LDK pirmosios monetos

1024 0

LIETUVOS DIDZIOSIOS

v .

KUNIGAIKSTYSTES PIRMOSIOS MONETOS

XIV a. antroje pusėje LDK sparčiai plėtojosi Valstybės administraciniai centrai buvo jos šiaurinėje dalyje, feodalinis ūkis, augo miestai, suklestėjo amatai, intensyvėjo todėl Prahos grašiai negalėjo patenkinti visų poreikių, ypač prekyba. Jos poreikiams tenkinti jau nepakako stambių trūko smulkesnių monetų. Dėl to XIV a. antroje pusėje piniginių vienetų -kapų, tuo Iabiau -nepatogių kailinių atsirado savos gamybos monetos. Kai kurios jų, kaldintos pinigų: voverių, kiaunių, šermuonėlių, žebenkščių kailiukų vietinių kunigaikščių, kursavo trumpai ir nedidelėje [17].1 vidaus riinką pradėjo skverbtis užsieninės monetos, teritorijoje (pvz., Kijeve) , kitas j apyvartą Ieido Lietuvos didieji pirmiausia Prahos grašiai, pradėti kaldinti Čekijoje apie kunigaikščiai. Tiesa, ne visos valdovų monetos išplito po 1300 metus. Nukaltas iš aukštos prabos sidabro, didelės plačiąją šalj, tačiau jose iškalti LDK heraldiniai ženklai rodo, masės Prahos grašis greitai paplito Vokietijoje, Vengrijoje, kad tai buvo visos valstybės pinigai.

Austrijoje, Lenkijoje. Lietuvoje Prahos grašis pirmą kartą Šis Lietuvos numizmatikos Iaikotarpis iki šiol minimas 1325 metais [31]. Vėliau Prahos grašis tapo pa- problematiškiausias. Mookslininkai nesutaria net svar- vyzdžiu pirmosioms Iietuviškoms monetoms [31]. Lietuvos biausiais klausimais, kaip antai: kuriam iš valdovų priskirti teritorijoje rasta keliolika Iobių su Prahos grašiais [32], vieno ar kito tipo rnonetas; dėl monetų kaldinirno Iaikotarpių, kaldintais Čekijos karalių Vaclovo 11 (1283 -1305 m.) [3

33- monetų metrologijos, pavadinimų, monetose pavaizduotų 35], Jono Liuksemburgiečio (131 0 -1346 m.) [34,36], ženklų, raidžių reikšmės ir kt. Taip yra dėl to, kad trūksta Karolio I (imperatoriaus Karolio IV) (1346 -1378 m.) [33, rašytinių šaltinių, monetose nėra valdovų vardų, Iegendos 35,37], Vaclovo IV (1378 -1419 m.) [33-38] valdymo Iaikais nejskaitornos dėl netobulos kalimo technikos , kai kurių (9 pav.). Ankstyvųjų grašių, kaldintų Vaclovo 11 (vid. masė tipų monetų išlikę Iabai mažai. Viena svarbesnių nesutarimo 3,66 g, praba apie 930), Jono Liuksemburgiečio (praba apie priežasčių -sudėtinga ir dinamiška to Iaikotarpio politinė 900) radinių mažiau nei Karolio I (vid. masė 3,3 g, praba apie situacija. Apie tų Iaikų LDK monetas paskelbta nemaža, 825). Vaclovo IV Iaikais dėl karų ir vidaus vaidų Prahos daugiausia Ienkų numizmatų, mokslinių darbų, kuriuose gr~šių masė sumažėj? vid~iniškai iki ~,4 g, 0 ~raba tesiekė išškelta pr~e~t~ringiausių hi~t~zių, grindžiamų daugiausia j aple 500. Smuko Ir kallmo techmkos Iygls, monetos ne moksllnlalS -archeologlmals argumentais, bet Ioginiais ) kaldintos masiškai, senais, susidėvėjusiais spaudais išvedžiojimais, daromais tik pagal monetos išvaizdą, dažnai I [32,38]. Šie menkaverčiai grašiai plūste užplūdo LDK žinomą tik iš Iiteratūros. Todėl atskirų monetų datavimas

11

vidaus rinką, ypač jos pietines sritis [34]. Jie plito net po šiuose darbuose skiriasi net 80 -čia metų, 0 pateikiami I Vaclovo IV mirties iki XV a. pabaigos. Tokios monetos argiJmentai dažnai ne tik abejotini, be
et aiškiai klaidingi. j sudaro apytiksliai 78% visų Iobiuose randamų Prahos grašių Pirmieji šio laikotarpio Iietuviškas monetas tyrinėję ! [33], kai ku~iuose Iobiuose jų net 98% [32]. Pasitaiko ir E. Tiškevičius [41] ir K. Stronczynskis [42] paskelbė darbus Ivėlyvesnių Cekijos karalių V

. . .

Join the Conversation

×
×