Įmonės veiklos analizė

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

PANEVĖŽIO INSTITUTAS

VADYBOS IR ADMINISTRAVIMO FAKULTETAS

UAB „SKRAISTĖ“ FINANSINIŲ RODIKLIŲ ANALIZĖ

Atliko: PVV-0/1 gr. studentė

Tikrino: dėstytoja

Lina Mardosienė

Daiva Beržinskienė

2004-05-04

2004-

PANEVĖŽYS, 2004

TURINYS

ĮVADAS 3
1. UAB „SKRAISTĖ” VEIKLOS APRAŠYMAS 4
2. UAB „SKRAISTĖ” ATSKAITOMYBĖS FORMOS 5

2.1 Balansas 5

2.2 Pelno (nuostolio) ataskaita 6
3. UAB „SKRAISTĖ“ FINANSINĖS VEIKLOS ĮVERTINIMO RODIKLIAI 11

3.1 Pelningumo rodiklių analizė 11

3.2 Finansinio statuso rodiklių analizė 12

3.3 Finansų valdymo rodiklių analizė 15

3.4 Išteklių valdymo rodiklių analizė 18
4. RODIKLIŲ PALYGINAMOJI ANALIZĖ 22
IŠVADOS 28
LITERATŪRA 29

ĮVADAS

Finansinės analizės metu yra apskaičiuojami įvairūs absoliutūs ir
santykiniai rodikliai, kurių pagrindu yra sprendžiama apie įmonės
pelningumą, likvidumą, mokumą, apyvartumą ir pan.  

Nė viena finansinė analizė neeapsieina be finansinių koeficientų arba
santykinių rodiklių panaudojimo. Tai grindžiama tuo, kad koeficientai
parodo santykį tarp tam tikrų dydžių, ko negali parodyti absoliutūs
rodikliai. Analizė, panaudojant finansinius rodiklius, yra labai plačiai
paplitusi atliekant tarpįmoninę bei tam tikro laikotarpio analizę.
Vartodami finansinius rodiklius, galime nesunkiai palyginti skirtingų
įmonių finansines ataskaitas bei jų veiklos rezultatyvumą įvairiais
požiūriais, taip pat vienos įmonės skirtingų laikotarpių finansinius
rodiklius, nustatyti jų kitimo tendencijas. 

Savo darbe nagrinėsiu UAB “Skraistė” finansinius rodiklius ir pabandysiu
juos išanalizuoti.

Darbo tikslas: UAB „Skraistė“ finansinių rodiklių analizė

Darbo objektas: UAB „Skraistė“ finansinių rodiklių analizė

Darbo užždaviniai: 1. Pateikti UAB “Skraistė” veiklos aprašymą ir

atskaitomybės formas.

2. Įvertinti UAB “Sraistė”

finansinę veiklą.

3. Pateikti rodiklių palyginamąją

analizę.

4. Pateikti išvadas.

Darbo metodai: Mokslinės literatūros analizė.

1. UAB „SKRAISTĖ” VEIKLOS APRAŠYMAS

UAB „SKRAISTĖ“ įsikūrė 1990m. balandžio 20 d. Panevėžyje. Jos
direktorius Petras Janauskas. Įstatinis įmonės kapitalas 1118000,00 Lt.

Pagrindinė UAB „SKRAISTĖ“ veiklos sritis yra siuvinių g

gamyba. Įmonė
siuva viršutinius ir apatinius drabužius, patalynę, rankšluosčius, darbo
rūbus, taip pat siuva visiškai naujų modelių gaminius pagal kliento
pateiktus brėžinius bei technologinius aprašymus.

Įmonė teikia siuvimo paslaugas Lietuvos ir užsienio užsakovams.

Vidutinis dirbančiųjų skaičius įmonėje 2003 m. buvo 56 darbuotojai: 50
žmones dirbantys gamyboje ir 6 žmonės sudaro įmonės administraciją – tai
direktorius, vyr.buhalteris ir buhalteris, jo pavaduotojai gamybai ir
realizacijai, personalo skyriaus darbuotojas.

Kadangi įmonė gyvuoja jau daugiau nei 10 metų, ji turi patikimų
užsakovų tiek užsienyje tiek Lietuvoje. Jau trejus pastaruosius metus įmonė
bendradarbiauja su Anglijos, Švedijos, Suomijos partneriais. 2000 metų
pabaigoje įmonė sudarė sutartį su Vokietijos siuvimo įmone ir jau pradėjo
kombinezonų masinę gamybą.

| |
|Pagrindiniai partneriai |
|Lietuvoje |Užsienyje |
| | |
|UAB „Mango“ |„Mistiker and Ko“ |
| | |
|AB „Aldonos siuvykla“ |„HB Ltd“ |
| | |
|IĮ „Siuvinių karalystė“ |„CLB Andreas Smith and Son AB“ |

2. UAB „SKRAISTĖ” ATSKAITOMYBĖS FORMOS

2.1 Balansas

Pagrindinis dokumentas reikalingas finansinei analizei aatlikti yra
balansas. Šia ataskaita įmonė parodo turtą, kuriuo ji disponuoja (Turto
dalyje, kitaip vadinama aktyvu) bei nurodo, kam šis turtas priklauso, t.y.
šio turto savininkus (Savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų dalyje, kitaip
vadinama pasyvu).

Tiek turtas, tiek nuosavybė balanse yra detalizuojami pagal
svarbiausias turto bei savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų sudėtines
dalis. Suminiai abiejų balanso dalių rodikliai savo apimtimi visada yra
lygūs, tai išreiškiama šia lygybe:

Turtas = Nuosavybė

Turtas yra skirstomas į tris pagrindines grupes:

A. Ilgalaikis

B. Trumpalaikis

Sukauptos (gautinos) pajamos ir ateinančio laikotarpio sąnaudos

Savininkų nuosavybė ir įsipareigojimai skiriami į šias pagrindines

grupes:

A. Kapitalas ir rezervai

Finansavimas (d

dotacijos ir subsidijos)

B. Atidėjimai ir atidėtieji mokesčiai

C. Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai

D. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai

įsipareigojimai

Sukauptos sąnaudos ir ateinančio laikotarpio pajamos

2.2 Pelno (nuostolio) ataskaita

Pelno (nuostolio) ataskaitoje fiksuojamos per ataskaitinį laikotarpį
uždirbtos pajamos ir sąnaudos, patirtos uždirbant tas pajamas. Jas
palyginus ir nustatoma, ar įmonė per ataskaitinį laikotarpį uždirbo pelną,
ar patyrė nuostolį.

Ši ataskaita apibūdina, kaip per ataskaitinį laikotarpį uždirbant
pelną buvo naudojamas turtas, kuriuo disponuoja įmonė. Pelno (nuostolio)
ataskaita ypatinga tuo, kad joje pateikta informacija parodo ne įmonės
būklę konkrečiu laiko momentu, bet apibūdina jos veiklą per ataskaitinį
laikotarpį.

Pelno (nuostolio) ataskaitoje pateikiami šie pelno rodikliai:

– bendrasis pelnas;

– veiklos pelnas;

– apmokestinamasis pelnas

– grynasis pelnas.

|Pavadinimas |UAB „SKRAISTĖ” | | |
|Buveinė |Liepų al.10 , LT – 5300 | |Forma E |
| |Panevėžys | | |
|Patvirtinimo|2004 01 12 | | |
|data | | | |

2004m. sausio mėn. 1d.

Balansas (Lt)

|Eil.N|Turtas |Finansiniai metai |
|r. | | |
| | |2001 |2002 |2003 |
| | |metai |metai |metai |
| | | | | |
|A. |Ilgalaikis turtas |1003506 |948740 |918666 |
| | | | | |
|I. |FORMAVIMO SAVIKAINA | | | |
|II. |NEMATERIALUSIS TURTAS |1425 | |550 |
|III. |MATERIALUSIS TURTAS |1002148 |948807 |918183 |
|III.1|Žemė | | | |
|. | | | | |
|III.2|Pastatai |434453 |417991 |401528 |
|. | | | | |
|III.3|Statiniai ir mašinos |438282 |417880 |321180 |
|. | | | | |
|III.4|Transporto priemonės |55544 |45174 |33223 |
|. | | | | |
|III.5|Kiti įrenginiai ir įrankiai |73802 |67695 |162185 |
|. | | | | |
|III.6|Kitas materialusis turtas | | | |
|. | | | | |
|III.7|Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai| | | |
|. | | | | |
|IV |ILGALAIKIS FINANSINIS TURTAS | | | |
|V. |PO VIENERIŲ METŲ GAUTINOS SUMOS | | | |
|V.1. |Pirkėjų įsiskolinimas | | | |
|V.2. |Kitos gautinos sumos | | | |
| | | | | |
|B. |Trumpalaikis turtas |2614067 |2397249 |2077974 |
| | | | | |
|I. |ATSARGOS IR NEBAIGTOS VYKDYTI SUTARTYS |1969891 |1696061 |1553794 |
|I.1. |Atsargos |1969891 |1696061 |1553794 |
|I.2. |Nebaigtos vykdyti sutartys | | | |
|II. |PER VIENERIUS METUS GAUTINOS SUMOS |506288 |575304 |460245 |
|II.1.|Pirkėjų įsiskolinimas |397807 |492457 |361080 |
|II.2.|Kitos gautinos sumos |108481 |82847 |99165 |
|III. |INVESTICIJOS IR TERMINUOTI INDĖLIAI | | | |
|IV. |GRYNI PI

INIGAI SĄSKAITOJE IR KASOJE |137888 |125884 |59046 |
| | | | | |
|C. |Sukauptos (gautinos) pajamos ir | |83201 |4889 |
| |ateinančio laikotarpio sąnaudos | | | |
| | | | | |
| |TURTAS IŠ VISO |3617573 |3429190 |2996640 |

|Eil.N|Savininkų nuosavybė ir įsipareigojimai |Finansiniai metai |
|r. | | |
| | |2001 |2002 |2003 |
| | |metai |metai |metai |
|A. |Kapitalas ir rezervai |3435831 |3334757 |2814137 |
| | | | | |
|I. |KAPITALAS |1117933 |1117933 |1117933 |
|I.1. |Įstatinis (pasirašytasis) |1117933 |1117933 |1117933 |
|I.2. |Nepareikalautas įmokėti (-) | | | |
|II. |AKCIJŲ PRIEDAI (nominalios vertės | | | |
| |perviršijimas) | | | |
|III. |PERKAINOJIMO REZERVAS | | | |
|IV. |REZERVAI |2317898 |2216824 |1696204 |
|IV.1.|Įstatymo numatyti |108805 |108805 |108805 |
|IV.2.|Nepaskirstytini | | | |
|IV.3.|Paskirstytini |2209093 |2108019 |1587399 |
|V. |NEPASKIRSTYTASIS PELNAS (NUOSTOLIS) | | | |
| | | | | |
|B. |Finansavimas (dotacijos ir subsidijos) | | | |
| | | | | |
|C. |Atidėjimai ir atidėtieji mokesčiai | | | |
| | | | | |
|I. |ĮSIPAREIGOJIMŲ IR REIKALAVIMŲ | | | |
| |PADENGIMO ATIDĖJIMAI | | | |
|II. |ATIDĖTI MOKESČIAI | | | |
| | | | | |
|D. |Po vienerių metų mokėtinos sumos ir |181742 |94433 |182503 |
| |ilgalaikiai įsipareigojimai | | | |
| | | | | |
|I. |FINANSINĖS SKOLOS | | | |
|I.1. |Kreditinėms institucijoms | | | |
|I.2. |Kitos | | | |
|II. |PREKYBOS SKOLOS (skolos, susijusios su | | | |
| |prekių pardavimu) | | | |
|II.1.|Tiekėjams | | | |
|II.2.|Apmokėtini vekseliai | | | |
|III. |AVANSU GAUTOS SUMOS PAGAL PASIRAŠYTAS | | | |
| |SUTARTIS | | | |
|IV. |KITOS MOKĖTINOS SUMOS IR ILGALAIKIAI | | | |
| |ĮSIPAREIGOJIMAI | | | |
| | | | | |
|E. |Per vienerius metus mokėtinos sumos ir |181742 |94433 |182503 |
| |trumpalaikiai įsipareigojimai | | | |
| | | | | |
|I. |ILGALAIKIŲ SKOLŲ EINAMŲJŲ METŲ DALIS | | | |
|II. |FINANSINĖS SKOLOS | | | |
|II.1.|Kreditinėms institucijoms | | | |
|II.2.|Kitos | | | |
|III. |PREKYBOS SKOLOS (skolos, susijusios su |109425 |39636 |135073 |
| |prekių pardavimu) | | | |
|III.1|Tiekėjams |109425 |39636 |135073 |
|. | | | | |
|III.2|Apmokėtini vekseliai | | | |
|. | | | | |
|IV. |AVANSU GAUTOS SUMOS PAGAL PASIRAŠYTAS |3926 | | |
| |SUTARTIS | | | |
|V. |MOKESČIAI, ATLYGINIMAI IR SOCIALINIS |33836 |36231 |36382 |
| |DRAUDIMAS | | | |
|V.1. |Mokesčiai |4476 |6844 |6792 |
|V.2. |Atlyginimai ir socialinis draudimas |29360 |29387 |29590 |
|VI. |KITOS MOKĖTINOS SUMOS IR ILGALAIKIAI |34555 |18566 |11048 |
| |ĮSIPAREIGOJIMAI | | | |
| | | | | |
|F. |Sukauptos sąnaudos ir ateinančio laikotarpio| | | |
| |pajamos | | | |
| | | | | |
| |SAVININKŲ NUOSAVYBĖ IR ĮSIPAREIGOJIMAI IŠ |3617573 |3429190 |2996640 |
| |VISO | | | |

|Pavadinimas |Valstybės įmonės „Modera“| | |
|Buveinė |Lietų al. 24, LT – 2030 | |Forma F |
| |Vilnius

| | |
|Patvirtinimo|2004 01 12 | | |
|data | | | |

2004m. sausio mėn. 1d.

Pelno (nuostolio) ataskaita (Lt)

|Eil.N|Straipsniai |Finansiniai metai |
|r. | | |
| | |2001 |2002 |2003 |
| | |metai |metai |metai |
| | | | | |
|I. |PARDAVIMAI IR PARDUOTŲ PREKIŲ BEI |4053925 |4562023 |2666533 |
| |PASLAUGŲ SAVIKAINA | | | |
|I.1. |Pardavimai |2342798 |2578347 |1323759 |
|I.2. |Parduotų prekių ir paslaugų savikaina |1711127 |1983676 |1342774 |
|II. |BENDRASIS PELNAS |631671 |594671 | |
| |(NUOSTOLIS) | | |(19015) |
|III. |VEIKLOS SĄNAUDOS |569781 |656352 |442909 |
|IV. |VEIKLOS PELNAS |61890 | | |
| |(NUOSTOLIS) | |(61681) |(461924)|
|V. |KITA VEIKLA |8293 |375 | |
|VI. |FINANSINĖ IR INVESTICINĖ VEIKLA |14605 |(3342) |(22300) |
|VI.1.|Pajamos |1451 |689 |6881 |
|VI.2.|Sąnaudos |16056 |4031 |29181 |
|VII. |ĮPRASTINĖS VEIKLOS PELNAS |55578 | | |
| |(NUOSTOLIS) PRIEŠ APMOKESTINIMĄ | |(64648) |(484224)|
|VIII.|YPATINGOJI VEIKLA |27543 |43486 |175268 |
|VIII.|Pagautė |27543 |43486 |89868 |
|1. | | | | |
|VIII.|Netekimai | | |85400 |
|2. | | | | |
|IX. |ATASKAITINIŲ METŲ PELNAS PRIEŠ APMOKESTINIMĄ|83121 | | |
| |(NUOSTOLIS) | |(21162) |(479756)|
|X. |PELNO MOKESTIS | | | |
|XI. |GRYNASIS ATASKAITINIŲ METŲ PELNAS |83121 | | |
| |PASKIRSTYMUI | | | |
| |(NUOSTOLIS) | |(21162) |(479756)|

3. UAB „SKRAISTĖ“ FINANSINĖS VEIKLOS ĮVERTINIMO RODIKLIAI

Valdyti įmonių finansus neįmanoma be finansinės analizės. Ji nustato
įmonės mokumą, likvidumą ir kt. Ji leidžia spręsti bankams, ar kredituoti
įmonę, ar ne. Be finansinės analizės įmonė pasmerkta aklai veikti rinkoje,
o tai padidinta jos bankrutavimo galimybes. Tuo tarpu atlikta finansinė
analizė atskleidžia, kokios yra įmonės potencialios galimybės rinkoje, kas
leidžia laiku priimti sprendimus finansinei padėčiai pagerinti.

Finansinei analizei atlikti naudojama daug finansinės veiklos
rodiklių. Jie skirstomi į šias pagrindines grupes:

1. Pelningumo rodikliai

2. Finansinio statuso rodikliai

3. Finansų valdymo rodikliai

4. Rinkos vertės rodikliai

5. Išteklių valdymo rodikliai

3.1 Pelningumo rodiklių analizė

Bendrasis pelningumo rodiklis apskaičiuojamas, kai pelnas yra
lyginamas su pardavimų apimtimis. Šis rodiklis atspindi kokią pardavimų
dalį sudaro bendrasis pelnas. Kuo bendrojo pelno dalis pardavimuose
didesnė, tuo geriau, nes bendrąjį pelną dar mažina tipinės ir netipinės
veiklos sąnaudos.

Kai šis rodiklis skaičiuojamas imant bendrąjį pelną, jis vadinamas
bruto pelno marža.

Jei skaičiuojant rodiklį imamas grynasis pelnas, jis vadinamas netto
pelno marža.

| | | |
|Rodiklio pavadinimas |Rodiklio radimo būdas |Finansiniai metai |
| | |2001m. |2002m. |2003m. |
|Bendrasis pelningumas| | | | | | |
| – bruto pelno | |Bendrasis pelnas | |0,269 |0,230 |- |
|marža | | | | | | |
| | |Pardavimai | | | | |
| | | | | | | |
| – netto pelno | |Grynasis pelnas | |0,035 |- |- |
|marža | | | | | | |
| | |Pardavimai | | | | |
| | | | | | | |

Bruto pelno marža:

|2001 m. |Bendrasis pelnas | |631671 | |
| | |= | |= |
| | | | |0,269 |
| |Pardavimai | |2342798 | |

|2002 m. |Bendrasis pelnas | |594671 | |
| | |= | |= |
| | | | |0,230 |
| |Pardavimai | |2578347 | |

|2003 m. |Bendrasis pelnas | |(19015) | |
| | |= | |= |
| | | | |0,014 |
| |Pardavimai | |1323759 | |

Netto pelno marža:

|2001 m. |Grynasis pelnas | |83121 | |
| | |= | |= |
| | | | |0,035 |
| |Pardavimai | |2342798 | |

|2002 m. |Grynasis pelnas | |(21162) | |
| | |= | |= |
| | | | |0,008 |
| |Pardavimai | |2578347 | |

|2003 m. |Grynasis pelnas | |(479756) | |
| | |= | |= |
| | | | |0,362 |
| |Pardavimai | |1323759 | |

3.2 Finansinio statuso rodiklių analizė

Šios grupės rodikliai rodo, ar įmonės įsipareigojimai yra realūs,
t.y. ar įmonė sugeba grąžinti visus įsiskolinimus (pirmiausia
trumpalaikius).

Pagrindiniai šios grupės rodikliai yra pakankamas likvidumas
(mokumas) ir kritinis likvidumas.

Pakankamo likvidumo rodiklis padeda nustatyti, kiek trumpalaikiai
aktyvai viršija trumpalaikius pasyvus.

Kritinio likvidumo rodiklis rodo pasirengimą įvykdyti trumpalaikius
įsipareigojimus. Jis gali būti skaičiuojamas dviem būdais.

| | | |
|Rodiklio pavadinimas |Rodiklio radimo būdas |Finansiniai metai |
| | |2001m. |2002m. |2003m. |
| | | | | | | |
| Pakankamo likvidumo | |Trumpalaikis turtas | |14,383 |25,385 |11,385 |
|rodiklis | |Trumpalaikiai | | | | |
| | |įsipareigojimai | | | | |
| | | | | | | |
|Kritinio likvidumo | |Trumpalaikis turtas – | |3,544 |7,425 |2,872 |
| | |atsargos | | | | |
|rodiklis | |Trumpalaikiai | | | | |
| | |įsipareigojimai | | | | |
| | | | | | | |
| | |Debitorinis | |2,264 |6,547 |2,302 |
| | |įsiskolinimas + pinigai | | | | |
| | |Trumpalaikis | | | | |
| | |įsiskolinimas | | | | |

Pakankamas likvidumas:

|2001 m. |Trumpalaikis turtas | |2614067 | |
| | |= | |= |
| | | | |14,383 |
| |Trumpalaikiai | |181742 | |
| |įsipareigojimai | | | |

|2002 m. |Trumpalaikis turtas | |2397249 | |
| | |= | |= |
| | | | |25,385 |
| |Trumpalaikiai | |94433 | |
| |įsipareigojimai | | | |

|2003 m. |Trumpalaikis turtas | |2077974 | |
| | |= | |= |
| | | | |11,385 |
| |Trumpalaikiai | |182503 | |
| |įsipareigojimai | | | |

Kritinis likvidumas apskaičiuojamas dviem būdais:

|2001 m. |Trumpalaikis turtas | |2614067 – 1969891 | |
| |- atsargos |= | |= 3,544|
| |Trumpalaikiai | |181742 | |
| |įsipareigojimai | | | |

|2002 m. |Trumpalaikis turtas | |2397249 – 1696061 | |
| |- atsargos |= | |= 7,425|
| |Trumpalaikiai | |94433 | |
| |įsipareigojimai | | | |

|2003 m. |Trumpalaikis turtas | |2077974 – 1553794 | |
| |- atsargos |= | |= 2,872|
| |Trumpalaikiai | |182503 | |
| |įsipareigojimai | | | |

|2001 m. |Debitorinis | |397807 + 13788 | |
| |įsiskolinimas + pinigai|= | |= 2,264|
| |Trumpalaikis | |181742 | |
| |įsiskolinimas | | | |

|2002 m. |Debitorinis | |492457 + 125884 | |
| |įsiskolinimas + pinigai|= | |= 6,547|
| |Trumpalaikis | |94433 | |
| |įsiskolinimas | | | |

|2003 m. |Debitorinis | |361080 + 59046 | |
| |įsiskolinimas + pinigai|= | |= 2,302|
| |Trumpalaikis | |182503 | |
| |įsiskolinimas | | | |

Finansinio statuso rodiklių grupei priklauso manevringumo
koeficientas, kuris apskaičiuojamas kaip trumpalaikio turto ir savininkų
nuosavybės santykis. Jis parodo, kokią nuosavo kapitalo dalį sudaro
trumpalaikis turtas ir kokiu mastu įmonė yra finansiškai nepriklausoma.

|2001 m. |Trumpalaikis turtas | |2614067 | |
| | |= | |= 0,760|
| |Savininkų nuosavybė | |3435831 | |

|2002 m. |Trumpalaikis turtas | |2397249 | |
| | |= | |= 0,718|
| |Savininkų nuosavybė | |3334757 | |

|2003 m. |Trumpalaikis turtas | |2077974 | |
| | |= | |= 0,738|
| |Savininkų nuosavybė | |2814137 | |

Taip pat šiai grupei priklauso ir bendrieji mokumo koeficientai.
Bendrasis įmonės mokumas – įmonės galėjimas vykdyti savo trumpalaikius ir
ilgalaikius įsipareigojimus partneriams, mokesčių inspekcijai, bankams ir
kitoms institucijoms. Bendrasis mokumo koeficientas padeda nustatyti kokia
yra įmonės finansinė rizika ir ar jai negresia bankrotas. Įmonė priskiriama
mokių kategorijai tada, kai jos nuosavas kapitalas viršija bendrus
įsipareigojimus. Kuo daugiau nuosavas kapitalas viršija įsipareigojimus,
tuo aukštesnis mokumo lygis ir mažesnė finansinė rizika bei bankroto
tikimybė.

|2001 m. |Savininkų nuosavybė | |3435831 | |
| | |= | |= 18,904 |
| |Trumpalaikiai ir ilgalaikiai | |181742 | |
| |įsipareigojimai | | | |

|2002 m. |Savininkų nuosavybė | |3334757 | |
| | |= | |= 35,313 |
| |Trumpalaikiai ir ilgalaikiai | |94433 | |
| |įsipareigojimai | | | |

|2003 m. |Savininkų nuosavybė | |2814137 | |
| | |= | |= 15,419 |
| |Trumpalaikiai ir ilgalaikiai | |182503 | |
| |įsipareigojimai | | | |

3.3 Finansų valdymo rodiklių analizė

Finansų valdymo rodiklių reikšmės nustatomos tam tikro laikotarpio
pabaigoje, todėl finansų valdymas, pagal šiuos rodiklius, taip pat
vertinamas tik tam tikroms datoms. Apyvartumo trukmė lyginama su analogiškų
firmų rodikliais. Rodiklių nukrypimas nuo ūkio šakos vidurkio gali būti
tada, kai yra tiekimo sunkumų, spartėja infliacija, kaitaliojamo importo –
eksporto tvarka ir panašiai. Vidutinė kreditorinio ir debitorinio
įsiskolinimo trukmė taip pat priklauso nuo tiekimo sutartyse numatytų
terminų.

Vidutinės materialinių atsargų apyvartos trukmės (dienomis) rodiklis
parodo, per kiek dienų įvyksta viena materialinių atsargų apyvarta, t.y.
kiek dienų reikia materialinėms atsargoms atsinaujinti.

Jei šis rodiklis yra nedidelis tai įmonės produkcija turi gerą
paklausą, o jei jis didėja reiškia susikaupė per daug atsargų.

| | | |
|Rodiklio pavadinimas |Rodiklio radimo būdas |Finansiniai metai |
| | |2001m. |2002m. |2003m. |
| | | | | | | |
|Vidutinės | |Materialinės atsargos | |302,698|236,811|236,811|
|materialinių | |* 360 | | | | |
|atsargų apyvartos | |Pardavimai | | | | |
|trukmės | | | | | | |
|rodiklis | | | | | | |

|2001 m. |Materialinės | |1969891 * | |
| |atsargos * 360 |= |360 |= |
| | | | |302,698 |
| |Pardavimai | |2342798 | |

|2002 m. |Materialinės | |1696061* 360| |
| |atsargos * 360 |= | |= |
| | | | |236,811 |
| |Pardavimai | |2578347 | |

|2003 m. |Materialinės | |1553794* 360| |
| |atsargos * 360 |= | |= |
| | | | |422,558 |
| |Pardavimai | |1323759 | |

Vidutinės debitorinio įsiskolinimo padengimo trukmės (dienomis)
rodiklis parodo, per kiek dienų vidutiniškai gaunamas debitorinis
įsiskolinimas iš klientų, t.y. per kiek dienų pirkėjai perveda lėšas
įmonei. Jo trukmė daugiausiai priklauso nuo įmonės operacijų cikliškumo.
Nedidelė trukmė rodo sparčią apyvartą ir gerą komercinių kreditų naudojimą.

| | | |
|Rodiklio pavadinimas |Rodiklio radimo būdas |Finansiniai metai |
| | |2001m. |2002m. |2003m. |
| | | | | | | |
|Vidutinės debitorinio| |Debitorinis | |61,127 |68,758 |98,196 |
| | |įsiskolinimas * 360 | | | | |
|įsiskolinimo | |Pardavimai | | | | |
|padengimo | | | | | | |
|trukmės rodiklis | | | | | | |

|2001 m. |Debitorinis | |397807 * 360 | |
| |įsiskolinimas * 360 |= | |= 61,127 |
| |Pardavimai | |2342798 | |

|2002 m. |Debitorinis | |492457 * 360 | |
| |įsiskolinimas * 360 |= | |= 68,758 |
| |Pardavimai | |2578347 | |

|2003 m. |Debitorinis | |361080 * 360 | |
| |įsiskolinimas * 360 |= | |= 98,196 |
| |Pardavimai | |1323759 | |

Vidutinės kreditorinio įsiskolinimo padengimo trukmės (dienomis)
rodiklis parodo, per kiek dienų vidutiniškai sugrąžinamas įsiskolinimas
tiekėjams.

| | | |
|Rodiklio pavadinimas |Rodiklio radimo būdas |Finansiniai metai |
| | |2001m. |2002m. |2003m. |
| | | | | | | |
|Vidutinės | |Kreditorinis | |23,021 |7,193 |36,213 |
|kreditorinio | |įsiskolinimas * 360 | | | | |
|įsiskolinimo | |Pirkimai | | | | |
|padengimo | | | | | | |
|trukmės rodiklis | | | | | | |

|2001 m. |Kreditorinis | |109425 * 360 | |
| |įsiskolinimas * 360 |= | |= 23,021 |
| |Pirkimai | |1711127 | |

|2002 m. |Kreditorinis | |39636 * 360 | |
| |įsiskolinimas * 360 |= | |= 7,193 |
| |Pirkimai | |1983676 | |

|2003 m. |Kreditorinis | |135073 * 360 | |
| |įsiskolinimas * 360 |= | |= 36,213 |
| |Pirkimai | |1342774 | |

Turto apyvartumo rodiklis parodo, kiek turto litas sukuria pajamų.
Kuo aukštesnė šio rodiklio reikšmė, tuo geriau įmonė panaudoja turimą turtą
realizacijos procesui garantuoti. Tačiau turto mažėjimas, esant tokiam
pačiam pardavimų lygiui, bet didėjant turtui (ypač ilgalaikiam), dar
nereiškia, kad tai neigiamas reiškinys, kadangi ilgalaikio turto didėjimas
daugeliu atvejų reiškia investicijas, kurios atsiperka ateityje.

Jei ilgalaikis turtas dėl nusidėvėjimo nuolat mažėja esant tai pačiai
pardavimų apimčiai, reiškia, kad įmonė dirba su tais pačiais įrengimais, ar
kitu turtu, jo neatnaujindama. Tokiu atveju, turto apyvartumas nuolat
didės, tačiau įmonės perspektyvos nebūtinai vertinamos teigiamai.

| | | |
|Rodiklio pavadinimas |Rodiklio radimo būdas |Finansiniai metai |
| | |2001m. |2002m. |2003m. |
| | | | | | | |
|Turto apyvartumo | |Turtas * 360 | |555,885|478,798|814,944|
|rodiklis | | | | | | |
| | |Pardavimai | | | | |
| | | | | | | |

|2001 m. |Turtas * 360 | |3617573 * 360 | |
| | |= | |= 555,885 |
| |Pardavimai | |2342798 | |

|2002 m. |Turtas * 360 | |3429190 * 360 | |
| | |= | |= 478,798 |
| |Pardavimai | |2578347 | |

|2003 m. |Turtas * 360 | |2996640 * 360 | |
| | |= | |= 814,944 |
| |Pardavimai | |1323759 | |

3.4 Išteklių valdymo rodiklių analizė

Įmonė privalo rūpintis ne tik finansinių, bet ir kitų savo išteklių
racionaliu panaudojimu. Išteklių valdymo rodikliai apibūdina įmonės
išteklių racionalų ar neracionalų panaudojimą.

Pardavimų apimties vienam darbuotojui rodikliai

| | | |
|Rodiklio pavadinimas |Rodiklio radimo būdas |Finansiniai metai |
| | |2001m. |2002m. |2003m. |
| | | | | | | |
|Pardavimų apimties | |Pardavimų apimtis | |41835,67|46041,9|23638,553|
|vienam | | | |8 |1 | |
|darbuotojui rodiklis | |Vidutinis darbuotojų | | | | |
| | |skaičius | | | | |
| | | | | | | |

|2001 m. |Pardavimų apimtis | |2342798 | |
| | |= | |= 41835,678 |
| |Vidutinis darbuotojų | |56 | |
| |skaičius | | | |

|2002 m. |Pardavimų apimtis | |2578347 | |
| | |= | |= 46041,91 |
| |Vidutinis darbuotojų | |56 | |
| |skaičius | | | |

|2003 m. |Pardavimų apimtis | |1323759 | |
| | |= | |= 23638,553 |
| |Vidutinis darbuotojų | |56 | |
| |skaičius | | | |

Grynojo pelno rodiklis parodo kiek tenka grynojo pelno vienam įmonėje
dirbančiam darbuotojui.

| | | |
|Rodiklio pavadinimas |Rodiklio radimo būdas |Finansiniai metai |
| | |2001m. |2002m. |2003m. |
| | | | | | | |
|Grynojo pelno | |Grynasis pelnas | |1484,303|- |- |
|apimties | | | | | | |
|vienam darbuotojui | |Darbuotojų skaičius | | | | |
|rodiklis | | | | | | |
| | | | | | | |

|2001 m. |Grynasis pelnas | |83121 | |
| | |= | |= 1484,303 |
| |Darbuotojų skaičius | |56 | |

|2002 m. |Grynasis pelnas | |(21162) | |
| | |= | |= (377,892)|
| |Darbuotojų skaičius | |56 | |

|2003 m. |Grynasis pelnas | |(479756) | |
| | |= | |= |
| | | | |(8567,071) |
| |Darbuotojų skaičius | |56 | |

Produktyvumo rodiklis geriausiai apibūdina įmonės pasiekimus ir
parodo, kiek bendrojo pelno sukuria kiekvienas produkciją gaminantis
darbuotojas.

| | | |
|Rodiklio pavadinimas |Rodiklio radimo būdas |Finansiniai metai |
| | |2001m. |2002m. |2003m. |
| | | | | | | |
|Produktyvumo rodiklis| |Bendrasis pelnas | |12633,4|11893,4|- |
| | | | |2 |2 | |
| | |Produkciją gaminančių | | | | |
| | |darbuotojų skaičius | | | | |
| | | | | | | |

|2001 m. |Bendrasis pelnas | |631671 | |
| | |= | |= 12633,42|
| |Produkciją gaminančių | |50 | |
| |darbuotojų skaičius | | | |

|2002 m. |Bendrasis pelnas | |594671 | |
| | |= | |= 11893,42|
| |Produkciją gaminančių | |50 | |
| |darbuotojų skaičius | | | |

|2003 m. |Bendrasis pelnas | |(19015) | |
| | |= | |= (380,3) |
| |Produkciją gaminančių | |50 | |
| |darbuotojų skaičius | | | |

Turto panaudojimo efektyvumo rodiklis parodo, kokia prekių apyvarta
tenka ilgalaikių aktyvų piniginiam vienetui.

| | | |
|Rodiklio pavadinimas |Rodiklio radimo būdas |Finansiniai metai |
| | |2001m. |2002m. |2003m. |
| | | | | | | |
|Turto panaudojimo | |Prekių apyvarta | |2,334 |2,717 |1,440 |
|efektyvumo rodiklis | |Ilgalaikis | | | | |
| | |turtas | | | | |
| | | | | | | |

|2001 m. |Prekių apyvarta | |2342798 | |
| | |= | |= 2,334 |
| |Ilgalaikis | |1003506 | |
| |turtas | | | |

|2002 m. |Prekių apyvarta | |2578347 | |
| | |= | |= 2,717 |
| |Ilgalaikis | |948740 | |
| |turtas | | | |

|2003 m. |Prekių apyvarta | |1323759 | |
| | |= | |= 1,440 |
| |Ilgalaikis | |918666 | |
| |turtas | | | |

Išlaidų lygio santykinis rodiklis. Šie rodiklis gali būti nustatomas
kiekvienam išlaidų straipsniui, grupei arba visoms išlaidoms (pvz.
realizacinėms, administracinėms išlaidoms ir t.t.).

| | | |
|Rodiklio pavadinimas |Rodiklio radimo būdas |Finansiniai metai |
| | |2001m. |2002m. |2003m. |
| | | | | | | |
|Išlaidų lygio | |Išlaidos | |0,243 |0,156 |0,495 |
|santykinis | | | | | | |
|rodiklis | |Pardavimų pajamos | | | | |
| | | | | | | |

|2001 m. |Išlaidos | |569781 | |
| | |= | |= 0,243 |
| |Pardavimų pajamos | |2342798 | |

|2002 m. |Išlaidos | |402742 | |
| | |= | |= 0,156 |
| |Pardavimų pajamos | |2578347 | |

|2003 m. |Išlaidos | |656352 | |
| | |= | |= 0,495 |
| |Pardavimų pajamos | |1323759 | |

4. RODIKLIŲ PALYGINAMOJI ANALIZĖ

Rodiklių palyginimas su šakos rodikliais

|Eil. |Rodiklio pavadinimas |Finansiniai metai |Šakos |
|Nr. | |2001m. |2002m. |2003m. |rodikli|
| | | | | |s |
| | | | | | |
|I. |PELNINGUMO RODIKLIAI: | | | | |
|I.1. |Bendrasis pelningumas | | | | |
| | – bruto pelno marža |0,269 |0,230 |- |16,9 |
| | | | | | |
| | – netto pelno marža |0,035 |- |- |2,56 |
| | | | | | |
| | | | | | |
|II. |FINANSINIO STATUSO RODIKLIAI: | | | | |
|II.1.|Pakankamo likvidumo |14,383 |25,385 |11,385 | |
| | | | | | |
|II.2.|Kritinio likvidumo (1 būdas) |3,544 |7,425 |2,872 | |
| |Kritinio likvidumo (2 būdas) |2,264 |6,547 |2,302 | |
| | | | | | |
|II.3.|Manevringumo koeficientas |0,760 |0,718 |0,738 |0,8 |
| | | | | | |
|II.4.|Bendrasis įmonės mokumas |18,904 |35,313 |15,419 |1,5 |
| | | | | | |
| | | | | | |
|III. |FINANSŲ VALDYMO RODIKLIAI: | | | | |
|III.1|Vidutinės materialinių atsargų |302,698 |236,811 |236,811 | |
|. |apyvartos trukmės | | | | |
| | | | | | |
|III.2|Vidutinės debitorinio įsiskolinimo |61,127 |68,758 |98,196 | |
|. |padengimo | | | | |
| |trukmės | | | | |
| | | | | | |
|III.3|Vidutinės kreditorinio įsiskolinimo |23,021 |7,193 |36,213 | |
|. |padengimo | | | | |
| |trukmės | | | | |
| | | | | | |
|III.4|Turto apyvartumo |555,885 |478,798 |814,944 | |
|. | | | | | |
| | | | | | |
| | | | | | |
|IV. |IŠTEKLIŲ VALDYMO RODIKLIAI: | | | | |
|IV.1.|Pardavimų apimtis vienam darbuotojui |41835,67|46041,91|23638,55| |
| | |8 | |3 | |
| | | | | | |
|IV.2.|Grynojo pelno apimtis vienam |1484,303|- |- | |
| |darbuotojui | | | | |
| | | | | | |
|IV.3.|Produktyvumo rodiklis |12633,42|11893,42|- | |
| | | | | | |
|IV.4.|Turto panaudojimo efektyvumo rodiklis |2,334 |2,717 |1,440 | |
| | | | | | |
|IV.5.|Išlaidų lygio santykinis rodiklis |0,243 |0,156 |0,495 | |

Rodiklių palyginamoji analizė (2001 – 2003m.)

Įmonės finansinę analizę tikslingiausia pradėti nuo pelningumo
rodiklių analizės, t.y. palyginti visų analizuojamų metų pelno rodiklių
kaitą.

Pagal bendrojo pelningumo rodiklius vertiname bendrą įmonės veiklos
efektyvumą, nes rinkos ekonomikoje svarbiausias įmonės tikslas yra gauti
pelną. Todėl šis rodiklis parodo, kaip greitai ir kokiu dydžiu atsiperka į
įmonę investuotos piniginės lėšos. Įmonės finansinė analizė kaip tik
pradedama nuo šio rodiklio. Įmonės pelno rodiklius palyginimui ėmiau iš
pelno (nuostolio) ataskaitos.

| |PELNO RODIKLIAI |2001 metai|2002 metai|2003 metai|
|1. |Bendrasis pelnas (nuostolis) |631671 |594671 |(19015) |
|2. |Veiklos pelnas (nuostolis) |61890 |(61681) |(461924) |
|3. |Grynasis pelnas (nuostolis) |83121 |(21162) |(479756) |

Iš šių duomenų matome, kad įmonės veikla tik 1998 metai buvo
pelninga, o 2000 metai įmonei atnešė net 479756 Lt nuostolio. Tai įvyko dėl
to, kad vieni iš įmonės užsakovų anglų firma „CLB Andreas Smith and Son AB“
neįvykdė sutarties sąlygų ir laiku nepateikė reikalingų medžiagų, dėl to
įmonė negalėjo pagal nustatytą terminą atkrauti pasiūtų gaminių.

Iš bendrojo pelningumo rodiklio galima spręsti, ar pakankamas
skirtumas tarp parduodamų prekių kainų ir jų gamybos sąnaudų. Juo remiantis
galima kontroliuoti parduodamų prekių savikainą ir įmonės kainodaros
politiką, vadovų gebėjimą parduoti savo produktus. Šio rodiklio dydis
parodo, ar įmonei ne per brangiai kainuoja prekių gamyba ir pardavimas arba
jos teikiamos paslaugos.

Nors absoliutinių pelno apimties dydžių dinamika yra labai svarbi
įmonei, ne nuo to priklauso įmonės plėtra, tačiau rezultatyvumui įvertinti
daug geriau tinka santykiniai dydžiai, pavyzdžiui bruto pelno marža ir
netto pelno marža. Jie labiau koncentruotai išreiškia finansinius
rezultatus.

Bendrojo pelningumo bruto pelno maržos rodiklis per ataskaitinį
laikotarpį mažėjo, nuo 0,269 – 2001m. iki patirto nuostolio – 2003m.
Lyginant šį rodiklį su šakos rodikliu 16,9, matome, kad įmonės pelningumo
rodikliai yra ypatingai žemi, t.y. įmonė dirba visiškai nepelningai, o
2002m. ir 2003m. įmonė dirbo nuostolingai. Bendrojo pelningumo netto pelno
maržos rodiklis per ataskaitinį laikotarpį nuo 0,035 – 2001m. iki patirto
nuostolio – 2003m. Siekiant geresnių bendrojo pelningumo rodiklių įmonei
derėtų plačiau panagrinėti ar teisingai naudojamas įmonės turtas. Reikėtų
mažinti pardavimų savikainą, ką mes ir matome iš pelno (nuostolio)
ataskaitos, pardavimų savikaina 2001m. buvo 2342798 Lt, 2002m. – 2578347
Lt, o 2003m. – 1323759 Lt. Iš šių duomenų galime daryti išvadą, kad
savikaina nuo 2001m. iki 2003m. sumažėjo 1019039Lt. Taip pat reiktų mažinti
veiklos sąnaudas. Sumažinant veiklos sąnaudas padidėtų galutinis grynasis
pelnas.

Išnagrinėjus finansinio statuso rodiklius galima padaryti išvadą, kad
UAB „SKRAISTĖ“ yra likvidi. Pakankamo likvidumo (mokumo) koeficientas nuo
2001m. 14,383 sumažėjo 2003m. iki 11,385. Tačiau jis vis tiek gana aukštas.
Europos šalyse manoma, kad patenkinamas likvidumo rodiklio lygis svyruoja
nuo 1,2 iki 2,0. Vadinasi, norint išlaikyti įmonės finansinę pusiausvyrą
reikia, kad jos apyvartinis turtas viršytų įsiskolinimus du kartus. Kaip
matome iš paskaičiavimų įmonės likvidumo rodikliai yra žymiai didesni, net
kelis kartus (2001m. – 14,383; 2002m. – 25,385; 2003m. – 11,385). Tai nėra
geras rodiklis, kaip ir per žemas likvidumo koeficientas.Įmonės vadovybei
reikėtų nustatyti, ar įmonė nėra sukaupusi tiek apyvartinių lėšų, kad
nepajėgia visų tikslingai panaudoti, todėl galimas aktyvų panaudojimo
pablogėjimas. Reiktų išanalizuoti įmonės finansinių išteklių struktūrą ir
nustatyti, ar ne per daug įmonė naudoja brangių išteklių, o ne per mažai
santykinai pigių. Tokie likvidumo rodiklio rezultatai dažnai parodo prastą
vadybos lygį įmonėje.

Kritinio likvidumo koeficientai rodo, kad šis rodiklis taip pat gana
aukštas. Tai reiškia, kad įmonė yra likvidi ir laisvai gali įvykdyti savo
įsipareigojimus, t.y. sugeba grąžinti visus įsiskolinimus. Europos šalyse
manoma, kad kritinio likvidumo rodiklio lygis turėtų būti maždaug 1, tačiau
praktiškai jie būna dar žemesni, ypač smulkiose įmonėse. Kaip matome iš
skaičiavimų, įmonės kritinio likvidumo rodikliai yra didesni nei 1, (2001m.
– 3,54; 2002m. – 7,42; 2003m. – 2,87). Tačiau šio koeficiento augimas nėra
labai teigiamas, nes gerėjant likvidumui mažėja pelningumas. Likvidumo ir
pelningumo suderinimas yra labai svarbus įmonei.

Manevringumo koeficientas per nagrinėjamą laikotarpį kito taip:

2001m. – 0,760;

2002m. – 0,718;

2003m. – 0,738.

Toks manevringumo koeficiento lygis, lyginant su šakos rodikliu – 0,8,
yra beveik idealus, gal kiek per žemas. Šis rodiklis parodo kokiu mastu
įmonė yra finansiškai nepriklausoma. Tačiau manevringumo koeficiento lygį
reikėtų vertinti labai atsargiai, nes įmonei negavus lėšų iš verslo
partnerių, gali iškilti finansinių sunkumų.

Bendrasis įmonės mokumas (likvidumas) per nagrinėjamą laikotarpį kito
taip:

2001m. – 18,904;

2002m. – 35,313;

2003m. – 15,419.

Bendrojo įmonės mokumo rodiklis parodo įmonės sugebėjimą vykdyti savo
trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus. Mokumo koeficientas padeda
nustatyti kokia yra įmonės finansinė rizika ir ar jai negresia bankrotas.
Įmonė priskiriama mokių kategorijai tada, kai jos nuosavas kapitalas
viršija bendrus įsipareigojimus. Kuo daugiau nuosavas kapitalas viršija
įsipareigojimus, tuo aukštesnis mokumo lygis ir mažesnė finansinė rizika
bei bankroto tikimybė.

Lyginant nuosavą kapitalą su trumpalaikiais ir ilgalaikiais
įsipareigojimais, matome, kad 2001m. nuosavas kapitalas viršija
įsipareigojimus 18,9 karto, 2002m. – 35,3 karto, o 2003m. – 15,4. Tokie
rezultatai rodo aukštą įmonės mokumo lygį. Kitaip tariant įmonei yra
visiškai palankios sąlygos pritraukti daugiau skolinto kapitalo.

Ūkio šakos bendrasis įmonės likvidumo rodiklis yra 1,5, tačiau jie yra
lyginami ypač atsargiai ir su tam tikromis išlygomis, nes piniginių lėšų ir
materialinių atsargų judėjimas nesukelia individualių nukrypimų tik
normalios lėšų ir vertybių cirkuliacijos sąlygomis, kurios yra labai
jautrios išoriniams poveikiams.

Paskaičiavus finansų valdymo rodiklių vidutinę materialinių atsargų
apyvartos trukmę (dienomis), matome kas kiek dienų atnaujinamos įmonės
atsargos. Šie rodikliai per 2001m. – 2003m. kito taip:

2001m. – 303 dienos;

2002m. – 237 dienos;

2003m. – 422 dienos.

Iš pateiktų duomenų matome, kad įmonėje materialinių atsargų apyvartos
trukmė yra gana ilga. Taip yra dėl to, kad įmonė turi per dideles
užsilikusias materialinių vertybių atsargas, t.y. jos yra neproporcingos
gamybos ir pardavimo poreikiams. Šios užsilikusios materialinių vertybių
atsargos įmonėje stovi nuo 1999m. kai įmonė dar neturėjo pastovių užsakovų
ir siūdavo tik Lietuvos rinkai iš vietinių audinių. Pradėjus
bendradarbiauti su užsienio užsakovais įmonė, per daugiau kaip 5 metus,
nepajėgia parduoti užsilikusios savo produkcijos.

Vidutinio debitorinio įsiskolinimo trukmės dienomis koeficientas
parodo per diek dienų vidutiniškai gaunamas įsiskolinimas iš užsakovų, t.y.
per kiek dienų pirkėjai perveda lėšas įmonei.

Šis koeficientas įmonėje sudarė:

2001m. – 61 dieną;

2002m. – 69 dienas;

2003m. – 98 dienas.

Iš pateiktų duomenų matome, kad pirkėjai įmonei sumoka laiku,
vidutiniškai per 2 mėnesius. Tik 2003m., vieni iš įmonės užsakovų – anglų
firma „CLB Andreas Smith and Son AB“, neįvykdė savo įsipareigojimų ir
įmonei pervedė lėšas pavėluotai – po 3 mėnesių.

Vidutinio kreditorinio įsiskolinimo trukmės dienomis koeficientas
parodo per kiek dienų vidutiniškai grąžinamas įsiskolinimas tiekėjams, t.y.
per kiek dienų įmonė apmoka. Įmonės sutartyse su tiekėjais atsiskaitymams
skirtas terminas yra vidutiniškai 30 dienų. Išnagrinėję vidutinio
kreditorinio įsiskolinimo trukmę, matome, kad įmonė nedelsia atsiskaityti
su tiekėjais ir savo skolas apmoka per:

2001m. – 23 dienas;

2002m. – 7 dienas;

2003m. – 36 dienas.

Pardavimų apimtis, tenkanti vienam darbuotojui, rodo dirbančiųjų
aktyvumą. Ypač svarbu yra nustatyti, kuria kryptimi kinta šis aktyvumas ir
palyginti jį su kitų giminingų įmonių rodikliais.
Pardavimų apimtis, tenkanti vienam įmonės darbuotojui, buvo:

2001m. – 41835,68 Lt;

2002m. – 46041,91 Lt;

2003m. – 23638,55 Lt.

Iš pateiktų duomenų matome, kad šis rodiklis 2003m. sumažėjo 18197,13
Lt lyginant su 2001m.

Produktyvumo rodiklis geriausiai apibūdina įmonės pasiekimus ir
parodo, kiek bendrojo pelno sukuria kiekvienas produkciją gaminantis
darbuotojas. Šis rodiklis kito mažėjančiai:

2001m. – 12633,42 Lt;

2002m. – 11893,42 Lt;

2003m. – įmonė neturėjo bendrojo pelno, todėl šių metų rodiklio
paskaičiuoti nebuvo galima.

Iš šių paskaičiavimų galime daryti išvadą, kad dėl bendrojo pelno
sumažėjimo mažėjo ir įmonės darbuotojų produktyvumas.

Turto panaudojimo efektyvumo rodiklis parodo, kokia prekių apyvarta
tenka ilgalaikių aktyvų piniginiam vienetui. Turto panaudojimo efektyvumo
rodiklis analizuojamu laikotarpiu buvo:

2001m. – 2,33

2002m. – 2,71

2003m. – 1,44

Iš pateiktų rodiklių reikšmių matome, kad įmonė 2003m. kiekvienam
nekilnojamojo turto litui pardavė produkcijos už 1,27 Lt (2,71–1,44) mažiau
negu 2001m. Tai vertintina neigiamai, kadangi šis rodiklis mažėja.

Apibendrinant įmonės finansinę padėtį galima būtų teigti, kad įmonei
pastarieji treji metai nebuvo finansiškai sėkmingi. Pelningumo rodikliai
nuolat mažėjo, o 2001m. ir 2003m. buvo nuostolingi. Išnagrinėjus finansinio
statuso rodiklius paaiškėjo, kad įmonė yra likvidi. O likvidumo koeficiento
augimas nėra labai teigiamas, nes gerėjant likvidumui mažėja pelningumas.
Tačiau įmonės mokumo lygis yra gana aukštas. Taigi įmonei yra palankios
sąlygos pritraukti daugiau skolinto kapitalo.

Paskaičiavus finansų valdymo rodiklių vidutinę materialinių
atsargų apyvartos trukmę paaiškėjo, kad įmonėje materialinių atsargų
apyvartos trukmė yra gana ilga. Taigi įmonė turi per daug dideles
užsilikusias materialinių vertybių atsargas, ir jos neatitinka gamybos ir
pardavimo poreikių. Išnagrinėję vidutinio kreditorinio įsiskolinimo trukmę,
matome, kad įmonė nedelsia atsiskaityti su tiekėjais ir savo skolas apmoka
vidutiniškai per 1 mėnesį. Įmonės produktyvumo rodiklis geriausiai
apibudinantis įmonės pasiekimus parodė, kad dėl bendrojo pelno sumažėjimo
mažėjo ir įmonės darbuotojų produktyvumas.

IŠVADOS

1. Pagal bendrojo pelningumo rodiklius vertiname bendrą įmonės
veiklos efektyvumą, nes rinkos ekonomikoje svarbiausias įmonės tikslas
yra gauti pelną.

2. Sumažinant veiklos sąnaudas padidėtų galutinis grynasis pelnas.

3. Pasirenkant finansinius koeficientus, visų pirma, reikia nusistatyti

įmonės bei analizės tikslus.

4. Finansiniams koeficientams yra būdingi tam tikri trūkumai, kurie

reikalauja apdairumo.

LITERATŪRA

1. Bartkienė A. Rinkos kainų politika ir kainodara. Vilnius, 1993. 214 p.

2. Gaidienė Z. Finansų valdymas. K.: Pasaulio lietuvių kultūros,
mokslo ir švietimo centras, 1995.

3. Pranulis V. Pajuodis A. Urbonavičius S. Viršilaitė R. ,
Marketingas, 2000. Vilnius. 466 p.

4. Urbonavičius S.,1997, Marketingas: apie sudėtingus dalykus
paprastai. Vilnius. 155 p.
  5. Kvedaraitė V., , 1996, Firmos finansinė analizė. Vilnius:
Lietuvos informacijos institutas. 61 p.

6. Kvedaraitė V.,1995, Firmų finansinių rodiklių palyginamoji
analizė. Vilnius: Lietuvos informacijos institutas. 36 p.

7. Mackevičius J., Poškaitė D.,1998. Finansinė analizė. Vilnius:
Katalikų pasaulis. 631 p.

 

———————–
[pic]

Leave a Comment