Centrinė Kredito Unija ir Kredito Unijos Lietuvoje

Turinys
Įvadas...........................2 psl.
1. Kreditavimo sistemos kūrimasis Lietuvoje...........3 psl.
2. Kredito unijos ir Centrinės kredito unijos apibūdinimas......3 psl.
3. Kredito unijų atsiradimas ir raida...............5 psl.
4. Centrinės kredito unijos atsiradimas...............8 psl.
5. Dabar Lietuvoje veikiančios kredito unijos...........8 psl.
6. Pagrindiniai kredito unijos principai..............11 psl.
7. Kooperacijos principai: jų atitikimas Lietuvos kredito unijose...11 psl.

8. Centrinės kredito unijos funkcijos..............13 psl.

9. Kredito unijų funkcijos...................15 psl.
10. Konkurencija finansiniame sektoriuje.............15 psl.

10.1 Kredito unijos užima bankų vietą...........15 psl.

10.2 Bankų požiūris į kredito unijas............16 psl.
11. Centrinės kredito unijos valdymo struktūra...........16 psl.
12. Kredito unijos valdymo struktūra..............22 psl.
13. Kredito unijų veikla....................26 psl.
Išvados..........................28 psl.
Literatūra.........................29 psl.

Įvadas

Mes pasirinkome pristatyti tokias finansines institucijas: Centrinę kredito uniją ir Liietuvoje veikiančias kredito unijas. Visų pirma savo pranešime apžvelgsime kreditavimo sistemos kūrimąsi Lirtuvoje. Tai buvo pakankamai ilgas laikotarpis. Taip pat apžvelgsime pačių kredito unijų ir Centrinės kredito unijos atsiradimą ir jų raidą Lietuvoje, jų funkcijas, principus bei kooperacijos principus, kurių pagrindu jos veikia. Taip pat Centrinės kredito unijos bei pačių kredito unijų valdymo struktūras.

Šiomis dienomis egzistuoja pakankamai arši konkurencija finansiniame sektoriuje. Pasistengsime atskleisti šio reiškinio priežastis bei pačių konkurentų (kredito unijų ir bankų) požiūrius į tai.

Pranešimo pabaigoje pasistengsime parodyti kredito unijų veeiklos rezultatus ( vis didėjantį pelną, narių skaičių, suteiktų paskolų skaičių, didėjantį turtą (aktyvų skaičių).

1. Kreditavimo sistemos kūrimasis Lietuvoje

Kreditavimo sistemos kūrimasis Lietuvoje sutapo su valstybės atkūrimu. Cariniais laikais nebuvo centrinių bankų išskyrus mažas savitarpio kredito bendroves, kredito kooperatyvus. Dominuojančią vietą bankinėje sistemoje už

žėmė Rusijos valstybių bankų ir privačių bankų skyriai, kurie lengvatiniais kreditais rėmė rusų kolonistų įkurdinimą Lietuvoje bei rusišką žemėvaldą.

Vokietijos armijai užėmus Lietuvą, bankų ir kredito įmonių vertybės bei dokumentai buvo evekuoti į Rusiją, todėl jos likvidavosi. Kredito poreikius tenkino Rytų skolinimosikasa, kurios būstinė 1917 metais perkelta iš Poznanės į Kauną. Kasos tikslas buvo finansuoti karo poreikius, tenkinti Vokietijos finansinius poreikius.

1920 m. suaktyvėjo privati iniciatyva. Teigiamai įtakojo atsigaunantis ūkis, išorinių grėsmių išnykimas, vokiečių kariuomenės ir administracijos išsikraustymas ir kt. veiksniai. 1920 m. buvo priimtas kredito įstaigų įstatymas. Realiai tais metais įsteigtas tik vienas bankas – Lietuvos kredito bankas.

Pirmieji kredito kooperatyvai įregistruoti 1919 m. Radviliškyje. Iš viso tais metais įsikūrė 11 kooperatyvų. Po keturių metų kreditavimo sistemų skaičius išaugo iki 130.

Kredito kooperacija buvo susiskaldžiusi ir partiniu, ir tautiniu pagrindu. Savus krredito koopertayvus turėjo lietuviai, žydai, vokiečiai, lenkai, rusai. Kiekvienos tautybės kooperatyvai buvo uždari, nebendradarbiaudavo su savo finansiniais centrais. Buvo išskiriamos net keturios kredito kooperatyvų rūšys:
1. smulkaus kredito draugijos
2. savitarpio kredito draugijos
3. tarnautojų taupomosios skolinamosios kasos
4. karininkų taupomosios skolinamosios kasos

Pirmosios dvi kredito draugijos buvo smulkių gamintojų susivienijimai, likusios – profesiniai junginiai. Visi šie kredito susivienijimai veikė pagal kooperatynius principus.

2. Kredito unijos ir Centrinės kredito
unijos apibūdinimas

Esamų kredito įstaigų (komercinių bankų) veikla negali patenkinti verslininkų, ypač
pradedančiųjų, interesų. Šią spragą iš dalies užpildo kredito unijos. 1995 m. vasario 21

1 d.
– 3 –
priimtas Kredito unijų įstatymas. Įstatymas nustato, kad kredito unija – kooperatiniais pagrindais suorganizuota, fizinių asmenų ar fizinių asmenų kartu su Lietuvos Respublikoje įregistruotomis visuomeninėmis organizacijomis, profesinių sąjungų organizacijomis, religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis, žemės ūkio kooperatyvais savanoriškai įsteigta ir įstatymo nustatyta tvarka įregistruota kredito įstaiga, telkianti savo narių ir savo asocijuotų narių ir klientų pinigus narių ūkiniams bei socialiniams poreikiams, numatytiems kredito unijos įstatuose, tenkinti savitarpio paskolų (savitarpio paskolos – iš kredito unijoje sukauptų pinigų savo nariams duodamos ilgalaikės ir trumpalaikės paskolos, už kurias imamos kredito unijos valdybos nutarimu nustatyto dydžio palūkanos) teikimo būdu ir prisiimanti su tuo susijusią riziką bei atsakomybę. Savitarpio paskolos išduodamos įvairiems tikslams: būsto remontui, verslui pradėti ir plėtoti, statybai, mokslo reikmėms, atostogoms, žemės ūkio veiklai plėtoti ir pan. Kadangi dauguma kredito unijų yra sukurtos mažų ir vidutinių įmonių atstovų, žemdirbių, ūkininkų iniciatyva, todėl dauguma kredito unijų išduodamų savitarpio paskolų yra skirtos smulkiam ir vidutiniam verslui (SVV) remti: pirkti įrangą, pašarus, trąšas, grūdus, žemės ūkio padargus. Pradedantieji verslininkai savitarpio paskolas dažniausiai ima barams, kavinėms, mažoms ar specializuotoms parduotuvėms įrengti.
Taigi, kredito unija yra juridinis asmuo.Kredito unija gali būti steigiama tik neribotam laikui, o pagal savo prievoles atsako tik savo turimu turtu. Kredito unijos nariai atsako tik savo pajumi arba ta
a suma, kurią privalo įmokėti už savo pajų. Kredito unijos savo turtą sukaupia iš savo narių pajų, stojamųjų mokesčių bei savo veiklos. Kredito unija, kaip ir visi juridiniai asmenys privalo įregistruoti savo pavadinimą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

Taigi, trumpiau tariant kredito unija – tai grupė žmonių, kuriuos vienija kažkoks tai požymis t.y. jie vienijasi pagal tam tikrą bendrą kriterijų: darbas toje pačioje įmonėje, įstaigoje, profesinis bendrumas, priklausymas kokiam nors formaliam asmenų junginiui. Taigi kredito unijos nariai tai asmenys bendrai taupantys ir iš sutaupytų lėšų išduodantys paskolas tik savo kredito unijos nariams..........................

Anksčiau kredito unijos paprastai buvo vadinamos žmonių arba bendruomenininiais bankais, smulkaus kredito draugijomis. Kredito unijos vadovaujasi Kredito unijų įstatymu, licenciją veiklai suteikia ir jas prižiūri Lietuvos bankas. Kredito unijų tikslas yra suteikti nariams reikalingas finansines paslaugas palankesnėmis nei bankuose sąlygomis, vystyti ir remti verslus bendruomenėse, skatinti žmones taupyti, išmintingai skolintis ir padėti žmonėms susikurti gerbūvį.

– 4 –

Centrinė kredito unija – kooperatiniais pagrindais suorganizuota, juridinių asmenų kredito unijų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos įsteigta ir Centrinės kredito unijos įstatymo nustatyta tvarka įregistruota kredito įstaiga, veikianti kaip kooperatinė bendrovė. Centrinė kredito unija atlieka kredito unijų likvidumo palaikymo ir mokumo atkūrimo funkcijas, priima indėlius bei kitas grąžintinas lėšas ir teikia paskolas bei prisiima su

u tuo susijusią riziką ir atsakomybę, taip pat, atlikdama Centrinės kredito unijos įstatymo jai nustatytas funkcijas bei operacijas, verčiasi kita įstatymo nustatyta veikla.
LIETUVOS CENTRINĖS KREDITO UNIJOS VIZIJA
Lietuvos centrinė kredito unija yra kooperatinis kredito unijų finansinis centras, savo nariams teikiantis šiuolaikiškas ir kokybiškas, narių poreikius atitinkančias finansines paslaugas, užtikrinantis stabilią ir efektyvią savo narių veiklą per vientisą, visos Lietuvos teritoriją apimantį kredito unijų tinklą. LCKU aktyviai dalyvauja Lietuvos finansų rinkoje ir yra įtakinga, efektyviai dirbanti kredito įstaiga, kurios kapitalas priklauso kredito unijoms.
MISIJA – siekti vizijos įgyvendinimo:
• Ištikimai dirbant kredito unijoms ir Lietuvos žmonėms;
• Skatinant ir vystant kooperacijos ir bendruomeniškumo principus;
• Teikiant šiuolaikiškas ir kokybiškas paslaugas, vienijant Lietuvos kredito unijas į vientisą tinklą;
• Didinant kredito unijų saugumą, stabilumą, veiklos efektyvumą ir finansinį pajėgumą.

3. Kredito unijų atsiradimas ir raida

Dabar visame pasaulyje savo veiklą intensyviai plėtoja kredito unijos: vykdo įvairius projektus, teikia paslaugas, savo lėšomis remia verslo pradžią ir plėtrą.
Lietuvoje kredito unijos pradėjo veikti nuo 1994 m., padedant Kanados ir Jungtinių Amerikos Valstijų tarptautinėms svystymo agentūroms.........................

Taigi, kredito unijos Lietuvoje pradėjo steigtis 1994 m., kai mūsų šalyje atsirado Kanados kredito unijų konfederacijos atstovybė. Nuo 1995 metų įsikūrė 39 unijos, vienijančios apie 7000 gyventojų. Lietuvos kredito unijas remia Kanados vyriausybė ir Sorošo fondas.
– 5 –
• 1995 metų vasario 21 dieną priimtas Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas
• Pirmoji kredito unija įkurta 1995 metų rudenį
• 1997 metų lapkričio 3 dieną įkurta antrojo lygio kredito unijų organizacija – ACOSIACIJA LIETUVOS KREDITO UNIJOS (ALKU). Šis centras atstovauja kredito unijoms Lietuvoje ir užsienyje, teikia asociacijos nariams mokslinę-metodinę ir techninę pagalbą vadybos, finansų, rinkodaros ir informacinių technologijų srityse, konsultacines paslaugas. 2003 m. sausio 31 d. ALKU priklausė 45 kredito unijos, vienijusios 21 tūkst. narių. ALKU priklausančios kredito unijos 2002 01 31-2003 01 31 d. uždirbo 121 tūkst. Lt pelno, laikomų indėlių suma buvo lygi 61 mln. Lt, išduotų paskolų suma sudarė 45 mln. Lt. Vidutinės paskolų palūkanų normos buvo didesnės nei bankuose ir buvo lygios 10 proc. 2002 01 31-2003 01 31 d. SVV sektoriaus plėtrai buvo išduotos 1 125 paskolos už 10 mln. Lt (22 proc. išduotų paskolų sumos).
Nuo 1997 m. ALKU įgyvendina projektą „Mažų paskolų programa“, finansuojamą Sorošo Ekonominio vystymo fondo lėšomis. Projekto tikslai yra šie:
• plėtoti SVV bei žemės ūkį kaimo vietovėse;
• remti kredito unijų veiklą ir skatinti kredito unijų narių skaičiaus augimą;
• plėtoti kredito unijų asociacijos veiklą.
Kredito unijos, turėdamos paraiškas paskolai gauti ir stokodamos savų lėšų SVV plėtrai, kreipiasi į ALKU, prašydamos skirti lėšų iš projekto. Pagrindinės paskolų suteikimo sąlygos:
• narystė kredito unijoje;
• kredito unijos paskolų komiteto teigiamas paraiškos įvertinimas.
• 2000 metų gegužės 18 dieną Lietuvos Seimas priėmė eilę įstatymų užtikrinančių tolimesnį sėkmingą kredito unijų judėjimo Lietuvoje vysymąsi
• 2001 metų vasario 27 dieną Lietuvos Seimas priėmė naują LR INDĖLIŲ DRAUDIMO ĮSTATYMĄ. Kredito unijose indėliai yra apdrausti šiame fonde.
• 2001 m. spalio mėn. pradėjo veiklą Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU). Ją įsteigė 28 kredito unijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė. LCKU – kooperatiniais pagrindais sukurta kredito įstaiga, kurios veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymas
– 6 –
Labiausiai kredito unijos išvystytos JAV, Anglijoje, Kanadoje. Paskutiniu laikotarpiu tokios unijos paplito Japonijoje, Vakarų Europos šalyse ir Pietručių Azijoje. Kredito unijos yra mažiausia, bet sparčiausiai plintanti taupomoji organizacija. Gali kilti klausimas: ar kredito unijos yra naujas reiškinys? Atsakymą į tai galima rasti peržvelgiant jų atsiradimo istoriją.Taigi, pirmoji kredito unija įsikūrė dar 1848 metais Vokietijoje, Lietuvoje – 1871 metais Pabiržėje buvo įkurta “Taupmenų skolinimosi bendrovė”. Visame pasaulyje veikia apie 37 000 kredito unijų, nariais yra daugiau kaip 110 milijonų žmonių. Nepriklausomoje Lietuvoje veikė net 310 kredito unijų. Po Nepriklausomybės atkūrimo, 1995 metais, Lietuvoje vėl atgijo kredito unijų judėjimas ir 1996 metais buvo įregistruota pirmoji kredito unija “Vievio taupa”.2002 metų pradžioje Lietuvoje veikė 44 kredito unijos, vienijančios per 12 000 gyventojų: ūkininkų, darbininkų, studentų, medikų, religinių ir visuomeninių organizacijų narių. Kredito unijų paslaugomis naudojosi 260 juridinių asmenų. Bendras kredito unijų turtas sudarė 40 milijonų litų. Prognozuojama, kad 2005 metais Lietuvoje veiks 60 kredito unijų, kredito unijų narių bus 35 000, o bendras turtas sieks 120 milijonų litų.
Lietuvos kredito unijas nuo veiklos pradžios aktyviai remia Kanados Kvebeko unijų judėjimo tarptautinis skyrius Development international Desjardins (DID). Nuo projekto vykdymo pradžios 1994 metų, Lietuvos kredito unijos pasiekė labai gerų rezultatų. Kai kuriais skaičiais Lietuvos kredito unijos negali lygintis su labai daug gyventojų turinčiomis valstybėmis, pavyzdžiui, Indija, Urugvajumi, Filipinais. Tačiau Lietuvos kredito unijos pagal procentinį narių prieaugį yra antroje vietoje pasaulyje (95,7 proc.), o pagal turtą – penktoje. Tokiu narių augimu galima didžiuotis. Daugelis DID ataskaitoje pateikiamų šalių yra trečiojo pasaulio šalys.
4.Centrinės kredito unijos atsiradimas

2001 metų spalio pabaigoje buvo įregistruota nauja kredito įstaiga – Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU). Ji siekia tapti stipriu finansiniu kooperatiniais pagrindais veikiančiu centru. LCKU įsteigė 28 šalyje veikiančios kredito unijos ir vyriausybė, išsipirkdamos po vieną pagrindinį pajų, kurio vertė – tūkstantis litų. Be pagrindinio pajaus, kuris steigėjams LCKU susirinkime suteikia balso teisę, Vyriausybė dar įsigijo ir papildomus 5299 šios kooperatinės bendrovės pajus. Taigi, Vyriausybė į LCKU įmokėjo pagrindinę kapitalo dalį – 5,3 mln. litų.

LCKU atsirado, iškilus poreikiui suvienyti visas Lietuvos kredito unijas į vieną savarankišką, nuo komercinių bankų nepriklausomą centrą. LCKU įkurimas yra kredito unijų judėjimo brendimą rodantis požymis. Tokio pobūdžio kredito įstaigų evoliucijos schema būdinga daugeliui šalių

LCKU įsikurdama, kartu įsipareigojo atlikti kredito unijų likvidumo palaikymo ir mokumo atkūrimo funkcijas, iš savo narių priimti indėlius ir teikti paskolas bei prisiimti su tuo susijusią riziką ir atsakomybę. Taip pat įsteigti stabilizacijos fondą, vykdyti savarankiško atsiskaitymų centro operacijas ir kt. darbus. Ateityje ketinama leisti aptarnauti mokėjimo korteles, kelionės čekius, vekselius, diegti šiuolaikines technologijas atitinkančius bankinius produktus, pritaikytus kredito unijoms. Stabilizacijos fondas padės apsaugoti kredito uniją nuo bankroto, gyventojų indėliai draudžiami.

LCKU strategai, lygindami kooperatinį kreditavimo centrą su bankais, minėjo, jog kredito unija savo veikloje vadovaujasi kooperatiniais principais ir nesiekia pelno. Kredito unija dirba savo narių labui, todėl kredito unija gali pasiūlyti aukštesnes palūkanas už laikomas santaupas ir žemesnes už teikiamas paskolas. Jei kredito unija dirba pelningai, pelnas yra paskirstomas visiems jos nariams, o ne keliems akcininkams. Manoma, kad centras finansiškai taps savarankišku iki 2005 metų.

5.Dabar Lietuvoje veikiančios kredito unijos

Dabar Lietuvoje yra 54 kredito unijos:
1. “Achemos” kredito unija
2. Akademinė kredito unija
3. Anykščių kredito unija
4. Biržų kredito unija
5. Ekraniečių kredito unija
6. Kaišiadorių vyskupijos kredito unija
7. Kauno arkivyskupijos kredito unija
8. Kauno technologijos universiteto kredito unija
9. Kredito unija “Ūkininkų viltis”
10. Kredito unija “Vievio taupa”
11. Kredito unija “Giminėlė”
12. Kredito unija “Reiskiai”
13. Kredito unija “Sūduvos parama”
14. Kredito unija “Šešiagrašis”
15. Kredito unija “Tikroji viltis”
16. Radviliškio kredito unija
17. Kredito unija “Žemdirbio gerovė ”
18. Kredito unija “Žemdirbio parama”
19. Kredito unija “Germanto lobis”
20. Kredito unija “Jotijos kraštas”
21. Kredito unija “Kelmės taupa”
22. Kredito unija “Kupiškėnų taupa”
23. Kredito unija “Moterų taupa”
24. Kredito unija “Prienų taupa”
25. Kredito unija Skuodo bankelis
26. Kredito unija “Taupyklė”
27. Kredito unija “Ūkininkų taupa”
28. Kredito unija “Vilties kelias”
29. Kredito unija Zanavykų bankelis
30. Medicinos kredito unija
31. Pakruojo ūkininkų kredito unija
32. Pasvalio kredito unija
33. Pirmoji lenkų kredito unija
34. Šilalės kredito unija
35. Šilutės kredito unija
36. Tauragės kredito unija
37. Žemaitijos valstiečių kredito unija
38. Kredito unija “Jonavos žemė”
39. Jurbarko kredito unija
40. Ukmergės ūkininkų kredito unija
41. “Daisotros” kredito unija
42. Klausučių kredito unija
43. Kvėdarnos kredito unija
44. Kretingos kredito unija
45. Raseinių kredito unija
46. Rokiškio kredito unija
47. Pagėgių kredito unija
48. Grinkiškio kredito unija
49. Sedos kredito unija
50. Kredito unija “Kreditera”
51. Kredito unija “Sveikatos kreditas”
52. Lietuvos Centrinė kredito unija
53. Ignalinos kredito unija
54. Utenos kredito unija
6. Pagrindiniai kredito unijos principai

Galima išskirti tokius pagrindinius principus:
• Kredito unijos nariais gali būti žmonės, atitinkantys bendrą susibūrimo į kredito uniją kriterijų:
o darbas toje pačioje įstaigoje;
o gyvenimas toje pačioje vietovėje;
o profesinis bendrumas;
o priklausymas tam pačiam formaliam asmenų junginiui.
• Yra dviejų tipų narystė: tikroji ir asocijuota (Jei neatitinkate kredito unijoje nustatyto kriterijaus, tačiau gyvenate, mokotės arba dirbate toje seniūnijoje, kur yra įsikūrusi kredito unija, galite tapti asocijuotu nariu. Jūs galėsite naudotis visomis kredito unijos paslaugomis, tačiau negalėsite balsuoti visuotiniame narių susirinkime ir būti išrinkti į kredito unijos valdymo organų narius. Taigi, jei norite naudotis kredito unijos paslaugomis, tačiau neatitinkate nustatyto kriterijaus tapkite asocijuotu nariu!);
• Nariais gali tapti ir kai kurie juridiniai asmenys;
• Narystė kredito unijoje yra atvira ir savanoriška;
• Kredito unija yra valdoma kooperatiniu demokratiniu principu: 1 narys – 1 balsas;
• Kredito unija įsteigiama ir valdoma ne aklo pelno siekimui, kredito unija yra skirta tenkinti savo narių finansiniu poreikius. Susidaręs “likutis” yra paskirstomas nariams pagal kooperatyvo principus.
• Kredito unija priima indėlius, išduoda paskolas ir teikia kitas paslaugas tik savo nariams pačiomis palankiausiomis sąlygomis.

7. Kooperacijos principai: jų atitikimas
Lietuvos kredito unijose

1.Kooperatinė savipagalba. Žmonės turintys panašias ekonomines problemas susivienija, sukooperuoja finansinius išteklius, teikia tarpusavio pagalbą, taip panaikindami
nario konkurencinius trūkumus ir pagerindami to nario padėtį rinkoje.
Atitikimas Lietuvos kredito unijose: LR kredito unijų įstatyme šis principas pilnai įteisintas, nes kredito unijos gali aptarnauti tik savo narius, realybėje kredito unijos savo veikloje taiko šį principą.
2. Savivalda. Kooperatyvo nariai patys organizuoja kooperatyvo valdymą šitaip apgindami jį nuo išorinės įtakos. Nariai savanoriškai sudaro valdymo organus, kurie valdomi demokratiškai: vienas narys – vienas balsas.
Atitikimas Lietuvos kredito unijose: : LR kredito unijų įstatyme šis principas pilnai įteisintas, nes kredito unijos valdomos demokratišku principu.
3. Asmeninė atsakomybė. Asmeninė atsakomybė reiškia, kad nariai ne tik daro sprendimus kooperatyvo valdyme, bet ir pilnai kartu turtiškai atsako už tuos sprendimus . Tokia turtine atsakomybė kelia didelį pasitikėjimą kitomis , norinčiomis bendradarbiauti organizacijomis.
Atitikimas Lietuvos kredito unijose: LR kredito unijų įstatyme šis principas dalinai įteisintas, nes kredito unijose nariai atsako tik savo pajumi.
4. Sutapimo principas. Egzistuoja dvigubas ryšys tarp kooperatyvo nario ir paties kooperatyvo. Iš vienos pusės narys yra pajininkas ir kooperatyvo bendrasavininkas. Iš kitos pusės narys yra kooperatyvo klientas, kuris naudojasi kooperatyvo teikiamais pranašumais.
Atitikimas Lietuvos kredito unijose: LR kredito unijų įstatyme šis principas yra pilnai įteisintas. Visos kredito unijos naudojasi šiuo principu.
5. Savanoriškumas. Pagrindinis savipagalbos principas yra neatskiriamas nuo savanoriškumo principo. Jei kuris žmogus ir nusprendžia stoti į kooperatyvą, tai jis turi padaryti savanoriškai, kai jis pilnai suvokia ir yra pasirengęs prisiimti visas kooperatyvo teikiamas pareigas ir teises.
Atitikimas Lietuvos kredito unijose: LR kredito unijų įstatyme šis principas yra pilnai įteisintas. Kredito unijose visi nariai įstoja ir išstoja iš kooperatyvo savanoriškai.
6. Atvira narystė. Bet kuris asmuo, įsipareigojantis laikytis vidinių įstatų, turi teisę tapti kooperatyvo nariu. Be fizinių asmenų nariais gali tapti ir juridiniai asmenys.
Atitikimas Lietuvos kredito unijose: LR kredito unijų įstatyme šis principas dalinai įteisintas, nes narystė yra ribojama tam tikrais narystės kriterijais.
7. Teritorinis principas. Kooperatyvo veikimo spindulys turėtų būti ribojamas teritoriškai. Tai leistų geriau tenkinti specifinius, būtent tai teritorijai būdingus žmonių poreikius, bei užtikrintų didesnį žmonių tarpusavio pasitikėjimą (vieni kitus pažįsta).
Atitikimas Lietuvos kredito unijose: LR kredito unijų įstatyme yra numatyta galimybė kurtis seniūnijos pagrindu, tačiau praktika parodė, kad tai yra per maža teritorija kredito unijai plėstis
8. Vertikali organizacija. Maži lokalūs kooperatyvai patys savarankiškai nėra pajėgūs spręsti globalių ekonominių problemų. Veiklos efektyvumo didinimo poreikis ne visada turėtų būti sprendžiamas jungimosi – stambėjimo būdu, geriau tai yra sprendžiama sukuriant antro lygio struktūras (federacijas, asociacijas) ir pavedant joms spręsti šias problemas. Toks problemos sprendimo būdas leidžia padidinti konkurencingumo lygį, kartu koncentruojant veiklą savo teritorijoje ir išlaikant senus asmeninius kontaktus. Centralizuojant tam tikrų paslaugų teikimą, savipagalbos principas yra dar labiau praplečiamas ir užtikrinamas.mažiems lokaliems kooperatyvams yra pilnai įmanoma pasiekti masto ekonomijos efektą, jei veikia pajėgios antro lygio struktūros. Tokioje dviejų lygių sistemoje kredito kooperatyvų finansinis ir juridinis autonomiškumas privalo būti išlaikytas.
Atitikimas Lietuvos kredito unijose: LR įstatyminė bazė leidžia puikiai realizuoti šį principą. Lietuvoje kredito unijos yra įkūrusios asociaciją ir centrinę kredito uniją, kurioms ir yra pavesta spręsti įvairias centralizuotas problemas. Nepaisant to, kad įsteigta centrinė kredito unija turi daug teisių, kredito unijos yra pilnai juridiškai ir finansiškai autonomiškos.

8.Centrinės kredito unijos funkcijos

Toliau yra pateiktos visos Centrinės kreditų unijos įstatyme numatytos funkcijos:

1) palaiko kredito unijų likvidumą;

2) atstovauja kredito unijų Centrinės kredito unijos narių interesams;

3) techniškai aptarnauja Stabilizacijos fondą, sudarytą Centrinėje kredito unijoje;

4) priima sprendimus dėl narystės Centrinėje kredito unijoje;

5) priima neterminuotus ir terminuotus indėlius iš savo narių, kredito unijų asociacijų, Lietuvos Respublikoje įregistruotų visuomeninių organizacijų, religinių bendruomenių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir (ar) savivaldybių įgaliotų institucijų, Lietuvos Respublikos, tarptautinių ir (ar) užsienio valstybių labdaros (paramos) fondų ir finansų institucijų;

6) skolinasi Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka;

7) teikia paskolas, garantijas bei Centrinės kredito unijos įstatuose numatyta tvarka finansinę pagalbą kredito unijoms Centrinės kredito unijos narėms;

8) investuoja laisvas lėšas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius, Lietuvos banko vertybinius popierius bei užsienio valstybių, turinčių aukščiausio lygio eitingą (A grupės šalys), vyriausybių vertybinius popierius;

9) atlieka kliringo operacijas tarp savo narių ir dalyvauja kliringo atsiskaitymų operacijose per Lietuvos banko atsiskaitymų centrą bei kitas kliringo institucijas;

10) dalyvauja Lietuvos Respublikos ir kitų šalių įvairių institucijų inicijuotose programose bei projektuose, skirtuose kredito unijoms, ir priima su tomis programomis bei projektais susijusias lėšas ir turtą; palaiko ryšius su panašiomis kitų šalių bei tarptautinėmis institucijomis, atstovauja jose Lietuvos kredito unijoms, priima iš institucijų lėšas, techninę ir kitokią pagalbą ir su tuo susijusius įsipareigojimus;

11) stebi ir, kai būtina, tikrina kredito unijas Centrinės kredito unijos nares ir teikia informaciją, siūlymus bei rekomendacijas priežiūros institucijai dėl nustatytų pažeidimų bei riziką ribojančių normatyvų nevykdymo;

12) atlieka pinigų pervedimo operacijas;

13) leidžia mokėjimo priemones (mokėjimo korteles, kelionės čekius, vekselius) ir jas aptarnauja;

14) atlieka operacijas užsienio valiuta;

15) teikia pastabas ir pasiūlymus dėl kredito unijų veiklą reglamentuojančių teisės aktų;

16) konsultuoja kredito unijas ir jų asociacijas;

17) organizuoja kredito unijų darbuotojų mokymus kooperatinės bankininkystės klausimais ir teikia metodinę pagalbą kredito unijoms;

18) nustato kredito unijoms Centrinės kredito unijos narėms vienodo standartizuoto dokumentų tvarkymo formas ir taisykles, informacines sistemas, finansines ataskaitas;

19) atlieka kitas kredito įstaigai būdingas funkcijas bei operacijas, kurias Centrinei kredito unijai paveda jos nariai visuotiniame susirinkime tvirtindami Centrinės kredito unijos įstatus.
Taip pat galima jas sustambinti ir toliau pateiktos trys pagrindinės funkcijų grupės:
1. Saugumo funkcija, kurią užtikrina stabilizavimo ir likvidumo fondai. Likvidumo rodiklis negali būti mažesnis už 30 proc. Finansinių problemų turinčioms kredito unijoms teikiama skubi finansinė pagalba arba, esant reikalui, unija gali būti likviduojama.
2. Techninė funkcija. Tai mokymas, metodinė pagalba, konsultacijos, atsiskaitymų vykdymas ne tiesiogiai per komercinius bankus, bet per LCKU.
3. Komercinė funkcija. LCKU gali skolintis iš Lietuvos ir užsienio bankų, padeda ieškoti savo nariams pigesnių skolų, gali suteikti kredito unijoms ilgalaikes ir trumpalaikes paskolas, apdrausti narių indėlius Gyventojų indėlių draudimo fonde.
Faktiškai LCKU turėtų atitikti beveik visas įprasto komercinio banko funkcijas, išskyrus atsiskaitymą banko kortelėmis. Laisvas lėšas investuoja į lietuvos Vyriausybės vertybinius popierius, dalyvauja įvairiose programose ir projektuose.

9. Kredito unijų funkcijos

1. Kredito unijos:

1) priima iš savo narių, kredito unijų asociacijų, Lietuvos Respublikoje įregistruotų visuomeninių organizacijų, religinių bendruomenių, profesinių sąjungų organizacijų, labdaros ir paramos fondų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir (ar) savivaldybių įgaliotų institucijų, tarptautinių ir (ar) užsienio valstybių labdaros (paramos) fondų, taip pat, iki kredito unija įstos į Centrinę kredito uniją, ir iš kitų kredito unijų, nesančių Centrinės kredito unijos narėmis, terminuotus ir neterminuotus indėlius;

2) duoda savo nariams tik kredito unijos įstatuose numatytai paskirčiai ilgalaikes ir trumpalaikes savitarpio paskolas;

3) diskontuoja, inkasuoja vekselius;

4) iki kredito unija įstos į Centrinę kredito uniją, skolina pinigus kitoms kredito unijoms, nesančioms Centrinės kredito unijos narėmis, ar kredito unijų asociacijai arba skolinasi pinigų iš kitų kredito unijų, nesančių Centrinės kredito unijos narėmis, ar kredito unijų asociacijos šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje numatytomis sąlygomis;

5) investuoja laisvas kredito unijos lėšas į valstybės bei Lietuvos banko išleidžiamus vertybinius popierius, jei tokia veikla numatyta kredito unijos įstatuose;

6) užsiima kita kredito įstaigoms būdinga veikla.

10. Konkurencija finansiniame sektoriuje
10.1. Kredito unijos užima bankų vietą
Sparčiai apyvartą didinančios kredito unijos skelbia iššūkį komerciniams bankams konkurencinėje kovoje. Žiūrint į kredito unijų istoriją, tai jos pradėjo steigtis faktiškai pačiu nepalankiausiu metu: tada kai po didžiosios bankų griūties nepasitikėjimas finansinėmis institucijomis beviltiškai krito, o gyventojai niekam nebenorėjo patikėti savo santaupų. Todėl
unijų steigimasis buvo labai simboliškas. Didesnio susidomėjimo buvo sulaukta tik po kelių metų. Dabar situacija yra tokia, kad mažose bendruomenėse besikuriančios kredito unijos vienija vis daugiau narių. Anot asociacijos “Lietuvos kredito unija” administratoriaus R. Stankevičiaus: “ <.> kredito unijos užima tuščias nišas rinkoje”, nes jungiantis bankams, rajonuose ir mažuose miesteliuose buvo uždaromi jų skyriai. Provincijos gyventojams iškilo grėsmė likti be įprastinių finansinių paslaugų. Susidariusiai situacijai sušvelninti galėjo besikuriančios kredito unijos, kurios įsitvirtino buvusiuose bankų skyriuose ar jų vietose.

10.2. Bankų požiūris į kredito unijas

Spartus kreditų unijų augimas Lietuvoje stebina ne tik bankininkus, bet ir užsienio ekspertus bei specialistus, dirbančius kredito unijų srityje. Bankų požiūriu kredito unijos yra didesnės rizikos ūkio subjektai. Jas paprastai steigia finansiškai ne itin stiprūs juridiniai bei fiziniai asmenys. Į kredito unijas jie ateina žinodami, jog palankesnėmis sąlygomis, nei siūlo bankai, galės gauti paskolas. Skirtingai nei bankai, kurie siekia uždirbti kuo didesnį pelną, kredito unijos darbuojasi ir finansiškai remia savo narius. Kadangi kredito unijos nesiekia aklo pelno, jos gali pasiūlyti aukštesnes palūkanas už laikomas santaupas ir žemesnes už teikiamas paskolas. Be to, jei kredito unija dirba pelningai, pelnas yra paskirstomas visiems jos nariams, o ne keliems akcininkams. Banko atstovas teigia, kad kredito unijų veikla Lietuvoje turi perspektyvų, tačiau pačios kredito unijos nėra bankų konkurentės. Jos steigiamos ten, kur bankams to daryti paprasčiausiai neapsimoka. Nors bankai unijų ir nelaiko savo konkurentėmis, tačiau yra ir kitoks požiūris. Anot asociacijos “Lietuvos kredito unija” administratoriaus R. Stankevičiaus, jaučiasi vis aštrėjanti konkurencija tarp kredito unijų ir bankų, nes dažnai stambieji ūkininkai perbėga iš bankų į unijas, todėl ateityje konkurencija tik didės. Juo labiau, kad bankams neapsimoka teikti tokias paskolas, kokias teikia kredito unijos – 10-12 tūkstančių litų.

11. Centrinės kredito unijos valdymo struktūra

Visuotinis Centrinės kredito unijos narių susirinkimas

1. Visuotinis Centrinės kredito unijos narių susirinkimas yra aukščiausias Centrinės kredito unijos valdymo organas.

2. Tik visuotinis susirinkimas gali:

1) tvirtinti, keisti ir papildyti Centrinės kredito unijos įstatus;

2) priimti narėmis į Centrinę kredito uniją kredito unijas bei nutraukti jų narystę;

3) tvirtinti Centrinės kredito unijos steigimo ataskaitą;

4) keisti stojamojo mokesčio dydį;

5) rinkti ir atšaukti stebėtojų tarybos, valdybos, Stabilizacijos fondo komisijos, revizorių komisijos narius ir šių organų pirmininkus;

6) nagrinėti Centrinės kredito unijos narių bei jų atstovų skundus ir pasiūlymus dėl stebėtojų tarybos, valdybos ir Stabilizacijos fondo komisijos darbo;

7) nustatyti pagrindinius kredito unijų likvidumo palaikymo principus ir patvirtinti šių principų įgyvendinimo programą, taip pat kredito unijų likvidumo palaikymo rezerve laikomų lėšų procentą.

8) nustatyti Stabilizacijos fondo sudarymo bei naudojimo pagrindinius principus;

9) nustatyti palūkanų mokėjimo už Centrinėje kredito unijoje laikomas lėšas bei paskolų teikimo principus, taip pat Stabilizacijos fondo laisvų lėšų patikimo investavimo principus;

10) nustatyti revizorių komisijos narių atlyginimus ir metines išmokas (tantjemas) iš pelno Centrinės kredito unijos valdymo organų nariams, jeigu tai numatyta Centrinės kredito unijos įstatuose;

11) nustatyti limitą lėšų, kurias galima skirti finansinės atskaitomybės nepriklausomo auditoriaus darbo apmokėjimui;

12) tvirtinti metinį Centrinės kredito unijos veiklos planą ir metinę pajamų bei išlaidų sąmatą;

13) tvirtinti metinę Centrinės kredito unijos finansinę atskaitomybę, priimti nutarimą dėl pelno paskirstymo ir nuostolių atlyginimo;

14) spręsti pagrindinio kapitalo padidinimo ar sumažinimo klausimus;

15) priimti nutarimą reorganizuoti ar likviduoti Centrinę kredito uniją įstatymo numatytais atvejais;

16) įvertinti Centrinės kredito unijos valdymo organų ir revizorių komisijos ataskaitas;

17) susirinkimo metu spręsti valdybos ar Stabilizacijos fondo komisijos klausimus, jei to šie organai prašo;
18) spręsti kitus Centrinės kredito unijos įstatuose jo kompetencijai priskirtus klausimus.
Stebėtojų tarybos kompetencija

1. Stebėtojų taryba:

1) stebi ir analizuoja Centrinės kredito unijos, jos valdybos ir Stabilizacijos fondo komisijos veiklą, finansinių išteklių kaupimą ir naudojimą, darbo apmokėjimą, finansinę būklę;

2) pateikia visuotiniam susirinkimui Centrinės kredito unijos valdymo organų darbo ataskaitą su savo išvadomis ir pasiūlymais;

3) įspėja Centrinės kredito unijos valdybą, Stabilizacijos fondo komisiją ir (ar) administraciją, kad nedelsiant pašalintų nustatytus veiklos Centrinėje kredito unijoje pažeidimus, arba praneša apie tai visuotiniam susirinkimui; taip pat gali siūlyti
visuotiniam susirinkimui atšaukti valdybos ir Stabilizacijos fondo komisijos narius, kurie, stebėtojų tarybos įsitikinimu, pažeidė šį įstatymą, kitus teisės aktus, Centrinės kredito unijos
įstatus ar taisykles;

4) pateikia visuotiniam susirinkimui išvadas ir pasiūlymus dėl Centrinės kredito unijos metinio buhalterinio balanso, pelno paskirstymo ir nuostolių atlyginimo projektų, taip pat pasiūlymus dėl revizorių komisijos nustatytų pažeidimų bei kitų darbo trūkumų;

5) atstovauja Centrinei kredito unijai teisme nagrinėjant ginčus tarp Centrinės kredito unijos ir jos valdybos, tarp Centrinės kredito unijos ir Stabilizacijos fondo komisijos, tarp
Centrinės kredito unijos narių ir valdybos, tarp Centrinės kredito unijos narių ir Stabilizacijos fondo komisijos;

6) siūlo valdybai, Stabilizacijos fondo komisijai atšaukti jų priimtus neteisėtus nutarimus arba prašo visuotinį susirinkimą atšaukti neteisėtus valdybos, Stabilizacijos fondo komisijos nutarimus;

7) gali perduoti jos kompetencijai priskirtus klausimus spręsti visuotiniam susirinkimui;

8) sprendžia kitus įstatuose numatytus klausimus.
Centrinės kredito unijos valdybos kompetencija

Valdyba:

1) rengia ir teikia pasiūlymus visuotiniam susirinkimui dėl naujų narių priėmimo į Centrinę kredito uniją, sustabdo kredito unijų Centrinės kredito unijos narių narystę ir teikia pasiūlymus visuotiniam susirinkimui dėl jų narystės nutraukimo;

2) atstovauja Centrinei kredito unijai teisme, arbitraže bei kitose institucijose;

3) organizuoja ir šaukia Centrinės kredito unijos visuotinius susirinkimus;

4) nustato Centrinės kredito unijos teikiamų paskolų, indėlių ir kitų grąžintinų lėšų palūkanų normas, vadovaudamasi įstatymo reikalavimais;

5) Centrinės kredito unijos vardu sudaro darbo sutartis su administracijos vadovu;

6) Centrinės kredito unijos vardu sudaro sandorius su trečiaisiais asmenimis ir su Centrinės kredito unijos narėmis, tarp jų sutartis su kredito unijomis dėl paskolų sutrikusiam kredito unijų mokumui atkurti bei jų veiklos patikimumui užtikrinti;

7) kartu su Stabilizacijos fondo komisija kontroliuoja, kad būtų laiku ir visiškai sumokėti
kiekvienos kredito unijos įnašai į Stabilizacijos fondą. Šias funkcijas valdyba gali perduoti
administracijai;

8) svarsto revizorių komisijos pateiktą medžiagą, administracijos veiklą ir pateikia savo išvadas stebėtojų tarybai bei visuotiniam susirinkimui;

9) parengia Centrinės kredito unijos buhalterinio balanso, pelno paskirstymo bei nuostolių atlyginimo tvarkos ir kitos finansinės atskaitomybės projektus;

10) investuoja laisvas Centrinės kredito unijos lėšas į Vyriausybės vertybinius popierius, Lietuvos banko vertybinius popierius bei užsienio valstybių, turinčių aukščiausio lygio reitingą (A grupės šalys), vyriausybių vertybinius popierius;

11) priima sprendimus dėl Centrinės kredito unijos valdomų lėšų skolinimo Centrinės kredito unijos narėms kredito unijoms, dėl indėlių iš kredito unijų priėmimo, dėl paskolų ėmimo iš bankų, kitų institucijų;

12) priežiūros institucijai ir Stabilizacijos fondo komisijai teikia reikalingus duomenis apie Centrinę kredito uniją ir savo nares kredito unijas bei jų specialaus inspektavimo rezultatus;

13) svarsto kitus Centrinės kredito unijos veiklos ir valdymo klausimus, nepriklausančius išimtinei visuotinio susirinkimo, stebėtojų tarybos ir Stabilizacijos fondo komisijos kompetencijai.
14) Valdyba priima nutarimus jos kompetencijai šio įstatymo ar įstatų priskirtais klausimais. Valdybos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė narių. Valdybos nariai turi lygias balsavimo teises. Nutarimai priimami paprasta dalyvaujančiųjų posėdyje balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia valdybos pirmininko balsas.

15) Valdybos nariai ir kandidatai į valdybos narius privalo saugoti Centrinės kredito unijos, jos narių paslaptis.

16) Už savo veiklą valdyba atsiskaito visuotiniam susirinkimui ir stebėtojų tarybai Centrinės kredito unijos įstatuose nustatyta tvarka, bet ne rečiau kaip kartą per metus.
Stabilizacijos fondo komisijos pareigos ir teisės

1. Kartu su Centrinės kredito unijos valdyba arba jos pavedimu kartu su administracija Stabilizacijos fondo komisija stebi kredito unijų veiklą (kontrolė). Centrinės kredito unijos administracija, o kai būtina, ir atitinkama kredito unija Centrinės kredito unijos narė privalo pateikti Stabilizacijos fondo komisijai jos nustatytu būdu, forma ir dažnumu reikalaujamus duomenis bei kredito unijų Centrinės kredito unijos narių veiklos finansines ataskaitas.

2. Stabilizavimo fondo komisija analizuoja ir įvertina kredito unijų aktyvų kokybę, likvidumo, mokumo, rezervų dydžio ir kitus veiklos rizikai darančius įtaką veiksnius.

3. Stabilizacijos fondo komisija taip pat turi teisę keistis konfidencialia informacija apie kredito unijų veiklą bei jų inspektavimo rezultatus su priežiūros institucija bei, informavusi valdybą, pavesti Centrinės kredito unijos administracijai atlikti kredito unijos veiklos specialų inspektavimą ir apie rezultatus informuoti priežiūros instituciją. Priežiūros institucija turi teisę priežiūros tikslais gautą informaciją pateikti Centrinei kredito unijai pagal susitarimą nustatyta tvarka bei terminais.

4. Stabilizacijos fondo komisija turi teisę pakviesti nepriklausomą auditorių kredito unijos būklei nustatyti, kai yra sutrikęs kredito unijos mokumas.

5. Stabilizacijos fondo komisija nustato kredito unijų įmokų į Stabilizacijos fondą dydį, įmokėjimo tvarką ir sąlygas.

6. Stabilizacijos fondo komisija kartu su Centrinės kredito unijos valdyba arba jos pavedimu administracija kontroliuoja, kad būtų laiku ir visiškai įmokėtos kiekvienos kredito unijos įmokos į Stabilizacijos fondą. Jeigu kredito unija ne kartą pažeidė šiuos reikalavimus, Stabilizacijos fondo komisija turi teisę teikti pasiūlymus valdybai ir atstovų visuotiniam susirinkimui dėl šios kredito unijos narystės Centrinėje kredito unijoje tęstinumo.

7. Stabilizacijos fondo komisija nustato sąlygas bei palūkanas už kitų institucijų ne Centrinės kredito unijos narių laikomas lėšas Stabilizacijos fonde ir priima sprendimus dėl šio fondo laisvų lėšų investavimo tik į Vyriausybės vertybinius popierius, Lietuvos banko vertybinius popierius bei užsienio valstybių, turinčių aukščiausio lygio reitingą (A grupės šalys), vyriausybių vertybinius popierius.

8. Stabilizacijos fondo komisija sudaro veiksmų planus ir sutarčių su kredito unijomis dėl paskolų suteikimo sutrikusiam kredito unijų mokumui atkurti bei jų veiklos patikimumui užtikrinti projektus, juos aprobuoja komisijos posėdžiuose ir perduoda Centrinės kredito unijos valdybai toliau įforminti sandorius, taip pat prižiūri, kaip šie planai ir sutarčių įsipareigojimai vykdomi.
Centrinės kredito unijos revizorių komisija

1. Revizorių komisijos narių skaičių – ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 5 – nustato Centrinės kredito unijos įstatai. Revizorių komisijos pirmininką renka visuotinis susirinkimas ne daugiau kaip trejiems metams.

2. Revizorių komisijoje turi būti bent vienas revizorius, kurį renka visuotinis susirinkimas Centrinės kredito unijos įstatuose nustatytam, bet ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui. Revizoriais gali būti Centrinės kredito unijos nario įgalioti atstovai, įgiję revizoriui reikalingą kvalifikaciją. Revizoriumi negali būti Centrinės kredito unijos stebėtojų
tarybos, valdybos, Stabilizacijos fondo komisijos narys ar Centrinėje kredito unijoje dirbantis administratorius, vyriausiasis finansininkas (buhalteris). Revizoriumi taip pat negali būti Centrinės kredito unijos narių kredito unijų valdybos, stebėtojų tarybos ar paskolų
komitetų bei administracijos darbuotojai.

3. Revizorių komisija kontroliuoja Centrinės kredito unijos ir Stabilizacijos fondo finansinę-ūkinę veiklą, visuotinio susirinkimo ir stebėtojų tarybos priimtų nutarimų vykdymą. Atlikdama šias funkcijas, revizorių komisija turi teisę reikalauti pateikti jai reikalingus Centrinės kredito unijos ir Stabilizacijos fondo buhalterinius bei finansinius dokumentus.

4. Revizorių komisija pateikia stebėtojų tarybai ir visuotiniam susirinkimui finansinės-ūkinės veiklos patikrinimo metinę ataskaitą. Ji privalo nedelsiant informuoti valdybą ir stebėtojų tarybą apie nustatytus Centrinės kredito unijos bei Stabilizacijos fondo finansinės-ūkinės veiklos pažeidimus, taip pat saugoti jų paslaptis.

5. Revizorių komisijos nariams gali būti mokamas atlyginimas visuotinio susirinkimo nustatyta tvarka.

6. Revizorių komisijos nariai atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka už nepatenkinamą Centrinės kredito unijos bei Stabilizacijos fondo veiklos kontrolę ir veiklos trūkumų nuslėpimą.
Centrinės kredito unijos administracija

1. Centrinės kredito unijos valdyba sudaro Centrinės kredito unijos administraciją, į kurią įeina centrinio valdymo aparato, struktūrinių padalinių bei filialų (skyrių), steigiamų Lietuvos Respublikoje, vadovai ir jų pavaduotojai.

2. Centrinės kredito unijos administracija vadovauja Centrinės kredito unijos veiklai ir vykdo visuotinio susirinkimo bei valdybos nutarimus.

3. Centrinės kredito unijos administracijos, jos vadovo pareigas nustato Centrinės kredito unijos įstatai ir valdybos patvirtintas administracijos darbo reglamentas.

4. Centrinės kredito unijos administraciją ir jos vadovą skiria Centrinės kredito unijos valdyba.

5. Centrinės kredito unijos administracijos vadovas negali atlikti vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigų, būti kredito unijos ar banko valdybos nariu ar dirbti kredito unijos ar banko administracijoje.

6. Centrinės kredito unijos administracijos vadovas sudaro darbo sutartis su kitais administracijos darbuotojais.

7. Centrinės kredito unijos administracijos vadovo pareigas gali eiti Centrinės kredito
unijos valdybos pirmininkas ar kitas valdybos narys.

12.Kredito unijos valdymo struktūra

Visuotinis narių susirinkimas

1. Visuotinis narių susirinkimas yra aukščiausias kredito unijos valdymo organas.

2. Tik visuotinis narių susirinkimas gali:

1) keisti ir pildyti kredito unijos įstatus;

2) tvirtinti kredito unijos steigimo ataskaitą;

3) rinkti ir atšaukti stebėtojų tarybos, valdybos, paskolų komiteto narius ir revizorių, o iš jų atitinkamai – stebėtojų tarybos, valdybos ir paskolų komiteto pirmininkus;

4) priimti nutarimą pašalinti narį iš kredito unijos;

5) nagrinėti kredito unijos narių skundus ir pasiūlymus dėl stebėtojų tarybos, valdybos ir paskolų komiteto darbo;

6) nustatyti minimalaus ir maksimalaus pajaus, kurį turi įmokėti narys, dydį bei pajaus mokėjimo tvarką, tvirtinti ir keisti stojamojo mokesčio dydį;

7) nustatyti nariams duodamų paskolų tikslinę paskirtį;

8) nustatyti revizoriaus atlyginimą ir metines išmokas (premijas) iš pelno valdymo organų nariams;

9) nustatyti lėšų, kurias galima skirti finansinės atskaitomybės eksperto ar nepriklausomo auditoriaus darbui apmokėti, limitą;

10) nustatyti darbo apmokėjimo dydį ir tvarką samdos pagrindais dirbantiems kredito unijoje darbuotojams;

11) tvirtinti metinę kredito unijos išlaidų sąmatą, pagrįstą numatomų pajamų skaičiavimais;

12) tvirtinti metinę finansinę atskaitomybę, priimti nutarimą dėl pelno paskirstymo ir nuostolių atlyginimo tvarkos;

13) nustatyti pajinio, rezervinio ir kitų reikalingų kapitalų dydžius, nutarti atlyginti konkrečius su abejotinais kredito unijos aktyvais susijusius nuostolius iš rezervinio kapitalo lėšų;

14) pritarti Centrinės kredito unijos steigimo sutarties pasirašymui ar stojimui į veikiančią Centrinę kredito uniją;

15) priimti nutarimą reorganizuoti ar likviduoti kredito uniją;

16) spręsti klausimą dėl kredito unijos įstojimo į kredito unijų asociaciją ir išstojimo iš jos;
17) įvertinti kredito unijos valdymo ir kontrolės organų ataskaitas;

18) susirinkimo metu spręsti stebėtojų tarybai pavestus klausimus, jei to prašo stebėtojų taryba;
19) spręsti kitus jo kompetencijai įstatų priskirtus klausimus.
Stebėtojų tarybos kompetencija

1. Stebėtojų taryba:

1) kontroliuoja, kaip paskolų komitetas, valdyba ir (ar) administracija vykdo visuotinio narių susirinkimo nutarimus;

2) analizuoja kredito unijos, jos valdybos ir paskolų komiteto veiklą, finansinių išteklių kaupimą ir naudojimą, darbo apmokėjimą, finansinę būklę;

3) pateikia visuotiniam kredito unijos narių susirinkimui valdymo organų darbo ataskaitą su savo išvadomis ir pasiūlymais;

4) įspėja kredito unijos valdybą, paskolų komitetą ir (ar) administraciją, kad nedelsiant pašalintų veiklos kredito unijoje pažeidimus, arba praneša apie tai visuotiniam narių susirinkimui, taip pat gali siūlyti visuotiniam narių susirinkimui atšaukti valdybos ir paskolų komiteto narius, kurie, stebėtojų tarybos įsitikinimu, pažeidė šį įstatymą, kitus teisės aktus, kredito unijos įstatus ar kitas jos taisykles;

5) pateikia visuotiniam narių susirinkimui savo išvadas ir pasiūlymus apie kredito unijos metinį buhalterinį balansą, pelno paskirstymo ir nuostolių atlyginimo projektus;

6) atstovauja kredito unijai teisme nagrinėjant ginčus tarp kredito unijos ir jos valdybos, tarp kredito unijos narių ir valdybos;

7) siūlo valdybai atšaukti jos priimtus neteisėtus nutarimus arba prašo visuotinį narių susirinkimą atšaukti neteisėtus valdybos nutarimus;

8) gali perduoti jos kompetencijai priskirtus klausimus spręsti visuotiniam narių susirinkimui;

9) sprendžia kitus įstatuose numatytus klausimus.
Valdybos kompetencija

1. Valdybos ir jos narių kompetenciją nustato kredito unijos įstatai, o darbo tvarką – jos priimtas darbo reglamentas.

2. Valdyba:

1) priima naujus narius į kredito uniją, sustabdo jų narystę kredito unijoje

2) atstovauja kredito unijai teisme, arbitraže bei kitose institucijose;

3) organizuoja ir šaukia kredito unijos visuotinius narių susirinkimus;

4) rengia ir teikia visuotiniam susirinkimui tvirtinti metinę išlaidų sąmatą, pagrįstą
numatomų pajamų skaičiavimais;

5) nustato palūkanas už indėlius ir paskolų procentus;

6) kredito unijos vardu sudaro darbo sutartis su samdomais darbuotojais;

7) kredito unijos vardu sudaro civilinius sandorius su kredito unijos nariais ir trečiaisiais asmenimis;

8) tvarko kredito unijos narių registrus;

9) svarsto revizoriaus pateiktą medžiagą, administracijos (jei ji yra) veiklą ir pateikia išvadas stebėtojų tarybai arba visuotiniam narių susirinkimui;

10) parengia kredito unijos buhalterinio balanso, pelno paskirstymo bei nuostolių atlyginimo tvarkos ir kitos finansinės atskaitomybės projektus;

11) svarsto kredito unijos narių prašymus dėl jų pajų perleidimo ir ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo prašymo gavimo dienos praneša suinteresuotam nariui apie sutikimą ar draudimą nariui perleisti jo pajų kitam asmeniui;

12) investuoja laisvas kredito unijos lėšas į valstybės išleidžiamus vertybinius popierius, jei tai numatyta įstatuose;

13) iki kredito unija įstos į Centrinę kredito uniją, skolina laisvas kredito unijos lėšas kitoms kredito unijoms, nesančioms Centrinės kredito unijos narėmis, ar kredito unijų asociacijai bei skolinasi iš jų pinigus, jei tai numatyta įstatuose;

14) priima sprendimus dėl skolinimo kitoms kredito unijoms ar paskolų iš kitų kredito unijų ėmimo Centrinės kredito unijos nustatyta tvarka ir sąlygomis;

15) atsiskaito su buvusiais kredito unijos nariais ;

16) laiku informuoja kredito unijų veiklos priežiūros instituciją apie minimalaus narių skaičiaus ar pajinio kapitalo sumažėjimą bei teikia kitus reikalingus šiai institucijai duomenis pagal priežiūros institucijos patvirtintas kredito unijų veiklos priežiūros taisykles;

17) svarsto kitus kredito unijos veiklos ir valdymo klausimus, nepriklausančius išimtinei visuotinio narių susirinkimo, stebėtojų tarybos ar paskolų komiteto kompetencijai.
Paskolų komitetas

1. Paskolų komitetą iš ne mažiau kaip 3 kredito unijos narių renka visuotinis narių susirinkimas trejiems metams. Paskolų komiteto nariu negali būti kredito unijos stebėtojų tarybos, valdybos narys ar revizorius.

2. Paskolų komitetas nagrinėja kredito unijos narių paraiškas dėl savitarpio paskolų. Jis sprendžia, ar nario prašoma paskola atitinka įstatuose nustatytą paskirtį, numato išmokėjimo ir grąžinimo sąlygas bei tvarką ir teikia pasiūlymus šiais klausimais kredito unijos valdybai. Valdyba negali sudaryti savitarpio paskolos sutarties su kredito
unijos nariu, jei tam nepritarė paskolų komitetas.

3. Už savo veiklą paskolų komitetas atsiskaito visuotiniam narių susirinkimui kredito unijos įstatuose nustatyta tvarka, bet ne rečiau kaip kartą per metus.

4. Paskolų komiteto nariai privalo saugoti kredito unijos paslaptis.
Kredito unijos revizorius

1. Kredito unijoje turi būti bent vienas revizorius, kurį renka visuotinis narių susirinkimas kredito unijos įstatuose nustatytam, bet ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui. Juo gali būti kredito unijos narys, turintis kvalifikacijos diplomą. Revizoriumi negali būti kredito unijos valdybos, stebėtojų tarybos ar paskolų komiteto narys ar toje kredito unijoje dirbantis vyriausiasis finansininkas (buhalteris).

2. Jeigu nėra galimybės išrinkti revizorių iš kredito unijos narių, visuotinis narių susirinkimas tvirtina nepriklausomą auditorių, stebėtojų tarybos siūlomą samdyti pagal sutartį.

3. Revizorius (nepriklausomas auditorius) kontroliuoja kredito unijos finansinę-ūkinę veiklą, visuotinio narių susirinkimopriimtų nutarimų vykdymą. Atlikdamas šias funkcijas, revizorius turi teisę reikalauti pateikti jam reikalingus kredito unijos buhalterinius bei finansinius dokumentus.

4. Kredito unijos revizorius (nepriklausomas auditorius) pateikia visuotiniam narių susirinkimui finansinės-ūkinės veiklos patikrinimo metinę ataskaitą. Jis privalo nedelsdamas informuoti valdybą ir stebėtojų tarybą apie kredito unijos finansinės-ūkinės veiklos pažeidimus, taip pat saugoti kredito unijos paslaptis.

5. Renkamam revizoriui gali būti mokamas atlyginimas.

6. Kredito unijos revizorius (nepriklausomas auditorius) atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka už nepatenkinamą kredito unijos veiklos kontrolę ir veiklos trūkumų nuslėpimą.
Administracija

1. Kredito unijos valdyba, jeigu būtina, sudaro kredito unijos administraciją, į kurią įeina kredito unijos administracijos vadovas ir vyriausiasis finansininkas (buhalteris) bei kiti valdymo funkcijas atliekantys darbuotojai.

2. Kredito unijos administracija vykdo visuotinio susirinkimo ir valdybos nutarimus.

3. Kredito unijos administracijos pareigas nustato kredito unijos įstatai ir valdybos patvirtintas darbo reglamentas.

4. Asmenis į kredito unijos administracijos vadovo ir vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigas priima kredito unijos valdyba.

5. Kredito unijos administracijos vadovas negali eiti vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigų, dirbti kitos kredito unijos ar banko administracijoje.

6. Kredito unijos administracijos vadovas sudaro darbo sutartis su kitais kredito unijos darbuotojais.
7. Kredito unijos administracijos vadovo pareigas gali eiti kredito unijos valdybos pirmininkas ar kitas valdybos narys.

13. Kredito unijų veikla

2003 m. balandžio 1 d. Lietuvoje veikė 54 kredito unijos. Finansines ataskaitas Lietuvos bankui pateikė 53 kredito unijos, vienijusios 23605 narius. 2003 m. I ketvirtį buvo įsteigta dar viena kredito unija. Per 2003 m. pirmąjį ketvirtį kredito unijų veikla toliau plėtėsi. Kredito unijų turtas padidėjo 17,3 proc. ir 2003 m. balandžio 1 d. sudarė 0,48 proc. veikiančių bankų sistemos turto (palyginimui, 2002 04 01 šis rodiklis buvo 0,26 proc.). Kiekvienos iš dviejų didžiausių kredito unijų – ,,Ūkininkų viltis” bei Pakruojo ūkininkų k.u. turtas 2003 m. balandžio 1 d. viršijo 8 mln. Lt, o, kartu paėmus,- sudarė 19,8 proc. k.u. sistemos turto. Suteiktos paskolos išaugo 18,5 proc. ir sudarė 65 proc. kredito unijų turto. 2003 m. balandžio 1 d. duomenimis, kredito unijos buvo sudariusios 338,1 tūkst. Lt specialiuosius atidėjimus paskoloms. Kredito unijų investicijos į Vyriausybės vertybinius popierius per ataskaitinį ketvirtį sumažėjo 20,6 proc. Indėliai kredito unijose padidėjo 16,3 proc., didžiausią jų dalį (91 proc.) sudarė narių indėliai. Kredito unijų pajinis kapitalas per pirmąjį ketvirtį išaugo 15,7 proc. 2003 m. pirmo ketvirčio kredito unijų sistemos veiklos rezultatas – 42,5 tūkst. Lt pelnas. Dvidešimt devynios pelningai dirbusios kredito unijos gavo 187,5 tūkst. Lt pelno, dvidešimt keturios nuostolingai dirbusios kredito unijos patyrė 145 tūkst. Lt nuostolio. Kaip ir ankstesniais metais, pagrindinis kredito unijų pajamų šaltinis buvo palūkanų pajamos, sudariusios 87,5 proc. visų pajamų. Didžiausią išlaidų dalį sudarė palūkanų ir operacinės išlaidos, sudariusios atitinkamai 44,9 proc. ir 39,5 proc. visų išlaidų. 2003 m. balandžio 1 d. visos kredito unijos vykdė Lietuvos banko nustatytus kredito unijų veiklos riziką ribojančius normatyvus.

Išvados

Išvadose mes norėtume pateikti keletą neretai iškylančių klausimų ir atsakymus į juos:
Ką suteikia narystė kredito unijoje?
Tapę nariu Jūs galite:
• Vykdyti atsiskaitymus, tvarkyti visą apyvartą, sumokėti mokesčius;
• Naudotis visomis taupymo paslaugomis;
• Gauti paskolą;
• Balsuoti visuotiniame narių susirinkime;
• Rinkti ir būti išrinktam į valdymo organus (valdybą, paskolų komitetą ar stebėtojų tarybą).
Kaip skaičiuojamos palūkanos už paskolas?
Palūkanos kredito unijoje skaičiuojamos kiekvieną dieną ir tik nuo paimtos pinigų sumos, t.y. jei paskola yra 1000 Lt, o pinigų paimta 200 Lt, tokiu atveju palūkanos skaičiuojamos nuo 200 Lt
Ar saugu laikyti pinigus kredito unijoje?
Pagal Lietuvos Respublikos indėlių draudimo įstatymą, nario (fizinio ar juridinio asmens) indėliai kredito unijose kaip ir bankuose, yra apdrausti valstybės įmonėje “Indėlių draudimo fondas”. Indėliai iki 45 000 Lt apdrausti!

Literatūra:
1. T. Mayer, J. S. Duessenberry, R. Z. Aliber Pinigai, bankai, ekonomika, V., 1995.
2.www.aku.lt
3.www.svv.lt
4.www.lbank.lt
5. Kredito unijų įstatymas
6. Centrinės kredito unijos įstatymas

Leave a Comment