Įmonės “TELE2” konkurentų analizė

TURINYS

1. Marketingo aplinka…………………………………………………………………………………………….31.1 Makroaplinka……………………………………………………………………………………….. …………31.2 Mikroaplinka……………………………………………………………………………………………………52. Rinkos ir jų segmentai…………………………………………………………………………….. …………82.1 Rinkos segmentavimas…………………………………………………………………………………….103. Marketingo Tyrimai………………………………………………………………………………………….113.1 Marketingo tyrimų rūšys …………………………………………………………………………………113.2 Pirminių duomenų rinkimo metodai …………………………………………………………………124. Marketingo strateginis planavimas….. …………………………………………………………………125. „TELE2“ veikla……………………………………………………………………………………………….135.1 „TELE2“ aplinkos analizė, konkurentai…………………………………………………………….145.2 „TELE2“ tikslinė rinka……………………………………………………………………………………175.3 „TELE2“ SWOT analizė………………………………………………………………………………….175.4 „TELE2“ marketingo tyrimas…………………………………………………………………………..185.4.1 anketa ……………………………………………………………………………………………………….195.4.2 anketos rezultatai…………………………………………………………………………………………205.4.3 anketos duomenų analizė………………………………………………………………………………21Išvados……………………………………………………………………………………………………………….23Literatūra…………………………………………………………………………………………………………….241.Marketingo aplinkaMarketingo aplinka – tai visuma už įmonės ribų veikenčių jėgų, darančių tiesioginę ir netiesioginę įtaką įmonės veiklai, jos marketingo sprendimams.Į maketingo aplinką reikia žiurėti kaip į vieningą įmonę veikiančių jėgų visumą, kurioje susipina tiesioginę ir netiesioginę įtaką darančių veiksnių poveikis. Tačiau, kad būtų patogiau analizuoti, marketingo sprendimams svarbios aplinkos sąlygos skirstomos į bendrąsias (makroaplinka) ir specifones (mikroaplinka).1.1MakroaplinkaMakroaplinka – tai visuma išorinių jėgų, kurios tam tikroje teritorijoje veikia įmonės marketingo sprendimus ir kurioms ji tiesiogiai negali daryti įtakos.Makroaplinkai priklauso: Socialinė – kultūrinė alinka Ekonominė aplinka Mokslinė – technologinė aplinka Politinė – teisinė aplinka Gamtinė apinka Socialinė – kultūrinė aplinka – tai marketingo makroaplinkos elementas, atspindintis visuomenės poveikį įmonei, jos marketingo sprendimams bei jų įgyvendinimui. Šią apinką geriausiai apibūdina demografinai rodikliai. Pavyzdžiui miesto ir kaimo gyventojų poreikiai skiriasi, todėl svarbu žinoti gyventojų pasiskirstymą tarp miesto ir kaimo, migracijos dydį bei kryptį. Socialinės – kultūrinės aplinkos svarbiausi aspektai yra šie: gyventojų galutinio vartojimo pokyčiai, gamtosaugos problema, kultūra. Ekonominė aplinka – tai marketingo makroaplinkos elementas, pasireiškiantis tam tikrais ūkio raidos dėsningumais bei tendencijomis, kurie daro įtaką marketingo sprendimams ir veiksmams.Marketingo ekonominę aplinką apibūdina šie rodikliai: Šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) Pirkėjų pajamos Kaupimo lygis Prekių kainų lygis Kredito gavimo galimybėsSvarbiausios ekonominės aplinkos sritys yra ekonominis augimas, infliacija, užimtumas, investicijų klimatas.Mokslinė – technologinė aplinka – tai marketingo makroaplinkos elementas, apimantis mokslo žinių ir jų praktinio taikymo poveikį marketingo sprendimams bei jų įgyvendinimui.

 Techninės pažangos spratėjimas Nedidelis prekių tobulinimas Neribotos naujovių galimybės Techninės pažangos valstybinio reglamentavimo didėjimasSvarbiausios mokslinės – technologinės aplinkos sritys yra šios: valstybės technologijų politika, naujos technologinės galimybės.Politinė – teisinė aplinka – tai marketingo makroaplinkos elementas, apimantis visuomenės politinių struktūrų veiksmus ir teisės aktus, kurie daro įtaką marketingo sprendimams bei jų įgyvendinumui.

Marketingo veiklai svarbiausius teisės aktus tikslinga skirstyti i tris gupes:

1. Reguliuojantys įmonių steigimą, jų vidaus veiklą ir likvidavimą.2. Reguliuojantys įmonės santykius su pirkėjais, partneriais ir konkurentais.3. Reguliuojantys atskiras marketingo sritis.Politinės – teisinės aplinkos svarbiausi aspektai yra šie: tarptautinė politinė padėtis, vidinė politinė šalies padėtis, santykiai su šalies valdžios institucijomis, teisinis reglamentavimas. Gamtinė aplinka – tai marketingo makroaplinkos elementas, apimantis klimato sąlygų, gamtos išteklių, jų naudojimo ir aplinkosaugos priemonių įtaką marketingo sprendimams bei jų įgyvendinimui.1.2 MikroaplinkaMikroaplinka – tai visuma išorinių jėgų, kurios veikia įmonės markentingo sprendimus, tačiau kurioms ji gali daryti tam tikrą įtaką.Marketingo mikroaplinką sudaro: Pirkėjai Partneriai KonkurentaiPirkėjas – tai fizinis ar juridinis asmuo, norintis iš kito asmens įsigyti prekę ir įsipareigoja už ją sumokėti nustatytą pinigų sumą. Juos galima suskirstyti i penkias grupes:1.Privatūs namų ūkiai.2.Gamintojai.3.Perpardavėjai.4.Valstybinės ir nevalstybinės organizacijos.5.Užsienio pirkėjai.Įmonės partneriai – tai tas juridinis ar fizinis asmuo, kuris padeda įmonės veiklai. Jiems gali būti priskirti:1.Pardavimo tarpininkai.2.Pardavimo pagalbininkai.3.Tiekėjai

Konkurentai – tai rinkos dalyviai, siūlantys potencialiems pirkėjams tuos pačius ar panašius poreikius tenkinančias prekes.Konkurencija yra visur ir visada. Dažniausia ir labiausiai pastebima – tiesioginė, bet ne mažiau svarbi ir netiesioginė konkurencija. Net visiškai nauji produktai ar paslaugos turi savo konkurentų. Kad verslas būtų sėkmingas, konkurentus reikia pažinti taip, kaip savo firmą. Taip galima nukopijuoti nuo konkurentų tai, ką jie daro geriausiai ir dar žengti kelis žingsnius tolyn. Konkurentų analizė yra ilgas, sudėtingas darbas. Labai sunku yra sužinoti apie jų pelną ir atskleisti jų galimybes. Tai dažniausiai yra komercinė paslaptis. Pats pirmasis žingsnis – tai nustatyti, kas yra įmonės konkurentai ir pabandyti rasti juos. Nustačius konkurentus, reikia juos suklasifikuoti į tiesioginius, netiesioginius ir potencialius. Tiesioginiai konkurentai yra tie, kurie aptarnauja tuos pačius klientus, parduoda jiems tuos pačius gaminius ar teikia tas pačias paslaugas. Netiesioginiai konkurentai aptarnauja tuos pačius klientus, bet siūlo jiems kitus produktus ar paslaugas. Potencialius konkurentus sunku numatyti. Tai priklauso nuo įmonės sugebėjimo analizuoti dabartinius klientų norus ir spėti, kaip jie kis ateityje.

Apie konkurentus reikėtų žinoti šiuos dalykus:

• prekybinio ženklo buvimą; • produkcijos/paslaugų asortimentą; • pardavimų apimtis; • kainas ir nuolaidas; • pagrindinius klientus; • reklaminę politiką; • stimuliuojančias priemones ir kt. įmonės požiūriu svarbius faktus, įvykius.

Informacija apie konkurentus reikalinga tam, kad nustatyti jų stipriąsias ir silpnąsias puses ir įmonės konkurencinius pranašumus. Tai yra Porter (1980, 1985) sukurta konkurencinio pranašumo teorija. Ji teigia, kad toks pranašumas pasiekiamas, pateikiant vartotojui didesnę vertę. Ją, pagal Porter, galima sukurti pateikiant bazinį produktą žemesne kaina, arba pateikiant produktą, tegul ir aukštesne kaina, bet turintį papildomą vertingumą, kuris kompensuoja didesnę kainą. Konkurenciniu pranašumu gali būti žymus įmonės vardas (prekybinis ženklas), puiki prekių (paslaugų) kokybė, efektyvi reklama, geras realizacijos tinklas, kvalifikuotas personalas ir t.t.

Taip pat analizuojant konkurentus, reikėtų įvertinti tokius aspektus:• Konkuruojančių firmų dydžiai. Konkuruoti galima ne tik su tokio pat dydžio, bet ir mažesnėmis ar didesnėmis firmomis.

• Konkurentų gaunamas pelnas. Nurodyti, kurie iš konkurentų dirba pelningai, kurie nuostolingai. Kodėl taip yra?

• Konkurentų ypatybės. Tai yra:

• kainodaros politika; • prekių ar paslaugų kokybė; • turimų atsargų kiekiai; • pardavimo metodai; • geografinė vieta ir pan.

Verslo sėkmę paprastai veikia ne vienas ir ne du veiksniai, o kur kas daugiau, todėl apibendrinti ir įvertinti konkurentus nelengva.

Konkurencija tarp įmonių iš esmės pasireiškia kaip konkurencija tarp jų prekių ar paslaugų. Skiriamos tokios prekių vykstančios konkurencijos rūšys : visuotinė (totalinė), vertikalioji ir horizontalioji. Viosuotinė konkurencija – tai visų rinkoje siūlomų prekių varžymasis dėl pirkėjų joms įigyti skiriamų piniginių lėšų. Vertikalioji konkurencija – tai varžymasis tarp tuos pačius pirkėjo poreikius tenkinančių skir…tingų prekių rūšių. Horizontalioji konkurencija – tai varžymasis tarp tuos pačius pirkėjo poreikius tenkinačių vienos rūšies prekių. Konkurencijos pobūdžiui, jos situacijai didelę reikšmę turi rinkos struktūra. Paprastai skiriami tokie keturi rinkos struktūrų tipai:

 Grynoji konkurencija. Monopolinė konkurencija. Oligopolija. Monopolija. Grynoji konkurencija – kai rinkoje yra daug smulkių pardavėjų, parduodančių panašias prekes. Monopoline konkurencija – kai rinkoje yra daug pardavėjų, siūlančių panašias, tačiau pirkėjų požiūriu ne identiškas prekes. Oligopoloja – kai rinkoje veikia kelios stambios įmonės ir kiekviena jų kontroliuoja didelę rinkos dalį. Konkuruojančios įmonės gali siūlyti pirkėjams ir labai skirtingų, ir panašių prekių. Panašios prekės būdingos žaliavų ir pusgaminių rinkoms, diferencijuotos – vartojimo prekių rinkoms. Monopolija – tai visiška grynosios konkurencijos priešingybė. Jos yra tik vienas pardavėjas, kuris pateikia rinkai prekes, iš esmės neturinčias artimų pakaitalų.2. Rinkos ir jų segmentaiRinka – tai pirkėjų ir pardavėjų susitikimo vieta, kur prekių mainų poceso metu veikia pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą reguliuojantis mechanizmas, išreiškiamas kaina.Marketingo požiūriu rinkos apibrėžimas galėtų būti toks.Rinka – tai visuma esamų ir potencialių vartotojų, siekiančių patenkinti savo poreikius pasikeičiant kuo nors vertingu su prekes ar paslaugas siūlančiais pardavėjais.Prikausomai nuo to kas perka prekes ir kokiam tikslui jos bus naudojamos marketinge skiriami penki rinkos tipai: Vartojimo prekių rinka. Čia vartotojai – atskiri asmenys bei šeimos, perkančios prekes asmeniniam naudojimui. Gamybinės paskirties prekių rinka. Čia vartotojai – įmonės, prekančios prekes gamybinam naudojimui. Prekybininkų – tarpininkų rinka. Čia vartotojai – asmenys arba firmos, perkančios prekes perparduoti. Valstybinė rinka. Čia vartotojai – valstybinės įstaigos ir organizacijos, perkančios prekes ar paslaugas, kad užtikrinti savo funkcionavimą. Tarptautinė rinka. Ji gali apimti visus minėtus rinkos tipus, jei pirkimo ir pardavimo operacijos atliekamos už šalies ribų. Analizuojant rinką svarbu išsiaiškinti rinkos parametrus: rinkos potencialą, rinkos talpumą, rinkos paklausą ir įmonės prekių paklausą. Rinkos potencialas – tai rodiklis, parodantis kiek tam tikroje rinkoje gali būti parduodama iš viso.
Rinkos talpumas – tai faktiškai rinkoje parduodamų prekių kiekis. Rinkos paklausa – tai prekių kiekis, kurį nuperka tam tikra vartotojų grupė tam tikroje vietoje per tam tikrą laiką esant tam tikro aktyvumo marketingo veiksmams. Įmonės prekių paklausa – tai įmonės prekių dalis bendroje rinkos paklausoje. Pagal pasirinktą įmonės tikslinę rinką yra skiramos šios marketingo strategijos:  Koncentruotas marketingas;  Diferencijuotas marketingas;  Nediferencijuotas marketingas. Koncentruotas marketingas – tai tokia marketingo stategija, kai įmonė stengiasi sutelkti visaspastangas tik į vieną tikslinę rinką ir jai įvaldyti naudoja specialiai pritaikytą marketingo kompleksą. Koncentruoto marketingo privalumas tas, kad įmonė, gerai žinodama savo vartotojų poreikius, užima stiprią poziciją rinkoje. Be to įmonės specializacija leidžia sumažinti gamybos kaštus, padidinti pardavimo apimtis bei išlaidas marketingui. Užimdama lyderio poziciją rinkoje, įmonė sutrumpina investicijų atsipirkimo laiką. Diferencijuotas marketingas – tai tokia marketingo strategija, kai įmonė atskiroms tikslinėms rinkoms įvaldyti naudoja skirtingus, specialiai joms pritaikytus, marketingo kompleksus. Kadangi taikant diferencijuotą marketingą didėja pardavimų apimtys, o kartu ir išlaidos, įmonei reikia vengti rinkos dalijimo į mažus segmentus. Pasirinkus didelius segmentus, kurių vartotojai nuolat perka įmonės prekes, ji gali gauti pakankamai didelį pelną. Nediferencijuotas marketingas – tai tokia marketingo strategija, kai įmonė visai rinkai įvaldyti naudoja vieną universalų marketingo kompleksą. Nediferencijuotą marketingą visų pirma naudoja įmonės, kurios svarbiausia konkuravimo priemonę laiko kuo mažesnę kainą arba dėl kitų priežaščių nusprendžia nesitaikyti prie smulkesnių vartotojų grupių poreikių.2.1 Rinkos segmentavimasRinkos segmentavimas – tai rinkos skaidymas į dalis, kuriuose vienodai ar panašiai reguojama į marketingo veiksmus. Įmonė savo veikloje naudojanti diferencijuotą arba koncentruotą marketingą, pirmiausiai pasirenka vieną ar keletą tikslinių rinkų. Tam atliekamas rinkos segmentavimas. Prieš segmentuodama įmonė pasirenka požymius, pagal kuriuos skirstys rinką į segmentus. Vartojimo prekių ir gamybinės paskirties prekių rinkų segmentavimo požymiai yra skirtingi. Vartojimo prekių rinkos segmentavimo požymiai:  Geografinis segmentavimas.
 Demografinis segmentavimas.  Psichografinis segmentavimas.  Segmentavimas pagal vartotojų elgseną. Geografinis segmentavimas. Vartotojai į grupes skirstomi pagal tam tikrą geografinį požymį. (pvz.: miesto ir kaimo gyventojų segmentas; pagal administracines teritorijas; vietovės geografines ypatybes). Demografinis segmentavimas. Dažnai rinka yra segmentuojama pagal žmonių amžių ir lytį, jų užsiemimą ir išsilavinimą, šeimos dydį, šeimos gyvavimo ciklo etapą, šeimos pajamas, religiją rasę, tautybę ir pan. Psichografinis segmentavimas. Toks rinkos segmentavimas remiasi vartotojų suskirstymu į grupes pagal psichologinius požymius. Prie psichologinių požymių priskiriama: nuostata tam tikrų prekių ar prekės grupių atžvilgiu; svarbiausi asmeninai požymiai (charakterio savybės, komunikabilumas, savarankiškumas ir pan.); elgsenos požymiai (gyvenimo, pirkimo įpročiai). Segmentavimas pagal vartotojo elgseną. Rinką galima padalyti i segmentus, atsižvelgiant i motyvus, skatinančius vartotoją pirkti. Spręsdamas, ar pirkti, ar nepirkti, kiekvienas vartotojas motuvuoja savaip.3. Marketingo tyrimaiSvarbiausai marketingo tyrimų funkcija yra teikti marketingo sprendimams priimti reikalingą informaciją. Marketingo tyrimų turinį galima apibrėžti keliais aspektais: kaip veiklos procesą, kaip žynių apie marketingo tyrimus visumą, kaip metodų ir priemonių šaltinį. Marketingo tyrimai – tai marketingo sprendimams reikalingos informacijos paieška, rinkimas, apdorojimas ir interpretavimas.3.1 Marketingo tyrimų rūšysPagal rezultatų teorinį ir praktinį reikšmingumą skiriami taikomieji (vykdomi konkrečioms, specifinėms problemoms spresti, siekiant geriau pažinti marketingo aplinką ir jos kitimo tendencijas, šalinti valdymo sprendimų neapibrėžtumą, išsiaišikinti, kokia taktika ir strategija neteisinga) ir fundamentalieji (skirti praplėsti žinojimo ribas, mažiau akcentuojant konkrečių praktinių problemų sprendimą) marketingo tyrimai.Pagal tyrimų tikslus t.y. tai ką norima ištirti, skiriami keturi marketingo tyrimų tipai: Žvalgybinai. Atliekamas tada, kai vadovas dar nėra gerai išsiaiškinęs situacijos, dėl kurios jam reikia priimti sprendimą, arba, nežino, kokia veiklos kryptis geriau leistų spręsti problemą. Aprašomieji – vertinamieji. Šios rūšies tyrimuose apsiribojama reiškinių, faktų, situacijų išsiaiškinimu, palyginimu, kitimo tendencijų konstatavimo ir įvertinimu, daug nesiliginant į jų kilmę ir raidą nulėmusias priežastis.
 Priežastiniai. Tokie tyrimai kuriuose gilinamasi į reiškinį sukėlusias priežastis, rodiklių kitimo priklausomybę. Paieškos numatymo. Tokie tyrimai vykdomi pasitelkinat žvalgybiniais, aprašomųjų – vertinamųjų bei priežastinių tyrimų rezultatais.Pagal naudojamų duomenų šaltinius skiriami pradinai ir išsamūs marketingo tyrimai.Pagal informacijos pobūdį skiriami kiekybinai ir kokybinai tyrimai.

3.2 Piriminių duomenų rinkimo metodai

Plačiausiai žinomi ir naudojami šie pirminių duomenų rinkimo metodai:1.apklausa2.stebėjimas3.eksperimantas4.fokusuota grupėApklausa – tai marketingo informacijos rinkimo metodas apklausiant respondentus asmeniškai, telefonu, paštu ar mišriu būdu.Stebėjimas – tai marketingo informacijos rinkimo metodas, paremtas žmonių elgsenos, objektų kaitos, įvykių ar procesų raidos fiksavimu.Ekspreimentas – tai marketingo informacios rinkimo metodas, kai tyrėjas sukuria situaciją, kurioje keičiant vienus žinomai susijusius arba nepriklausomai kintamuosius stebimas šių pakeitimų poveikį kitiems tiriamos sistemos elementams ir kintamiesiems.Fokusuota grupė – tai kokybinių duomenų rinkimo metodas, kai informacija renkama organizuojant grupinės dikusijos būdu.

4. Marketingo strateginis palnavimas

Strateginis planavimas – tai ilgalaikių įmonės tikslų ir būdų jiems pasiekti numatymas. Marketingo strategija – tai nuosekliai išdėstytų ir tarpusavyje suderintų marketingo veiksmų visuma, nukreipta pasiekti numatytus ilgalaikius marketingo tikslus. Kai kurie marketingo tyrinėtojai išskiria šešias konkuruojančių įmonių padėtis rinkoje:1.dominuojanti2.stipri3.palanki4.stabili5.silpna6.neperspektyvi

P. Letleris skirsto taip:

1. lyderius (40% rinkos)2. persekiotojus (30% rinkos)3. sekėjus (20% rinkos)4. nišų užpildytojus (10% rinkos)5. „TELE2“ veiklos analizė5. „TELE2“ veikla “TELE2” savo veiklą pradėjo dar 1993 metais, kai buvo įkurta kompanija pavadinimu “Levi&Kuto”. Lietuvoje “TELE2”, kaip trečioji šalyje GSM operatorė, pradėjo veikti 1999 m. gruodžio 14 d. nors Tele2 vardas jei buvo suteiktas kiek vėliau, 2000 m. sausio mėnesį. 2000 m. gegužės 23 d. – “TELE2” pristatė pirmąją savo komercinę paslaugą – “X-GSM”. 2001 m. pavadinimas pakeistas į “Pildyk”; tai – išankstinio apmokėjimo “TELE2.Mobile” paslauga. 2000 m. lapkričio 1 d. – “TELE2” pristatė antrąją “TELE2.Mobile” komercinę paslaugą – mėnesinio apmokėjimo mobiliojo ryšio paslaugą. Nedidelės teikiamų paslaugų kainos pritraukė nemažai klientų, ir 2001 m. rugpjūčio 30 d. “TELE2” buvo pripažinta kaip strateginė investuotoja. Visą tą laikotarpį “TELE2” paslaugų kainos buvo mažiausios, kas padėjo kompanijai tapti antrai pagal dydį mobiliojio ryšio operatoriai.

“TELE2” vizija – tapti stipriausia alternatyvia telekomunikacines paslaugas teikiančia bendrove Europoje. “TELE2” misija Lietuvoje – padaryti mobilųjį ryšį Lietuvoje prieinamą kiekvienam.

5.1“TELE2” aplinkos analizė

Viena iš svarbiausių įmonės aplinkų yra ekonominė aplinka. Ji daro didelę įtaką marketingo sprendimams. Vienas iš svarbiausių šios aplinkos veiksnių yra bendrasis vidaus produktas (BVP). Per pastaruosiu metus Lietuvos BVP kasmet didėjo (2000m – 3.8%; 2001m – 5,9%). Tai nusako, kokia dabartinė Lietuvos rinkos padėtis. Kitas svarbus veiksnys yra pirkėjų pajamos, kurios apsprendžia, kiek klientas pasiruošęs išleisti mobiliojio ryšio paslaugoms. Šiuo metu vidutiniškas gyventojo atlyginimas yra apie 500Lt. Jei gyventojų pajamos padidėtų, tai galbūt rinkoje būtų galima išslaikyti ir su aukštesnėmis kainomis negu tai yra dabar. Šiuo metu, pagal atliktą tyrimą aiškiai matyti, kad klientui svarbiausia yra teikiamų paslaugų kaina. Kuo ji žemesnė, tuo labiau klientas suinteresuotas naudotis šiomis paslaugomis.Politinė – teisinė aplinka. Tai aplinka, kuri apima politiką ir teisės aktus, kurie susiję ir daro įtaką marketingui. Visa įmonės veikla turi būti vykdoma pagal numatytus teisės aktus, normas. Nuo 2003 m. sausio 1 dienos Lietuvoje pradėjo veikti naujas Telekomunikacijų įstatymas, kurio pagrindinis tikslas užtikrinti, kad tarp ryšio tiekėjų būtų sąžininga konkurencija ir teisiškai patvirtinta veikla.Socialinė – kultūrinė aplinka. Ši merketingo aplinka pasako kokia visuomenė suinteresuota naudotis „TELE2“ paslaugomis. Gan svarbus yra vartotojų amžius. Skirtingų amžių žmonės turi skirtingus poreikius, kitaip supranta vienos ar kitos paslaugos naudą, galimybes. Profesinis išsilavinimas taipogi yra svarbus aspektas šioje aplinkoje. Labiau išsilavinęs, užimantis aukštas pareigas žmogus, pasirengęs mokėti daugiau už mobiliojio ryšio paslaugas, tačiau jis ir reikalaus geresnės ryšio kokybės ar didesnių paslaugos galimybių, todėl svarbu patenkinti tokių klientų poreikius nes jie pasirengę mokėti daugiau negu kiti klientai.

Mokslinė – technologinė aplinka. Tai mokslinių žinių ir technologijų taikymas praktikoje. „TELE2“ norėdama likti konkurencinga mobiliojio ryšio operatore turi naudoti naujausias mobiliojio ryšio tiekimo technologijas. Visos turimos mokslinės žinios turėtų būti kuo plačiau naudojamos praktikoje. Ji turėtu stengtis pirma igyvendinti vienas ar kitas technines naujoves, kad galėtų būti žingsniu priekyje savo konkurentų.Gamtinė aplinka. Ši aplinka susijusi su gamtos ištekliais klimato sąlygomis. Ši aplinka didelės įtakos nedaro „TELE2“ įmonės marketingo sprendimams. Gal svarbesnis aspektas būtų klimato sąlygos, kurios gali vienaip ar kitaip paveikti ryšio kokybę, bet šis veiksnys nelabai yra priklausomas nuo pačios įmonės.Apžvelgia visas aplinkas mes apžvelgėme „TELE2“ įmonės makro aplinką. Kita aplinka būtų mikro aplinka. Ją sudaro: partneriai, konkurentai, pirkėjai .

„TELE2“ Konkurentai Labai svarbų vaidmenį įmonės veikloje atlieka konkurentai. Kuo daugiau rinkoje konkurentų, tuo sunkiau tu gali joje išsilaikyti. “TELE2” visada garsėjo kaip pigiausia …mobiliojio ryšio operatorė, tačiau kaip kainos pradėjo lygintis daug svarbesni pasidarė ir kiti dalykai, kaip palsaugų kokybė, papildomos galimybės, įvairios akcijos, žaidimai, kur konkurentai buvo pranašesni.Pagrindinai “TELE2” konkurentai yra “Omnitel”, “Bite GSM”, “Lietuvos telekomas”. Pagrindinis konkurentų pranašumas prieš “TELE2” yra jų teikiamų paslaugų kokybė. Nors “TELE2” gerina savo paslaugų kokybę, tačiau atokiuose Lietuvos kampeliuose naudotis jų teikiamomis paslaugomis būna gana sudėtinga, o kartais visai neįmanoma.Nesenai tarp „TELE2“ ir „OMNITEL“ įvyko peštinės dėl reklamos. „TELE2“ buvo pasipyktinusi dėl „OMNITEL“ reklamos. „Reklamos teiginys – “Omnitel” kaina – geriausia” įpareigoja nurodyti, kokia ta kaina ir už ką (beje, to reikalauja reklamos įstatymas). Tačiau, didelei nuostabai, “Omnitel” nurodo tikrovėje neegzistuojančią bei niekam negirdėtą kainą. Skaičiuojant šią mistinę kainą yra daroma elementari matematinė klaida – pajamos, gautos už skambučius, žinutes, balso paštą, mėnesinius mokėjimus ir daugybę kitų papildomų paslaugų, dalijamos tik iš skambučių kainos.

Akivaizdu, jog ši klaida yra per didelė, kad būtų padaryta netyčia. Na, bet “Omnitel” tai padarė. Ir gavo geriausią kainą, tik nurodė ją vartotojams keistu būdu – “litais už ryšį”. Pasaulyje tokia mobiliojo ryšio paslaugų kainodara kol kas neegzistuoja. “Dar kebliau suprasti “Omnitel” reklamos teiginius, kad bendrovės vartotojai gauna daugiausia vertės už sumokėtus pinigus. Kiekvienas vartotojas ar jų grupė turi skirtingus poreikius, kuriuos tenkina tam tikros konkrečios paslaugos ir jų savybės. Norint nustatyti, kurio operatoriaus paslaugos geriausiai tenkina tam tikrų vartotojų grupių poreikius, reikia lyginti konkrečias paslaugas ir jų kainas, o ne abstrakčius išskaičiavimus”, – mano Pranas Kuisys, UAB “Tele2” komercijos direktorius.Kas gi verčia “Omnitel” operatorių, rinkos senbuvį, turintį, kaip teigiama, geriausią infrastruktūrą ir paslaugų spektrą, diegiantį moderniausias technologijas, imtis tokių “abejotinų rinkodaros priemonių”? Būtent taip “Omnitel” beveik prieš dvejus metus apibūdino “Tele2” palyginamąją reklamą, kurioje buvo lyginamos išankstinio apmokėjimo paslaugų kainos naudojantis tyrimų duomenimis. Atrodo, kad šiuo klausimu “Omnitel” nuomonę pakeitė, uoliai sau naudingai interpretuodami RRT duomenis ir lygindami juos visur, kur tik pakliūva – TV, lauko reklamoje, ant stulpų, maišelių, tortų ir net šokoladukų vaikams. Tikrai lyderio verta veikla…Bet svarbiausia ne tai, kur “Omnitel” skleidžia savo reklamą ir kiek jos yra. Svarbiau yra faktas, kad skleidžiama informacija bandoma sąmoningai klaidinti vartotojus, nepaisant nei įstatymo keliamų reikalavimų reklamai, nei kompetentingų institucijų pastabų, nei vartotojų nuomonės.“Pone Pupkevičiau, siūlytume jums nutraukti Lietuvos žmones klaidinančią reklamą nelaukiant Konkurencijos tarybos sprendimo. Be to, kviečiame prisidėti prie bendro siekio naudoti gerą verslo etiką atitinkančias reklamas, kurios būtų paremtos teisingais faktais. Juk balta nėra juoda”, – dėstė P. Kuisys”- straipsnis iš “TELE2: Omnitel nebemoka skaičiuoti?Konkurencija yra reikalinga, ji skatina įmones veikti greičiau ir teikti geresnes paslaugas bei prekes. Konkurencija mažina paslaugų kainas, užtikrina įmonės motyvavimą tiekti kuo pigesnes bei kokybiškesnes paslaugas ar prekes.
“TELE2” įmonės palsaugų vartotojai yra įvairūs žmonės, tiek pagal amžių, tiek pagal savo išsilavinimą ar profesiją. Pagal atliktą apklausą daugiausai mobiliojio ryšio vartotojų yra tarp 31-45 metų žmonių, tačiau skirtumas yra labai nežymus, kas rodo, kad mobilusis ryšis populiarus tarp įvairaus amžiaus žmonių. Pagal profesija daugiausiai apklaustųjų buvo darbininkai bei verslinninkai, kas parodo, kad mobilusis ryšys tampa nebeprabanga, kuria gali naudotis tik verslininkai, bet mūsų visų kasdieninė vartojimo priemonė.

5.2 “TELE2” tikslinė rinka

„TELE2“ pagal tikslinę rinką priklauso diferencijuotam marketing…ui, nes teikia mobiliojio ryšio, bei interneto paslaugas. Segmentuodama įmonė pasirenka požymius, pagal kuriuos rinka suskirsto į atskirus segmentus. Geografinis segmentavimas. „TELE2“ savo paslaugas pradėjo teikti didžiuosiuose Lietuvos miestuose, nes potencialių klientų skaičius buvo didžiausias. Naudotis „TELE2“ paslaugomis atokiame Lietuvos kampelyje nera labai patogu dėl ryšio kokybės. Atsižvelgiant į tai, kad „TELE2“ paslaugų kainos yra žemiausios, kaimo gyventojui būtų geriausia rinktis šios bendrovės teikiamas paslaugas, tačiau nevisada jis gali tai daryti dėl ryšio kokybės stokos. Demografinis segmentavimas. Būtina savo paslaugas pritaikyti tiek jauniems, tiek vyresniems žmonėms, tiek šeimoms, tiek gyvenantiems vieniems. „TELE2“ pristatė naują savo paslaugą „Šeima, kur visi šeimos nariai galės naudotis mobiliojio ryšio paslaugomis mažesnias tarifais. Tokie planai labai palankiai vertinami tarp mobiliojio ryšio vartotojų, todėl būtina parinkti planus, kurie atitiktų įvairių žmonių norus bei poreikius.Psichografinis ar rinkos segmentavimas pagal vartotojo elgseną neturi didelės įtakos „TELE2“ klientų skaičiaus didėjimui ar mažejimui.5.3 „TELE2“ SWOT analizėSWOT analizė atlieka labai didelį vaidmenį įmonės gyvavime. Pati įmonė turi žinoti savo silpnąsias bei stipriąsias puses, tą ir padeda išsiaiškinti ši analizė. Ši analizė padeda nustatyti pagrindines įmones galimybes bei grėsmes, kas padeda jei geriau orentuotis rinkoje.

Stiprybės ir silpnybės apima pagrindinius įmonės strategijos kūrimo veiksnius, kurie išryškėja kaip išteklių analizės rezultatas. Galimybės ir grėsmės apima pagrindinius strategijos kūrimo veiksnius, kurie išryškėja kaip įmonės išorinės aplinkos analizės rezultatas.

Stiprybės SilpnybėsMažos paslaugų kainos.Naujos technologijos.Produkto diferencija. Prasta ryšio kokybė.Prasto įvaizdžio susiformavimas.Akcijų, bei pramogų trūkumas.Galimybės GrėsmėsPaslaugų kokybės gerinimas.Paslaugų įvairovės didinimas. Konkurentų kainų mažinimas.Naujų konkurentų atsiradimas.5.4 „TELE2“ marketingo tyrimasKad geriau pavyktų išanalizuoti problemas, su kuriomis susiduria „TELE2“ nusprendžiau atlikti tyrimą.Tyrimo tikslas – išsiaiškinti, kodėl pigiausios kainos neleidžia kompanijai pirmauti Lietuvoje, kaip mobiliojio ryšio operatore.Tyrimo informacijai surinkti naudojau anketą.5.4.1 ANKETASiekdama geriau patenkinti klientų poreikius naudojantis “TELE2“ paslaugomis ir pritraukti daugiau klientų, įmonė organizuoja vartotojų poreikių tyrimą. Maloniai prašome atsakyti į anketoje pateiktus klausimus.

1. Jūsų lytis:

a) Vyras; b) Moteris

2. Kurios telekomunikacijos įmonės paslaugomis naudojatės ?

a) Telekomo ; b) Omnitel ; c) Tele2 ; d) Bitė GSM.

3. Jūsų amžius

a) 19-30 metų ; b) 31-45 metų ; c) 46-55 metų ; d) virš 56

4. Jūsų užsiėmimas ?

a) darbininkas; b) verslininkas; c) studentas; d) bedarbis; e) tarnautojas;

f) kita ____________________________.

5.Kokios jūsų pajamos per mėnesį ?

a)iki 500Lt ; b) iki 1000lt ; c) iki 2000Lt ; d) virš 2000Lt .

6. Kaip vertinate “TELE2” paslaugas ?

a) l. gerai; b) gerai; c) patenkinamai; d) blogai; e) l. blogai

7. Kas jums svarbiausia naudojantis „TELE2“ paslaugomis?

a)Kaina ; b) kokybė ; c) kita ________________________.

8. Kiek laiko naudojatės “TELE2” paslaugomis?

a) 1 – 6 mėn. ; b) 6mėn – 1m; c) 1m ir daugiau.

9. Pastebėjimai , pageidavimai , nusiskundimai dėl “TELE2” teikiamų paslaugų ?5.4.2 ANKETOS REZULTATAIApklausoje dalyvavo 50 žmonių, štai kaip jie pasiskirstė pagal savo lytį:

Vyrai Moterys28 22

Apklaustieji naudojosi šiomis telekominukacijos firmomis:

Telekomas Omnitel Tele2 Bitė GSM7 13 21 9

Apklaustųjų amžius

19-30 31-45 46-55 Virš 5615 18 13 4

Apklaustųjų užsiėmimas:

Darbininkai Verslininkai Studentai Bedarbiai Tarnautojai Kita14 12 10 4 7 3

Apklaustųjų pajamos:

Iki 500 Iki 1000 Iki 2000 Virš 200011 15 13 11

„TELE2“ paslaugų įvertinimas:

L. gerai Gerai Patenkinamai Blogai L. blogai2 10 18 16 4

Svarbiausi dalykai naudojantis „TELE2“ paslaugomis yra:

Kaina Kokybė Kita38 12 0

5.4.3 ANKETOS DUOMENŲ ANALIZĖ

Apklausoje daugiau dalyvavo vyrai, bet skirtumas nebuvo labai didelis (28-vyrai; 22-moterys). Didžioji dalis respondentų (21) naudojosi „TELE2“ imonės teikiamomis mobiliojo ryšio paslaugomis, kas parodo, kad „TELE2“ tampa vis populiaresnė mobiliojo ryšio operatorė Lietuvoje. Didžiausią konkurenciją jei sudaro kitos mobilųjį ryšį teikiančios bendrovės, kas parodo auganti mobiliojio ryšio pupuliarumą. Šis faktas telekomą neitraukia į „TELE2“ imonės konkurentų sąrašą.Pagal apklaustųjų amžių pasiskirstymas nuo 19 iki 55 metų žmonių buvo beveik lygus, kas parodo tai, kad mobilusis ryšis dabar reikalingas tiek studentams, tiek pagyvenusiems žmonėms, todėl bendrovė turėtų kurti mokėjimo planus atsižvelgus i žmonių poreikius pagal amžių.Kuriant mokėjimo planus būtina atkreipti dėmesį ir į žmonių užsiėmimus, darbą. Apžvelgus anketos rezultatus matome, jog pagal užimamas pareigas bei užsiėmimus respondentai pasiskyrstė daugmaž apyligiai, todėl imonė turi būti parengusi tokius planus, kad visi galėtų pasirinkti jiems tinkamiausą.Kaip svarbiausią priežastį dėl ko apklaustieji naudojasi „TELE2“ pasalugomis norodė paslaugų kainą.“TELE2“ paslaugų kainą jie įvardijo ir kaip didžiausią pranašumą prieš kitas mobiliojo ryšio bendroves veikiančias Lietuvoje.Didelė „TELE2“ imonės problema, kuri persiakioja ją nuo jos veiklos pradžios Lietuvoje, tai paslaugų kokybė. Daugiau negu puse apklausoje dalyvavusiu žmonių „TELE2“ paslaugų kokybę įvertino patenkinamai arba blogai. Tai didelė problema, kuri neleidžia įmonei siekti savo strateginių tikslų, bei trugdo tapti jei vienvaldžiai lyderiai tarp mobiliojo ryšio operatorių Lietuvoje. Žmonės, kurių pajamos nerviršija 500 Lt. per mėnesi, renkasi „TELE2“ mobiliojio ryšio paslaugas dėl jų mažos kainos. Tačiau tie, kurių pajamos yra didesnės negu 1000 ar 2000 Lt. per mėnesį renkasi paslaugas tų mobiliojio ryšio operatorių, kurių nors kainą ir didesnė, tačiau paslaugų kokybė taip pat. Pagerinus ryšio kokybę bei išlaikius esamas kainas „TELE2“ lengvai taptu vienvaldžia lydere Lietuvoje.

Peržiurėjus apklausoje dalyvavusių žmonių pasiulymus bei pastabas pastebejau, kad daugelis žmonių noretų, kad „TELE2“ bendrovė rengtų daugiau akcijų, taikytu įvairias nuolaidas lojaliems klientams. Dažnai buvo minima ryšio kokybės stoka, informacijos apie mobiliojo ryšio sąskaitas trūkumas. Loterijos bei įvairūs žaidimai padėtų praleisti laisvą laiką.Galutinai peržvelgus anketos rezultatus galime teigti, kad pagrindinis „TELE2“ pranašumas prieš kitas mobiliojio ryšio operatores yra paslaugų kaina. Didžioji dalis apklaustųjų kaina laiko kaip pagrindinį kriterijų pagal kurį jie renkasi mobiliojo ryšio operatorių. Kaip pagrindinę problemą, trugdančią įmonei dirbti pelningiau, galime išskirti ryšio kokybę. Ryšio kokybės gerinimas ir mažiausios kainos išlaikymas užtikrintų įmonei vienvaldį lyderiavimą tarp mobilijo ryšio operatorių Lietuvoje.

IŠVADOS

Šiuo darbu norėta sužinoti, kokie yra ‚TELE2“ įmonės konkurentai, kas neleidžia „TELE2“ įmonei siekti savo strateginių tikslų. Darbas buvo atilktas išanalizavus mokslinę literatūrą ir atlikus marketingo tyrimą. Buvo sudaryta anketa ir jos pagalba apklausti mobiliojo ryšio vartotojai. Anketos pagalba nustačiau kas vartotojui yra svarbiausia naudojantis mobiliojo ryšio paslaugomis, sužinojau kokių naujovių… jis norėtų. Išanalizavus anketos gautus duomenis nustačiau, kad „TELE2“ didžiausia problema yra jų paslaugų kokybės stoka. Galima būtų pateikti tokius problemos sprendimo būdus:  Gerinti ryšio kokybę kaimo ir mažesnių miestų vietovėse.  Užtikrinti nuolatini mobilujį ryšį, bei teikti išsamią informaciją apie jo pasikeitimus.  Daugiau dėmesio skirti savo mobiliojo ryšio kokybės reklamai, kas padėtų atsikratyti įmonei prastos reputacijos vardo. Tai pagrindinai dalykai, kurie trugdo įmonei siekti savo strateginių tikslų. Sumažinus ar visiškai pašalinus šių veiksnių įtaką „TELE2“ įmonės marketingui ji galėtų tapti pirmaujančia mobiliojio ryšio operatore Lietuvoje.

LITERATŪRA

1. Leonienė Birutė. Verslo pradmenys. 1998. Kaunas. ISBN- 9986-850-22-32. Lukoševičius Kazys ir Martinkus Bronislavas. Verslo vadyba. KTU. 2002. ISBN 9955-09-028-63. Martinkus Bronius ir Žilinskas Vytautas. Ekonomikos pagrindai. KTU. 2001. ISBN 9989-13-575-34. Mažeikaitė Rita. Paslaugų marketingo vadyba. UAB “Infosiūlas”, Vilnius 2002 ISBN 9986-9299-7-05. Pranulis V. Marketingo tyrimai. – Vilnius. Kronta.1998.6. Internetas