų fondas, palankaus kreditavimo irnacionalinė kaimo rėmimo sistemos. Įteisinus žemės ūkio paskirties nuosavybę juridiniams asmenims irnesusiderėjus dėl žemės pardavimo užsieniečiams pereinamojo laikotarpio kolnesusiformavusi žemės rinka šalyje, būtų sunku išvengti tam tikrųdeformacijų. Tikėtina, kad laisvo kapitalo judėjimo pranašumus galinustelbti žemės rinkos dalyvių spekuliaciniai interesai.Lietuvai tapus ES nare, padidės ekonominė, techninė, informacinė irkonsultacinė parama. Literatūrawww.std.ltwww.ekm.lt/catalogs/33/strategijos/zemes_ukis.docwww.zum.lt/europa/aktualijos/integracija/Derybos/derybine.docwww.laei.lt/liet/pdfinf/atnj/kpa.pdfwww.google.lt