Prancūzijos ekonomika

Turinys

1. Bendra informacija apie Prancūziją
................2
2. Prancūzijos ekonomika
.....................2
3. Ekonominis išsivystymas
....................2
4. Naudingosios iškasenos
......................3
5. Pramonė
..........................
....3
6. Žemės ūkis
..........................
..4

✓ Pienas

✓ Vynas
7. Energetinė politika
........................5
8. Ekonominiai šalies ūkio rodikliai
.................6
9. Lietuvos – Prancūzijos ekonominiai
ryšiai............7
10. Lietuvos – Prancūzijos dvišalė prekyba
............8-9
11.Literatūra
..........................
..10

Bendra informacija apie Prancūziją
Prancūzijos plotas – 0,54 mln. km2, kartu su užjūrio teritorijomis – 0,63
mln. km2. Šalis suskirstyta į 22 regionus, 96 kontinentinius departamentus
bei užjūrio teritorijas (4 užjūrio departamentai (Guadeloupe, Martinique,
Guyane ir Réunion), 3 užjūrio teritorijos (Nouvelle Calédonie, Polynésie
français ir Wallis-et-Futuna) ir 2 užjūrio teritorinės bendruomenės (Saint-
Pierre-et-Miquelon ir Mayotte). Prancūzijoje 1999 m. gyveno 60,08 mln.
gyventojų (iš jų – 1,67 mln. Prancūzijos užjūrio departamentuose). Užjūrio
teritorijose gyvena 0,43 mln., o užjūrio teritorinėse bendruomenėse- 0,14
mln. gyventojų. Remiantis pirminiais 2004 m. gyventojų surašymo duuomenimis,
2004 m. sausio 1 d. Prancūzijos gyventojų skaičius išaugo iki 62 mln.

Prancūzijos ekonomika

Prancūzija priklauso pirmaujantiems pramoniniams kraštams. Turėdama 1744,4
mlrd. dolerių BVP (2003) Prancūzija yra penkta pagal dydį Vakarų pasaulio
ekonomika, po JAV, Japonijos, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės. 90% jos
ploto dirbama, todėl ji pirmaujanti šalis žemės ūkio produkcijos srityje.
Prancūzija taip pat yra stambi pramoninė valstybė, turinti aukštos
kvalifikacijos darbo jėgą.

Ekonominis išsivystymas

Vienas iš penkių prancūzų dirba ir gyvena kaime. Išplėtota sunkioji
chemijos pramonė, gaminami automobiliai, lėktuvai, tanklaiviai. Garsėja
vaistų, parfumerijos, kosmetikos, tekstilės, galanterijos prekėmis.

Naudingosios iškasenos

Pagal sidabro gavybą užima pirmą vietą pasaulyje. Kiitos naudingosios
iškasenos (vieta Europoje pagal gavybą): uranas (1), žėrutis (1), fluoritas
(1), geležies rūda (2), arsenas (2), gipsas (2), talkas (2), auksas (3).
Šalyje nėra didelių naftos ir gamtinių dujų telkinių. Todėl šioje šalyje
nėra daug kitoms šalims įprastų šiluminių elektrinių, kurui naudojančių
gamtines dujas, akmens anglis arba mazutą. Šalis garsi ur

rano rūdos
atsargomis, todėl Prancūzijoje išplėtota atominė energetika. Geležies rūdos
dabar šalyje išgaunama 20 kartų mažiau negu prieš 30 metų. Prancūzai
pirmieji pasaulyje pradėjo kasti boksitą – svarbiausią aliuminio rūdą.
Boksitų pavadinimas kilo nuo BO gyvenvietės, kurioje buvo aptiktas didelis
šios rūdos telkinys.

Pramonė

Apdirbimo pramonės produkcijos gamyba ir eksportas (antra vieta Europoje,
ketvirta pasaulyje), pardavimas (trečia Europoje, penkta pasaulyje),
krovininių automobilių (pirmauja Europoje), automobilių padangų (antra
vieta Europoje). Svarbiausia Prancūzijos pramonės šaka – mašinų pramonė.
Prancūzijoje įkūrta pirmąją pasaulio automobilių gamybos bendrovę
„Renault“, taip pat garsi automobilių gamybos bendrovė „Peugeot – Citroen“,
bei padangų gamybos firma „Michelin“. Lėktuvų, raketų ir astronautikos
priemonių gamyba (I Europoje, III pasaulyje), eksportas (II Europoje, III
pasaulyje). Telekomunikacijos priemonių ir kompiuterių gamyba (II Europoje,
IV pasaulyje). Dideli prancūzų laimėjimai modernizuojant palydovinį ryšį.
Organinės ir neorganinės chemijos pramonės produkcijos gamyba ir eksportas
(II Europoje, IV pasaulyje). Prancūzijoje yra sttipri chemijos pramonė, nes
būtent čia buvo pradėta gaminti polietileno plėvelė, antibiotikai,
sintetinis pluoštas. Medikamentų gamyba (IV Europoje, V pasaulyje).
Kosmetikos ir parfumerijos gamyba ir eksportas (I pasaulyje). Šalyje
pagaminama trečdalis pasaulio parfumerijos gaminių.

Pagal eksportą ir importą Prancūzija yra ketvirta pasaulyje, po JAV,
Vokietijos ir Japonijos. Galima suskaičiuoti apie 25000 Prancūzijos
eksporto įmonių. Pagrindinės yra šios: 1) Renault, 2) Peugeot, 3) Citroen,
4) Airbus industrie, 5) IBM France, 6) Rohone-Poulenc, 7) Snecma, 8)
Atochem, 9) EDF, 10) Michelin.

Šalyje vertinami lengvosios pramonės, ypač tekstilės gaminiai. Paryžius
vadinamas „Madų miestu“. Upių tinklas tankus, upės vandeningos, tinkamos
laivybai. Svarbiausios upės yra Luara, Rona, Se

ena ir Garona. Dėl upių
šalyje veikia daug vandens jėgainių. Prancūzai pirmieji pradėjo naudoti
jūrų potvynių ir atoslūgių energiją. Pati galingiausia pasaulyje potvynių
elektrinė.

Žemės ūkis

Produkcijos ir maisto produktų eksportą (II vieta pasaulyje). Grūdai (I
Europoje, V pasaulyje): kviečiai (I Europoje, V pasaulyje), miežiai (I
Europoje, IV pasaulyje). Be to, Prancūzijoje daugiausia išauginama cukrinių
runkelių. Prancūzijos pietryčiuose, kur vyrauja subtropikų klimatas,
auginami persikai, abrikosai, alyvuogės ir kiti šilumamėgiai vaisiai.

Svarbi žemės ūkio šaka – gyvulininkystė. Maisto gamintojai didžiuojasi savo
darbu ir pagamina puikių mėsos gaminių. Mėsos gamyba (II Europoje, VI
pasaulyje). Taip pat jie didžiuojasi pagamintais konditerijos gaminiais,
įvairia rūšių duona tarp jų ir garsiaisiais bagetais.

Pienas

Prancūzija kartais juokais vadinama „Pieno ferma“. Pieno primelžta (I vieta
Europoje, IV pasaulyje):sūris (toks kaip kamamberas žinomas visame
pasaulyje), kurio šalyje išnokinama per 300 rūšių, ir varškė (II
pasaulyje), kiekvienai metų dienai tenka vis kitokia sūrio rūšis; sviestas
(II Europoje, IV pasaulyje), eksportas (sviestas II Europoje, III
pasaulyje; pieno milteliai II Europoje ir pasaulyje).

Vynas

Prancūzija kartu su Italija pagamina daugiausia vynuogių vyno pasaulyje,
1977 m. – 7 400 000 000 butelių.Daug žymių prancūziškų vynų pavadinti pagal
šalies vietoves: Šampanę ir Bordo. Didelę dalį vyno gamina ūkininkų
kooperatyvai, be to nedidelis kiekis vyno padaromas mažuose ūkiuose
išlikusiuose prie senų dvarų. Vynuogės skinamos ankstyvą rudenį, tada iš jų
spaudžiamos sultys ir paliekamos fermentuotis dideliuose kubiluose, kad
pasigamintų alkoholis ir vynas įgautų puikų skonį. Baigęs rūgti vynas
išpilstomas į butelius. Prancūzijoje daroma be

eveik penktadalis viso vyno
pasaulyje. Antra vieta pasaulyje po Italijos pagal vynuogių derlių. Pagal
vyno suvartojimą pirmiausia pasaulyje.

Energetinė politika

Nepaprastai daug, beveik 4,5 karto, didės dujų sunaudojimas elektros
energijos gamybai. Dar daugiau turėtų būti panaudojama vėjo energijos – net
apie 8 kartus, nors absoliučiai tai sudarys tik apie 0,9 proc. nuo viso
pagaminamo elektros energijos kiekio Europos OECD šalyse.

Didžiausias Vakarų Europoje elektros energijos gamintojas ir eksportuotojas
– Prancūzijos valstybinė EDF (Electricite de France) kompanija turi 15
proc. laisvų galingumų ir manoma, kad visoje ES jų yra dar daugiau.

Prancūzijoje branduolinė energija sudaro per 75 proc. bendro pagaminto
elektros energijos kiekio (panašiai kaip ir Lietuvoje, kol veikė abu
atominės elektrinės blokai). Valstybinė EDF kompanija dabar veikia 31
šalyje (iš jų 9 Europoje) ir dar žada pirkti dalį Vokietijos EnBW (Energie
Baden-Württemberg) – įžengti ir į didžiausią Europos rinką. Praeitais
metais EDF sėkmingai perėmė Anglijos London Electricity ir dalį South
Electricity kompanijos ir tokiu būdu 4,5 mln. britų aprūpina savo elektra.
Viskas būtų gražu, jei Prancūzija pariteto pagrindais atidarytų savo rinką.
Nors Europos Komisija to reikalauja, tačiau Prancūzijoje tai vilkinama.

Atitinkamam įstatymo projektui šiuo klausimu Prancūzijos senate pateikta
per 400 pataisų ir jis turėtų būti svarstomas 2000 m. pavasarį.
Baiminamasi, kad įgyvendinus rinkos liberalizavimą per ateinančius 6 metus
EDF eksportas gali sumažėti 40 proc., taip pat ši kompanija gali netekti 8
proc. vietinių didžiųjų elektros energijos vartotojų. Tai, savaime
suprantama, EDF nedžiugina.

Teigiama, kad Prancūzijos energetikos politikai daro įtaką atomokratai. Ta

ai
galima paaiškinti ir tuo, kad per pokario metus Prancūzijoje branduolinei
energetikai išleista beveik 1000 mlrd. frankų. Tačiau EDF dirba apie 114
tūkst. darbuotojų ir dar apie 1996 m. buvo susitarta, kad vienas procentas
nuo apyvartos pajamų skiriama profsąjungų valdomų įmonių vidaus Socialiniam
fondui, kur didžiausią įtaką turi kairiosios sąjungos. Esant EDF apyvartai
185 mlrd. frankų per metus, šis procentas sudaro solidžią 2 mlrd. frankų
sumą. Todėl nenuostabu, kad Prancūzijoje yra daug prieštaraujančių dėl
privatizavimo ir rinkų atidarymo ir nedaug kovojančių už branduolinių
jėgainių uždarymą.

Prancūzija neturi didelio vargo dėl elektros energijos pertekliaus, nes
daug energijos eksportuojama. Daug jos tiekiama Liuksemburgo
hidroakumuliacinei elektrinei. Be to, jau dabar trečdalis gyventojų
Prancūzijos namų ūkyje naudoja elektrinį šildymą ir žadama, kad vėliau
naudos dar daugiau

Ekonominiai šalies ūkio rodikliai
|  |RODIKLIS |ŠALTINIS|VIENETAS |2003 |2004 |
|AUGIMAS |BVP |INSEE* |Metinis |0,5 |2,4 |
| | | |augimas,% | | |
|  |Biudžeto deficitas |INSEE |% nuo BVP |-4,2 |-3,7 |
|VALSTYBĖS | | | | | |
|FINANSAI | | | | | |
| |Valstybės skola |INSEE |Mlrd.eurų |996 |1066 |
| | |INSEE |% nuo BVP |63,9 |65,6 |
| | | | |  | |
|  |Nedarbo lygis |INSEE |Vidutinis |9,7 |9,9 |
|  | | |metinis,% | | |
|DARBO RINKA| | | | | |
| |Užimtumas |  |  |  |  |
| |(15-24 amžiaus |INSEE |% |26,7 |26,2 |
| |grupėje) |INSEE |% |40,3 |40,4 |
| |(55-64 amžiaus |INSEE |% |1,0 |1,0 |
| |grupėje) | | | | |
| |(+65 amžiaus | | | | |
| |grupėje) | | | | |
|  |Namų ūkių |INSEE |Metinis |0,3 |1,7 |
|PERKAMOJI |disponuojamų pajamų |  |augimas,% | | |
|GALIA/ |perkamoji galia | |  | | |
|VARTOJIMAS |  | | | | |
| |Vartojimas |INSEE |Metinis |1,4 |2,2 |
| | | |augimas,% | | |
|  |Eksportas |INSEE |Metinis |-2,6 |5,0 |
|UŽSIENIO | | |augimas,% | | |
|PREKYBA | | | | | |
| |Importas |INSEE |Metinis |-2,1 |8,0 |
| | | |augimas,% | | |
| |Prekybos balansas |INSEE |Mlrd.eurų |+4 |-7,8 |
| | | |  | | |

*Prancūzijos statistikos ir ekonominių tyrimų institutas (INSEE)
Informacija apie Prancūzijos ūkio vystymąsi pateikiama Prancūzijos
nacionalinio statistikos ir ekonominių tyrimų instituto bei Prancūzijos
Ekonomikos, finansų ir pramonės ministerijos svetainėse :
 

Lietuvos – Prancūzijos ekonominiai ryšiai
Prancūzijos investicijos Lietuvoje

LR Statistikos duomenimis 2005 m. sausio 1 d. Prancūzijos tiesioginės
investicijos Lietuvoje sudarė 210,9 mln.lt (61,1 mln.eurų), t.y. 1,3% nuo
visų tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje. Pagrindinių investuotojų
sąraše Prancūzija užima 15 vietą. Registruotas investuotojų skaičius – 54.

Tiesioginės Prancūzijos investicijos Lietuvoje pagal ekonominės veiklos

rūšis :

|  |Tiesioginės užsienio |
| |investicijos 2005 01 01 |
|  |Mln.lt |% nuo visų |
| | |Prancūzijos |
| | |investicijų |
| | |Lietuvoje |
|Iš viso TUI Lietuvoje |16.192,56 |  |
|  | | |
|Prancūzija |210,97 |100 |
|Žemės ūkis, medžioklė, miškininkystė |1,83 |0,87 |
|ir žuvininkystė | | |
|Apdirbamoji gamyba  : |27,17 |12,88 |
|Maisto produktų, gėrimų ir tabako |5,36 |2,54 |
|gamyba |2,85 |1,35 |
|Drabužių siuvimas, odos dirbinių |3,11 |1,47 |
|gamyba | | |
|Medienos ir medinių dirbinių gamyba | | |
|Elektros, dujų ir vandens tiekimas |137,76 |65,30 |
|Statyba |13,27 |6,29 |
|Didmeninė ir mažmeninė prekyba |27,07 |12,83 |
|Transportas ir sandėliavimas |1,94 |0,92 |
|Nekilnojamas turtas, nuoma ir kita |1,51 |0,72 |
|verslo veikla | | |
|Kitos veiklos rūšys |0,42 |0,19 |

Lietuvos – Prancūzijos dvišalė prekyba

Lietuvos prekyba su Prancūzija 2002 – 2004 metais

( Pagal Specialiąją prekybos sistemą )

|  |2002 m. |2003 m. |2004 m. |
|Rodikliai | | | |
| |mln. |% nuo |mln. |% nuo |mln. Lt |% nuo bendro|
| |Lt |bendro|Lt |bendro| | |
|Apyvarta |1651,9|3,5 |2120,9|4,2 |2716,4 |4,5 |
|Eksportas |807,1 |4,2 |1108,6|5,2 |1624,2 |6,3 |
|Importas* |844,8 |3,1 |1012,3|3,4 |1092,2 |3,2 |
|Balansas |– 37,7|  |+ 96,3|  |+ 532,0 |  |

*Importo duomenys pateikti pagal šalį siuntėją

Lietuvos eksportas į Prancūziją 2004 m., palyginus su praėjusiais, išaugo
46,5%, importo augimas buvo 7,9%. Prekybos balansas 2004 m., kaip ir 2003
m., išliko teigiamas ir padidėjo daugiau nei 5,5 karto.
Remiantis LR Statistikos departamento duomenimis, 2003 metais Prancūzija
buvo 6-oji Lietuvos eksporto ir 11-oji importo partnerė. 2004 metais
Lietuvos eksporto partnerių sąraše Prancūzija pakilo į 4-ąją vietą, importo
partnerių sąraše išliko toje pačioje 11-oje pozicijoje.

Pagrindinės Lietuvos eksporto į Prancūziją prekių grupės 2004 metais
|Prekių grupės pavadinimas |Mln.l|% nuo bendro|
| |t |eksporto į |
| | |Prancūziją |
|mašinų, mechaninių įrengimų, garso įrašymo ir |487,4|30,0 |
|atgaminimo aparatūros, televizijos vaizdo ir | | |
|garso įrašymo ir atgaminimo aparatūros | | |
|(daugiausia uždegimo sistemų laidų rinkinių ir | | |
|kitų laidų, naudojamų antžeminio transporto | | |
|priemonėse, orlaiviuose arba laivuose, spalvotų| | |
|televizorių, kombinuotų šaldytuvų, šaldiklių, | | |
|kompresorių) | | |
|mineralinių produktų, (daugiausia lengvųjų |343,3|21,1 |
|alyvų ir preparatų, durpių, bituminių mišinių) | | |
|chemijos pramonės gaminių (daugiausia amonio |219,4|13,5 |
|nitrato ir jo mišinių, karbamido, diamonio | | |
|rūgščių) | | |
|tekstilės medžiagų ir tekstilės dirbinių |159,1|9,8 |
|(daugiausia audinių maišytų su vilna, | | |
|sintetinių pluoštų, moteriškų ir vyriškų siūtų | | |
|drabužių) | | |
|įvairių pramonės dirbinių (daugiausia medinių |129,0|7,9 |
|biuro, miegamųjų ir sėdimųjų baldų) | | |
|kitų prekių |286,0|17,7 |

Pagrindinės Lietuvos importo iš Prancūzijos prekių grupės 2004 metais :
|Prekių grupės pavadinimas |Mln.l|% nuo bendro|
| |t |importo į |
| | |Prancūziją |
|mašinų, mechaninių įrengimų, garso įrašymo ir |309,6|28,3 |
|atgaminimo aparatūros, televizijos vaizdo ir | | |
|garso įrašymo ir atgaminimo aparatūros | | |
|(daugiausia elektros aparatų, naudojamų | | |
|elektros grandinėms jungti, izoliuotų laidų, | | |
|kabelių, elektroninių vamzdžių) | | |
|antžeminio, oro, vandens transporto priemonių |297,5|27,2 |
|ir pagalbinių transporto įrenginių (daugiausia | | |
|automobilių ir kitų autotransporto priemonių, | | |
|skirtų žmonėms ir kroviniams vežti, kelių | | |
|vilkikų puspriekabėms traukti) | | |
|chemijos pramonės produkcijos (daugiausia |120,6|11,0 |
|medikamentų, reakcijų greitiklių, kvepalų, | | |
|tualetinių vandenų, herbicidų ir augalų augimo | | |
|reguliatorių) | | |
|tekstilės medžiagų ir tekstilės dirbinių |112,8|10,3 |
|(daugiausia sintetinio štapelio pluošto iš | | |
|poliesterių, megztų ir nertų medžiagų) | | |
|paruoštų maisto produktų (daugiausia spirito, |55,3 |5,0 |
|vynų, cukraus, kačių ir šunų maisto) | | |
|kitų prekių |196,4|18,2 |

 
Literatūra:

➢ www.amb-lituanie-paris.fr/ekonomika

➢ lt.wikipedia.org/wiki/Prancūzijos_ekonomika

➢ www.europa.eu.int/comm/publications

➢ www.politika.lt/index.php?cid=9326&new_id=7671 – 26k

➢ 10 kl. Geografijos vadovelis

➢ www.biblioteka.lt/metai/Graikija3/ekonomika.html

Leave a Comment