Lietuvos BVP : dinamika ir struktūros

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS
EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETAS

Povilas Kielius
Žemės ūkio ekonomikos programos dieninių studijų
II kurso 3 grupės studentas

Studijų knygelės Nr.037325

Lietuvos BVP : dinamika ir struktūros

pokyčiai
Mikro- ir makroekonomikos referatas

Tikrino V. Vaznonis

Akademija, 2004

TURINYS

ĮVADAS..............................3
1. Trys skirtingi BVP vienoje ir toje pačioje šalyje...................4

2. Lietuvos BVP palyginimas..............................5 3. Keturi ekonominio augimo faktoriai (Harvardo versija)...............6 4. BVP dalis skiriama švietimui ir mokslui.......................7 5. BVP pasikeitimas per pirmąjį ketvirtį lyginant su praeitais metais tuo pačiu metu..8 6. Biudžeto socialinės orientacijos mastas .....................9

LITERATŪROS SĄRAŠAS..............................10

ĮVADAS

BVP (tai bendros pajamos sukurtos šalies teritorijoje, taip pat užsienio gamybos veeiksnių gautos pajamos konkrečioje, šalyje minus šios šalies piliečių gautos pajamos užsienyje) – dydis parodantis kiek valstybė sukuria per tam tikrą laiką (paprastai per metus). Jeigu valstybę lyginti su atskiru žmogumi, tai jo santaupos per metus, išreikštos pinigine verte. Tačiau žmogus per metus gali ir nieko nedaryti, o būti labai turtingas (jis gali turėti senesnių santaupų, gali gauti palikimą, o gali jam tekti laimė gimti ant požeminio naftos baseino). Panašiai ir valstybės gali būti turtinga, negamindama didelio BVP. Todėl, įvertinant pasiektą vaalstybės lygį reikia įvertinti ne tik “einamąjį” BVP rodiklį, tačiau ir “sukauptą” rodiklį – visuomenės (valstybės ) turtą.
Pasaulio valstybių pasiskirstymas pagal visuminį valstybės turtą vienam gyventojui labai skiriasi nuo valstybių rangavimo pagal BVP vienam gyventojui tiek nominalia, tiek realia išraiška.

Prognozuojant ekonominį augimą sv

varbus vaidmuo tenka valstybės turto struktūrai. Pagal Pasaulinio Banko modelį, jis susideda iš trijų komponenčių: daiktinio, žmogiškojo ir gamtinio kapitalo.Vertinant gamtinį kapitalą apskaičiuojama žemės, vandens, miško ir mineralinių išteklių vertė. Daiktinis kapitalas apskaičiuojamas pagal ilgalaikius stebėjimus, vertinant investicijų ir amortizacinių atskaičiavimų santykį. Žmogiškasis kapitalas apskaičiuojamas vertinant gyventojų skaičių, vidutinę gyvenimo trukmę ir kitas charakteristikas.

Trys skirtingi BVP vienoje ir toje pačioje šalyje

vienu ir tuo pačiu metu

Ekonominėje geografinėje praktikoje svarbiausiu vystymosi lygio rodikliu yra BVP vienam gyventojui.
BVP skaičiavimas – sudėtinga procedūra. Skaičiavimo rezultatai labai priklausomi nuo to, kokia metodika yra naudojama. Dažniausiai naudojamas BVP nominalinėje išraiškoje, kada BVP, paskaičiuotas nacionaline valiuta, perskaičiuojamas į dolerius pagal oficialų nacionalinės valiutos ir dolerio kursą. Toks skaičiavimas formalus: juk dolerio kursas ne visada atitinka realų perkamąjį valiutos paajėgumą įvairiose šalyse. Pvz., amerikietis pensininkas neišgyvens ir kelių dienų už maždaug 70-80 dol. pensiją, tekančią per mėnesį vienam Lietuvos pensininkui. Pas mus tokia suma nors ir elgetiška, bet visgi yra pragyvenimo šaltinis šimtams tūkstančių pagyvenusių žmonių.
Todėl naudojamas rodiklis – BVP pagal faktinį perkamąjį pajėgumą (kartais jis vadinamas BVP pagal paritetinę perkamąją galią arba liaudiškai – perkamasis pajėgumas) palyginti neseniai labai plačiai naudojamas tarptautiniuose palyginimuose ir labai staigiai pakeitė supratimą apie valstybių ekonominį veidą. Daugelis išvystytų valstybių, ypatingai mažosios privilegijuotosios Europos nacijos, kur na

acionalinių valiutų kursai dirbtinai pakelti (todėl ten viskas brangu), pagal BVP vienam gyventojui reitingus nukrito kiek žemyn, o kai kurios besivystančios valstybės (kuriose vidinėje rinkoje paprasčiausios prekės palyginti pigios, nors nacionalinė valiuta dolerio atžvilgiu kotiruojama labai žemai) reitingų sąrašuose kiek pakyla į viršų.
Tačiau nepakanka atsižvelgti vien tik į valiutos perkamąją galią, pagal kurią skaičiuojamas BVP. Reikia pagal galimybes įvertinti ir visą visuminį produktą atsižvelgiant į visas jo sudedamąsias. Tai reiškia, kad reikia įvertinti ir paskaičiuoti visas gaminamas šalyje prekes ir paslaugas. Tokį skaičiavimą gali atlikti tik išvystytos valstybės, turinčios galingą informacijos surinkimo ir apdorojimo sistemą. Be to, tokių šalių piliečiai pripratę prie, kad bet kuri materialinė gamyba ir nematerialinė ekonomika turi būti apskaitoma ir kontroliuojama. Daugelyje valstybių egzistuoja didžiuliai šešėlinės ekonomikos sektoriai, kurie yra neapskaitomi oficialioje BVP statistikoje. Tai ne tik kriminalinė ekonomika, kurią masinės informacijos priemonės yra pavadinusios šešėline. Tai ir tradicinė, patriarchalinė, šeimos ekonomika, kurią besivystančių valstybių piliečiai sunkiai įsivaizduoja kaip statistinės apskaitos objektą, apmokestinimo objektą ir pan. Šešėlinės gamybos ekonomikos apskaita įneša dideles korektyvas, nors ir neaišku, kas pareikalaus daugiau laiko: išnaikinti šešėlinį sektorių ar pasiūlyti patikimus šešėlinės ekonomikos apskaitos duomenis.
Pagal vertinimus, šešėlinės ekonomikos dydis lyginant su oficialiuoju BVP 1989 – 1993 m. besivystančiose šalyse sudarė 39,2 proc., pereinamosios ekonomikos valstybėse – 23,2 proc., Savitarpio Pa
agalbos šalyse – 14,2 proc. 1995 m. tarp 56 valstybių, kuriose buvo gana patikimi duomenys, šešėlinės ekonomikos santykinė dalis svyravo nuo 76 proc. Nigerijoje ir 71 proc. Tailande iki 7 proc. Austrijoje ir Šveicarijoje. Tai reiškė, kad Nigerijoje nominalusis BVP vienam gyventojui, 1995 m. buvęs 260 dol., vertinant nacionalinės valiutos – nairos – perkamąjį pajėgumą, sudarė 1200 dol., o įvertinant ir šešėlinę ekonomiką – 2150 dol. Priešingai, Šveicarijos realusis BVP, netgi apskaitant ir šešėlinę ekonomiką, buvo trečdaliu mažesnis nei nominalusis.

Lietuvos BVP palyginimas

Nuo BVP priklauso gyventojų pajamų lygis, įvairių socialinių programų vykdymo galimybės. Kita vertus, pats BVP yra veikiamas tokių socialinių veiksnių kaip užimtumo lygis, bendra sociali¬nė šalies padėtis.
Socialinės situacijos įvertinimui svarbus ne tik pats BVP dydis vienam gyventojui, bet ir jo palyginimas su kaimyninių šalių tokiu pat rodikliu. No¬rint padalyti tokį palyginimą BVP perskaičiuojamas pagal perkamosios galios standartus. Kaip matyti iš Eurostato duomenų, pateikiama Lietuva gerokai atsilieka nuo ES pasiekto lygio.
2000 m. vienam gyventojui Lietuvoje sukurto BVP dalis sudarė 33 proc. Europos Sąjungos vidurkio (1995 m. buvo 28 proc.) .
Turint galvoje, kad 75 proc. vidutinio Europos Sąjungos BVP, tenkan¬čio vienam gyventojui, yra tas lygis, žemiau kurio esanti šalis gali tikėtis pa¬galbos iš struktūrinių fondų, galima manyti, kad Lietuva bent jau iki 2010-2015 m. gali gauti šių fondų paramą

Keturi ekonominio augimo faktoriai (Harvardo versija)

19 a. pabaigoje – 20 a. pradžioje geografai dėjo nemažai pa

astangų tiriant gamtinių sąlygų geografinės padėties, kranto linijos raižytumo, klimato ir kitų gamtinių veiksnių įtaką nacijos ar valstybės vystymuisi. Tačiau 20 a. šie darbai ekonomistų buvo nuvertinti, pavadinti geografinio determinizmo vardu ir paskelbti persona non grata. Paradoksalu, bet mūsų dienomis tokio pobūdžio darbai buvo reanimuoti. Atsirado bandymai kiekybiškai įvertinti fizinių-geografinių sąlygų, ekonominės geografinės padėties, išteklių bazės įtaką socialinio – ekonominio vystymosi tempams.
Neseniai Harvardo universitete tarptautinio vystymosi institute atlikti tyrimai atskleidė ekonominio vystymosi globalinių ypatumų kiekybinę priklausomybę nuo keturių veiksnių grupių. Jos yra skaidomos į atskiras sudedamąsias dalis:
Pradinės pozicijos: BVP vienam gyventojui, švietimo lygis.
Vyriausybės parama: valstybės biudžetas, ekonomikos atvirumas, valstybinių įstaigų darbo efektyvumas.

Demografinė situacija: gyvenimo trukmė, darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus augimas, visų gyventojų skaičiaus kaita.

Gamtinės sąlygos ir ištekliai: gamtinės sąlygos, išėjimo į jūras galimybės, tropinis klimatas, kranto linijos ilgio santykis su visa valstybės teritorija.

BVP dalis skiriama švietimui ir mokslui
Kasmet iš mūsų šalies biudžeto vis didesnę dalį žadama skirti švietimo sistemai, tačiau pažadai nėra įgyvendinami. Ir toliau mūsų švietimo sistema patiria skurdą. Nors Lietuvos bendras vidaus produkta (BVP – bendrosios pajamos, sukurtos šalies teritorijoje, taip pat užsienio gamybos veiksnių gautas pajamos konkrečioje šalyje, minus šios šalies piliečių gautos pajamos užsienyje)auga vis sparčiau tačiau švietimo ir mokslo sritis to nejaučia. Savo darbe nagrinėju šią mums visiems aktualią ir opią problemą.
Kauno universitetų rektoriai nuogąstauja dėl mažėjančios šalies biudžeto dalies studijoms. Valstybė deklaruoja prioritetą švietimui ir mokslui, tačiau kitų metų šalies biudžetas rodo, kad šios srities finansavimas mažėja. Valstybė turtėja, o mokslas toliau skurdinamas. Gruodžio 3 dieną dešimt partijų pasirašė dokumentą, kuriame mokslas ir švietimas įvardytas kaip vienas pagrindinių prioritetų. Susitarta, kad per artimiausius 4 metus moksliniams tyrimams ir studijoms skiriamos lėšos prilygtų Europos Sąjungos šalių vidurkiui. Tačiau po savaitės Seimo patvirtintame 2003 metų šalies biudžete šis susitarimas ignoruojamas, o mokslui ir švietimui skirti pinigai nuteikia pesimistiškai. Kitiems metams valstybės biudžete mokslui ir studijoms numatyta 527,7 milijono litų, universitetams teks 376,8 milijono. VDU rektorius pažymėjo, kad šį kartą mokslui ir studijoms skirta 0,96 proc. nuo BVP. Tai mažiausias skaičius per visą laiką nuo šalies nepriklausomybės atgavimo. Didžiausia BVP dalis (1,24 proc.) mokslui ir studijoms buvo skirta 1998 metams, o paskui ši dalis vis mažėjo. Lygiai taip pat nuolat mažėjo valstybės lėšos vienam studentui. 1999 metais vienam studentui teko 7140 litų, o 2003 metams numatyta 5360 litų. (Kaip nurodė V.Kaminskas, įvertinus infliaciją, šis skirtumas būtų kur kas mažesnis.). Lietuva pagal išlaidas vienam studentui, skaičiuojant pagal perkamosios galios paritetus JAV doleriais, atsilieka nuo skurdžiausių ES šalių. Jei norima įgyvendinti nacionalinį susitarimą, vien tyrimams reikėtų skirti 1 proc. BVP, kai dabar tenka tik 0,3 proc. Kad pasiektume ES vidurkį, reikia 4 kartus didinti studentų vietų finansavimą.
Dabar aukštosios mokyklos gaus tik 47 proc. reikalingų lėšų. Vieną situacijos sprendimo variantų nurodė studentų skaičiaus mažinimą, daugiau studijų krypčių paliekant kolegijoms. Dabar pagal studentų skaičių esame tarp pirmaujančių pasaulio šalių. Yra nuogąstaujama, kad galime grįžti į XX amžių, kai aukštasis mokslas buvo tik elito privilegija.
BVP pasikeitimas per pirmąjį ketvirtį

lyginant su praeitais metais tuo pačiu metu

Sparčiausiai 2004 metais pirmąjį ketvirtį didėjo verslininkų dalis BVP struktūroje, mokesčiai ir darbo užmokestis auga lėčiau nei BVP, todėl jų dalis BVP struktūroje sumažėjo. Skaičiuojant BVP pajamų metodu matyti, jog 2004 metais pirmąjį ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2003 metų laikotarpiu, labiausiai padidėjo verslininkų pelnas ir mišrios pajamos. Mišrios pajamos priskiriamos savininkų pajamos iš darbo savo bendrovėse. Pelno ir mišrių pajamų dalis BVP struktūroje šiemet pirmąjį ketvirtį padidėjo iki 36,9 , o 2003 metais pirmąjį ketvirtį jos sudarė 30,5.

Darbo užmokestis šių metų pirmąjį ketvirtį augo lėčiau nei BVP, todėl jo dalis, palyginti su 2003 metais pirmuoju ketvirčiu, sumažėjo nuo 39,6 iki 39. Mokesčių pajamos šių metų pirmąjį ketvirtį padidėjo lėčiau nei BVP, todėl jų dalis nuo 12,9 sumažėjo iki 12 BVP.

Nagrinėjant BVP išlaidų atžvilgiu, pastebima, jog labiausiai BVP augino bendrojo kapitalo formavimo išlaidas. Jų dalis BVP, suskirstytame pagal išlaidas, nuo 17,2 padidėjo iki 20,9. Nors finansų analitikų nuogąstauja, jog ūkiui pradeda stigti investicijų, bendrojo kapitalo formavimo išlaidos ūgtelėjo keturis kartus sparčiau nei BVP – 32. Tiesa, materialiosios investicijos( investicijos – tai firmų išlaidos naujoms įmonėms statyti, įrengimams pirkti, gatavų prekių atsargoms papildyti, tai nupirkti kapitaliniai ištekliai prekėms ir paslaugoms kurti), kurios sudaro dalį bendrųjų kapitalo formavimo išlaidų, didėjo lėčiau – 10,7.

Prie materialiųjų investicijų priskiriamos lėšos skirtos investicijoms. Į bendrojo kapitalo formavimo išlaidų straipsnį, be minėtų investicijų, patenka ir namų ūkio išlaidos, skirtos nekilnojamam turtui.

Šių metų pirmąjį ketvirtį į pramonės sektorių investuota 7,1 mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Ekonomistai nuogąstauja, kad sumažėjus investicijų, lėčiau didės darbo našumas ir BVP. Jeigu ne 30 išaugusios investicijos į nekilnojamąjį turtą bei nuomą investicijų rodikliai atrodytu kur kas kuklesni. Į pramonę bei nekilnojamąjį turtą investuojama daugiausia. Tačiau šiemet keitėsi investicijų apskaičiavimo metodika, todėl lyginti įvairių ūkio šakų investicijų apimtis reikėtų atsargiai. Iki šiol, kiek investicijų tenka tam tikrai pramonės šakai, buvo skaičiuojama pagal investavimo objektą, o dabar – pagal investuotojo veiklą.

Šiemet gyventojai daugiau išleidžia ne tik būstui. Namų ūkio dalis, skaičiuojant BVP pagal išlaidas, šių metų pirmąjį ketvirtį nuo 64,7 padidėjo iki 67,6, o palyginti su 2003 metais pirmuoju ketvirčiu, ji paaugo 12,1.

Šiemet pirmą kartą po Rusijos krizės 1998 metais valdžios išlaidos didėjo sparčiau nei ūgtelėjo BVP. Jos styptelėjo nuo 17,8 iki 19,1 BVP struktūros. Lyginamuoju laikotarpiu jos didėjo 8,8.

Skaičiuojant BVP pagal išlaidas pridedamas eksporto ir importo saldas. Užsienio prekybos balansas Lietuvoje yra neigiamas, todėl jis mažina BVP apimtis. Pirmąjį 2004 metų ketvirtį importas didėjo sparčiau nei eksportas. Tiesa, vartojimui skirtų prekių importas didėjo lėčiau nei investicinės paskirties prekių bei žaliavų importas.
Biudžeto socialinės orientacijos mastas
Socialinės srities plėtotės požiūriu labai svarbu matyti ne tik BVP dydį, bet ir tai, kokia jodalis tenka socialinėms programoms ir reikmėms. Lietuvoje socialinės problemos sprendžiamos daugiausia per valstybinį sektorių (valstybės, savivaldybių biu¬džetų bei Valstybinio socialinio draudimo ir Privalomojo sveikatos draudi¬mo fondų lėšomis).
Konsoliduoto bendro šalies biudžeto pajamų santyki su BVP Lietuvo¬je 2000 m. buvo 30,2 procentai. Šie skaičiai aiškiai parodo, kad konsoliduoto biudžeto pajamų su¬rinkimo lygis Lietuvoje žemas. Tai, be abejo, riboja socialinės ap¬saugos galimybes, taip pat stambių užimtumo ir socialinių programų vykdy¬mo išgales.
Dėl nepakankamo biudžeto pajamų surinkimo susidaro paradoksali si¬tuacija: mokesčių našta Lietuvoje palyginti didelė, o biudžeto dalis, palyginti su BVP, mažesnė negu kaimyninėse šalyse. Socialinės ir užimtumo plėtotės požiūriu atkreiptinas dėmesys į tai, kad mokesčių politika Lietuvoje orien¬tuota į didelę mokesčių naštą, uždedamą darbo jėgai tiesiogiai per pajamų mokesčius ir socialinio draudimo įmokas bei netiesiogiai per pridėtinės vertės mokesčius (PVM) ir akcizus. Didelės mokesčiu normos ne tik mažina iniciatyva dirbti, bet ir skatina nelegalią ekonominę veiklą bei neoficialų užimtumą.

Tačiau vien nacionalinio biudžeto išlaidų analinė mažai ką parodo, ka¬dangi nacionalinis biudžetas finansuoja tik apie penktadalį visų socialinės apsaugos išlaidų. Likusi dalis tenka Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, o jei prijungsime ir sveikatos apsaugą – Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. Konsolidavus biudžetus, paaiškėja, kad Lietuvo¬je išlaidos pensijoms per penkerius metus padidėjo daugiau negu dvigubai, o palyginti su BVP, nuo 6,5 proc. 1995 m. iki 8,4 proc. 1999 m., taigi sudaro apie du trečdalius socialinės apsaugos išlaidų. Darbo užmokesčio didinimo galimybes riboja sunki bendra ekonomikos faktinėmis kainomis, analizė. Palyginimas su kitų šalių ES santykiu (1 pav.). Iš galimų vertinimų, kaip darbo užmokestis ati¬tinka ekonomines galimybes, gali būti vidutinio uždarbio ir sukurto BVP santykio skaičiuojant vienam dirbančiajam santykiškai nemaža naujai sukurto produkto dalis.
Taigi nors Lietuvoje darbo užmokestis sudaro palygint, nemažą BVP, tenkančio vienam gyventojui, dalį, jis yra nepakankamas. Tai dar kartą Įrodo, kad darbo užmokesčio didinimo galimybes riboja ekonomikos plėtotes bendros galimybės.

1 pav. Vidutinio darbo užmokesčio ir BVP vienam dirbančiajam santykis 2000 m.

LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Žeimantas V.(2004,liepos 16). Verslodalis BVP strūktūroje// Verslo žinios
2. Lukas D. (2004 sausio 12). Aukštojo mokslo finansavimas dar labiau sumenko // Kauno diena.
3. Lietuvos mokslas 2002./ Ilgalaikė Lietuvos ūkio ekonominė plėtotės strategija.- Vilnius.
4. www.std.lt
5. Makroekonomika: paskaitų konspektas. (2003)/ V. Sniečka. V. Baubilienė. D. Bernatonytė ir kt.- Kaunas.

Leave a Comment