……4
✓ Pienas
✓ Vynas
7. Energetinė politika
…………………………………………………………….5
8. Ekonominiai šalies ūkio rodikliai
………………………………………..6
9. Lietuvos – Prancūzijos ekonominiai ryšiai…………………………….7
10. Lietuvos – Prancūzijos dvišalė prekyba
…………………………..8-9
11.Literatūra
……10
Bendra informacija apie Prancūziją
Prancūzijos plotas – 0,54 mln. km2, kartu su užjūrio teritorijomis – 0,63
mln. km2. Šalis suskirstyta į 22 regionus, 96 kontinentinius departamentus bei užjūrio teritorijas (4 užjūrio departamentai (Guadeloupe, Martinique,
Guyane ir Réunion), 3 užjūrio teritorijos (Nouvelle Calédonie, Polynésie français ir Wallis-et-Futuna) ir 2 užjūrio teritorinės bendruomenės (Saint-
Pierre-et-Miquelon ir Mayotte). Prancūzijoje 1999 m. gyveno 60,08 mln.
gyventojų (iš jų – 1,67 mln. Prancūzijos užjūrio departamentuose). Užjūrio teritorijose gyvena 0,43 mln., o užjūrio teritorinėse bendruomenėse- 0,14
mln. gyventojų. Remiantis pirminiais 2004 m. gyventojų surašymo duomenimis,
2004 m. sausio 1 d. Prancūzijos gyventojų skaičius išaugo iki 62 mln.
Prancūzijos ekonomika
Prancūzija priklauso pirmaujantiems pramoniniams kraštams. Turėdama 1744,4
mlrd. dolerių BVP (2003) Prancūzija yra penkta pagal dydį Vakarų pasaulio ekonomika, po JAV, Japonijos, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės. 90% jos ploto dirbama, todėl ji pirmaujanti šalis žemės ūkio produkcijos srityje.
Prancūzija taip pat yra stambi pramoninė valstybė, turinti aukštos kvalifikacijos darbo jėgą.
Ekonominis išsivystymas
Vienas iš penkių prancūzų dirba ir gyvena kaime. Išplėtota sunkioji chemijos pramonė, gaminami automobiliai, lėktuvai, tanklaiviai. Garsėja vaistų, parfumerijos, kosmetikos, tekstilės, galanterijos prekėmis.
Naudingosios iškasenos
Pagal sidabro gavybą užima pirmą vietą pasaulyje. Kitos naudingosios iškasenos (vieta Europoje pagal gavybą): uranas (1), žėrutis (1), fluoritas
(1), geležies rūda (2), arsenas (2), gipsas (2), talkas (2), auksas (3).
Šalyje nėra didelių naftos ir gamtinių dujų telkinių. Todėl šioje šalyje nėra daug kitoms šalims įprastų šiluminių elektrinių, kurui naudojančių gamtines dujas, akmens anglis arba mazutą. Šalis garsi urano rūdos atsargomis, todėl Prancūzijoje išplėtota atominė energetika. Geležies rūdos dabar šalyje išgaunama 20 kartų mažiau negu prieš 30 metų. Prancūzai pirmieji pasaulyje pradėjo kasti boksitą – svarbiausią aliuminio rūdą.
Boksitų pavadinimas kilo nuo BO gyvenvietės, kurioje buvo aptiktas didelis šios rūdos telkinys.
Pramonė
Apdirbimo pramonės produkcijos gamyba ir eksportas (antra vieta Europoje, ketvirta pasaulyje), pardavimas (trečia Europoje, penkta pasaulyje), krovininių automobilių (pirmauja Europoje), automobilių padangų (antra vieta Europoje). Svarbiausia Prancūzijos pramonės šaka – mašinų pramonė.
Prancūzijoje įkūrta pirmąją pasaulio automobilių gamybos bendrovę
„Renault“, taip pat garsi automobilių gamybos bendrovė „Peugeot – Citroen“, bei padangų gamybos firma „Michelin“. Lėktuvų, raketų ir astronautikos priemonių gamyba (I Europoje, III pasaulyje), eksportas (II Europoje, III
pasaulyje). Telekomunikacijos priemonių ir kompiuterių gamyba (II Europoje,
IV pasaulyje). Dideli prancūzų laimėjimai modernizuojant palydovinį ryšį.
Organinės ir neorganinės chemijos pramonės produkcijos gamyba ir eksportas
(II Europoje, IV pasaulyje). Prancūzijoje yra stipri chemijos pramonė, nes būtent čia buvo pradėta gaminti polietileno plėvelė, antibiotikai, sintetinis pluoštas. Medikamentų gamyba (IV Europoje, V pasaulyje).
Kosmetikos ir parfumerijos gamyba ir eksportas (I pasaulyje). Šalyje pagaminama trečdalis pasaulio parfumerijos gaminių.
Pagal eksportą ir importą Prancūzija yra ketvirta pasaulyje, po JAV,
Vokietijos ir Japonijos. Galima suskaičiuoti apie 25000 Prancūzijos eksporto įmonių. Pagrindinės yra šios: 1) Renault, 2) Peugeot, 3) Citroen,
4) Airbus industrie, 5) IBM France, 6) Rohone-Poulenc, 7) Snecma, 8)
Atochem, 9) EDF, 10) Michelin.
Šalyje vertinami lengvosios pramonės, ypač tekstilės gaminiai. Paryžius vadinamas „Madų miestu“. Upių tinklas tankus, upės vandeningos, tinkamos laivybai. Svarbiausios upės yra Luara, Rona, Sena ir Garona. Dėl upių šalyje veikia daug vandens jėgainių. Prancūzai pirmieji pradėjo naudoti jūrų potvynių ir atoslūgių energiją. Pati galingiausia pasaulyje potvynių elektrinė.
Žemės ūkis
Produkcijos ir maisto produktų eksportą (II vieta pasaulyje). Grūdai (I
Europoje, V pasaulyje): kviečiai (I Europoje, V pasaulyje), miežiai (I
Europoje, IV pasaulyje). Be to, Prancūzijoje daugiausia išauginama cukrinių runkelių. Prancūzijos pietryčiuose, kur vyrauja subtropikų klimatas, auginami persikai, abrikosai, alyvuogės ir kiti šilumamėgiai vaisiai.
Svarbi žemės ūkio šaka – gyvulininkystė. Maisto gamintojai didžiuojasi savo darbu ir pagamina puikių mėsos gaminių. Mėsos gamyba (II Europoje, VI
pasaulyje). Taip pat jie didžiuojasi pagamintais konditerijos gaminiais, įvairia rūšių duona tarp jų ir garsiaisiais bagetais.
Pienas
Prancūzija kartais juokais vadinama „Pieno ferma“. Pieno primelžta (I vieta
Europoje, IV pasaulyje):sūris (toks kaip kamamberas žinomas visame pasaulyje), kurio šalyje išnokinama per 300 rūšių, ir varškė (II
pasaulyje), kiekvienai metų dienai tenka vis kitokia sūrio rūšis; sviestas
(II Europoje, IV pasaulyje), eksportas (sviestas II Europoje, III
pasaulyje; pieno milteliai II Europoje ir pasaulyje).
Vynas
Prancūzija kartu su Italija pagamina daugiausia vynuogių vyno pasaulyje,
1977 m. – 7 400 000 000 butelių.Daug žymių prancūziškų vynų pavadinti pagal šalies vietoves: Šampanę ir Bordo. Didelę dalį vyno gamina ūkininkų kooperatyvai, be to nedidelis kiekis vyno padaromas mažuose ūkiuose išlikusiuose prie senų dvarų. Vynuogės skinamos ankstyvą rudenį, tada iš jų spaudžiamos sultys ir paliekamos fermentuotis dideliuose kubiluose, kad pasigamintų alkoholis ir vynas įgautų puikų skonį. Baigęs rūgti vynas išpilstomas į butelius. Prancūzijoje daroma beveik penktadalis viso vyno pasaulyje. Antra vieta pasaulyje po Italijos pagal vynuogių derlių. Pagal vyno suvartojimą pirmiausia pasaulyje.
Energetinė politika
Nepaprastai daug, beveik 4,5 karto, didės dujų sunaudojimas elektros energijos gamybai. Dar daugiau turėtų būti panaudojama vėjo energijos – net apie 8 kartus, nors absoliučiai tai sudarys tik apie 0,9 proc. nuo viso pagaminamo elektros energijos kiekio Europos OECD šalyse.
Didžiausias Vakarų Europoje elektros energijos gamintojas ir eksportuotojas
– Prancūzijos valstybinė EDF (Electricite de France) kompanija turi 15
proc. laisvų galingumų ir manoma, kad visoje ES jų yra dar daugiau.
Prancūzijoje branduolinė energija sudaro per 75 proc. bendro pagaminto elektros energijos kiekio (panašiai kaip ir Lietuvoje, kol veikė abu atominės elektrinės blokai). Valstybinė EDF kompanija dabar veikia 31
šalyje (iš jų 9 Europoje) ir dar žada pirkti dalį Vokietijos EnBW (Energie
Baden-Württemberg) – įžengti ir į didžiausią Europos rinką. Praeitais metais EDF sėkmingai perėmė Anglijos London Electricity ir dalį South
Electricity kompanijos ir tokiu būdu 4,5 mln. britų aprūpina savo elektra.
Viskas būtų gražu, jei Prancūzija pariteto pagrindais atidarytų savo rinką.
Nors Europos Komisija to reikalauja, tačiau Prancūzijoje tai vilkinama.
Atitinkamam įstatymo projektui šiuo klausimu Prancūzijos senate pateikta per 400 pataisų ir jis turėtų būti svarstomas 2000 m. pavasarį.
Baiminamasi, kad įgyvendinus rinkos liberalizavimą per ateinančius 6 metus
EDF eksportas gali sumažėti 40 proc., taip pat ši kompanija gali netekti 8
proc. vietinių didžiųjų elektros energijos vartotojų. Tai, savaime suprantama, EDF nedžiugina.
Teigiama, kad Prancūzijos energetikos politikai daro įtaką atomokratai. Tai galima paaiškinti ir tuo, kad per pokario metus Prancūzijoje branduolinei energetikai išleista beveik 1000 mlrd. frankų. Tačiau EDF dirba apie 114
tūkst. darbuotojų ir dar apie 1996 m. buvo susitarta, kad vienas procentas nuo apyvartos pajamų skiriama profsąjungų valdomų įmonių vidaus Socialiniam fondui, kur didžiausią įtaką turi kairiosios sąjungos. Esant EDF apyvartai
185 mlrd. frankų per metus, šis procentas sudaro solidžią 2 mlrd. frankų sumą. Todėl nenuostabu, kad Prancūzijoje yra daug prieštaraujančių dėl privatizavimo ir rinkų atidarymo ir nedaug kovojančių už branduolinių jėgainių uždarymą.
Prancūzija neturi didelio vargo dėl elektros energijos pertekliaus, nes daug energijos eksportuojama. Daug jos tiekiama Liuksemburgo hidroakumuliacinei elektrinei. Be to, jau dabar trečdalis gyventojų
Prancūzijos namų ūkyje naudoja elektrinį šildymą ir žadama, kad vėliau naudos dar daugiau
Ekonominiai šalies ūkio rodikliai
| |RODIKLIS |ŠALTINIS|VIENETAS |2003 |2004 |
|AUGIMAS |BVP |INSEE* |Metinis |0,5 |2,4 |
| | | |augimas,% | | |
| |Biudžeto deficitas |INSEE |% nuo BVP |-4,2 |-3,7 |
|VALSTYBĖS | | | | | |
|FINANSAI | | | | | |
| |Valstybės skola |INSEE |Mlrd.eurų |996 |1066 |
| | |INSEE |% nuo BVP |63,9 |65,6 |
| |Nedarbo lygis |INSEE |Vidutinis |9,7 |9,9 |
| | | |metinis,% | | |
|DARBO RINKA| | | | | |
| |Užimtumas | | | | |
| |(15-24 amžiaus |INSEE |% |26,7 |26,2 |
| |grupėje) |INSEE |% |40,3 |40,4 |
| |(55-64 amžiaus |INSEE |% |1,0 |1,0 |
| |grupėje) | | | | |
| |(+65 amžiaus | | | | |
| |grupėje) | | | | |
| |Namų ūkių |INSEE |Metinis |0,3 |1,7 |
|PERKAMOJI |disponuojamų pajamų | |augimas,% | | |
|GALIA/ |perkamoji galia | | | | |
|VARTOJIMAS | | | | | |
| |Vartojimas |INSEE |Metinis |1,4 |2,2 |
| | | |augimas,% | | |
| |Eksportas |INSEE |Metinis |-2,6 |5,0 |
|UŽSIENIO | | |augimas,% | | |
|PREKYBA | | | | | |
| |Importas |INSEE |Metinis |-2,1 |8,0 |
| | | |augimas,% | | |
| |Prekybos balansas |INSEE |Mlrd.eurų |+4 |-7,8 |
*Prancūzijos statistikos ir ekonominių tyrimų institutas (INSEE)
Informacija apie Prancūzijos ūkio vystymąsi pateikiama Prancūzijos nacionalinio statistikos ir ekonominių tyrimų instituto bei Prancūzijos
Ekonomikos, finansų ir pramonės ministerijos svetainėse :
Lietuvos – Prancūzijos ekonominiai ryšiai
Prancūzijos investicijos Lietuvoje
LR Statistikos duomenimis 2005 m. sausio 1 d. Prancūzijos tiesioginės investicijos Lietuvoje sudarė 210,9 mln.lt (61,1 mln.eurų), t.y. 1,3% nuo visų tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje. Pagrindinių investuotojų sąraše Prancūzija užima 15 vietą. Registruotas investuotojų skaičius – 54.
Tiesioginės Prancūzijos investicijos Lietuvoje pagal ekonominės veiklos rūšis :
| |Tiesioginės užsienio |
| |investicijos 2005 01 01 |
| |Mln.lt |% nuo visų |
| | |Prancūzijos |
| | |investicijų |
| | |Lietuvoje |
|Iš viso TUI Lietuvoje |16.192,56 | |
|Prancūzija |210,97 |100 |
|Žemės ūkis, medžioklė, miškininkystė |1,83 |0,87 |
|ir žuvininkystė | | |
|Apdirbamoji gamyba : |27,17 |12,88 |
|Maisto produktų, gėrimų ir tabako |5,36 |2,54 |
|gamyba |2,85 |1,35 |
|Drabužių siuvimas, odos dirbinių |3,11 |1,47 |
|gamyba | | |
|Medienos ir medinių dirbinių gamyba | | |
|Elektros, dujų ir vandens tiekimas |137,76 |65,30 |
|Statyba |13,27 |6,29 |
|Didmeninė ir mažmeninė prekyba |27,07 |12,83 |
|Transportas ir sandėliavimas |1,94 |0,92 |
|Nekilnojamas turtas, nuoma ir kita |1,51 |0,72 |
|verslo veikla | | |
|Kitos veiklos rūšys |0,42 |0,19 |
Lietuvos – Prancūzijos dvišalė prekyba
Lietuvos prekyba su Prancūzija 2002 – 2004 metais
( Pagal Specialiąją prekybos sistemą )
| |2002 m. |2003 m. |2004 m. |
|Rodikliai | | | |
| |mln. |% nuo |mln. |% nuo |mln. Lt |% nuo bendro|
| |Lt |bendro|Lt |bendro| | |
|Apyvarta |1651,9|3,5 |2120,9|4,2 |2716,4 |4,5 |
|Eksportas |807,1 |4,2 |1108,6|5,2 |1624,2 |6,3 |
|Importas* |844,8 |3,1 |1012,3|3,4 |1092,2 |3,2 |
|Balansas |– 37,7| |+ 96,3| |+ 532,0 | |
*Importo duomenys pateikti pagal šalį siuntėją
Lietuvos eksportas į Prancūziją 2004 m., palyginus su praėjusiais, išaugo
46,5%, importo augimas buvo 7,9%. Prekybos balansas 2004 m., kaip ir 2003
m., išliko teigiamas ir padidėjo daugiau nei 5,5 karto.
Remiantis LR Statistikos departamento duomenimis, 2003 metais Prancūzija buvo 6-oji Lietuvos eksporto ir 11-oji importo partnerė. 2004 metais
Lietuvos eksporto partnerių sąraše Prancūzija pakilo į 4-ąją vietą, importo partnerių sąraše išliko toje pačioje 11-oje pozicijoje.
Pagrindinės Lietuvos eksporto į Prancūziją prekių grupės 2004 metais
|Prekių grupės pavadinimas |Mln.l|% nuo bendro|
| |t |eksporto į |
| | |Prancūziją |
|mašinų, mechaninių įrengimų, garso įrašymo ir |487,4|30,0 |
|atgaminimo aparatūros, televizijos vaizdo ir | | |
|garso įrašymo ir atgaminimo aparatūros | | |
|(daugiausia uždegimo sistemų laidų rinkinių ir | | |
|kitų laidų, naudojamų antžeminio transporto | | |
|priemonėse, orlaiviuose arba laivuose, spalvotų| | |
|televizorių, kombinuotų šaldytuvų, šaldiklių, | | |
|kompresorių) | | |
|mineralinių produktų, (daugiausia lengvųjų |343,3|21,1 |
|alyvų ir preparatų, durpių, bituminių mišinių) | | |
|chemijos pramonės gaminių (daugiausia amonio |219,4|13,5 |
|nitrato ir jo mišinių, karbamido, diamonio | | |
|rūgščių) | | |
|tekstilės medžiagų ir tekstilės dirbinių |159,1|9,8 |
|(daugiausia audinių maišytų su vilna, | | |
|sintetinių pluoštų, moteriškų ir vyriškų siūtų | | |
|drabužių) | | |
|įvairių pramonės dirbinių (daugiausia medinių |129,0|7,9 |
|biuro, miegamųjų ir sėdimųjų baldų) | | |
|kitų prekių |286,0|17,7 |
Pagrindinės Lietuvos importo iš Prancūzijos prekių grupės 2004 metais :
|Prekių grupės pavadinimas |Mln.l|% nuo bendro|
| |t |importo į |
| | |Prancūziją |
|mašinų, mechaninių įrengimų, garso įrašymo ir |309,6|28,3 |
|atgaminimo aparatūros, televizijos vaizdo ir | | |
|garso įrašymo ir atgaminimo aparatūros | | |
|(daugiausia elektros aparatų, naudojamų | | |
|elektros grandinėms jungti, izoliuotų laidų, | | |
|kabelių, elektroninių vamzdžių) | | |
|antžeminio, oro, vandens transporto priemonių |297,5|27,2 |
|ir pagalbinių transporto įrenginių (daugiausia | | |
|automobilių ir kitų autotransporto priemonių, | | |
|skirtų žmonėms ir kroviniams vežti, kelių | | |
|vilkikų puspriekabėms traukti) | | |
|chemijos pramonės produkcijos (daugiausia |120,6|11,0 |
|medikamentų, reakcijų greitiklių, kvepalų, | | |
|tualetinių vandenų, herbicidų ir augalų augimo | | |
|reguliatorių) | | |
|tekstilės medžiagų ir tekstilės dirbinių |112,8|10,3 |
|(daugiausia sintetinio štapelio pluošto iš | | |
|poliesterių, megztų ir nertų medžiagų) | | |
|paruoštų maisto produktų (daugiausia spirito, |55,3 |5,0 |
|vynų, cukraus, kačių ir šunų maisto) | | |
|kitų prekių |196,4|18,2 |
Literatūra:
➢ www.amb-lituanie-paris.fr/ekonomika
➢ lt.wikipedia.org/wiki/Prancūzijos_ekonomika
➢ www.europa.eu.int/comm/publications
➢ www.politika.lt/index.php?cid=9326&new_id=7671 – 26k
➢ 10 kl. Geografijos vadovelis
➢ www.biblioteka.lt/metai/Graikija3/ekonomika.html