Lietuvos banko veiklos ypatumai

TURINYS

ĮVADAS 3
1. BENDRA INFORMACIJA APIE LIETUVOS BANKĄ 4
1.1. LIETUVOS BANKO PAGRINDINIS TIKSLAS IR FUNKCIJOS 4
1.2 LIETUVOS BANKO VALDYMAS IR STRUKTŪRA 5
1.3.LIETUVOS BANKO FINANSAI 5
1.4. DALYVAVIMAS EUROPOS CENTRINIŲ BANKŲ SISTEMOJE 6
2. PINIGAI IR PINIGŲ POLITIKA 6
2.1. LIETUVOS BANKO PINIGŲ POLITIKA 6
2.2.LIETUVIŠKI PINIGAI ŠIANDIEN 7
2.3. EURO ĮVEDIMAS 8
2.4. PINIGŲ BAZĖ 9
2.5. PINIGŲ KIEKIS 11
2.6. GRYNŲJŲ PINIGŲ VALDYMAS 12
2.6.1. Grynųjų pinigų išleidimas ir išėmimas iš apyvartos 12
2.6.2. Banknotų ir monetų apyvartoje struktūra 12
2.6.3. Atsargų fondų saugojimas ir banknotų naikinimas 13
3. UŽSIENIO ATSARGŲ VALDYMAS 13
4. MOKĖJIMO IR VERTYBINIŲ POPIERIŲ ATSISKAITYMO SISTEMOS IR JŲ PRIEŽIŪRA 15
4.1. MOKĖJIMO SISTEMA LITAS 15
4.2. VERTYBINIŲ POPIERIŲ ATSISKAITYMO SISTEMA 16
5. KREDITO ĮSTAIGŲ PRIEŽIŪRA 17
6. LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKĖJIMŲ BALANSAS 17
IŠVADOS 19
LITERATŪRA 21
PRIEDAI 22ĮVADAS
Beveik visose nepriklausomose pasaulio valstybėse, tiek didelėse, tiek mažose yra Centrinis bankas (toliau – CB).
Centinis bankas – tai speciali vyriausybinė ar kvazivyriausybinė institucija finansų sistemoje, reguliuojanti mainų priemones.
Bankinės sistemos raida parodė, kad būtina kontroliuoti CB veiklą ir centralizuoti tam tikras jų atliekamas funkcijas. Pagrindinis CB tikslas – šalies pinigų ir bankų sistemų valdymas. Skirtingose šalyse funkcionuoja skirtingi CB. Pavyzdžiui, JAV CB yra Federalinė rezervų sistema (FRS), Didžiojoje Britanijoje – Anglijos bankas, Japonijoje – Japonijos bankas, Lietuvoje – Lietuvos bankas ir t.t.
Šiame darbe bus kalbama būtent apie Lietuvos CB t.y. Lietuvos banką. Darbo tikslas – dėstyme pateikti bendriausius duomenis apie Liietuvos banką (jo pagrindinį tikslą, funkcijas, valdymą, struktūrą ir finansus, dalyvavimą Europos centrinių bankų sistemoje) ir išdėstyti svarbiausią informaciją apie Lietuvos banko veiklą 2004 metais lyginant su 2003 metais: pinigų politiką, LR pinigus, užsienio atsargų valdymą, mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemas, kr

redito įstaigų priežiūrą, mokėjimų balansą.
Rašant darbą buvo naudotasi Lietuvos banko interneto puslapiais bei kitais leidiniais, Lietuvos banko įstatymu ir vadovėliais.1. BENDRA INFORMACIJA APIE LIETUVOS BANKĄ
Lietuvos Respublikoje CB yra Lietuvos bankas (toliau – LB), kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei, yra nepavaldus LR Vyriausybei bei kitoms valstybės vykdomosios valdžios institucijoms. Jis yra atskaitingas LR Seimui ir vadovaujasi LR Konstitucija. LB turi teisę steigti skyrius, filialus, kitas įstaigas ir firmas savo funkcijoms atlikti. Jis atstovauja Lietuvos valstybei užsienio šalių CB, tarptautiniuose bankuose ir kitose tarptautinėse finansinėse institucijose, taip pat tarpvalstybiniuose pasitarimuose bei tarybose pinigų ir monetarinės politikos klausimais. LB gali būti tarptautinių ir užsienio institucijų akcininku, jei tai susiję su nacionalinės valiutos, tarptautinių kreditų ir atsiskaitymų politikos tobulinimu. LB turi išskirtinę teisę leisti pinigus irr šiuo tikslu nustato LR pinigų nominalus, formą, apsaugos priemones, organizuoja pinigų gamybą ir t.t., bei įstatymų nustatyta tvarka išleidžia į apyvartą ir išima iš jos pinigus.1.1. Lietuvos banko pagrindinis tikslas ir funkcijos
Lietuvos banko pagrindinis tikslas – siekti pinigų stabilumo, užtikrinti patikimą pinigų rinkos, kredito ir atsiskaitymo sistemos funkcionavimą, palaikant vyriausybės vykdomą politiką.
LB, įgyvendindamas pagrindinį tikslą, atlieka šias pagrindines funkcijas:
1. Vykdo LR pinigų emisiją;
2. Formuoja ir vykdo pinigų politiką, tvarkydamas pinigų ir kredito apyvartą atviros rinkos operacijomis ir kitomis priemonėmis;
3. Nustato lito kurso reguliavimo sistemą ir
r skelbia oficialų lito kursą bei konroliuoja užsienio valiutos režimo laikymąsi;
4. Saugo ir valdo valstybės užsienio valiutos, aukso ir kitų tauriųjų metalų rezervus ir jais disponuoja.
5. Atlieka valstybės iždo agento funkcijas;
6. Išduoda bei atšaukia licencijas Lietuvos Respublikos kredito įstaigoms ir leidimus užsienio valstybių kredito įstaigų skyrių bei atstovybių steigimui, prižiūri jų veiklą ir nustato jų (ir bankų) finansinės apskaitos, ataskaitų ir atskaitomybės tvarką;
7. Renka pinigų ir bankų, mokėjimo balanso, Lietuvos finansinės ir su ja susijusios statistikos duomenis, diegia šios statistikos surinkimo, atskaitomybės, jos skelbimo standartus, sudaro Lietuvos Respublikos mokėjimų balansą, organizuoja bankinės informacijos sistemą;
8. Kuria ir valdo tarpbankinę lėšų pervedimo sistemą ir nustato reikalavimus tarpbankinės lėšų pervedimo sistemos dalyviams;
9. Skatina patvarų ir veiksmingą mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų veikimą;
10. Įstatymų nustatyta tvarka veikia kaip paskutinis likvidumo šaltinis bankų sistemoje;
11. Gali aptarnauti LR valdžios ir valdymo institucijų sąskaitas, konsultuoja LR vyriausybę pinigų rinkos, kredito ir atsiskaitymų klausimais.
1.2 Lietuvos banko valdymas ir struktūra
Lietuvos bankui vadovauja banko valdyba, kurią sudaro pirmininkas, du jo pavaduotojai ir du nariai. LB darbą organizuoja valdybos pirmininkas. Lietuvos banko valdybos pirmininką penkeriems metams skiria Seimas Prezidento teikimu. Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojus ir valdybos narius devyneriems metams skiria Prezidentas LB valdybos pirmininko teikimu, atnaujinant ją kas treji metai trečdaliu. Valdyba nustato LR monetarinės politikos formas, bankų ir
r kitų kredito įstaigų riziką ribojančius normatyvus, priima teisės aktus ir pan.
Einamuosius Lietuvos banko reikalus tvarko 10 departamentų: Pinigų politikos, Rinkos operacijų, Kredito įstaigų priežiūros, Tarptautinių ryšių, Mokėjimo sistemų, Kasos, Apskaitos, Informacinių technologijų, Ūkio, Vindikacijos.; 5 savarankiški skyriai (Vidaus audito, Juridinis, Organizacijos ir personalo, Bendrasis, Ryšių su visuomene) ir LB įstaigos Kaune ir Klaipėdoje.1.3.Lietuvos banko finansai
Lietuvos banko kapitalą sudaro įstatinis ir atsargos kapitalas. Įstatinis kapitalas – 200 mln. litų. Jis sudaromas iš Lietuvos valstybės lėšų ir (ar) Lietuvos banko pelno. Atsargos kapitalas sudaromas iš Lietuvos banko pelno.
LB pajamas sudaro: palūkanos gautos už užsienio valiutos atsargas, laikomas užsienyje; palūkanos gautos už kituose bankuose laikomus indėlius ir bankams išduotas paskolas; pajamos gautos už pinigų leidimą; pajamos, gautos už operacijas užsienio valiuta, tauriaisiais metalais, vertybiniais popieriais ir įstatymų nustatyta tvarka išduotas garantijas; pajamos, gautos už kitas operacijas, kurios neprieštarauja įstatymams.
LB išlaidas sudaro: palūkanos, mokamos už kredito įstaigų depozitus ir Lietuvos banko darbuotojų indėlius, laikomus LB; išlaidos užsienio operacijoms vykdyti; palūkanos išmokėtos už užsienio paskolas; išlaidos, susijusios su operacijomis užsienio valiuta, tauriaisiais metalais bei vertybiniais popieriais ir su garantijų išdavimu; išlaidos, susijusios su banknotų gamyba bei išleidimu ir monetų įsigijimu; materialinių vertybių amortizacijos išlaidos; bendros eksploatacijos išlaidos; išlaidos personalui; kitos specifinės išlaidos, kurios yra būtinos Lietuvos banko fu
unkcijoms atlikti ir neprieštarauja įstatymams.

1.4. Dalyvavimas Europos centrinių bankų sistemoje

Europos centrinių bankų sistemą sudaro Europos centrinis bankas, kurio būstinė yra Frankfurte prie Maino (Vokietija), ir visų valstybių – Europos Sąjungos narių – nacionaliniai centriniai bankai.
Lietuvos bankas nuo Lietuvos narystės ES pradžios įsiliejo į Europos centrinių bankų sistemą ir kaip visateisis narys dalyvauja ECB bendrosios tarybos ir visų pagrindinių ECBS veiklos sričių komitetų darbe. ECBS komitetus (šiuo metu jų yra 12), suformuotus vadovaujantis ECB darbo reglamentu, sudaro nacionalinių centrinių bankų atstovai. Nepriklausančių euro zonai ES narių centrinių bankų atstovai dalyvauja ECBS komitetų posėdžiuose, kai juose nagrinėjami Bendrosios tarybos kompetencijai priskirti klausimai. Bendrajai tarybai tenka pagrindinė atsakomybė už pranešimus apie ES valstybių ne euro zonos narių konvergenciją, ji taip pat teikia patarimus dėl būtino pasirengimo neatšaukiamai nustatyti šių valstybių valiutų keitimo kursus, įvertina Valdančiosios tarybos sprendimus, susijusius su pinigų politika ir kt.2. PINIGAI IR PINIGŲ POLITIKA
2.1. Lietuvos banko pinigų politika

Svarbiausias pinigų politikos tikslas – palaikyti Lietuvos Respublikos kainų stabilumą. Įgyvendindamas tai, Lietuvos bankas toliau vykdė lito stabilumu grindžiamą pinigų politiką. Banko taikoma fiksuoto lito kurso sistema ir toliau buvo vienas iš svarbiausių veiksnių, užtikrinančių nuoseklią ekonomikos raidą ir mažą infliaciją (2004 m. realusis bendrasis vidaus produktas padidėjo apie 6,7 procento, infliacija sudarė 1,2 procento). Fiksuotas valiutos kursas suteikia daugiau stabilumo ir importo bei eksporto kainoms.
1994 metų balandžio 1 dieną litas buvo susietas su Jungtinių Amerikos Valstijų doleriu pastoviu kursu: 4 litai už 1 JAV dolerį. Atsižvelgus į tai, kad 2000 –2001 metais Lietuvos pagrindine prekybos partnere tapo Europos Sąjunga, nuo 2002 metų vasario 2 dienos litas yra susietas su euru pastoviu kursu: 3,4528 lito už 1 eurą.
Lietuvos banko taikomos pinigų politikos priemonės – bazinės valiutos keitimas į litus ir litų į bazinę valiutą, privalomųjų atsargų reikalavimai ir Lietuvos banko paskolų galimybės – padeda reguliuoti bankų sistemos likvidumą. Atsižvelgdamas į Lietuvos siekį tapti euro zonos nare, į makroekonominę padėtį ir bankų sistemos stabilumą, Lietuvos bankas nuo 2000 m. ėmė nuosekliai artėti prie Europos centrinio banko taikomos sistemos. 2000–2002 m. privalomųjų atsargų norma sumažinta nuo 10 iki 6 procentų. 2003–2004 m. ypač sparčiai didėjo bankų paskolų portfelis. Vengiant papildomai skatinti šį procesą, privalomųjų atsargų norma nebuvo mažinama.
Lietuvos bankas mokiems, tačiau turintiems laikinų likvidumo sutrikimų komerciniams bankams gali teikti likvidumo paskolas arba sudaryti su jais tiesioginius valstybinių vertybinių popierių atpirkimo sandorius. 2004 m. šalies bankai nesikreipė į Lietuvos banką dėl tokių sandorių. Privalomosios atsargos, veiksminga tarpbankinių atsiskaitymų sistema, tarpbankinės rinkos ir litų bei eurų keitimo Lietuvos banke galimybės leido patiems bankams patikimai valdyti likvidumą.
Lietuvos bankas su savo indėlininkais (daugiausia su Finansų ministerija) ir šalies bankais 2004 m. sudarė 22,6 mlrd. litų vertės užsienio valiutos keitimo sandorių – 2 kartus daugiau kaip 2003 m. Sumažinus išlaidas bazinės valiutos eurų pirkimo ir pardavimo sandoriams sudaryti, sandorių su bankais apyvarta (palyginti su 2003 m.) išaugo daugiau kaip 4 kartus.

2.2.Lietuviški pinigai šiandien

Kaip jau minėta, Lietuvoje pinigų emisijos teisę turi tik centrinis bankas, t.y. Lietuvos bankas. Jis išleidžia ir išima iš apyvartos Lietuvos Respublikos pinigus jei reikia pakeičia juos kitais. Jei pinigai yra susidėvėję ar sugadinti, Lietuvos bankas ir komerciniai bankai juos keičia pagal Lietuvos banko valdybos nutarimo patvirtintas taisykles. Šios taisyklės nustato Lietuvos Respublikos banknotų ir monetų mokumo požymius, kuriais vadovaujantis pinigai turi būti priimami mokėjimams ir atsiskaitymams vykdyti, pripažįstami nemokėtinais, ir susidėvėjusias bei sugadintų pinigų keitimo Lietuvos banke ir komerciniuose bankuose tvarką.
Šiuo metu apyvartoje cirkuliuoja 1, 2, 5, 10, 20, 50, 100, 200 ir 500 litų banknotai bei 1, 2, 5, 10, 20, 50 centų ir 1, 2, 5 litų monetos. Litų banknotai pagaminti senas pinigų spausdinimo tradicijas turinčiose banknotų spausdinimo kompanijose, yra šiuolaikiški ir apsaugoti naujausiomis pinigų apsaugos priemonėmis. Litų ir centų monetos kaldinamos valstybės įmonėje „Lietuvos monetų kalykla“, laikantis pasaulyje egzistuojančių monetų kaldinimo standartų bei naudojant naujausias technologijas.
Lietuvos bankas taip pat leidžia progines monetas, kuriomis pažymimas koks nors reikšmingas įvykis. 2004 m. balandžio mėn. į apyvartą išleistos proginė 50 litų sidabro moneta ir apyvartinė 1 lito moneta, skirtos Vilniaus universiteto 425-erių metų sukakčiai, birželio mėn. – proginė 50 litų sidabro moneta, skirta Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansambliui. Tai trečioji serijos „Lietuvos istorijos ir architektūros paminklai“ moneta. Pirmojo Lietu.vos Statuto 475-erių metų sukakčiai skirta proginė 50 litų sidabro moneta išleista į apyvartą rugsėjo mėn. Gruodžio mėn. apyvartoje pasirodė proginė 50 litų sidabro moneta, skirta Kuršių nerijai (UNESCO pasaulio paveldas).
2.3. Euro įvedimas

Stodama į ES, Lietuva įsipareigojo įvesti eurą. Jo įvedimo sąlyga – ne mažiau kaip dvejus metus dalyvauti VKM II (valiutos keitimo mechanizmas). 2004 m. kovo pradžioje Lietuvos bankas su Lietuvos Respublikos Vyriausybe suderino nuostatą tuoj po įstojimo į ES siekti kuo greičiau prisijungti prie minėto mechanizmo išlaikant dabartinę fiksuoto lito kurso sistemą.
Ilgesnis laikotarpis iki euro įvedimo didintų Lietuvos ūkio sąnaudas, neapibrėžtumą ir investicijų riziką bei spėliones dėl iždo ir pinigų politikos drausmės. Įvertinęs būtinybę visapusiškai pasirengti valiutos keitimui, Lietuvos bankas mano, kad 2007 m. sausio 1 d. yra tinkamiausia siektina data įvesti eurą šalyje. Lietuvai dvejus metus dalyvavus VKM II, Europos Komisijos ir Europos centrinio banko pranešimuose apie konvergenciją turėtų būti įvertintas ekonominis, teisinis ir institucinis Lietuvos pasirengimas įvesti eurą. Jeigu įvertinimas bus teigiamas, turėtų būti priimtas ES Tarybos sprendimas dėl tikslios euro įvedimo Lietuvoje datos ir galutinio, neatšaukiamo litų keitimo į eurus kurso.
Jeigu 2006 m. viduryje ES Taryba priims sprendimą dėl euro įvedimo Lietuvoje datos, Lietuvos bankas siūlys, kad netrukus įsigaliotų Euro įvedimo Lietuvoje įstatymo nuostata, įpareigojanti prekių ir paslaugų kainas skelbti ir litais, ir eurais. Iki ES Tarybos sprendimo dėl euro įvedimo Lietuvoje ši įstatymo nuostata, Lietuvos banko nuomone, galėtų būti rekomendacinio pobūdžio.
Iki 2006 m. gruodžio 31 d. Lietuvos bankas turi sukurti ir parengti organizacinę ir techninę infrastruktūrą, reikalingą ne tik tiesioginiam euro įvedimui, bet ir visaverčiam įsiliejimui į euro zoną. Tarp svarbiausių darbų – pasirengimas vykdyti ECB pinigų politikos operacijas, sąsajos tarp nacionalinės mokėjimo sistemos ir euro zonos mokėjimo sistemos TARGET sukūrimas, Lietuvos banko apskaitos ir statistinės atskaitomybės sutvarkymas pagal ECB reikalavimus, Lietuvos banko valdomo finansinio turto struktūros pertvarkymas.
Rengdamasis įvesti eurą, Lietuvos bankas planuoja inicijuoti platų dialogą su įvairiomis Lietuvos ir ES institucijomis, verslo struktūromis, išklausyti jų nuomonę šiais klausimais ir atsižvelgti į ją savo veikloje, taip pat koordinuoti darbo grupių ar kitų bendradarbiavimo formų kūrimą ir veiklą. Kartu Lietuvos bankas numato akcentuoti savarankiško kitų valstybės institucijų ir verslo atstovų pasirengimo euro įvedimui svarbą.
Kaip jau minėta, numatoma euro įvedimo Lietuvoje diena, jeigu taip nuspręs ES Taryba, – 2007 m. sausio 1 d. Tądien euras taptų privaloma priimti mokėjimo priemone Lietuvoje, o įmonių balansai, įmonių, įstaigų ir gyventojų įsipareigojimai bei sutartys, gyventojų sąskaitos bankuose litais būtų perskaičiuotos į eurus pagal nustatytas procedūras.
Išankstiniu Lietuvos banko vertinimu, dvi pirmosios 2007 m. savaitės galėtų būti dviejų valiutų apyvartos laikotarpis. Tai reiškia, kad mokėjimo ir atsiskaitymo priemonė būtų euras, tačiau mokėti už prekes ir paslaugas grynaisiais pinigais tuo laikotarpiu būtų galima ir litais. Vėliau euras taptų vienintele teisėta mokėjimo priemone.
Lietuvos bankas rengiasi siūlyti, kad bankai 3 mėn. po euro įvedimo litų banknotus ir monetas į eurus keistų nemokamai. Vėliau kurį laiką litai bankuose dar galėtų būti keičiami už tam tikrą komisinį mokestį.
Lietuvos bankas numato nemokamai keisti litus į eurus neribotą laiką savo kasose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
2.4. Pinigų bazė

2004 m. pabaigoje pinigų bazė P01 buvo 7,0 mlrd. litų, arba 7,0 procento (457,5 mln. Lt) didesnė negu 2003 m. pabaigoje. Palyginimui 2003 m. pinigų bazė padidėjo 26,7 procento (1,4 mlrd. Lt). Lietuvos banko išleistų į apyvartą grynųjų pinigų suma pernai padidėjo 457,4 mln. litų (8,9%).
Bankų ir centrinės valdžios insti.tucijų operacijos su Lietuvos banku buvo pagrindiniai šaltiniai, nulėmę pinigų bazės kaitą 2004 m. Bankų operacijos P0 sumažino 1,5 mlrd. litų, o centrinės valdžios institucijų operacijos padidino 2,2 mlrd. litų. Kiti šaltiniai pinigų bazę sumažino 263,0 mln. litų.

Didžiausią įtaką pinigų bazės kaitai, kaip ir anksčiau, darė Lietuvos banko užsienio valiutos keitimo operacijos su klientais. Pernai bankai nupirko iš Lietuvos banko užsienio valiutos daugiau negu jam pardavė, atitinkamai sumažindami P0, o centrinės valdžios institucijos pardavė užsienio valiutos daugiau negu nupirko.

2.5. Pinigų kiekis

2004 m. pinigų kiekis P22 padidėjo 4,2 mlrd. litų (24,1%) ir metų pabaigoje buvo 21,8 mlrd. litų (2003 m. P2 padidėjo 2,7 mlrd. Lt, arba 18,2%).

Pinigų P1 suma pernai padidėjo 1,9 mlrd. litų (18,4%). Pinigų apyvartoje padaugėjo 0,5 mlrd. litų. Indėlių iki pareikalavimo litais suma taip pat padidėjo: fizinių asmenų – 0,8, ne finansų įmonių – 0,4, o kitų institucijų – 0,2 mlrd. litų. Kvazipinigai 2004 m. išaugo 2,3 mlrd. litų (32,7%), didžiausią įtaką tam turėjo fizinių asmenų indėlių sumos pokytis. Nepaisant ir toliau mažų indėlių palūkanų normų, fizinių asmenų terminuotieji ir taupomieji indėliai litais padidėjo 1,0 mlrd. litų, o ne finansų įmonių – 0,3 mlrd. litų. 2004 m. padidėjo ir indėlių užsienio valiutomis apimtis: ne finansų įmonių – 0,8 mlrd. litų, fizinių asmenų – 93,9 mln. litų.

2.6. Grynųjų pinigų valdymas2.6.1. Grynųjų pinigų išleidimas ir išėmimas iš apyvartos
Praėjusiais metais grynųjų pinigų apyvartoje, įskaitant progines monetas ir numizmatinius rinkinius, padaugėjo 457,8 mln. litų. Į apyvartą išleista šiek tiek daugiau kaip 2 mlrd. litų, o išimta iš jos – beveik 1,6 mlrd. litų. 2004 m. gruodžio 31 d. apyvartoje buvo 5,6 mlrd. litų (prieš metus – 5,1 mlrd. Lt).2.6.2. Banknotų ir monetų apyvartoje struktūra
2004 m. gruodžio 31 d. apyvartoje buvo 60,9 mln. vienetų banknotų ir 551,5 mln. vienetų monetų. Banknotų apyvartoje skaičius praėjusiais metais padidėjo 1,9 mln. vienetų, o jų nominalioji vertė – 447,5 mln. litų. Monetų apyvartoje skaičius padidėjo 57,8 mln. vienetų, o jų nominalioji vertė – 10,3 mln. litų.
2004 m. pabaigoje didžiausia visos banknotų apyvartoje nominaliosios vertės dalis (38,1%) buvo 100 litų banknotais, nors nuo metų pradžios ji sumažėjo 2,6 punkto. Pernai 2,4 punkto padidėjo 200 litų banknotų dalis ir 1,4 punkto – vis plačiau naudojamų 500 litų banknotų dalis.

Gruodžio mėn. pabaigoje 1, 2 ir 5 litų monetos sudarė šiek tiek daugiau negu du trečdalius (68,3%) visos monetų apyvartoje nominaliosios vertės. Praėjusiais metais minėtų monetų apyvartoje dalis pakito nedaug: 1 lito ir 2 litų monetų – iš viso padidėjo 1,3 punkto, o 5 litų – sumažėjo 0,9 punkto.2.6.3. Atsargų fondų saugojimas ir banknotų naikinimas
Lietuvos bankas, vykdydamas savo išimtinę teisę – išleisti į apyvartą ir išimti iš jos Lietuvos
Respublikos pinigus, sudaro šalies grynųjų pinigų (banknotų ir monetų) atsargas, kurios saugomos Lietuvos banko saugyklose.
2004 m. visų banknotų ir monetų atsargos buvo pakankamos. Jos leido patenkinti visą grynųjų pinigų poreikį. Saugyklose saugomų tinkamų apyvartai banknotų ir monetų skaičius pernai sumažėjo 63,6 mln. vienetų. Nukalti 37 mln. vienetų naujų 1 cento ir 2 centų monetų.
Susidėvėję ir išimti iš apyvartos visų laidų banknotai ir monetos yra sunaikinami. Praėjusiais metais sunaikinta daugiau kaip 40 mln. vienetų išimtų iš apyvartos banknotų ir 22 mln. vienetų monetų.3. UŽSIENIO ATSARGŲ VALDYMAS
Lietuvos banko užsienio atsargas sudaro eurai, JAV doleriai, kita valiuta ir auksas (jo turima apie 5,8 tonos).
Lietuvos banko užsienio atsargos yra kertinis akmuo įgalinantis užtikrinti nacionalinės valiutos stabilumą. Atsargų valdymo strategija siekiama užtikrinti galimybę vykdyti neriboto masto intervencijas vidaus valiutų rinkoje, skirtas pastoviam lito kursui euro atžvilgiu išlaikyti.
2004 m. pabaigoje oficialiosios užsienio atsargos buvo 9,1 mlrd. litų (2,6 mlrd. eurų). Jų investicijų grąža praėjusiais metais – 2,6 procento, iš investuotų užsienio atsargų gauta 237 mln. litų (beveik 69 mln. eurų) pajamų.
Lietuvos banko tikslai ir funkcijos lemia tai, kad užsienio atsargos valdomos visų pirma vadovaujantis likvidumo ir saugumo principais ir tik po to – pelningumo principu. Didžiausia rizika, patiriama valdant užsienio atsargas, yra rinkos (palūkanų normų ir valiutų kursų) rizika. Palūkanų normų rizika valdoma nustatant priimtiną investicijų modifikuotą finansinę trukmę (MFT)3. Valiutų kursų rizikai valdyti didžioji užsienio atsargų dalis investuojama eurais. Didelę įtaką užsienio atsargų valdymui daro finansų rinkų pokyčiai, ypač euro zonoje, kurioje investuota didžioji šių atsargų dalis.
Dėl didelių naftos kainų ir stiprėjančio euro praėjusiais metais euro zonos ekonomika augo lėčiau negu tikėtasi. Palūkanų normos toliau mažėjo ir buvo vienos žemiausių euro zonos istorijoje. ECB oficialiosios palūkanų normos (2%) nekeitė nuo 2003 m. birželio mėn. Šiek tiek kitokia situacija buvo JAV, kur oficialiosios palūkanų normos padidėjo nuo 1,0 iki 2,25 procento. Po kelerių metų pertraukos palūkanos euro zonoje tapo mažesnės negu JAV.
Atsižvelgiant į valdymo tikslus užsienio atsargų investicijos skirstomos į likvidumo ir investicijų portfelius. Likvidumo portfelio investicijų trukmė yra trumpa, šis portfelis pirmiausia skirtas Lietuvos banko operatyvaus likvidumo poreikiui patenkinti. Investicijų portfelio atveju daugiau reikšmės teikiama pelningumui. Mažos palūkanos praėjusiais metais visų pirma buvo nepalankios trumpalaikių investicijų pelningumui. Atsižvelgdamas į užsienio atsargų dydį ir likvidumo poreikį bei siekdamas didesnio pelningumo, Lietuvos bankas 2004 m. pradžioje padidino investicijų portfelį. Antrąjį metų ketvirtį, padidėjus palūkanų normų svyravimams, taigi ir jų rizikai, investicijų portfelio kontrolinio indekso MFT buvo sumažinta.
Labai sumažėjus palūkanoms už aukso investicijas, pasikeitė šių atsargų investavimo strategija. Aukso investicijoms tapus nepelningoms, jų apimtis buvo nuosekliai mažinama, o nuo 2004 m. gruodžio mėn. visos aukso atsargos laikomos aukso saugojimo sąskaitoje.
2004 m. valiutų rinkoje vis mažėjo JAV dolerio kursas. Per metus JAV dolerio kursas euro atžvilgiu sumažėjo 8 procentais. Esant fiksuotam lito ir euro kursui, Lietuvos bankas valiutų kurso rizikos išvengia, didžiąją užsienio atsargų dalį investuodamas eurais. Ši rizika būdinga tik aukso, kurio kaina išreikšta JAV doleriais, investicijoms. Aukso kaina JAV doleriais pernai padidėjo 5 procentais, tačiau, įvertinus JAV dolerio kurso kritimą, šalies aukso atsargų vertė sumažėjo 8 mln. litų.4. MOKĖJIMO IR VERTYBINIŲ POPIERIŲ ATSISKAITYMO SISTEMOS IR JŲ PRIEŽIŪRA
4.1. Mokėjimo sistema LITAS

Lietuvos bankas sukūrė ir įdiegė naują mokėjimo sistemą LITAS, kuri pakeitė nuo 1993 m. veikusią mokėjimo sistemą TARPBANK. Ši sistema Lietuvos banke pradėjo veikti 2004m. sausio 19d. Sistemoje taikomos pažangios kredito, likvidumo ir operacinės rizikos valdymo priemonės. Sistemos LITAS apsaugą ir veiklos patikimumą garantuojančios priemonės pagrįstos nacionaliniais ir tarptautiniais standartais.
Mokėjimo sistema LITAS skirta mokėjimo nurodymams atlikti realiu ir nustatytu laiku. Sistemą valdo ir jos operatorius yra Lietuvos bankas. Atsiskaitymai sistemoje vykdomi litais.
Mokėjimo sistemoje LITAS įgyvendinta galimybė atsiskaityti už vertybinių popierių sandorius realiu laiku laikantis vienalaikio lėšų ir vertybinių popierių pervedimo principo. Taip pat sudarytos sąlygos kitoms mokėjimo sistemoms atsiskaityti per jų dalyvių sąskaitas Lietuvos banke, numatyta galimybė vykdyti ne tik kredito, bet ir debeto pervedimus.
Sistema skirta vykdyti: sistemos dalyvių mokėjimo nurodymus atliekant realaus laiko atskiruosius atsiskaitymus ir nustatyto laiko atsiskaitymus per Lietuvos banke tvarkomas jų sąskaitas, užtikrinant saugų, galutinį ir neatšaukiamą sistemos dalyvių atsiskaitymą; vykdyti sistemos ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos veiklai reikalingos informacijos apsikeitimo tarp sistemos dalyvių funkcijas. Sistemos veikla grindžiama saugumo, veiksmingumo, patvarumo ir atviro dalyvavimo principais.
Praėjusių metų pabaigoje jos dalyviai buvo: Lietuvos bankas, 9 šalies bankai, 2 užsienio bankų skyriai ir Centrinė kredito unija. Vykdydami atsiskaitymus už vertybinius popierius, šia sistema taip pat naudojosi 11 vertybinių popierių rinkos dalyvių (Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas – LCVPD ir Vertybinių popierių komisijos prižiūrimos finansų maklerio įmonės).
Pernai mokėjimo sistemoje LITAS iš viso apdorota 15,8 mln. mokėjimo nurodymų, kurių vertė – 193,9 mlrd. litų. Vidutiniškai per dieną buvo atliekama 62,1 tūkst. mokėjimo operacijų, kurių vertė – 760,4 mln. litų, o vidutinis vieno mokėjimo dydis – 12,3 tūkst. litų. Palyginti su 2003 m., vidutinis dienos operacijų skaičius padidėjo 15 procentų, o vidutinė dienos mokėjimų vertė – 22 procentais.
Mokėjimo sistemoje LITAS 2004 m. apdorota 18,8 procento visų Lietuvoje atliktų mokėjimo negrynaisiais pinigais operacijų, o mokėjimų vertė sudarė 46,7 procento visų šios rūšies mokėjimų šalyje vertės. Daugiausia mokėjimų (114,2 tūkst.) sistemoje LITAS atlikta gruodžio 30 d., o didžiausia mokėjimų suma (apie 1,4 mlrd. Lt) įregistruota gruodžio 31 d.
2004 m. mokėjimai realiu laiku sudarė 3 procentus viso sistemos LITAS mokėjimo operacijų skaičiaus ir 31,8 procento visų mokėjimų vertės. Sistemoje LITAS, kaip ir daugelyje kitų valstybių sistemų, realiu laiku paprastai vykdomi didelės vertės mokėjimai. Vidutinis mokėjimo realiu laiku dydis pernai buvo apie 130 tūkst. litų, o mokėjimo nustatytu laiku vidutinis dydis – 8,6 tūkst. litų. Nuo rugsėjo 20 d., sistemos dalyviams pradėjus vykdyti sąlyginius debeto mokėjimus, per dieną vidutiniškai buvo atliekama 413 tokių operacijų, kurių apimtis – 364,5 tūkst. litų. Vidutinis sąlyginio debeto mokėjimo dydis – 881 litas.
4.2. Vertybinių popierių atsiskaitymo sistema

2004 m. sausio 19 d. pradėjo veikti nauja vertybinių popierių atsiskaitymo sistema. Sistemos operatorius – Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas (toliau – Depozitoriumas). Vadovaujantis Lietuvos banko 2004 m. vasario 12 d. valdybos nutarimu Nr. 11, vertybinių popierių atsiskaitymo sistema įregistruota Lietuvos banke.
Vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos dalyviais gali būti Atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatyme nurodytos įstaigos, t. y. finansų maklerio įmonės, kredito įstaigos, kurių licencijose neapribotos VP operacijos, ir Lietuvos bankas. Sistemoje gali dalyvauti ir vertybinių popierių biržos. Sistemos dalyviai yra ir mokėjimo sistemos LITAS dalyviai, tur.intys atsiskaitymų sąskaitą Lietuvos banke. Vertybinių popierių biržos gali būti sistemos dalyviais nebūdamos mokėjimo sistemos LITAS dalyviais.
Vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos darbo laikas 7.45–20.00 val. Atsiskaitymams už sandorius taikomas vienalaikis VP ir piniginių lėšų pervedimo principas (DvP – delivery versus payment). Vienalaikis VP ir piniginių lėšų pervedimo principas reiškia, kad VP pervedami tada ir tik tada, kai pervedamos piniginės lėšos.

* * * * *
Lietuvos banko valdyba 2004 m. gruodžio 23 d. posėdyje pritarė Lietuvos banko integracijos į mokėjimo sistemą TARGET4 kryptims, numatančioms pagrindinius Lietuvos banko ir šalies bankų darbus ir terminus jiems atlikti rengiantis dalyvauti sistemoje TARGET arba ją pakeisiančioje sistemoje TARGET2. Pasirengus integruotis į sistemas TARGET ir TARGET2 nustatytu laiku, realiai prie vienos iš jų bus jungiamasi tik tada, kai Lietuvoje bus įvestas euras.5. KREDITO ĮSTAIGŲ PRIEŽIŪRA
Lietuvos bankas išduoda ir atšaukia licencijas kredito įstaigoms. Jis taip pat stebi, ar komerciniai bankai, užsienio bankų skyriai ir atstovybės, Lietuvos centrinė kredito unija, kredito unijos vykdo Lietuvos Respublikos įstatymų ir Lietuvos banko teisės aktų reikalavimus, veiklos riziką ribojančius normatyvus, ar laikosi Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų, Bazelio bankų priežiūros komiteto, kurį yra įsteigę ekonomiškai stiprių valstybių, vadinamosios Dešimties grupės, centrinių bankų valdytojai, rekomendacijų saugios ir patikimos bankininkystės klausimais.
Vykdydamas kredito įstaigų priežiūrą, Lietuvos bankas bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos vertybinių popierių ir draudimo priežiūros komisijomis.
Lietuvos bankas 2004 m. nuosekliai dirbo, siekdamas įgyvendinti tarptautinę praktiką atitinkančią kredito įstaigų priežiūros sistemą, skatindamas bankus tobulinti savo vidaus kontrolės sistemas, tinkamai įvertinti, kontroliuoti bei valdyti įprastinę riziką ir laiku nustatyti naujas problemas, iš anksto numatyti priemones, kurių reikėtų imtis siekiant išlaikyti stabilią banko veiklą rinkoje susiklosčius tam tikroms nepalankioms aplinkybėms. Be to, panaudojant dokumentinės priežiūros teikiamas galimybes ir atliekant inspektavimus, buvo nuolat stebima, kaip bankai laikosi nustatytų veiklos riziką ribojančių normatyvų ir kitų saugios veiklos reikalavimų.
2004 m. išsiskyrė tuo, kad teko atlikti nemažai bankų veiklą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimų Lietuvai įstojus į ES, įgyvendinant naujas Lietuvos Respublikos bankų įstatymo ir Lietuvos banko įstatymo nuostatas. Siekiant įgyvendinti supaprastintas įėjimo į rinką procedūras ES šalių jurisdikcijai priklausantiems bankams, norintiems pradėti veiklą mūsų šalyje, pakeistos kai kurios licencijavimo procesą reglamentuojančios taisyklės, apibrėžta Lietuvos Respublikos bankų ir jų kontroliuojamų finansų įmonių filialų steigimo ir (ar) finansinių paslaugų teikimo kitoje ES valstybėje neįsteigus filialo tvarka ir kitose ES valstybėse licencijuotų užsienio bankų ir jų kontroliuojamų finansų įmonių teisės teikti finansines paslaugas Lietuvoje įgyvendinimo tvarka.6. LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKĖJIMŲ BALANSAS
Mokėjimų balansas – tai statistinė ataskaita, parodanti atitinkamo laikotarpio šalies ekonomines operacijas su likusiu pasauliu. Mokėjimų balansą sudaro šios pagrindinės sąskaitos: einamoji sąskaita, kuri parodo dvišalius prekių ir paslaugų sandorius, gautas ir sumokėtas palūkanas, dividendus bei pervedimus (negrąžintinai perduotas vertybes, pinigines lėšas, humanitarinę pagalbą ir t.t.); kapitalo ir finansinė sąskaitos, kuriose parodomos nerezidentų negamybinių ir nefinansinių aktyvų operacijos bei kapitalo pervedimai; finansinių aktyvų judėjimas iš šalies į šalį. Mokėjimų balansas parodo ne prekių ir aktyvų ir t.t. apimtį bei būklę, o jų finansų srautus, t.y. nurodytų straipsnių pokyčius atitinkamą laikotarpį.
2004 m. šalies mokejimų balanso einamosios sąskaitos deficitas (ESD) buvo 4,4 mlrd.litų, arba 7,2 procento BVP. Palyginti su 2003 m., ESD padidėjo 15,2 procento dėl išaugusio užsienio prekybos deficito. Pernai labiausiai ESD mažino padidėjęs teigiamas paslaugų balansas.
Sparti šalies ūkio raida ir didėjančios pajamos, kartu su gerokai palankesnėmis skolinimosi sąlygomis, skatino vidaus paklausos didėjimą. Savo ruožtu dėl didėjančios vidaus paklausos sparčiau augo vartojimo prekių importas ir blogėjo užsienio prekybos balansas.
Gana spartų prekių eksporto padidėjimą (Statistikos departamento duomenimis, 21%) lėmė šalies konkurencingumo lygis, darbo našumas ir stabilus eksporto kainų lygis pagrindinių prekybos partnerių atžvilgiu. Padidėjus vidaus paklausai ir sumažėjus importo kainoms, labiausiai dėl nuvertėjusio JAV dolerio, prekių importo apimtis išaugo 15,8 procento.
Geografiškai Lietuvos užsienio prekybos rezultatams didžiausią įtaką darė ES rinkos.2004 m. šalies prekių eksportas į kitas 24 ES šalis sudarė 66,4 procento viso eksporto, o prekių importas iš jų – 63 procentus viso importo į Lietuvą Prekių eksporto ir importo raidą pernai daugiausia lėmė tarpinio vartojimo ir vartojimo prekės.
2004 m., palyginti su 2003 m., paslaugų eksportas padidėjo 20,4 procento, o importas – 13 procentų. Bendras teigiamas paslaugų balanso perviršis buvo beveik 2,6 mlrd. litų (2003 m.– 1,9 mlrd. Lt). Bendrus paslaugų eksporto ir importo pokyčius lėmė transporto ir kelionių paslaugų raida.
2004 m. pajamų balanso deficitas buvo 1,5 mlrd. litų. Palyginti su 2003 m., jis sumažėjo 12,7 mln. litų (0,8%). Daugiausia įtakos tam turėjo gerokai padidėjęs darbo pajamų perviršis. Palyginti su 2003 m., užsienyje uždirbtos ir į Lietuvą pervestos (ir atvežtos) darbo pajamos padidėjo 433,8 mln. litų (2,7 karto).
Einamųjų pervedimų balanso perviršis praėjusiais metais buvo 930,9 mln. litų (2003 m.– 889,6 mln. Lt). Jo padidėjimui daugiausia įtakos turëjo iš ES gautos pagalbos projektų lėšos. Lietuvos įmokos į ES biudžetą (šaliai tapus ES nare) ir gerokai didesnės investiciniams projektams skirtos ES paramos fondų lėšos (parodomos mokėjimų balanso kapitalo sąskaitoje) mažino šio balanso perviršį.
2004 m., neįskaitant oficialiųjų tarptautinių atsargų, bendras grynasis investicijų srautas šalies mokėjimų balanse buvo 3,6 mlrd. litų. ESD daugiausia buvo finansuojamas grynosiomis tiesioginėmis užsienio investicijomis, kurios sudarė 32 procentus ESD (kartu su neatlygintinais kapitalo pervedimais iš ES paramos fondų – 49,7%%). Grynasis investicijų portfelio srautas sudarė 13,2 procento, o grynasis kitų investicijų srautas – 18 procentų ESD.
Išankstiniu vertinimu, tiesioginių užsienio investicijų srautas į Lietuvą pernai buvo 2,2 mlrd. litų (3,5% BVP). (Žr. priedą „Mokėjimų balansas“)IŠVADOS
Lietuvos bankas yra Lietuvos centrinis bankas, kurio pagrindinis tikslas yra – siekti pinigų stabilumo, užtikrinti patikimą pinigų rinkos, kredito ir atsiskaitymo sistemos funkcionavimą, palaikant vyriausybės vykdomą politiką. LB pagrindinės funkcijos yra vykdyti LR pinigų emisiją, formuoti ir vykdyti pinigų politiką, saugoti ir valdyti užsienio atsargas, skatinti patvarų ir veiksmingą mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų veikimą, prižiūrėti kredito įstaigų veiklą, sudaryti LR mokėjimų balansą ir kt. Nuo Lietuvos įstojimo į Europos sąjungą Lietuvos bankas yra Europos centrinių bankų sistemos dalis.
Lietuvos bankas vykdo griežtą lito stabilumu pagrįstą pinigų politiką, nes svarbiausias pinigų politikos tikslas – palaikyti Lietuvos Respublikos kainų stabilumą. Lietuvos banko taikomos pinigų politikos priemonės – bazinės valiutos keitimas į litus ir litų į bazinę valiutą, privalomųjų atsargų reikalavimai ir Lietuvos banko paskolų galimybės – padeda reguliuoti bankų sistemos likvidumą.
Lietuvoje pinigų emisijos teisę turi tik centrinis bankas, t.y. Lietuvos bankas. Jis išleidžia ir išima iš apyvartos Lietuvos Respublikos pinigus jei reikia pakeičia juos kitais. 2007 m. sausio 1 d. Lietuvoje planuojamas įvesti euras, kuris pakeis nacionalinę valiutą – litą. Tądien euras taptų privaloma priimti mokėjimo priemone Lietuvoje, o įmonių balansai, įmonių, įstaigų ir gyventojų įsipareigojimai bei sutartys, gyventojų sąskaitos bankuose litais būtų perskaičiuotos į eurus pagal nustatytas procedūras.
2004 m. pabaigoje pinigų bazė buvo 7,0 mlrd. litų, arba 7,0 procento (457,5 mln. Lt) didesnė negu 2003 m. pabaigoje. Bankų ir centrinės valdžios institucijų operacijos su Lietuvos banku buvo pagrindiniai šaltiniai, nulėmę pinigų bazės kaitą 2004 m. 2004 m. pinigų kiekis padidėjo 4,2 mlrd. litų (24,1%) ir metų pabaigoje buvo 21,8 mlrd. Taip pat padaugėjo fizinių ir juridinių asmenų indėlių tiek Lietuvos, tiek užsienio valiutomis.
Praėjusiais metais grynųjų pinigų apyvartoje padaugėjo 457,8 mln. litų. Į apyvartą išleista šiek tiek daugiau kaip 2 mlrd. litų, o išimta iš jos – beveik 1,6 mlrd. litų. 2004 m. gruodžio 31 d. apyvartoje buvo 5,6 mlrd. litų (prieš metus – 5,1 mlrd. Lt). Tuo metu apyvartoje buvo 60,9 mln. vienetų banknotų ir 551,5 mln. vienetų monetų.
Lietuvos banko užsienio atsargas sudaro eurai, JAV doleriai, kita valiuta ir auksas (jo turima apie 5,8 tonos). 2004 m. pabaigoje oficialiosios užsienio atsargos buvo 9,1 mlrd. litų (2,6 mlrd. eurų). Jų investicijų grąža praėjusiais metais – 2,6 procento, iš investuotų užsienio atsargų gauta 237 mln. litų (beveik 69 mln. eurų) pajamų.

Lietuvos banke veikia mokėjimo sistema LITAS ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistema. Pernai mokėjimo sistemoje LITAS iš viso apdorota 15,8 mln. mokėjimo nurodymų, kurių vertė – 193,9 mlrd. litų.
Lietuvos bankas sudaro Lietuvos mokėjimų balansą, kuris susideda ir einamosios bei kapitalo ir finansinės sąskaitos. 2004 m. šalies mokejimų balanso einamosios sąskaitos deficitas (ESD) buvo 4,4 mlrd.litų, arba 7,2 procento BVP. Palyginti su 2003 m., ESD padidėjo 15,2 procento dėl išaugusio užsienio prekybos deficito. Pernai labiausiai ESD mažino padidėjęs teigiamas paslaugų balansas.
Apibendrinant, galima teigti, kad bankininkystė Lietuvoje klesti ir dauguma rodiklių kiekvienais metais vis didėja. Tai rodo tobulėjančią šalies finansų sistemą bei užtikrina tolesnį sėkmingą šalies ekonomikos vystymąsi ir vis svarbesnio Lietuvos vaidmens Europoje įsitvirtinimą.LITERATŪRA
1. KTU “Makroekonomika”, Kaunas, 2003
2. Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymas, Vilnius, 1994 m. gruodžio 1 d. Nr.I-678 (su naujausiomis 2004 m. gegužės 1 d. įsigaliojusiomis pataisomis).
3. Žurnalas “Pinigų studijos”, Lietuvos bankas, 2004m. nr. 2
4. 2004 m. Bankų statistikos metraštis.
5. Lietuvos banko pranešimas Lietuvos Respublikos Seimui 2004m.
6. http://www.lb.lt/lt/mokejimai/index.htm
7. http://www.lb.lt/lt/mokejimai/atsiskaitymai.htm
8. http://www.lb.lt/lt/apie/index.htm
9. http://www.lb.lt/lt/banknotai/index.htm
10. http://www.lb.lt/lt/leidiniai/Apie_lblt.pdf
11. http://www.lb.lt/lt/integracija/index.htm

Leave a Comment