Pasaulio banko veikla

PASAULIO BANKO VEIKLA

PASAULIO BANKO VEIKLA

Finansų rinkos savarankiškas darbas

Darbą atliko: Mantė Mačaitytė,

Alina Valantinavičienė

TAAD – 6 gr

Darbą tikrino

Asist, D. Rudytė

2018 11 01

TAURAGĖ, 2018

TURINYS

ĮVADAS 3

1. PASAULIO BANKO STRUKTŪRA 4

2. PASAULIO BANKO FUNKCIJOS 6

3. PASAULIO BANKO VALDYMAS 8

4. PASAULIO BANKO LĖŠOS 9

5. PASAULIO BANKO VEIKLOS KRYPTYS 11

5. 1. Tvarus ir integracinis ekonomikos augimo pagreitinimas 12

5. 2. Investicijos į žmones siekiant sukurti žmogiškąjį kapitalą 14

5. 3. Atsparumo visuotiniams sukrėtimams ir grėsmėms skatinimas 15

5. 4. Kritika pasaulio bankui 17

6. PASAULIO BANKAS IR LIETUVA 18

6. 1. Sveikatos apsaugos projektas 20

6. 2. Švietimo tobulinimo programa 20

6. 3. Klaipėdos uosto projektas 21

IŠVADOS 21

LITERATŪRA 23

ĮVADAS

Pasaulio Bankas (PB) savo veikla siekia gerinti gyvenimo sąlygas bei mažinti skurdą besivystančiose šalyse. Vis dėlto, kova su skurdu nebuvo pagrindinis institucijos įsikūrimo tikslas. Nuo PB įkūrimo pradžios, jo misija buvo padėti šalims, nuniokotoms karo ar stichinių nelaimių bei palaikyti stabilią monetarinę politiką pasaulyje. Palaipsniui banko tikslai keitėsi į pagalbą skurstančioms ir besivystančioms šalims. Keičiantis misijai, žinoma keitėsi ir finansuojami projektai. Įkūrus PB, o tiksliau, Tarptautinį Rekonstrukcijos ir Plėtros Banką (TRPB), jo paslaugomis galėjo naudotis toli gražu ne visos valstybės, nes ir šio banko palūkanos joms buvo per didelės. Vėliau pradėta skirti daugiau dėmesio tokiems projektams, kurie kelia gyvenimo standartus vargstantiems kaimų ir miestų žmonėms: daugiau paskolų skirta žemės ūkiui, mažiau pramonei.

Pasaulio Bankas aktyviai dalyvauja šalių valdyme, teikia įvairias konsultacijas, siekdamas užtikrinti šalių ekonomikos ir pragyvenimo lygį. Taigi besikeičiantys banko veiklos prioritetai bei spręstinų pasaulinių problemų kaitos tendencijos sąlygoja šios temos aktualumą bei pasirinkimą.

Vertinant Pasaulio Banko tikslus ir padedant šalims parengti savo vystymosi bei kovos su skurdu strategiją bei politiką iškyla įvairios dilemos. Tokie klausimai neretai apeinami vertinant Pasaulio Banko veiklą. Svarbu suprasti bei įsigilinti, kodėl daugiausiai dėmesio reikia skirti neturtingiesiems. Svarbios yra etinės dilemos, kurios pasireiškia ir pasauliniu mastu (įskaitant skolų panaikinimą ir sąryšį tarp šalies nuosavybės ir donoro įsipareigojimo) ir šalies lygmeniu (įskaitant vartotojo įmokas ir klausimą, ar pagalbos suteikimas tiems, kurie nėra neturtingi, ilgainiui gali tapti pagalba neturtingiesiems).

Darbo objektas – Pasaulio banko veikla

Darbo problema – Ar pasaulio banko grupė įvykdo savo užsibrėžtus veiklos tikslus?

Darbo tikslas – Išsiaiškinti pasaulio banko veiklą

Darbo uždaviniai:

Apibūdinti pasaulio banko struktūrą bei funkcijas

Išanalizuoti pasaulio banko veiklos kryptis

Atskleisti pasaulio banko ir Lietuvos sąsajas

Darbo metodai: Mokslinės literatūros analizė, mokslinės periodikos bei internetinių šaltinių analizė

1. PASAULIO BANKO STRUKTŪRA

Pasaulio bankas buvo įkurtas 1944 metais besivystančių šalių ekonomikai skatinti. Pradžioje jo veikloje dalyvavo 44 šalys. Dabar sudėtyje yra net 180 pasaulio šalių. 1992 m. spalio mėn. ir Lietuvos Respublika tapo PB nare. Banką valdo jo akcininkai, bet jie nėra privatūs asmenys, o savarankiškos valstybės.

Šalis norinti tapti Pasaulio banko nare, pirmiausia turi įstoti į Tarptautinį valiutos fondą. Todėl banko valdymas priklauso nuo šalies turimų PB akcijų ir kvotos Tarptautiniame valiutos fonde. Didžiausią akcijų skaičių (17 procentų) turi JAV, po jos eina Japonija, Vokietija, Prancūzija ir Anglija.

Įkurtą banką sudarė viena organizacija – Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas (TRPB). Po to prisijungė dar trys organizacijos: Tarptautinė finansų korporacija, Tarptautinė vystymosi asociacija ir daugiašalė investicijų garantijų agentūra.

TRPB yra pagrindinė paskolas teikianti organizacija. Šio banko lėšas kaupia ir šalys – banko narės. TRPB dažnai vadinamas Pasaulio banku. Be to lėšos gali būti pritraukiamos jas skolinant iš valiutų rinkos, taip pat iš banko pateikiant paskolas ir darant investicijas. Didesnę savo lėšų dalį bankas sukaupia parduodamas obligacijas ir kitus vertybinius popierius fondams, draudimo korporacijoms, kitiems bankams, taip pat ir individualiems asmenims. Vertybiniai popieriai yra patikimi ir vertinami pasaulyje. Banko investicijų reitingas kapitalo rinkose yra pats aukščiausias, žymimas “A-A-A” (labai patikimas skolininkas). Beje, PB teikia kreditus pačiomis palankiausiomis sąlygomis (Clemens, Kremer, 2015)..

Banką valdo jo akcininkai, bet jie nėra privatūs asmenys, o savarankiškos valstybės. Šalis norinti tapti Pasaulio banko nare, pirmiausia turi įstoti į Tarptautinį valiutos fondą. Todėl banko valdymas priklauso nuo šalies turimų akcijų ir kvotos Tarptautiniame valiutos fonde. Didžiausią akcijų ir balsų skaičių turi (Getting to Know the World Bank, 2016):

Jungtinės Amerikos Valstijos: 16,2 proc. akcijų ir jai priklauso 385 balsai.

Japonija: 7,02 proc. akcijų, jai priklauso 166 balsai.

Kinija: 4,53 proc. akcijų, jai priklauso 107 balsai.

Kinija 4,11 proc. akcijų, jai priklauso 97 balsai.

Prancūzija 3,85 proc. akcijų, jai priklauso 91 balsas.

Tai vienas didžiausių pasaulyje vystymosi rėmimo šaltinių. Jis veikia daugiau nei šimte besivystančių šalių, suteikdamas joms tiek finansinę pagalbą, tiek patardamas kaip gerinti ekonominę padėtį ir naikinti skurdą pasaulyje. Visose šiose šalyse bankas bendradarbiauja su vyriausybinėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir privačiu sektoriumi, kad suformuluotų paramos strategijas. Banko veiklos principai: dėmesio centre klientai, partnerystė, atsakomybė už kokybiškus rezultatus, finansinio integruotumo ir efektyvumo siekimas, novatoriškumas ir įkvėpimas. Banko deklaruojamos vertybės: sąžiningumas, atviras ir pasitikėjimu paremtas darbas grupėse, tolerancija, atsakomybės ir rizikos skatinimas.

Pasaulio banko grupė yra vienas iš didžiausių pasaulyje besivystančių šalių finansavimo šaltinių ir žinių, kurią sudaro penkios institucijos, turinčios bendrą įsipareigojimą mažinti skurdą, didinti bendrą gerovę ir skatinti tvarią plėtrą:

Tarptautinis vystymo ir plėtros bankas (IBRD) – skolina vidutinio pajamų ir kreditingų mažas pajamas gaunančių šalių vyriausybėms. (Lietuva įstojo – 1992 m.)

Tarptautinė plėtros asociacija (IDA) – suteikia be palūkanų paskolas, paskolas ir dotacijas skurdžiausių šalių vyriausybėms. (Lietuva įstojo – 2011 m.)

Tarptautinė finansų korporacija (IFC) – suteikia paskolas, nuosavo kapitalo ir konsultavimo paslaugas, skatinančias privačiojo sektoriaus investicijas besivystančiose šalyse. (Lietuva įstojo – 1993 m.)

Daugiašalė investicijų garantijų agentūra (MIGA) – teikia politinės rizikos draudimą ir kredito stiprinimą investuotojams ir skolintojams, siekiant palengvinti tiesiogines užsienio investicijas sparčiai augančios ekonomikos šalyse. (Lietuva įstojo – 1993 m.)

Tarptautinis investicinių ginčų sprendimo centras (ICSID) – pateikia tarptautinius susitarimus dėl investicinių ginčų taikinimo ir arbitražo. (Lietuva įstojo – 1992 m.)

Pasak Petrausko, Saladžiaus (2001) „Pasaulio banko tikslas – sumažinti pasaulinį skurdą gerinant sąlygas investicijoms, darbo vietų sukūrimui ir nuosekliam augimui, skatinti privačias užsienio investicijas, duodant garantijas ar dalyvaujant teikiant paskolas; teikti pagalbą rekonstruojant ir plėtojant valstybių ekonomiką, skatinant kapitalo investicijas gamybos tikslais; skatinti ilgalaikį darnų tarptautinės prekybos augimą ir mokėjimo balanso palaikymą“.

2. PASAULIO BANKO FUNKCIJOS

Pasaulio banko paskirtis – kredituoti ekonomiškai besivystančias šalis. Tačiau skirtingai nuo įprastų komercinių bankų, PB teikia ir techninę paramą, konsultuoja, kaip efektyviau panaudoti kreditus, visaip skatina kapitalinius įdėjimus į šių šalių ekonomiką.

Beveik trys ketvirtadaliai visų kasmetinių paskolų tenka įvairių ekonomikos sričių investiciniams projektams (pramonės, transporto, žemės ūkio, energetikos, ryšių), kurių įgyvendinimui reikia, kad skolinanti šalis tarptautinėse rinkose pirktų ir prekes, ir paslaugas, taip pat užsakytų statybos bei montavimo darbus. Likusi paskolų dalis tenka nacionalinėms ekonomikos bei kitokioms reformoms, pavyzdžiui, mokesčių sistemos pertvarkymui, švietimo ar sveikatos apsaugos sistemos tobulinimui, aplinkos apsaugai ir panašiai (Getting to Know the World Bank, 2016).

Pasaulio bankas kasmet skiria 20-22 milijardus dolerių kreditų. Jis neskiria lėšų kariniams reikalams, prabangos daiktams, ekologiškai kenksmingoms medžiagoms bei gaminiams.

Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas duoda paskolas kreditus imti išsigalinčioms imti besivystančioms šalims, kurių vienam gyventojui tenkančios metinės pajamos neviršija 4095 JAV dolerių (perskaičiavus pagal biržose galiojantį nacionalinių valiutų kursą).

Šio banko kredito palūkanų norma fiksuota, ji neviršija 0,5 procento vidutinių banko išlaidų, reikalingų kreditinėms lėšoms pirkti. Kreditas, įskaitant ir jo mokėjimo atidėjimą (3–5 metus), duodamas 12-15 metų. Paskolos teikiamos šalių – Pasaulio banko narių – vyriausybėms arba toms šių šalių organizacijoms, kurios gauna savo vyriausybių garantijas, kad paskola bus grąžinta. Paskolą gali gauti ir šalis, nesanti PB nare, jei ji gauna atitinkamas kitos šalies, šio banko narės, vyriausybės garantijas.

Tarptautinė plėtros asociacija – dukterinė TRPB įmonė – duoda kreditus ypač neturtingoms besivystančioms šalims, neišsigalinčioms grąžinti paskolų Tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko nustatytais terminais. Minėta asociacija duoda kreditus palankesnėmis negu TRPB sąlygomis: 35-40 metų laikotarpiui, paskui atidedant mokėjimą dar dešimčiai metų. Tačiau kreditai duodami tik šalių vyriausybėms (Amedea, 2017).

Tarptautinė finansinė korporacija teikia finansines (kreditų) ir konsultacines paslaugas besivystančių šalių privačioms įmonėms, nereikalaudama iš jų vyriausybės garantijų, kad paskola bus grąžinta.

Tarptautinė investicijų garantijų agentūra duoda su nekomercine rizika susijusias garantijas užsienio investitoriams tais atvejais, kai jie investuoja savo kapitalą į besivystančių šalių, šios agentūros narių, ekonomiką.

Kalbant apie pasaulio banką, dažniausiai turima galvoje Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas bei tarptautinė plėtros asociacija. Įprasta šių institucijų neskirti, nes savo darbe jos naudojasi bendru personalu, tais pačiais standartais. Taigi ir toliau bus minimas vienas terminas – Pasaulio bankas.

Pagrindinės Pasaulio banko funkcijos yra priskirtos Valdytojų tarybai, kurią sudaro kiekvienos valstybės narės paskirti valdytojai. Pasaulio bankas kasmet patvirtina daugiau kaip 200 naujų paskolų, tuo pat metu jau būna į gyvendinama apie 2000 jo finansuojamų projektų (Clemens, Kremer, 2015)..

3. PASAULIO BANKO VALDYMAS

Jam vadovauja iš banko narių atstovų sudaryta valdytojų taryba (paprastai tai būna šalių finansų ministrai). Vykdantysis organas – 24 asmenų direktoratas. Būtent šie direktoriai sprendžia, kam ir kokį duoti kreditą (paskolą). Direktorių balsai priklauso nuo to, kiek viena ar kita šalis įdėjo kapitalo į banko aktyvą (Getting to Know the World Bank, 2016).

Penki didžiausi akcijų savininkai (JAV, Japonija, Vokietija, Prncūzija ir Anglija) skiria po vieną direktorių į valdybą. Kitos šalys susigrupavusios į 18 padalinių. Lietuva, Latvija ir Estija įeina į Šiaurės šalių grupę. Baltijos šalyse yra atidaryta Pasaulio banko atstovybė, kurios centras yra Rygoje.

Pasaulio bankui vadovauja prezidentas. Pagal tradiciją jis yra iš Jungtinių Valstijų, renkamas penkeriems metams (Clemens, Kremer, 2015)..

Kiekviena iš penkių Pasaulio banko grupės institucijų turi savarankiškos specializuotos Jungtinių Tautų įstaigos statusą. Vadovauja penkeriems metams Valdytojų valdybos skiriamas prezidentas (pagal tradiciją jis yra Jungtinių Amerikos Valstijų pilietis; nuo 2012 šias pareigas eina korėjiečių kilmės Jungtinių Amerikos Valstijų atstovas J. Y. Kimas), 24 viceprezidentai, 3 vyriausieji, 2 vykdomieji viceprezidentai, Valdytojų (sudaro kiekvienos šalies narės penkeriems metams skiriami atstovai ir jų pavaduotojai, susitinka kartą per metus) ir Vykdomųjų direktorių (dvejiems metams skiriami 25 nariai, susitinka 2 kartus per savaitę) valdybos. Pasaulio banko sprendimams didžiausią įtaką turi turtingiausios šalys narės: Jungtinės Amerikos Valstijos turi 15,98 % balsų, Japonija – 6,89 %, Vokietija – 4,03 %, Didžioji Britanija ir Prancūzija – po 3,78 % (Lietuva – 0,11 %). Pasaulio banko centrinėje būstinėje ir daugiau kaip 120 biurų visame pasaulyje dirba daugiau kaip 10 000 specialistų.

Visus praktinius kreditų skyrimo reikalus tvarko Paskolų departamentas. Jame yra šeši skyriai, aptarnaujantys tam tikrus pasaulio regionus:

Ameriką,

Rytų Aziją ir Ramiojo vandenyno baseino šalis,

Pietų Aziją,

Europą ir Centrinę Aziją,

Artimuosius Rytus ir Šiaurės Afriką,

Lotynų Ameriką ir Karibų baseino šalis.

Kiekviename šių regionų veikia banko skyriai (biurai), kuriuose yra ir draudimo valdybos.

4. PASAULIO BANKO LĖŠOS

Banko narių vyriausybės kuria PB kapitalą gana neįprastu būdu. Jos perka PB akcijas, faktiškai sumokėdamos tiktai nedidelę kiekvienos akcijos dalį. Šalis, pirkdama akcijas, tampa banko savininke, pinigai, atiduoti už akcijas, yra kaip įstojimo mokestis. Didžiąją dalį savo aktyvų TRPB gauna tarptautinėje rinkoje parduodamas obligacijas, kurios yra pirmos klasės vertybiniai popieriai (Amedea, 2017).

Bankas paprastai apsidraudžia nuo galimų rizikos veiksnių, kad išsaugotų reputaciją kapitalo rinkoje. Tam jis gali pareikalauti įnešti visą akcijų vertės sumą, jei atsiranda problemų atsiskaitant su kreditoriais. Paskolas bankas teikia su svyruojančia palūkanų norma, kuri tiesiogiai nustatoma pagal jo paties skolinimosi kainą. Be to, kreditus skiria tik ta valiuta, kurią pats skolinasi. Tuo būdu iki minimumo sumažinama rizika, atsirandant dėl svyruojančio valiutų kurso.

Pasaulio banko lėšos, siekiant suteikti beprocentes paskolas arba paskolas mažomis palūkanomis, pritraukiamos keliais būdais. (Amedea, 2017).

iš finansinių lėšų, sukauptų finansų rinkose;

iš valstybių narių sumokėtų mokesčių;

iš Pasaulio Banko narių (ypač turtingesnių);

ir pačių skolinimosi šalių, kai jie grąžina savo paskolas.

Banko lėšos besivystančioms šalims finansuoti taip pat yra pritraukiamos parduodant banko obligacijas pasaulio finansų rinkose. Vertybiniai popieriai yra patikimi ir vertinami pasaulyje. Banko investicijų reitingas kapitalo rinkose yra pats aukščiausias, žymimas “A-A-A” (tai labai patikimas skolininkas). Pasaulio Banko obligacijas įsigijo įvairūs investuotojai Šiaurės Amerikoje, Europoje ir Azijoje. (World Bank, 2016). Žemiau pateigtoje diagramoje matomas pasaulio banko išleistos lėšos. (Žr. 1 pav.)

1 pav. Pasaulio banko paskolos šalims (mln. USD)

Šaltinis: Pasaulio banko metinė 2017 m. ataskaita

Iš Pasaulio banko gali skolintis ne tik valstybės Pasaulio Banko akcininkės, bet ir valstybės narės teritorijoje įregistruota įmonė, jeigu:

valstybė, kuri nėra tiesioginis paskolos gavėjas, garantuoja paskolos grąžinimą;

nėra alternatyvių skolinimosi šaltinių, kurių teikiamos paskolos sąlygos, banko nuomone, būtų priimtinos paskolos gavėjui;

skolintas kapitalas bus naudojamas specialiems projektams, susijusiems su valstybės ekonomikos rekonstrukcija ir plėtra. Šiuo metu Pasaulio bankas gausiai finansuoja ir socialinės bei aplinkosaugos sričių projektus.

5. PASAULIO BANKO VEIKLOS KRYPTYS

Pasaulio bankas besivystančioms šalims teikia įvairias paslaugas ir finansinę paramą: paskolas su mažomis palūkanomis, beprocentes paskolas bei subsidijas. Taip pat investuoja į įvairias sritis: švietimą, sveikatos apsaugą, viešąjį administravimą, infrastruktūrą, finansų ir privataus sektoriaus plėtrą, žemės ūkį, aplinkosaugą, gamtinių išteklių valdymą ir kt (Pasaulio banko vaidmuo, 2012).

Taigi pagrindinė pasaulio banko veikla:

Kovoja prieš skurdą (ypač Afrikoje);

Suteikia profesionalią ilgalaikę techninę pagalbą ir žinias;

Padeda sukurti sugebėjimą įgyvendinti gerovę didinančias reformas;

Skatina vyriausybes užkirsti kelią klimato kaitai. Tai padeda kontroliuoti užkrečiamas ligas, ypač ŽIV / AIDS ir maliariją;

Valdo tarptautines finansų krizes ir skatina laisvąją prekybą;

Skatina viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimą;

Suteikia palankiomis sąlygomis (su žemomis palūkanomis) finansavimą besivystančioms šalims arba prisiimti jų kredito riziką (Clemens, Kremer, 2015).

Pasaulio bankas atneša visus šiuos elementus: finansavimą, žinias, patirtį, techninę pagalbą, paramą šalims ir įsipareigojimą kiekvienai partnerystės šaliai, siekiančioms plėtoti savo ekonomiką ir suteikti daugiau galimybių savo žmonėms. Kaip institucija, turinti 189 valstybių narių, bankas turi neprilygstamą pasaulinį pasiekiamumą, kuris suteikia galimybę dirbti visose šalyse ir žemynuose (Pank, 2011).

Šiuo metu pagrindinė banko veikla yra nukreipta į tris kryptis:

Spartinti tvarų ir integracinį ekonomikos augimą;

Investuoti į žmones siekiant sukurti žmogiškąjį kapitalą;

Atsparumo pasauliniams sukrėtimams ir grėsmėms puoselėjimas.

Taigi, plačiau išanalizuosiu kiekvienos pasaulio banko veiklos prioritetus.

5. 1. Tvarus ir integracinis ekonomikos augimo pagreitinimas

Tvarus ekonomikos augimas ir toliau yra pats patikimiausias būdas išspręsti skurdo problemą. Pasaulio bankas remia investicijas į šalis, kurios remia ilgalaikį augimą ir padeda patenkinti jų piliečių poreikius. Jis padeda šalims patenkinti savo esminius infrastruktūros poreikius taip, kad būtų užtikrintas tvarumas. Per analizę, konsultacijas, finansines priemones, sutelkiant valdžią ir tvirtą įrodymų bazę, klientams teikiami įrankiai, kurie padeda priimti pagrįstus sprendimus dėl ilgalaikio poveikio tų šalių ekonomikai. Pasaulio banko siekia(A Guide to the World Bank, 2015):

Mažinti anglies dioksido išmetamos energijos kiekį. Prieiga prie šiuolaikiškos, patikimos ir prieinamos energijos yra labai svarbi šalims, kurios patenkina savo vystymosi poreikius, tačiau ji turi būti vykdoma tvariai. Pasaulio bankas bendradarbiauja su vyriausybėmis, siekdamas padėti sumažinti išskiriamo anglies dioksido į aplinką kiekį, kuris atitiktų kiekvienos šalies standartus ir padėtų naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius, kaip saulės energija. Pavyzdžiui, Bankas teikia daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių paskoloms Indijos saulės energijos projektams, įskaitant saulės energijos šilumos šaltinio iniciatyvą, kuri suteiks elektros energiją milijonams.

Saugaus vandens ir sanitarijos visiems. Kaip didžiausias pasaulyje daugiašalis vandens finansavimo šaltinis besivystančiose šalyse, Pasaulio bankas yra įsipareigojęs glaudžiai bendradarbiauti su partneriais siekdamas vizijos “Saugus vanduo visiems”. Šiuo tikslu bankas pirmenybę teikia investicijų į vandenį tvarumui ir remia finansavimą, kuris apima privačiojo kapitalo sutelkimą siekiant pereiti prie saugaus vandens ir sanitarijos visiems.

Žemės ūkio skatinimas darbo vietų kūrimui. Maždaug 80 procentų pasaulio neturtingųjų gyvena kaimo vietovėse ir daugiausia priklauso nuo žemės ūkio veiklos, kad galėtų išgyventi. Kadangi maisto sistema šiuo metu suteikia daugiau darbo vietų, nei bet kuris kitas sektorius daugelyje šalių, žemės ūkio skatinimas gali būti viena iš galingiausių kovos su skurdu priemonių. Beveik dešimtmetį Banko remiame Biharo kaimo vietovių pragyvenimo šaltinių projekte, kuris yra žinomas kaip “JEEViKA”, pagerėjo daugiau nei 1,8 milijono moterų pragyvenimo šaltinis, namų ūkiuose Bihar mieste, Indijoje.

Geresnis transporto susisiekimas. Transportas suteikia galimybę žmonėms, prekėms ir idėjoms judėti visame pasaulyje bei suteikia daugiau galimybių pasinaudoti ekonominėmis galimybėmis, pvz: darbo vietomis. Transportas taip pat atlieka svarbų vaidmenį socialinėje aplinkoje. Pavyzdžiui, Pasaulio banko dėka Baltarusijoje naujausia technologija padeda geriau valdyti greitkelius ir pagerinti komercinį eismą per svarbų regioninį koridorių. Kongo Demokratinėje Respublikoje pasienio su rytinėmis ir pietinėmis kaimynėmis patobulinimai padeda supaprastinti tarpvalstybinę prekybą.

Partnerystė su privačiuoju sektoriumi dėl infrastruktūros. Pasaulio bankas yra įsipareigojęs padėti vyriausybėms priimti pagrįstus sprendimus dėl geresnės galimybės naudotis kokybiškomis ir tvariomis infrastruktūros paslaugomis, įskaitant – prireikus naudojant viešojo ir privataus sektorių partnerystes. Per šiuos metus buvo imtasi keleto iniciatyvų, kad politikos formuotojai tinkamai priimtų sprendimus dėl infrastruktūros projektų, dažnai bendradarbiaudami su kitais daugiašaliais plėtros bankais ar vystymosi partneriais.

Gamtos išteklių apsaugos stiprinimas. Gamtos ištekliai greitai yra išeikvojami. Plėtodamas gamtos kapitalo išteklius, Pasaulio bankas padeda savo klientams geriau valdyti šį išteklių turtą, kuris paprastai sudaro apie 36 procentus visų besivystančių šalių turto. Pavyzdžiui, Peru paskolos aplinkosaugos vystymo, politikos srityje, pagerino ančiuvių žvejybos išteklių tvarumą, taikant kvotų sistemą. Dėl to žvejai gauna geresnes sugautų ančiuvių kainas, o komercinės žvejybos bendrovės investuoja į tvaresnę veiklą.

Vietinių išteklių mobilizavimas efektyvioms paslaugoms. Šalys, kurios gali veiksmingai teikti paslaugas – sparčiau auga, diegiamos naujovės ir greičiau reaguoja į vidinius ir išorinius sukrėtimus. Tačiau, be pakankamos pajamų bazės, vyriausybėms sunku finansuoti pagrindines valstybines paslaugas, tokias kaip kelių statyba, sveikatos priežiūra ir visuomenės saugumas. Pasaulio banko Pasaulinė mokesčių asociacija paspartino savo darbą, koordinuodama institucijas tarptautinių mokesčių klausimais ir teikdama intervencijas į šalį. Pavyzdžiui, Armėnijoje Bankas padeda vyriausybei sustiprinti mokesčių surinkimą, kad būtų įveikti kai kurie neatitikimai, kuriuos ji patyrė per finansų krizę (A Guide to the World Bank, 2015)..

5. 2. Investicijos į žmones siekiant sukurti žmogiškąjį kapitalą

Žmogiškasis kapitalas – žmogiškieji „turtai“, ištekliai; ekonomikoje – esminis ekonomikos, ekonominės veiklos veiksnys. Tai žmonių išsilavinimas, profesija ir patyrimas, kuris yra gamybos pagrindas; tai mokymusi ir praktiniu patyrimu sukauptos žinios bei meistriškumas, didinantys žmonių veiklos našumą bei verslumą. Jis yra esminis ekonomikos augimo ir skurdo mažinimo veiksnys. Parama visiems prieinamoms kokybiškoms pagrindinėms paslaugoms, tokioms kaip sveikatos priežiūra, prireikus teikiama socialinė apsauga, ir švietimo, darbo vietų bei finansinių paslaugų galimybės gali būti tvirtas pagrindas žmonėms įgyvendinti savo potencialą ir šalis pasiekti didesnę ekonominę sėkmę (A Guide to the World Bank, 2015).

Tačiau, neseniai aptikti duomenys rodo, jog žmogiškasis kapitalas sudaro didelę dalį pajamų skirtumo tarp šalių visame pasaulyje. Pasaulio bankas glaudžiai bendradarbiauja su šalimis, siekdamas paskatinti žmogiškąjį kapitalą. Ši veikla skirstoma į:

Finansavimą pagal rezultatus. Pasaulio banko dėmesys žmogiškųjų kapitalo investicijoms yra didelis. Bankas skatinta visuotinę prieigą prie kokybiškų socialinių paslaugų, švietimo, sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos sistemų. Šios paslaugos teikiamos skurdžiausiems pasaulio segmentams. Paprastai tariant paskiepijus vaikus skurdžiose šalyse, padidėja galimybė išgyventi ir nesusirgti sunkiomis ligomis, ir taip žmonės užauga, skatinant švietimą, jie gauną išsilavinimą, ir galiausiai užaugę turi galimybę tapti žmogiškuoju tos šalies kapitalu.

Parama vaikams, paaugliams ir moterims. Duomenys rodo, kad ankstyvųjų metų patirtis daro didelį poveikį smegenų vystymuisi. Taip pat, daro įtaką mokymuisi, sveikatai, suaugusiųjų produktyvumui ir galiausiai tautų ekonominiam konkurencingumui. Dėl to šiandien 156 mln. mažų vaikų turi lėtinę nepakankamą mitybą ir tik pusė visų 3-6 metų amžiaus vaikų turi prieigą prie ikimokyklinės edukacijos.

2016 m. spalio mėn. Pasaulio banko grupė sušaukė „Žmogiškojo kapitalo“ aukščiausiojo lygio susitikimą: “Investavimas į ankstyvą ekonomikos augimą ir produktyvumą”, o devynios šalys įsipareigojo siekti šio tikslo. Tai reiškia, kad reikia investuoti į jaunąją kartą, nes vėliau jie kurs pasaulio ekonomiką. Taip pat buvo aiškiai dokumentuota paauglių mergaičių galia būti socialinių ir ekonominių pokyčių veiksniais. Štai kodėl 2016 m. Bankas įsipareigojo per penkerius metus investuoti 2,5 mlrd. EUR į švietimo projektus, tiesiogiai remiančius paauglius.

Be to, piniginės stipendijos dabar pasieks 450 000 mergaičių, skatinant baigti vidurinę mokyklą regione, kuriame moterys nepakankamai atstovaujamos darbo rinkoje.

Moterų ekonominių galimybių didinimas yra vienas iš galingiausių pasaulio ekonomikos augimo būdų. Pasaulio banko grupės lyčių strategijoje didžiausias dėmesys skiriamas likusiems švietimo ir moterų sveikatos prieinamumo trūkumams šalinti tose šalyse, kuriose tokios spragos išlieka. Taip pat, spartėja pastangos gerinti moterų galimybes gauti daugiau ir geresnių darbo vietų; turto (pvz., žemės ir būsto) nuosavybę ir prieigą prie technologijų, finansų ir draudimo paslaugų. Tuo siekiama padidinti moterų gebėjimą naudotis savo balsu namuose, bendruomenėje ir įvairiuose valdžios lygmenyse, taip pat įtraukti vyrus ir berniukus į lyčių lygybės sprendimų kūrimą.

Prisideda prie Visuotinės socialinės apsaugos skatinimo. Nors daugelis besivystančių šalių įgyvendina tokias programas, tik vienai iš penkių neturtingųjų, mažiausiai pajamų gaunančių šalių, šiuo metu taikoma bet kokia socialinės apsaugos forma.

Padeda šalims įgyvendinti visuotinę sveikatos apsaugą. Parama, suteikiama šalims orientuota į tris pagrindines sritis: užtikrinti veiksmingą sveikatos paslaugų teikimą; skatinti apsaugą nuo finansinės rizikos; ir mobilizuojant kitų sektorių pastangas pagerinti sveikatos ir mitybos rezultatus.

Užtikrinti tvarią urbanizaciją. Šiandienos lūšnynuose gyvena milijardai žmonių. Miestuose sparčiai auga socialinė atskirtis, nelygybė ir skurdas. Vykdydamas savo veiklą miestų plėtros srityje, Pasaulio bankas siekia kurti patvarius miestus ir bendruomenes, besinaudojančias urbanizacijos procesu, kuris yra įtraukiantis, atsparus, produktyvus ir gyvybingas.

5. 3. Atsparumo visuotiniams sukrėtimams ir grėsmėms skatinimas

Pasaulis susiduria su vis didėjančia problema – nuo besikeičiančių priverstinio perkėlimo krizių iki didėjančio klimato kaitos poveikio, dėl kurių reikalingas platus požiūris į nestabilumo šaltinius. Pasaulio bankas vis labiau stengiasi numatyti, reaguoti į šias problemas ir jas spręsti su žiniomis, finansiniais ištekliais ir tvirtais ilgalaikiais santykiais su klientais ir partneriais. Paskutinė Pasaulio banko veikla skirstoma į:

Didėjančios pažeidžiamumo, konfliktų ir smurto rizikos sprendimą. Silpnumo, konfliktų ir smurto (angl. FCV) šalinimas yra svarbus vystymosi iššūkis, kurį iki 2030 m. numatoma įgyvendinti silpnose ir konfliktų paveiktose šalyse, daugiau kaip 60 proc. pasaulio neturtingose šalyse. Pastaraisiais metais smarkių konfliktų sparta, besitęsianti pabėgėlių krizė ir tokie pavojai kaip klimato kaita, gali sukelti tolesnį nestabilumą, kuris daro poveikį toli už valstybių sienų.

Nauji finansavimo mechanizmai apima 2 milijardus dolerių, skirtų pabėgeliams ir priimančioms bendruomenėms remti ir paramą šalims spręsti silpnumo rizikos veiksnius. 1 mlrd. USD lengvatinis finansavimas buvo skirtas Jordanijai ir Libanui, už jų paramą Siriečių pabėgėliams.

Naujoviško finansavimo, skirto gyvybiškai svarbioms visuomenės sveikatos paslaugoms ir ypatingos svarbos infrastruktūrai remti, pagalba gali padėti patenkinti pabėgėlių ir priimančiųjų šalių piliečių poreikius.

Partnerystė, skirta humanitarinei pagalbai ir vystymuisi. Bankas stengesi sutelkti ir partnerius padėti šalims, kurioms reikia humanitarinės pagalbos. Pavyzdžiui Haitėje bankas greitai padėjo sutelkti daugiau nei 170 milijonų JAV dolerių šaliai po uragano “Matthew”. Finansinių išteklių skyrimas iškart po krizės, gali padėti atkurti infrastruktūrą ir suteikti paslaugas tiems žmonėms, kuriems jų labiausiai reikia.

Investicijos į žmonių vystymą krizių zonose. Pasaulio bankas investuoja į žmogiškuosius išteklius daugiau kaip į 70 proc. žmonių, konfliktų paveiktose valstybėse. Nepaisyti žmonių poreikių, vystymosi poreikių šiose situacijose sunku bei sunku sukurti būsimojo žmogiškojo kapitalo pagrindus, o šalys yra užburto skurdo ir smurto ciklo dalis. Pavyzdžiui, Jemeno krizė su tūkstančiais žuvusiųjų ir daugybe žmonių, kuriems gresia ligos ir vyrauja prasta mityba. Atsinaujinus konfliktui, Jemenas patyrė didžiulę žalą medicinos infrastruktūrai, buvo pritrūkta medicinos reikmenų ir iš šalies išvyko daug medicinos darbuotojų.

Tačiau, nepaisant bankų operacijų šalyje sustabdymo, partnerystė su Pasaulio sveikatos organizacija ir UNICEF (Jungtinių Tautų vaikų fondu) leido Pasaulio bankui ir toliau remti šalį, bei pačius gyventojus.

Pasaulio banko grupė taip pat sutelkia greitą atsaką bei pagalbą niokojamoms šalims, maisto trūkumą Etiopijoje, Kenijoje, Nigerijoje, Somalyje, Pietų Sudane ir Jemene.

Atsparumas nelaimėms ir krizėms. Kiekvienais metais stichinės nelaimės kainuoja 520 milijardų JAV dolerių nuostolių ir įtraukia į skurdą 26 milijonus žmonių. Nelaimių rizikos valdymas yra kertinis Pasaulio banko atsparumo ugdymo darbotvarkės punktas, kurio portfelis padidėjo beveik penkiasdešimt procentų per 2012-2016 fiskalinius metus nuo 3,7 mlrd. JAV dolerių iki 5,4 mlrd. USD.

Šiuo metu bankas dirba su daugiau nei 70 šalių, padėdamas integruoti nelaimių rizikos valdymą, vystyti šalių pastangas, derindamas finansavimą, techninę pagalbą, gebėjimų stiprinimą ir žinių mainų veiklą.

Pasaulio bankas turi užsibėžęs du papildomus tikslus, kurie yra šie:

Iki 2030 m. Sumažinti skurdą – sumažinant žmonių, gyvenančių mažesne nei 1,90 dolerio per dieną, procentą.

Skatinti bendrą gerovę – skatinant pajamų augimą mažiausiai 40 proc. kiekvienoje šalyje.

5. 4. Kritika pasaulio bankui

Pasaulio Bankas dažnai susilaukia kritikos iš nevyriausybinių organizacijų, akademikų, taip pat pačios organizacijos narių. Kritikai tikina, jog Pasaulio Banko taikoma taip vadinama laisvosios rinkos reformų politika, praktikoje gali kenkti ekonomikos vystymuisi, jeigu įdiegiama per greitai, netinkama seka arba bandoma pritaikyti labai silpnos ekonomikos šalyse. Manoma jog, skurdo išaugimo nuo 2 mln. iki 60 mln. Jelcino (Борис Николаевич Ельцин) Rusijoje priežastis buvo būtent taikoma ekonominio šoko politika.

Banko veiklos ir reformų strategija paremta neoliberalizmo principais, dažnai yra netinkama tautoms neturinčioms ilgalaikės demokratijos tradicijų arba įsitraukusioms į įvairaus pobūdžio konfliktus (Pank, 2011).

Bendra Pasaulio Bankui taikoma kritika yra ta, jog pastarasis yra pavaldus tam tikrų šalių (ypatingai JAV) politikai ir padeda siekti šių šalių ekonominių interesų. Paramą gaunančiose valstybėse sudaromos palankios sąlygos išsivysčiusių valstybių kompanijų veiklai, tuo tarpu vietinio verslo skatinimas nevykdomas.

Taip pat teigiama kad pagrindinius sprendimus, kurie nulemia kitų šalių likimus priima tik pagrindinės bankų narės, kurių yra apie 20 iš daugiau kaip 189. Todėl turtingiausios šalys turi didžiausią galią, ir tos pačios šalys nuolatos priima sprendimus. Dėl to yra manoma, kad gali būti nesąžiningos pagalbos sąlygos ir tos šalys gali padėti tam kam nori ir kiek nori.

Taip pat yra kritikuojama Tradicija turėti tik Amerikiečių kilmės bankų vadovą.

6. PASAULIO BANKAS IR LIETUVA

Nuo 1992 m liepos 6 d. Lietuva yra Pasaulio banko grupės organizacijų narė ir Tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko, Tarptautinės finansų korporacijos, Daugiašalės investicijų draudimo agentūros ir Tarptautinio investicinių ginčų sprendimo centro akcininke. Lietuva yra įsigijusi 150,7 Pasaulio banko akcijas (t.y. 0,08% visų banko akcijų).

Pasaulio banko suteikta pagalba Lietuvai pereinamuoju periodu apėmė skolinimą, politinį dialogą bei analitinę ir techninę pagalbą. Nuo 1992 m. Pasaulio bankas suteikė Lietuvai 473,69 mln. JAV dolerių paskolų. Pasaulio banko suteiktų paskolų lėšomis Lietuvoje buvo finansuojami įvairūs investiciniai projektai sveikatos apsaugos, švietimo, infrastruktūros, energetikos ir kitose srityse bei buvo remiamos šalyje vykdomos struktūrinės reformos.

Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą, tarptautinių finansinių institucijų (Pasaulio bankas, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, Europos investicijų bankas ir kt.) veiklos pobūdis keičiasi, tačiau jų įtaka šalies ūkiui išlieka didelė. Nors Lietuvos Respublikos Vyriausybė suformavo nuostatą nebeimti paskolų iš Pasaulio banko infrastruktūros projektams, tačiau Pasaulio banko vaidmuo politiniame, ekonominiame ir socialiniame šalies gyvenime išlieka didžiulis. Pasaulio banko projektai pateikiami 1 ir 2 lentelėje.

1 lentelė. Baigti Pasaulio banko projektai Lietuvoje

Pasaulio bankas suteikė paskolas ir padėjo įvykdyti 9 projektus, kurių bendra suma siekia – 263,3 mln. dol. Trečioje lentelėje nurodomi šiuo metu vykdomi Pasaulio banko projektai Lietuvoje, kurių suma sudaro – 216,46 mln. dol.

2 lentelė. Veikiantys Pasaulio banko projektai Lietuvoje

Pasaulio banko paskolų lėšomis finansuojami 16 projektų, iš kurių jau 9 baigti. Didžiausi šiuo metu vykdomų – sveikatos apsaugos (21,24 mln. JAV dolerių paskola), švietimo (29 mln. Eurų paskola) bei Klaipėdos jūrų uosto vartų rekonstrukcijos projektai (35,36 mln. JAV dolerių paskola su valstybės garantija).

6. 1. Sveikatos apsaugos projektas

Lietuvos sveikatos projekto įgyvendinimui Pasaulio bankas suteikė 21,2 milijono JAV dolerių paskolą, kurią mūsų valstybė turės grąžinti.

Sveikatos projekto pagrindiniai tikslai – didinti Lietuvos sveikatos priežiūros sistemos efektyvumą, aprūpinti modernia įranga sveikatos apsaugos įstaigas, gerinti jų valdymą. Siekiant ekonomiškiau eksploatuoti veikiančius sveikatos apsaugos objektus, Pasaulio banko paskolos lėšos taip pat naudojamos jiems pertvarkyti ir atnaujinti. Minėto projekto įgyvendinimą koordinuoja VšĮ „Sveikatos apsaugos projekto koordinavimo biuras“.

Projektas susideda iš trijų dalių:

Parama sveikatos reformai;

Sveikatos priežiūros paslaugų restruktūrizavimas keturiose apskrityse: Alytaus, Kauno, Utenos, Vilniaus;

Projekto įgyvendinimo valdymas.

Didžioji dalis Pasaulio banko paskolos lėšų skiriama įrangai, reikalingai bendrosios praktikos gydytojams įsigyti. Taip pat remonto darbams, bendrosios praktikos gydytojų kabinetų įrengimui.

6. 2. Švietimo tobulinimo programa

Lietuvoje iš viso 29 mln. eurų buvo skirta Lietuvos švietimo įstaigų pertvarkymo ir jų atnaujinimo programai įgyvendinti. Šių lėšų dėka pagal projektą:

tobulinamos ir atnaujinamos šalies pagrindinės mokyklos,

gerinamos mokymosi sąlygos bei aplinka,

sudaromos palankios pedagoginės, švietimo vadybos bei socialinės sąlygos,

optimizuojamas švietimo įstaigų tinklas,

mokyklose diegiamos energijos išlaidų mažinimo sistemos.

Pasaulio banko paskolos Lietuvos švietimo įstaigų tinklo pertvarkymui ir atnaujinimui finansuoti sutartis pasirašyta 2002 liepos 29 d. Paskola turi būti grąžinta per 17 metų, atidėjus jos mokėjimo termino pradžią penkeriems metams. Paskolos palūkanos sudarys LIBOR (eurais) plius 0,55 procento.

6. 3. Klaipėdos uosto projektas

Su Tarptautiniu rekonstrukcijos ir plėtros banku, buvo pasirašytos paskolos ir valstybės garantijos sutartys dėl Klaipėdos uosto vartų rekonstravimo projekto finansavimo. Lietuvos Respublikos Seimui suteikus garantijas šiai paskolai gauti, Pasaulio bankas Klaipėdos uosto įplaukos kanalo rekonstrukcijai suteikė 35,36 mln. JAV dolerių paskolą. Banko finansuojami projektai padės (Pasaulio banko įgyvendinamas projektas):

padidinti Klaipėdos uosto konkurencingumą,

pagerinti vandens valymo technologijas

palengvinti nuolatinį aplinkosaugos monitoringą.

Investicijos suteiktos ne tik projektavimo, bet ir statybos darbams. Bendra projekto vertė – 56,96 mln. JAV dolerių. Nemažą dalį lėšų – 21,6 mln. JAV dolerių į šį projektą investuos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (Pasaulio banko įgyvendinamas projektas).

IŠVADOS

Pasaulio bankas buvo įkurtas 1944 metais besivystančių šalių ekonomikai skatinti. Pasaulio banko grupę sudaro: Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas (IBRD), Tarptautinė plėtros asociacija (IDA), Tarptautinė finansų korporacija (IFC), Daugiašalė investicijų garantijų agentūra (MIGA) ir Tarptautinis investicinių ginčų sprendimo centras (ICSID).

Pasaulio banko veiklos: kovoti prieš skurdą, suteikti profesionalią ilgalaikę techninę pagalbą ir žinias, padėti sukurti gerovę didinančias reformas, skatinti vyriausybes kelią užkisti klimato kaitai, padėti kontroliuoti užkrečiamas ligas, ypač ŽIV / AIDS ir maliariją, valdyti tarptautines finansų krizes ir skatina laisvąją prekybą ir kt. Šiuo metu pagrindinė banko veikla yra trys prioritetai nukreipti į darbą su šalimis: spartinti tvarų ir integracinį ekonomikos augimą, investuoti į žmones siekiant sukurti žmogiškąjį kapitalą, atsparumo pasauliniams sukrėtimams ir grėsmėms puoselėjimas.

Lietuva yra Pasaulio banko grupės organizacijos narė ir Tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko, Tarptautinės finansų korporacijos, daugiašalės investicijų draudimo agentūros ir Tarptautinio investicinių ginčų sprendimo centro akcininkė. Didžiausi šiuo metu vykdomi Pasaulio banko projektai Lietuvoje: sveikatos apsaugos, švietimo ir Klaipėdos jūrų uosto vartų rekonstrukcijos projektai.

LITERATŪRA

Amedea K. (2017) The Bank That Secretly Controls the World. Peržiūrėta 2018 spalio 9 d. adresu: https://www.thebalance.com/the-purpose-of-the-world-bank-3306119

A Guide to the World Bank (2015) Washington. Peržiūrėta 2018 spalio 9 dadresu: https://books.google.lt/books?id=llGGLpd1umMC&printsec=frontcover&dq=world+bank&hl=lt&sa=X&redir_esc=y#v=onepage&q=world%20bank&f=false

Cabello D., Sekulova F., Schmid D., (2013) World Bank Conditionalities Peržiūrėta 2018 spalio 9 d. adresu: http://www.aseed.net/pdfs/ASEED_Report_on_Worldbank_Conditionalities.pdf

Clemens A., Kremer M., (2015). The New Role of the World Bank. Cambridge, Massachusetts. Peržiurėta 2017 spalio 12 d. adresu: https://scholar.harvard.edu/files/kremer/files/clemens_kremer_jep_version_3.0_submitted_15.11.23.pdf

Getting to Know the World Bank– A Guide for Young People (2016) Peržiūrėta 2018 spalio 10 d. adresu: https://books.google.lt/books?id=_70dBvxAqw4C&printsec=frontcover&dq=world+bank&hl=lt&sa=X&redir_esc=y#v=onepage&q=world%20bank&f=false.

Metinis Pasaulio banko pranešimas (2017). Peržiūrėta 2018 spalio 7 dadresu: http://www.worldbank.org/en/about/annual-report

Pank. P. The World Bank (2011) Peržiūrėta 2018 spalio 8 d. adresu: https://www.theguardian.com/world/2011/sep/04/globalisation.qanda

Pasaulio bankas. Peržiurėta 2018 spalio 10 d. adresu: https://finmin.lrv.lt/lt/es-ir-tarptautinis-bendradarbiavimas/tarptautines-finansu-institucijos/pasaulio-bankas.

Pasaulio banko įgyvendinamas projektas. Peržiūrėta 2018 spalio 11 d. internetiniame puslapyje: https://sumin.lrv.lt/lt/naujienos/pasaulio-banko-finansuojamas-projektas-sekmingai-igyvendinamas-klaipedos-juru-uoste

Pasaulio banko vaidmuo. 2018 spalio 10 d. adresu:

http://www.vz.lt/archive/opinion/2012/3/1/pasaulio-banko-vaidmuo-planetos-kryzkeleje.

World Bank. Projects and operations. Peržiurėta 2018 spalio 10 d. adresu:

http://www.worldbank.org/projects/search?lang=en&searchTerm=&sectorcode_exact=JA.