Įmonės veiklos analizė

Turinys

Įvadas
1. Uab „skraistė” veiklos aprašymas
2. Uab „skraistė” atskaitomybės formos
2.1 Balansas
2.2 Pelno (nuostolio) ataskaita
3. Uab „skraistė“ finansinės veiklos įvertinimo rodikliai
3.1 Pelningumo rodiklių analizė
3.2 Finansinio statuso rodiklių analizė
3.3 Finansų valdymo rodiklių analizė
3.4 Išteklių valdymo rodiklių analizė
4. Rodiklių palyginamoji analizė
Išvados
Literatūra

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

PANEVĖŽIO INSTITUTAS

VADYBOS IR ADMINISTRAVIMO FAKULTETAS

UAB „SKRAISTĖ“ FINANSINIŲ RODIKLIŲ ANALIZĖ

Atliko: PVV-0/1 gr. studentė

Tikrino: dėstytoja

Lina Mardosienė

Daiva Beržinskienė

2004-05-04

2004-

PANEVĖŽYS, 2004

Įvadas

Finansinės analizės metu yra apskaičiuojami įvairūs absoliutūs ir santykiniai rodikliai, kurių pagrindu yra sprendžiama apie įmonės pelningumą, likvidumą, mokumą, apyvartumą ir pan.

Nė viena finansinė analizė neapsieina be finansinių koeficientų arba santykinių rodiklių panaudojimo. Tai grindžiama tuo, kad koeficientai parodo santykį tarp tam tikrų dydžių, ko negali parodyti absoliutūs rodikliai. Analizė, panaudojant finansinius rodiklius, yra labai plačiai paplitusi atliekant tarpįmoninę bei tam tikro laikotarpio analizę.

Vartodami finansinius rodiklius, galime nesunkiai palyginti skirtingų įmonių finansines ataskaitas bei jų veiklos rezultatyvumą įvairiais požiūriais, taip pat vienos įmonės skirtingų laikotarpių finansinius rodiklius, nustatyti jų kitimo tendencijas.

Savo darbe nagrinėsiu UAB “Skraistė” finansinius rodiklius ir pabandysiu juos išanalizuoti.

Darbo tikslas: UAB „Skraistė“ finansinių rodiklių analizė

Darbo objektas: UAB „Skraistė“ finansinių rodiklių analizė

Darbo uždaviniai: 1. Pateikti UAB “Skraistė” veiklos aprašymą ir atskaitomybės formas.

2. Įvertinti UAB “Sraistė”

finansinę veiklą.

3. Pateikti rodiklių palyginamąją analizę.

4. Pateikti išvadas.

Darbo metodai: Mokslinės literatūros analizė.

1. Uab „skraistė” veiklos aprašymas

UAB „SKRAISTĖ“ įsikūrė 1990m. balandžio 20 d. Panevėžyje. Jos direktorius Petras Janauskas. Įstatinis įmonės kapitalas 1118000,00 Lt.

Pagrindinė UAB „SKRAISTĖ“ veiklos sritis yra siuvinių gamyba. Įmonė siuva viršutinius ir apatinius drabužius, patalynę, rankšluosčius, darbo rūbus, taip pat siuva visiškai naujų modelių gaminius pagal kliento pateiktus brėžinius bei technologinius aprašymus.

Įmonė teikia siuvimo paslaugas Lietuvos ir užsienio užsakovams.

Vidutinis dirbančiųjų skaičius įmonėje 2003 m. buvo 56 darbuotojai: 50

žmones dirbantys gamyboje ir 6 žmonės sudaro įmonės administraciją – tai direktorius, vyr.buhalteris ir buhalteris, jo pavaduotojai gamybai ir realizacijai, personalo skyriaus darbuotojas.

Kadangi įmonė gyvuoja jau daugiau nei 10 metų, ji turi patikimų užsakovų tiek užsienyje tiek Lietuvoje. Jau trejus pastaruosius metus įmonė bendradarbiauja su Anglijos, Švedijos, Suomijos partneriais. 2000 metų pabaigoje įmonė sudarė sutartį su Vokietijos siuvimo įmone ir jau pradėjo kombinezonų masinę gamybą.

|Pagrindiniai partneriai |

|Lietuvoje |Užsienyje |

|UAB „Mango“ |„Mistiker and Ko“ |

|AB „Aldonos siuvykla“ |„HB Ltd“ |

|IĮ „Siuvinių karalystė“ |„CLB Andreas Smith and Son AB“ |

2. Uab „skraistė” atskaitomybės formos

2.1 Balansas

Pagrindinis dokumentas reikalingas finansinei analizei atlikti yra balansas. Šia ataskaita įmonė parodo turtą, kuriuo ji disponuoja (Turto dalyje, kitaip vadinama aktyvu) bei nurodo, kam šis turtas priklauso, t.y.

šio turto savininkus (Savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų dalyje, kitaip vadinama pasyvu).

Tiek turtas, tiek nuosavybė balanse yra detalizuojami pagal svarbiausias turto bei savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų sudėtines dalis. Suminiai abiejų balanso dalių rodikliai savo apimtimi visada yra lygūs, tai išreiškiama šia lygybe:

Turtas = Nuosavybė

Turtas yra skirstomas į tris pagrindines grupes:

A. Ilgalaikis

B. Trumpalaikis

Sukauptos (gautinos) pajamos ir ateinančio laikotarpio sąnaudos

Savininkų nuosavybė ir įsipareigojimai skiriami į šias pagrindines grupes:

A. Kapitalas ir rezervai

Finansavimas (dotacijos ir subsidijos)

B. Atidėjimai ir atidėtieji mokesčiai

C. Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai

D. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai

Sukauptos sąnaudos ir ateinančio laikotarpio pajamos

2.2 Pelno (nuostolio) ataskaita

Pelno (nuostolio) ataskaitoje fiksuojamos per ataskaitinį laikotarpį uždirbtos pajamos ir sąnaudos, patirtos uždirbant tas pajamas. Jas palyginus ir nustatoma, ar įmonė per ataskaitinį laikotarpį uždirbo pelną, ar patyrė nuostolį.

Ši ataskaita apibūdina, kaip per ataskaitinį laikotarpį uždirbant pelną buvo naudojamas turtas, kuriuo disponuoja įmonė. Pelno (nuostolio)

ataskaita ypatinga tuo, kad joje pateikta informacija parodo ne įmonės būklę konkrečiu laiko momentu, bet apibūdina jos veiklą per ataskaitinį laikotarpį.

Pelno (nuostolio) ataskaitoje pateikiami šie pelno rodikliai:

– bendrasis pelnas;

– veiklos pelnas;

– apmokestinamasis pelnas

– grynasis pelnas.

|Patvirtinimo|2004 01 12 | | |

2004m. sausio mėn. 1d.

Balansas (Lt)

|Eil.N|Turtas |Finansiniai metai |

|r. | | |

| | |2001 |2002 |2003 |

|A. |Ilgalaikis turtas |1003506 |948740 |918666 |

|I. |FORMAVIMO SAVIKAINA | | | |

|II. |NEMATERIALUSIS TURTAS |1425 | |550 |

|III. |MATERIALUSIS TURTAS |1002148 |948807 |918183 |

|III.1|Žemė | | | |

|III.2|Pastatai |434453 |417991 |401528 |

|III.3|Statiniai ir mašinos |438282 |417880 |321180 |

|III.4|Transporto priemonės |55544 |45174 |33223 |

|III.5|Kiti įrenginiai ir įrankiai |73802 |67695 |162185 |

|III.6|Kitas materialusis turtas | | | |

|III.7|Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai| | | |

|IV |ILGALAIKIS FINANSINIS TURTAS | | | |

|V. |PO VIENERIŲ METŲ GAUTINOS SUMOS | | | |

|V.1. |Pirkėjų įsiskolinimas | | | |

|V.2. |Kitos gautinos sumos | | | |

|B. |Trumpalaikis turtas |2614067 |2397249 |2077974 |

|I. |ATSARGOS IR NEBAIGTOS VYKDYTI SUTARTYS |1969891 |1696061 |1553794 |

|I.1. |Atsargos |1969891 |1696061 |1553794 |

|I.2. |Nebaigtos vykdyti sutartys | | | |

|II. |PER VIENERIUS METUS GAUTINOS SUMOS |506288 |575304 |460245 |

|II.1.|Pirkėjų įsiskolinimas |397807 |492457 |361080 |

|II.2.|Kitos gautinos sumos |108481 |82847 |99165 |

|III. |INVESTICIJOS IR TERMINUOTI INDĖLIAI | | | |

|IV. |GRYNI PINIGAI SĄSKAITOJE IR KASOJE |137888 |125884 |59046 |

|C. |Sukauptos (gautinos) pajamos ir | |83201 |4889 |

| |TURTAS IŠ VISO |3617573 |3429190 |2996640 |

|Eil.N|Savininkų nuosavybė ir įsipareigojimai |Finansiniai metai |

|r. | | |

| | |2001 |2002 |2003 |

|A. |Kapitalas ir rezervai |3435831 |3334757 |2814137 |

|I. |KAPITALAS |1117933 |1117933 |1117933 |

|I.1. |Įstatinis (pasirašytasis) |1117933 |1117933 |1117933 |

|I.2. |Nepareikalautas įmokėti (-) | | | |

|II. |AKCIJŲ PRIEDAI (nominalios vertės | | | |

|III. |PERKAINOJIMO REZERVAS | | | |

|IV. |REZERVAI |2317898 |2216824 |1696204 |

|IV.1.|Įstatymo numatyti |108805 |108805 |108805 |

|IV.2.|Nepaskirstytini | | | |

|IV.3.|Paskirstytini |2209093 |2108019 |1587399 |

|V. |NEPASKIRSTYTASIS PELNAS (NUOSTOLIS) | | | |

|B. |Finansavimas (dotacijos ir subsidijos) | | | |

|C. |Atidėjimai ir atidėtieji mokesčiai | | | |

|I. |ĮSIPAREIGOJIMŲ IR REIKALAVIMŲ | | | |

|II. |ATIDĖTI MOKESČIAI | | | |

|D. |Po vienerių metų mokėtinos sumos ir |181742 |94433 |182503 |

|I. |FINANSINĖS SKOLOS | | | |

|I.1. |Kreditinėms institucijoms | | | |

|I.2. |Kitos | | | |

|II. |PREKYBOS SKOLOS (skolos, susijusios su | | | |

|II.1.|Tiekėjams | | | |

|II.2.|Apmokėtini vekseliai | | | |

|III. |AVANSU GAUTOS SUMOS PAGAL PASIRAŠYTAS | | | |

|IV. |KITOS MOKĖTINOS SUMOS IR ILGALAIKIAI | | | |

|E. |Per vienerius metus mokėtinos sumos ir |181742 |94433 |182503 |

|I. |ILGALAIKIŲ SKOLŲ EINAMŲJŲ METŲ DALIS | | | |

|II. |FINANSINĖS SKOLOS | | | |

|II.1.|Kreditinėms institucijoms | | | |

|II.2.|Kitos | | | |

|III. |PREKYBOS SKOLOS (skolos, susijusios su |109425 |39636 |135073 |

|III.1|Tiekėjams |109425 |39636 |135073 |

|III.2|Apmokėtini vekseliai | | | |

|IV. |AVANSU GAUTOS SUMOS PAGAL PASIRAŠYTAS |3926 | | |

|V. |MOKESČIAI, ATLYGINIMAI IR SOCIALINIS |33836 |36231 |36382 |

|V.1. |Mokesčiai |4476 |6844 |6792 |

|V.2. |Atlyginimai ir socialinis draudimas |29360 |29387 |29590 |

|VI. |KITOS MOKĖTINOS SUMOS IR ILGALAIKIAI |34555 |18566 |11048 |

|F. |Sukauptos sąnaudos ir ateinančio laikotarpio| | | |

| |SAVININKŲ NUOSAVYBĖ IR ĮSIPAREIGOJIMAI IŠ |3617573 |3429190 |2996640 |

|Patvirtinimo|2004 01 12 | | |

2004m. sausio mėn. 1d.

Pelno (nuostolio) ataskaita (Lt)

|Eil.N|Straipsniai |Finansiniai metai |

|r. | | |

| | |2001 |2002 |2003 |

|I. |PARDAVIMAI IR PARDUOTŲ PREKIŲ BEI |4053925 |4562023 |2666533 |

|I.1. |Pardavimai |2342798 |2578347 |1323759 |

|I.2. |Parduotų prekių ir paslaugų savikaina |1711127 |1983676 |1342774 |

|II. |BENDRASIS PELNAS |631671 |594671 | |

| |(NUOSTOLIS) | | |(19015) |

|III. |VEIKLOS SĄNAUDOS |569781 |656352 |442909 |

|IV. |VEIKLOS PELNAS |61890 | | |

| |(NUOSTOLIS) | |(61681) |(461924)|

|V. |KITA VEIKLA |8293 |375 | |

|VI. |FINANSINĖ IR INVESTICINĖ VEIKLA |14605 |(3342) |(22300) |

|VI.1.|Pajamos |1451 |689 |6881 |

|VI.2.|Sąnaudos |16056 |4031 |29181 |

|VII. |ĮPRASTINĖS VEIKLOS PELNAS |55578 | | |

| |(NUOSTOLIS) PRIEŠ APMOKESTINIMĄ | |(64648) |(484224)|

|VIII.|YPATINGOJI VEIKLA |27543 |43486 |175268 |

|VIII.|Pagautė |27543 |43486 |89868 |

|1. | | | | |

|2. | | | | |

|IX. |ATASKAITINIŲ METŲ PELNAS PRIEŠ APMOKESTINIMĄ|83121 | | |

| |(NUOSTOLIS) | |(21162) |(479756)|

|X. |PELNO MOKESTIS | | | |

|XI. |GRYNASIS ATASKAITINIŲ METŲ PELNAS |83121 | | |

| |(NUOSTOLIS) | |(21162) |(479756)|

3. Uab „skraistė“ finansinės veiklos įvertinimo rodikliai

Valdyti įmonių finansus neįmanoma be finansinės analizės. Ji nustato įmonės mokumą, likvidumą ir kt. Ji leidžia spręsti bankams, ar kredituoti įmonę, ar ne. Be finansinės analizės įmonė pasmerkta aklai veikti rinkoje, o tai padidinta jos bankrutavimo galimybes. Tuo tarpu atlikta finansinė analizė atskleidžia, kokios yra įmonės potencialios galimybės rinkoje, kas leidžia laiku priimti sprendimus finansinei padėčiai pagerinti.

Finansinei analizei atlikti naudojama daug finansinės veiklos rodiklių. Jie skirstomi į šias pagrindines grupes:

1. Pelningumo rodikliai

2. Finansinio statuso rodikliai

3. Finansų valdymo rodikliai

4. Rinkos vertės rodikliai

5. Išteklių valdymo rodikliai

3.1 Pelningumo rodiklių analizė

Bendrasis pelningumo rodiklis apskaičiuojamas, kai pelnas yra lyginamas su pardavimų apimtimis. Šis rodiklis atspindi kokią pardavimų dalį sudaro bendrasis pelnas. Kuo bendrojo pelno dalis pardavimuose didesnė, tuo geriau, nes bendrąjį pelną dar mažina tipinės ir netipinės veiklos sąnaudos.

Kai šis rodiklis skaičiuojamas imant bendrąjį pelną, jis vadinamas bruto pelno marža.

Jei skaičiuojant rodiklį imamas grynasis pelnas, jis vadinamas netto pelno marža.

|Rodiklio pavadinimas |Rodiklio radimo būdas |Finansiniai metai |

| | |2001m. |2002m. |2003m. |

| – bruto pelno | |Bendrasis pelnas | |0,269 |0,230 |- |

| – netto pelno | |Grynasis pelnas | |0,035 |- |- |

Bruto pelno marža:

|2001 m. |Bendrasis pelnas | |631671 | |

| | | | |0,269 |

| |Pardavimai | |2342798 | |

|2002 m. |Bendrasis pelnas | |594671 | |

| | | | |0,230 |

| |Pardavimai | |2578347 | |

|2003 m. |Bendrasis pelnas | |(19015) | |

| | | | |0,014 |

| |Pardavimai | |1323759 | |

Netto pelno marža:

|2001 m. |Grynasis pelnas | |83121 | |

| | | | |0,035 |

| |Pardavimai | |2342798 | |

|2002 m. |Grynasis pelnas | |(21162) | |

| | | | |0,008 |

| |Pardavimai | |2578347 | |

|2003 m. |Grynasis pelnas | |(479756) | |

| | | | |0,362 |

| |Pardavimai | |1323759 | |

3.2 Finansinio statuso rodiklių analizė

Šios grupės rodikliai rodo, ar įmonės įsipareigojimai yra realūs, t.y. ar įmonė sugeba grąžinti visus įsiskolinimus (pirmiausia trumpalaikius).

Pagrindiniai šios grupės rodikliai yra pakankamas likvidumas (mokumas) ir kritinis likvidumas.

Pakankamo likvidumo rodiklis padeda nustatyti, kiek trumpalaikiai aktyvai viršija trumpalaikius pasyvus.

Kritinio likvidumo rodiklis rodo pasirengimą įvykdyti trumpalaikius įsipareigojimus. Jis gali būti skaičiuojamas dviem būdais.

|Rodiklio pavadinimas |Rodiklio radimo būdas |Finansiniai metai |

| | |2001m. |2002m. |2003m. |

| Pakankamo likvidumo | |Trumpalaikis turtas | |14,383 |25,385 |11,385 |

|Kritinio likvidumo | |Trumpalaikis turtas – | |3,544 |7,425 |2,872 |

| | |Debitorinis | |2,264 |6,547 |2,302 |

Pakankamas likvidumas:

|2001 m. |Trumpalaikis turtas | |2614067 | |

| | | | |14,383 |

| |Trumpalaikiai | |181742 | |

|2002 m. |Trumpalaikis turtas | |2397249 | |

| | | | |25,385 |

| |Trumpalaikiai | |94433 | |

|2003 m. |Trumpalaikis turtas | |2077974 | |

| | | | |11,385 |

| |Trumpalaikiai | |182503 | |

Kritinis likvidumas apskaičiuojamas dviem būdais:

|2001 m. |Trumpalaikis turtas | |2614067 – 1969891 | |

| |- atsargos |= | |= 3,544|

| |Trumpalaikiai | |181742 | |

|2002 m. |Trumpalaikis turtas | |2397249 – 1696061 | |

| |- atsargos |= | |= 7,425|

| |Trumpalaikiai | |94433 | |

|2003 m. |Trumpalaikis turtas | |2077974 – 1553794 | |

| |- atsargos |= | |= 2,872|

| |Trumpalaikiai | |182503 | |

|2001 m. |Debitorinis | |397807 + 13788 | |

| |įsiskolinimas + pinigai|= | |= 2,264|

| |Trumpalaikis | |181742 | |

|2002 m. |Debitorinis | |492457 + 125884 | |

| |įsiskolinimas + pinigai|= | |= 6,547|

| |Trumpalaikis | |94433 | |

|2003 m. |Debitorinis | |361080 + 59046 | |

| |įsiskolinimas + pinigai|= | |= 2,302|

| |Trumpalaikis | |182503 | |

Finansinio statuso rodiklių grupei priklauso manevringumo koeficientas, kuris apskaičiuojamas kaip trumpalaikio turto ir savininkų nuosavybės santykis. Jis parodo, kokią nuosavo kapitalo dalį sudaro trumpalaikis turtas ir kokiu mastu įmonė yra finansiškai nepriklausoma.

|2001 m. |Trumpalaikis turtas | |2614067 | |

| | |= | |= 0,760|

| |Savininkų nuosavybė | |3435831 | |

|2002 m. |Trumpalaikis turtas | |2397249 | |

| | |= | |= 0,718|

| |Savininkų nuosavybė | |3334757 | |

|2003 m. |Trumpalaikis turtas | |2077974 | |

| | |= | |= 0,738|

| |Savininkų nuosavybė | |2814137 | |

Taip pat šiai grupei priklauso ir bendrieji mokumo koeficientai.

Bendrasis įmonės mokumas – įmonės galėjimas vykdyti savo trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus partneriams, mokesčių inspekcijai, bankams ir kitoms institucijoms. Bendrasis mokumo koeficientas padeda nustatyti kokia yra įmonės finansinė rizika ir ar jai negresia bankrotas. Įmonė priskiriama mokių kategorijai tada, kai jos nuosavas kapitalas viršija bendrus įsipareigojimus. Kuo daugiau nuosavas kapitalas viršija įsipareigojimus, tuo aukštesnis mokumo lygis ir mažesnė finansinė rizika bei bankroto tikimybė.

|2001 m. |Savininkų nuosavybė | |3435831 | |

| | |= | |= 18,904 |

| |Trumpalaikiai ir ilgalaikiai | |181742 | |

|2002 m. |Savininkų nuosavybė | |3334757 | |

| | |= | |= 35,313 |

| |Trumpalaikiai ir ilgalaikiai | |94433 | |

|2003 m. |Savininkų nuosavybė | |2814137 | |

| | |= | |= 15,419 |

| |Trumpalaikiai ir ilgalaikiai | |182503 | |

3.3 Finansų valdymo rodiklių analizė

Finansų valdymo rodiklių reikšmės nustatomos tam tikro laikotarpio pabaigoje, todėl finansų valdymas, pagal šiuos rodiklius, taip pat vertinamas tik tam tikroms datoms. Apyvartumo trukmė lyginama su analogiškų firmų rodikliais. Rodiklių nukrypimas nuo ūkio šakos vidurkio gali būti tada, kai yra tiekimo sunkumų, spartėja infliacija, kaitaliojamo importo –

eksporto tvarka ir panašiai. Vidutinė kreditorinio ir debitorinio įsiskolinimo trukmė taip pat priklauso nuo tiekimo sutartyse numatytų terminų.

Vidutinės materialinių atsargų apyvartos trukmės (dienomis) rodiklis parodo, per kiek dienų įvyksta viena materialinių atsargų apyvarta, t.y.

kiek dienų reikia materialinėms atsargoms atsinaujinti.

Jei šis rodiklis yra nedidelis tai įmonės produkcija turi gerą paklausą, o jei jis didėja reiškia susikaupė per daug atsargų.

|Rodiklio pavadinimas |Rodiklio radimo būdas |Finansiniai metai |

| | |2001m. |2002m. |2003m. |

|Vidutinės | |Materialinės atsargos | |302,698|236,811|236,811|

|materialinių | |* 360 | | | | |

|2001 m. |Materialinės | |1969891 * | |

| |atsargos * 360 |= |360 |= |

| | | | |302,698 |

| |Pardavimai | |2342798 | |

|2002 m. |Materialinės | |1696061* 360| |

| |atsargos * 360 |= | |= |

| | | | |236,811 |

| |Pardavimai | |2578347 | |

|2003 m. |Materialinės | |1553794* 360| |

| |atsargos * 360 |= | |= |

| | | | |422,558 |

| |Pardavimai | |1323759 | |

Vidutinės debitorinio įsiskolinimo padengimo trukmės (dienomis)

rodiklis parodo, per kiek dienų vidutiniškai gaunamas debitorinis įsiskolinimas iš klientų, t.y. per kiek dienų pirkėjai perveda lėšas įmonei. Jo trukmė daugiausiai priklauso nuo įmonės operacijų cikliškumo.

Nedidelė trukmė rodo sparčią apyvartą ir gerą komercinių kreditų naudojimą.

|Rodiklio pavadinimas |Rodiklio radimo būdas |Finansiniai metai |

| | |2001m. |2002m. |2003m. |

|Vidutinės debitorinio| |Debitorinis | |61,127 |68,758 |98,196 |

|2001 m. |Debitorinis | |397807 * 360 | |

| |įsiskolinimas * 360 |= | |= 61,127 |

| |Pardavimai | |2342798 | |

|2002 m. |Debitorinis | |492457 * 360 | |

| |įsiskolinimas * 360 |= | |= 68,758 |

| |Pardavimai | |2578347 | |

|2003 m. |Debitorinis | |361080 * 360 | |

| |įsiskolinimas * 360 |= | |= 98,196 |

| |Pardavimai | |1323759 | |

Vidutinės kreditorinio įsiskolinimo padengimo trukmės (dienomis)

rodiklis parodo, per kiek dienų vidutiniškai sugrąžinamas įsiskolinimas tiekėjams.

|Rodiklio pavadinimas |Rodiklio radimo būdas |Finansiniai metai |

| | |2001m. |2002m. |2003m. |

|Vidutinės | |Kreditorinis | |23,021 |7,193 |36,213 |

|2001 m. |Kreditorinis | |109425 * 360 | |

| |įsiskolinimas * 360 |= | |= 23,021 |

| |Pirkimai | |1711127 | |

|2002 m. |Kreditorinis | |39636 * 360 | |

| |įsiskolinimas * 360 |= | |= 7,193 |

| |Pirkimai | |1983676 | |

|2003 m. |Kreditorinis | |135073 * 360 | |

| |įsiskolinimas * 360 |= | |= 36,213 |

| |Pirkimai | |1342774 | |

Turto apyvartumo rodiklis parodo, kiek turto litas sukuria pajamų.

Kuo aukštesnė šio rodiklio reikšmė, tuo geriau įmonė panaudoja turimą turtą realizacijos procesui garantuoti. Tačiau turto mažėjimas, esant tokiam pačiam pardavimų lygiui, bet didėjant turtui (ypač ilgalaikiam), dar nereiškia, kad tai neigiamas reiškinys, kadangi ilgalaikio turto didėjimas daugeliu atvejų reiškia investicijas, kurios atsiperka ateityje.

Jei ilgalaikis turtas dėl nusidėvėjimo nuolat mažėja esant tai pačiai pardavimų apimčiai, reiškia, kad įmonė dirba su tais pačiais įrengimais, ar kitu turtu, jo neatnaujindama. Tokiu atveju, turto apyvartumas nuolat didės, tačiau įmonės perspektyvos nebūtinai vertinamos teigiamai.

|Rodiklio pavadinimas |Rodiklio radimo būdas |Finansiniai metai |

| | |2001m. |2002m. |2003m. |

|Turto apyvartumo | |Turtas * 360 | |555,885|478,798|814,944|

|2001 m. |Turtas * 360 | |3617573 * 360 | |

| | |= | |= 555,885 |

| |Pardavimai | |2342798 | |

|2002 m. |Turtas * 360 | |3429190 * 360 | |

| | |= | |= 478,798 |

| |Pardavimai | |2578347 | |

|2003 m. |Turtas * 360 | |2996640 * 360 | |

| | |= | |= 814,944 |

| |Pardavimai | |1323759 | |

3.4 Išteklių valdymo rodiklių analizė

Įmonė privalo rūpintis ne tik finansinių, bet ir kitų savo išteklių racionaliu panaudojimu. Išteklių valdymo rodikliai apibūdina įmonės išteklių racionalų ar neracionalų panaudojimą.

Pardavimų apimties vienam darbuotojui rodikliai

|Rodiklio pavadinimas |Rodiklio radimo būdas |Finansiniai metai |

| | |2001m. |2002m. |2003m. |

|Pardavimų apimties | |Pardavimų apimtis | |41835,67|46041,9|23638,553|

|vienam | | | |8 |1 | |

|2001 m. |Pardavimų apimtis | |2342798 | |

| | |= | |= 41835,678 |

| |Vidutinis darbuotojų | |56 | |

|2002 m. |Pardavimų apimtis | |2578347 | |

| | |= | |= 46041,91 |

| |Vidutinis darbuotojų | |56 | |

|2003 m. |Pardavimų apimtis | |1323759 | |

| | |= | |= 23638,553 |

| |Vidutinis darbuotojų | |56 | |

Grynojo pelno rodiklis parodo kiek tenka grynojo pelno vienam įmonėje dirbančiam darbuotojui.

|Rodiklio pavadinimas |Rodiklio radimo būdas |Finansiniai metai |

| | |2001m. |2002m. |2003m. |

|Grynojo pelno | |Grynasis pelnas | |1484,303|- |- |

|2001 m. |Grynasis pelnas | |83121 | |

| | |= | |= 1484,303 |

| |Darbuotojų skaičius | |56 | |

|2002 m. |Grynasis pelnas | |(21162) | |

| | |= | |= (377,892)|

| |Darbuotojų skaičius | |56 | |

|2003 m. |Grynasis pelnas | |(479756) | |

| | | | |(8567,071) |

| |Darbuotojų skaičius | |56 | |

Produktyvumo rodiklis geriausiai apibūdina įmonės pasiekimus ir parodo, kiek bendrojo pelno sukuria kiekvienas produkciją gaminantis darbuotojas.

|Rodiklio pavadinimas |Rodiklio radimo būdas |Finansiniai metai |

| | |2001m. |2002m. |2003m. |

|Produktyvumo rodiklis| |Bendrasis pelnas | |12633,4|11893,4|- |

| | | | |2 |2 | |

|2001 m. |Bendrasis pelnas | |631671 | |

| | |= | |= 12633,42|

| |Produkciją gaminančių | |50 | |

|2002 m. |Bendrasis pelnas | |594671 | |

| | |= | |= 11893,42|

| |Produkciją gaminančių | |50 | |

|2003 m. |Bendrasis pelnas | |(19015) | |

| | |= | |= (380,3) |

| |Produkciją gaminančių | |50 | |

Turto panaudojimo efektyvumo rodiklis parodo, kokia prekių apyvarta tenka ilgalaikių aktyvų piniginiam vienetui.

|Rodiklio pavadinimas |Rodiklio radimo būdas |Finansiniai metai |

| | |2001m. |2002m. |2003m. |

|Turto panaudojimo | |Prekių apyvarta | |2,334 |2,717 |1,440 |

|2001 m. |Prekių apyvarta | |2342798 | |

| | |= | |= 2,334 |

| |Ilgalaikis | |1003506 | |

|2002 m. |Prekių apyvarta | |2578347 | |

| | |= | |= 2,717 |

| |Ilgalaikis | |948740 | |

|2003 m. |Prekių apyvarta | |1323759 | |

| | |= | |= 1,440 |

| |Ilgalaikis | |918666 | |

Išlaidų lygio santykinis rodiklis. Šie rodiklis gali būti nustatomas kiekvienam išlaidų straipsniui, grupei arba visoms išlaidoms (pvz.

realizacinėms, administracinėms išlaidoms ir t.t.).

|Rodiklio pavadinimas |Rodiklio radimo būdas |Finansiniai metai |

| | |2001m. |2002m. |2003m. |

|Išlaidų lygio | |Išlaidos | |0,243 |0,156 |0,495 |

|2001 m. |Išlaidos | |569781 | |

| | |= | |= 0,243 |

| |Pardavimų pajamos | |2342798 | |

|2002 m. |Išlaidos | |402742 | |

| | |= | |= 0,156 |

| |Pardavimų pajamos | |2578347 | |

|2003 m. |Išlaidos | |656352 | |

| | |= | |= 0,495 |

| |Pardavimų pajamos | |1323759 | |

4. Rodiklių palyginamoji analizė

Rodiklių palyginimas su šakos rodikliais

|Nr. | |2001m. |2002m. |2003m. |rodikli|

| | | | | |s |

|I. |PELNINGUMO RODIKLIAI: | | | | |

|I.1. |Bendrasis pelningumas | | | | |

| | – bruto pelno marža |0,269 |0,230 |- |16,9 |

| | – netto pelno marža |0,035 |- |- |2,56 |

|II. |FINANSINIO STATUSO RODIKLIAI: | | | | |

|II.1.|Pakankamo likvidumo |14,383 |25,385 |11,385 | |

|II.2.|Kritinio likvidumo (1 būdas) |3,544 |7,425 |2,872 | |

| |Kritinio likvidumo (2 būdas) |2,264 |6,547 |2,302 | |

|II.3.|Manevringumo koeficientas |0,760 |0,718 |0,738 |0,8 |

|II.4.|Bendrasis įmonės mokumas |18,904 |35,313 |15,419 |1,5 |

|III. |FINANSŲ VALDYMO RODIKLIAI: | | | | |

|III.1|Vidutinės materialinių atsargų |302,698 |236,811 |236,811 | |

|. |apyvartos trukmės | | | | |

|III.2|Vidutinės debitorinio įsiskolinimo |61,127 |68,758 |98,196 | |

|. |padengimo | | | | |

|III.3|Vidutinės kreditorinio įsiskolinimo |23,021 |7,193 |36,213 | |

|. |padengimo | | | | |

|III.4|Turto apyvartumo |555,885 |478,798 |814,944 | |

|IV. |IŠTEKLIŲ VALDYMO RODIKLIAI: | | | | |

|IV.1.|Pardavimų apimtis vienam darbuotojui |41835,67|46041,91|23638,55| |

| | |8 | |3 | |

|IV.2.|Grynojo pelno apimtis vienam |1484,303|- |- | |

|IV.3.|Produktyvumo rodiklis |12633,42|11893,42|- | |

|IV.4.|Turto panaudojimo efektyvumo rodiklis |2,334 |2,717 |1,440 | |

|IV.5.|Išlaidų lygio santykinis rodiklis |0,243 |0,156 |0,495 | |

Rodiklių palyginamoji analizė (2001 – 2003m.)

Įmonės finansinę analizę tikslingiausia pradėti nuo pelningumo rodiklių analizės, t.y. palyginti visų analizuojamų metų pelno rodiklių kaitą.

Pagal bendrojo pelningumo rodiklius vertiname bendrą įmonės veiklos efektyvumą, nes rinkos ekonomikoje svarbiausias įmonės tikslas yra gauti pelną. Todėl šis rodiklis parodo, kaip greitai ir kokiu dydžiu atsiperka į įmonę investuotos piniginės lėšos. Įmonės finansinė analizė kaip tik pradedama nuo šio rodiklio. Įmonės pelno rodiklius palyginimui ėmiau iš pelno (nuostolio) ataskaitos.

|1. |Bendrasis pelnas (nuostolis) |631671 |594671 |(19015) |

|2. |Veiklos pelnas (nuostolis) |61890 |(61681) |(461924) |

|3. |Grynasis pelnas (nuostolis) |83121 |(21162) |(479756) |

Iš šių duomenų matome, kad įmonės veikla tik 1998 metai buvo pelninga, o 2000 metai įmonei atnešė net 479756 Lt nuostolio. Tai įvyko dėl to, kad vieni iš įmonės užsakovų anglų firma „CLB Andreas Smith and Son AB“

neįvykdė sutarties sąlygų ir laiku nepateikė reikalingų medžiagų, dėl to įmonė negalėjo pagal nustatytą terminą atkrauti pasiūtų gaminių.

Iš bendrojo pelningumo rodiklio galima spręsti, ar pakankamas skirtumas tarp parduodamų prekių kainų ir jų gamybos sąnaudų. Juo remiantis galima kontroliuoti parduodamų prekių savikainą ir įmonės kainodaros politiką, vadovų gebėjimą parduoti savo produktus. Šio rodiklio dydis parodo, ar įmonei ne per brangiai kainuoja prekių gamyba ir pardavimas arba jos teikiamos paslaugos.

Nors absoliutinių pelno apimties dydžių dinamika yra labai svarbi įmonei, ne nuo to priklauso įmonės plėtra, tačiau rezultatyvumui įvertinti daug geriau tinka santykiniai dydžiai, pavyzdžiui bruto pelno marža ir netto pelno marža. Jie labiau koncentruotai išreiškia finansinius rezultatus.

Bendrojo pelningumo bruto pelno maržos rodiklis per ataskaitinį laikotarpį mažėjo, nuo 0,269 – 2001m. iki patirto nuostolio – 2003m.

Lyginant šį rodiklį su šakos rodikliu 16,9, matome, kad įmonės pelningumo rodikliai yra ypatingai žemi, t.y. įmonė dirba visiškai nepelningai, o

2002m. ir 2003m. įmonė dirbo nuostolingai. Bendrojo pelningumo netto pelno maržos rodiklis per ataskaitinį laikotarpį nuo 0,035 – 2001m. iki patirto nuostolio – 2003m. Siekiant geresnių bendrojo pelningumo rodiklių įmonei derėtų plačiau panagrinėti ar teisingai naudojamas įmonės turtas. Reikėtų mažinti pardavimų savikainą, ką mes ir matome iš pelno (nuostolio)

ataskaitos, pardavimų savikaina 2001m. buvo 2342798 Lt, 2002m. – 2578347

Lt, o 2003m. – 1323759 Lt. Iš šių duomenų galime daryti išvadą, kad savikaina nuo 2001m. iki 2003m. sumažėjo 1019039Lt. Taip pat reiktų mažinti veiklos sąnaudas. Sumažinant veiklos sąnaudas padidėtų galutinis grynasis pelnas.

Išnagrinėjus finansinio statuso rodiklius galima padaryti išvadą, kad

UAB „SKRAISTĖ“ yra likvidi. Pakankamo likvidumo (mokumo) koeficientas nuo

2001m. 14,383 sumažėjo 2003m. iki 11,385. Tačiau jis vis tiek gana aukštas.

Europos šalyse manoma, kad patenkinamas likvidumo rodiklio lygis svyruoja nuo 1,2 iki 2,0. Vadinasi, norint išlaikyti įmonės finansinę pusiausvyrą reikia, kad jos apyvartinis turtas viršytų įsiskolinimus du kartus. Kaip matome iš paskaičiavimų įmonės likvidumo rodikliai yra žymiai didesni, net kelis kartus (2001m. – 14,383; 2002m. – 25,385; 2003m. – 11,385).

Tai nėra geras rodiklis, kaip ir per žemas likvidumo koeficientas.Įmonės vadovybei reikėtų nustatyti, ar įmonė nėra sukaupusi tiek apyvartinių lėšų, kad nepajėgia visų tikslingai panaudoti, todėl galimas aktyvų panaudojimo pablogėjimas.

Reiktų išanalizuoti įmonės finansinių išteklių struktūrą ir nustatyti, ar ne per daug įmonė naudoja brangių išteklių, o ne per mažai santykinai pigių. Tokie likvidumo rodiklio rezultatai dažnai parodo prastą vadybos lygį įmonėje.

Kritinio likvidumo koeficientai rodo, kad šis rodiklis taip pat gana aukštas. Tai reiškia, kad įmonė yra likvidi ir laisvai gali įvykdyti savo įsipareigojimus, t.y. sugeba grąžinti visus įsiskolinimus. Europos šalyse manoma, kad kritinio likvidumo rodiklio lygis turėtų būti maždaug 1, tačiau praktiškai jie būna dar žemesni, ypač smulkiose įmonėse. Kaip matome iš skaičiavimų, įmonės kritinio likvidumo rodikliai yra didesni nei 1, (2001m.

– 3,54; 2002m. – 7,42; 2003m. – 2,87). Tačiau šio koeficiento augimas nėra labai teigiamas, nes gerėjant likvidumui mažėja pelningumas. Likvidumo ir pelningumo suderinimas yra labai svarbus įmonei.

Manevringumo koeficientas per nagrinėjamą laikotarpį kito taip:

2001m. – 0,760;

2002m. – 0,718;

2003m. – 0,738.

Toks manevringumo koeficiento lygis, lyginant su šakos rodikliu – 0,8, yra beveik idealus, gal kiek per žemas. Šis rodiklis parodo kokiu mastu įmonė yra finansiškai nepriklausoma. Tačiau manevringumo koeficiento lygį reikėtų vertinti labai atsargiai, nes įmonei negavus lėšų iš verslo partnerių, gali iškilti finansinių sunkumų.

Bendrasis įmonės mokumas (likvidumas) per nagrinėjamą laikotarpį kito taip:

2001m. – 18,904;

2002m. – 35,313;

2003m. – 15,419.

Bendrojo įmonės mokumo rodiklis parodo įmonės sugebėjimą vykdyti savo trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus. Mokumo koeficientas padeda nustatyti kokia yra įmonės finansinė rizika ir ar jai negresia bankrotas.

Įmonė priskiriama mokių kategorijai tada, kai jos nuosavas kapitalas viršija bendrus įsipareigojimus. Kuo daugiau nuosavas kapitalas viršija įsipareigojimus, tuo aukštesnis mokumo lygis ir mažesnė finansinė rizika bei bankroto tikimybė.

Lyginant nuosavą kapitalą su trumpalaikiais ir ilgalaikiais įsipareigojimais, matome, kad 2001m. nuosavas kapitalas viršija įsipareigojimus 18,9 karto, 2002m. – 35,3 karto, o 2003m. – 15,4. Tokie rezultatai rodo aukštą įmonės mokumo lygį. Kitaip tariant įmonei yra visiškai palankios sąlygos pritraukti daugiau skolinto kapitalo.

Ūkio šakos bendrasis įmonės likvidumo rodiklis yra 1,5, tačiau jie yra lyginami ypač atsargiai ir su tam tikromis išlygomis, nes piniginių lėšų ir materialinių atsargų judėjimas nesukelia individualių nukrypimų tik normalios lėšų ir vertybių cirkuliacijos sąlygomis, kurios yra labai jautrios išoriniams poveikiams.

Paskaičiavus finansų valdymo rodiklių vidutinę materialinių atsargų apyvartos trukmę (dienomis), matome kas kiek dienų atnaujinamos įmonės atsargos. Šie rodikliai per 2001m. – 2003m. kito taip:

2001m. – 303 dienos;

2002m. – 237 dienos;

2003m. – 422 dienos.

Iš pateiktų duomenų matome, kad įmonėje materialinių atsargų apyvartos trukmė yra gana ilga. Taip yra dėl to, kad įmonė turi per dideles užsilikusias materialinių vertybių atsargas, t.y. jos yra neproporcingos gamybos ir pardavimo poreikiams. Šios užsilikusios materialinių vertybių atsargos įmonėje stovi nuo 1999m. kai įmonė dar neturėjo pastovių užsakovų ir siūdavo tik Lietuvos rinkai iš vietinių audinių. Pradėjus bendradarbiauti su užsienio užsakovais įmonė, per daugiau kaip 5 metus, nepajėgia parduoti užsilikusios savo produkcijos.

Vidutinio debitorinio įsiskolinimo trukmės dienomis koeficientas parodo per diek dienų vidutiniškai gaunamas įsiskolinimas iš užsakovų, t.y.

per kiek dienų pirkėjai perveda lėšas įmonei.

Šis koeficientas įmonėje sudarė:

2001m. – 61 dieną;

2002m. – 69 dienas;

2003m. – 98 dienas.

Iš pateiktų duomenų matome, kad pirkėjai įmonei sumoka laiku, vidutiniškai per 2 mėnesius. Tik 2003m., vieni iš įmonės užsakovų – anglų firma „CLB Andreas Smith and Son AB“, neįvykdė savo įsipareigojimų ir įmonei pervedė lėšas pavėluotai – po 3 mėnesių.

Vidutinio kreditorinio įsiskolinimo trukmės dienomis koeficientas parodo per kiek dienų vidutiniškai grąžinamas įsiskolinimas tiekėjams, t.y.

per kiek dienų įmonė apmoka. Įmonės sutartyse su tiekėjais atsiskaitymams skirtas terminas yra vidutiniškai 30 dienų. Išnagrinėję vidutinio kreditorinio įsiskolinimo trukmę, matome, kad įmonė nedelsia atsiskaityti su tiekėjais ir savo skolas apmoka per:

2001m. – 23 dienas;

2002m. – 7 dienas;

2003m. – 36 dienas.

Pardavimų apimtis, tenkanti vienam darbuotojui, rodo dirbančiųjų aktyvumą. Ypač svarbu yra nustatyti, kuria kryptimi kinta šis aktyvumas ir palyginti jį su kitų giminingų įmonių rodikliais.

Pardavimų apimtis, tenkanti vienam įmonės darbuotojui, buvo:

2001m. – 41835,68 Lt;

2002m. – 46041,91 Lt;

2003m. – 23638,55 Lt.

Iš pateiktų duomenų matome, kad šis rodiklis 2003m. sumažėjo 18197,13

Lt lyginant su 2001m.

Produktyvumo rodiklis geriausiai apibūdina įmonės pasiekimus ir parodo, kiek bendrojo pelno sukuria kiekvienas produkciją gaminantis darbuotojas. Šis rodiklis kito mažėjančiai:

2001m. – 12633,42 Lt;

2002m. – 11893,42 Lt;

2003m. – įmonė neturėjo bendrojo pelno, todėl šių metų rodiklio paskaičiuoti nebuvo galima.

Iš šių paskaičiavimų galime daryti išvadą, kad dėl bendrojo pelno sumažėjimo mažėjo ir įmonės darbuotojų produktyvumas.

Turto panaudojimo efektyvumo rodiklis parodo, kokia prekių apyvarta tenka ilgalaikių aktyvų piniginiam vienetui. Turto panaudojimo efektyvumo rodiklis analizuojamu laikotarpiu buvo:

2001m. – 2,33

2002m. – 2,71

2003m. – 1,44

Iš pateiktų rodiklių reikšmių matome, kad įmonė 2003m. kiekvienam nekilnojamojo turto litui pardavė produkcijos už 1,27 Lt (2,71–1,44) mažiau negu 2001m. Tai vertintina neigiamai, kadangi šis rodiklis mažėja.

Apibendrinant įmonės finansinę padėtį galima būtų teigti, kad įmonei pastarieji treji metai nebuvo finansiškai sėkmingi. Pelningumo rodikliai nuolat mažėjo, o 2001m. ir 2003m. buvo nuostolingi. Išnagrinėjus finansinio statuso rodiklius paaiškėjo, kad įmonė yra likvidi. O likvidumo koeficiento augimas nėra labai teigiamas, nes gerėjant likvidumui mažėja pelningumas.

Tačiau įmonės mokumo lygis yra gana aukštas. Taigi įmonei yra palankios sąlygos pritraukti daugiau skolinto kapitalo.

Paskaičiavus finansų valdymo rodiklių vidutinę materialinių atsargų apyvartos trukmę paaiškėjo, kad įmonėje materialinių atsargų apyvartos trukmė yra gana ilga. Taigi įmonė turi per daug dideles užsilikusias materialinių vertybių atsargas, ir jos neatitinka gamybos ir pardavimo poreikių. Išnagrinėję vidutinio kreditorinio įsiskolinimo trukmę, matome, kad įmonė nedelsia atsiskaityti su tiekėjais ir savo skolas apmoka vidutiniškai per 1 mėnesį. Įmonės produktyvumo rodiklis geriausiai apibudinantis įmonės pasiekimus parodė, kad dėl bendrojo pelno sumažėjimo mažėjo ir įmonės darbuotojų produktyvumas.

Išvados

1. Pagal bendrojo pelningumo rodiklius vertiname bendrą įmonės veiklos efektyvumą, nes rinkos ekonomikoje svarbiausias įmonės tikslas yra gauti pelną.

2. Sumažinant veiklos sąnaudas padidėtų galutinis grynasis pelnas.

3. Pasirenkant finansinius koeficientus, visų pirma, reikia nusistatyti įmonės bei analizės tikslus.

4. Finansiniams koeficientams yra būdingi tam tikri trūkumai, kurie reikalauja apdairumo.

Literatūra

1. Bartkienė A. Rinkos kainų politika ir kainodara. Vilnius, 1993. 214 p.

2. Gaidienė Z. Finansų valdymas. K.: Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, 1995.

3. Pranulis V. Pajuodis A. Urbonavičius S. Viršilaitė R. ,

Marketingas, 2000. Vilnius. 466 p.

4. Urbonavičius S.,1997, Marketingas: apie sudėtingus dalykus paprastai. Vilnius. 155 p.

5. Kvedaraitė V., , 1996, Firmos finansinė analizė. Vilnius:

Lietuvos informacijos institutas. 61 p.

6. Kvedaraitė V.,1995, Firmų finansinių rodiklių palyginamoji analizė. Vilnius: Lietuvos informacijos institutas. 36 p.

7. Mackevičius J., Poškaitė D.,1998. Finansinė analizė. Vilnius:

Katalikų pasaulis. 631 p.

[pic]

Įvadas

1. Uab „skraistė” veiklos aprašymas

2. Uab „skraistė” atskaitomybės formos

2.1 Balansas

2.2 Pelno (nuostolio) ataskaita

3. Uab „skraistė“ finansinės veiklos įvertinimo rodikliai

3.1 Pelningumo rodiklių analizė

3.2 Finansinio statuso rodiklių analizė

3.3 Finansų valdymo rodiklių analizė

3.4 Išteklių valdymo rodiklių analizė

4. Rodiklių palyginamoji analizė

Išvados

Literatūra

Panašūs darbai

Įmonės marketingo strategijos planavimas

Verslo ekonomikos konspektas

Verslo ekonomikos konspektas

finansu paskaitos konspektai

ANALITINIO DARBO ORGANIZAVIMAS

Mokesčių įtaka įmonei