KREDITO RIZIKA • Įžanga • Abejotini aktyvai • Rizikos nustatymo kriterijai • Skolininko būklė • Paskolų grupavimas • Specialieji atidėjimai
1. ĮŽANGA
Aktyvų ir pasyvų valdymo komitetas (APVK), valdydamas kredito riziką,veikia kitaip negu kreditų departamentai. Pagal aktyvų ir pasyvų valdymotechnologiją jis analizuoja visą banko aktyvų ir pasyvų būklę bei galimąrizikos atsiradimą, o ne atskiros jų dalies situaciją. Savaime aišku, kadkredito projekto analizę, sutarčių parengimą, konkrečių sutarčių kontrolęir pan. atlieka banko kreditų departamentas. Aktyvų ir pasyvų valdymo komiteto tikslas – atlikti kreditų portfelioanalizę atsižvelgiant į kaštų kainą. Visada reikia prisiminti, kadkalbėdami apie kreditų portfelį, paprastai turime omenyje pačią didžiausiąbanko aktyvų dalį. APVK užduotis – analizuoti ir įvertinti visą kreditų portfelio riziką,galimus nuostolius bei parinkti pelno ir rizikos santykį. Labai rizikingaskreditų portfelis turės lemiamos reikšmės ir bankas taps nestabilus, neskreditų dalis visoje aktyvų struktūroje dažnai labai didelė. Paprastaididesnę kreditų riziką gali prisiimti tie bankai, kurių stipresnės kapitalopozicijos. Kredito rizikos analizė nėra tokia paprasta, kaip gali pasirodyti išpirmo žvilgsnio. Aišku, kad kredito gavėjas savo padėtį ir perspektyvasžino geriau, nei banko analitikas, kuris remiasi ataskaitomis, kitaisformaliais dokumentais. Gali nepadėti ir trečiųjų šalių įvertinimai(auditorių ataskaitos, rinkos analitikų prognozės ir pan.), nes ateitiespožiūriu rezultatas visada išlieka nedeterminuotas. Čia kalbama tik apieobjektyviąją reikalo pusę, tačiau egzistuoja ir subjektyvioji (sąmoningasneteisingos informacijos pateikimas, slėpimas ir pan.), ji taip pat labaireikšminga.
2. ABEJOTINI AKTYVAI
Finansinių įsipareigojimų nevykdymas padaro bankams nuostolių. Kaikreditas išduotas, toks sandėris banko atžvilgiu vadinamas neužbaigtu. Tiktuo atveju, jei kredito suma yra grąžinta ir sumokėtos visos palūkanos,laikoma, kad sandėris yra baigtas. Rizikos valdymo tikslas – įvertinti
galimų nuostolių atsiradimą, numatyti jų dydį, pateikti informaciją bankovadovybei, kad būtų pagerinta susidariusi padėtis. Galimiems nuostoliamsamortizuoti kuriami specialieji atidėjimai. Tai kartu ir būdas, kuriuokomercinių bankų veiklą gali kontroliuoti tiek priežiūros organai, tiek irakcininkai, taip pat tai labai svarbi informacija investuotojams. APVK,atlikdamas kredito rizikos įvertinimą, analizuoja visus banko aktyvus,susijusius su kredito rizika. Lietuvoje vartojama abejotinų aktyvų sąvoka;abejotini aktyvai tai: • banko suteiktos paskolos bet kuriems klientams, rezidentams ir nerezidentams, bet kurios nuosavybės formos įmonėms ir fiziniams asmenims, bankams ir finansinėms institucijoms tiek šalyje, tiek užsienyje, už šias paskolas priskaičiuotos palūkanos, jei dėl šių lėšų (paskolų ir palūkanų) grąžinimo kyla abejonių ar bus laikomasi sutartyje numatytų terminų arba pagal tam tikrus nustatytus kriterijus numatoma galima rizika; • banko nebalansiniai įsipareigojimai (garantijos, laidavimai ir kt.), jei yra požymių, kad bankui gali tekti juos įvykdyti.3. RIZIKOS NUSTATYMO KRITERIJAI
Atliekant rizikos analizę, abejotini aktyvai suskirstomi į grupes: 1 grupė – standartinė 2 grupė – galimos rizikos 3 grupė – padidėjusios rizikos 4 grupė – abejotina 5 grupė – nuostolingoji Sudarant specialiųjų atidėjimų sumas galimiems nuostoliams padengti irįtraukiant šias sumas į bankų balansus įvairiose šalyse laikomasi kiekskirtingų rizikos normų ir grupavimo kriterijų. Lietuvoje nustatytos tokiosrizikos normos: 1 – standartinė grupė – 0 procentų 2 – galimos rizikos grupė – 0 procentų 3 – padidėjusios rizikos grupė – 20 procentų 4 – abejotinos grupės – 40 procentų 5 – nuostolingos grupės-100 procentų
Rizikos nustatymo kriterijai yra šie: • paskolos (ar jos dalies) grąžinimo ir (ar) palūkanų mokėjimo terminų laikymasis; • paskolos pertvarkymo ir refinansavimo faktai; • skolininko ūkinės ir finansinės veiklos būklė; • ilgalaikės (investicinės) paskolos gavėjo investicinio projekto faktinis vykdymas.
Nustatant konkrečios paskolos grupę, laikomasi tokios tvarkos: pirmiausia įvertinama, kaip laikomasi paskolos (ar jos dalies)grąžinimo bei palūkanų mokėjimų terminų. Pagal šį kriterijų nustačiuspaskolos grupę ją galima koreguoti atsižvelgiant į paskolos pertvarkymo ir
refinansavimo faktus bei į skolininko būklę. Nustatyta ilgalaikių(investicinių) paskolų grupė yra koreguojama atsižvelgiant į paskolostikslinį panaudojimą ir faktinį investicinio projekto vykdymą. Atsižvelgiant į paskolos (ar jos dalies) grąžinimo ir (arba) palūkanųmokėjimo terminų laikymąsi paskolos grupuojamos: • standartinė grupė – jei terminai praleisti mažiau kaip 7 dienas; • galimos rizikos grupė – jei terminai praleisti nuo 7 iki 30 dienų; • padidėjusios rizikos grupė – jei terminai praleisti nuo 31 iki 90 dienų; • abejotina grupė – jei terminai praleisti nuo 91 iki 180 dienų ; • nuostolinga grupė – jei terminai praleisti daugiau kaip 180 dienų.Paskolos pertvarkymas yra paskolos sutarties sąlygų pakeitimas.Paskola laikoma pertvarkyta, jei paskolos sutartyje buvo pakeista: • paskolos (ar jos dalies) grąžinimo ir (arba) palūkanų mokėjimo terminai; • palūkanų norma; • kapitalizuotos sukauptos palūkanos, kai sukauptų palūkanų suma didinama paskolos suma. Paskolos refinansavimas – tai vienos ar kelių ankščiau išduotų paskolųbei už jas sukauptų palūkanų padengimas naujai išduota paskola arba naujospaskolos sutarties sudarymas nutraukus ankščiau galiojusias sutartis tamepačiame arba kitame banke.
4. SKOLININKO BŪKLĖ
Skolininko būklė vertinama pagal objektyvius ir subjektyviuskriterijus.
Objektyvūs kriterijai: • įvairūs finansiniai rodikliai, nusakantys įmonės finansinę padėtį; • įmonės verslo istorija; • fizinių asmenų darbo užmokesčio dydis, jų turto dydis, darbovietės finansinė būklė, ankstesniųjų finansinių įsipareigojimų vykdymo istorija.
Lietuvos bankas yra nustatęs privalomus skolininko ūkinės irfinansinės veiklos įvertinimo rodiklius: • veiklos srities perspektyva, galinti konkuruoti produkcija, vadovavimo profesionalumas ir vadovų kvalifikacija; • veiklos (verslo) plano įvertinimas; • mokumo bei likvidumo būklės, pinigų srautų bei įsipareigojimų įvertinimas; • pelningumo (rentabilumo) įvertinimas; • nuosavybės įvertinimas. • Įvertinimo skalė – nuo 1 (geriausias) iki 5 (blogiausias) balas.
Subjektyvūs kriterijai: • įmonės vadovų kvalifikacija; • konkurencinė aplinka; • priklausomybė nuo keleto pirkėjų ar pardavėjų ir pan.
Kiekvieno skolininko būklė vertinama nuo labai geros iki blogos.
Labai gera būklė – skolininko finansinė būklė visais atžvilgiais yrapavyzdinė; plečiasi verslas ir auga pelningumas, gerėja finansiniairodikliai; žemas įsiskolinimų lygis; piniginiai srautai pakankami paskolaiir palūkanoms grąžinti ir verslui plėtoti; nėra jokių abejonių, kadfinansiniai įsipareigojimai bus įvykdyti laiku; perspektyvi veiklos sritis;galinti konkuruoti produkcija; didelė produkto paklausa; kvalifikuoti ir profesionalūs vadovai; aiški strategija; vykdomasverslo planas; patikima informacija; nepriklausomų auditorių patvirtintosfinansinės ataskaitos;
gera būklė – skolininko finansinė būklė yra stabili, tačiau yra tamtikrų požymių, kad patiriama laikinų finansinių sunkumų; finansiniai rodikliai stabilūs; vidutinis įsiskolinimų lygis;piniginiai srautai pakankami paskolai ir palūkanoms grąžinti nėra jokiųabejonių, kad finansiniai įsipareigojimai bus įvykdyti laiku; yranepriklausomų auditorių patvirtintos finansinės ataskaitos; blogėjakonkurencingumas; nepakankamas strateginis planavimas;
patenkinama būklė – skolininko veikloje pastebima tam tikrų finansiniųsunkumų, kurie nieko nedarant gali peraugti į rimtas finansines problemas;finansiniai rodikliai blogėja; aukštas įsiskolinimų lygis arba jis nuolatauga; gali būti nepakankami pinigų srautai paskolai ir palūkanoms grąžinti;kelia abejonių skolininko galimybės laiku įvykdyti finansiniusįsipareigojimus; mažėja pelningumas; mažėja produkto paklausa; produkcijanegali konkuruoti; nepatikima informacija; nėra nepriklausomų auditoriųišvadų; nepatyrę vadovai; nenumatyta strategija; nevykdomas verslo planas;
nepatenkinama būklė – skolininkas turi rimtų finansinių problemų;nuostolinga veikla; tolesnis verslo gyvavimas kelia rimtų abejonių; pinigųsrautai nepakankami; skolininkas neturi galimybių įvykdyti visų savofinansinių įsipareigojimų; parduodamas turtas skoloms padengti; paskolapanaudota ne pagal paskirtį; pasenusi technologija; nekvalifikuoti arabejotinos reputacijos vadovai;
bloga būklė – skolininkas yra nemokus, įmonė bankrutuoja arba yralikviduojama, pareikšti ieškiniai arba yra kitų faktų, liudijančių, kadskolininkas nebeturi realių galimybių tęsti savo veiklą ir atsiskaityti sukreditoriais; neperspektyvi veiklos sritis, nėra rinkos produktui. Įvertinant skolininko būklę visi skaičiavimai turi būti atliekami tik
įsitikinus duomenų patikimumu. Jei duomenų pateikimas kelia abejonių arbajie neišsamūs, tokiu atveju skolininko būklė yra vertinama tik kaip bloga. Visų vieno skolininko įsipareigojimų rizika yra vienoda. Jei vienasskolininkas turi keletą paskolų ar kitų, susijusių su jo rizikaįsipareigojimų, tai atlikus kiekvieno jo įsipareigojimo įvertinimą atskirainustatoma didžiausia rizika ir šiai rizikos grupei priskiriami kiti joįsipareigojimai.5. PASKOLŲ GRUPAVIMAS
Palūkanų sumos, kurias privalo sumokėti skolininkas,priskiriamos taipačiai grupei kaip ir išduota paskola. Po to, kai atsižvelgiant į paskolos (ar jos dalies) grąžinimo ir(arba) palūkanų mokėjimo terminų laikymąsi, galima atlikti korekcijas. Jeipaskola buvo pertvarkyta ir pratęstas ar pakeistas paskolos (ar jos dalies)grąžinimo ir (arba) palūkanų mokėjimo terminas, tai: • paskola turi būti priskirta ne mažesnei kaip prieš pertvarkymą rizikos grupei; • paskola turi būti priskirta ne mažesnei kaip trečioji, t.y. padidėjusios rizikos grupei.
Jei paskola tokiu būdu buvo pertvarkyta du ar tris kartus, tai ji turibūti priskirta ne mažesnei kaip abejotinai rizikos grupei. Leidžiama tokiaspaskolas perkelti į mažesnės rizikos grupę, išskyrus standartinę, jeiskolininkas po paskolos pertvarkymo tris paskolos sutartyje mokėjimolaikotarpius atsiskaitė laiku ir nėra jokių požymių, kad nesugebėsatsiskaityti ateityje. Jei paskola tokiu būdu buvo pertvarkyta daugiau kaip tris kartus irskolininko įsiskolinimas per tą laiką nesumažėjo arba padidėjo, paskolapriskiriama nuostolingai grupei. Tokios paskolos gali būti perkeliamos įabejotiną grupę, jei skolininkas po paskolos pertvarkymo tris paskolossutartyje nustatytus mokėjimo laikotarpius atsiskaito laiku ir nėra jokiųpožymių, kad nesugebės atsiskaityti ateityje. Jei paskola buvo pertvarkyta pakeičiant palūkanų normą, tai ji galibūti priskiriama tai pačiai grupei, kaip ir prieš pertvarkymą, išskyrus
tuos atvejus, kai paskola priklausė standartinei grupei.Tokiu atveju jipriskiriama galimos rizikos grupei. Jei paskola buvo pertvarkyta kapitalizuojant sukauptas palūkanas irtaip padidinta paskolos suma, tai ji priskiriama abejotinai grupei. Jei paskola tokiu būdu buvo pertvarkyta du ir daugiau kartų, ji turibūti priskirta nuostolingai grupei. Atsižvelgiant į paskolos refinansavimą paskolos grupuojamos taip: • paskola turi būti priskiriama ne mažesnei kaip prieš refinansavimą rizikos grupei ir ne mažesnei kaip padidėjusios rizikos grupei; • jei prieš refinansavimą paskolos grąžinimo terminai buvo praleisti, naujoji paskola vertinama pagal pirminės išduotos paskolos grąžinimo terminus neatsižvelgiant į refinansavimą, t.y. delsimo terminas skaičiuojamas toliau skaičiuojant nuo seniausio įsiskolinimo.Paskola gali būti perkeliama į mažesnės rizikos grupę, jei skolininkaspo paskolos refinansavimo tris paskos sutartyje nustatytus mokėjimolaikotarpius atsiskaito laiku ir nėra jokių požymių, kad nesugebėsatsiskaityti ateityje. Grupuojant paskolas, į paskolos pertvarkymo ir refinansavimo faktusneatsižvelgiama, jeigu tie faktai įvyko ne dėl skolininko finansiniųsunkumų. Atsižvelgiant į skolininko būklės įvertinimą, paskolos perkeliamos įmažesnės rizikos grupes tokia tvarka: • labai gera būklė – paskola iš abejotinos grupės perkeliama į padidėjusios rizikos grupę, iš padidėjusios rizikos grupės – į galimos rizikos grupę ir iš galimos rizikos grupės – į standartinę grupę; • gera būklė – paskola iš abejotinos grupės perkeliama į padidėjusios rizikos grupę, iš padidėjusios rizikos grupės – į galimos rizikos grupę. • įvertinus skolininko būklę patenkinamai, nepatenkinamai ar blogai paskolos perkeliamos tik į didesnės rizikos grupes: • patenkinama būklė – paskolos iš standartinės ir galimos rizikos grupės perkeliamos į padidėjusios rizikos grupę, o iš padidėjusios rizikos grupės – į abejotiną; • nepatenkinama būklė – paskolos iš standartinės, galimos rizikos ir padidėjusios rizikos grupių perkeliamos į abejotiną grupę; • bloga būklė – paskolos perkeliamos į nuostolingą grupę.
Ilgalaikė (investicinė) paskola, priskirta atitinkamai grupei pagaltai, kaip laikomasi mokėjimo terminų, perkeliama į didesnės rizikos grupę,jei skolininkas nevykdo investicinio projekto reikalavimų, jei paskolossutartyje numatyta mokėti palūkanas grąžinant paskolą, jei paskolanaudojama ne pagal paskirtį. Banko nebalansiniai įsipareigojimai įtraukiami į banko balansą, jeijie yra įvykdomi. Tuo atveju bet kuris įvykdytas banko nebalansinisįsipareigojimas, perkeltas į jo aktyvus, priskiriamas nuostolingai grupei. Banko nebalansiniai įsipareigojimai grupuojami taip: • klientui, jau gavusiam paskolą tame pačiame banke, garantijos ar laidavimai bei kiti įsipareigojimai, priskiriami tai pačiai grupei kaip ir išduota paskola; • klientui, neėmusiam paskolų tame banke, tokie įsipareigojimai grupuojami atsižvelgiant į kliento būklę: labai gera būklė – standartinė grupė; gera būklė – galimos rizikos grupė; patenkinama būklė – padidėjusios rizikos grupė; nepatenkinama būklė – abejotina grupė; bloga būklė – nuostolinga grupė.
6. SPECIALIEJI ATIDĖJIMAI
Sugrupavus abejotinus aktyvus nustatomas specialiųjų atidėjimųporeikis galimiems nuostoliams padengti. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kadšių specialiųjų atidėjimų suma pateks į banko pelno (nuostolio) ataskaitąir gali iš esmės pakeisti banko finansinės veiklos rezultatą. Ši problemaypač aktuali visoms be išimties pereinamosios ekonomikos šalims. Įvairiosešalyse specialiųjų atidėjimų poreikio normatyvai ir skaičiavimo metodikosnėra vienodos. Lietuvoje galioja tokia tvarka, kad specialiųjų atidėjimųporeikis skaičiuojamas padidėjusios rizikos, abejotinų ir nuostolingųaktyvų grupėms. Pirmosios ir antrosios grupės aktyvams šis poreikis nėraskaičiuojamas. Lietuvos bankas tvirtina apskaičiavimo normas. Dabartiniumetu nustatyta, kad specialiųjų atidėjimų normos yra tokios: 20 proc. – padidėjusios rizikos grupės aktyvams; 40 proc. – abejotinos grupės aktyvams; 100 proc. – nuostolingos grupės aktyvams.
Išlaidų padidėjimas dėl sudarytų specialiųjų atidėjimų akivaizdžiaiparodo banko kredito riziką. Ir nors negalima vienareikšmiškai teigti, kadnet nuostolingi banko aktyvai yra beviltiški ir niekada nebebus gaunama
jokių pajamų, vis dėlto panašių bankų specialiųjų atidėjimų sumųpalyginimas yra geras ir akivaizdus kredito rizikos dydžio įvertinimas. Apskaičiuojant kiekvienos paskolos specialiųjų atidėjimų poreikįatsižvelgiama į paskolos užtikrinimą. Iš paskolos likučio atimama paskolosužtikrinimo priemonės (garantijos, laidavimo, įkeisto turto ir kt.) vertėar dalis vertės, o gautas skirtumas dauginamas iš atitinkamos grupėsspecialiųjų atidėjimų normos. Gautas rezultatas ir bus konkrečios paskolosspecialiųjų atidėjimų poreikis. Taip pat apskaičiuojami ir specialiejiatidėjimai nebalansiniams įsipareigojimams. Paskolos užtikrinimas turi didelę reikšmę apskaičiuojant specialiųjųatidėjimų poreikį. Pvz., Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir kitų šalių,kurioms taikoma mažesnė turto rizika, vyriausybių garantijos ar laidavimai,taip pat įkeisti jų vertybiniai popieriai ar jų indėliai paskoląišdavusiame banke, šimtu procentų užtikrina paskolą ir apskaičiuojantspecialiųjų atidėjimų poreikį jis bus lygus nuliui. Lietuvos bankas nustatokonkrečią specialiųjų atidėjimų apskaičiavimo tvarką. Siekdami sumažinti galimų nuostolių dydžius, komerciniai bankai turiteisę sudaryti papildomus bendrosios paskirties rezervus. Esminė sąlyga –šie bendrosios paskirties rezervai nuostoliams padengti yra sudaromi išpelno. Kriterijai gali būti įvairūs, dažniausia atsižvelgiama įnepriklausomų auditorių reikalavimus. Šiame skyriuje kredito rizikos įvertinimas pateikiamas kaip APVKuždavinys. Kadangi kredito portfelio būklė lemia stabilią banko veiklą,didžiulis darbas atliekamas bankų kreditų departamentuose nustatant įmoniųir kitų banko klientų patikimumą, – ar asmenys nėra tarpusavyje susiję, arpaskolos nėra koncentruojamos vienoje ūkio šakoje ir pan. Plačiau apie taikitų mūsų kolegų parengtose knygose.Kartojimo klausimai
1. Apibrėžkite abejotinų aktyvų sąvoką. 2. Į kokias grupes skirstomi abejotini aktyvai? 3. Kokie yra rizikos nustatymo kriterijai? 4. Paaiškinkite, kaip suprantate paskolos pertvarkymą ir refinansavimą. 5. Kaip vertinama skolininko būklė? 6. Kada ir kaip galima koreguoti paskolų grupavimą?
7. Kaip atliekamas nebalansinių įsipareigojimų grupavimas? 8. Kuo bankams aktualus specialiųjų atidėjimų apskaičiavimas?