Turinys
1. Bendra informacija apie Prancūziją……………………………………..22. Prancūzijos ekonomika………………………………………………………23. Ekonominis išsivystymas……………………………………………………24. Naudingosios iškasenos……………………………………………………..35. Pramonė………………………………………………………………….……….36. Žemės ūkis………………………………………………………………….……4 ✓ Pienas ✓ Vynas7. Energetinė politika…………………………………………………………….58. Ekonominiai šalies ūkio rodikliai………………………………………..69. Lietuvos – Prancūzijos ekonominiairyšiai…………………………….710. Lietuvos – Prancūzijos dvišalė prekyba…………………………..8-911.Literatūra………………………………………………………………….……10
Bendra informacija apie PrancūzijąPrancūzijos plotas – 0,54 mln. km2, kartu su užjūrio teritorijomis – 0,63mln. km2. Šalis suskirstyta į 22 regionus, 96 kontinentinius departamentusbei užjūrio teritorijas (4 užjūrio departamentai (Guadeloupe, Martinique,Guyane ir Réunion), 3 užjūrio teritorijos (Nouvelle Calédonie, Polynésiefrançais ir Wallis-et-Futuna) ir 2 užjūrio teritorinės bendruomenės (Saint-Pierre-et-Miquelon ir Mayotte). Prancūzijoje 1999 m. gyveno 60,08 mln.gyventojų (iš jų – 1,67 mln. Prancūzijos užjūrio departamentuose). Užjūrioteritorijose gyvena 0,43 mln., o užjūrio teritorinėse bendruomenėse- 0,14mln. gyventojų. Remiantis pirminiais 2004 m. gyventojų surašymo duomenimis,2004 m. sausio 1 d. Prancūzijos gyventojų skaičius išaugo iki 62 mln.
Prancūzijos ekonomika
Prancūzija priklauso pirmaujantiems pramoniniams kraštams. Turėdama 1744,4mlrd. dolerių BVP (2003) Prancūzija yra penkta pagal dydį Vakarų pasaulioekonomika, po JAV, Japonijos, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės. 90% josploto dirbama, todėl ji pirmaujanti šalis žemės ūkio produkcijos srityje.Prancūzija taip pat yra stambi pramoninė valstybė, turinti aukštoskvalifikacijos darbo jėgą.
Ekonominis išsivystymas
Vienas iš penkių prancūzų dirba ir gyvena kaime. Išplėtota sunkiojichemijos pramonė, gaminami automobiliai, lėktuvai, tanklaiviai. Garsėjavaistų, parfumerijos, kosmetikos, tekstilės, galanterijos prekėmis.
Naudingosios iškasenos
Pagal sidabro gavybą užima pirmą vietą pasaulyje. Kitos naudingosiosiškasenos (vieta Europoje pagal gavybą): uranas (1), žėrutis (1), fluoritas(1), geležies rūda (2), arsenas (2), gipsas (2), talkas (2), auksas (3).Šalyje nėra didelių naftos ir gamtinių dujų telkinių. Todėl šioje šalyjenėra daug kitoms šalims įprastų šiluminių elektrinių, kurui naudojančių
gamtines dujas, akmens anglis arba mazutą. Šalis garsi urano rūdosatsargomis, todėl Prancūzijoje išplėtota atominė energetika. Geležies rūdosdabar šalyje išgaunama 20 kartų mažiau negu prieš 30 metų. Prancūzaipirmieji pasaulyje pradėjo kasti boksitą – svarbiausią aliuminio rūdą.Boksitų pavadinimas kilo nuo BO gyvenvietės, kurioje buvo aptiktas didelisšios rūdos telkinys.Pramonė
Apdirbimo pramonės produkcijos gamyba ir eksportas (antra vieta Europoje,ketvirta pasaulyje), pardavimas (trečia Europoje, penkta pasaulyje),krovininių automobilių (pirmauja Europoje), automobilių padangų (antravieta Europoje). Svarbiausia Prancūzijos pramonės šaka – mašinų pramonė.Prancūzijoje įkūrta pirmąją pasaulio automobilių gamybos bendrovę„Renault“, taip pat garsi automobilių gamybos bendrovė „Peugeot – Citroen“,bei padangų gamybos firma „Michelin“. Lėktuvų, raketų ir astronautikospriemonių gamyba (I Europoje, III pasaulyje), eksportas (II Europoje, IIIpasaulyje). Telekomunikacijos priemonių ir kompiuterių gamyba (II Europoje,IV pasaulyje). Dideli prancūzų laimėjimai modernizuojant palydovinį ryšį.Organinės ir neorganinės chemijos pramonės produkcijos gamyba ir eksportas(II Europoje, IV pasaulyje). Prancūzijoje yra stipri chemijos pramonė, nesbūtent čia buvo pradėta gaminti polietileno plėvelė, antibiotikai,sintetinis pluoštas. Medikamentų gamyba (IV Europoje, V pasaulyje).Kosmetikos ir parfumerijos gamyba ir eksportas (I pasaulyje). Šalyjepagaminama trečdalis pasaulio parfumerijos gaminių.
Pagal eksportą ir importą Prancūzija yra ketvirta pasaulyje, po JAV,Vokietijos ir Japonijos. Galima suskaičiuoti apie 25000 Prancūzijoseksporto įmonių. Pagrindinės yra šios: 1) Renault, 2) Peugeot, 3) Citroen,4) Airbus industrie, 5) IBM France, 6) Rohone-Poulenc, 7) Snecma, 8)Atochem, 9) EDF, 10) Michelin.
Šalyje vertinami lengvosios pramonės, ypač tekstilės gaminiai. Paryžiusvadinamas „Madų miestu“. Upių tinklas tankus, upės vandeningos, tinkamoslaivybai. Svarbiausios upės yra Luara, Rona, Sena ir Garona. Dėl upiųšalyje veikia daug vandens jėgainių. Prancūzai pirmieji pradėjo naudotijūrų potvynių ir atoslūgių energiją. Pati galingiausia pasaulyje potvynių
elektrinė.Žemės ūkis
Produkcijos ir maisto produktų eksportą (II vieta pasaulyje). Grūdai (IEuropoje, V pasaulyje): kviečiai (I Europoje, V pasaulyje), miežiai (IEuropoje, IV pasaulyje). Be to, Prancūzijoje daugiausia išauginama cukriniųrunkelių. Prancūzijos pietryčiuose, kur vyrauja subtropikų klimatas,auginami persikai, abrikosai, alyvuogės ir kiti šilumamėgiai vaisiai.
Svarbi žemės ūkio šaka – gyvulininkystė. Maisto gamintojai didžiuojasi savodarbu ir pagamina puikių mėsos gaminių. Mėsos gamyba (II Europoje, VIpasaulyje). Taip pat jie didžiuojasi pagamintais konditerijos gaminiais,įvairia rūšių duona tarp jų ir garsiaisiais bagetais.
Pienas
Prancūzija kartais juokais vadinama „Pieno ferma“. Pieno primelžta (I vietaEuropoje, IV pasaulyje):sūris (toks kaip kamamberas žinomas visamepasaulyje), kurio šalyje išnokinama per 300 rūšių, ir varškė (IIpasaulyje), kiekvienai metų dienai tenka vis kitokia sūrio rūšis; sviestas(II Europoje, IV pasaulyje), eksportas (sviestas II Europoje, IIIpasaulyje; pieno milteliai II Europoje ir pasaulyje).
Vynas
Prancūzija kartu su Italija pagamina daugiausia vynuogių vyno pasaulyje,1977 m. – 7 400 000 000 butelių.Daug žymių prancūziškų vynų pavadinti pagalšalies vietoves: Šampanę ir Bordo. Didelę dalį vyno gamina ūkininkųkooperatyvai, be to nedidelis kiekis vyno padaromas mažuose ūkiuoseišlikusiuose prie senų dvarų. Vynuogės skinamos ankstyvą rudenį, tada iš jųspaudžiamos sultys ir paliekamos fermentuotis dideliuose kubiluose, kadpasigamintų alkoholis ir vynas įgautų puikų skonį. Baigęs rūgti vynasišpilstomas į butelius. Prancūzijoje daroma beveik penktadalis viso vynopasaulyje. Antra vieta pasaulyje po Italijos pagal vynuogių derlių. Pagalvyno suvartojimą pirmiausia pasaulyje.
Energetinė politika
Nepaprastai daug, beveik 4,5 karto, didės dujų sunaudojimas elektrosenergijos gamybai. Dar daugiau turėtų būti panaudojama vėjo energijos – netapie 8 kartus, nors absoliučiai tai sudarys tik apie 0,9 proc. nuo visopagaminamo elektros energijos kiekio Europos OECD šalyse.
Didžiausias Vakarų Europoje elektros energijos gamintojas ir eksportuotojas– Prancūzijos valstybinė EDF (Electricite de France) kompanija turi 15proc. laisvų galingumų ir manoma, kad visoje ES jų yra dar daugiau.
Prancūzijoje branduolinė energija sudaro per 75 proc. bendro pagamintoelektros energijos kiekio (panašiai kaip ir Lietuvoje, kol veikė abuatominės elektrinės blokai). Valstybinė EDF kompanija dabar veikia 31šalyje (iš jų 9 Europoje) ir dar žada pirkti dalį Vokietijos EnBW (EnergieBaden-Württemberg) – įžengti ir į didžiausią Europos rinką. Praeitaismetais EDF sėkmingai perėmė Anglijos London Electricity ir dalį SouthElectricity kompanijos ir tokiu būdu 4,5 mln. britų aprūpina savo elektra.Viskas būtų gražu, jei Prancūzija pariteto pagrindais atidarytų savo rinką.Nors Europos Komisija to reikalauja, tačiau Prancūzijoje tai vilkinama.
Atitinkamam įstatymo projektui šiuo klausimu Prancūzijos senate pateiktaper 400 pataisų ir jis turėtų būti svarstomas 2000 m. pavasarį.Baiminamasi, kad įgyvendinus rinkos liberalizavimą per ateinančius 6 metusEDF eksportas gali sumažėti 40 proc., taip pat ši kompanija gali netekti 8proc. vietinių didžiųjų elektros energijos vartotojų. Tai, savaimesuprantama, EDF nedžiugina.
Teigiama, kad Prancūzijos energetikos politikai daro įtaką atomokratai. Taigalima paaiškinti ir tuo, kad per pokario metus Prancūzijoje branduolineienergetikai išleista beveik 1000 mlrd. frankų. Tačiau EDF dirba apie 114tūkst. darbuotojų ir dar apie 1996 m. buvo susitarta, kad vienas procentasnuo apyvartos pajamų skiriama profsąjungų valdomų įmonių vidaus Socialiniamfondui, kur didžiausią įtaką turi kairiosios sąjungos. Esant EDF apyvartai185 mlrd. frankų per metus, šis procentas sudaro solidžią 2 mlrd. frankųsumą. Todėl nenuostabu, kad Prancūzijoje yra daug prieštaraujančių dėlprivatizavimo ir rinkų atidarymo ir nedaug kovojančių už branduoliniųjėgainių uždarymą.
Prancūzija neturi didelio vargo dėl elektros energijos pertekliaus, nes
daug energijos eksportuojama. Daug jos tiekiama Liuksemburgohidroakumuliacinei elektrinei. Be to, jau dabar trečdalis gyventojųPrancūzijos namų ūkyje naudoja elektrinį šildymą ir žadama, kad vėliaunaudos dar daugiauEkonominiai šalies ūkio rodikliai| |RODIKLIS |ŠALTINIS|VIENETAS |2003 |2004 ||AUGIMAS |BVP |INSEE* |Metinis |0,5 |2,4 || | | |augimas,% | | || |Biudžeto deficitas |INSEE |% nuo BVP |-4,2 |-3,7 ||VALSTYBĖS | | | | | ||FINANSAI | | | | | || |Valstybės skola |INSEE |Mlrd.eurų |996 |1066 || | |INSEE |% nuo BVP |63,9 |65,6 || | | | | | || |Nedarbo lygis |INSEE |Vidutinis |9,7 |9,9 || | | |metinis,% | | ||DARBO RINKA| | | | | || |Užimtumas | | | | || |(15-24 amžiaus |INSEE |% |26,7 |26,2 || |grupėje) |INSEE |% |40,3 |40,4 || |(55-64 amžiaus |INSEE |% |1,0 |1,0 || |grupėje) | | | | || |(+65 amžiaus | | | | || |grupėje) | | | | || |Namų ūkių |INSEE |Metinis |0,3 |1,7 ||PERKAMOJI |disponuojamų pajamų | |augimas,% | | ||GALIA/ |perkamoji galia | | | | ||VARTOJIMAS | | | | | || |Vartojimas |INSEE |Metinis |1,4 |2,2 || | | |augimas,% | | || |Eksportas |INSEE |Metinis |-2,6 |5,0 ||UŽSIENIO | | |augimas,% | | ||PREKYBA | | | | | || |Importas |INSEE |Metinis |-2,1 |8,0 || | | |augimas,% | | || |Prekybos balansas |INSEE |Mlrd.eurų |+4 |-7,8 || | | | | | |
*Prancūzijos statistikos ir ekonominių tyrimų institutas (INSEE)Informacija apie Prancūzijos ūkio vystymąsi pateikiama Prancūzijosnacionalinio statistikos ir ekonominių tyrimų instituto bei PrancūzijosEkonomikos, finansų ir pramonės ministerijos svetainėse :
Lietuvos – Prancūzijos ekonominiai ryšiaiPrancūzijos investicijos Lietuvoje
LR Statistikos duomenimis 2005 m. sausio 1 d. Prancūzijos tiesioginėsinvesticijos Lietuvoje sudarė 210,9 mln.lt (61,1 mln.eurų), t.y. 1,3% nuovisų tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje. Pagrindinių investuotojųsąraše Prancūzija užima 15 vietą. Registruotas investuotojų skaičius – 54.
Tiesioginės Prancūzijos investicijos Lietuvoje pagal ekonominės veiklos rūšis :
| |Tiesioginės užsienio || |investicijos 2005 01 01 || |Mln.lt |% nuo visų || | |Prancūzijos || | |investicijų || | |Lietuvoje ||Iš viso TUI Lietuvoje |16.192,56 | || | | ||Prancūzija |210,97 |100 ||Žemės ūkis, medžioklė, miškininkystė |1,83 |0,87 ||ir žuvininkystė | | ||Apdirbamoji gamyba : |27,17 |12,88 ||Maisto produktų, gėrimų ir tabako |5,36 |2,54 ||gamyba |2,85 |1,35 ||Drabužių siuvimas, odos dirbinių |3,11 |1,47 ||gamyba | | ||Medienos ir medinių dirbinių gamyba | | ||Elektros, dujų ir vandens tiekimas |137,76 |65,30 ||Statyba |13,27 |6,29 ||Didmeninė ir mažmeninė prekyba |27,07 |12,83 ||Transportas ir sandėliavimas |1,94 |0,92 ||Nekilnojamas turtas, nuoma ir kita |1,51 |0,72 ||verslo veikla | | ||Kitos veiklos rūšys |0,42 |0,19 |
Lietuvos – Prancūzijos dvišalė prekyba
Lietuvos prekyba su Prancūzija 2002 – 2004 metais
( Pagal Specialiąją prekybos sistemą )
| |2002 m. |2003 m. |2004 m. ||Rodikliai | | | || |mln. |% nuo |mln. |% nuo |mln. Lt |% nuo bendro|| |Lt |bendro|Lt |bendro| | ||Apyvarta |1651,9|3,5 |2120,9|4,2 |2716,4 |4,5 ||Eksportas |807,1 |4,2 |1108,6|5,2 |1624,2 |6,3 ||Importas* |844,8 |3,1 |1012,3|3,4 |1092,2 |3,2 ||Balansas |– 37,7| |+ 96,3| |+ 532,0 | |
*Importo duomenys pateikti pagal šalį siuntėją
Lietuvos eksportas į Prancūziją 2004 m., palyginus su praėjusiais, išaugo46,5%, importo augimas buvo 7,9%. Prekybos balansas 2004 m., kaip ir 2003m., išliko teigiamas ir padidėjo daugiau nei 5,5 karto.Remiantis LR Statistikos departamento duomenimis, 2003 metais Prancūzijabuvo 6-oji Lietuvos eksporto ir 11-oji importo partnerė. 2004 metaisLietuvos eksporto partnerių sąraše Prancūzija pakilo į 4-ąją vietą, importopartnerių sąraše išliko toje pačioje 11-oje pozicijoje.
Pagrindinės Lietuvos eksporto į Prancūziją prekių grupės 2004 metais|Prekių grupės pavadinimas |Mln.l|% nuo bendro|| |t |eksporto į || | |Prancūziją ||mašinų, mechaninių įrengimų, garso įrašymo ir |487,4|30,0 ||atgaminimo aparatūros, televizijos vaizdo ir | | ||garso įrašymo ir atgaminimo aparatūros | | ||(daugiausia uždegimo sistemų laidų rinkinių ir | | ||kitų laidų, naudojamų antžeminio transporto | | ||priemonėse, orlaiviuose arba laivuose, spalvotų| | ||televizorių, kombinuotų šaldytuvų, šaldiklių, | | ||kompresorių) | | ||mineralinių produktų, (daugiausia lengvųjų |343,3|21,1 ||alyvų ir preparatų, durpių, bituminių mišinių) | | ||chemijos pramonės gaminių (daugiausia amonio |219,4|13,5 ||nitrato ir jo mišinių, karbamido, diamonio | | ||rūgščių) | | ||tekstilės medžiagų ir tekstilės dirbinių |159,1|9,8 ||(daugiausia audinių maišytų su vilna, | | ||sintetinių pluoštų, moteriškų ir vyriškų siūtų | | ||drabužių) | | ||įvairių pramonės dirbinių (daugiausia medinių |129,0|7,9 ||biuro, miegamųjų ir sėdimųjų baldų) | | ||kitų prekių |286,0|17,7 |
Pagrindinės Lietuvos importo iš Prancūzijos prekių grupės 2004 metais :|Prekių grupės pavadinimas |Mln.l|% nuo bendro|| |t |importo į || | |Prancūziją ||mašinų, mechaninių įrengimų, garso įrašymo ir |309,6|28,3 ||atgaminimo aparatūros, televizijos vaizdo ir | | ||garso įrašymo ir atgaminimo aparatūros | | ||(daugiausia elektros aparatų, naudojamų | | ||elektros grandinėms jungti, izoliuotų laidų, | | ||kabelių, elektroninių vamzdžių) | | |
|antžeminio, oro, vandens transporto priemonių |297,5|27,2 ||ir pagalbinių transporto įrenginių (daugiausia | | ||automobilių ir kitų autotransporto priemonių, | | ||skirtų žmonėms ir kroviniams vežti, kelių | | ||vilkikų puspriekabėms traukti) | | ||chemijos pramonės produkcijos (daugiausia |120,6|11,0 ||medikamentų, reakcijų greitiklių, kvepalų, | | ||tualetinių vandenų, herbicidų ir augalų augimo | | ||reguliatorių) | | ||tekstilės medžiagų ir tekstilės dirbinių |112,8|10,3 ||(daugiausia sintetinio štapelio pluošto iš | | ||poliesterių, megztų ir nertų medžiagų) | | ||paruoštų maisto produktų (daugiausia spirito, |55,3 |5,0 ||vynų, cukraus, kačių ir šunų maisto) | | ||kitų prekių |196,4|18,2 |Literatūra:
➢ www.amb-lituanie-paris.fr/ekonomika
➢ lt.wikipedia.org/wiki/Prancūzijos_ekonomika
➢ www.europa.eu.int/comm/publications
➢ www.politika.lt/index.php?cid=9326&new_id=7671 – 26k
➢ 10 kl. Geografijos vadovelis
➢ www.biblioteka.lt/metai/Graikija3/ekonomika.html