Lietuvos ekonomikos būklė 1990-2006m

MARIJAMPOLĖS KOLEGIJA

Marijampolės kolegija

Verslo ir technologijų fakultetas

VERSLO IR VADYBOS KATEDRA

VARDAS PAVARDĖ

Verslo vadybos studijų programos

I k. 1VV gr. studentės

Lietuvos ekonomikos būklė 1990-2006m.

referatas

Darbo vadovas

lekt. Nijolė Koncevičienė

Marijampolė

2007

Turinys

Įvadas

Po TSRS žlugimo Lietuvoje įvyko daug dramatiškų pokyčių, kuriems būdinga: 1) ryški infliacija ir kainų struktūros pasikeitimas, sąlygotas kainų konvergavimu į pusiausvyrą ir resursų brangimu, 2) žymus BVP sumažėjimas,iššauktas ekonomikos valdymo sistemos pasikeitimų, susiklosčiusių ekonominių ryšių praradimu ir šių aplinkybių sąlygota restruktūrizacija, 3) biudžeto deficito augimas, apspręstas nemažėjančiais socialiniais poreikiais ir sumažėjusiomis pajamomis dėl BVP smukimo ir kt.

Lietuvos ekonomika pirmaisiais nepriklausomybės metais patyrė daug nuosmukių ir krizių, tačiau valstybė, besimokindama iš savo klaidų ir įgydama daugiau patirties šalies ekonomikoje, priiminėjo vis tikslesnius ir teisingesnius sprendimus bei įstatymus, dėl to ekonomika mūsų šalyje per pastarąjį dešimtmetį sparčiai kilo. Ypač ekonomika Lietuvoje sparčiai vystosi pastaraisiais metais. Lietuvos ekonomikos augimas bus stabilus ir išliks gan spartus, daugės dirbančiųjų ir augs jų gaunamas darbo užmokestis, gerės įmonių finansiniai rodikliai, jeigu valstybė ir toliau stengsis priiminėti palankius ekonominius sprendimus. Ekonomikos augimą nuolat lydėjo gerėjanti gyventojų finansinė padėtis, besitęsianti jau pastaruosius septynerius metus.

Pagrindinis mūsų tikslas yra apžvelgti 1990-2006m. Lietuvos ekonomikos būklę, pagrindinius ją įtakojančius rodiklius.

Pagrindiniai uždaviniai:

išsiaiškinti kokie yra pagrindiniai ekonomikos būklę įtakojantys veiksniai;

gauti informacijos apie ekonomikos būklę įtakojančius veiksnius;

išanalizuoti turimą informaciją apie ekonomikos būklę įtakojančius veiksnius ir perteikti ją diagramomis, lentelėmis

išsiaiškinti kaip, kada ir kodėl kito pagrindiniai ekonomikos būklę įtakojantys veiksniai.

1. Bendrasis vidaus produktas ir bendrasis nacionalinis produktas

Bendrasis vidaus produktas (BVP) – bendrosios pajamos, sukurtos šalies teritorijoje, taip pat užsienio gamybos veiksnių gautos pajamos konkrečioje šalyje, minus šios šalies piliečių gautos pajamos užsienyje. Kitaip, BVP – pajamos, gautos šalies viduje (kai neapskaitomas ekonominių užsienio ryšių saldas). Iš esmės, bendrasis vidaus produktas artimas bendrajam nacionaliniam produktui.

Ekonominėje geografinėje praktikoje svarbiausiu vystymosi lygio rodikliu yra BVP vienam gyventojui.

(Prieiga per internetą: <http://lt.wikipedia.org/wiki/Bendras_Vidaus_Produktas> [žiūrėta 2007-12-27])

Bendrasis nacionalinis produktas (BNP) – visų galutinių prekių ir paslaugų, pagamintų šalies piliečių per tam tikrą laikotarpį (paprastai per metus) rinkos kainų suma; tai konkrečios šalies piliečių gautos pajamos.

BNP yra skaičiuojamas 3 metodais:

pagal išlaidų srautą

pagal pajamų srautą

gamybos metodas: BNP yra suminė visų pagamintų per metus galutinių prekių ir suteiktų paslaugų rinkos vertė.

(Prieiga per internetą:<http://lt.wikipedia.org/wiki/Bendrasis_nacionalinis_produktas>[žiūrėta 2007-12-27])

BNP – bendrasis nacionalinis produktas – tai vienas iš rodiklių, apibūdinančių šalies gamybos apimtį.

BNP – tai visų baigtinių prekių ir paslaugų,pagamintų per tam tikrą laikotarpį, kainų suma.. Baigtinė prekė ar paslauga yra skirta galutiniam vartojimui, t.y. ši prekė nenaudojama kaip sąnaudos kitoms prekėms ar paslaugoms gaminti.

Skaičiuojant BNP nėra įtraukiama tarpinio produkto vertė. – t.y. vertė prekės ar paslaugos, panaudotos kaip sąnaudos gaminant kitas prekes ar paslaugas.Taip daroma norint išvengti pakartotino vertės skaičiavimo. Tarpinis produktas – tai prekės ir paslaugos, panaudotos kaip sąnaudos gaminant kitas prekes ar paslaugas.

Norėdami palyginti atskirų metų BNP apimties rodiklius, turime atsižvelgti į kainų kitimo poveikį. Tokiu atveju naudojamos bazinių metų kainos. BNP, apskaičiuotas bazinių metų kainomis , vadinamas raliuoju BNP. Tokio BNP padidėjimas per tam tikrą laikotarpį reiškia ekonominį augimą. BNP apimties apskaičiavimas einamųjų metų kainomis vadinamas nominaliuoju BNP.

(Prieiga per internetą: http://www.moku.lt/darbai/moku.lt-makroekonomika [žiūrėta 2007-12-27])

BNP, BVP ir BVP vienam gyventojui analizė

pav. Lietuvos BVP 1990 – 2006m, mln. Lt. (Lietuvos statistikos metraščių duomenimis)

Kaip matome iš pateiktos diagramos (1.1.1 pav.) Lietuvos bendrasis vidaus produktas augo nuo 1990m iki 1996m, tačiau 1997m jis sumažėjo ir iki 2000m. kilo lėtai. Sparčiausiai bendrasis vidaus produktas augo 2006m. Tokį BVP augimą lėmė:

spartus Lietuvos įmonių plėtimasis ir vystymasis;

gausios investicijos, bei lengvos sąlygos gauti paskolas;

naujų produkcijos (paslaugų) realizavimo rinkų suradimas;

produkcijos (paslaugų) paklausos didėjimas vidaus rinkoje;

naujų technologijų, leidžiančių pagaminti tarptautinius standartus atitinkančią produkciją, įdiegimas.

pav. BVP vienam gyventojui 1990-2006m, Lt (Lietuvos statistikos departamento duomenys)

Kaip matomeiš 1.1.2 pav. BVP vienam gyventojui kito priklausomai nuo 1.1.1 pav. pateiktų duomenų. Lietuva pagal BVP vienam gyventojui iš 192 šalių užima 48 vietą. Tai nėra labai blogas rezultatas. Palyginus su Somaliu, kuris užima paskutinę vietą, Lietuvos BVP vienam gyventojui yra labai aukštas, tačiau valstybė užimanti pagal BVP vienam gyventojui pirmą vietą (t.y. Liuksemburgas) Lietuvą lenkia labai ženkliai. Lietuvą nelabai ženkliai, bet lenkia ir kaimynai latviai bei estai, taip pat Lietuva atsilieka pagal šį rodiklį ir nuo Lenkijos. Tačiau Lietuva lenkia tokias Europos valstybes kaip Rumunija, Bulgarija, Baltarusija, Makedonija.

1.1.3 pav. Lietuvos BNP, mln. Lt (Lietuvos statistikos departamento duomenys)

Išanalizavę diagramą (1.1.3 pav.) galime teigti, kad Lietuvos BNP nuolat augo. Ypatingai augo 2005m. Tai lėmė padidėjęs eksportas, investicijos.

2. Infliacija

Infliacija yra procesas, kurio metu bendras vartojimo reikmenų kainų lygis kyla sparčiau nei didėja šalies gyventojų nominalus darbo užmokestis bei pajamos ir dėl to sumažėja pinigų perkamasis pajėgumas. Pasaulio ekonomikos istorijoje žinoma ne tik plačiai paplitusi infliacija, bet ir epizodiškai pasirodanti defliacija (kainų mažėjimo procesas). Paprastai defliacija būdinga pokarinio laikotarpio ekonomikos plėtrai arba ekonomikai, kuri yra apimta krizės arba depresijos. Pavyzdžiui, daugelis šalių šio amžiaus 30-tais metais patyrė didelę depresiją ir kartu defliaciją.

Infliacinių procesų pagrindinės priežąstys yra kainų politikos klaidos, neracionali nacionalinių pajamų paskirstymo sistema, proporcijų tarp gamybos ir paslaugų sferos bei prekių ir pinigų srautų apyvartos sferos pažeidimas.

Bendrojo kainų lygio augimas mažina pinigų perkamąją galią, tai reiškia, jog už tą pačią pinigų sumą galima nusipirkti vis mažiau prekių.

Infliacijos įvertinimas ekonominiuose skaičiavimuose yra tiesiog būtinas, nes neįvertinę infliacijos poveikio, negalėsime teisingai nustatyti nei uždirbančiosios, nei perkamosios pinigų galios.

 Infliacijos lygis išreiškiamas kainų indeksu. Kainų indeksas – tai santykis tarp atskirų prekių kainų tam tikru laiko momentu su tų pačių prekių kaina ankstesniu laiko momentu. Ankstesnis laiko momentas vadinamas baziniais metais.

(Prieiga per internetą: <http://finansai.tripod.com/infliacija.htm>[žiūrėta 2007-12-27])

2.1 Infliacijos lygio Lietuvoje analizė

2.1.1 pav. Infliacijos lygis Lietuvoje % (Lietuvos statistikos metraščių duomenys)

Infliacijos lygis Lietuvoje nuolat keitėsi. Nuo 2000m jis sparčiai mažėjo, 2003m netgi buvo defliacija, tačiau 2004m infliacija vėl pradėjo kilti ir kylo iki pat 2006m. Štai veiksniai įtakoję augančią Lietuvos infliaciją įvairiais metais:

netikėtas kainų augimas, kuris mažiną vartojimą

vartojimo augimas, kuris kelia kainas

deficitinis valstybės biudžetas (valstybės išlaidos viršija pajamas)

valstybės bankuose esančių rezervinių pinigų reguliavimas (nustačius mažesnį privalomą bankuose laikomų pinigų rezervą padidėja pinigų multiplikacija, ūkyje atsiranda „papildomi“ pinigai ir padidina infliaciją)

importuojamų prekių, o ypač žaliavų kainų augimas

ilgalaikis neigiamas mokėjimo balansas (smunka nacionalinės valiutos kursas, todėl didėja importuojamų prekių ir paslaugų kainos)

ūkio recesija (smunkant darbo našumui auga produkcijos kaina)

3. Nedarbas

Nedarbas – socialinis reiškinys, kai darbingas asmuo neturi darbo. Nedarbu nelaikomi atvejai, kai darbo neturi nepilnamečiai, pensininkai, dirbti negalintys invalidai ir kai nedirba žmonės, turintys pakankamai turto ar nedarbinių pajamų, iš kurių gali pragyventi.

Nedarbas siejasi su asmens ir jo šeimos negebėjimu apsirūpinti pirmos būtinybės (maistas, drabužiai ir t.t.) ir kitokiomis prekėmis, apmokėti būstą, komunalines paslaugas, vaikų ir/ar savo mokslą, pramogas. Finansinis nepajėgumas siejasi ir negalėjimu apmokėti gydymo paslaugų, susijusi sveikatosdraudimo nebuvimu, negalėjimu apsidrausti nuo nelaimių.

(Prieiga per internetą:< http://lt.wikipedia.org/wiki/Nedarbas >[žiūrėta 2007-12-27])

Norėdami išsiaiškinti mus dominančią nedarbo sąvoka, pirmiausiai turėtume patyrinėti kitas su juo glaudžiai susijusias sąvokas. Tai visi dirbantys ir aktyviai ieškantys darbo šalies piliečiai, kitaip tariant, žmonės, kurie nori ir gali dirbti. Darbo jėgos šaltinis yra šalies gyventojai.

Gyventojai – tai nuolatiniai šalies gyventojai, skaičiuojami metų pradžioje. Pavyzdžiui, Lietuvos statistikos departamento duomenimis 1999 m. pabaigoje mūsų šalies gyventojų buvo 3700tūkstančių. Žinoma, absoliutus skaičius mažai ką ir tepasako apie tokius darbo jėgos išteklius, nes ne visi žmonės gali ir nori dirbti. Todėl mokslininkai ir praktikai bando smulkiau analizuoti gyventojų skaičių Tarptautinė darbo organizacija gyventojus skirsto į ekonominiu atžvilgius aktyvius ir neaktyvius.

Ekonominiu atžvilgiu aktyvūs gyventojai – gyventojų dalis, sudaranti darbo jėgos pasiūlą prekių ir paslaugų gamyboje.

Aktyvūs gyventojai gali būti užimti t,y turėti darbą, ir būti bedarbiai.užimti gyventojai – tai dirbantys visų nuosavybės forma įmonėse, įstaigose, organizacijose bei ūkiuose, taip pat asmenys, atliekantys karinę tarnybą bei laikinai nedirbantys. Be darbiai, darbingi asmenys kurie neturi darbo, bei aktyviai jo ieško, registruodamiesi įdarbinimo įstaigose ar apskaitomi kitais būdais.

(Prieiga per internetą:< http://www.moku.lt/darbai/moku.lt_nedarbas>[žiūrėta 2007-12-27])

a) dirbantys už atlyginimą a) neturintys darbo, a) moksleiviai ir studentai, laikantys

visą ar ne visą darbo laiką teikiančio pajamų dieninio mokymo įstaigas.

b) laikinai nedirbantys dėl b) ieškantys darbo b) asmenys, gaunantyssenatvės,

ligos, atostogų; dirbantys besikreipiantys į lengvatines ar invalidumo

pagal specialų grafiką; įdarbinimo įstaigą, pensijas;

besimokantys, streikuojantys. tiesiog į darbdavius. c) namų šeimininkės ir asmenys,

c) dirbantys savarankiškai. c) pasiruošę dirbti. prižiūrintys vaikus;

d) netekę vilties rasti darbą ir jo nebeieškantys;

e) kiti asmenys, kurie nenori dirbti.

3.1 pav. Gyventojų skirstymas pagal užimtumą

Nedarbo lygio apskaičiavimas gali skirtis priklausomai nuo:

1) žmonių, sudarančių darbo jėgą, darbingumo amžiaus ribų;

2) darbo paieškų laiko trukmės;

3) darbo paieškų kriterijaus;

4) nuo statistinių duomenų apie žmonių, laikinai atleistų iš darbo ir vėl grįžtančių į tą patį darbą, skaičiaus apskaičiavimo tvarkos;

5) naujai įeinančių į darbo rinką skaičiaus nustatymo.

3.1 Nedarbo lygio Lietuvoje analizė

3.2.1 pav Nedarbo lygis Lietuvoje % (Lietuvos statistikos metraščių duomenys)

Atkūrus nepriklausomybę, perėjus į rinkos ekonomikos sąlygas, gyventojų užimtumas pasikeitė. Dirbančių gyventojų kasmet pradėjo mažėti. Pertvarkant pramonę, žemės ūkį, statybų industriją, įgyvendinant privatizaciją, buvo atleidžiami apskaitos ir planavimo specialistai, vyresnio amžiaus žmonės ir kt. Pradėjus reformuoti ekonomiką, daug žmonių pradėjo dirbti neoficialiai, žymiai sumažėjo dirbančiųjų pramonėje, o padaugėjo paslaugų sferoje. Didelis nedarbas buvo 2000-2001m, tam įtakos turėjo Rusijos krizė. Tačiau nuo 2002m. nedarbo lygis Lietuvoje vis mažėja, mūsų nuomone tam daug įtakos turėjo atsigavusi statybos pramonė, taip pat ir išsiplėtusi paslaugų sfera. Galima pastebėti, kad šiais laikais išsilavinimas daug ką reiškia, kuo geresnis išsilavinimas tuo mažesnė bedarbystė.

Tiesioginės užsienio investicijos

Tiesioginės užsienio investicijos – tai iki tam tikros datos sukauptos tiesioginės užsienio investicijos, kurios rodo realią laikotarpio pradžios tiesioginių užsienio investicijų būklę.

Tiesiogine užsienio investicija pagal Tarptautinio valiutos fondo metodiką, Europos Sąjungos statistikos tarnybos bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) metodinius nurodymus yra laikoma tokia investicija, kurios pagrindu susiformuoja ilgalaikiai ekonominiai finansiniai santykiai ir interesai tarp tiesioginio užsienio investuotojo ir tiesioginės investavimo įmonės.

Tiesiogines užsienio investicijas sudaro:

Tiesioginiam užsienio investuotojui tenkanti nuosavo kapitalo dalis

Reinvesticijos – tiesiogiai užsienio investuotojui priklausanti pelno (nuostolio) dalis, ataskaitiniu laikotarpiu nepaskirstyta dividendų formą, o likusi įmonėje.

Tiesioginio užsienio investuotojo investavimo įmonei suteiktos ilgalaikės ar trumpalaikės paskolos. Paskolos, gautos Lietuvos valstybės vardu ir su valstybės garantija, nėra tiesioginės užsienio investicijos.

Kitas įmonės kapitalas – tai tiesioginio užsienio investuotojo ir tiesioginio investavimo įmonės prekybos skolos, priskaičiuoti, bet neišmokėti dividendai, privilegijuotos akcijos, nesuteikiančios teisių į turtą likviduojant įmonę, palūkanos už paskolas, skolos vertybiniai popieriai ir t.t.

(Lietuvos Statistikos metraštis 2006, statistikos rinkinys, Vilnius, p.410)

4.1 Lietuvos tiesioginių užsienio investicijų analizė

4.1.1 pav. Tiesioginės užsienio investicijos mln.Lt (Lietuvos statistikos metraščių duomenimis)

Kaip matome iš 4.1.1 pav. tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje nuolat augo ir dar vis auga. Daugiausia lėšų 2005m. yra investavę Danijos(15,2% visų tiesioginių užsienio investicijų ), Švedijos (15,0%), Vokietijos (11,4%), Rusijos (8,4%) investuotojai. Tokį tiesioginių užsienio investicijų didėjimą lėmė palankios verslo sąlygos Lietuvoje. 2005 m. kovo 31 d. duomenimis, 32,8 procento visų tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje sudarė investicijos į apdirbamąją pramonę, į didmeninę ir mažmeninę prekybą – 14,7 procentų, į finansinio tarpininkavimo veiklą – 14,4 procento, į transporto, sandėliavimo ir nuotolinių ryšių veiklas – 13,3 procento.

(Prieiga per internetą:< http://www.lbank.lt/news/pg.dll?lng=LT&did=1095 >[žiūrėta 2007-12-27])

4.1.2 pav. Tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui Lt. (Lietuvos statistikos metraščių duomenys)

Kaip matome iš 4.1.2 pav. Tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui taip pat nuolat auga, kadangi didėja bendros tiesioginės užsienio investicijos tai nenuostabu, kad auga ir tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui.

Palyginus su kitomis šalimis tokiomis kaip Vokietija, Prancūzija bei Didžioji Britanija, tai Lietuvos tiesioginės užsienio investicijos ženkliai atsilieka, tačiau palyginus su rytų šalimis, tai Lietuvos tiesioginės užsienio investicijos auga bene sparčiausiai ir yra vienos iš didžiausių.

Išvados

Išanalizavępagrindinius ekonomikos būklę įtakojančius rodiklius galime teigti, kad 1990-1994 metų Lietuvos ekonomikos nuosmukis buvo neišvengiamas didelės infliacijos, besikeičiančios įstatyminės bazės, drastiško žaliavų kainų kilimo, aukštų restruktūrizavimo sąnaudų ir naujų investicijų stokos rezultatas. Kitaip sakant, drastiški pokyčiai ekonominėje ir politinėje aplinkoje sutrikdė įmonių veiklą ir atidėjo restruktūrizavimą. Taigi galime drąsiai teigti, kad Lietuva 1990-1994m patyrė ekonominį nuosmukį.

1995-1998m. Lietuvos Ekonomika atsigavo ir kilo, didėjo ir BVP ir BNP, mažėjo nedarbas, infliacija, augo tiesioginės užsienio investicijos. 1998-1995m. Lietuvos ekonomikos pakilimo metai.

Nuo 1999 iki 2001m Lietuva vėl patyrė nuosmukį, kuriam labai didelės įtakos turėjo Rusijos krizė. Tačiau 2001m Lietuvos ekonomika pradėjo atsigauti, sumažėjo nedarbas, infliacijos lygis, padidėjo vidutinis mėnesinis atlyginimas, šis pakilimas tęsėsi iki pat 2006m.

Taigi kaip matome Lietuvos ekonomikos būklė nuo 1990m iš tiesų ženkliai pagerėjo ir vis dar gerėja, tam įtakos turėjo daugybė priežasčių, kurias stengėmės išvardinti šiame referate.

Literatūra

Blanchard O. Makroekonomika.. -Vilnius, 2007

Lietuvos statistikos metraštis 2006. – Vilnius, 2006

Lietuvos statistikos metraštis 2005. – Vilnius, 2005

Lietuvos statistikos metraštis 2003. – Vilnius, 2003

Lietuvos statistikos metraštis 2002. – Vilnius, 2002

Makroekonomika. – Kaunas, 2005

http://www.euro.lt/lt/naujienos/apie-lietuvos-naryste-europos-sajungoje/naujienos/285/

http://finansai.tripod.com/infliacija.htm

http://lt.wikipedia.org/wiki/Infliacija

http://db1.stat.gov.lt/statbank/default.asp?w=1024

http://lt.wikipedia.org/wiki/Bendras_Vidaus_Produktas

http://lt.wikipedia.org/wiki/Bendrasis_nacionalinis_produktas

http://www.moku.lt/darbai/moku.lt-makroekonomika

http://lt.wikipedia.org/wiki/Nedarbas

http://www.moku.lt/darbai/moku.lt_nedarbas

http://www.lbank.lt/news/pg.dll?lng=LT&did=1095

2

Užimti gyventojai

Neaktyvūs gyventojai

Aktyvūs gyventojai

GYVENTOJAI