LIETUVOS DIDZIOSIOS v . KUNIGAIKSTYSTES PIRMOSIOS MONETOS XIV a. antroje pusėje LDK sparčiai plėtojosi Valstybės administraciniai centrai buvo jos šiaurinėje dalyje, feodalinis ūkis, augo miestai, suklestėjo amatai, intensyvėjo todėl Prahos grašiai negalėjo patenkinti visų poreikių, ypač prekyba. Jos poreikiams tenkinti jau nepakako stambių trūko smulkesnių monetų. Dėl to XIV a. antroje pusėje piniginių vienetų -kapų, tuo Iabiau -nepatogių kailinių atsirado savos gamybos monetos. Kai kurios jų, kaldintos pinigų: voverių, kiaunių, šermuonėlių, žebenkščių kailiukų vietinių kunigaikščių, kursavo trumpai ir nedidelėje [17].1 vidaus rinką pradėjo skverbtis užsieninės monetos, teritorijoje (pvz., Kijeve) , kitas j apyvartą Ieido Lietuvos didieji pirmiausia Prahos grašiai, pradėti kaldinti Čekijoje apie kunigaikščiai. Tiesa, ne visos valdovų monetos išplito po 1300 metus. Nukaltas iš aukštos prabos sidabro, didelės plačiąją šalj, tačiau jose iškalti LDK heraldiniai ženklai rodo, masės Prahos grašis greitai paplito Vokietijoje, Vengrijoje, kad tai buvo visos valstybės pinigai. Austrijoje, Lenkijoje. Lietuvoje Prahos grašis pirmą kartą Šis Lietuvos numizmatikos Iaikotarpis iki šiol minimas 1325 metais [31]. Vėliau Prahos grašis tapo pa- problematiškiausias. Mokslininkai nesutaria net svar- vyzdžiu pirmosioms Iietuviškoms monetoms [31]. Lietuvos biausiais klausimais, kaip antai: kuriam iš valdovų priskirti teritorijoje rasta keliolika Iobių su Prahos grašiais [32], vieno ar kito tipo rnonetas; dėl monetų kaldinirno Iaikotarpių, kaldintais Čekijos karalių Vaclovo 11 (1283 -1305 m.) [33- monetų metrologijos, pavadinimų, monetose pavaizduotų 35], Jono Liuksemburgiečio (131 0 -1346 m.) [34,36], ženklų, raidžių reikšmės ir kt. Taip yra dėl to, kad trūksta Karolio I (imperatoriaus Karolio IV) (1346 -1378 m.) [33, rašytinių šaltinių, monetose nėra valdovų vardų, Iegendos 35,37], Vaclovo IV (1378 -1419 m.) [33-38] valdymo Iaikais nejskaitornos dėl netobulos kalimo technikos , kai kurių (9 pav.). Ankstyvųjų grašių, kaldintų Vaclovo 11 (vid. masė tipų monetų išlikę Iabai mažai. Viena svarbesnių nesutarimo 3,66 g, praba apie 930), Jono Liuksemburgiečio (praba apie priežasčių -sudėtinga ir dinamiška to Iaikotarpio politinė 900) radinių mažiau nei Karolio I (vid. masė 3,3 g, praba apie situacija. Apie tų Iaikų LDK monetas paskelbta nemaža, 825). Vaclovo IV Iaikais dėl karų ir vidaus vaidų Prahos daugiausia Ienkų numizmatų, mokslinių darbų, kuriuose gr~šių masė sumažėj? vid~iniškai iki ~,4 g, 0 ~raba tesiekė iškelta pr~e~t~ringiausių hi~t~zių, grindžiamų daugiausia j aple 500. Smuko Ir kallmo techmkos Iygls, monetos ne moksllnlalS -archeologlmals argumentais, bet Ioginiais ) kaldintos masiškai, senais, susidėvėjusiais spaudais išvedžiojimais, daromais tik pagal monetos išvaizdą, dažnai I [32,38]. Šie menkaverčiai grašiai plūste užplūdo LDK žinomą tik iš Iiteratūros. Todėl atskirų monetų datavimas
11 vidaus rinką, ypač jos pietines sritis [34]. Jie plito net po šiuose darbuose skiriasi net 80 -čia metų, 0 pateikiami I Vaclovo IV mirties iki XV a. pabaigos. Tokios monetos argiJmentai dažnai ne tik abejotini, bet aiškiai klaidingi. j sudaro apytiksliai 78% visų Iobiuose randamų Prahos grašių Pirmieji šio laikotarpio Iietuviškas monetas tyrinėję ! [33], kai ku~iuose Iobiuose jų net 98% [32]. Pasitaiko ir E. Tiškevičius [41] ir K. Stronczynskis [42] paskelbė darbus Ivėlyvesnių Cekijos karalių Vladislovo (1439 -1457 m.), apie Kauno Iobį. Deja, tenka konstatuoti, kad svetimų kraštų Jurgio Podebradės (1457 -14 71 m.), Vladislovo Jogailaičio numizmatai nesugebėjo jžvelgti Iietuviškos riumizmatikos 1 (1471 -1516 m.), Liudviko 11 Jogailaičio (1516-1526 m.) specifikos irsavotyrinėjimuose ieškojo Iietuviškų monetų 1 ir Ferdinando I (1527 -1564 m.) [35,36] pavienių grašių, panašumo j savo kraštų monetas. Antai F. Pekosinskis i tačia~ .šių val~~v~ r:nonetos j~u. n.eb~turėj~ dide~nė~.jtakOS [43], ~. Gumowski~.l44] jas t~rė po.unijinių Iietuvių ir Ienkų r preklmam -plmglmam LDK UkIUI, 0 JŲ radlmas IludlJa, kad santyklŲ fone, 0 A. IIJlnas [45] Iletuviskas monetas Iygina su ! LDK tebepalaikė ekonominius ryšius su kitais Vakarų vėlyvesnėmis už jas rusų kunigaikštysčių monetomis. Europos kraštais. Iš LDK rinkos Prahos grašiai buvo išimti Šitokios metodinės tyrimų klaidos, žinoma, neleido jiems ; Kazimiero -Aleksandro -Žygimanto Senojo pinigi~ė~ padaryti teisingas išvadas. i reformos (1489 -1535 m.) metu [39,40]. Juos galutlnal Suklasifikuoti, Iietuviškąsias monetas, išskirti jas pakeitė Iietuviški denarai, pusgrašiai, grašiai. iš gausios Ienkų numizmatikos, įvertinti jų retumą pirmasis Prahos grašiai LDK buvo skaičiuojami kapomis (1 pabandė J. Tiškevičius [46,4 7]. Deja, ankst’)lVąsias Iietuviškas kapa grašių lygi60 grašių). Pavyzdžiui, 60 Karolio I Prahos monetas tiksliau datuoti ir identifikuoti jis negalėjo, nes grašių prilygo vienai didžiajai Iietuviškajai kapai [17]. trūko medžiagos M. Gumowskis [15, 17] smulkiau ! Daugiausia Prahos grašių randama LDK pietuose, išanalizavo tuo metu žinomas monetas. Tačiau ir jis mažiau -šiaurėje. Tai atitinka kai kurių regionų prekybos su aprašinėjo pavienes, atsitiktines monetas, dažniausiai iš Čekija, Vengrija, Moldavija, vykusios Dniepro, Desnos, privačių rinkinių, neturėdamas reikiamų archeologinių Nemuno ir Dauguvos baseinų ribose, intensyvumą. duomenų, tokių svarbių monetoms chronologizuoti. Kiti