Kredito unijų paskolų išdavimo ypatumai

TURINYS

Įvadas 3
Kredito unijų skiriamieji bruožai 4
Kredito unijų paskolų išdavimo ypatumai 6
Literatūra ir šaltiniai 12

ĮVADAS

Kredito unija – tai grupė žmonių, kuriuos vienija kažkoks tai požymis (gyvenamoji vieta, profesija, mokymosi įstaiga, darbovietė ir pan.), bendrai taupantys ir iš sutaupytų lėšų išduodantys paskolas tik savo kredito unijos nariams.
Anksčiau kredito unijos paprastai buvo vadinamos žmonių arba bendruomenininiais bankais, smulkaus kredito draugijomis. Kredito unijos vadovaujasi Kredito unijų įstatymu, licenciją veiklai suteikia ir jas prižiūri Lietuvos bankas.
Pagrindiniai kredito unijos principai:
 Kredito unijos nariais gali būti žmonės, atitinkantys bendrą susibūrimo į kredito uniją krriterijų:
o darbas toje pačioje įstaigoje;
o gyvenimas toje pačioje vietovėje;
o profesinis bendrumas;
o priklausymas tam pačiam formaliam asmenų junginiui.
 Yra dviejų tipų narystė: tikroji ir asocijuota*;
 Nariais gali tapti ir kai kurie juridiniai asmenys;
 Narystė kredito unijoje yra atvira ir savanoriška;
 Kredito unija yra valdoma kooperatiniu demokratiniu principu: 1 narys – 1 balsas;
 Kredito unija įsteigiama ir valdoma ne aklo pelno siekimui, kredito unija yra skirta tenkinti savo narių finansiniu poreikius. Susidaręs “likutis” yra paskirstomas nariams pagal kooperatyvo principus.
 Kredito unija priima indėlius, išduoda paskolas irr teikia kitas paslaugas tik savo nariams pačiomis palankiausiomis sąlygomis.
Kredito unijų tikslas yra suteikti nariams reikalingas finansines paslaugas palankesnėmis, nei bankuose sąlygomis, vystyti ir remti verslus bendruomenėse, skatinti žmones taupyti, išmintingai skolintis ir padėti žmonėms susikurti gerbūvį.
Šiuo metu Lietuvoje ve

eikia 61 kredito unija.

KREDITO UNIJŲ SKIRIAMIEJI BRUOŽAI

Nariai į unijas vienijasi pagal tam tikrą bendrą kriterijų: darbas toje pačioje įmonėje, įstaigoje, profesinis bendrumas, priklausymas kokiam nors formaliam asmenų junginiui, gyvenimas toje pačioje gyvenamojoje vietovėje.
Kredito uniją gali steigti fiziniai ar fiziniai ir juridiniai asmenys. Steigėjais gali būti ne mažiau kaip 5 Lietuvos Respublikos fiziniai asmenys. Kartu su fiziniais asmenimis kredito uniją 50 steigiančių juridinių asmenų skaičius turi būti mažesnis už steigėjais esančių fizinių asmenų skaičių.
Mažiausias kredito unijos narių skaičius yra 50, įskaitant steigėjus. Minimali kredito unijos nario fizinio asmens piniginė įmoka, vadinama pajumi, yra 100 Lt, juridinio asmens – 1000 Lt. Kredito unijos savo įstatuose gali numatyti ir didesnį minimalų pajaus dydį. Vienos kredito unijos minimalus pajinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 15 000 Lt. [7]
Tokiu būdu kaip pagrindinius kredito unijų brruožus, galima būtų išskirti šiuos:
 Kredito unijų veikla remiasi pagrindiniais kooperatiniais principais: kredito unijos yra ne pelno siekiančios institucijos, jos neturi jokių išorinių akcininkų, nariai yra institucijos savininkai, kurie turi po vieną balsą.
 Politiką formuojantys valdymo organai yra renkami iš tų pačių narių tarpo, naujose bei mažose kredito unijose jiems nėra mokamas atlyginimas. Visuotiniuose metiniuose susirinkimuose nariai renka valdybą, paskolų komitetą ir stebėtojų tarybą.
 Narystė kredito unijose pasireiškia priklausymu tam tikrai grupei žmonių. Kiekvienas kredito unijos narys privalo įsigyti pajų ir tapti kredito un

nijos savininku. Priklausymas tai pačiai bendruomenei sumažina paskolų riziką, kaip ir galimybę, kad paskola nebus grąžinta. Istoriškai galimi du bendruomenių tipai: bendruomenė, kuri susiformuoja dirbant toje pačioje įmonėje ir bendruomenė, kurią sudaro tos pačios organizacijos nariai. Į jas žmonės susijungia pagal priklausymą tam tikrai visuomenės grupei – pvz. mokytojai, bažnyčios žmonės, smulkūs darbdaviai ir pan. Dėl šių priežasčių kredito unijos gali būti labai išsiplėtę tam tikroje teritorijoje arba labai koncentruotos.
1997 m. lapkričio 27 d. buvo įsteigtas Lietuvos kredito unijų centras – Asociacija Lietuvos kredito unijos (ALKU). Centras atstovauja kredito unijoms Lietuvoje ir užsienyje, teikia asociacijos nariams mokslinę-metodinę ir techninę pagalbą vadybos, finansų, rinkodaros ir informacinių technologijų srityse, konsultacines paslaugas.
2002 m. lapkričio 28 d. pradėjo veiklą Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU). Ją įsteigė 28 kredito unijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė. LCKU – kooperatiniais pagrindais sukurta kredito įstaiga, kurios veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymas.
LCKU vykdo šias funkcijas:
• palaiko kredito unijų likvidumą;
• priima indėlius iš savo narių, kredito unijų asociacijų, Lietuvos Respublikoje įregistruotų visuomeninių organizacijų, religinių bendruomenių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir (ar) savivaldybių įgaliotų institucijų, Lietuvos Respublikos, tarptautinių ir (ar) užsienio valstybių labdaros (paramos) fondų ir finansų institucijų;
• teikia paskolas, garantijas bei finansinę pagalbą kredito unijoms LCKU narėms;
• stebi ir tikrina kredito unijas LCKU nares, teikia informaciją, siūlymus bei rekomendacijas priežiūros institucijai dėl nu
ustatytų pažeidimų;
• atlieka kitas Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatyme numatytas funkcijas.
Remiantis Lietuvos banko duomenimis, 2003 m. sausio 1 d. Lietuvoje veikė 53 kredito unijos. 2002 m. buvo įsteigta 13 naujų kredito unijų – daugiausiai nuo kredito unijų steigimosi pradžios. Kredito unijų turto ir įsipareigojimų 2001-2002 metų dinamika pateikta prieduose ( 1 Predas).
Kredito unijos yra neatskiriama Lietuvos finansų sistemos dalis. Nors ir užimdamos labai nedidelę dalį Lietuvos bankinės rinkos, kredito unijos sparčiai augdamos plečia savo rinkos dalį. Kredito unijų veiklos Lietuvoje pamatai yra suformuoti kredito unijų veiklą reglamentuojančios teisinės bazės. 2000 m. papildžius ir praplėtus šios teisinės bazės reguliavimo ribas, atsivėrė naujos galimybės kredito unijų sektoriaus plėtrai.
Kredito unijų veiklą tiesiogiai įtakoja kredito unijų konkurentinė pozicija rinkoje. Nuo bankų mažmeninės bankininkystės strategijos tiesiogiai priklauso kredito unijų veiklos sąlygos, galimybė didinti rinkos dalį. Kredito unijų teisinė ir konkurentinė aplinka nagrinėjama sekančiame poskyryje.
Kredito unijos skiriasi nuo bankų vienu svarbiu atžvilgiu – kiekviena kredito unija, skirtingai nuo banko filialo, yra kaip atskira, autonomiška savo narių valdoma įmonė, kurios nariai yra ir savininkai, ir klientai, atsakingi už įmonės veiklą.
Kitų šalių praktika rodo, kad kredito unijos auga sparčiau nei bankai. Taip yra ne tik todėl, kad jos būtų mažesnės, bet dėl savo veiklos principo – kredito unijos dirba savo bendruomenei.
Kredito unija yra savo bendruomenės partnerė, per kreditą padedanti kurti na
aujas darbo vietas. Ji leidžia savo nariams pasijusti bendruomenės dalimi, prisidedančia ne tik prie savo asmeninės, bet ir prie visuomeninės gerovės. Taigi, apibendrinant galima būtų teigti, jog kredito unijos tai galimybė kiekvienam iš mūsų pasiskolinti paprasčiau.

KREDITO UNIJŲ PASKOLŲ IŠDAVIMO YPATUMAI

Lietuvoje kredito unijos pradėjo veikti nuo 1995 m., padedant Kanados ir Jungtinių Amerikos Valstijų tarptautinėms vystymo agentūroms. Jų veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas.
Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra pateikia tokį šios finansinės institucijos apibrėžimą: kredito unija yra kooperatiniais pagrindais sukurta kredito įstaiga, teikianti paslaugas tik savo nariams.
Kiekvienoje kredito unijoje yra įsteigta paskolų komitetas. Paskolų komitetą iš ne mažiau kaip 3 kredito unijos narių renka visuotinis narių susirinkimas trejiems metams. Paskolų komiteto nariu negali būti kredito unijos stebėtojų tarybos, valdybos narys ar revizorius. Paskolų komitetas nagrinėja kredito unijos narių paraiškas dėl savitarpio paskolų. Jis sprendžia, ar nario prašoma paskola atitinka įstatuose nustatytą paskirtį, numato išmokėjimo ir grąžinimo sąlygas bei tvarką ir teikia pasiūlymus šiais klausimais kredito unijos valdybai. Valdyba negali sudaryti savitarpio paskolos sutarties su kredito unijos nariu, jei tam nepritarė paskolų komitetas. Už savo veiklą paskolų komitetas atsiskaito visuotiniam narių susirinkimui kredito unijos įstatuose nustatyta tvarka, bet ne rečiau kaip kartą per metus. Paskolų komiteto nariai privalo saugoti kredito unijos paslaptis.
Kredito unija duoda savo nariui ilgalaikę ar trumpalaikę paskolą kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui, buičiai reikalingiems daiktams įsigyti, buities paslaugoms apmokėti, narių ūkinei, profesinei veiklai ar smulkiam ir vidutiniam verslui pradėti ir plėtoti bei kitai tikslinei paskirčiai, kuri yra numatyta kredito unijos įstatuose.
Vienam kredito unijos nariui leidžiamų duoti savitarpio paskolų suma negali viršyti dešimteriopo to nario pajaus dydžio bei 10 procentų kredito unijoje sukauptų indėlių ir kredito unijos paimtų paskolų sumos, nustatytos paskutinio kredito unijos buhalterinio balanso pagrindu.
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatyme nurodytas apribojimas, kad savitarpio paskolos suma negali viršyti dešimteriopos to nario pajinės įmokos sumos, netaikomas kredito unijos nariui, kai paskolos išduodamos jo lavinimuisi apmokėti (išlaidoms už mokymąsi aukštosiose, specializuotose mokyklose, kursuose ir pan.) ir kai paskola yra garantuota įkeičiant kredito unijoje esantį terminuotą indėlį.
Paskola turi būti garantuota bent viena Lietuvos Respublikos civilinio kodekso numatyta prievolių užtikrinimo priemone: įkeitimu, hipoteka, laidavimu ar garantija.
Kredito unija gali suteikti savo nariui trumpalaikes paskolas, nereikalaudama jų grąžinimo garantuoti, jei nario prašoma paskola (paskolos) ir palūkanos neviršija jo pajaus kredito unijoje dydžio. Nariui draudžiama disponuoti pajumi ar jo dalimi, ne mažesne už minėtą paskolą ir palūkanas tol, kol tokia paskola ir palūkanos bus grąžintos.
Kredito unijos suteikia šias paskolas:
• Trumpalaikės paskolos (iki 12 mėn.) – 9,9 %
• Ilgalaikės paskolos (nuo 13 mėn.) – 9,5 %
• Paskolos įkeičiant nekilnojamąjį turtą – 8,01 %
Reikalingi pateikti šie dokumentai:
• Asmens dokumentai (pasas, socialinis draudimas)
• Pažyma iš darbovietės apie gaunamą darbo užmokestį (mažiausiai 3 mėnesių)
Jei narys perveda visas lėšas į kredito uniją, pažymos pateikti nereikia.
• Dokumentai apie kitas gaunamas pajamas
• Nuosavybės dokumentai (kredito unijoje lieka jų kopijos)
• Jei narys ima paskolą su įkeitimu, tai tvarkomi per hipoteką įkeitimo dokumentai
Esant abejonių paskolų komitetas gali pareikalauti pateikti ir kitų dokumentų (pvz., atsiskaitymų už komunalinius patarnavimus kvitų kopijų, pažymų apie turimus įsiskolinimus kitoms kredito įstaigoms ir pan.)
Pateikus visus reikalingus dokumentus pildomos paskolos paraiškos:
• Fizinio asmens paraiška (1 priedas);
• Juridinio asmens paraiška (2 priedas).
Jei paskola užtikrinama laidavimu ar garantu, tuomet reikia užpildyti ir laidavimo (garanto) paraiškas:
• Fizinio asmens laidavimo (garanto) paraiška (3 priedas);
• Juridinio asmens laidavimo (garanto) paraiška (4 priedas).
Kredito unijos užima santykinai labai nedidelę bendros paskolų ir indėlių rinkos dalį, atitinkamai 0,31 % ir O, 22 %. Taip yra dėl tos priežasties, kad kredito unijų veikla yra orientuota į fizinių asmenų aptarnavimą, kurių vykdomos bankinių paslaugų apimtys (apyvarta) yra nedidelės, lyginant su juridinių asmenų paslaugų apimtimis, apyvartomis. Todėl kredito unijų vaidmenį ir reikšmę reikėtų nagrinėti atskiruose rinkos segmentuose, susijusiuose su fizinių asmenų aptarnavimu, čia kredito unijų užimama rinkos dalis yra gerokai didesnė (1 pav.).
Kredito unijos gali teikti paslaugas fiziniams asmenims ir smulkiems ir vidutiniams juridiniams asmenims – individualioms įmonės, žemės ūkio kooperatyvams, uždaroms akcinėms bendrovėms, kurių kontrolinis akcijų paketas priklauso kredito unijų nariams ir kurių vidutinis darbuotojų skaičius neviršija 49 darbuotojų per metus. Kiekvienas juridinis asmuo, norintis tapti kredito unijos nariu turi įsigyti 100 Lt pajų, o juridinis asmuo – 1000 Lt pajų (LR kredito unijų įstatymas, 2000). Iki 2001 m. pabaigos kredito unijų nariais buvo tik 40 juridinių asmenų, todėl paslaugų teikimas juridiniams asmenims nėra išvystytas. Šiuo metu juridiniai asmenys aktyviausiai naudojasi einamosiomis sąskaitomis. Paskolų teikimas juridiniams asmenims ribojamas kredito unijų įstatų, vieneriems metams atidedant juridiniam asmeniui galimybę skolintis, nuo jo tapimo kredito unijos nariu momento.

1 pav. Kredito unijų rinkos dalis pagal paskolas

Kredito unijos teikia trumpalaikes paskolas vartojimo, verslo, apyvartinių lėšų trūkumo padengimo, studijų, žemės ūkio reikmėms. Tokiu būdu kredito unijos konkuruoja su komerciniais bankais trumpalaikių vartotojiškų, investicinių ir apyvartinių lėšų paskolų segmentuose. Nuo 2003 metų pradžios kredito unijos gali pasiūlyti ilgalaikių būsto paskolų, kurių rinka šiuo metu sparčiai auga ir diktuoja paskolų palūkanų normas.
Savo klientams kredito unijos siūlo įvairias taupymo paslaugas – trumpalaikius ir ilgalaikius terminuotus indėlius, tikslinio taupymo, kaupiamuosius indėlius, vaiko sąskaitas. Pritraukdamos indėlius kredito unijos konkuruoja palūkanų normomis, paprastai siūlydamos 0,5- 1,5 proc. aukštesnes.
Kredito unijos siūlo nariams panašias į konkurentų bankines paslaugas – indėlių (sąskaitos, taupomieji ir terminuotieji indėliai) ir paskolų produktus. Kredito unijų indėlių produktai yra patrauklesni kainos atžvilgiu, nes siūlomos aukštesnės palūkanos (l -2 proc.) už lygiaverčius konkurentų produktus, dažniausiai neimami arba imami kelis kartus mažesni sąskaitų aptarnavimo mokesčiai. Paskolų produktų palūkanos bankuose yra žemesnės, tačiau dėl papildomų kaštų, atsirandančių paskolos išdavimo proceso metu, bendri bankų suteikiamų paskolų kaštai tampa lygūs arba didesni už kredito unijų paskolų kaštus (2 pav.)
Kredito unijos konkuruoja ir paskolų suteikimo procedūrų lankstume bei minimaliais suteikiamų paskolų dydžiais. Bankų (konkrečiai – Nord LB banko, Hansa-LTB, Vilniaus banko, Snoro banko) filialų ir skyrių tinklas yra labiau išsiplėtęs nei kredito unijų, todėl jie turi platesnius paslaugų paskirstymo kanalus.

2 pav. Paskolų palūkanų normų bankuose ir kredito unijose palyginimas

Pagrindinė kredito unijų išduodamų paskolų paskirtis yra žemės ūkio darbų, buities daiktų įsigijimo, studijų finansavimas.
Siekdamos pritraukti daugiau indėlių paskolų poreikiui patenkinti, kredito unijos siūlo aukštesnes indėlių palūkanas. Šiuo metu palūkanų normos rinkoje krenta, tačiau kredito unijos nespėja reaguoti į rinkos pokyčius, t.y. mažinti palūkanų normų, dėl šios priežasties kartais pastebimas netgi 3 – 4 proc. palūkanų normų skirtumas tarp bankų siūlomų ir kredito unijų mokamų indėlių palūkanų. Kita priežastis, dėl ko kredito unijos nemažina palūkanų už indėlius yra negalėjimas užtikrinti pakankamos indėlių pasiūlos. Kaip jau buvo minėta anksčiau, paskolų paklausa kredito unijose dažnai viršija indėlių pasiūlą, dėl šios priežasties kredito unijos siūlo aukštesnes indėlių palūkanas, tokiu būdu siekdamos užsitikrinti pakankamą lėšų kiekį paskolų poreikiui patenkinti.
Šiuo metu kredito unijos nariams negali pasiūlyti ir sparčiai plintančių mokėjimo kortelių dėl finansinių ir technologinių resursų trūkumo.
Kadangi Lietuvos dominuoja žemdirbiškos kredito unijos, daugelis kredito unijų nemato poreikio teikti internetinės bankininkystės paslaugas. Šiuo metu internetinės bankininkystės paslaugos būtų populiarios tik 2 kredito unijose – Akademinėje kredito unijoje ir Kauno technologijos universiteto kredito unijoje.
Kauno technologijos unijos teikiamos paskolos
Ekstra paskolos
Ekstra paskola – iki 100 Lt dydžio, už kurią nereikia mokėti palūkanų, sumokant tik 4 Lt aptarnavimo mokestį.*
Ekstra paskolos iki 100 Lt išduodamos be garanto ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui. Šią paskolą administratorius gali išduoti savo sprendimu t.y. Jums atėjus į uniją paskola išduodama per 10 min.
100 Lt paskolos vieno mėnesio aptarnavimas – 4 Lt

*Ekstra atvejo paskola gali būti ir didesnė, jei yra išpirktas didesnis (papildomas) pajus.
Vartotojiškos paskolos
Teikiamos vartotojiškos paskolos nuo 100 Lt iki 20 000 Lt. Paskolos užtikrinamos kitų asmenų laidavimu už skolininką. Todėl šios paskolos yra paprasčiau ir greičiau gaunamos nei bankuose, kuriuose dar yra paslėptos išlaidos, gerokai padidinančios paskolos kainą (t.y. sutarties mokestis, gyvybės draudimas, dešimtys reikalaujamų dokumentų, hipotekos lakštas, turto draudimas ir kliento siuntinėjimas, kuris atima daug laiko ir pinigų).
Šios paskolos gali būti išduodamos grynais arba pervedimu į Jūsų nurodytą sąskaitą.
Būsto paskolos
Būsto paskolos išduodamos laikotarpiui iki 20 metų įkeičiant perkamą ar kitą būstą. Finansuojama iki 100 proc. perkamo ar kito būsto vertės.
Norint gauti paskolą, reikia pateikti tokius dokumentus:
1. Paraišką dėl paskolos gavimo.
2. Pažymą apie pajamas, gautas per paskutinius 6 mėn.
3. Paso ar asmens tapatybės identifikavimo kortelės kopiją su nuotrauka.
4. Turimus finansinius įsipareigojimus parodančių dokumentų kopijas.
5. Jei bus įkeičiamas būstas, pateikiama būsto inventorizacinės bylos kopija
Pateikus visus dokumentus, paraiškos svarstomos trečiadieniais. Sekančią darbo dieną yra duodamas atsakymas. Paskoloms virš 1000 Lt gali būti prašoma pervesti savo pajamas arba dalį pajamų į savo sąskaitą unijoje.
• Paskolos iki 2000 Lt išduodamos laidavus 1 laiduotojui;
• Paskolos nuo 2000 iki 20 000 Lt išduodamos laidavus 2 laiduotojams, atskirais atvejais – 3 laiduotojams;
• Paskolos virš 20 000 Lt išduodamos su turto įkeitimu.
Paskolos gali būti grąžinamos trim būdais: kas mėnesį, termino gale ir palūkanas kas mėnesį, paskolą ir palūkanas termino gale.
Prašant didesnės paskolos nei 1000 litų, reikia išpirkti papildomą pajų atitinkantį santykį su paskola 1:10.

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI

1. Finansų sektoriaus plėtros strategija iki 2015 metų/ Martinaitytė E., Keleras A., Katkus V. – Vilnius: 2002.
2. Kredito įstaigos. Adresai, telefonai. – Vilnius: Lietuvos bankas, 2003.
3. Lietuvos Bankas – institucijos Lietuvoje.
4. Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra. Kredito unijos.
5. Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas.
6. Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymas.

Leave a Comment