TURINYS
Įvadas 3Kas yra kredito unija 4Kaip tapti kredito unijos nariu? 5Kredito unijų steigimosi dinamika iki 2003 m. 6Kuo kredito unija skiriasi nuo banko 7Kredito unijų istorija 8Lietuvos kredito unijų judėjimas po nepriklausomybės atgavimo 8Spalio 21-oji tarptautinė kredito unijų diena 8Asociacija Lietuvos kredito unijos 9Centrinė kredito unija 10Utenos kredito unija 11Išvados 13Naudota literatūra 14Priedai 15ĮVADASLietuvoje kredito unijos dirba daugiau kaip dešimt metų, išaugusios į vis labiau besiplečiantį kooperatinį kredito įstaigų tinklą. Kredito unijos suteikia žmonėms galimybę tapti ne tik paprastais finansinių įstaigų klientais, bet ir tikrais savininkais, atsakingais už savo valdomą turtą. Kredito unijos keičia milijonų žmonių gyvenimus – nesvarbu, ar tai būtų žemdirbys, paėmęs paskolą ūkiui plėsti, ar jauna šeima, gavusi kreditą būstui statyti, ar darbininkas, nutaręs sutaupyti pinigų sau ar atidaryti sąskaitą savo vaikams. Daugelyje pasaulio šalių kredito unijos yra vienintelė galimybė gauti prieinamas finansines paslaugas, o kai kuriose šalyse – tai vienintelė galimybė patirti, kas yra demokratinis valdymas. Kredito unija – tai grupė žmonių, kuriuos vienija kažkoks tai požymis (gyvenamoji vieta, profesija, mokymosi įstaiga, darbovietė ir pan.), bendrai taupantys ir iš sutaupytų lėšų išduodantys paskolas tik savo kredito unijos nariams. Kredito unija – kooperatiniais pagrindais suorganizuota, fizinių asmenų ar fizinių asmenų kartu su Lietuvos Respublikoje įregistruotomis visuomeninėmis organizacijomis, profesinių sąjungų organizacijomis, religinėmis bendruomenėmis ar bendrijomis, žemės ūkio kooperatyvais savanoriškai įsteigta ir šio įstatymo nustatyta tvarka įregistruota kredito įstaiga, telkianti savo narių ir savo asocijuotų narių ir klientų pinigus narių ūkiniams ir socialiniams poreikiams, numatytiems kredito unijos įstatuose, tenkinti savitarpio paskolų teikimo būdu ir prisiimanti su tuo susijusią riziką bei atsakomybę. Panašius, glaustesnius ar platesnius Kredito unijų apibrėžimus savo knygose pateikia ir kiti autoriai. Tačiau tiksliai apibrėžti kokia yra Kredito unijų veiklos reikšmė, nėra labai paprasta. Būtent šio darbo tikslas yra:
Atskleisti Kredito unijų veiklą Lietuvoje;Uždaviniai: Išsiaiškinti kas yra Kredito unija; išsiaiškinti kuo Kredito unija skiriasi nuo banko; aptarti Kredito unijų veiklą ; išsiaiškinti centrinės kredito unijos veiklą; aptarti Šilutės Kredito unijos veiklą; išstudijuoti literatūrą.Darbui atlikti buvo panaudota literatūra iš įvairių autorių knygų.KAS YRA KREDITO UNIJAVisame pasaulyje savo veiklą intensyviai plėtoja kredito unijos: vykdo įvairius projektus, teikia paslaugas, savo lėšomis remia verslo pradžią ir plėtrą. Lietuvoje kredito unijos pradėjo veikti nuo 1994 m., padedant Kanados ir Jungtinių Amerikos Valstijų tarptautinėms vystymo agentūroms. Kredito unijų veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas (toliau – įstatymas), kuris buvo priimtas 2000 metų gegužės 18d. Kredito unija yra kooperatiniais pagrindais sukurta kredito įstaiga, teikianti paslaugas tik savo nariams. Kredito unijos nariai moka pajų. Kredito unijos minimalus pajinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 15000 litų pajinis kapitalas sudaromas iš Kredito unijos steigėjų bei jos narių pajinių įmokų. Savitarpio paskolos yra išduodamos iš Kredito unijoje sukauptų pinigų savo nariaims. Kredito unijos gali užsiimti tokia veikla:• priimti terminuotus ir neterminuotus indėlius;• duoti savo nariaims ilgalaikes ir trumpalaikes savitarpio paskolas;• diskontuoti, inkasuoti vekselius;• investuoti laisvas lėšas į vertybinius popierius;• iki įstos į Centrinę kredito uniją, skolinti pinigus kitoms Kredito unijoms ir užsiimti kita veikla. Kredito unija gali suteikti ilgalaikes ir trumpalaikes paskolas buitinės paskirties daiktams įsigyti, kilnojamam ir nekilnojamam turtui įsigyti, ūkinei, profesinei veiklai bei smulkiajam ir vidutiniui verslui pradėti ir plėtoti. Paskola vienam nariui negali viršyti dešimteriopo narės pajaus dydžio bei 10 proc. Kredito unijoje sukauptų indėlių ir Kredito unijos paimtų paskolų sumos, nustatytos paskutinio Kredito unijos buhalterinio balanso pagrindu. Paskola turi būti garantuota įkeitimu, hipoteka, laidavimu arba garantija. Kredito unijose savo indelius gali laikyti ir gyventojai. Jie yra privalomai draudžiami Lietuvos Respublikos gyventojų indelių draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Kadangi dauguma kredito unijų yra sukurtos mažų ir vidutinių įmonių atstovų, žemdirbių, ūkininkų iniciatyva, todėl dauguma kredito unijų išduodamų savitarpio paskolų yra skirtos smulkiam ir vidutiniam verslui (SVV) remti: pirkti įrangą, pašarus, trąšas, grūdus, žemės ūkio padargus. Pradedantieji verslininkai savitarpio paskolas dažniausiai ima barams, kavinėms, mažoms ar specializuotoms parduotuvėms įrengti. Vienam kredito unijos nariui leidžiamų duoti savitarpio paskolų suma negali viršyti dešimteriopo to nario pajaus dydžio bei 10 proc. kredito unijoje sukauptų indėlių ir kredito unijos paimtų paskolų sumos. Paskola turi būti užtikrinta įkeitimu, hipoteka, laidavimu ar garantija . Kredito unija priima indėlius iš savo narių, kitų kredito unijų, kredito unijų asociacijų, Lietuvos centrinės kredito unijos ir kai kurių visuomeninių organizacijų. Nariai į unijas vienijasi pagal tam tikrą bendrą kriterijų: darbas toje pačioje įmonėje, įstaigoje, profesinis bendrumas, priklausymas kokiam nors formaliam asmenų junginiui, gyvenimas toje pačioje gyvenamojoje vietovėje. Kredito uniją gali steigti fiziniai ar fiziniai ir juridiniai asmenys. Steigėjais gali būti ne mažiau kaip 5 Lietuvos Respublikos fiziniai asmenys. Kartu su fiziniais asmenimis kredito uniją steigiančių juridinių asmenų skaičius turi būti mažesnis už steigėjais esančių fizinių asmenų skaičių.Mažiausias kredito unijos narių skaičius yra 50, įskaitant steigėjus. Minimali kredito unijos nario fizinio asmens piniginė įmoka, vadinama pajumi, yra 100 Lt, juridinio asmens – 1000 Lt. Kredito unijos savo įstatuose gali numatyti ir didesnį minimalų pajaus dydį. Vienos kredito unijos minimalus pajinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 15 000 Lt. Steigiant Kredito uniją, steigimo sutartyje turi būti nurodyti šie rekvizitai:• steigėjai ir jų adresai;• KU pavadinimas;• buveinė;• steigėjų teisės ir pareigos;• minimalus piniginis pajaus dydis;• stojamasis mokestis;• ginčų tarp sprendėjų sprendimo tvarka. Remiantis Lietuvos banko duomenimis, 2003 m. spalio 1 d. Lietuvoje veikė 57 kredito unijos, kuri…ų turtas sudarė 0,55 proc. komercinių bankų turto (2002 m. spalio 1 d. rodiklis buvo lygus 0,35 proc.). Šiuo metu Lietuvoje veikia 61 kredito unija.KAIP TAPTI KREDITO UNIJOS NARIU?Unijos nariais gali būti fiziniai asmenys, sukakę 18 metų – Lietuvos Respublikos piliečiai, asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje. Unijos nariais gali būti ir asmenys nuo 16 metų, jei jie turi savarankišką pragyvenimo šaltinį. Kartu su fiziniais asmenimis kredito unijos nariais gali būti ir tokie juridiniai asmenys: Lietuvos Respublikoje įregistruotos visuomeninės organizacijos, profesinių sąjungų organizacijos, religinės bendruomenės ir bendrijos, individualios (personalinės) įmonės, ūkinės bendrijos, žemės ūkio kooperatyvai, uždarosios akcinės bendrovės. Fizinis asmuo pateikia unijos valdybai prašymą priimti jį į narius, sumoka pajinę įmoką 100 litų. .Visuomeninės organizacijos, profesinių sąjungų organizacijos, religinės bendruomenės ir bendrijos kartu su prašymu valdybai pateikia tokius dokumentus: – valdymo organų sprendimą įstoti į kredito uniją ir įsigyti pajų; – registracijos pažymėjimo kopiją; – įstatų kopiją. Individualios (personalinės) įmonės, ūkinės bendrijos, žemės ūkio kooperatyvai, uždarosios akcinės bendrovės kartu su prašymu valdybai pateikia tokius dokumentus: – valdymo organų sprendimą įstoti į kredito uniją ir įsigyti pajų; – registracijos pažymėjimo kopiją; – įstatų kopiją; – informaciją apie metinį darbuotojų skaičių; – uždarosios akcinės bendrovės taip pat pateikia akcininkų sąrašą, kuriame nurodo akcininkams priklausančių akcijų kiekį. Juridiniai asmenys pateikdami prašymus, turi sumokėti 1000 litų pajų ir 50 litų stojamąjį mokestį.KREDITO UNIJŲ STEIGIMOSI DINAMIKA iki 2003 m.
1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 Iš visoIšduotos licenzijos 1 11 11 5 5 6 3 13 55Atšauktos licencijos 0 0 0 0 0 1 0 1 2
Kredito unijos veikia daugelyje Lietuvos miestų ir rajonų, o Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Plungėje, Jonavoje, Ignalinoje ir kituose miestuose yra įsteigta po kelias. Daugiausia kredito unijų (net 29) yra įsteigią žemdirbiai. Uždarius buvusias AB Lietuvos taupomojo banko filialus mažuose miesteliuose, atsiradusią rinką užpildo naujos kredito unijos, kuriose gyventojai gali atsiskaityti už komunalines paslaugas. Per 2002 m. IV ketvirtį kredito unijų narių skaičius padidėjo 2997 nariais, o nuo metų pradžios – net 9952 fiziniais ar juridinais asmenimis. KU pajinis kapitalas per IV ketvirtį padidėjo 18,2 proc., o per metus 87,8 proc. Kredito unijų turtas per 2002 m. padidėjo 2,1 karto ir 2003 – 01 – 01 sudarė 0,41 proc. Veikiančių bankų sistemos turtą.
2003. sausio 1 d. duomenimis dešimties dydžiausių kredito unijų turtas sudarė 37,2 mln. Litų arba 53,1 proc. Visų kredito unijų turto. 2003 m. sausio 1 d. suteiktos paskolos sudarė 65 proc. Kredito unijų turto. 2002 m. išaugi ilgalaikės paskolos, jų per metus padidėjo 17,1 proc. ir 2003 – 01 – 01 siekė 60,1 proc. visų paskolų. Ilgalaikės paskolos suteikiamos smulkiam verslui vystyti, žemei pirkti, žemės ūkio technikai, bei automobiliams įsigyti, butam pirkti, remontui ir kitiems tikslams. KU buvo suteikusios paskolas 2 – 5 metų laikotarpiui, o “Vievio taupa” – net 10 metų. Per 2002 m. indėliai kredito unijose išaugo 30 mln. litų arba 2,1 karto ir 2003 – 01 – 01 sudarė 56,5 mln. litų. 2003 – 01 – 01 duomenimis, visų kredito unijų pajinis kapitalas sudarė 7,5 mln. litų. Kaip ir ankstesneis metais, pagrindinis kredito unijų pajamų šaltinis buvo palūkanų pajamos, sudariusios 87,1 proc. visų pajamų. 2003 m. sausio 1 d. duomenimis, kredito unijos vykdė visus Lietuvos banko nustatytus veiklos riziką ribojančius normatyvus.KUO KREDITO UNIJA SKIRIASI NUO BANKOKredito unija vadovaujasi kooperatiniais principais:Demokratija. Tapdamas kredito unijos nariu, jūs tampate vienu iš kredito unijos savininkų ir turite vienodas galimybes, kaip ir kiti kredito unijos nariai, dalyvauti kredito unijos veikloje ir valdyme. “Vienas narys – vienas balsas” – pagrindinė kredito unijos idėja, todėl kredito unijos niekas negali nei parduoti, nei nupirkti.Požiūris į pelną. Bankai yra pelno siekiančios kredito įstaigos, kurios dirba tam, kad uždirbtų kuo didesnį pelną. Kredito unijos dirba savo narių labui ir uždirbtą pelną paskirsto siūlydamos aukštesnes indėlių ir patrauklias paskolų palūkanas. Jei kredito unija dirba pelningai, pelnas paskirstomas visiems jos nariams pagal apyvartą, o ne keliems pajininkams, pagal turimą pajų skaičių.Savanoriškumas. Kredito unijų judėjimas buvo pradėtas dėka tūkstančių žmonių, kurie be atlygio dirbo kredito unijų labui ir tikėjo, kad kredito unijos yra reikalingos žmonėms ir gali pasiūlyti geresnes paslaugų sąlygas nei bankuose. Ir šiandien šimtai žmonių dirba visuomeniniais pagrindais kredito unijų valdybose, paskolų komitetuose ir stebėtojų tarybose.Bendruomeniškumas. Kredito unijos narių sukaupti pinigai neišeina iš bendruomenės – paskolos teikiamos tik kredito unijų nariams – tai padeda vystyti kaimų, miestelių bendruomenių ekonomiką. Žmonės pradeda ir plečia verslus, sukuria naujas darbo vietas, prisideda prie bendro šalies ūkio augimo, sukurtas turtas lieka bendruomenėje ir neiškeliauja, kaip bankuose į kitas šalis.KREDITO UNIJŲ ISTORIJA
Pirmoji kredito unija įsikūrė dar 1848 metais Vokietijoje, Lietuvoje – 1871 metais Pabiržėje buvo įkurta “Taupmenų skolinimosi bendrovė”. Visame pasaulyje veikia apie 37 000 kredito unijų, nariais yra daugiau kaip 110 milijonų žmonių. Nepriklausomoje Lietuvoje veikė net 310 kredito unijų. Po Nepriklausomybės atkūrimo, 1995 metais, Lietuvoje vėl atgijo kredito unijų judėjimas ir 1996 metais buvo įregistruota pirmoji kredito unija “Vievio taupa”. 2002 metų pradžioje Lietuvoje veikė 44 kredito unijos, vienijančios per 12 000 gyventojų: ūkininkų, darbininkų, studentų, medikų, religinių ir visuomeninių organizacijų narių. Kredito unijų paslaugomis naudojosi 260 juridinių asmenų. Bendras kredito unijų turtas sudarė 40 milijonų litų. Prognozuojama, kad 2005 metais Lietuvoje veiks 60 kredito unijų, kredito unijų narių bus 35 000, o bendras turtas sieks 120 milijonų litų.
LIETUVOS KREDITO UNIJŲ JUDĖJIMAS PO NEPRIKLAUSOMYBĖS ATGAVIMO
• 1995 metų vasario 21 dieną priimtas Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas • Pirmoji kredito unija įkurta 1995 metų rudenį • 1997 metų lapkričio 3 dieną įkurta antrojo lygio kredito unijų organizacija – ACOSIACIJA LIETUVOS KREDITO UNIJOS • 2000 metų gegužės 18 dieną Lietuvos Seimas priėmė eilę įstatymų užtikrinančių tolimesnį sėkmingą kredito unijų judėjimo Lietuvoje vysymąsi • 2001 metų vasario 27 dieną Lietuvos Seimas priėmė naują LR INDĖLIŲ DRAUDIMO ĮSTATYMĄ. Kredito unijose indėliai yra apdrausti šiame fonde.
SPALIO 21-OJI TARPTAUTINĖ KREDITO UNIJŲ DIENA
Kiekvienos kredito unijos veikla remiasi atviros narystės, demokratinio valdymo ir narių švietimo principais. Šiais metais daugiau nei 123 milijonai narių visame pasaulyje švenčia tarptautinę kredito unijų dieną. Kredito unijos keičia milijonų žmonių gyvenimus – nesvarbu, ar tai būtų žemdirbys paėmęs paskolą ūkiui plėsti, ar jauna šeima, gavusi kreditą būstui statyti, ar darbininkas, nutaręs sutaupyti pinigų sau ar atidaryti sąskaitą savo vaikams. Daugelyje pasaulio šalių kredito unijos yra vienintelė galimybė gauti prieinamas finansines paslaugas, o kai kuriose šalyse – tai vienintelė galimybė patirti, kas yra demokratinis valdymas.
Kredito unijos kasmet aptarnauja vis daugiau narių, tačiau tai buvo pasiekta ilgu ir nuosekliu darbu. Kai kurie istoriniai įvykiai yra labai svarbūs kredito unijų judėjimui ir rodo tvirtą kredito kooperacijos istorinį pagrindą. 1840 metais Anglijos Ročdeilo (Rochdale) mie…sto darbininkai įkūrė pirmąjį vartotojų kooperatyvą. Vokietijoje 1852 ir 1864 metais Herman Šulcas Delitšas (Hermann Schulze-Delitzsch) ir Fridrichas Raifaizenas (Friedrich Raiffeisen) įkūrė pirmąsias tikras kredito unijas, kitas svarbus etapas – 1900 metais Alfons Dežardenas (Alphonse Desjardins) sukūrė pirmąją kredito uniją Kanadoje. Lietuvoje pirmoji kredito unija „Taupmenų skolinimosi bendrovė“ buvo įkurta 1871 metais Pabiržėje. Nors kredito unijos tapo labai populiarios prieškarinėje Lietuvoje, sovietinės okupacijos metai iškraipė kredito kooperacijos principus. Po Nepriklausomybės atkūrimo kredito unijos veiklą atnaujino 1995 metais ir pirmąja kredito unija tapo „Vievio taupa“. Šiandien Lietuvoje veikia 61 kredito unija, o skaičiuojant kartu su nutolusiomis aptarnavimo kasomis – nariai gali gauti bankines paslaugas daugiau kaip 90 vietovių. Bendras narių skaičius viršija 40.000 narių, kredito unijos valdo per 160 milijonų litų aktyvus. Sėkminga veikla gali pasigirti ir Lietuvos centrinė kredito unija, kuri tapo pilnaverčiu kredito unijų atsiskaitymų centru, pripažįstamu šalies finansų rinkoje. Tarptautinė kredito unijų diena yra ypatinga proga atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kokią įtaką kredito unijos daro žmonių gyvenimams ir bendruomenių raidai. Šią dieną svarbu pagerbti narius, kurie prisideda prie savo bendruomenių vystymo ir jų gerovės kėlimo, pagerbti savanorius, išrinktus vadovauti kredito unijoms, kurie yra atsidavę kooperatiniams principams ir užtikrina, kad kredito unijų judėjimas būtų saugus, skaidrus, toliau vystytųsi ir augtų.ASOCIACIJA LIETUVOS KREDITO UNIJOS1997 m. lapkričio 27 d. buvo įsteigtas Lietuvos kredito unijų centras – Asociacija Lietuvos kredito unijos (ALKU). Centras atstovauja kredito unijoms Lietuvoje ir užsienyje, teikia asociacijos nariams mokslinę-metodinę ir techninę pagalbą vadybos, finansų, rinkodaros ir informacinių technologijų srityse, konsultacines paslaugas. 2004 m. kovo 1 d. ALKU priklausė 50 kredito unijų, vienijusių 32 tūkst. narių. ALKU priklausančios kredito unijos 2003 m. uždirbo 890 tūkst. Lt pelno, laikomų indėlių suma buvo lygi 93 mln. Lt, išduotų paskolų suma sudarė 84 mln. Lt. 2003 m. SVV plėtrai buvo išduota 1350 paskolų už 16 mln. Lt. Nuo 1997 m. ALKU įgyvendina projektą „Mažų paskolų programa“ (toliau – projektas), finansuojamą Sorošo Ekonominio vystymo fondo lėšomis. Projekto tikslai yra šie:• plėtoti SVV bei žemės ūkį kaimo vietovėse;• remti kredito unijų veiklą ir skatinti kredito unijų narių skaičiaus augimą;• plėtoti kredito unijų asociacijos veiklą. Kredito unijos, turėdamos paraiškas paskolai gauti ir stokodamos savų lėšų SVV plėtrai, kreipiasi į ALKU, prašydamos skirti lėšų iš projekto. Pagrindinės paskolų suteikimo sąlygos:• narystė kredito unijoje;• kredito unijos paskolų komiteto teigiamas paraiškos įvertinimas. Grąžintos paskolos toliau naudojamos SVV finansuoti.CENTRINĖ KREDITO UNIJA
Centrinė kredito unija (CKU) – Lietuvos Respublikoje įsteigta kredito įstaiga, kuri verčiasi licencinių ir kitų finansinių paslaugų teikimu Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatyme numatytiems asmenims ir prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę. Licencinės finansinės paslaugos – tai: 1) indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimas iš neprofesionalių rinkos dalyvių;2) pinigų pervedimas; 3) elektroninių pinigų išleidimas ir tvarkymas; 4) kitos finansinės paslaugos, kurių teikimu galima verstis tik turint pagal kitus Lietuvos Respublikos įstatymus išduotą licenciją.
CKU atlieka šias funkcijas:• palaiko kredito unijų likvidumą;• atstovauja kredito unijų CKU narių interesams;• priima sprendimus dėl narystės CKU;• priima indėlius;• skolinasi Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka;• teikia paskolas ir finansinę pagalbą kredito unijoms – CKU narėms;• investuoja laisvas lėšas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius;• atlieka kliringo operacijas tarp savo narių;• dalyvauja įvairiose programose ir projektuose;• stebi bei tikrina kredito unijų CKU nares;• atlieka pinigų pervedimo operacijas;
• leidžia mokėjimo priemones ir kitą.CKU paslaugas gali teikti savo nariams, kredito unijų, kurios yra CKU narės, nariams, Lietuvos Respublikoje įsteigtoms kredito unijų asociacijoms, kitoms Lietuvos Respublikoje įsteigtoms finansų įstaigoms. CKU, be finansinių paslaugų teikimo, palaiko kredito unijų CKU narių likvidumą ir mokumą, stebi kredito unijų CKU narių veiklą ir, kai būtina, tikrina šias kredito unijas bei teikia informaciją Lietuvos bankui dėl nustatytų pažeidimų, organizuoja kredito unijų darbuotojų mokymus kooperatinės bankininkystės klausimais ir teikia metodinę pagalbą kredito unijoms CKU narėms. CKU turi būti bent 20 narių. Nariu gali būti kredito unija ir valstybė. Privalomos narystės CKU įstatyme nenumatyta – jeigu kredito unija nenorės priklausyti centrinei kredito unijai, ji galės veikti savarankiškai. Lietuvos centrinė kredito unija nuo 2004 metų liepos 1 d. tapo Europos kooperatinių bankų asociacijos (EKBA) nare. EKBA nariais yra visi didžiausi Europos kooperatiniai bankai, kurių turtas sudaro apie 20% bendros bankų rinkos Europoje. EKBA atstovauja kooperatinių bankų ir kredito unijų interesams Europos Parlamente, Europos Komisijoje, dalyvauja svarstant ir kuriant svarbiausius norminius dokumentus, įtakojančius visų kooperatinių bankų veiklą Europos Sąjungos šalyse. Narystė EKBA Lietuvos centrinei kredito unijai leis atstovaus Lietuvos kredito unijų interesams Europos Sąjungos lygiu, taip pat padės plėtoti palankią įst…atyminę aplinką kredito unijoms Lietuvoje.UTENOS KREDITO UNIJAUtenos kredito unija yra kooperatiniais pagrindais suorganizuota, fizinių asmenų savanoriškai įsteigta kredito įstaiga, telkianti savo narių ir asocijuotų narių bei klientų pinigus narių ūkiniams bei socialiniams poreikiams tenkinti savitarpio paskolų teikimo būdu. Nuo 2003 metų sausio pradėjusi veikti „Utenos kredito unija“ džiaugiasi sėkmingais veiklos rezultatais – unija jau įvykdė 2003 metų planus ir juos viršijo. Lietuvos kredito unijų asociacija taip pat skelbia apie spartų rinkos augimą. Bendrovės administravimo kaštai vis dar yra didesni negu pajamos, tačiau šiuos metus unija jau planuoja baigti su nuliniu nuostoliu. „Utenos kredito unija“ šiemet sukaupė indėlių už 500 tūkst. litų ir išdavė paskolų už 800 tūkst. litų. Tai jau viršijo Utenos kredito unijos planus, nes unija ketino sukaupti indėlių už 500 tūkst. litų ir už tiek pat išduoti paskolų.
2003 m. gruodžio 31 d. duomenimis UKU aktyvai siekė 1,21 mln. Lt (planuota 0,55 mln. Lt), unija vienijo 244 narius ir buvo sukaupusi 836,01 tūkst. Lt indėlių bei išdavusi 869,44 tūkst. Lt paskolų. Per 2003 metus buvo planuota pritraukti 230 narių, sukaupti apie 485 tūkst. Lt indėlių, bei išduoti paskolų už 451 tūkst. Lt. Atsižvelgdama į gerus veiklos rezultatus, kredito unijos valdyba pakoregavo 2004 metų veiklos prognozes ir planuoja, jog iki šių metų pabaigos organizacija turėtų vienyti apie 500 narių, sukaupti apie 2,07 mln. Lt indėlių ir išduoti paskolų už 2,14 mln. Lt. UKU turtas turėtų siekti 2,35 mln. Lt. „Utenos kredito unija“ veiklą pradėjo turėdama 69 narius. Dabar unijai priklauso 220 narių. Anot unijos valdybos pirmininko, „Utenos kredito unijai“ sėkmingai augti ir plėstis padeda „Centrinė kredito unija“. „Utenos kredito unijos“ paslaugomis patogu naudotis smulkiems klientams. Čia sukurta patogi paskolų gavimo sistema – norint gauti paskolą, uždarbio dydžio ribos yra mažesnės nei imant paskolą iš banko, be to, nors vizualiai palūkanų norma yra didesnė, tačiau patys skolinimo kaštai yra mažesni, nes neimamas paskolos administravimo bei kiti mokesčiai. Be to, kaupiant indėlius, unijos siūlo didesnes palūkanas. Dėl šių klientui palankių paslaugų ir plečiasi Lietuvos kredito unijos.IŠVADOS
Šiame darbe mes stengėmės pateikti pačią svarbiausią informaciją apie kredito unijas, t.y. jų istoriją veikimo principus, kuo kredito unija skiriasi nuo banko, informaciją apie centrinį kredito uniją ir t.t. Taigi: Kredito unija – kooperatiniais pagrindais suorganizuota, fizinių asmenų ar fizinių asmenų kartu su Lietuvos Respublikoje įregistruotomis visuomeninėmis organizacijomis, profesinių sąjungų organizacijomis, religinėmis bendruomenėmis ar bendrijomis, žemės ūkio kooperatyvais savanoriškai įsteigta ir šio įstatymo nustatyta tvarka įregistruota kredito įstaiga, telkianti savo narių ir savo asocijuotų narių ir klientų pinigus narių ūkiniams ir socialiniams poreikiams, numatytiems kredito unijos įstatuose, tenkinti savitarpio paskolų teikimo būdu ir prisiimanti su tuo susijusią riziką bei atsakomybę.
Pirmoji kredito unija įsikūrė dar 1848 metais Vokietijoje, Lietuvoje – 1871 metais Pabiržėje buvo įkurta “Taupmenų skolinimosi bendrovė”. Visame pasaulyje veikia apie 37 000 kredito unijų. Šiuo metu Lietuvoje veikia 61 kredito unija. Kredito unijos veikia daugelyje Lietuvos miestų ir rajonų, o Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Plungėje, Jonavoje, Ignalinoje ir kituose miestuose yra įsteigta po kelias. Daugiausia kredito unijų (net 29) yra įsteigią žemdirbiai.NAUDOTA LITERATŪRA
1. Buckiūnienė O., Meidūnas V., Puzinauskas P. Lietuvos finansų sistema. Vilnius, 2003.2. Taraila S. Kreditavimas: teorija ir praktika. Vilnius, 2003. 3. www.google.lt4. Dėstytojos E. Mackuvienės paskaitų konspektai.