Lietuvos bankų sistemos raida Lietuvoje

Lietuvos bankų sistemos raida Lietuvoje

Šių laikų bankas – tai speciali finansinė institucija, kuri telkia laikinai laisvas lėšas, teikia kreditą, tarpininkauja atliekantiems piniginius atsiskaitymus, reguliuoja pinigų cirkuliaciją, leidžia į apyvartą pinigus, vertybinius popierius, atlieka su jais susijusiais operacijas ir kitas funkcijas. Kitaip tariant, bankai yra specialios firmos, kurių veikla finansų sistemoje yra susijusi su tarpininkavimu. Pats žodis “bankas” yra kilęs iš italų kalbos žodžio “banco”, reiškusio stalą, prie kurio viduramžiais prekymečiuose sėdėdavo žmonės, versdavęsi pinigų mainymu ir panašiomis operacijomis. Jokios šalies ekonomika negali vy ystytis be geros ir stabilios bankų veiklos. Jų vaidmuo be jokių išimčių yra gyvybiškai svarbus tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, tiek valstybinėms institucijoms. Finansinio sektoriaus veikla daro didžiulę įtaką visai ekonomikai bet kurioje šalyje ir ypatingai tokiose šalyse, kur finansų srityje vyrauja bankų veikla. Tokios šalies ekonomikos plėtra daugiausia priklauso nuo to, koks yra bankų valdymas ir kokia jų veikla.
Lietuvos bankų sistemos ištakos Lietuvos bankų atsiradimas ir ankstyvoji raida dažniausiai skirstoma į du laikotarpius: bankai iki Lietuvos valstybingumo atkūrimo 1918 m. ir ba ankai 1918-1940 m. Lietuvos bankų raida iki 1918 m.

Lietuvos centrinės bankininkystės ištakos siejamos su 1768 m., kai Seimas nutarė steigti valstybinį emisijos banką (,,Bank Polski I Litewski”), turintį teisę leisti notas. Sumanymas pradėtas įgyvendinti 1792 m..
1922m. rugpjūčio 11d. Steigiamasis Seimas priėmė Lietuvos banko įs

statymą, o 1922m. spalio 2d. Lietuvos bankas, vadovaujamas prof. Vlado Jurgučio, pradėjo operacijas.
Bankai, susikūrę 1918 – 1920 m.
1918 m. įkurtas Prekybos ir pramonės bankas, kuris atliko valstybės banko f-jas. Tai ir buvo pirmasis Nepriklausomos Lietuvos bankas.
Antrasis Lietuvos komercinis bankas buvo Ūkio bankas. Pirmieji šio banko įstatai buvo patvirtinti 1919 m. vasario 16 d..
1920 metais buvo įsteigtas Centrinis žydų bankas.
1920 m. rugpjūčio 3 d. pradėjo veikti Komercijos bankas.
Lietuvos kooperatyvai 1920 m. rugpjūčio 16 d. koperatiniais pagrindais įsteigė Kooperacijos banką.
1920 m. buvo įsteigti M. Brauno bankiniai namai.
1921 m. balandžio 15 d. pradėjo veikti Lietuvos kredito bankas. Iniciatyva steigti šį banką kilo iš Amerikos lietuvių.
1921 m. gegužės 15 d. buvo įkurtas Tarptautinis bankas.
1924 m. Vyriausybės iniciatyva įsteigtas Žemės bankas, kurio tikslas buvo kredituoti žemės ūkį ir žemės ūkio organizacijas.

Lietuvos bankas

Centrinis emisijos ba ankas – Lietuvos bankininkystės pagrindas, centras, kuris prižiūri visą šalies kredito sistemą, vykdo valstybės kreditinę monetarinę (piniginę) politiką, leidžia apyvarton popierinius pinigus, telkia laikinai laisvus ir privalomus kitų bankų rezervus, kredituoja vyriausybę ir komercijos bankus, priima indėlius, teikia trumpalaikes paskolas, atlieka atsiskaitymus negrynaisiais pinigais ir pan. Taigi pagal Lietuvos banko įstatymą Lietuvos bankas yra juridinis asmuo, turintis savo statutą bei antspaudą, ir tai yra Respublikos centrinis bankas, nuosavybės teise priklausantis Lietuvos valstybei ir tiesiogiai pavaldus Lietuvos Respublikos Seimui.

Lietuvos banko susikūrimas
1918 m. nepriklausomybę at

tkūrusi Lietuva kelerius metus neturėjo savo emisijos banko. Po Pirmojo pasaulinio karo cirkuliavo svetimų valstybių pinigai.
1922 m. rugpjūčio 11 d. buvo patvirtintas Lietuvos banko įstatymas.
1922 m. rugsėjo 10 d., Lietuvos bankui oficialiai dar nepradėjus veikti, jau buvo išleisti vadinamieji laikinieji banknotai – litai.
Lietuvos bankas pradėjo veikti 1922 m. spalio 2 d.
Nepraėjus nė mėnesiui, Lietuvos banko veiklą nutraukė svetima jėga – SSRS įvykdyta krašto okupacija.
Nuo 1943 m. okupantai pradėjo sparčiai likviduoti Lietuvos banką.
1943 m. balandžio 30 d. Lietuvos banko veikla buvo nutraukta.
1990 m. vasario 13 d. buvo priimtas nutarimas skelbiantis, kad nuo 1990 m. kovo 1 d. įsteigiamas Lietuvos bankas. Šis bankas pratęsė jau tarpukaryje veikusio centrinio šalies banko tradicijas.
1991 m. Lietuvos bankas galutinai susiformavo ir buvo sukurta jo dabartinė struktūra.

Lietuvos banko reorganizacija
Nuo 1992 m. vidurio buvo pradėtas kitas Lietuvos banko kūrimo etapas – reorganizacija, atsisakant centriniam bankui nebūdingų komercinių funkcijų.
1992 m. liepos 1 d. Lietuvos banko valdyba nusprendė, kad Lietuvos Respublika turi atsiriboti nuo rublio ir tuo tikslu įvesti laikinąją valiutą – talonus
1992 m. rugsėjo 16 dieną ir buvo priimtas nutarimas dėl Lietuvos Respublikos laikinųjų pinigų – talonų įvedimo ir rublio išėmimo iš apyvartos
1993 m. buvo įvestas litas, nuslopinta triženklė infliacija, stabilizuotas lito kursas.
1999 m. nutarta litą perorientuoti nuo JAV dolerio prie euro,
2004 m. gegužės 1 d. Lietuvos bankas tapo Europos centrinių bankų sistemos nariu.
Šiuo metu Lietuvoje veikiantys bankai

Lietuvos bankas nu

urodo, kad šiuo metu Lietuvoje veikia 10 Lietuvos banko licenciją turinčių komercinių bankų.
AB bankas „Hansabankas“
Lietuvos taupomasis bankas (LTB) 1993 m. gruodžio mėnesį buvo įregistruotas Lietuvos banke.
2001m. birželio mėn. LTB tapo privataus kapitalo banku (daugiau kaip 90 proc. akcijų paketas parduotas Estijoje įregistruotam bankui AS Hansabank).
2001 09 14 AB LTB ir AB banko “Hansabankas” akcininkų susirinkimai nutarė reorganizuoti šiuos bankus, sujungiant į vieną banką.

2001m. gruodžio mėn. Prie Lietuvos taupomojo banko buvo prijungtas AB bankas “Hansabankas”, o banko pavadinimas pakeistas į AB bankas “Hansa-LTB”.
2003m. balandžio 25 d. oficialus banko pavadinimas AB bankas “Hansa-LTB” buvo pakeistas į AB bankas “Hansabankas”.
AB bankas “NORD/LB Lietuva”
NORD/LB Lietuva (buvęs LŽŪB) yra vienas iš seniausių bankų Lietuvoje.
1992 m. vykdant bankininkystės reformą Lietuvoje, Lietuvos žemės ūkio bankas buvo reorganizuotas į valstybinį akcinį banką.
2002 m. kovo 19 d. Lietuvos Valstybės turto fondas ir Vokietijos bankas Nord/LB pasirašė priėmimo-perdavimo aktą dėl AB Lietuvos žemės ūkio banko 76,01 proc. akcijų paketo ir buvo baigtas Lietuvos žemės ūkio banko privatizavimas.
2003 gegužės mėn. Lietuvos žemės ūkio banko pavadinimas pakeistas į NORD/LB Lietuva.
AB Vilniaus bankas
Vilniaus bankas – vienas pirmųjų komercinių bankų Lietuvoje.

1989m. įvyko šešių pajininkų atstovų susirinkimas, kuriame nutarta įsteigti komercinį Spaudos banką.
1990 metų kovo mėn. 2 d. buvo įregistruotas komercinis Spaudos bankas.
1990 m. lapkričio 29 d. banko pavadinimas pakeistas į AB Vilniaus bankas.
Šiuo metu Vi
ilniaus bankas turi 18 filialų, Pinigų tvarkymo ir saugos filialą, 40 klientų aptarnavimo skyrių, esančių pagrindiniuose Lietuvos miestuose, 164 Lietuvos pašto skyrius, 184 bankomatus visoje šalyje.

AB PAREX BANKAS
1996 m. spalio 24 d. Lietuvos banke buvo įregistruotas UAB Industrijos bankas.
1998 m. liepos 16 d. ji buvo reorganizuota į akcinę bendrovę Industrijos banką.
1999 metais Industrijos bankos strateginiu investuotoju tapo AS Parekss-banka, kuris yra didžiausias Latvijos bankas.
2000 m. kovo 3 d. Latvijos bankas AS Parekss-banka ir su juo susiję asmenys įsigijo pagrindinį Industrijos banko akcijų paketą.
2000 m. spalio 5 d. banko pavadinimas pakeistas į AB Parex banką.

AB Šiaulių bankas
Šiaulių bankui – 13 metų. Bankas siekia skatinti smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrą, regioninės reikšmės projektų įgyvendinimą.
Tai lietuviško kapitalo bankas, pastaruosius keletą metų laipsniškai didinantis užimamą rinkos dalį.
Centrinė banko buveinė įsikūrusi Šiauliuose.
Svarbiausia banko veiklos kryptis – kreditavimas. Bankas teikia trumpalaikes paskolas, kreditines linijas, overdraftus, ilgalaikes paskolas iš savų bei Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko, Pasaulio Banko, Europos Tarybos vystymo banko lėšų, iš Europos Sąjungos lėšų pagal PHARE programą.
AB bankas “Snoras”
1992 m. kovo 17d. įregistruotas Šiaulių krašto bankas.
1993 m. įregistruoti banko Vilniaus ir Marijampolės filialai ir naujas banko pavadinimas “SNORAS”.
1995 metais bankas tapo Lietuvos bankų asociacijos nariu, taip pat LR Nacionalinės vertybinių popierių biržos nariu-akcininku, bankui suteikta teisė tiesiogiai vykdyti tarptautines atsiskaitymų operacijas.
1995 metų gruodžio 21 d. bankas perregistruotas į AB banką “SNORAS”.

UAB Medicinos bankas
UAB Medicinos bankas įkurtas 1992 m.
Kaip ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo politikoje, atsižvelgiant į Europos Sąjungos rekonstrukcijas, taip ir Medicinos bankas siekia skatinti Lietuvos smulkiojo ir vidutiniojo verslo plėtrą, sudarydamas jo atstovams palankias finansinio aptarnavimo sąlygas.
Pagrindiniais banko klientais yra smulkios ir vidutinės įmonės bei privatūs asmenys, tačiau tarp klientų daugėja ir stambių Lietuvos įmonių.

AB Sampo bankas
SAMPO bankininkystės pradininkas – 1887 m. Suomijoje pradėjęs veikti valstybinis Pašto ir taupymo bankas.
2000 m. Suomijos draudimo kompanija “SAMPO Insurance Company plc.” įsigijo 99,999 procento UAB Lietuvos vystymo bankas akcijų. Atėjus naujiems akcininkams, pasikeitė ne tik banko pavadinimas, bet ir strategija – SAMPO dabar orientuojasi ne tik į vidutines ir stambias verslo įmones, bet ir į smulkias bendroves. Bankas ėmėsi mažmeniniam bankui būdingos veiklos.

Lietuvos bankų sistema Lietuvai tapus ES nare
Lietuvos įstojimas į Europos sąjungą paveikė visas mūsų šalies sistemas, tame tarpe ir Lietuvos bankų sistemą.
Šiek tiek pasikeitė ir Lietuvos banko vaidmuo.
Lietuvos bankas ir toliau bus Lietuvos centrinis bankas. Iš esmės pasikeitė tai, kad Lietuvos bankas tapo Europos centrinių bankų sistemos (ECBS), kurią sudaro ECB ir visų valstybių ES narių centriniai bankai, nariu. Narystė ECBS lemia glaudesnį bendradarbiavimą priimant sprendimus dėl centrinio banko operacijų tvarkos, statistikos, apskaitos ir kitose srityse.
Reitingų agentūros “Standard&Poors” nuomone, Lietuvos bankų sistema stabilėja ir tampa patikimesnė, bankų finansiniai rodikliai gerėja – tai lėmė narystė Europos Sąjungoje (ES), geras makroekonominis klimatas, geresnė priežiūra ir reguliavimas bei baigtas privatizavimas.

Rinkos ekonomikoje labai svarbu gauti pelną, bet taip pat reikia atsižvelgti ir į kitus faktorius. Nors bankai turi sukurti akcijų vertę jų savininkams, tačiau yra plačiai pripažinta, kad bankai turi vystyti savo veiklą, atsižvelgdami į etikos standartus. Šiuo atžvilgiu svarbus vaidmuo tenka bendrai šalies plėtrai bei santykiams su klientais ir darbuotojais. Įspūdingi pastatai ar įmantri elektroninė įranga bankuose nepadės sukurti aplinkos, kuria pasitikėtų visuomenė. Tik aukštų etikos standartų įdiegimas, skiepijantis pasitikėjimą, atsakingas elgesys ir nuoširdi pažiūra į klientą gali padėti pasiekti norimą tikslą.

Leave a Comment