Lietuvos biudžetinė sistema

Lietuvos biudžetinė sistema

Tikslas pateikti Lietuvos biudžetinės sistemos formavimo suvokimą.

Uždaviniai:

apibrėžti biudžeto sąvoką;

apibrėžti valstybės biudžeto sampratą, formavimo principus ir ypatumus;

apibrėžti savivaldybės biudžeto sampratą, formavimo principus ir ypatumus;

apibrėžti nacionalinio biudžeto ir nebiudžetinių fondų sampratą, formavimo principus ir ypatumus.

Istorijos šaltinuose teigiama, kad žodis ,,biudžetas“ yra kilęs iš senosios prancūzų kalbos žodžio bouge – odinis maišiukas. Šį senovinį prancūzų kalbos žodį valstybės ūkio pajamų prasme pirmieji pradėjo vartoti anglai ( angliškai budjet reiškė karaliaus maišą, susijusį su pinigais viešosioms išlaidoms). Vėliau biudžetu pradėta vadinti nebe odinį portfelį, o vaalstybės pajamų įstatymą.

Literatūroje pateikiamos įvairios biudžeto sąvokos formuluotės. Daugelių atvejų reikšminiai žodžiai yra pajamos, išlaidos ir finansinis planas. Vienas iš tokių apibrėžimų teigia, kad: biudžetas – tai apibrėžto laikotarpio numatomų pajamų ir išlaidų informacija, atspindinti prisiimtų įsipareigojimų finansavimo mastą.

Lietuvos Respublikos biudžetinę struktūrą sąlygoja valstybės sandara ir administracinis teritorinis suskirstymas. Lietuvos valstybinę biudžeto sistemą sudaro savarankiškas Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas ir taip pat savarankiški vietos savivaldybių biudžetai. Pastarieji skirstomi į aukštesniosios ir žemesniosios pakopos savivaldybių biudžetus.

Valstybės biudžetas. Valstybės biudžetas yra Lietuvos Respublikos Seimo tvirtinamas valstybės biiudžeto pajamų ir asignavimų planas biudžetiniams metams. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamas sudaro Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyti mokesčiai ir kitos įmokos į biudžetą, kurias nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.

Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui priskiriama:

1) juridinių asmenų pelno mokestis;

2) akcizai (apyvartos mokestis);

3) privačių asmenų pajamų mokestis;

4) muitų pajamos;

5) pajamos už

ž eksploatuojamus ir realizuojamus valstybės turtus;

6) automobilių inspekcijos rinkliavos;

7) kitos įmokos.

Biudžetiniai metai prasideda sausio 1 dieną ir baigiasi gruodžio 31 dieną. Valstybės biudžeto projektą sudaro Vyriausybė ir pateikia Seimui ne vėliau kaip prieš 75 dienas iki biudžetinių metų pabaigos. Seimas svarsto ir tvirtina įstatymu iki naujųjų biudžetinių metų pradžios. Valstybės biudžeto išlaidos kitaip yra vadinamos asignavimais. Asignavimai yra planuojami atskirai pagal valstybės institucijas ir įstaigas, išskiriant lėšas darbo užmokesčiui ir turtui įsigyti. Kitas valstybės biudžeto lėšų skirstymas – asignavimai pagal valstybės funkcijas. Valstybės biudžetas gali būti subalansuotas, perteklinis ar deficitinis. Lietuvos Respublikos valstybės biudžete sudaromas Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervo fondas, kurio dydis nustatomas tvirtinant valstybės biudžetą. Jo lėšos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais skirstomos apmokėti išlaidoms, kurių negalima numatyti tvirtinant biudžetą. Lietuvos Respublikos valstybės biudžete sudaromos kasos appyvartos lėšos. Jos sudaromos iš biudžeto lėšų likučio, o kai jo nepakanka, – iš planinių pajamų. Kasos apyvartos lėšų dydis nustatomas tvirtinant Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą. Kasos apyvartos lėšos naudojamos kasos pajamų laikinam trūkumui padengti ir turi būti atstatytos ne vėliau kaip iki biudžetinių metų pabaigos. Lietuvos Respublikos 2016 metų valstybės biudžetas sudaro 8 046 372 tūkst. eurų pajamų, 8 686 661 tūkst. eurų asignavimų išlaidoms ir turtui įsigyti (asignavimai viršija pajamas 640 289 tūkst. eurų).

Savivaldybių biudžetai. Savivaldybės biudžetas yra savivaldybės tarybos tvirtinamas savivaldybės biudžeto pajamų ir asignavimų planas biudžetiniams metams. Ki

iekviena savivaldybė turi savarankišką biudžetą. Savivaldybių biudžetų pajamas sudaro:

1) juridinių asmenų pelno mokestis;

2) akcizai (apyvartos mokestis);

3) privačių asmenų pajamų mokestis;

4) pajamos už eksploatuojamą ir realizuojamą savivaldybių turtą;

5) žemės mokestis;

6) pastatų ir statinių savininkų mokestis;

7) transporto priemonių savininkų mokestis;

8) valstybinis (žyminis) mokestis;

9) kitos įmokos;

10) dotacijos.

Kaip ir valstybes biudžete, savivaldybių biudžetuose sudaromos kasos apyvartos lėšos. Jos sudaromos iš atitinkamo biudžeto lėšų likučio, o kai jo nepakanka, – iš planinių pajamų. Kasos apyvartos lėšos naudojamos kasos pajamų laikinam trūkumui padengti ir turi būti atstatytos ne vėliau kaip iki biudžetinių metų pabaigos.

Savivaldybės biudžetas sudaromas ir tvirtinamas vieneriems biudžetiniams metams. Savivaldybių biudžetų projektus rengia atitinkamų Tarybų vykdomieji organai. Savivaldybės biudžeto sudarymo pagrindas yra savivaldybės Tarybos patvirtintos socialinės, ekonominės ir kitos programos bei savivaldybių funkcijoms įgyvendinti reikalingų lėšų skaičiavimai. Savivaldybės turi sudaryti sąlygas gyventojams savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka svarstyti biudžeto projektą.

1 lentelė. Valstybės ir savivaldybių biudžetų charakteristika (36 psl.)

Nacionalinis biudžetas. Valstybės ir savivaldybių biudžetų visuma vadinama nacionaliniu biudžetu. Nacionalinio biudžeto pajamas sudaro visos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sukaupiamos lėšos. Šio biudžeto asignavimai naudojami valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti. Pagrindinės nacionalinio biudžeto funkcijos yra :

Nacionalinių pajamų ir BVP paskirstymas;

Socialinės politikos priemonių finansavimas;

Valstybinis ekonomikos reguliavimas;

Centralizuotų pinigų fondų sudarymo ir naudojimo kontrolė.

Lietuvos Respublikos Seimas tvirtina trejų metų nacionalinio biudžeto prognozuojamus rodiklius. Nacionalinio biudžeto, sudaryto pagal nustatytą standartinę klasifikaciją, duomenys plačiai na

audojami atliekant lyginamąją analizę įvairiais pjūviais. Analizuojant nacionalinio biudžeto pajamų ir asignavimų kitimą, tendencijos atkartoja valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų kitimą.

Nebiudžetiniai fondai. Nebiudžetiniai fondai – tai ekonominių santykių sistema, susidaranti paskirstant ir panaudojant finansinius resursus valstybės pritraukiamus finansuoti visuomeninius poreikius. Šie fondai gali būti steigiami tik priėmus atitinkamą valstybės pinigų fondo steigimo arba kitą Lietuvos Respublikos įstatymą, kai vienas iš šių fondų sudarymo šaltinių yra valstybės biudžeto lėšos arba atsiskaitymai iš atitinkamų įplaukų į valstybės biudžetą. Nebiudžetinių fondų veikla gali būti nuolatinė arba laikina, t.y. jie gali būti sudaromi tam tikram momentui ar įvykiui, o valdymas gali būti ir centralizuotas, ir decentralizuotas.

Svarbiausi valstybiniai nebiudžetiniai fondai, veikiantys Lietuvoje, yra Valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) fondai. VSDF biudžetas pagal apimtį yra didžiausias po valstybės biudžeto. Šio biudžeto pajamas sudaro:

Draudėjų ir apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokos;

Savarankiškai dirbančių asmenų įmokos;

Verslo liudijimus turinčių asmenų bei ūkininkų valstybinio socialinio draudimo įmokos;

Valstybinio savanoriškojo socialinio draudimo įmokos;

Baudos;

Delspinigiai;

Kitos pajamos.

Išlaidas sudaro pensijų socialinio draudimo, ligos, motinystės socialinio draudimo, nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų ir kt. išlaidos.

Sveikatos draudimas – tai valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, garantuojanti draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą.

Išvados

Valstybės biudžetas – tęstinis pl

lanuojamų gauti pajamų formavimo ir jų pasiskirstymo procesas siekiant įgyvendinti valstybės funkcijas. Jis yra valstybės stabilumo priemonė, sudaranti prielaidas racionaliai paskirstyti finansinius išteklius,

Savivaldybės biudžetas yra svarbiausias vietinės valdžios rūpestis, nes jis atspindi vietinės valdžios ketinimus ekonominėje ir socialinėje srityse ir yra jos politinės galios išraiška. Savivaldybės biudžete fiksuojamos savivaldybės veiklai užtikrinti reikalingos pajamos ir planuojamos išlaidos, patiriamos vykdant įvairiais įstatymais jai priskirtas funkcijas.

Nacionalinio biudžeto ir nebiudžetinių fondų visuma leidžia išsamiai apibūdinti valstybės fiskalinės politikos įtaką ūkiui, nustatyti socialinės ekonominės raidos tendencijas.

Leave a Comment