Lietuvos darbo rinkos apžvalga,analizė,perspektyvos

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO DARBO RINKOS APŽVALGA

TURINYS
1.LIETUVOS DARBO RINKOS APŽVALGA 2003 SAUSIO-KOVO MĖNESIAIS
1.1 DARBO RINKA
1.2 DARBO SANTYKIAI2.GYVENTIJŲ UŽIMTUMO STRATISTIKA
3.LIETUVOS ŪKIO PLĖTROS IKI 2015 METŲ STRATEGIJA
(SOCIALINĖS PLĖTROS IR UŽIMTUMO EKONOMINIŲ VEIKSNIŲ POLITIKA.

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO EKONOMINĖS IR SOCIALINĖS BŪKLĖS2003 METŲ SAUSIO-KOVO MĖNESIAIS APŽVALGA

Darbo rinka
2003 m. pirmą ketvirtį darbo rinkos būklė išliko stabili. 2003 m. balandžio 1 d. teritorinėse darbo biržose buvo įregistruota 191,1 tūkst. bedarbių, nedarbo lygis sudarė 11,8 procento ir palyginti su 2002 metų I ketvirčiu sumažėjo 0,8 procentinio punkto. 2003 m. balandžio 1 d. palyginti su 2003 m. sausio 1 d., įregistruotų bedarbių skaičius sumažėjo 6,,1 tūkst. asmenų arba 3,4 procento, o palyginti su 2002 metų I ketvirčiu jų skaičius sumažėjo beveik 30 tūkst. arba 12,6 procento

Darbo jėgos paklausa ir pasiūla.
Išaugo galimybės susirasti nuolatinį darbą. Per 2003 m. I ketvirtį įregistruota 28 tūkst. naujų laisvų darbo vietų. Lyginant su 2002 m. tuo pačiu laikotarpiu, darbo biržose įregistruotų laisvų darbo vietų sumažėjo 1,0 tūkst., tačiau išaugo 1,3 tūkst. naujų darbo pasiūlymų neterminuotam darbui (įregistruota 21,3 tūkst.). Tai beveik 7 proc. daugiau negu per tą patį praeitų metų laikotarpį ir 18 proc. daugiau negu 2001 m. I ketvirtį. Tuo tarpu teerminuoto darbo vietų per ketvirtį buvo įregistruota 6,6 tūkst. – 27 proc. mažiau negu pernai. Vidutiniškai per mėnesį įregistruota po 9,7 tūkst. darbo vietų .Didžiausia darbo vietų pasiūla – paslaugų sektoriuje (14,3 tūkst.) ir pramonės įmonėse (9,2 tūkst.). Lyginant su 2002 m. I ketvirčio duomenimis, išaugo paklausos dalis pr

ramonėje 0,5 procentinio punkto (iki 32,9 proc.), statyboje 0,8 procentinio punkto (iki 11,1 proc.), sumažėjo žemės ūkyje ir paslaugose.Turintiems aukštąjį išsilavinimą darbo vietų pasiūlos dalis išaugo 0,3 procentinio punkto (iki 7,5 proc.), turintiems aukštesnįjį išsilavinimą – 0,6 procentinio punkto (iki 8,9 proc.), turintiems aptarnavimo darbuotojo bei darbininko profesines kvalifikacijas darbo vietų pasiūlos dalis nepakito (61,4 proc.), neturintiems kvalifikacijos asmenims – sumažėjo 1,0 proc. (iki 22,1 proc.). Lyginant su 2002 m. I ketvirčiu išaugo darbo jėgos pasiūla – kreipėsi 66,2 tūkst. bedarbių (1,5 tūkst. daugiau).Bedarbių struktūroje, ryškėja tendencija, kad į darbo biržą vis daugiau kreipiasi nepasirengusių darbo rinkai bedarbių. Neturinčių profesinio pasirengimo bedarbių per 2003 m. I ketvirtį įregistruota 28,5 tūkstančio. Lyginant su 2002 m. pirmuoju ketvirčiu, nekvalifikuotų bedarbių skaičius išaugo beveik 10 tūkstančių. 2002 m. tokie bedarbiai sudarė 38 proc. visų besikreipiančių bedarbių, šį ketvirtį – daugiau kaip 42 procentai. Tačiau yra ir teigiamų tendencijų: sumažėjo jaunų beedarbių – 0,1 tūkst., priešpensinio amžiaus bedarbių – 0,3 tūkst., neseniai (iki 1 m.) praradusių darbą – 3,5 tūkst.2003 m. balandžio 1 d. bedarbių vyrų įregistruota mažiau negu moterų (atitinkamai 49,9 ir 50,1 proc.). Jaunų bedarbių dalis sumažėjo 0,9 procentinio punkto (iki 11,8 proc.), 20,3 tūkst. arba 5,4 procentinio punkto sumažėjo ilgalaikių bedarbių dalis (iki 27,8 proc.). Nedarbo lygis. 2003 m. pradžioje nedarbo lygis buvo 10,9 proc., o ketvirčio pabaigoje –11,8 procento .3 paveikslas Ketvirčio pabaigoje moterų ir vyrų nedarbo lygis susilygino ir buvo 11,8 procento. Vyrų vidutinis nedarbas per ketvirtį, lyginant su praėjusiais metais, sumažėjo 1,6 procentinio punkto, o moterų –
0,1 procentinio punkto. Nors jaunų bedarbių skaičius pastaraisiais metais mažėja, jaunimo nedarbo lygis išlieka aukštas. 2003 m. balandžio 1 d. teritorinėse darbo biržose buvo įsiregistravę 22,6 tūkst. jaunų bedarbių (prieš metus buvo beveik 28 tūkst.), jų nedarbo lygis siekė 15,4 proc., lyginant su 2002 m. I ketvirčiu sumažėjo 2,2 procentinio punkto.Pagal teritorijas didžiausias vidutinis nedarbo lygis 2003 m. I ketvirtį buvo Druskininkų (27,2 proc.), o mažiausias – Trakų (7,2 proc.) darbo biržų aptarnaujamose teritorijose. Lyginant su tuo pačiu 2002 m. laikotarpiu, nedarbas labiausiai sumažėjo Jonavos (3,3 procentinio punkto), Rokiškio (3,1 procentinio punkto) darbo biržų aptarnaujamose teritorijose, o padidėjo Pasvalio (2,2 procentinio punkto), Šilutės (1,5 procentinio punkto) darbo biržų aptarnaujamose teritorijose. 2003 m. balandžio 1 d. didesnis nei 20 proc. nedarbo lygis buvo dešimtyje darbo biržų aptarnaujamų teritorijų.Tarpininkaujant darbo biržoms per 2003 m. I ketvirtį įdarbinta 28,4 tūkst. asmenų. Įdarbinimas nuolatiniam darbui, lyginant su pareitų metų I ketvirčiu, išaugo 5,4 proc., o įdarbinimas pagal terminuotąsias darbo sutartis sumažėjo 27 procentais. Savo verslą pagal verslo liudijimus nuo metų pradžios pradėjo 3,7 tūkst. bedarbių.Iš Užimtumo fondo finansuojamose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse dalyvavo 33,7 tūkst. asmenų .Į programas nukreiptas kas antras 2003 m. pirmąjį ketvirtį registruotas bedarbis. Lyginant su 2002 m. I ketvirčiu, nukreipimų į programas skaičius išaugo daugiau kaip 37 proc., o lyginant su 2001 m. I ketvirčiu – beveik dvigubai.Šių priemonių dėka galimas nedarbo lygis buvo sumažintas 1,3 procentinio punkto, ilgalaikių bedarbių skaičius – 8,6 procentinio punkto, ne
ekvalifikuotų bedarbių skaičius – 8,9 procentinio punkto.Nežūrint į tai, kad viešųjų darbų programai būdingas darbų sezoniškumas, pirmąjį šių metų ketvirtį į šią programą jau nukreipta 8 tūkst. bedarbių, beveik 60 proc. daugiau negu pernai per tą patį laikotarpį. Per 2003 m. sausio – kovo mėnesius įsteigta 740 subsidijuojamų darbo vietų, į kurias įdarbinti papildomai darbo rinkoje remiami bedarbiai. Tai 2,5 karto daugiau negu praeitais metais. Į ilgalaikių bedarbių įgūdžių atnaujinimo priemones nuo metų pradžios nukreipta 3,2 tūkst. ilgalaikių bedarbių. IšvadaPer 2003 metų I ketvirtį, palyginti su 2002 metų tuo pačiu laikotarpiu:nedarbo lygis sumažėjo nuo 12,6 proc. iki 11,8 proc. (0,8 procentinio punkto); ilgalaikių bedarbių skaičius sumažėjo 20,3 tūkst., jų dalis bendrame bedarbių skaičiuje sumažėjo 5,4 procentinio punkto (iki 27,8 proc.); išlieka didelė nedarbo lygio diferenciacija tarp atskirų Lietuvos regionų.
Darbo santykiaiValstybinės darbo inspekcijos veikla. 2003 m. I ketvirtį, palyginti su 2002 m. I ketvirčiu, nelaimingų atsitikimų (lengvų ir sunkių) darbe sumažėjo 22 procentais.Per 2003 m. I ketvirtį šalyje įvyko 1180 nelaimingų atsitikimų, susijusių su darbu, iš jų 519 įvyko darbe, o 633 – pakeliui į arba iš darbo. Palyginti 2003 m. I ketvirtį įvykusius nelaimingus atsitikimus su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu įvykusiais nelaimingais atsitikimais jų skaičius atitinkamai sumažėjo 123 (nelaimingi atsitikimai darbe) ir 165 (nelaimingi atsitikimai pakeliui į/iš darbo). Išnagrinėjus nelaimingus atsitikimus darbe pagal ekonomines veiklos rūšis, nustatyta, kad žemės ūkio veiklos įmonėse nelaimingų atsitikimų skaičius padidėjo dvigubai (nuo 9 iki 18). Padidėjo nelaimingų atsitikimų sk
kaičius nuotekų ir atliekų šalinimo, sanitarinių sąlygų užtikrinimo veiklos įmonėse (nuo 4 iki 13). Taip pat nelaimingų atsitikimų skaičius padidėjo didmeninės, mažmeninės prekybos veiklos įmonėse bei kasybos ir karjerų eksploatavimo įmonėse.Daugiausiai traumas darbe patiria įmonėje pirmus metus dirbantys asmenys. Tai byloja apie nepakankamą darbuotojų mokymą bei instruktavimą darbo vietoje. Dalis nelaimingų atsitikimų priežasčių kasmet kartojasi: nesilaikoma norminių teisės aktų reikalavimų, netinkamai organizuojamas darbas, darbuotojai nepakankamai mokomi, instruktuojami, kaip saugiai dirbti.1982 įmonėse buvo nustatyti 6102 darbo įstatymų pažeidimai, tarp jų 269 neteisėtai dirbę asmenys, kuriems buvo įforminti 66 administracinės teisės pažeidimų protokolai ir perduoti nagrinėti teismams. Nelegalų darbą kontroliuojančios institucijos per 2003 m. sausio – kovo mėn. nustatė 2028 neteisėtai dirbusius asmenis. Iš jų: dirbusių be darbo sutarčių – 364; asmenų, dirbusių neįregistravus įmonės, neturint licencijos ar užsiimančių kita neteisėta veika –1205; asmenų užsiimančių veikla neturint verslo liudijimo – 230.Analizuojant nelegaliai dirbusių asmenų išaiškinimą pagal ekonominės veiklos sektorius matyti, kad daugiausia nelegaliai dirbusių nustatoma apdirbamojoje pramonėje – 28,3 proc., ( iš jų 13 proc., medienos ir medienos gaminių gamyboje, drabužių siuvimo įmonėse 6,3 proc.), statybose – 26,8 proc., miškininkystėje 9,3 proc., žemės ūkyje – 8,6 proc. bei didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje – 7,4 procento.Darbo inspektoriai 2003 m. I ketvirtį patikrino darbuotojų saugos ir sveikatos būklę 3245 šalies įmonių, o tai – 395 įmonių daugiau nei per 2002 metų tą patį laikotarpį. Patikrinimo metu nustatyta 13289 darbų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų pažeidimai, o tai – 1067 pažeidimais daugiau negu per 2002 metų tą patį laikotarpį. Daugiau kaip 100 pažeidimų nustatyta žemės ūkio, medžioklės ir miškininkystės įmonėse bei didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonėse; variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto, asmeninių ir namų ūkio reikmenų taisymo įmonėse, 670 – apdirbamosios pramonės įmonėse. Dėl pavojaus darbuotojų sveikatai ir gyvybei 14 įmonių ar jų filialų buvo sustabdyti darbai. Daugiausiai darbų sustabdyta statyboje (6 atvejai). Darbuotojų saugos ir sveikatos būklė įmonėse tikimasi pagerinti vykdant priemones numatytas Valstybinės darbo inspekcijos parengtame priemonių traumatizmui mažinti plane ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr.730 patvirtintoje Valstybinėje darbo saugos ir sveikatos programoje.Garantinio fondo veikla 2003 m. I ketvirtį buvo skirta tolesniam bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių darbuotojų reikalavimų, susijusių su darbo santykiais, daliniam tenkinimui, skiriant Garantinio fondo įstatymu nustatyto dydžio išmokas bei sprendžiant kitus su fondo veikla susijusius klausimus. Iš Garantinio fondo darbuotojų reikalavimų, susijusių su darbo santykiais daliniam tenkinimui išmokėta 500 tūkst. litų, patenkintos 3 įmonių paraiškos, atlyginta 283 darbuotojams.
Gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, per praėjusius metus nedarbo lygis šalyje sumažėjo 1,4 ir sudarė 12,4 procento.
Statistikos departamento duomenimis, nedarbo lygis nuo 13,8 proc. 2002 m. sumažėjo iki 12,4 proc. 2003 m. Mažiausias nedarbo lygis buvo trečiąjį ir ketvirtąjį 2003 m. ketvirtį, tuo metu jis siekė 11,6 proc.
“Didėjant gamybos ir teikiamų paslaugų apimčiai, vis daugiau neaktyvių gyventojų įsidarbina, pradeda savo verslą ar dirbti savarankiškai”, – teigia statistikai.
Ketvirtąjį 2003 m. ketvirtį dirbo 1,426 mln. gyventojų. Prieš metus darbuotojų buvo 27 tūkst. mažiau.
Didėja darbo jėgai priskiriamų gyventojų skaičius. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį jų buvo 1,614 mln., o prieš metus – 1,609 mln., arba 5 tūkst. mažiau.
2003 m. vidutiniškai dirbo 1,438 mln. gyventojų ir, palyginti su 2002 m., jų skaičius išaugo 32 tūkst., arba daugiau nei dviem procentais. Darbo jėgai priskiriamų asmenų 2003 m. buvo 1,642 mln., arba 12 tūkst. daugiau nei 2002 m.
Ekonomiškai neaktyvių gyventojų, t. y. asmenų, nepriskiriamų užimtųjų ir bedarbių grupei, mažėja. 2003 m. tokių gyventojų buvo 1,821 mln., arba 24 tūkst. mažiau nei 2002 m. Jie 2002 m. sudarė 53 procentus, o 2003 m. – 52,6 procento visų gyventojų.
Tyrimo duomenimis, pernai, kaip ir 2002-aisiais, daugiausiai (21 proc.) žmonių dirbo pramonės įmonėse. Išlieka didelė užimtųjų, dirbančių žemės ūkyje, medžioklėje ir miškininkystėje, dalis. 2003 m., kaip ir ankstesniais metais, šia veikla užsiėmė 18 procentų visų darbuotojų. Kaip ir anksčiau, 2003 m. 15 procentų visų užimtųjų dirbo prekybos įmonėse, 9 procentai – švietimo įstaigose. Daugėja dirbančių statyboje skaičius – jis nuo 93 tūkst. 2002 m. išaugo iki 107 tūkst. (arba 15 procentų)
Tyrimo duomenimis, bedarbių skaičius mažėja. Bedarbių ketvirtąjį 2003 m. ketvirtį buvo 188 tūkst. Tai mažiausias skaičius nuo 1998 metų, kai buvo pradėti skelbti šių tyrimų rezultatai. Jų per ketvirtį sumažėjo 3 tūkst., o palyginti su ketvirtuoju 2002 m. ketvirčiu, – 22 tūkst., arba 10,6 procento.
Pernai darbo neturėjo 204 tūkst. žmonių, arba 20 tūkst. mažiau nei 2002 m. 2003 m. nedirbo kas keturioliktas 15 m. ir vyresnis gyventojas. Prieš metus bedarbių buvo 224 tūkst., o be darbo buvo kas tryliktas šio amžiaus gyventojas.
Vyrų bedarbių buvo daugiau nei moterų. Ketvirtąjį 2003 m. ketvirtį bedarbių vyrų buvo 95 tūkst., arba 51 procentas visų bedarbių. Prieš metus vyrai sudarė 54, o moterys – 46 procentus visų bedarbių.
Didėja jaunų 15-24 m. amžiaus bedarbių skaičius. Jų nuo 36 tūkst. 2002 m. padaugėjo iki 39 tūkst. 2003 m.
Statistikai atkreipia dėmesį į augantį bedarbių, turinčių aukštąjį išsilavinimą, skaičių. Per metus jų padaugėjo 2 tūkst. 2003 m. aukštojo mokslo diplomus turinčių bedarbių buvo 18,5 tūkst., arba 9 procentai visų bedarbių. Prieš metus tokį išsilavinimą turinčių bedarbių buvo 16,6 tūkst., arba 7 procentai.
Nors, tyrimų duomenimis, Lietuvoje nedarbo lygis vis mažėja, tačiau jis išlieka aukščiausias tarp Baltijos valstybių. Trečiąjį 2003 m. ketvirtį Latvijoje nedarbo lygis buvo 10,7, o Estijoje – 9,5 procento.

Minimalus darbo užmokestis Latvijoje yra mažiausias tarp Baltijos valstybių, praneša Latvijos centrinė statistikos agentūra. Sausį minimalus darbo užmokestis Latvijoje sudarė 118 eurų. Tačiau jis buvo 14,3 proc. didesnis nei atitinkamu laikotarpiu 2003 metais. Tuo tarpu Lietuvoje sausį minimalus darbo užmokestis ūgtelėjo 4,7 proc. – iki 130 eurų, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Estijoje minimalus atlyginimas pirmąjį šių metų mėnesį sudarė 159 eurus ir buvo 14,8 proc. didesnis nei prieš metus. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis Latvijoje taip pat yra mažiausias tarp Baltijos valstybių. Per trečiąjį praėjusių metų ketvirtį vidutinis mėnesinis atlyginimas Latvijoje buvo 302 eurai,

LIETUVOS ŪKIO (EKONOMIKOS) PLĖTROS IKI 2015 METŲ ILGALAIKĖ STRATEGIJA
SOCIALINĖS PLĖTROS IR UŽIMTUMO EKONOMINIŲ VEIKSNIŲ POLITIKA

Pagrindiniai veiksmai turės koncentruotis ties šiomis pagrindinėmis strateginėmis kryptimis:

Užimtumo didinimas, nedarbo mažinimas ir darbo vietų kokybės tobulinimas. Užimtumo politikos strateginės kryptys parengtos atsižvelgiant į ES bendros užimtumo politikos strategijos kryptis bei ES Tarybos rekomendacijas valstybėms narėms dėl užimtumo krypčių, kurios įgyvendinamos rengiant metinius nacionalinius užimtumo didinimo veiksmų planus. Numatomos strateginės kryptys bus realizuojamos įgyvendinant Valstybinę užimtumo didinimo 2001-2004 metų programą, kuri bus kasmet peržiūrima ir atnaujinama. Šiai krypčiai taip pat priklauso rengiamos Valstybinė darbo saugos ir sveikatos, Valstybinė moterų ir vyrų lygių galimybių programos. Programų tikslai yra:

užimtumo gebėjimų ugdymas (darbo rinkos politikos aktyvinimas, darbo rinkos institucijų veiklos tobulinimas, profesinio rengimo tobulinimas bei nuolatinio mokymosi sistemos plėtojimas);

darbo vietų kūrimo skatinimas (palankių sąlygų naujoms darbo vietoms kurtis sudarymas, vietinių užimtumo iniciatyvų skatinimas);

gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių ugdymas (lanksčių darbo organizavimo ir apmokėjimo formų plėtojimas, darbuotojų kvalifikacijos kėlimas, struktūrinių pokyčių padarinių švelninimas);

lygių vyrų ir moterų galimybių politikos stiprinimas;

užimtumo politikos integravimo didinimas;

saugių ir sveikų darbo sąlygų sudarymas darbo vietose, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų mažinimas bei prevencija;
darbo santykių ir socialinės partnerystės tobulinimas.

Socialinio draudimo sistemos plėtra. Šiai krypčiai priklauso pradedama vykdyti pensijų sistemos reforma, apimanti socialinio draudimo bei valstybinių pensijų reformą, taip pat draudimo nuo nedarbo reforma ir priemonės socialinio draudimo aprėpčiai bei finansiniam sistemos stabilumui padidinti.

Socialinio draudimo sistemos plėtros pagrindiniai veiksmai:

papildomo nevalstybinio socialinio draudimo sukūrimas (pensijų reforma); valstybinio socialinio draudimo sistemos suderinimas su nevalstybine sistema;

nedarbo draudimo reforma siekiant, kad nedarbo draudimo sistema užtikrintų apdraustiems asmenims pakankamas gyvenimui pajamas, jiems netekus turėto darbo ir ieškant naujo įdarbinimo pagal turimą arba įgyjamą naują profesiją, kartu skatindama motyvaciją darbo paieškai;

socialinio draudimo aprėpties padidinimas, geresnis ūkininkų, kaimo gyventojų, dirbančių žemę, savarankiškai dirbančių ir kitų asmenų įtraukimas į socialinį draudimą;

mokesčių ir įmokų surinkimo užtikrinimo ir taupaus bei rezultatyvaus lėšų panaudojimo priemonių įvykdymas;

vidutinės trukmės ir ilgalaikių prognozių dėl socialinio draudimo ir konsoliduoto socialinės apsaugos biudžeto rengimas.

Socialinės paramos plėtros ir skurdo bei socialinės atskirties įveikimas. Šiai krypčiai priklauso vykdoma Skurdo mažinimo Lietuvoje strategija ir rengiama jos įgyvendinimo programa, Nacionalinė narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1999-2003 metų programa, Nuteistųjų ir grįžusiųjų iš kardomojo kalinimo vietų, pataisos darbų ir socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigų asmenų socialinės adaptacijos 2001-2004 metų programa, rengiama Nacionalinė neįgalių žmonių socialinės integracijos 2003-2012 metų programa, piniginės socialinės paramos reforma, socialinės apsaugos priemonių neįgaliesiems reforma, socialinių paslaugų teikimo reforma.

Pagrindiniai veiksmai:
· piniginės socialinės paramos reformos, kuria siekiama sukurti bendrą pajamų ir turto įvertinimo principu teikiamos piniginės socialinės paramos sistemą, įvykdymas. Ši sistema mažintų skurdo paplitimą ir derintų paramos taiklumą su paskatomis remiamoms šeimoms sugrįžti į darbo rinką ir plėsti ekonominį aktyvumą;
· socialinės apsaugos priemonių neįgaliesiems reformos, kuria siekiama tikslingiau derinti specialių pagalbos priemonių ir piniginių išmokų teikimą neįgaliesiems, sudarant jiems palankesnes sąlygas sugrįžti į darbo rinką, o pinigines išmokas teikti pagal netekto darbingumo laipsnį, įvykdymas;
· socialinių paslaugų teikimo reformos, kuri apibrėžtų veiksmingesnius socialinių paslaugų organizavimo būdus, skatintų pačius paslaugų gavėjus ieškoti savipagalbos būdų, pertvarkytų paslaugų finansavimą (įgyvendinant paslaugų pirkimo modelį), sukurtų bendrą socialinių paslaugų standartų, kokybės vertinimo ir kontrolės mechanizmą, įvykdymas;
· prevencinių ir reabilitacinių socialinių paslaugų teikimas socialinės atskirties grupėms, prievartą ir išnaudojimą patyrusiems, sergantiems priklausomybės ligomis, grįžusiems iš įkalinimo vietų ir kitiems asmenims;
· savivaldybių socialinio būsto fondo plėtojimas;
· geresnis nevyriausybinių organizacijų išteklių ir gebėjimų tobulinti socialinę paramą panaudojimas; šių nevalstybinių socialinės paramos sistemų veiksmingo funkcionavimo užtikrinimas.
Demografinė padėtis. Gyventojų senėjimo problema bus aktuali visai Europai, tačiau Lietuvai ji bus itin svarbi dėl didelės jaunų žmonių dabartinės ir būsimos, kai ES darbo jėga galės laisvai judėti, jaunimo emigracijos, taip pat dėl labai sumažėjusio gimstamumo. Tikėtina, kad darbo jėgos rinkoje laikotarpio pabaigoje turėsime didėlesnį prieaugį dėl gimstamumo bumo praėjusio amžiaus devintąjį dešimtmetį, tačiau pastebimą duobę vėliau; bus aktualu skatinti reemigraciją, o iš dalies ir imigraciją.
Socialinė plėtra. Šalies ūkio struktūra garantuoja palyginti aukštą užimtumo lygį. Nedarbas neviršija racionalaus lygio. Įgyvendintos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, pasiektas darbo rinkos lankstumas, veiksmingai funkcionuoja mokymosi visą gyvenimą sistema, sumažinti regioniniai skirtumai. Darbo jėga pakankamai mobili ir konkurencinga ES, kartu ir labiau orientuota ieškotis darbo savo šalyje. Pasiekta artima ES lygiui darbo vietų kokybė: atlyginimai, darbo santykiai, darbų sauga ir pan. Nuosekliai laikomasi lygių galimybių principo.

Veikia gerai koordinuotos socialinio draudimo ir socialinės paramos sistemos, aprėpiančios visus gyventojus ir padengiančios visas socialines rizikas. Pajamos senatvėje garantuojamos einamojo finansavimo ir kaupimo mechanizmų derinimu. Einamojo finansavimo pensijų perkamoji galia didėja maždaug tokiais pat tempais, kaip ir vidutinio darbo užmokesčio perkamoji galia.

Socialinė parama orientuota į tuos asmenis, kuriems tos paramos tikrai reikia; jos prioritetas yra padėti darbingiems remiamiems asmenims sugrįžti į ekonomiškai aktyvią veiklą. Didesnis dėmesys skiriamas invalidumo, skurdo, socialinės atskirties prevencijai. Pašalintas kraštutinis skurdas. Socialinė parama vykdoma koordinuojant valstybės, savivaldybių ir nevyriausybinių institucijų pastangas.
Gyventojų pajamų nuolatinis augimas leidžia siekti visuotinai pripažintos progresyvios vartojimo struktūros.

Sudarytos sąlygos visoms šeimoms apsirūpinti būstu, išplėtojus tam tikslui atitinkamas teisines, ekonomines ir administracines priemones.

Leave a Comment