Lietuvos centrinio banko ir komercinių bankų veikla Lietuvoje

TURINYS

1. CENRINIS BANKAS 3
1.1. Centrinių bankų atsiradimas pasaulyje 3
1.2. Lietuvos centrinio banko atsiradimas ir raida 3
1.3. Lietuvos centrinio banko uždaviniai ir funkcijos 5
1.4. Lietuvos centrinio banko struktūra ir valdymas 6
2. KOMERCINIAI BANKAI 8
2.1. Komercinių bankų atsiradimas ir raida XXa. pasaulyje ir Lietuvoje 8
2.2. Komercinių bankų funkcijos ir veiklos principai 9
2.3. Komercinių bankų valdymas 10
2.4. Centrinio banko ryšys su komerciniais bankais 10
3. LIETUVOS CENTRINIO BANKO RODIKLIAI 12
3.1. Pinigų apžvalga (2003m. 07 mėn.) 12
3.2. Banknotų ir monetų struktūra apyvartoje 2002m. 12mėn. 31d. 12
3.3. Kredito įstaigų priežiūra 12
4. KOMERCINIŲ BANKŲ VEIKLOS REZULTATAI 2003m. II ketv. 16
4.1. Bankų plėtra 16
4.2. Veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymas 16
4.3. Paskolos 16
4.4. Indėliai 17
4.5. Kapitalas 17
4.6. Pelningumas 18
LITERATŪRA 191. CENRINIS BANKAS
1.1. Centrinių bankų atsiradimas pasaulyje
Centrinis bankas – vyriausybės įsteigtas bankas, aptarnaujantis komercinius bankus. Jo fuunkcija kontroliuoti pinigų pasiūlą, o per ją palūkanų normą .
Vadinamieji centriniai bankai nėra bankai užsiimantis komercine veikla ta prasme, kaip komerciniai bankai. Tai yra vyriausybinės įstaigos, nesirūpinančios savo pelno maksimizavimu; jų tikslas – rūpintis visa ekonomika, pavyzdžiui užkirsti kelią komercinių bankų bankrotams, stabdyti nedarbo didėjimą ir panašiai. Centriniai bankai veikia ir kaip vyriausybių patarėjai, ypač tarptautinių finansų klausimais. Kad tą sugebėtų atlikti, centriniai bankai turi daug darbuotojų, dirbančių tiriamąjį darbą . Šie bankai, nors formaliai būtų ir privačių akcininkų nuosavybė, atlieka vyriausybės fuunkcijas, taigi yra vyriausybės dalis .
Centriniai bankai išsirutuliojo dviem būdais. Vienas iš tų būdų – lėtas evoliucijos procesas. Pirmutinis tokio banko pavyzdys būtų Anglijos bankas. Jis pradėjo veiklą kaip komercinis bankas, bet per ilgą laiką labai sustiprėjo, prisiėmė atsakomybę ir pamažu ta

apo centriniu banku. Sunku pasakyti, kada jis šiame evoliucijos procese nustojo buvęs komerciniu ir tapo centriniu banku. Kitaip negu Anglijos bankas, daugelis centrinių bankų ne išsirutuliojo evoliucijos būdu, bet, kaip Federalinė rezervų sistema, gavo centrinio banko funkcijas nuo pat pradžių. Tokie centriniai bankai iš tikrųjų nuo pat pradžių yra valdomi vyriausybės, nors gali, kaip ir Federalinė rezervų sistema, turėti ir privačių akcininkų. Kai bankas veikia kaip centrinis bankas, t.y., savo veiksmus nustato labiau remdamasis visuomenės, o ne akcininkų interesais, jis veikia kaip visuomeninė institucija net ir tada, kai akcininkai formaliai renka visus jo aukštuosius pareigūnus .1.2. Lietuvos centrinio banko atsiradimas ir raida
Lietuvos bankas yra Lietuvos Respublikos centrinis bankas, kurio pagrindinis tikslas – siekti kainų stabilumo. Siekdamas šio tikslo Lietuvos bankas yra nepriklausomas nuuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei kitų valstybės įstaigų .
Lietuvos centrinės bankininkystės ištakos siejamos su 1768 m., kai Seimas nutarė steigti valstybinį emisijos banką (,,Bank Polski I Litewski”), turintį teisę leisti notas. Sumanymas pradėtas įgyvendinti 1792 m. Banko kontoras ketinta įsteigti Vilniuje, Gardine ir Minske. Tačiau pralaimėjus T. Kosciuškos sukilimui prieš carinę Rusiją ir Lietuvą bei Lenkiją trečiąkart padalijus (1795 m.) Lietuva neteko valstybingumo ir galimybės kurti savą pinigų sistemą .
Centrinis bankas – Lietuvos bankas pradėjo veikti 1922 m. spalio 2d., kai buvo įvesta nacionalinė valiuta. 19
922 m. rugpjūčio 11d. buvo patvirtintas Lietuvos banko įstatymas, o rugsėjo 10 d., Lietuvos bankui oficialiai dar nepradėjus veikti, jau buvo išleisti vadinamieji laikinieji banknotai – litai .
Lietuvos banko pagrindinės funkcijos buvo reguliuoti pinigų apyvartą Lietuvoje, lengvinti pinigų išmokėjimus šalyje ir užsienyje, įtvirtinti pastovią bei patikimą pinigų sistemą ir skatinti žemės ūkio, pramonės ir prekybos plėtrą.
Lietuvos banko organizacijos forma buvo akcinė bendrovė su vardinėmis akcijomis ir preferencinėmis teisėmis akcininkų naudai. Lietuvos bankas buvo privatus akcinis bankas, bet valstybė turėjo nupirkusi daugumą akcijų, todėl akcininkų susirinkimuose faktiškai viską nulemdavo finansų ministras.
Pagal 1940 m. liepos 23 d. Liaudies Seimo deklaraciją “Dėl bankų ir stambiosios pramonės nacionalizavimo “visa pramonė ir visi bankai buvo nacionalizuoti, o Lietuvos bankas buvo pertvarkytas į SSRS valstybinio banko Lietuvos respublikinę kontorą su skyriais apskrityse .
1990 m. kovo 13 d. galima laikyti atkurto Lietuvos centrinio banko veiklos pradžia, nes šią dieną buvo priimtas nutarimas paskirti pirmąjį LB valdybos pirmininko pavaduotoją.
Lietuvos Respublikos AT(Aukščiausioji taryba) 1990 m. rugsėjo 4 d. nutarimu “Dėl Lietuvos banko statuto ir pagrindinio kapitalo” patvirtino Lietuvos banko statutą ir pagrindinį kapitalą. Vėliau buvo patvirtinta LB valdyba. Dėl objektyvių priežasčių iš pradžių jis galėjo atlikti tik vieną centrinio banko funkciją – kontroliuoti ir reguliuoti kitus bankus. Tik 1991 m. LB galutinai susiformavo ir įgavo dabartinę struktūrą, pradėjo normaliai funkcionuoti ir vy
ykdyti centrinio banko ir kai kurias komercines funkcijas. Sis Lietuvos banko ir bankų sistemos kūrimo etapas buvo baigtas 1992 m. viduryje.
1992 m. spalio l d., įvedus Lietuvos Respublikoje savus laikinuosius pinigus – talonus ir pradėjus įgyvendinti savarankišką pinigų politiką, LB veikla ir funkcijos ėmė atitikti klasikinį centrinio banko modelį, 1992 m. Lietuvos banko veikla jau buvo susijusi su daugiau kaip 30-ties salių centriniais ir komerciniais bankais .
1990 m. kovą įsteigtas Lietuvos bankas pratęsė jau tarpukaryje veikusio centrinio šalies banko tradicijas. 1990 – 1992 m. Lietuvai vis dar priklausant rublio zonai, Lietuvos bankas negalėjo imtis aktyvios pinigų politikos, todėl pagrindinės pastangos buvo skirtos pasirengti įvesti savus pinigus. 1992 m. buvo įvesti laikinieji pinigai talonai ir Lietuvos bankas jau galėjo savarankiškai atlikti centrinio banko funkcijas. 1993 m. buvo įvestas litas, nuslopinta triženklė infliacija, stabilizuotas lito kursas .1.3. Lietuvos centrinio banko uždaviniai ir funkcijos
Lietuvos banko pagrindiniai uždaviniai yra:

– parengti ir įgyvendinti šalies ekonominę strategiją pinigų apyvartos,
kredito, atsiskaitymų ir valiutinių santykių srityje; reguliuoti pinigų ir kredi
to apyvartą;

– vykdyti pinigų ir emisijos politiką;
– nustatyti ir reguliuoti šalies pinigų vieneto kursą .
Lietuvos bankas, įgyvendindamas pagrindinį tikslą atlieka šias funkcijas:
– vykdo Lietuvos Respublikos pinigų emisiją;
– formuoja ir vykdo pinigų politiką;
– nustato lito kurso reguliavimo sistemą ir skelbia oficialų lito kursą;
– valdo, naudoja Lietuvos banko užsienio atsargas ir jomis disponuoja;
– atlieka valstybės iždo agento fu
unkcijas;
– išduoda bei atšaukia licencijas Lietuvos Respublikos kredito įstaigoms ir leidimus užsienio valstybių kredito įstaigų skyrių bei atstovybių steigimui, prižiūri jų veiklą ir nustato jų finansinės apskaitos principus ir atskaitomybės tvarką;
– kuria ir valdo tarpbankinę lėšų pervedimo sistemą ir nustato reikalavimus tarpbankinės lėšų pervedimo sistemos dalyviams;
– renka pinigų ir bankų, mokėjimo balanso, Lietuvos finansinės ir su ja susijusios statistikos duomenis, diegia šios statistikos surinkimo, atskaitomybės, jos skelbimo standartus, sudaro Lietuvos Respublikos mokėjimų balansą .
Centrinis bankas yra svarbiausias pinigų rinkos dalyvis, kadangi jis reguliuoja krašto pinigų pasiūlą. Centrinis bankas, skirtingai nei komerciniai bankai, neturi likvidumo problemų, kadangi jis gali kurti pinigus; tai ir yra centrinio banko monetarinė galia.
Centrinis bankas pinigų politiką vykdo reguliuodamas pinigų kiekį apyvartoje, kontroliuodamas privalomas atsargas. Tai daro poveikį šalies bankų sistemos likvidumui ir netiesiogiai -visų ūkio subjektų likvidumui, kadangi veikia bendras verslo sąlygas.
Centrinis bankas taip pat veikia pinigų rinkas per savo kaip paskutinio skolintojo funkciją – suteikdamas komerciniams bankams galimybę iš jo gauti trumpalaikes tikslines paskolas likvidumui palaikyti ir privalomoms atsargoms padengti.
Lietuvos bankas ir jo pinigų politika vaidina pagrindinį vaidmenį Lietuvos pinigų rinkoje. Lietuvos bankas naudoja šias pinigų rinkos priemones: atpirkimo sandorių aukcionus, terminuotų indėlių aukcionus, specialiąsias likvidumo paskolas, vienos nakties paskolas už vyriausybės vertybinių popierių užstatą.1.4. Lietuvos centrinio banko struktūra ir valdymas
Lietuvos bankui vadovauja banko valdyba, kurią sudaro pirmininkas, trys jo pavaduotojai ir septyni nariai. Lietuvos banko darbą organizuoja valdybos pirmininkas. Lietuvos banko valdybos pirmininką penkeriems metams skiria Seimas Prezidento teikimu. Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojus ir valdybos narius devyneriems metams skiria Prezidentas Lietuvos banko valdybos pirmininko teikimu. Lietuvos banko valdyba, išskyrus pirmininką ir vieną pirmininko pavaduotoją, atnaujinama trečdaliu kas treji metai.
Einamuosius Lietuvos banko reikalus tvarko dešimt departamentų: Pinigų politikos, Rinkos operacijų, Kredito įstaigų priežiūros, Tarptautinių ryšių, Mokėjimo sistemų, Kasos, Apskaitos, Informacinių technologijų, Ūkio, Vindikacijos.; penki savarankiški skyriai (Vidaus audito, Juridinis, Organizacijos ir personalo, Bendrasis, Ryšių su visuomene) ir Lietuvos banko įstaigos Kaune ir Klaipėdoje .

Schema Nr. 1. Lietuvos banko struktūra
Šaltinis: http://www.lb.lt/lt/apie/schema.html

1.5. Lietuvos centrinio banko atskaitomybė

Lietuvos bankas savo veikloje vadovaujasi atskaitomybės prieš visuomenę ir skaidrumo principais. Platesnis įvairios informacijos apie savo veiklą, o taip pat ir kitų finansinių bei ekonominių duomenų atskleidimas padeda užtikrinti ne tik Lietuvos banko veiklos, bet ir bendrą šalies skaidrumą. Tai savo ruožtu lemia nuolat augančio šalies ekonominio ir finansinių sektorių funkcionavimo patikimumą. Laikydamasis skaidrumo praktikos, kiekvienais metais Lietuvos bankas skelbia metinę finansinę ataskaitą kartu su auditoriaus išvada. Taip pat viešai skelbia ir leidžia atskiru leidiniu metinę ataskaitą, kurioje pateikia informaciją apie pagrindinius pinigų politikos uždavinius ir jų vykdymą, pinigų politikos operacijas, veiklą vykdant kredito įstaigų priežiūrą ir kitas įstatymų numatytas funkcijas bei apie šalies makroekonominę padėtį – pokyčių šalies ekonomikoje ir finansų rinkose analizę, taip pat apie banko finansinę būklę ir veiklos rezultatus.

Lietuvos bankas leidžia mėnesinius ir ketvirtinius biuletenius, kuriuose pateikiama informacija ne tik apie savo veiklą, bet ir platus spektras finansinės bei makroekonominės informacijos. Taip pat informacija skelbiama Lietuvos banko interneto tinklapyje. Laikydamasis principo, kad tokia informacija turi būti skelbiama periodiškai ir iš anksto žinomu laiku, Lietuvos bankas yra prisijungęs prie tarptautinių Duomenų platinimo specialiųjų standartų ir užtikrina jų taikymą Lietuvoje.

Taip pat Lietuvos bankas du kartus per metus informuoja Lietuvos Respublikos Seimą apie pagrindinio tikslo įgyvendinimą .2. KOMERCINIAI BANKAI
2.1. Komercinių bankų atsiradimas ir raida XXa. pasaulyje ir Lietuvoje
Bankas – finansų įstaiga, sukaupianti svetimas lėšas ir teikianti paskolas . Bankininkystė yra sena veiklos rūšis. Paskolas teikiantys bei užsienio valiutas keičiantys bankai egzistavo jau senovės Babilonijoje ir antikinėse civilizacijose, ypač Romoje. Bet šiuolaikinė bankininkystė prasidėjo renesanso laikų Italijoje, kur bankininkai, be užsienio valiutos pirkimo ir pardavimo, dar priimdavo indėlius iki pareikalavimo ir terminuotosius indėlius .
Bankai Lietuvoje atsirado panaikinus baudžiavą (1861), kai stambūs žemvaldžiai ir valstiečiai siekė atsikratyti lupikautojų paslaugų ir ieškojo pigesnių kredito šaltinių. Šių poreikių neįstengė patenkinti dar silpna kredito įstaigų sistema – Rusijos didžiųjų akcinių ir valstybinių bankų skyriai, smulkaus kredito draugijos. Vilniaus akcinis žemės bankas (1872) ir kiti šios rūšies bankai teikdavo ilgalaikes paskolas tik įkeitus nuolatinį pelną duodančius dvarus. Be akcinių žemės ūkio bankų hipotekinį kreditą teikdavo valstybiniai (bajorų ir valstiečių) žemės bankai, 1908 metais buvo įkurta Vilniaus miesto kredito draugija, o 1900 metais – Suvalkų žemės kredito draugija. Trumpalaikį kreditą teikė Vilniaus privatinis komercinis bankas (1873), savitarpio kredito draugijos, bankininkų namai (bankų kontoros), taip pat kooperatinės skolinamosios taupomosios ir kredito bendrovės.
Per Pirmąjį pasaulinį karą vokiečiai įsteigė Rylų skolinamąją kasa (Darlehenskasse OST), kuri iki 1922 metų rudens buvo centrinė pinigų emisijos bei kredito įmonė .
Tarpukariu pradėjo steigtis kredito įstaigos: 1918 metų gruodžio mėnesį pradėjo veikti Lietuvos prekybos ir pramonės bankas, 1919m. – Ūkio bankas, 1920m. – Lietuvos komercinis bankas, 1921m. – Kredito bankas, Tarptautinis bankas ir Centrinis Lietuvos žydų kooperacijai remti bankus .
1922 metais, įvedant savąją valiutą, atskiru įstatymu buvo įsteigtas akcinis emisijos bankas – Lietuvos bankas.
1924 metais žemės ūkiui kredituoti buvo įsteigtas Žemės bankas.
1940 metais nacionalizavus bankus, Lietuvos bankas buvo pertvarkytas į TSRS valstybinio banko Lietuvos respublikine kontorą. Kiti bankai buvo reorganizuoti į TSRS pramonės, prekybos, žemės ūkio bankų respublikines kontoras ir Lietuvos respublikinį komunalinį banką, 1959 metais pertvarkius TSRS bankų sistemą, jie buvo pavadinti TSRS valstybinio banko ir TSRS statybos banko respublikinėmis kontoromis su skyriais rajonų centruose ir didžiuosiuose miestuose. Į Valstybinio banko sistemą įėjo ir taupomosios kasos, kurios vykdė tik pinigų rinkimo ir saugojimo funkcijas.
Būdingas tų laikų bankų bruožas buvo jų pajungimas bendram ekonominės ir socialinės plėtros planui, atsižvelgiant į “visaliaudinį ekonominį tikslingumą”, o ne į kiekvienos atskiros priemonės efektyvumą .
1940 – 1950m. Vakarų Europos ir JAV bankų veiklai buvo būdinga tai, kad bankai buvo perpildyti pigių finansinių išteklių. Taip atsitiko todėl, kad juose vyravo pigios einamosios ir taupomosios sąskaitos. Pagrindinis veiklos klausimas – kaip efektyviai naudoti turimus išteklius, o tai reiškia – kaip geriau valdyti banko aktyvus.
1960 – 1970m. situacija pasikeitė. Didelio ekonominio pakilimo sąlygomis reikėjo vis daugiau ir daugiau kreditinių išteklių, be to, stambių firmų finansų valdymo specialistai pradėjo žymiai efektyviau valdyti kompanijų finansus ir investicijas, todėl pagrindinė bankų problema buvo tai, kaip gauti paildomų finansinių išteklių. Prioritetiniu bankininkystės tikslu tapo pasyvų valdymas, kurį skatino vis nemažėjantis kreditų poreikis.
Aštuntojo dešimtmečio viduryje išryškėjo neigiamos ekonomikos ciklo tendencijos – infliacijos šuoliai, dideli ir neprognozuojami palūkanų svyravimai, gamybos nuosmukis, įvairios krizės. Tai privertė bankus sutelkti dėmesį į abiejų balanso dalių valdymo. Taip atsirado terminas – aktyvų ir pasyvų valdymas, kuris sujungia abiejų balanso dalių valdymą kaip vieningą procesą pagal tą pačią technologiją .
Daugybė liūdnų pavyzdžių JAV, Vakarų Europoje, Centrinėje ir Rytų Europoje, beje, ir Liet.uvoje, aiškiai parodo, kad kokybiškas aktyvų ir pasyvų valdymas – tai besąlyginis šiuolaikinės efektyvios komercinės bankininkystės pagrindas .2.2. Komercinių bankų funkcijos ir veiklos principai
Bankas – tai finansų institucija, turinti specialią valstybės licenziją, kuri leidžia priimti pinigus ir suteikti paskolas.
Šiandien bankai atlieka šias funkcijas:
• Telkia laikinai laisvas lėšas ir santaupas.
• Iš sukauptų lėšų teikia kreditus ir dažnai tampa pramonės įmonių akcininkais.
• Vykdant ūkinius susitarimus, tarpininkauja piniginiuose atsiskaitymuose ir mokėjimuose.
• Leidžia į apyvartą pinigus, vertybinius popierius ir atlieka su jais susijusias operacijas.
• Konsultuoja klientus, teikia jiems reikiamą ekonominę ir finansinę informaciją .
Yra tam tikri bendri bankų veiklos principai, kuriais bankai stengiasi vadovautis atsižvelgdami į išorės bei vidaus aplinką.
Pagrindinis rinkos ekonominės sistemos veiklos principas yra ekonomiškumas. Bankuose jis reiškiasi siekimu maksimizuoti pelną, kapitalo rentabilumą.
Ekonomiškumo principas yra derinamas su saugumo principu, kuris traktuojamas tiek siaurąja prasme (saugus pinigų transportavimas, vertybių ir bendra banko apsauga, negalimumas suklastoti dokumentus ir pan.), tiek plačiąja prasme, priimant principinius banko kūrimo ir veiklos sprendimus. Banko saugumas apima klientų indėlių (lėšų) ir akcininkų kapitalo išsaugojimą, laikantis bankui nustatytų saugumo normatyvų .2.3. Komercinių bankų valdymas
Aukščiausias Lietuvos komercinio banko valdymo organas yra visuotinis banko akcininkų susirinkimas, kuriame turi teisę dalyvauti visi banko akcininkai neatsižvelgiant į jų turimų akcijų klasę, rūšį ir skaičių. Tik visuotinis akcinikų susirinkimas renka ir atleidžia banko tarybą, kuri skiria banko valdybos narius ir jos pirmininką bei jo pavaduotojus, taip pat atleidžia juos iš pareigų. Banko valdyba vadovauja bankui, tvarko jo reikalus, atstovauja jam ir atsako už banko operacijų vykdymą .2.4. Centrinio banko ryšys su komerciniais bankais
Makroekonomikos požiūriu bankai atlieka finansinio tarpininko funkciją. Jie dalyvauja(plačiausia to žodžio prasme) pinigų perskirstymo procese ir užima ypatingą ir labai svarbią vietą šalies, o vis spartėjant ekonomikos globalizavimo procesui – ir pasaulio ekonominiame gyvenime. Komerciniai bankai yra akcinio kapitalo pagrindu veikiančios įmonės, ribotos turtinės atsakomybės juridiniai asmenys.
Dažnai kyla klausimas – kodėl bankų veikla yra išskirtinai reglamentuojama. Ar tai nepažeidžia laisvosios rinkos principų?
Visuotinai priimta nuomonė, kad komercinių bankų priežiūrą atliekantis centrinis šalies bankas atlieka ne tik ekonominę šalies valdymo funkciją, bet ir saugo privataus sektoriaus, fizinių asmenų, kitų ūkio subjektų finansinius išteklius. Komerciniai bankai naudoja skolintas lėšas, jie dirba veikiant įvairiausiems rizikos faktoriams, dažnai ne tik šalies viduje; be to, tai, ko gero, jautriausias valstybės ekonomikos „nervas“, todėl vienas iš pagrindinių centrinio banko uždavinių – užtikrinti patikimą pinigų rinkos, kredito ir atsiskaitymų sistemos funkcionavimą .3. LIETUVOS CENTRINIO BANKO RODIKLIAI
3.1. Pinigų apžvalga (2003m. 07 mėn.)
2003 m. liepos mėn. pabaigoje pinigų kiekis P2 buvo 16,0 mlrd. litų. Per mėnesį jis padidėjo 386,9 mln. litų, arba 2,5 %, o per metus padidėjo 2,4 mlrd. litų, arba 18,0 %.
Pinigai apyvartoje liepos mėnesį padidėjo 45,1 mln. litų, indėliai iki pareikalavimo litais padidėjo 248,7 mln. litų, iš jų vietinių valdymo organų, nefinansinių valstybinių įmonių, nefinansinių privačių įmonių ir fizinių asmenų padidėjo atitinkamai 55,8, 28,2, 112,9 ir 51,5 mln. litų.
Terminuotieji ir taupomieji indėliai litais padidėjo 24,8 mln. litų, iš jų fizinių asmenų indėliai padidėjo 46,0 mln. litų, o nebankinių finansinių institucijų sumažėjo 13,4 mln. litų. Indėliai užsienio valiutomis padidėjo 68,3 mln. litų, iš jų nefinansinių valstybinių įmonių ir fizinių asmenų padidėjo atitinkamai 25,6 ir 43,0 mln. litų.
Grynasis užsienio turtas liepos mėn. sumažėjo 567,5 mln. litų, iš jo užsienio turtas sumažėjo 50,9 mln. litų, o įsipareigojimai užsieniui padidėjo 516,6 mln. litų.
Vidaus kreditas padidėjo 892,8 mln. litų, iš jo grynosios pretenzijos centrinei vyriausybei ir privalomiesiems socialinio ir sveikatos draudimo fondams bei pretenzijos privačiam sektoriui padidėjo atitinkamai 98,2 ir 779,5 mln. litų.
Pretenzijų privačiam sektoriui ir įsipareigojimų užsieniui didėjimą lėmė tai, kad komerciniai bankai perfinansavo užsienio kompanijų suteiktas paskolas akcinei bendrovei „Mažeikių nafta”.3.2. Banknotų ir monetų struktūra apyvartoje 2002m. 12mėn. 31d.
2002 m. gruodžio 31 d. apyvartoje buvo 54,5 mln. banknotų ir 450,0 mln. monetų. Per metus banknotų kiekis apyvartoje padidėjo 5,6 mln., jų suma – 949,3 mln. litų. Monetų kiekis apyvartoje padidėjo 38,9 mln., jų suma – 6,0 mln. litų.
2002 m. pabaigoje 100 litų banknotai sudarė 47,2 procento visos banknotų apyvartoje sumos. Per metus 100 litų ir 500 litų banknotų dalis atitinkamai padidėjo 3,4 punkto ir 4 punktais, 200 litų banknotų dalis sumažėjo 1,4 punkto.
2002 m. pabaigoje 1, 2 ir 5 litų monetos, kuriomis baigiami pakeisti tų pačių nominalų banknotai, sudarė 67,7 procento visos monetų apyvartoje sumos. Per metus minėtų monetų dalis beveik nepakito (1 ir 2 litų monetų dalis padidėjo 1,5 punkto, 5 litų sumažėjo 1,2 punkto).3.3. Kredito įstaigų priežiūra
2003 m. antrąjį ketvirtį Lietuvos bankas, atsižvelgdamas į Bazelio bankų priežiūros komiteto rekomendacijas ir ES direktyvų nuostatas, vykdė bankų ir kredito unijų priežiūrą, siekdamas užtikrinti stabilią ir patikimą jų veiklą bei nustatytų veiklos riziką ribojančių normatyvų reikalavimų laikymąsi.
Lietuvos banko veikla kredito įstaigų priežiūros srityje pastaruoju metu buvo glaudžiai susijusi su banko rizikų valdymo stiprinimo procesu. Vienas iš pagrindinių darbų, tai pasirengimas būsimo Bazelio komiteto Naujosios kapitalo sutarties (Basel II) įgyvendinimui šalyje. 2003 m. pradžioje Lietuvos bankas parengė Naujosios kapitalo sutarties santrauką ir supažindino su ja Lietuvos komercinius bankus bei bankų asociaciją, kurie buvo paprašyti įvertinti šios sutarties įgyvendinimo galimybes ir pateikti nuomonę apie tai, kokie Bazelio bankų priežiūros komiteto pasiūlyti rizikos vertinimo metodai nustatant kapitalo pakankamumo rodiklį būtų priimtini bankui, ar informacinės technologijos yra pakankamo lygio, ar pakaks istorinių duomenų, kiek laiko prireiks pasiruošti šio dokumento įgyvendinimui ir kt. 2003 m. balandžio mėn. su komerciniais bankais aptarti pagrindiniai Naujosios kapitalo sutarties principai, pasidalinta patirtimi, kaip strateginiai bankų užsienio partneriai planuoja įgyvendinti šią sutartį bei aptarti tolimesni darbų koordinavimo aspektai.
Siekiant tobulinti kredito rizikos valdymą ir sudaryti galimybes bankams laipsniškai pereiti prie Naujoje kapitalo sutartyje rekomenduojamų taikyti vidinių skolininkų reitingų sistemų, Lietuvos bankas pradėjo įgyvendinti naują centralizuotai tvarkomos Paskolų rizikos duomenų bazės koncepciją. Šioje duomenų bazėje 2004 m. pradžioje, atlikus būtinus informacinių sistemų pertvarkymo darbus, bus pradėti kaupti platesnio, negu iki tol spektro duomenys, apimantys tokias savo ekonomine prigimtimi artimus paskoloms instrumentus, kaip atpirkimo sandoriai, išsimokėtinai parduotas turtas, faktoringo, vekselių operacijos ir kt. Daugiau informacijos bus pateikiama ir apie kiekvieną skolininką, įskaitant tam tikrus jo finansinės veiklos rodiklius. Išsamesnė duomenų bazė atvers papildomas galimybes kiekybinei ir kokybinei kredito rizikos analizei atlikti.
Atsižvelgiant į tai, kad būsto paskolos užima vis svarbesnę vietą bendrame bankų paskolų portfelyje, taipogi pradedama vystyti hipotekinio kreditavimo sistema, Lietuvos banke pradėtas vykdyti bendras Danijos – Lietuvos hipotekos projektas, pagal kurį Danijos specialistai rengia hipotetinio kreditavimo ir nekilnojamojo turto vertinimo bei inspektavimo metodikas .
Šiemet Lietuvos banko valdyba patvirtino svarbų teisės aktą, nustatantį abejotinų aktyvų vertinimo, grupavimo ir specialiųjų atidėjimų sudarymo reikalavimus, kuriuo buvo įtvirtintas naujas, daug lankstesnis ir liberalesnis požiūris į bendrą bankų abejotinų aktyvų vertinimo politiką. Tęsiant darbus šioje srityje, š. m. antrąjį ketvirtį buvo parengtas Specialiųjų atidėjimų abejotiniems aktyvams apskaitos ir įrašymo finansinėse ataskaitose bendrųjų nuostatų projektas, kuris šiuo metu išsiųstas komerciniams bankams pastaboms ir pasiūlymams pateikti.
Lietuvos bankas nuolatos stebi Lietuvos bankuose atsirandančias naujas rizikų rūšis ir stengiasi skirti savalaikį dėmesį jų valdymo reglamentavimui. Viena iš tokių yra operacinė rizika, kuri tiesiogiai susijusi ir su banko veiklos tęstinumu. Lietuvos bankas yra parengęs teisės akto projektą, kuriuo nustatys pagrindines operacinės rizikos valdymo gaires. Vis dėl to, viena iš pagrindinių operacinės rizikos pasireiškimo sričių yra bankų informacinės technologijos. Pastaruoju metu dauguma bankų pradėjo teikti internetinės bankininkystės paslaugas, kurių vartotojų skaičius nenutrūkstamai didėja, be to, kuriami nauji, įvairių klientų poreikiams pritaikyti bankų ir jų grupei priklausančių bendrovių finansinių paslaugų paketai, panaudojant naujausių informacinių technologijų (IT) teikiamas galimybes. Tai ypač ryškiai atsispindi didžiausių šalies bank.ų veikloje, kurie, perimdami savo užsienio partnerių patirtį, skyrė investicijas esminiam informacinių sistemų modernizavimui.
Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos bankas į inspektavimo programą įtraukė naują tikrinimo sritį – informacines technologijas (IT) bei elektroninę bankininkystę. Inspektavimo metu tikrinant šį klausimą įvertinama banko veikla IT ir elektroninei bankininkystei būdingų rizikų valdymo požiūriu: įvertinamas sistemų kūrimo, diegimo, priežiūros bei veiklos tęstinumo organizavimas, analizuojami IT veiklos saugumo rizikos veiksniai ir jų poveikis informacijos bei duomenų konfidencialumui, vientisumui ir prieinamumui, įvertinamos banke taikomos organizacinės, fizinės ir loginės vidaus kontrolės priemonės bei atitinkamos rašytinės tvarkos ir procedūros. Vertinant informacinių sistemų veiklos tęstinumo organizavimą, tikrinama ar sudaromi verslo tęstinumo ir veiklos ypatingais atvejais planai ir ar jie reguliariai testuojami; ar sukurtos reagavimo į ypatingus atvejus procedūros, kurios apimtų ryšių strategiją, užtikrinančią verslo tęstinumą bei reputacijos rizikos kontrolę, ir nustatyti atsakomybę dėl nutrauktų IT ir e-bankininkystės paslaugų, tarp jų ir tų, kurias teikia išorės sistemos .
2003 m. antrąjį ketvirtį Lietuvos banko darbuotojai toliau inspektavo bankus. Šį laikotarpį buvo užbaigtas AB Ūkio banko ir Lenkijos Respublikos AB Kredyt Bank S.A. Vilniaus skyriaus inspektavimas, atliktas Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus dalinis inspektavimas bei AB banko ,,Snoras‘‘ pilnas inspektavimas, baigiamas inspektuoti AB Vilniaus bankas. Pastaruoju metu inspektuojant kredito įstaigas, be pagrindinių veiklos sričių vertinimo, daugiau dėmesio buvo skiriama naujiems banko veiklos aspektams: vidinei kontrolei, operacinei rizikai, banko atliktiems testavimams nepalankiomis sąlygomis, pinigų plovimo prevencijai ir kt.
Šį laikotarpį pagal pilną programą atlikti 7 kredito unijų veiklos inspektavimai. Pilno inspektavimo metu patikrinta ar kredito unijos savo veikloje laikosi Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių jų veiklą, įvertinta kredito unijų valdymo organų veikla bei finansinė būklė (aktyvų kokybė, kapitalas, pelningumas, likvidumas).
Š. m. antrąjį ketvirtį buvo tęsiamas bendradarbiavimas su ES institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis – Lietuvos bankas dalyvavo vertinant, kaip vykdomos Pasaulio Banko ir TVF atliktos Lietuvos finansinio sektoriaus vertinimo programos (FSAP) rekomendacijos bei įgyvendinami Europos Komisijos Lietuvos bankinio sektoriaus peer review peržiūros metu gauti pasiūlymai.
ES peer review misijos ekspertai, o vėliau ir Tarptautinio valiutos fondo atstovai, įvertinę pastarojo meto pokyčius bankiniame sektoriuje ir Lietuvos banko veiklą priežiūros srityje, savo preliminariame vertinime pažymėjo, kad padaryta pastebima pažanga įgyvendinant veiksmų planą, parengtą pagal anksčiau pateiktas Komisijos ir Finansų sektoriaus vertinimo programos rekomendacijas ir toliau įgyvendinant Bazelio bankų priežiūros komiteto Pagrindinius efektyvios bankų priežiūros principus. Ekspertai teigiamai vertina ir tai, kad dabartiniu metu toliau tobulinama įstatyminė bazė, sudaranti prielaidas stiprinti priežiūros įgaliojimus .4. KOMERCINIŲ BANKŲ VEIKLOS REZULTATAI 2003m. II ketv.
4.1. Bankų plėtra
Veikiančių šalies komercinių bankų aktyvai, bankų pateiktų 2003 m. liepos 1 d. finansinių ataskaitų duomenimis, sudarė 18 mlrd. Lt ir per antrąjį šių metų ketvirtį išaugo 998 mln. Lt arba 5,9 %.
Klientams suteiktos paskolos, kurių suma siekė 8,8 mlrd. Lt ir, lyginant su šių metų balandžio 1 d., (t.y. pirmuoju ketvirčiu) išaugo 548,7 mln. Lt arba 6,7 %. Šalies bankuose laikomų indėlių suma 2003 m. liepos 1 d. sudarė 12 mlrd. Lt ir per ketvirtį išaugo 504 mln. Lt arba 4,4 %, iš jų gyventojų indėliai sudarė 7,1 mlrd. Lt ir per ketvirtį padidėjo 289 mln. Lt arba 4,3 %. Per pirmąjį šių metų pusmetį trijų didžiausių bankų (AB Vilniaus banko, AB banko ,,Hansabankas‘‘ ir AB banko ,,NORD/LB Lietuva‘‘) valdoma turto rinkos dalis sumažėjo 1,2 procentinio punkto, nuo 74,0 % iki 72,8 %, o jų dalį rinkoje užėmė mažesnieji bankai. Konkurencinė aplinka bei skirtingi bankų augimo tempai turi įtakos palaipsniui besikeičiančiai bankų valdomo turto rinkos struktūrai, kurioje išlieka bankų koncentracijos mažėjimo tendencijos.4.2. Veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymas
2003 m. liepos 1 d. bankų pateiktų ataskaitų duomenimis, bankų sistemos kapitalo pakankamumo rodiklis sudarė 14,31 % ir viršijo Lietuvos banko nustatytą minimalų 10 % kapitalo reikalavimą; likvidumo normatyvas atitinkamai sudarė 42,19 % ir taip pat viršijo Lietuvos banko nustatytą 30 % minimumą.
2003 m. antrąjį ketvirtį visi šalies komerciniai bankai ir užsienio bankų skyriai veikiantys Lietuvoje vykdė visus Lietuvos banko nustatytus riziką ribojančius normatyvus .4.3. Paskolos
Per metus klientams suteiktų paskolų dalis grynąja verte bankų turte padidėjo nuo 43 % iki 48 %. 2003 m. antrąjį ketvirtį toliau didėjo ilgalaikių paskolų lyginamasis svoris bankų paskolų portfelyje, kuris šių metų liepos 1 d. pasiekė aukščiausią lygmenį per paskutinius keletą metų – 76,5 %.
Didelę dalį bankų per ketvirtį suteiktų ilgalaikių paskolų sudarė gyventojams suteiktos būsto kreditavimo paskolos, kurių apimtis, 2003 m. liepos 1 d. duomenimis, pasiekė 1,3 mlrd. Lt (per ketvirtį padidėjo 183 mln. Lt arba 16,5 %.). Bankams taikant palankias šių paskolų teikimo sąlygas bei išliekant didelei tokių paskolų paklausai, tikėtinas ir tolesnis spartus šios rūšies paskolų augimas. Pastaraisiais metais dominuojanti litais suteiktų būsto paskolų dalis kredito rizikos prasme yra teigiamas ženklas, kadangi tokiu būdu klientai prisiima mažiau galimo nepalankaus valiutų kursų pasikeitimo rizikos.
2003 m. antrąjį ketvirtį toliau gerėjo bankų paskolų portfelio kokybės rodikliai. Tam reikšmingos įtakos turėjo ne tik gana spartus paskolų portfelio atsinaujinimas (naujai suteiktų paskolų galimai rizikai pasireikšti dar nebuvo pakankamai laiko ir kurios paprastai yra standartinės grupės) bei atsigaunanti šalies ekonomika, bet ir pagerėjusi kai kurių skolininkų finansinė būklė bei nuostolingų paskolų nurašymas ir perkėlimas į nesisteminę apskaitą.4.4. Indėliai
Šalies bankuose laikomų indėlių suma, kaip jau minėta, per ketvirtį išaugo 504 mln. Lt arba 4,4 %. Labiausiai išaugo privačių įmonių (159 mln. Lt arba 4,4 %.) ir gyventojų (289 mln. Lt arba 4,3 %.) indėliai. Bankuose laikomų gyventojų indėlių augimą, be jau minėto JAV dolerio kurso kritimo poveikio, ribojo didėjantis alternatyvių taupymo instrumentų (Vyriausybės vertybinių popierių, pensinio ir gyvybės draudimo produktų) populiarumas bei mažėjančios palūkanų normos, mažinančios paskatas taupyti ir skatinančios vartojimo augimą.
Pažymėtina, kad bendros indėlių apimties padidėjimą nulėmė padidėję indėliai nacionaline valiuta (539 mln. Lt arba 7 %.), tuo tarpu indėliai užsienio valiutomis per ketvirtį sumažėjo 36 mln. Lt arba 0,9 %. Augantį pasitikėjimą nacionaline valiuta liudija ir tai, kad indėlių struktūroje indėlių litais dalis nuosekliai didėja antrus metus iš eilės ir 2003 m. liepos 1 d. pasiekė 68,3 %., t.y. aukščiausią lygmenį per paskutiniuosius 7 metus .4.5. Kapitalas
Akcininkų nuosavybė per 2003 m. antrąjį ketvirtį išaugo 65,8 mln. Lt. ir š.m. liepos 1 d. sudarė 1,9 mlrd. Lt. Šis augimas siejamas su pelninga bankų veikla bei stiprėjančia bankų kapitalo baze.
Bankų sistemos įregistruotas akcinis kapitalas š.m. liepos 1 d. sudarė 1,1 mlrd. Lt. Per minėtą laikotarpį AB Šiaulių bankas padidino akcinį kapitalą 5,3 mln. Lt. Be to, dar trys bankai priėmė sprendimus padidinti akcinį kapitalą. AB Ūkio bankas ir AB bankas ,,Snoras‘‘ akcinį kapitalą ketina padidinti atitinkamai 16 mln. Lt ir 25 mln. Lt., o AB Sampo bankas š.m. liepos mėn. jau padidino 16 mln. Lt akcinį kapitalą. Be to, šių metų pradžioje AB Sampo bankas iš patronuojančios institucijos gavo 20 mln. Lt subordinuotą paskolą, kuri sustiprino banko kapitalo bazę.
Užsienio investuotojų valdoma Lietuvos bankų kapitalo dalis nusistovėjo vienodame lygmenyje ir jau keletą laikotarpių iš eilės nebekinta. Užsienio investuotojams tenka 88 %. bankų akcinio kapitalo. Tai visų pirma sietina su užbaigtu bankų privatizavimo procesu .4.6. Pelningumas
Bankų pateiktų 2003 m. liepos 1 d. finansinių ataskaitų duomenimis, dešimt bankų ir du užsienio bankų skyriai dirbo pelningai ir gavo 127,1 mln. Lt pelno, o du užsienio bankų skyriai (AB Kredyt Bank S.A. Vilniaus skyrius ir Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius) per pirmąjį šių metų pusmetį patyrė 2,1 mln. Lt nuostolio. Bendras šalies bankų sistemos 2003 m. pirmojo pusmečio neaudituotas rezultatas – 125 mln. Lt pelnas. Palyginimui, per 2002 m. pirmąjį pusmetį Lietuvos bankų sistema buvo gavusi 83,7 mln. Lt pelną.
Lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, geresni bankų veiklos rezultatai buvo pasiekti nepaisant to, kad auganti konkurencija sumažino palūkanų maržą, dėl ko pagrindinę bankų pajamų dalį sudarančios grynosios palūkanų pajamos sumažėjo 10,2 mln. Lt arba 4,1 %. Šiuos praradimus bankai kompensavo išplėsdami siūlomų paslaugų ratą ir apimtis, plėtodami alternatyvius ir kartu pigesnius paslaugų teikimo kanalus (telefoninę bei internetinę bankininkystę), sumažindami išlaidas specialiesiems atidėjimams bei apskaitydami nerealizuotą pelną, gautą iš skolos vertybinių popierių vertės išaugimo rinkoje, toliau mažindami banko veiklos kaštus, optimizuojant valdymo ir organizacinę struktūrą.
Per 2002 m. realioji palūkanų marža sumažėjusi 0,25 procentinio punkto, per pirmąjį šių metų pusmetį nukrito dar 0,5 procentinio punkto ir pasiekė pastaraisiais metais mažiausią lygį (3,55 %.). Teigiamai galima vertinti tai, kad didėjant bankų turtui, proporcingai augo palūkanas duodančių aktyvų dalis visame turte. Per metus nuo 2002 m. liepos 1 d. palūkanas duodančių aktyvų ir viso turto santykis padidėjo 2,17 %. punktais, o vien per pirmąjį šių metų pusmetį – 1,2 procentinio punkto ir pasiekė 81,15 %., t. y. palūkanas uždirba vis didesnė turto dalis.LITERATŪRA
1. G. Dubrauskas. Tarptautiniai finansai. V., 2001
2. D. Ivaškevičius, A. Sakalas.Bankų vadyba. K., 1997
3. T. Mayer, J. S. Duesenberry, R. Z. Aliber. Pinigai, bankai, ekonomika. V., 1995.
4. A. Norkuvienė. Rinkos ekonomikos terminų žodynėlis. Š., 1994
5. V. Snieška ir kt. Makroekonomika.K., 2001.
6. http://www.lb.lt/lt/istaigos/veikla20032Q.htm
7. http://www.lb.lt/lt/leidiniai/ataskaita2002/ataskaita2002.pdf#page=45
8. http://www.lb.lt/home/default.asp
9. http://www.lb.lt/statistics/statbrowser.aspx?group=7229〈=lt&orient=horz
10. http://www.lb.lt/news/pg.dll?lng=LT&did=555
11. http://www.lb.lt/statistics/statbrowser.aspx?group=7242&orient=vert
12. http://www.lb.lt/lt/apie/index.html
13. http://www.lb.lt/lt/apie/index.html
14. http://www.lb.lt/lt/apie/schema.html
15. http://www.lb.lt/lt/apie/istorija.html
16. http://www.lb.lt/lt/apie/index.html
17. Bankininkystės, draudimo ir finansų institutas

Leave a Comment