Lietuvos ekonomika

………………………………………………….16

Įvadas

Lietuvos užsienio prekybos raida per pastaruosius nepriklausomus penkiolika metų buvo permaininga. Prisijungimas prie Pasaulinės prekybos organizacijos

(PPO), pasirašytos laisvosios prekybos sutartys su daugeliu šalių, sudarytos sąlygos laisvam kapitalo judėjimui į ir iš Lietuvos, galiausiai įstojimas į Europos Sąjungą, teigia, kad mūsų valstybė tapo atviros ekonomikos šalimi. Atvirose ir nedidelėse šalyse ūkio augimui lemiamos reikšmės turi užsienio prekybos ir ypač eksporto plėtra. Palyginti su kitomis Baltijos šalimis, Lietuvoje užsienio prekybos paslaugų dalis yra mažesnė, todėl mūsų šalies ekonomika ypač priklauso nuo prekių eksporto.

Tai patvirtina, palyginus neseniai, prieš šešerius metus įvykusi Rusijos krizė. Rusijos rublio devalvavimas (1998m.) padarė lietuviškas prekes nekonkurencingas NVS valstybėse. Staigus Lietuvos eksporto apimčių sumažėjimas, vos neįstūmė mūsų šalies į finansinę krizę. Iki Rusijos krizės importas didėjo greičiau nei eksportas, todėl didelis užsienio prekybos deficitas kėlė pagrįstą nerimą. Tačiau iš kitos pusės patirtas „paklausos šokas“ privertė Lietuvos gamintojus energingiau skverbtis į Vakarus, ne tik į ES, bet ir CELPS grupės šalis bei JAV. Po ūkio pertvarkymo 2000 m.

atsinaujino užsienio prekybos apyvartos augimas. Augo ir eksportas, ir importas, bet dėl sugriežtėjusios valstybės finansų politikos importo didėjimo tempai buvo mažesni, todėl pagaliau labai sumažėjo nerimą kėlęs užsienio prekybos deficitas.

Ekonominiu požiūriu kritiniais 1999 metais Lietuvos užsienio prekybos apyvarta tesudarė 66,0 proc. BVP, o per pastaruosius penkerius metus šis rodiklis nuolat gerėjo ir 2004 m. pasiekė aukščiausią lygį – net 96,8 proc.

Sunku pervertinti užsienio prekybos svarbą nedidelių valstybių ekonomikoms.

Lietuvoje už išvežtas prekes gaunama apie 3/4 visų šalies mokėjimų balanso einamosios sąskaitos pajamų, todėl būtent prekių eksporto raida lemia mūsų šalies ūkio plėtrą ilgesniu laikotarpiu. Kaip ir buvo laukta, Lietuvos įstojimas į ES gerokai suaktyvino užsienio prekybą, tačiau įvertinti pokyčius gana keblu, kadangi nuo 2004 m. gegužės 1 d. pasikeitė prekių eksporto ir importo apskaitos metodika.

Ypač pakito įvežamų prekių klasifikavimo pagal šalis sistema, kuri dabar pritaikyta visos ES, o ne jos atskirų narių statistikai. Ar išliks aukšti Lietuvos eksporto plėtros tempai? Tam reikalingos ženklios užsienio kapitalo injekcijos į eksportuojančius ūkio sektorius.

Artimiausiu metu tiek vidaus, tiek užsienio ekspertai vis dar prognozuoja sėkmingą Lietuvos prekių eksporto bei importo augimą, tačiau kartu akcentuoja, jog ekonomika pernai įžengė į lėtėjančios plėtros fazę.

Pagrindiniai ekonominiai rodikliai

Šalies BVP

Bendrasis vidaus produktas BVP apibūdina krašto ūkio veiklos rezultatą.

Vienos šalys pagamina labai daug žaliavos, pavyzdžiui, akmens anglies arba medienos, tuo tarpu kitos gamina daugiau pramoninių gaminių, pavyzdžiui, plieno ir automobilių. Kai kurios šalys gali specializuotis gaminti maisto produktus, kaip antai: ryžius arba sviestą, o kitos teikia paslaugas – kino industrijos, draudimo arba banko. Šalies ekonomikos apimtis yra nustatoma pagal bendrą šalyje pagaminamų prekių ir paslaugų kiekį. Gaminant vis daugiau prekių ir paslaugų, ekonomika kyla, o pats geriausias būdas įvertinti šį augimą pinigais – įkainoti visus pirkimus ir pardavimus. Nors pinigai nėra vienintelis ekonomikos apimties įkainojimo būdas, juos pasitelkus lengviausia susumuoti visa, kas šalyje buvo pagaminta bet kuriais metais.

Stamdartinis ekonominės veiklos rezultato matas yra bendrasis vidaus produktas. Bendrasis vidaus produktas (BVP) yra apibrėžiamas kaip visų ekonomikoje, dažniausiai per metus, pagamintų galutinių prekių ir paslaugų rinkos vertė. Kitas ekonominės veiklos rezultatų matas yra bendrasis nacionalinis produktas (BNP). BVP vertina ekonominę veiklą šalies viduje,

BNP – šalies piliečių ir vesrlo įmonių ekonominės veiklos mato vienetas nepriklausomai nuo to, kur vyksta gamyba. Kitaip tariant, BVP apibūdina ekonominius rezultatus šalies teritorijos ribose, o BNP apibūdina šalies piliečių ekonominės veiklos rezultatus. Norint BVP paversti BNP, reikia prie BVP pridėti grynąsias užsienyje gautas pajamas (šalies piliečių uždarbis užsienyje atėmus užsienio piliečių uždarbį šalyje).

BVP pokyčiai palyginti su praėjusių metų atitinkamu ketvirčiu, %

[pic]

BVP kitimo prognozė 2003-2006 m.

Atsižvelgdama į Lietuvos ekonomikos raidą, Finansų ministerijos Fiskalinės politikos departamentas parengė bendrojo vidaus produkto augimo prognozes iki 2006 metų.

BVP augimo prognozės 2003 – 2006 m.

| |2003 |2004 |2005 |2006 |

|Bendrasis vidaus produktas, veikusiomis | | | | |

|kainomis (mln. Lt) |53778 |57599 |62337 |67202 |

|Realus augimas, proc. |6,1 |7,1 |8,2 |7,8 |

|Bedrasis vidaus produktas 2000 metų | | | | |

|kainomis (mln. Lt) |53904 |57246 |60951 |64608 |

|Realus augimas, proc. |6,1 |6,2 |6,5 |6,0 |

2003-2006 metais prognozuojamas dar spartesnis negu iki šiol BVP

augimas. Atsižvelgiant į artėjantį Lietuvos stojimą į ES ir gana didelius šios organizacijos fondus mūsų šaliai finansiškai remti, galima tikėtis, kad pagal plėtros tempus Lietuva ir artimiausiais metais išliks viena iš regiono lyderių.

Nedarbo lygis

Du svarbūs nuosmukio pažymiai – tai gamybos apimties sumažėjimas ir nedarbo lygio padidėjimas. Gamybos apimties pokyčiai įvertinami, skaičiuojant nacionalinį produktą, o bedarbystės pokyčiai – nustatant nedarbo lygį.

Nedarbo kas mėnesį nustato Darbo statistikos biuras (Bureau of Labor

Statistics) paprastu apklausos būdu. Kadangi visų šalies gyventojų apklausti neįmanoma, todėl apklausa apima 65000 šeimų. Klausimai pateikiami visiems šeimos nariams, kuriems sukako 16 metų , išskyrus nedarbingus –

kalinius, psichinius ligonius ir pan. Visi apklaustieji skirstomi į tris kategorijas: užimti, t.y. dirba, neužimti, t.y. bedarbiai, nedarbingi.

Dirbančiais laikomi visi tie, kurie dirba nors vieną valandą tą savaitę, kai vykdoma apklausa. Bedarbiai yra visi tie , kurie visai neturi darbo ir:

a) laikinai nedirba bei laukia kvietimo dirbti; b) žada pradėti dirbti po mėnesio; c) aktyviai ieško darbo bent jau keturias savaites. Darbo ištekliams nepriskiriami pensininkai, stacionaro studentai, mamos, prižiūrinčios mažamečius vaikus. Nedarbo lygis apskaičiuojamas, kaip bedarbių procentinis dydis nuo bendro darbingų gyventojų skaičiaus

Darbo statistikos biuras naudoja dar viena būdą nedarbo lygiui nustatyti –

apskaičiuoja bedarbių procentinį dydį nuo civilių darbo išteklių. Pastarąjį rodiklį galima nustatyti, kaip skirtumą tarp bendro darbingų gyventojų skaičiaus ir kariuomenėje tarnaujančių žmonių skaičiaus. Visą laiką būdavo pranešamas antruoju būdu apskaičiuotas nedarbo lygis ir tik dabar imta naudoti bedarbių procentinį dydį apskaičiuotą nuo bendro darbingų gyventojų skaičiaus. Kada kariuomenėje tarnaujantys įskaičiuojami, tuomet bendras darbo išteklių skaičius padidėja, o nedarbo lygis sumažėja. Tokiu būdu nustatytas nedarbo lygis būna apie 0,1% mažesnis.

Dėl nedarbo lygio vertinimo būdų nemažai diskutuojama: 1) kai kurie kritikai galvoja, kad oficialus nedarbo lygis yra didesnis už faktinį, nes jei žmogus apklausos metu sako, kad jis ieško darbo, tai tuo ir patikima, netikrinant jo tikrosios situacijos; 2) kiti teigia, kad kai darbą rasti sunku , žmonės nusivilia ir nebeieško jo.

Visiškai išvengti nedarbo ne tik neįmanoma, bet ir nepageidautina. Nedaug kam patiktų tokia ekonominė tvarka, kada įdarbinimas vyktų prievartos būdu.

Todėl reikalinga tiksliai apibrėžti visiško užimtumo sąvoką, nes nedarbo lygis nulinis būti negali. Paskutiniaisiais šio amžiaus dešimtmečiais prasidėjo plati diskusija apie tai, koks galėtų būti nedarbo lygis ir ką reiškia „visiškas užimtumas“.

Jei nedarbo lygis yra nedidelis – 9%, 10 % ar daugiau, tai spartus ekonomikos išplėtimas situaciją pagerintų. Bendra gamybos apimtis ir užimtumas didėtų lygiagrečiai. Be to, ekonomikos išplėtimas sąlygotų produktyvumo kilimą, nes visų pirma į ūkinę veiklą būtų įjungti tie įrengimai ir darbuotojai, kurie iki tol nebuvo pilnai panaudojami.

Tačiau toliau plečiant gamybą ir mažėjant nedarbo lygiui, gali atsirasti kitų problemų. Gamintojai samdo vis daugiau darbuotojų tol, kol didėja paklausa jų produkcijai. Tačiau paklausos didėjimas galis sukelti infliaciją. Vadinasi, vienas iš visiško užimtumo apibrėžimų būtų toki ūkinė situacija, kai nedarbo lygis ir infliacija yra kiek įmanoma mažesnių mastų.

Visiškas užimtumas būna tada, kai nedarbo lygis žemas ir nesukelia infliacijos padidėjimo.

Kaip matome, visiško užimtumo negalima apibrėžti skaičiais. Jis priklauso nuo situacijos darbo rinkoje ir visoje ūkinėje sistemoje. Pavyzdžiui, jeigu vyksta dideli technologiniai pasikeitimai, nustojama gaminti daug produktų, tai ir migracinio ir struktūrinio nedarbo lygis gali būti aukštas.

Pagrindiniai gyventojų užimtumo rodikliai

Infliacija

Infliacija yra viena opiausių ir sudėtingiausių šiuolaikinių makroekonominių problemų. Ji pasireiškia prekių kainų kilimu bei pinigų nuvertėjimu ir neigiamai veikia ekonomiką, sukelia daug nepageidaujamų socialinių padarinių. Nepaisant infliacijos tempų mažėjimo pastaraisiais metais, ji tebėra aktuali.

Infliacija tai ne bet koks kainų kilimas, tai nėra tam tikrų prekių arba jų grupių kainų didėjimas. Infliacija reiškia, kad kyla bendras visų prekių ir paslaugų kainų lygis. Be to, tai ne vienkartinis kainų pakilimas, o nuolatos besitęsiantis reiškinys, trunkantis gana ilgai. Kai kurių prekių kainos net ir infliacijos sąlygomis gali išlikti nepakitusios (arba gali net sumažėti).

Infliacijos gali būti įvairių rūšių. Ją galima skirstyti įvairiais požiūriais, t.y. pagal vietą, pasireiškimo pobūdį, atsiradimo priežastis, mastą ir t.t.

Pagal vietą infliacija gali būti lokalinė, pasireiškianti atskirose šalyse, ir pasaulinė, apimanti visas šalis arba jų grupes. Ankstesniais laikais infliacija buvo vietinė, pasireikšdavo atskirose šalyse, dažniausiai trukdavo neilgai ir baigdavosi pinigų reformomis. Dabar vykstanti infliacija yra pasaulinė. Nepaisant to, šios problemos aktualumas įvairiose šalyse nėra vienodas.

Pagal pasireiškimo pobūdį infliacija gali būti atvira ir paslėpta. Atvira infliacija pasireiškia kainų kilimu ir „matoma“ išorėje. Paslėptos infliacijos esmė ta, kad kainos formaliai išlikti nepakitusios arba didėja ne taip sparčiai, kaip esant atvirai infliacijai. Paslėpta infliacija atsiranda tuomet, kai bendroji paklausa viršija bendrąją pasiūlą ir susidaro prekių stygius. Tai buvo būdinga socialistinėms šalims. Ten infliacija pasireiškia ir tuomet, kai kainų kilimas dirbtinai stabdomas, nustatant viršutines jų kilimo ribas.

Lietuvos infliacijos ir CPI kitimus matome iš žemiau esančių lentelių. Ten puikiai matyti, kad pastaraisiais metais vyrauja ne infliacija, o defliacija. Infliacijos lygio kitimą matome iš CPI, nes jie kinta taip pat.

Kai infliacijos lygis šokteli, tai ir CPI šokteli ir pan.

Infliacija

|Gyventojų skaičius, tūkst. |3482,2 |3466,7 |3454,3 |3440,7|3436,5 |

|Natūralus gyventojų prieaugis, |- 1572 |- 2499 |- 2381 |- 3507|- 2559 |

|žm. | | | | | |

|Šalies ūkio darbuotojų vidutinis|1066,7 |1113,4 |1163,8 |1145,9|1222,1 |

|mėnesinis darbo užmokestis, Lt | | | | | |

|Vidutinė senatvės pensija, Lt |318,1 |322,3 |339,4 |345,2 |370,0 |

|Nedarbo lygis, proc. |12,4 |11,2 |10,1 |7,9 |7,0 |

|Bendrasis vidaus produktas |12160 |13002 |13932 |13164 |15287 |

|veikusiomis kainomis, mln. Lt. | | | | | |

|Bendrojo vidaus produkto |5,3 |7,8 |8,0 |7,1 |7,3 |

|pokytis, proc. | | | | | |

|Vartotojų kainų indeksas, proc. |101,3 |100,5 |99,2 |98,8 |100,5 |

|Gamintojų kainų indeksas, proc. |100,4 |96,0 |96,2 |98,0 |107,6 |

|Parduota pramonės produkcija, |6561 |6533 |6673 |8253 |8233 |

|mln. Lt. | | | | | |

|Statybų apimtis, mln. Lt. |633,9 |816,2 |1041,6 |662,4 |1174,8 |

|Mažmeninė prekių apyvarta, mln. |3464,0 |3989,7 |4390,4 |4198,5|4916,4 |

|Lt. | | | | | |

|Pakrauta ir iškrauta krovinių |5990,3 |6977,8 |8350,8 |8337,6|6684,2 |

|uoste, tūkst.t. | | | | | |

|Materialinės investicijos, mln. |1560,0 |2008,9 |2070,7 |1507,8|2236,3 |

|Lt. | | | | | |

|Eksportas, mln. Lt. |4413 |5122 |4921 |5521 |5996 |

|Importas, mln. Lt. |5975 |7255 |7116 |7293 |8429 |

|Gyventojų indėliai, mln. Lt. |5654 |6397 |7058 |8098 |8708 |

|Valstybės skolos užsieniui, mln.|10075 |10437 |8977 |8995 | |

|Lt. | | | | | |

Pinigų srautų vertės kitimas laike

Pinigų laiko vertės sąvoka grindžiama prielaida, kad žmonės pirmenybę teikia vartojimui laiko atžvilgiu: labiau linkę vartoti prekes dabar negu tas pačias prekes ateityje. Pinigus taip pat galima laikyti prekėmis.

Tuomet pinigų laiko vertę apibrėšime tokiu būdu: litas, gautas šiandien, yra vertingesnis negu litas, gautas ateityje.

Tai yra visai suprantama, kadangi šiandien turimą litą galime investuoti ir uždirbti pelną. Be to, ateities lito vertę mažina infliacija. Vadinasi, kuo litas labiau nutolęs ateityje, tuo mažiau jis vertingesnis.

Turimų pinigų vertės perskaičiavimas būsimajam laikotarpiui vadinamas kaupimu, o būsimosios vertės perskaičiavimas dabartiniam laikotarpiui –

diskontavimu. Pabandykime tai išreikšti matematiškai. Visų pirma, nustatykime būsimąją pinigų vertę, t.y. kiek litas, turimas šiandien, bus vertas ateityje esant konkrečiam palūkanų normos lygiui.

Lietuvos tarptautinės prekybos politika

Lietuva – Pasaulinės prekybos organizacijos (PPO) narė

Tarptautinės prekybos ekonominėje politikoje ilgus metus vyravo dvi viena su kita susijusios tendencijos. Pirma, siekimas liberalizuoti tarptautinę prekybą, panaikinti prekybinius apribojimus, kurie trukdo tarptautinio darbo pasidalijimo gilėjimo, gamybinių jėgų internacionalizacijos procesui.

Antra, – protekcionizmo stiprinimas, bandymai apriboti “svetimo “ kapitalo, prekių skverbimasį į “savo” šalį. Šios dvi tendencijos prekybos politikoje išryškėjo įvairiais būdais: muitų kaip tradicinių vidaus rinkos apsaugos priemonių vaidmens mažėjimu; agrariniu protekcionizmu; vidaus rinkos apsaugos priemonių nuo užsienio konkurentų išplėtimu ir t.t.

Ypatingą vaidmenį reguliuojant tarptautinę prekybą suvaidino BSTP (GATT –

General Agreement on Trade and Tariffs) – bendrasis susitarimas dėl tarifų ir prekybos, veikiantis nuo 1947 metų.Pagrindinis BSTP tikslas buvo – kuo didesnis pasaulinės prekybos liberalizavimas. Jo veiklos svarbiausias uždavinys suderinti įvairių šalių pozicijas; siekti muitų ir kitų apribojimų tarptautinėje prekyboje panaikinimo; taisyklių, atmetančių diskriminaciją, panaikinimas ir pritaikymas; geriausio režimo įvedimas ir pritaikymas.

BSTP dėka vidutiniškai 33 proc. buvo sumažinti muitų tarifai prekyboje tarp įšsivysčiusių šalių, taip pat panaikinta daug netarifinių apribojimų. Muitų sumažinimas padarė įtaką 10 proc. pasaulinės prekybos ir didžiausios reikšmės turėjo miško apdirbimo, mašinų gamybos, chemijos pramonei.

Nuo 1996 m. sausio 1 d. iki tol veikusio BSTP funkcijas ir patirtį perėmė

Pasaulinė prekybos organizacija PPO (WTO – World Trade Organization). PPO

yra viena svarbiausių šiuolaikinio pasaulio globalių tarptautinių organizacijų, besirūpinanti, kad šalys narės plėtotų prekybą pagal tarpusavyje sutartas taisykles, įgyvendinant du svarbiausius tarptautinės prekybos nediskriminavimo – didžiausio palankumo statuso ir nacionalinio statuso – principus. Šalių narių vyriausybės įsipareigoja suderinti užsienio prekybą ir jos politiką reglamentuojančius nacionalinės teisės aktus su PPO sutarčių nuostatomis ir griežtai jų laikytis. Pagrindinis PPO

tikslas – tęsti pasaulinės prekybos liberilizaciją, kuri lemtų didesnį investavimą, darbo vietų sukūrimą bei tarptautinės prekybos suklestėjimą.

Pagrindinis uždavinys – saugios ir prognuozuojamos tarptautinės prekybos aplinkos verslininkams sukūrimas.

2001 m. gegužės 31 d. Lietuva tapo 141-ąja PPO. Taip buvo baigtas nuo 1995

m. trukęs Lietuvos stojimo į šią pasaulinę organizaciją procesas. 2001 m.

balandžio 24 d. LR Seimui ratifikavus Lietuvos stojimo į PPO rezultatus bei apie tai pranešus PPO sekretoriatui, Lietuva įvykdė visas teisines procedūras, būtinas tapti pilnateise PPO nare.

Lietuvos stojimo į šią organizaciją procesas prasidėjo 1995 m., kuomet, atsižvelgiant į tarptautinius politinius pokyčius regione bei į vis intensyvėjančius ir didesnę ekonominę naudą teikiančius tarptautinius ekonominius ir prekybinius santykius, į LR Vyriausybės programą buvo įtrauktas sprendimas pradėti derybas dėl prisijungimo prie BSTP, o vėliau, kuomet BSTP pagrindu buvo įkurta PPO, ir dėl narystės šioje organizacijoje.

Didelės įtakos stojimui į PPO turėjo ir tai, kad integracija į PPO ir

Europos Sąjungą yra harmoningas procesas. Kaip parodė dvišalis teisės patikros išorinių santykių srityje procesas, narystė PPO yra svarbi stojant į ES – vienas pagrindinių reikalavimų siekiant ES narystės yra PPO sutarčių nuostatų faktinis laikymasis.

Narystė PPO suteikia Lietuvos prekybos režimui stabilumą ir patikimumą –

tai yra reikšmingi faktoriai mūsų prekybos partneriams bei investuotojams.

PPO šalims narėms, taip pat ir Lietuvai, pilnai įgyvendinant PPO

reikalavimus, tarpusavio prekyba tampa liberalesnė, skaidresnė ir prognozuojama. Lietuva tampa patrauklesnė užsienio kapitalo investicijoms.

Narystė PPO turi didžiulę reikšmę tiek eksporto plėtojimo skatinimui, tiek

PPO siūlomų prekybos priemonių taikymo, tiek verslo aplinkos gerinimo srityse – narystė šalies gamintojams suteikia naujų galimybių ir prekybos santykius su 144-iomis (po Lietuvos į PPO įstojo Moldova, Kinija ir

Taivanis) pasaulio valstybėmis, konkurencijos sąlygoms, įstojus į PPO, tampant vienodoms, daro lygiaverčiais.

PPO vadovauja Ministrų Konferencija, susirenkanti ne rečiau kaip kartą per dvejus metus, kurios metu yra aptariama kitų dvejų metų PPO darbotvarkė ir tolesnė veikla, reglamentuojant ir liberalizuojant pasaulinę prekybą.

Lietuva, tapusi PPO nare, įgijo daugiau teisių ginti savo prekybinius interesus – tiek dalyvaudama tolesniame pasaulio liberalizavimo procese, tiek derėdamasi dėl palankesnių prekybos sąlygų su stojančiomis šalimis (pirmiausiai Rusija ir Ukraina), tiek turėdama teisę kreiptis į PPO dėl padėties šalyse, nesilaikančiose nediskriminavimo principų, pakeitimo.

Tikrai svarbu, kad narystė PPO leidžia Lietuvai derėtis su PPO narystės siekiančia ir ypač mus dominančia prekybos partnere – Rusija. Tai gera galimybė Lietuvai išsiderėti palankesnes prekybos sąlygas įvairiose srityse bei siekti diskriminacinio režimo Lietuvos atžvilgiu, jei toks yra taikomas, panaikinimo. Rusijos stojimas į Pasaulio prekybos organizaciją yra gera galimybė pasiekti verslo sąlygų su Rusija pagerinimo, kad šios šalies prekybos režimas taptų stabilus ir prognozuojamas. Tuo tikslu buvo parengta ir pateikta Rusijai derybinė pozicija dėl Lietuvos eksporto į

Rusiją sąlygų liberalizavimo, t.y. taikomų Rusijos importo ir eksporto muitų, o taip pat ir netarifinių barjerų peržiūrėjimo. Taip pat yra pateikta Lietuvos derybinė pozicija ir dėl Rusijos paslaugų rinkos liberalizavimo.

Kita svarbi Lietuvos prekybos partnerė – Ukraina taip pat stoja į PPO ir

Lietuva aktyviai derasi dėl jos stojimo sąlygų: prekybos prekėmis ir paslaugų rinkos liberalizavimo. Lietuva siekia kaip galima palankesnio ir stabilesnio prekybos režimo su Ukraina, ypač atsižvelgiant į tai, jog

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą bus atšaukta šiuo metu Lietuvos Ukrainos prekybinį režimą nustatanti Lietuvos-Ukrainos laisvosios prekybos sutartis.

Svarbu yra ir tai, kad narystė PPO priverčia visas šalis nares laikytis vienodų taisyklių. PPO numatytas ginčų sprendimo mechanizmas užtikrina, kad kiekviena valstybė, nepriklausomai nuo jos prekybos apyvartos reikšmės pasaulyje, turi laikytis PPO taisyklių, nes priešingu atveju kitos šalys gali kreiptis dėl tokio klausimo atitinkamo sprendimo ir atsakomųjų priemonių taikymo.

PPO narystė yra labai reikšminga dėl galimybės dalyvauti pasauliniame derybų procese ir įtakoti tuos procesus – Lietuva kaip pilnateisė narė dalyvavo 2001 m. lapkričio 9 – 14 dienomis Dohoje, Katare vykusioje IV-

ojoje PPO Ministrų konferencijoje ir gynė savo prekybos interesus.

Konferencijos metu, patvirtinus Ministrų deklaraciją, buvo oficialiai paskelbtas naujasis derybų raundas dėl prekybos liberalizavimo pasaulyje.

Ministrų deklaracija, kaip derybų planu, yra vadovaujamasi organizuojant naujojo PPO derybų raundo darbą, rengiant kiekvienos šalies derybines pozicijas kiekvienoje prekybos ar su ja susijusioje srityje. Naujojo raundo derybos apima importo muitų sumažinimą, žemės ūkio politikos peržiūrėjimą, paslaugų rinkos liberalizavimą, tokių klausimų kaip konkurencija, investicijos ir kt., įtraukimą į PPO reguliavimo sferą.

Lietuvos delegacija, vadovaujama Užsienio reikalų viceministro E.

Ignatavičiaus, Dohoje, pasiekė reikšmingų rezultatų. Lietuvos atstovams pavyko suburti aštuonių neseniai į PPO įstojusių valstybių bloką ir pasiekti, kad būtų atsižvelgta į naujai įstojusių valstybių stojimo į PPO

metu prisiimtus pakankamai plačius įsipareigojimus, ir šia nuostata jau vadovaujamasi naujojo PPO raundo derybose..

Atkreiptinas tačiau dėmesys, kad ruošiant LR derybines pozicijas naujajam derybų raundui, visų pirma, pasisakoma už visapusį prekybos liberalizavimą pasaulyje, tačiau pabrėžiama, kad būtina atsižvelgti į skirtingas šalių startines pozicijas, nes PPO narės, įstojusios dar į BSTP, tame tarpe ir ES, taiko žymiai didesnes rinkos apsaugos bei paramos priemones.

Lietuva, kuri dideliu mastu liberalizavo savo prekybos politiką stojimo į PPO metu, nesutinka su derybų raundo rezultatų taikymu neatsižvelgiant į šias skirtingas pozicijas, kviečia šalis siekti sąžiningo ir vienodo prekybos taisyklių taikymo bei nuolat derybų metu kelia šiuos klausimus.

Lietuva, tapusi PPO nare, įsipareigojo atitinkamose srityse, (pvz. prekių, paslaugų, žemės ūkio, muitinio įvertinimo, intelektualinės nuosavybės teisių apsaugos ir kt.) tinkamai įgyvendinti stojimo metu prisiimtus įsipareigojimus bei visų PPO sutarčių reikalavimus ir nuostatas.

Vykdydama liberalią užsienio prekybos politiką, Lietuvos Respublika netaiko kiekybinių apribojimų (kvotų), diskriminacinių vidaus mokesčių, prekybą varžančio licenzijavimo ir pan.

Lietuvos ir ES ekonominiai ryšiai ir prekybos sąlygos

Po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo 1990 m. kovo 11 d. vyko laipsniškas šalies ekonominių ryšių perorientavimas iš Rytų į Vakarus. Ypač sparčiai augo prekybos ir investicijų apimtys su ES šalimis. Tai sąlygojo prekybos liberalizavimo sutarčių pasirašymas bei palaipsnis Lietuvos gamintojų prisitaikymas veikti tarptautinės konkurencijos sąlygomis.

Lietuvos ekonominių ryšių perorientavimas iš Rytų į Vakarus. Nuo 1993m.

Lietuvos eksportas į ES nuolat augo, kai tuo tarpu eksportas į NVS,

Baltijos ir ELPA šalis nuo 1997m. buvo sumažėjęs ir tik pastaruoju metu pradeda atsigauti. Paskutinės tendencijos rodo, kad eksportas į ES rinkas auga spartesniais tempais. 2000m. I pusmetį, palyginus su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, Lietuvos eksportas į ES išaugo 17,3 proc. ir sudarė 47,2 proc. visos eksporto vertės. Tuo tarpu eksportas į buvusios NVS

rinkas per tą patį laikotarpį išaugo tik 5,2 proc. ir sudarė 14,5 proc.

visos eksporto apimties. Šie pokyčiai patvirtina integracijos į ES

Vieningąją rinką potencialą ir svarbą.

1 grafikas. Lietuvos eksporto į ES ir NVS šalis dinamika 1993-1999

m. (mln. JAV dolerių)

Lyginant su kitomis Baltijos valstybėmis, Lietuva ilgą laiką buvo labiausiai priklausoma nuo NVS rinkų. Iki pat Rusijos krizės (1998m.), eksportas į NVS šalis sudarė apie 40 procentų visos šalies eksporto apimties ir savo lyginamuoju svoriu buvo didesnis tiek už Latvijos, tiek už

Estijos, jau nekalbant apie Vidurio ir Rytų Europos šalių eksporto į NVS

apimtis (pvz.: 1997 m. Lietuvos eksportas į NVS sudarė 46.4 proc. visos šalies eksporto apimties, Latvijos – 29 proc., o Vengrijos – tik 7 proc.).

Nuo Rusijos krizės labiausiai nukentėjo įmonės, eksportuojančios į Rytų rinkas ir krizės poveikis Lietuvai buvo didesnis nei Baltijos kaimynių ekonomikoms. Iš kitos pusės, Rusijos krizė paspartino gamintojų persiorientavimą iš NVS į ES rinkas, tačiau šis persiorientavimas nebuvo pakankamas, kad kompensuotų Rytuose prarastas pardavimų apimtis. Tai daugiausiai sąlygojo skirtingi Europos Sąjungos ir NVS šalių produkcijos kokybės reikalavimai. Buvę eksportuotojai į Rusiją savo gaminių kokybe ir kitais parametrais nebuvo pasirengę konkuruoti Vieningoje rinkoje, be to,

Lietuvoje dar nebuvo sukurta tinkama infrastruktūra ekonominei integracijai į ES (atitikties įvertinimo, rinkos priežiūros sistema ir kt.). Situacija, kad Lietuvos prekybos su ES dalis yra viena mažiausių tarp asocijuotų narių, nėra patenkinama Lietuvos ekonominės integracijos į ES Vieningąją rinką požiūriu ir turi būti gerinama šios strategijos bei kitų programų pagalba.

Lietuvos prekyba ir Europos sutartis. Šiuo metu Lietuvos prekybą su ES

reglamentuoja Europos sutartis, apimanti ir anksčiau pasirašytą Lietuvos-ES

Laisvosios prekybos sutartį.

Asociacijos sutartis yra sudaryta neribotam laikui ir apima pereinamąjį laikotarpį, kuris baigiasi 1999m. gruodžio 31d. Šis pereinamasis laikotarpis netaikomas politiniam šalių dialogui ir laisvam prekių judėjimui. Europos sutartis numato laipsnišką tarifinių barjerų naikinimą tarp šalių, mažinant importo muito mokesčius ir didinant eksporto kvotas.

Pažymėtina Europos sutarties asimetrija, reiškianti, kad prekybos režimo liberalizavimas sparčiau vykdomas iš ES negu iš Lietuvos pusės, ir tuo suteikianti Lietuvos gamintojams galimybę geriau pasirengti tarptautinei konkurencijai vidaus rinkoje.

Prekybos sąlygos ir pereinamieji laikotarpiai skiriasi priklausomai nuo produktų grupės. Nors tiek Lietuva, tiek ES įsipareigojo daugumą muito mokesčių ir kiekybinių apribojimų panaikinti nuo 1995 m. sausio 1 d., sutartyje numatoma eilė išimčių, ypač tekstilės, žemės ūkio ir žuvininkystės srityse. Lietuva įsipareigoja laipsniškai mažinti ir panaikinti didžiąją dalį muitų apmokestinamoms pramoninėms prekėms iki

2001m. sausio 1d. Kiek daugiau prekybos apribojimų išlieka prekybos žemės ūkio produktais srityje. Nuo 2001m. sausio 1d. prekyba tekstilės gaminiais su ES visiškai liberalizuota.

Liberali Lietuvos prekybos politika. Lietuva vykdo liberalią prekybos politiką ir santykiai su ES yra bendrosios nacionalinės prekybos politikos atspindys. Net 73 procentai visos Lietuvos prekybos tenka šalims, su kuriomis pasirašytos laisvosios prekybos sutartys. Tokios sutartys be ES

pasirašytos su ELPA, Latvija, Estija, Lenkija, Čekija, Slovakija,

Slovėnija, Turkija, Ukraina ir Vengrija. Su Rumunija ir Bulgarija baigtos derybos dėl laisvosios prekybos sutarties sudarymo, išsamiau yra pateikta 1-

oje lentelėje.

Valstybių, su kuriomis LR yra sudariusi laisvos prekybos sutartis, sąrašas.

1 lentelė

|Ei|Valstybės pavadinimas |Kodas |Tarpvalstybinės |

|l.| | |sutarties |

|Nr| | |įsigaliojimo data |

|Europos Sąjungos valstybės: |EU |1995-01-01 |

|1.|Airija |IE | |

|2.|Austrijos Respublika |AT | |

|3.|Belgijos Karalystė |BE | |

|4.|Danijos Karalystė |DK | |

|5.|Graikijos Respublika |GR | |

|6.|Ispanijos Karalystė |ES | |

|7.|Italijos Respublika |IT | |

|8.|Jungtinė Didžiosios Britanijos |GB | |

| |ir Šiaurės Airijos Karalystė | | |

|9.|Liuksemburgo Didžioji |LU | |

| |Hercogystė | | |

|10|Nyderlandų Karalystė |NL | |

|11|Portugalijos Respublika |PT | |

|12|Prancūzijos Respublika |FR | |

|13|Suomijos Respublika |FI | |

|14|Švedijos Karalystė |SE | |

|15|Vokietijos Federacinė |DE | |

|. |Respublika | | |

|ELPA valstybės: | |1997-01-01 |

|16|Islandijos Respublika |IS | |

|17|Lichtenšteino Kunigaikštystė |LI | |

|18|Norvegijos Karalystė |NO | |

|19|Šveicarijos Konfederacija |CH | |

|Kitos valstybės: | | |

|20|Bulgarijos Respublika |BG |2002-03-01 |

|21|Čekijos Respublika |CZ |1997-07-01 |

|22|Estijos Respublika |EE |1994-04-01 |

|23|Latvijos Respublika |LV |1994-04-01 |

|24|Lenkijos Respublika |PL |1997-01-01 |

|25|Rumunija |RO |2002-07-01 |

|26|Slovakijos Respublika |SK |1997-07-01 |

|27|Slovėnijos Respublika |SI |1997-03-01 |

|28|Turkija |TR |1998-03-01 |

|29|Ukraina |UA |1995-11-21 |

|30|Vengrijos Respublika |HU |2000-03- 01 |

Pagrindiniai užsienio prekybos rodikliai

Pagrindiniai rodikliai, apibūdinantys užsienio prekybos raidą, plėtros tendencijas yra prekių eksportas, importas bei užsienio prekybos balansas.

Iš lentelės nr.1 (remtasi SD duomenimis) matyti, jog tiek prekių eksportas, tiek importas per devynerius metus (išskyrus 1999 m.) nuolat augo.

Absoliutus eksporto padidėjimas siekia 15106 mln., o importas 18565 mln.

litų. Galima pastebėti, jog po Rusijos rublio staigaus nuvertėjimo 1999m.

prasidėjo smukimas. Lietuvos eksportas ir importas lyginant su 1998m.

sumažėjo 14,9 proc. ir 13,7 proc. Lūžis įvyko 2000 m. pradžioje, kai užsienio prekybos apyvarta pradėjo vėl greitai augti. 2004 metais, Lietuvai tapus ES nare sparti šalies ūkio raida ir didėjančios pajamos, kartu su gerokai palankesnėmis skolinimosi sąlygomis, skatino vidaus paklausos didėjimą. Savo ruožtu, dėl didėjančios vidaus paklausos, sparčiau augo vartojimo prekių importas ir blogėjo užsienio prekybos balansas.

Praėjusiais metais žymų prekių eksporto padidėjimą (21proc.) lėmė šalies konkurencingumo lygis, darbo našumas ir stabilus eksporto kainų lygis pagrindinių prekybos partnerių atžvilgiu. Padidėjus vidaus paklausai ir sumažėjus importo kainoms, labiausiai dėl nuvertėjusio JAV dolerio, prekių importo apimtis išaugo 15,8 procento.

Lietuviškos kilmės prekių eksportas

Mažos atviros šalies ūkio raida ypač priklauso nuo įmonių sugebėjimo plėsti produkcijos pardavimą užsienyje. Kadangi Lietuvos eksporte tam tikrą dalį užima reeksportas (nelietuviškų produktų išvežimas iš Lietuvos), prekių išvežimo augimas dar nereiškia eksportuojančios pramonės plėtros. Todėl būtina atskirti reeksportą ir lietuviškos kilmė eksportą. Pastarajame didelę dalį sudaro mineraliniai produktai (daugiausia naftos produktai, taip pat šiai grupei priskiriama ir elektros energija). Priešingai, nei daugumos kitų prekių, naftos kaina labai „šokinėja“, o jų eksporto iš

Lietuvos apimtis labai svyruoja ir dėl nereguliaraus žaliavos tiekimo naftos perdirbimo įmonei „Mažeikių nafta“. Todėl siejant eksporto rodiklius su visos šalies ūkio būkle, mineralinius produktus (MP) tikslinga išskirti.

Lietuviškos kilmės (LK) eksporto rodikliai skelbiami tik nuo 1998 m.

pradžios, tad ir jų dinamika pateiktame paveiksle nagrinėjama tik nuo minėto laikotarpio. Lietuviškos kilmės MP eksportas sparčiai mažėjo visus

1999 m. Šiais metais išvežtų mineralinių produktų vertė buvo 36,5 proc.

mažesnė nei 1998m. Tuo tarpu jau nuo 2000 m. pradžios MP eksportas išaugo, jo metinis prieaugis sudarė 76,1 proc. (šį rezultatą lėmė naftos kainų šuolis). Kadangi 2001 m. MP sudarė apie ketvirtadalį visų išvežtų prekių, jie nemažai paveikė ir viso eksporto augimo rodiklį. Ženklus metinis prieaugis ir praėjusiais metais (49,5 proc.). Tai lėmė šių produktų šuoliškas pabrangimas, sėkmingas „Mažeikių naftos“ darbas. Kitų lietuviškos kilmės prekių bendro eksporto apimtis 1999m. smuko 5 proc., o nuo 2000 m.

gana tolygiai (su 14 proc. vidutiniu metiniu prieaugiu) pradėjo didėti. Tik paskutiniais metais šio svarbaus eksporto komponento augimo tempas sumažėjo iki 6,6 proc. Tam įtakos galėjo turėti ir viso pasaulio ūkio plėtros ryškus sulėtėjimas.

Lietuviškos kilmės eksporto dalis bendrame eksporte

2 lentelė

| |1998 |1999 |2000 |2001 |2002 |2003 |2004 |

|Eksporta|83,1 |84,6 |85,8 |83,9 |81,1 |83,4 |80,7 |

|s | | | | | | | |

Reeksportuojama iš Lietuvos daugiau į Rytus negu į Vakarus. Iš lentelėje pateiktos eksporto struktūros duomenų matyti, jog reeksportas sudaro 15 –

20 proc. lyginamojo svorio, likusi dalis priskiriama LK eksportui.

Apžvelgiant lietuviškos kilmės eksportą pagal prekių grupes, galima pastebėti, jog kaip ir bendrame eksporte, be mineralinių produktų nemažą lyginamąjį svorį užima maisto prekės (pvz. 2004 m. sudarė 12,2 proc. žr.

priedą nr.1), tekstilės dirbiniai (13,1 proc.), mašinos ir įrengimai (10,7

proc.). Per paskutinius porą metų pastebimas ženklūs eksporto augimo tempai chemijos produkcijos, medienos dirbinių bei baldų sektoriuose.

Importo komponentai pagal prekių paskirtį

Nagrinėjant importo raidą ir jos poveikį šalies ūkiui, neužtenka apsiriboti bendro rodiklio dinamika. Importo spartus didėjimas blogina mokėjimų balansą, bet jei esminė prieaugio dalis tenka investicinėms prekėms, tai toks augimas didesnio rūpesčio nekelia, nes artimiausioje ateityje galima laukti nemažo eksporto prieaugio ir balanso pagerėjimo. Priešingai, jei galutinio vartojimo prekių įvežimas auga gerokai sparčiau nei vietinės kilmės prekių eksportas, tai kelia nerimą dėl šalies finansinio stabilumo ir liudija, kad įvežtinės prekės nukonkuruoja vietinę gamybą.

Lietuvoje prieš Rusijos krizę augo ne tik gamyba ir užsienio prekyba, bet sparčiai didėjo ir tiesioginės užsienio investicijos (žr. priedą nr.2).

Todėl nenuostabu, jog 1997 m. investicinių prekių įvežimas išaugo net 41

proc. – gerokai daugiau nei visas importas (29,4proc.), tačiau galutinio vartojimo prekių importas tais metais irgi išaugo – 44 proc. (žr. priedo nr.3 ir 3 lentelės duomenis).

Importo pagal prekių kategorijas padidėjimo (sumažėjimo) tempai, proc.

3 lentelė

|1996 |1997 |1998 |1999 |2000 |2001 |2002 |2003 |2004 | |Vartojimo prekės

|0 |44 |18,2 |-5,8 |-5,9 |15,9 |3,7 |4,3 |20,5 | |Investicinės prekės |0 |41 |8,1 |-21 |-4,8 |29 |51 |13 |3,4 | |Tarpinio vartojim.pr. |0 |20,8 |2,1 |-11,3 |23,6 |11,7 |4,6 |8,9 |21,5 | |Lengvieji automobiliai |0 |65,4 |12,6 |-53,9 |24,8 |82,4 |46,1 |-13,6 |3 | |Kitos |0

|13,1 |6,6 |6,9 |29,3 |22,5 |9,9 |-20,3 |-39,5 | |

Po Rusijos krizės, susiaurėjus Lietuvos prekių realizavimo galimybėms ir sumažėjus vidaus paklausai, išnyko paskatos investuoti į gamybos plėtrą, šalyje sumažėjo materialinės investicijos. Iš lentelės duomenų matyti, jog po Rusijos rublio nuvertėjimo (1999 m.) visų kategorijų prekių importas smuko. Didžiausią nuosmukį patyrė investicinių prekių importas (-21proc.).

2000 m. atsigavus eksportuojančiai pramonei, padidėjo žaliavų poreikis, padvigubėjo žalios naftos kainos, todėl tais metais tarpinio vartojimo importas pašoko net 23,6 proc. Panašus pakilimas matomas ir 2004 m., kuris sietinas su kuro, perdirbtų pramoninių prekių įvežimo padidėjimu.

Investicinių prekių importo spartus augimas pastebimas 2001 – 2002 m., atitinkamai 29 ir 51 procentai. Žvilgtelėjus į priedą nr.2 matyti, jog tuo laikotarpiu didėjo ir tiesioginės užsienio investicijos (2002 m. padidėjo net 50 proc.). Galutinio vartojimo prekių importas po recesijos sparčiausiai didėjo 2004 m. (20,5 proc.). Tam įtakos turėjo augantis vidaus vartojimas, be to šiais metais Lietuva įstojo į Europos Sąjungą. Lengvųjų automobilių importas sparčiausiai šoktelėjo 2001m. (82,4 proc.). Tuo tarpu paskutinių metų duomenys rodo, jog Lietuvoje paplitusi naudotų automobilių perpardavimo veikla smarkiai nusmukdė šios prekių grupės importą.

Nagrinėjant importo struktūrą (žr. priedą nr.4) matyti, jog didžiausią lyginamąjį svorį užima tarpinio vartojimo prekės (50-60 proc.).

Investicinių prekių dalis importe 2000 m. smuktelėjusi iki 12,8 proc.

paskutiniais metais sudarė apie 18 proc. Galutinio vartojimo prekių dalis importe paskutinius tris metus beveik nekito, sudarydama 17 -18 procentinę dalį.

Svarbiausi 2004 m. užsienio prekybos partneriai

Nuo 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvos prekyba su dvidešimt keturiomis ES

valstybėmis tapo visiškai liberalizuota – muitų sąjungos sąlygomis tarp ES

šalių panaikinti visi muitai ir kiti prekybiniai apribojimai.

2004 m. tiriant prekių eksporto pasiskirstymą pagal regionus matyti, kad apie du trečdalius jo teko ES. Tarp jos narių išsiskyrė Vokietija ir

Latvija, viršijusios 10 proc., o į trečią vietą iškopė Prancūziją (6,3

proc.). NVS regiono dalis sudarė 16,2 proc., iš jų Rusijai teko apie 9

proc. visų iš Lietuvos išvežtų prekių.

[pic][pic]

ELPA*: Islandija, Lichtenšteinas,

Norvegija, Šveicarija

2 pav. Eksportas pagal regionus, proc. 2004 m.

Tuo tarpu 2003 m. daugiausia Lietuvos eksporto sulaukusi Šveicarija, praėjusiais metais tesudarė 4,6 proc. viso eksporto dalies. JAV dolerio silpnėjimas nesutrukdė 2004 m. eksporto dalies lyginamąjį svorį padidinti iki 5 proc. (lyginant su 2003 m. prekių išvežta 2,1 karto daugiau). Reikia pastebėti, jog nustojo mažėti NVS regiono lyginamasis svoris, tam turėjo įtakos staigus Baltarusijos ir Ukrainos ekonomikos kilimas. Žvelgiant į atskirų prekių grupių eksporto struktūrą pagal regionus (žr. priedą nr.4)

matyti, jog tik transporto priemonių eksporte ES dalis (43 proc.) mažesnė nei pusė (tai susiję su naudotų automobilių reeksportu į NVS šalis), kitur ji užima dominuojančią padėtį.

Į kaimynines valstybes Latviją ir Estiją buvo nukreipta apie 25 proc. visų išvežtų maisto produktų bei plastikų, 23 proc. mineralinių produktų, per 15

proc. chemijos pramonės produkcijos.

[pic]

3 pav. Importas pagal regionus, 2004 m.

Prekių importo struktūroje 2004 m. didžiausią dalį užėmė ES (63 proc.) ir

NVS (26,9 proc.). Su abiems šiais regionais Lietuvos prekybos balansas buvo neigiamas, atitinkamai – 4387 ir -5021 punktai. Ypač dideliu deficitu nagrinėjamą laikotarpį išsiskyrė prekyba su Rusija(-5274), Vokietija (-

3126) ir Lenkija (-1337). Didžiausias disbalansas pasiektas prekiaujant su

Suomija – importas viršijo eksportą net 3,8 karto. Nors praėjusiais metais užsienio prekybos deficitas didėjo, pagal UAB “Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ atliktos analizės duomenis, Lietuvos prekių ir paslaugų eksportas vien dėl integracijos į ES vidaus rinką – neįskaitant muitų tarifų pokyčių

– 2002–2009 m. laikotarpiu bus 28 mlrd. Lt. dar didesnis nei hipotetiniu nestojimo atveju, o importas dėl bendrosios rinkos efekto padidės net 47

mlrd. Lt..

Išvados

Radome daug informacijos, tačiau manome, kad mums pavyko ją susisteminti ir pateikti, kas svarbiausia. Atlikdami šį darbą sužinojome daug naujo apie Lietuvą, jos pagrindinius ekonominius rodiklius, tarptautinę prekybą bei tarptautinius partnerius.

• Išanalizavome šalies ekonominę situaciją

• Įvertinome šalies ūkio sistemą

• Suvokėme tarptautinės prekybos, valiutų sistemos ir užsienio investicijų svarbą šalies ūkiui.

Literatūra

1. Lietuvos statistikos departamento internetinis puslapis. Užsienio prekyba. [žiūrėta 2006-

04-16]. Prieiga per internetą :<

http://www.std.lt/web/main.php?parent=524>

2. Lietuvos statistikos departamento internetinis puslapis. Tiesioginės užsienio investicijos.

[žiūrėta 2006–04–16]. Prieiga per internetą:

3. Verslo apžvalga. Nr.1. [žiūrėta 2006-04-16]. Prieiga per internetą:

4. Jakutis A., Petraškevičius V., Stepanovas A., Šečkutė L., Zaicev S.;

Ekonomikos teorijos pagrindai; Smaltija; Kaunas; 1999

Priedai

Priedas 1

[pic]

Priedas 2

[pic]

Priedas 3

[pic]

Priedas 4

[pic]

[pic]