TURINYS
Įvadas………………………………………………………….. ……………………………………………………………..1
2. Pagrindiniai ekonominiairodikliai………………………………………………………….……………………1
3.1 Šalies BVP………………………………………………………………….………………………………… 1
3.2 Nedarbo lygis………………………………………………………………….…………………………….. 2 3.3 Infliacija………………………………………………………………….……………………………………. 53. Pagrindiniai Lietuvos ekonominiai rodikliai……………………………………………………………….6
4. Pinigų srautų vertės kitimas laike………………………………………………………………….…………..7
5. Lietuvos tarptautinės prekybos politika………………………………………………………………….….7 6.1 Lietuva – Pasaulinės prekybos organizacijos (PPO) narė…………………………………….. 7 6.2 Lietuvos ir ES ekonominiai ryšiai ir prekybos sąlygos……………………………………….. 96. Pagrindiniai užsienio prekybos rodikliai…………………………………………………………………...117. Lietuviškos kilmės prekių eksportas………………………………………………………………….………128. Importo komponentai pagal prekių paskirtį………………………………………………………………129. Svarbiausi 2004 m. užsienio prekybos partneriai……………………………………………………….1310. Išvados………………………………………………………………….………………………………………………1511. Literatūra………………………………………………………………….…………………………………………….1512. Priedai………………………………………………………………….………………………………………………….16 ĮVADAS
Lietuvos užsienio prekybos raida per pastaruosius nepriklausomus penkiolikametų buvo permaininga. Prisijungimas prie Pasaulinės prekybos organizacijos(PPO), pasirašytos laisvosios prekybos sutartys su daugeliu šalių,sudarytos sąlygos laisvam kapitalo judėjimui į ir iš Lietuvos, galiausiaiįstojimas į Europos Sąjungą, teigia, kad mūsų valstybė tapo atvirosekonomikos šalimi. Atvirose ir nedidelėse šalyse ūkio augimui lemiamosreikšmės turi užsienio prekybos ir ypač eksporto plėtra. Palyginti sukitomis Baltijos šalimis, Lietuvoje užsienio prekybos paslaugų dalis yramažesnė, todėl mūsų šalies ekonomika ypač priklauso nuo prekių eksporto.Tai patvirtina, palyginus neseniai, prieš šešerius metus įvykusi Rusijoskrizė. Rusijos rublio devalvavimas (1998m.) padarė lietuviškas prekesnekonkurencingas NVS valstybėse. Staigus Lietuvos eksporto apimčiųsumažėjimas, vos neįstūmė mūsų šalies į finansinę krizę. Iki Rusijos krizėsimportas didėjo greičiau nei eksportas, todėl didelis užsienio prekybosdeficitas kėlė pagrįstą nerimą. Tačiau iš kitos pusės patirtas „paklausosšokas“ privertė Lietuvos gamintojus energingiau skverbtis į Vakarus, ne tikį ES, bet ir CELPS grupės šalis bei JAV. Po ūkio pertvarkymo 2000 m.atsinaujino užsienio prekybos apyvartos augimas. Augo ir eksportas, irimportas, bet dėl sugriežtėjusios valstybės finansų politikos importodidėjimo tempai buvo mažesni, todėl pagaliau labai sumažėjo nerimą kėlęsužsienio prekybos deficitas.Ekonominiu požiūriu kritiniais 1999 metais Lietuvos užsienio prekybosapyvarta tesudarė 66,0 proc. BVP, o per pastaruosius penkerius metus šisrodiklis nuolat gerėjo ir 2004 m. pasiekė aukščiausią lygį – net 96,8 proc.Sunku pervertinti užsienio prekybos svarbą nedidelių valstybių ekonomikoms.Lietuvoje už išvežtas prekes gaunama apie 3/4 visų šalies mokėjimų balansoeinamosios sąskaitos pajamų, todėl būtent prekių eksporto raida lemia mūsųšalies ūkio plėtrą ilgesniu laikotarpiu. Kaip ir buvo laukta, Lietuvosįstojimas į ES gerokai suaktyvino užsienio prekybą, tačiau įvertintipokyčius gana keblu, kadangi nuo 2004 m. gegužės 1 d. pasikeitė prekiųeksporto ir importo apskaitos metodika. Ypač pakito įvežamų prekiųklasifikavimo pagal šalis sistema, kuri dabar pritaikyta visos ES, o ne josatskirų narių statistikai. Ar išliks aukšti Lietuvos eksporto plėtrostempai? Tam reikalingos ženklios užsienio kapitalo injekcijos įeksportuojančius ūkio sektorius. Artimiausiu metu tiek vidaus, tiekužsienio ekspertai vis dar prognozuoja sėkmingą Lietuvos prekių eksportobei importo augimą, tačiau kartu akcentuoja, jog ekonomika pernai įžengė įlėtėjančios plėtros fazę.
Pagrindiniai ekonominiai rodikliai Šalies BVPBendrasis vidaus produktas BVP apibūdina krašto ūkio veiklos rezultatą.Vienos šalys pagamina labai daug žaliavos, pavyzdžiui, akmens anglies arbamedienos, tuo tarpu kitos gamina daugiau pramoninių gaminių, pavyzdžiui,plieno ir automobilių. Kai kurios šalys gali specializuotis gaminti maistoproduktus, kaip antai: ryžius arba sviestą, o kitos teikia paslaugas – kinoindustrijos, draudimo arba banko. Šalies ekonomikos apimtis yra nustatomapagal bendrą šalyje pagaminamų prekių ir paslaugų kiekį. Gaminant visdaugiau prekių ir paslaugų, ekonomika kyla, o pats geriausias būdasįvertinti šį augimą pinigais – įkainoti visus pirkimus ir pardavimus. Norspinigai nėra vienintelis ekonomikos apimties įkainojimo būdas, juospasitelkus lengviausia susumuoti visa, kas šalyje buvo pagaminta betkuriais metais. Stamdartinis ekonominės veiklos rezultato matas yra bendrasis vidausproduktas. Bendrasis vidaus produktas (BVP) yra apibrėžiamas kaip visųekonomikoje, dažniausiai per metus, pagamintų galutinių prekių ir paslaugųrinkos vertė. Kitas ekonominės veiklos rezultatų matas yra bendrasis
nacionalinis produktas (BNP). BVP vertina ekonominę veiklą šalies viduje,BNP – šalies piliečių ir vesrlo įmonių ekonominės veiklos mato vienetasnepriklausomai nuo to, kur vyksta gamyba. Kitaip tariant, BVP apibūdinaekonominius rezultatus šalies teritorijos ribose, o BNP apibūdina šaliespiliečių ekonominės veiklos rezultatus. Norint BVP paversti BNP, reikiaprie BVP pridėti grynąsias užsienyje gautas pajamas (šalies piliečiųuždarbis užsienyje atėmus užsienio piliečių uždarbį šalyje).BVP pokyčiai palyginti su praėjusių metų atitinkamu ketvirčiu, %[pic]
BVP kitimo prognozė 2003-2006 m.
Atsižvelgdama į Lietuvos ekonomikos raidą, Finansų ministerijos Fiskalinėspolitikos departamentas parengė bendrojo vidaus produkto augimo prognozesiki 2006 metų.
BVP augimo prognozės 2003 – 2006 m.| |2003 |2004 |2005 |2006 ||Bendrasis vidaus produktas, veikusiomis | | | | ||kainomis (mln. Lt) |53778 |57599 |62337 |67202 ||Realus augimas, proc. |6,1 |7,1 |8,2 |7,8 ||Bedrasis vidaus produktas 2000 metų | | | | ||kainomis (mln. Lt) |53904 |57246 |60951 |64608 ||Realus augimas, proc. |6,1 |6,2 |6,5 |6,0 |
2003-2006 metais prognozuojamas dar spartesnis negu iki šiol BVPaugimas. Atsižvelgiant į artėjantį Lietuvos stojimą į ES ir gana dideliusšios organizacijos fondus mūsų šaliai finansiškai remti, galima tikėtis,kad pagal plėtros tempus Lietuva ir artimiausiais metais išliks viena išregiono lyderių.
Nedarbo lygisDu svarbūs nuosmukio pažymiai – tai gamybos apimties sumažėjimas ir nedarbolygio padidėjimas. Gamybos apimties pokyčiai įvertinami, skaičiuojantnacionalinį produktą, o bedarbystės pokyčiai – nustatant nedarbo lygį.Nedarbo kas mėnesį nustato Darbo statistikos biuras (Bureau of LaborStatistics) paprastu apklausos būdu. Kadangi visų šalies gyventojųapklausti neįmanoma, todėl apklausa apima 65000 šeimų. Klausimai pateikiamivisiems šeimos nariams, kuriems sukako 16 metų , išskyrus nedarbingus –kalinius, psichinius ligonius ir pan. Visi apklaustieji skirstomi į triskategorijas: užimti, t.y. dirba, neužimti, t.y. bedarbiai, nedarbingi.Dirbančiais laikomi visi tie, kurie dirba nors vieną valandą tą savaitę,kai vykdoma apklausa. Bedarbiai yra visi tie , kurie visai neturi darbo ir:a) laikinai nedirba bei laukia kvietimo dirbti; b) žada pradėti dirbti pomėnesio; c) aktyviai ieško darbo bent jau keturias savaites. Darboištekliams nepriskiriami pensininkai, stacionaro studentai, mamos,prižiūrinčios mažamečius vaikus. Nedarbo lygis apskaičiuojamas, kaipbedarbių procentinis dydis nuo bendro darbingų gyventojų skaičiausDarbo statistikos biuras naudoja dar viena būdą nedarbo lygiui nustatyti –apskaičiuoja bedarbių procentinį dydį nuo civilių darbo išteklių. Pastarąjįrodiklį galima nustatyti, kaip skirtumą tarp bendro darbingų gyventojųskaičiaus ir kariuomenėje tarnaujančių žmonių skaičiaus. Visą laiką būdavopranešamas antruoju būdu apskaičiuotas nedarbo lygis ir tik dabar imtanaudoti bedarbių procentinį dydį apskaičiuotą nuo bendro darbingų gyventojųskaičiaus. Kada kariuomenėje tarnaujantys įskaičiuojami, tuomet bendrasdarbo išteklių skaičius padidėja, o nedarbo lygis sumažėja. Tokiu būdunustatytas nedarbo lygis būna apie 0,1% mažesnis.Dėl nedarbo lygio vertinimo būdų nemažai diskutuojama: 1) kai kuriekritikai galvoja, kad oficialus nedarbo lygis yra didesnis už faktinį, nesjei žmogus apklausos metu sako, kad jis ieško darbo, tai tuo ir patikima,netikrinant jo tikrosios situacijos; 2) kiti teigia, kad kai darbą rastisunku , žmonės nusivilia ir nebeieško jo.Visiškai išvengti nedarbo ne tik neįmanoma, bet ir nepageidautina. Nedaugkam patiktų tokia ekonominė tvarka, kada įdarbinimas vyktų prievartos būdu.Todėl reikalinga tiksliai apibrėžti visiško užimtumo sąvoką, nes nedarbolygis nulinis būti negali. Paskutiniaisiais šio amžiaus dešimtmečiaisprasidėjo plati diskusija apie tai, koks galėtų būti nedarbo lygis ir kąreiškia „visiškas užimtumas“.Jei nedarbo lygis yra nedidelis – 9%, 10 % ar daugiau, tai spartusekonomikos išplėtimas situaciją pagerintų. Bendra gamybos apimtis iružimtumas didėtų lygiagrečiai. Be to, ekonomikos išplėtimas sąlygotųproduktyvumo kilimą, nes visų pirma į ūkinę veiklą būtų įjungti tie
įrengimai ir darbuotojai, kurie iki tol nebuvo pilnai panaudojami.Tačiau toliau plečiant gamybą ir mažėjant nedarbo lygiui, gali atsirastikitų problemų. Gamintojai samdo vis daugiau darbuotojų tol, kol didėjapaklausa jų produkcijai. Tačiau paklausos didėjimas galis sukeltiinfliaciją. Vadinasi, vienas iš visiško užimtumo apibrėžimų būtų toki ūkinėsituacija, kai nedarbo lygis ir infliacija yra kiek įmanoma mažesnių mastų.Visiškas užimtumas būna tada, kai nedarbo lygis žemas ir nesukeliainfliacijos padidėjimo.Kaip matome, visiško užimtumo negalima apibrėžti skaičiais. Jis priklausonuo situacijos darbo rinkoje ir visoje ūkinėje sistemoje. Pavyzdžiui, jeiguvyksta dideli technologiniai pasikeitimai, nustojama gaminti daug produktų,tai ir migracinio ir struktūrinio nedarbo lygis gali būti aukštas.Pagrindiniai gyventojų užimtumo rodikliai
InfliacijaInfliacija yra viena opiausių ir sudėtingiausių šiuolaikiniųmakroekonominių problemų. Ji pasireiškia prekių kainų kilimu bei pinigųnuvertėjimu ir neigiamai veikia ekonomiką, sukelia daug nepageidaujamųsocialinių padarinių. Nepaisant infliacijos tempų mažėjimo pastaraisiaismetais, ji tebėra aktuali.Infliacija tai ne bet koks kainų kilimas, tai nėra tam tikrų prekių arba jųgrupių kainų didėjimas. Infliacija reiškia, kad kyla bendras visų prekių irpaslaugų kainų lygis. Be to, tai ne vienkartinis kainų pakilimas, onuolatos besitęsiantis reiškinys, trunkantis gana ilgai. Kai kurių prekiųkainos net ir infliacijos sąlygomis gali išlikti nepakitusios (arba galinet sumažėti).Infliacijos gali būti įvairių rūšių. Ją galima skirstyti įvairiaispožiūriais, t.y. pagal vietą, pasireiškimo pobūdį, atsiradimo priežastis,mastą ir t.t.Pagal vietą infliacija gali būti lokalinė, pasireiškianti atskirose šalyse,ir pasaulinė, apimanti visas šalis arba jų grupes. Ankstesniais laikaisinfliacija buvo vietinė, pasireikšdavo atskirose šalyse, dažniausiaitrukdavo neilgai ir baigdavosi pinigų reformomis. Dabar vykstantiinfliacija yra pasaulinė. Nepaisant to, šios problemos aktualumas įvairiosešalyse nėra vienodas.Pagal pasireiškimo pobūdį infliacija gali būti atvira ir paslėpta. Atvirainfliacija pasireiškia kainų kilimu ir „matoma“ išorėje. Paslėptosinfliacijos esmė ta, kad kainos formaliai išlikti nepakitusios arba didėjane taip sparčiai, kaip esant atvirai infliacijai. Paslėpta infliacijaatsiranda tuomet, kai bendroji paklausa viršija bendrąją pasiūlą irsusidaro prekių stygius. Tai buvo būdinga socialistinėms šalims. Teninfliacija pasireiškia ir tuomet, kai kainų kilimas dirbtinai stabdomas,nustatant viršutines jų kilimo ribas.Lietuvos infliacijos ir CPI kitimus matome iš žemiau esančių lentelių. Tenpuikiai matyti, kad pastaraisiais metais vyrauja ne infliacija, odefliacija. Infliacijos lygio kitimą matome iš CPI, nes jie kinta taip pat.Kai infliacijos lygis šokteli, tai ir CPI šokteli ir pan.
Infliacija|Gyventojų skaičius, tūkst. |3482,2 |3466,7 |3454,3 |3440,7|3436,5 ||Natūralus gyventojų prieaugis, |- 1572 |- 2499 |- 2381 |- 3507|- 2559 ||žm. | | | | | ||Šalies ūkio darbuotojų vidutinis|1066,7 |1113,4 |1163,8 |1145,9|1222,1 ||mėnesinis darbo užmokestis, Lt | | | | | ||Vidutinė senatvės pensija, Lt |318,1 |322,3 |339,4 |345,2 |370,0 ||Nedarbo lygis, proc. |12,4 |11,2 |10,1 |7,9 |7,0 ||Bendrasis vidaus produktas |12160 |13002 |13932 |13164 |15287 ||veikusiomis kainomis, mln. Lt. | | | | | ||Bendrojo vidaus produkto |5,3 |7,8 |8,0 |7,1 |7,3 ||pokytis, proc. | | | | | ||Vartotojų kainų indeksas, proc. |101,3 |100,5 |99,2 |98,8 |100,5 ||Gamintojų kainų indeksas, proc. |100,4 |96,0 |96,2 |98,0 |107,6 ||Parduota pramonės produkcija, |6561 |6533 |6673 |8253 |8233 ||mln. Lt. | | | | | ||Statybų apimtis, mln. Lt. |633,9 |816,2 |1041,6 |662,4 |1174,8 ||Mažmeninė prekių apyvarta, mln. |3464,0 |3989,7 |4390,4 |4198,5|4916,4 ||Lt. | | | | | ||Pakrauta ir iškrauta krovinių |5990,3 |6977,8 |8350,8 |8337,6|6684,2 ||uoste, tūkst.t. | | | | | ||Materialinės investicijos, mln. |1560,0 |2008,9 |2070,7 |1507,8|2236,3 ||Lt. | | | | | ||Eksportas, mln. Lt. |4413 |5122 |4921 |5521 |5996 ||Importas, mln. Lt. |5975 |7255 |7116 |7293 |8429 ||Gyventojų indėliai, mln. Lt. |5654 |6397 |7058 |8098 |8708 ||Valstybės skolos užsieniui, mln.|10075 |10437 |8977 |8995 | ||Lt. | | | | | |
Pinigų srautų vertės kitimas laikePinigų laiko vertės sąvoka grindžiama prielaida, kad žmonės pirmenybęteikia vartojimui laiko atžvilgiu: labiau linkę vartoti prekes dabar negutas pačias prekes ateityje. Pinigus taip pat galima laikyti prekėmis.Tuomet pinigų laiko vertę apibrėšime tokiu būdu: litas, gautas šiandien,yra vertingesnis negu litas, gautas ateityje.Tai yra visai suprantama, kadangi šiandien turimą litą galime investuoti iruždirbti pelną. Be to, ateities lito vertę mažina infliacija. Vadinasi, kuo
litas labiau nutolęs ateityje, tuo mažiau jis vertingesnis.Turimų pinigų vertės perskaičiavimas būsimajam laikotarpiui vadinamaskaupimu, o būsimosios vertės perskaičiavimas dabartiniam laikotarpiui –diskontavimu. Pabandykime tai išreikšti matematiškai. Visų pirma,nustatykime būsimąją pinigų vertę, t.y. kiek litas, turimas šiandien, busvertas ateityje esant konkrečiam palūkanų normos lygiui.Lietuvos tarptautinės prekybos politika
Lietuva – Pasaulinės prekybos organizacijos (PPO) narė
Tarptautinės prekybos ekonominėje politikoje ilgus metus vyravo dvi vienasu kita susijusios tendencijos. Pirma, siekimas liberalizuoti tarptautinęprekybą, panaikinti prekybinius apribojimus, kurie trukdo tarptautiniodarbo pasidalijimo gilėjimo, gamybinių jėgų internacionalizacijos procesui.Antra, – protekcionizmo stiprinimas, bandymai apriboti “svetimo “ kapitalo,prekių skverbimasį į “savo” šalį. Šios dvi tendencijos prekybos politikojeišryškėjo įvairiais būdais: muitų kaip tradicinių vidaus rinkos apsaugospriemonių vaidmens mažėjimu; agrariniu protekcionizmu; vidaus rinkosapsaugos priemonių nuo užsienio konkurentų išplėtimu ir t.t.Ypatingą vaidmenį reguliuojant tarptautinę prekybą suvaidino BSTP (GATT –General Agreement on Trade and Tariffs) – bendrasis susitarimas dėl tarifųir prekybos, veikiantis nuo 1947 metų.Pagrindinis BSTP tikslas buvo – kuodidesnis pasaulinės prekybos liberalizavimas. Jo veiklos svarbiausiasuždavinys suderinti įvairių šalių pozicijas; siekti muitų ir kitųapribojimų tarptautinėje prekyboje panaikinimo; taisyklių, atmetančiųdiskriminaciją, panaikinimas ir pritaikymas; geriausio režimo įvedimas irpritaikymas.BSTP dėka vidutiniškai 33 proc. buvo sumažinti muitų tarifai prekyboje tarpįšsivysčiusių šalių, taip pat panaikinta daug netarifinių apribojimų. Muitųsumažinimas padarė įtaką 10 proc. pasaulinės prekybos ir didžiausiosreikšmės turėjo miško apdirbimo, mašinų gamybos, chemijos pramonei.Nuo 1996 m. sausio 1 d. iki tol veikusio BSTP funkcijas ir patirtį perėmėPasaulinė prekybos organizacija PPO (WTO – World Trade Organization). PPOyra viena svarbiausių šiuolaikinio pasaulio globalių tarptautiniųorganizacijų, besirūpinanti, kad šalys narės plėtotų prekybą pagaltarpusavyje sutartas taisykles, įgyvendinant du svarbiausius tarptautinėsprekybos nediskriminavimo – didžiausio palankumo statuso ir nacionaliniostatuso – principus. Šalių narių vyriausybės įsipareigoja suderintiužsienio prekybą ir jos politiką reglamentuojančius nacionalinės teisėsaktus su PPO sutarčių nuostatomis ir griežtai jų laikytis. Pagrindinis PPOtikslas – tęsti pasaulinės prekybos liberilizaciją, kuri lemtų didesnįinvestavimą, darbo vietų sukūrimą bei tarptautinės prekybos suklestėjimą.Pagrindinis uždavinys – saugios ir prognuozuojamos tarptautinės prekybosaplinkos verslininkams sukūrimas.2001 m. gegužės 31 d. Lietuva tapo 141-ąja PPO. Taip buvo baigtas nuo 1995m. trukęs Lietuvos stojimo į šią pasaulinę organizaciją procesas. 2001 m.balandžio 24 d. LR Seimui ratifikavus Lietuvos stojimo į PPO rezultatus beiapie tai pranešus PPO sekretoriatui, Lietuva įvykdė visas teisinesprocedūras, būtinas tapti pilnateise PPO nare.Lietuvos stojimo į šią organizaciją procesas prasidėjo 1995 m., kuomet,atsižvelgiant į tarptautinius politinius pokyčius regione bei į visintensyvėjančius ir didesnę ekonominę naudą teikiančius tarptautiniusekonominius ir prekybinius santykius, į LR Vyriausybės programą buvoįtrauktas sprendimas pradėti derybas dėl prisijungimo prie BSTP, o vėliau,kuomet BSTP pagrindu buvo įkurta PPO, ir dėl narystės šioje organizacijoje.Didelės įtakos stojimui į PPO turėjo ir tai, kad integracija į PPO irEuropos Sąjungą yra harmoningas procesas. Kaip parodė dvišalis teisėspatikros išorinių santykių srityje procesas, narystė PPO yra svarbi stojantį ES – vienas pagrindinių reikalavimų siekiant ES narystės yra PPO sutarčiųnuostatų faktinis laikymasis.Narystė PPO suteikia Lietuvos prekybos režimui stabilumą ir patikimumą –tai yra reikšmingi faktoriai mūsų prekybos partneriams bei investuotojams.PPO šalims narėms, taip pat ir Lietuvai, pilnai įgyvendinant PPOreikalavimus, tarpusavio prekyba tampa liberalesnė, skaidresnė irprognozuojama. Lietuva tampa patrauklesnė užsienio kapitalo investicijoms.Narystė PPO turi didžiulę reikšmę tiek eksporto plėtojimo skatinimui, tiekPPO siūlomų prekybos priemonių taikymo, tiek verslo aplinkos gerinimosrityse – narystė šalies gamintojams suteikia naujų galimybių ir prekybos
santykius su 144-iomis (po Lietuvos į PPO įstojo Moldova, Kinija irTaivanis) pasaulio valstybėmis, konkurencijos sąlygoms, įstojus į PPO,tampant vienodoms, daro lygiaverčiais.PPO vadovauja Ministrų Konferencija, susirenkanti ne rečiau kaip kartą perdvejus metus, kurios metu yra aptariama kitų dvejų metų PPO darbotvarkė irtolesnė veikla, reglamentuojant ir liberalizuojant pasaulinę prekybą.Lietuva, tapusi PPO nare, įgijo daugiau teisių ginti savo prekybiniusinteresus – tiek dalyvaudama tolesniame pasaulio liberalizavimo procese,tiek derėdamasi dėl palankesnių prekybos sąlygų su stojančiomis šalimis(pirmiausiai Rusija ir Ukraina), tiek turėdama teisę kreiptis į PPO dėlpadėties šalyse, nesilaikančiose nediskriminavimo principų, pakeitimo.Tikrai svarbu, kad narystė PPO leidžia Lietuvai derėtis su PPO narystėssiekiančia ir ypač mus dominančia prekybos partnere – Rusija. Tai geragalimybė Lietuvai išsiderėti palankesnes prekybos sąlygas įvairiose sritysebei siekti diskriminacinio režimo Lietuvos atžvilgiu, jei toks yrataikomas, panaikinimo. Rusijos stojimas į Pasaulio prekybos organizacijąyra gera galimybė pasiekti verslo sąlygų su Rusija pagerinimo, kad šiosšalies prekybos režimas taptų stabilus ir prognozuojamas. Tuo tikslu buvoparengta ir pateikta Rusijai derybinė pozicija dėl Lietuvos eksporto įRusiją sąlygų liberalizavimo, t.y. taikomų Rusijos importo ir eksportomuitų, o taip pat ir netarifinių barjerų peržiūrėjimo. Taip pat yrapateikta Lietuvos derybinė pozicija ir dėl Rusijos paslaugų rinkosliberalizavimo.Kita svarbi Lietuvos prekybos partnerė – Ukraina taip pat stoja į PPO irLietuva aktyviai derasi dėl jos stojimo sąlygų: prekybos prekėmis irpaslaugų rinkos liberalizavimo. Lietuva siekia kaip galima palankesnio irstabilesnio prekybos režimo su Ukraina, ypač atsižvelgiant į tai, jogLietuvai įstojus į Europos Sąjungą bus atšaukta šiuo metu Lietuvos Ukrainosprekybinį režimą nustatanti Lietuvos-Ukrainos laisvosios prekybos sutartis.Svarbu yra ir tai, kad narystė PPO priverčia visas šalis nares laikytisvienodų taisyklių. PPO numatytas ginčų sprendimo mechanizmas užtikrina, kadkiekviena valstybė, nepriklausomai nuo jos prekybos apyvartos reikšmėspasaulyje, turi laikytis PPO taisyklių, nes priešingu atveju kitos šalysgali kreiptis dėl tokio klausimo atitinkamo sprendimo ir atsakomųjųpriemonių taikymo.PPO narystė yra labai reikšminga dėl galimybės dalyvauti pasauliniamederybų procese ir įtakoti tuos procesus – Lietuva kaip pilnateisė narėdalyvavo 2001 m. lapkričio 9 – 14 dienomis Dohoje, Katare vykusioje IV-ojoje PPO Ministrų konferencijoje ir gynė savo prekybos interesus.Konferencijos metu, patvirtinus Ministrų deklaraciją, buvo oficialiaipaskelbtas naujasis derybų raundas dėl prekybos liberalizavimo pasaulyje.Ministrų deklaracija, kaip derybų planu, yra vadovaujamasi organizuojantnaujojo PPO derybų raundo darbą, rengiant kiekvienos šalies derybinespozicijas kiekvienoje prekybos ar su ja susijusioje srityje. Naujojo raundoderybos apima importo muitų sumažinimą, žemės ūkio politikos peržiūrėjimą,paslaugų rinkos liberalizavimą, tokių klausimų kaip konkurencija,investicijos ir kt., įtraukimą į PPO reguliavimo sferą.Lietuvos delegacija, vadovaujama Užsienio reikalų viceministro E.Ignatavičiaus, Dohoje, pasiekė reikšmingų rezultatų. Lietuvos atstovamspavyko suburti aštuonių neseniai į PPO įstojusių valstybių bloką irpasiekti, kad būtų atsižvelgta į naujai įstojusių valstybių stojimo į PPOmetu prisiimtus pakankamai plačius įsipareigojimus, ir šia nuostata jauvadovaujamasi naujojo PPO raundo derybose.. Atkreiptinas tačiau dėmesys,kad ruošiant LR derybines pozicijas naujajam derybų raundui, visų pirma,pasisakoma už visapusį prekybos liberalizavimą pasaulyje, tačiaupabrėžiama, kad būtina atsižvelgti į skirtingas šalių startines pozicijas,nes PPO narės, įstojusios dar į BSTP, tame tarpe ir ES, taiko žymiaididesnes rinkos apsaugos bei paramos priemones. Lietuva, kuri dideliu mastuliberalizavo savo prekybos politiką stojimo į PPO metu, nesutinka su derybųraundo rezultatų taikymu neatsižvelgiant į šias skirtingas pozicijas,kviečia šalis siekti sąžiningo ir vienodo prekybos taisyklių taikymo beinuolat derybų metu kelia šiuos klausimus.Lietuva, tapusi PPO nare, įsipareigojo atitinkamose srityse, (pvz. prekių,paslaugų, žemės ūkio, muitinio įvertinimo, intelektualinės nuosavybėsteisių apsaugos ir kt.) tinkamai įgyvendinti stojimo metu prisiimtus
įsipareigojimus bei visų PPO sutarčių reikalavimus ir nuostatas.Vykdydama liberalią užsienio prekybos politiką, Lietuvos Respublika netaikokiekybinių apribojimų (kvotų), diskriminacinių vidaus mokesčių, prekybąvaržančio licenzijavimo ir pan.Lietuvos ir ES ekonominiai ryšiai ir prekybos sąlygos
Po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo 1990 m. kovo 11 d. vyko laipsniškasšalies ekonominių ryšių perorientavimas iš Rytų į Vakarus. Ypač sparčiaiaugo prekybos ir investicijų apimtys su ES šalimis. Tai sąlygojo prekybosliberalizavimo sutarčių pasirašymas bei palaipsnis Lietuvos gamintojųprisitaikymas veikti tarptautinės konkurencijos sąlygomis.Lietuvos ekonominių ryšių perorientavimas iš Rytų į Vakarus. Nuo 1993m.Lietuvos eksportas į ES nuolat augo, kai tuo tarpu eksportas į NVS,Baltijos ir ELPA šalis nuo 1997m. buvo sumažėjęs ir tik pastaruoju metupradeda atsigauti. Paskutinės tendencijos rodo, kad eksportas į ES rinkasauga spartesniais tempais. 2000m. I pusmetį, palyginus su atitinkamupraėjusių metų laikotarpiu, Lietuvos eksportas į ES išaugo 17,3 proc. irsudarė 47,2 proc. visos eksporto vertės. Tuo tarpu eksportas į buvusios NVSrinkas per tą patį laikotarpį išaugo tik 5,2 proc. ir sudarė 14,5 proc.visos eksporto apimties. Šie pokyčiai patvirtina integracijos į ESVieningąją rinką potencialą ir svarbą. 1 grafikas. Lietuvos eksporto į ES ir NVS šalis dinamika 1993-1999m. (mln. JAV dolerių)
Lyginant su kitomis Baltijos valstybėmis, Lietuva ilgą laiką buvolabiausiai priklausoma nuo NVS rinkų. Iki pat Rusijos krizės (1998m.),eksportas į NVS šalis sudarė apie 40 procentų visos šalies eksportoapimties ir savo lyginamuoju svoriu buvo didesnis tiek už Latvijos, tiek užEstijos, jau nekalbant apie Vidurio ir Rytų Europos šalių eksporto į NVSapimtis (pvz.: 1997 m. Lietuvos eksportas į NVS sudarė 46.4 proc. visosšalies eksporto apimties, Latvijos – 29 proc., o Vengrijos – tik 7 proc.).Nuo Rusijos krizės labiausiai nukentėjo įmonės, eksportuojančios į Rytųrinkas ir krizės poveikis Lietuvai buvo didesnis nei Baltijos kaimyniųekonomikoms. Iš kitos pusės, Rusijos krizė paspartino gamintojųpersiorientavimą iš NVS į ES rinkas, tačiau šis persiorientavimas nebuvopakankamas, kad kompensuotų Rytuose prarastas pardavimų apimtis. Taidaugiausiai sąlygojo skirtingi Europos Sąjungos ir NVS šalių produkcijoskokybės reikalavimai. Buvę eksportuotojai į Rusiją savo gaminių kokybe irkitais parametrais nebuvo pasirengę konkuruoti Vieningoje rinkoje, be to,Lietuvoje dar nebuvo sukurta tinkama infrastruktūra ekonominei integracijaiį ES (atitikties įvertinimo, rinkos priežiūros sistema ir kt.). Situacija,kad Lietuvos prekybos su ES dalis yra viena mažiausių tarp asocijuotųnarių, nėra patenkinama Lietuvos ekonominės integracijos į ES Vieningąjąrinką požiūriu ir turi būti gerinama šios strategijos bei kitų programųpagalba.Lietuvos prekyba ir Europos sutartis. Šiuo metu Lietuvos prekybą su ESreglamentuoja Europos sutartis, apimanti ir anksčiau pasirašytą Lietuvos-ESLaisvosios prekybos sutartį.Asociacijos sutartis yra sudaryta neribotam laikui ir apima pereinamąjįlaikotarpį, kuris baigiasi 1999m. gruodžio 31d. Šis pereinamasislaikotarpis netaikomas politiniam šalių dialogui ir laisvam prekiųjudėjimui. Europos sutartis numato laipsnišką tarifinių barjerų naikinimątarp šalių, mažinant importo muito mokesčius ir didinant eksporto kvotas.Pažymėtina Europos sutarties asimetrija, reiškianti, kad prekybos režimoliberalizavimas sparčiau vykdomas iš ES negu iš Lietuvos pusės, ir tuosuteikianti Lietuvos gamintojams galimybę geriau pasirengti tarptautineikonkurencijai vidaus rinkoje.Prekybos sąlygos ir pereinamieji laikotarpiai skiriasi priklausomai nuoproduktų grupės. Nors tiek Lietuva, tiek ES įsipareigojo daugumą muitomokesčių ir kiekybinių apribojimų panaikinti nuo 1995 m. sausio 1 d.,sutartyje numatoma eilė išimčių, ypač tekstilės, žemės ūkio iržuvininkystės srityse. Lietuva įsipareigoja laipsniškai mažinti irpanaikinti didžiąją dalį muitų apmokestinamoms pramoninėms prekėms iki2001m. sausio 1d. Kiek daugiau prekybos apribojimų išlieka prekybos žemėsūkio produktais srityje. Nuo 2001m. sausio 1d. prekyba tekstilės gaminiaissu ES visiškai liberalizuota.Liberali Lietuvos prekybos politika. Lietuva vykdo liberalią prekybospolitiką ir santykiai su ES yra bendrosios nacionalinės prekybos politikos
atspindys. Net 73 procentai visos Lietuvos prekybos tenka šalims, sukuriomis pasirašytos laisvosios prekybos sutartys. Tokios sutartys be ESpasirašytos su ELPA, Latvija, Estija, Lenkija, Čekija, Slovakija,Slovėnija, Turkija, Ukraina ir Vengrija. Su Rumunija ir Bulgarija baigtosderybos dėl laisvosios prekybos sutarties sudarymo, išsamiau yra pateikta 1-oje lentelėje.Valstybių, su kuriomis LR yra sudariusi laisvos prekybos sutartis, sąrašas.
1 lentelė|Ei|Valstybės pavadinimas |Kodas |Tarpvalstybinės ||l.| | |sutarties ||Nr| | |įsigaliojimo data ||. | | | ||Europos Sąjungos valstybės: |EU |1995-01-01 ||1.|Airija |IE | ||2.|Austrijos Respublika |AT | ||3.|Belgijos Karalystė |BE | ||4.|Danijos Karalystė |DK | ||5.|Graikijos Respublika |GR | ||6.|Ispanijos Karalystė |ES | ||7.|Italijos Respublika |IT | ||8.|Jungtinė Didžiosios Britanijos |GB | || |ir Šiaurės Airijos Karalystė | | ||9.|Liuksemburgo Didžioji |LU | || |Hercogystė | | ||10|Nyderlandų Karalystė |NL | ||. | | | ||11|Portugalijos Respublika |PT | ||. | | | ||12|Prancūzijos Respublika |FR | ||. | | | ||13|Suomijos Respublika |FI | ||. | | | ||14|Švedijos Karalystė |SE | ||. | | | ||15|Vokietijos Federacinė |DE | ||. |Respublika | | ||ELPA valstybės: | |1997-01-01 ||16|Islandijos Respublika |IS | ||. | | | ||17|Lichtenšteino Kunigaikštystė |LI | ||. | | | ||18|Norvegijos Karalystė |NO | ||. | | | ||19|Šveicarijos Konfederacija |CH | ||. | | | ||Kitos valstybės: | | ||20|Bulgarijos Respublika |BG |2002-03-01 ||. | | | ||21|Čekijos Respublika |CZ |1997-07-01 ||. | | | ||22|Estijos Respublika |EE |1994-04-01 ||. | | | ||23|Latvijos Respublika |LV |1994-04-01 ||. | | | ||24|Lenkijos Respublika |PL |1997-01-01 ||. | | | ||25|Rumunija |RO |2002-07-01 ||. | | | ||26|Slovakijos Respublika |SK |1997-07-01 ||. | | | ||27|Slovėnijos Respublika |SI |1997-03-01 ||. | | | ||28|Turkija |TR |1998-03-01 ||. | | | ||29|Ukraina |UA |1995-11-21 ||. | | | ||30|Vengrijos Respublika |HU |2000-03- 01 ||. | | | |
Pagrindiniai užsienio prekybos rodikliai
Pagrindiniai rodikliai, apibūdinantys užsienio prekybos raidą, plėtrostendencijas yra prekių eksportas, importas bei užsienio prekybos balansas.Iš lentelės nr.1 (remtasi SD duomenimis) matyti, jog tiek prekių eksportas,tiek importas per devynerius metus (išskyrus 1999 m.) nuolat augo.Absoliutus eksporto padidėjimas siekia 15106 mln., o importas 18565 mln.litų. Galima pastebėti, jog po Rusijos rublio staigaus nuvertėjimo 1999m.prasidėjo smukimas. Lietuvos eksportas ir importas lyginant su 1998m.sumažėjo 14,9 proc. ir 13,7 proc. Lūžis įvyko 2000 m. pradžioje, kaiužsienio prekybos apyvarta pradėjo vėl greitai augti. 2004 metais, Lietuvaitapus ES nare sparti šalies ūkio raida ir didėjančios pajamos, kartu sugerokai palankesnėmis skolinimosi sąlygomis, skatino vidaus paklausosdidėjimą. Savo ruožtu, dėl didėjančios vidaus paklausos, sparčiau augovartojimo prekių importas ir blogėjo užsienio prekybos balansas.Praėjusiais metais žymų prekių eksporto padidėjimą (21proc.) lėmė šalieskonkurencingumo lygis, darbo našumas ir stabilus eksporto kainų lygispagrindinių prekybos partnerių atžvilgiu. Padidėjus vidaus paklausai irsumažėjus importo kainoms, labiausiai dėl nuvertėjusio JAV dolerio, prekiųimporto apimtis išaugo 15,8 procento. Lietuviškos kilmės prekių eksportasMažos atviros šalies ūkio raida ypač priklauso nuo įmonių sugebėjimo plėstiprodukcijos pardavimą užsienyje. Kadangi Lietuvos eksporte tam tikrą dalįužima reeksportas (nelietuviškų produktų išvežimas iš Lietuvos), prekiųišvežimo augimas dar nereiškia eksportuojančios pramonės plėtros. Todėlbūtina atskirti reeksportą ir lietuviškos kilmė eksportą. Pastarajamedidelę dalį sudaro mineraliniai produktai (daugiausia naftos produktai,taip pat šiai grupei priskiriama ir elektros energija). Priešingai, neidaugumos kitų prekių, naftos kaina labai „šokinėja“, o jų eksporto išLietuvos apimtis labai svyruoja ir dėl nereguliaraus žaliavos tiekimonaftos perdirbimo įmonei „Mažeikių nafta“. Todėl siejant eksporto rodikliussu visos šalies ūkio būkle, mineralinius produktus (MP) tikslinga išskirti.Lietuviškos kilmės (LK) eksporto rodikliai skelbiami tik nuo 1998 m.pradžios, tad ir jų dinamika pateiktame paveiksle nagrinėjama tik nuominėto laikotarpio. Lietuviškos kilmės MP eksportas sparčiai mažėjo visus1999 m. Šiais metais išvežtų mineralinių produktų vertė buvo 36,5 proc.mažesnė nei 1998m. Tuo tarpu jau nuo 2000 m. pradžios MP eksportas išaugo,jo metinis prieaugis sudarė 76,1 proc. (šį rezultatą lėmė naftos kainųšuolis). Kadangi 2001 m. MP sudarė apie ketvirtadalį visų išvežtų prekių,jie nemažai paveikė ir viso eksporto augimo rodiklį. Ženklus metinis
prieaugis ir praėjusiais metais (49,5 proc.). Tai lėmė šių produktųšuoliškas pabrangimas, sėkmingas „Mažeikių naftos“ darbas. Kitų lietuviškoskilmės prekių bendro eksporto apimtis 1999m. smuko 5 proc., o nuo 2000 m.gana tolygiai (su 14 proc. vidutiniu metiniu prieaugiu) pradėjo didėti. Tikpaskutiniais metais šio svarbaus eksporto komponento augimo tempas sumažėjoiki 6,6 proc. Tam įtakos galėjo turėti ir viso pasaulio ūkio plėtros ryškussulėtėjimas.Lietuviškos kilmės eksporto dalis bendrame eksporte 2 lentelė| |1998 |1999 |2000 |2001 |2002 |2003 |2004 ||Eksporta|83,1 |84,6 |85,8 |83,9 |81,1 |83,4 |80,7 ||s | | | | | | | |
Reeksportuojama iš Lietuvos daugiau į Rytus negu į Vakarus. Iš lentelėjepateiktos eksporto struktūros duomenų matyti, jog reeksportas sudaro 15 –20 proc. lyginamojo svorio, likusi dalis priskiriama LK eksportui.Apžvelgiant lietuviškos kilmės eksportą pagal prekių grupes, galimapastebėti, jog kaip ir bendrame eksporte, be mineralinių produktų nemažąlyginamąjį svorį užima maisto prekės (pvz. 2004 m. sudarė 12,2 proc. žr.priedą nr.1), tekstilės dirbiniai (13,1 proc.), mašinos ir įrengimai (10,7proc.). Per paskutinius porą metų pastebimas ženklūs eksporto augimo tempaichemijos produkcijos, medienos dirbinių bei baldų sektoriuose.
Importo komponentai pagal prekių paskirtįNagrinėjant importo raidą ir jos poveikį šalies ūkiui, neužtenka apsiribotibendro rodiklio dinamika. Importo spartus didėjimas blogina mokėjimųbalansą, bet jei esminė prieaugio dalis tenka investicinėms prekėms, taitoks augimas didesnio rūpesčio nekelia, nes artimiausioje ateityje galimalaukti nemažo eksporto prieaugio ir balanso pagerėjimo. Priešingai, jeigalutinio vartojimo prekių įvežimas auga gerokai sparčiau nei vietinėskilmės prekių eksportas, tai kelia nerimą dėl šalies finansinio stabilumoir liudija, kad įvežtinės prekės nukonkuruoja vietinę gamybą.Lietuvoje prieš Rusijos krizę augo ne tik gamyba ir užsienio prekyba, betsparčiai didėjo ir tiesioginės užsienio investicijos (žr. priedą nr.2).Todėl nenuostabu, jog 1997 m. investicinių prekių įvežimas išaugo net 41proc. – gerokai daugiau nei visas importas (29,4proc.), tačiau galutiniovartojimo prekių importas tais metais irgi išaugo – 44 proc. (žr. priedonr.3 ir 3 lentelės duomenis).
Importo pagal prekių kategorijas padidėjimo (sumažėjimo) tempai, proc. 3 lentelė |1996 |1997 |1998 |1999 |2000 |2001 |2002 |2003 |2004 | |Vartojimo prekės|0 |44 |18,2 |-5,8 |-5,9 |15,9 |3,7 |4,3 |20,5 | |Investicinėsprekės |0 |41 |8,1 |-21 |-4,8 |29 |51 |13 |3,4 | |Tarpiniovartojim.pr. |0 |20,8 |2,1 |-11,3 |23,6 |11,7 |4,6 |8,9 |21,5 | |Lengvieji automobiliai |0 |65,4 |12,6 |-53,9 |24,8 |82,4 |46,1 |-13,6 |3 | |Kitos |0 |13,1 |6,6 |6,9 |29,3 |22,5 |9,9 |-20,3 |-39,5 | |Po Rusijos krizės, susiaurėjus Lietuvos prekių realizavimo galimybėms irsumažėjus vidaus paklausai, išnyko paskatos investuoti į gamybos plėtrą,šalyje sumažėjo materialinės investicijos. Iš lentelės duomenų matyti, jogpo Rusijos rublio nuvertėjimo (1999 m.) visų kategorijų prekių importassmuko. Didžiausią nuosmukį patyrė investicinių prekių importas (-21proc.).2000 m. atsigavus eksportuojančiai pramonei, padidėjo žaliavų poreikis,padvigubėjo žalios naftos kainos, todėl tais metais tarpinio vartojimoimportas pašoko net 23,6 proc. Panašus pakilimas matomas ir 2004 m., kurissietinas su kuro, perdirbtų pramoninių prekių įvežimo padidėjimu.Investicinių prekių importo spartus augimas pastebimas 2001 – 2002 m.,atitinkamai 29 ir 51 procentai. Žvilgtelėjus į priedą nr.2 matyti, jog tuolaikotarpiu didėjo ir tiesioginės užsienio investicijos (2002 m. padidėjonet 50 proc.). Galutinio vartojimo prekių importas po recesijossparčiausiai didėjo 2004 m. (20,5 proc.). Tam įtakos turėjo augantis vidausvartojimas, be to šiais metais Lietuva įstojo į Europos Sąjungą. Lengvųjųautomobilių importas sparčiausiai šoktelėjo 2001m. (82,4 proc.). Tuo tarpupaskutinių metų duomenys rodo, jog Lietuvoje paplitusi naudotų automobiliųperpardavimo veikla smarkiai nusmukdė šios prekių grupės importą.Nagrinėjant importo struktūrą (žr. priedą nr.4) matyti, jog didžiausiąlyginamąjį svorį užima tarpinio vartojimo prekės (50-60 proc.).Investicinių prekių dalis importe 2000 m. smuktelėjusi iki 12,8 proc.paskutiniais metais sudarė apie 18 proc. Galutinio vartojimo prekių dalisimporte paskutinius tris metus beveik nekito, sudarydama 17 -18 procentinędalį.
Svarbiausi 2004 m. užsienio prekybos partneriaiNuo 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvos prekyba su dvidešimt keturiomis ESvalstybėmis tapo visiškai liberalizuota – muitų sąjungos sąlygomis tarp ES
šalių panaikinti visi muitai ir kiti prekybiniai apribojimai.2004 m. tiriant prekių eksporto pasiskirstymą pagal regionus matyti, kadapie du trečdalius jo teko ES. Tarp jos narių išsiskyrė Vokietija irLatvija, viršijusios 10 proc., o į trečią vietą iškopė Prancūziją (6,3proc.). NVS regiono dalis sudarė 16,2 proc., iš jų Rusijai teko apie 9proc. visų iš Lietuvos išvežtų prekių.[pic][pic] ELPA*: Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija, Šveicarija 2 pav. Eksportas pagal regionus, proc. 2004 m.
Tuo tarpu 2003 m. daugiausia Lietuvos eksporto sulaukusi Šveicarija,praėjusiais metais tesudarė 4,6 proc. viso eksporto dalies. JAV doleriosilpnėjimas nesutrukdė 2004 m. eksporto dalies lyginamąjį svorį padidintiiki 5 proc. (lyginant su 2003 m. prekių išvežta 2,1 karto daugiau). Reikiapastebėti, jog nustojo mažėti NVS regiono lyginamasis svoris, tam turėjoįtakos staigus Baltarusijos ir Ukrainos ekonomikos kilimas. Žvelgiant įatskirų prekių grupių eksporto struktūrą pagal regionus (žr. priedą nr.4)matyti, jog tik transporto priemonių eksporte ES dalis (43 proc.) mažesnėnei pusė (tai susiję su naudotų automobilių reeksportu į NVS šalis), kiturji užima dominuojančią padėtį.Į kaimynines valstybes Latviją ir Estiją buvo nukreipta apie 25 proc. visųišvežtų maisto produktų bei plastikų, 23 proc. mineralinių produktų, per 15proc. chemijos pramonės produkcijos. [pic] 3 pav. Importas pagal regionus, 2004 m.
Prekių importo struktūroje 2004 m. didžiausią dalį užėmė ES (63 proc.) irNVS (26,9 proc.). Su abiems šiais regionais Lietuvos prekybos balansas buvoneigiamas, atitinkamai – 4387 ir -5021 punktai. Ypač dideliu deficitunagrinėjamą laikotarpį išsiskyrė prekyba su Rusija(-5274), Vokietija (-3126) ir Lenkija (-1337). Didžiausias disbalansas pasiektas prekiaujant suSuomija – importas viršijo eksportą net 3,8 karto. Nors praėjusiais metaisužsienio prekybos deficitas didėjo, pagal UAB “Ekonominės konsultacijos irtyrimai“ atliktos analizės duomenis, Lietuvos prekių ir paslaugų eksportasvien dėl integracijos į ES vidaus rinką – neįskaitant muitų tarifų pokyčių– 2002–2009 m. laikotarpiu bus 28 mlrd. Lt. dar didesnis nei hipotetiniunestojimo atveju, o importas dėl bendrosios rinkos efekto padidės net 47mlrd. Lt..
IŠVADOS
Radome daug informacijos, tačiau manome, kad mums pavyko jąsusisteminti ir pateikti, kas svarbiausia. Atlikdami šį darbą sužinojomedaug naujo apie Lietuvą, jos pagrindinius ekonominius rodiklius,tarptautinę prekybą bei tarptautinius partnerius.
• Išanalizavome šalies ekonominę situaciją • Įvertinome šalies ūkio sistemą • Suvokėme tarptautinės prekybos, valiutų sistemos ir užsienio investicijų svarbą šalies ūkiui.
LITERATŪRA
1. Lietuvos statistikos departamento internetinis puslapis. Užsienio prekyba. [žiūrėta 2006- 04-16]. Prieiga per internetą :< http://www.std.lt/web/main.php?parent=524> 2. Lietuvos statistikos departamento internetinis puslapis. Tiesioginės užsienio investicijos. [žiūrėta 2006–04–16]. Prieiga per internetą:. 3. Verslo apžvalga. Nr.1. [žiūrėta 2006-04-16]. Prieiga per internetą:4. Jakutis A., Petraškevičius V., Stepanovas A., Šečkutė L., Zaicev S.; Ekonomikos teorijos pagrindai; Smaltija; Kaunas; 1999 Priedai
Priedas 1 [pic]
Priedas 2 [pic]
Priedas 3 [pic]
Priedas 4 [pic] ———————–[pic]