FA metodai - Mokslai.lt

FA METODAI

Tai būdai, kuriais apdorojama ekonominė informacija, gauta iš įvairiųanalizės šaltinių. Kadangi fin. analizė susijusi su daugeliu mokslų, todėljoje ir taikomi tų mokslų būdai.Nustatoma rodikliai, dinamika, struktūra, veiksniai darantys poveikį.Techninių priemonių pagalba visi analizės duomenys gali būti grafiškaipateikiami ir apibendrinami analitinėse lentelėse.1. Tradiciniai (bendraekonominiai) būdai (Grupavimas, palyginimas,procentai, vidurkiai, indeksai, balansinis sugretinimas, detalizavimas,apibendrinimas, eliminavimas: a) grandininiu keitimu; b) skirtumų; c)saldo);2. Matematiniai-statistiniai būdai (Koreliacija, imitacinis modeliavimas,matematinis programavimas, matricinis modeliavimas ir kt).Techninės priemonės: grafikai, diagramos, kartogramos, analitinės lentelės.Grupavimas – tai toks būdas, kurį taikant apjungiami į atskiras grupes tamtikri rodikliai, vienodi pagal savo ekonominę reikšmę ar kitus požymius.Rodikliai gali būti grupuojami pagal vieną ar kelis požymius. Priklausomainuo grupavimo tikslo, gali būti atliekami topologiniai, struktūriniai irfaktoriniai grupavimai. Topologiniai grupavimai remiasi ištisinio arbaatrankinio stebėjimo duomenimis, kurie gali būti skirstomi į klases, kuriosgali būti apjungiamos į grupes. Darbuotojų užmokesčio fondas gali būtiskirstomas į vienetinę ir laikinę klases.Struktūrinis grupavimas – toks, kuris naudojamas tiriant vidinę visumosstruktūrą. Turtas grupuojamas į ilgalaikį ir trumpalaikį turtą.Faktorinis grupavimas atliekamas naudojant rodiklius, kurie apjungiamipagal priežastinių ryšių vienodumą. Pagaminta produkcija priklauso nuotrijų gamybos veiksnių grupių: darbo, darbo priemonių, darbo objekto.Grupavimas padeda išaiškinti lemiamas tendencijas, poveikį rezultatiniamsrodikliams ir sudaro pagrindą vėlesniam detalizavimui.Palyginimas – vienas labiausiai paplitusių būdų. Lyginami ataskaitiniaiduomenys su pasirinkta baze (planiniais rodikliais, praeito periododuomenimis, vidutiniais šakiniais rodikliais, pirmaujančių įmoniųduomenimis, prognoziniais ir kt. duomenimis, standartais, normatyvais ir t.t.).Lyginami duomenys turi būti palyginami laiko atžvilgiu, įvertinimo prasme,apskaičiuoti pagal vienodą metodiką, turėti vienodą struktūrą.Analizuojant ekonominius rodiklius pagrindinis analizės tikslas – ne tikapskaičiuoti nukrypimus, bet ir veiksnius, įtakojusius rodiklių kitimą.Veiksniams apskaičiuoti taikomi tokie būdai: balansinių sugretinimų ireliminavimo.Tais atvejais, kai veiksniai yra susieti adityviniu ryšiu, taikomasbalansinių sugretinimų būdas.Pardavimai = l1 + g – l2∆Pardavimai = ∆l1 + ∆g1 – ∆l2Jis dažniausiai naudojamas balanso analizei.Eliminavimas – reiškia panaikinimą arba atsiribojimą nuo kokių norsveiksnių. Tai loginis būdas, kai ekonomistas abstrahuodamasis nuo įvairiųšalutinių veiksnių poveikio, nagrinėja vieną ekonominį reiškinį ar veiksnį.Trys būdai:1. grandininių pakeitimų būdas;2. skirtumų būdas;3. saldo būdas.Grandininiai pakeitimai padeda apskaičiuoti įvairių veiksnių įtakąrezultatiniam rodikliui tada, kai tie veiksniai tarpusavyje susietimultiplikaciniu būdu.Skirtumų būdas: apskaitai (apskaičiavimui) imami nukrypimai nuo baziniodydžio.1) (a1 – a0) * b1 * c1 = ∆2 (a)2) a1 * (b1 – b0) * c1 = ∆2 (b)3) a1 * b1 * (c1 – c0) = ∆2 (c)Saldo – likučio būdas. Jį taikant iš rezultatinio rodiklio pokyčio nuopasirinktos bazės atimama apskaičiuotų veiksnių suma ir gaunamasrezultatas.Taikymo taisyklės:1. Visada pirmoje eilėje turėtų būti apskaičiuojami kiekybiniai veiksniai,pabaigoje – kokybinių veiksnių įtaka. Jei pasitaiko keli kiekybiniaiveiksniai, tai pirmoje eilėje skaičiuojama reikšmingiausio veiksnio įtaka,o vėliau nuo jo priklausančių veiksnių įtaka;2. Taikant šį būdą teisingiausi rezultatai gaunami skaičiuojant 3, 4maksimum 5 veiksnius.

ĮMONIŲ FINANSINĖS ANALIZĖS ORGANIZAVIMAS

Analizės darbą atlieka tie asmenys, kurie suinteresuoti gauti analitinęinformaciją. Analitine informacija yra suinteresuoti vidaus ir išorėsanalitinės informacijos vartotojai, bet nepriklausomai nuo to, kas atliekaanalizę, turi būti pirmiausiai sudaromas analizės planas ir programa.Analizės planas turi atskleisti analizės tikslą, jos šaltinius, atlikėjus,terminus, pasirinkti (pateikti) rodiklius, kurie bus analizuojami irnumatyti analizės rezultatų pateikimo formą bei svarstymo būdą.Analizė gali būti atliekama išsamiai ir dalinė (teminė). Išsamią analizędažniausiai atlieka įmonės vadovai ir paskirti asmenys. Kartais įmonės arorganizacijos turi specialius padalinius, bet praktikoje dažniausiaianalizę planuoja ir atlieka įmonės ekonominės tarnybos, vadovaujamos vyr.buhalterio. Apibendrinti analizės duomenys pateikiami aukščiausioms valdymograndims, kurios priima sprendimus. Išorės vartotojai (ministerijos,statistikos departamentas, mokesčių tarnybos, įvairios visuomeninėsorganizacijos ir kt.) irgi gali atlikti analizę juos dominuojančiaisklausimais. Tada jų analizės tikslas ir objektas bus konkretesni. Analizėsšaltiniai irgi apims tik juos dominančius klausimus, bet ir jų analizėsplanuose atsispindės analizuotini rodikliai, analizės metodika,informacijos šaltiniai, terminai bei rezultatų pateikimo forma.Kiekvienas planas papildomas programa. Programa detalizuoja planą. Jojeparodomos pagrindinės analizės formos, jų klausimai, gali būti numatomosanalitinių lentelių formos, rodikliai ir kas bus atsakingas už šių

pasiūlymų įdiegimą.Analizės organizavimas priklauso nuo analizę atliekančio subjekto tikslų,bet turi panašius analizės etapus:1. analizės plano ir programos sudarymas;2. analizės šaltinių rinkimas ir jų patikimumo patikrinimas;3. rodiklių tyrimas, veiksnių ir priežasčių įtakos, jų lygiui ir dinamikaiišaiškinimas;4. rezultatų apibendrinimas, įforminimas ir nepanaudotų galimybiųnurodymas;5. rezultatų įgyvendinimas ir rekomenduojamų priemonių taikymo kontrolė.

FINANSINĖS ANALIZĖS ŠALTINIAIAnalizės šaltiniai – visa informacija, naudojama analizei atlikti. Jie galibūti klasifikuojami įvairiais aspektais, pvz.: pagrįsta įmonių apskaitosdarbo specifika:1. planiniai ir normatyviniai šaltiniai. Jie apima trumpalaikius irilgalaikius bei strateginius įmonių planus. Normatyvai susiję su įmonėsišteklių naudojimu, pvz.: medžiagų sunaudojimo normos, darbo laiko, darboužmokesčio normatyvai ir kiti;2. analizės šaltinis – atskaitomybė, pvz.: finansinės apskaitosatskaitomybė, statistinė atskaitomybė, vidinės apskaitos teikiamaatskaitomybė;3. neapskaitiniai šaltiniai gaunami įmonėje ne iš apskaitos sistemos, pvz.:konferencijų medžiaga, įvairių protokolų informacija, iš auditorių,laikraščių gaunama informacija, asmeniniai darbuotojų ir darbininkųstebėjimai, spaudos, techninė informacija (projektai, darbo brėžiniai,techniniai pasai ir pan.), teisinė dokumentacija, vertybinių popieriųbiržos informacija ir pan.;4. apskaitos teikiama informacija (apskaitiniai šaltiniai):* Buhalterinės apskaitos teikiama informacija* Statistinės apskaitos teikiama informacija* Operatyvinė-techninė apskaita arba vidinės apskaitos teikiamainformacija. Susijusi su gamybiniais dalykais, pvz.: prekių judėjimu,darbininkų judėjimu, t.y. su gamybiniais dalykais.

Šie duomenys gali būti dažnai fiksuojami.Visi analizės šaltiniai, naudojami analizėje, turi būti patikimi; todėlasmuo, pradedantis analizę ir surinkęs jos šaltinius, turėtų įsitikinti jųpatikimumu, atlikdamas formalų ar esminį patikrinimą. Formalus patikrinimas– kai susipažįstama su analizės šaltinio pagrindiniais rekvizitais beijuridiniu apiforminimu. Svarbu patikrinti ar teisingai užpildytos eilutės,ar teisingai atlikti aritmetiniai veiksmai ir pan. Prie esminio finansinėsatskaitomybės patikrinimo priskiriamas finansinėse ataskaitose parodytųrodiklių tarpusavio darnumo patikrinimas. Finansinių ataskaitų rodikliųtarpusavio darnumo patikrinimas yra svarbus dėl to, kad analizės metugautume objektyvią analitinę informaciją.

FINANSINĖS ANALIZĖS RŪŠYSĮmonių veiklos analizėje yra naudojamos įvairios analizės rūšys. Todėlanalizės rūšys grupuojamos ir klasifikuojamos pagal tam tikrus požymius:1. Analizės uždavinius;2. Analizės atlikimo laiką;3. Tyrimo aspektą;4. Nepanaudotų galimybių (rezervų) išaiškinimo ir įvertinimo metodiką;5. Tyrimo objektus;6. Subjektus;7. Pagal tyrimų apimtį;8. Pagal periodiškumą;9. Pagal informacijos kaupimo būdą ir informacijos apdorojimą.1. Analizė pagal uždavinius:1.Plano pagrįstumo analizė;2.Planų vykdymo kontrolės ir prognozavimo metu 3.atliekama analizė;4.Veiklos rezultatų įvertinimo analizė;5.Nepanaudotų įmonės galimybių atskleidimo analizė.2. Pagal analizės atlikimo laiką:1.Retrospektyvinė (praeito laikotarpio analizė);2.Operatyvinė (trumpalaikė: kasdien, kas savaitę ir pan.);3.Perspektyvinė arba prognozinė analizė (privalumas: analizuojant prognoziųarba planų duomenis atliekami variantiniai skaičiavimai, kurie leidžiapamatyti įmonės veiklos rezultatų priklausomybę nuo veiksnių, o tai leidžiapasirinkti optimalų planą ar prognozę).3. Atliekant įmonių veiklos analizę yra keliama šiek tiek daugiau uždaviniųnegu nagrinėjant finansinę veiklą. Įmonių veiklos analizė, kadaklasifikuojama pagal tyrimo aspektus išskiriamos dvi analizės kryptys:1. Įmonės veiklos techninė-ekonominė analizė, kurios metu analizuojamiįmonės gamybinėje-ūkinėje veikloje naudojamų išteklių būklė, panaudojimas,įmonės apsirūpinimas jais (staklės, medžiagos, darbo ištekliai, įrengimaiir pan.)2. Finansinės analizės aspektas. Finansinė analizė apima tiktai finansiniųrodiklių, kurie atsispindi finansinėje atskaitomybėje tyrimą. O finansinėjeatskaitomybėje atsispindi galutiniai įmonės veiklos rodikliai, kurie parodoįmonės pelningumą, mokumą, įsipareigojimus, kapitalo panaudojimoracionalumą.4. Pagal rezervų išaiškinimo ir įvertinimo metodiką:1.Palyginamoji analizė (kelių įmonių, šakos);2.Funkcinė-vertinė analizė, kai derinami įmonės techniniai rodikliai suekonominiais;3.Daugiafaktorinė analizė, kai naudojami matematiniai-statistiniai metodai.5.Pagal tyrimo objektus:Visos įmonės lygmenyje atliekam analizė;Gamybinio padalinio;Darbo vietos;Gaminio.6. Pagal subjektus:Įmonė pati atlieka savo veiklos analizę;Finansinės institucijos (Mokesčių inspekcija);Bankų įstaigos;Statistikos organai;Įmonės akcininkai, investitoriai, savininkai.7. Pagal tyrimo apimtį:Kompleksinė analizė (tyriama visa įmonės veikla, pradedant gamybiniais irbaigiant finansiniais rodikliais);Teminė analizė ( tik pelną ir pan.).8. Pagal periodiškumą:Sisteminė. Sistemingai – kiekvieną mėnesį ir pan.;Vienkartinė.9. Pagal informacijos kaupimo būdą ir apdorojimą:Rankiniu būdu;Kompiuterizuotai. FA gali būti naudojamos visos aukščiau išvardintos rūšys. Tačiaususipažinus su rinkos šalyse naudojamomis analizės klasifikacijomis galimepastebėti tik 3 finansinės analizės rūšis:1. Horizontali analizė: imame balansą, paskaičiuojame A, B ir C skyriaus dinamiką.2. Vertikali analizė: imame turtą ir žiūrime kokį svorį ilgalaikis turtas

sudaro bendrame turte.3. Santykių (santykinių rodiklių) analizė: naudoja santykinius rodiklius: apyvartumas, pelningumas ir pan. Galima naudoti ir SWOT analizę. Mūsų kursas paremtas finansine atskaitomybe. Nagrinėsime retrospektyvine prasme ( kas jau praėję).

HORIZONTALI IR VERTIKALI FINANSINIŲ ATASKAITŲ ANALIZĖŠios sąvokos yra tėjusios iš rinkos ekonomikos šalių. Vertikali analizėatitinka finansinių ataskaitų struktūros analizę, o horizontali – dinamikosanalizę.* Vertikali balanso analizė yra pagrįsta santykinių rodiklių apskaičiavimu,t. y. atitinkamų balanso straipsnių lyginimu su bendra balansine suma.Apskaičiuotas balanso straipsnio lyginamasis svoris turto arba nuosavybėsapimtyje parodo to straipsnio reikšmingumą. Vertikalios analizės metunustatoma turto ir nuosavybės struktūra, kuri apibūdina įmonėje turimoturto kokybę bei jo finansavimo šaltinius. Turint kelerių metų balansostruktūros rodiklius, galima įvertinti tendencijas turto kitimo srityje, otaip pat finansavimo šaltinių pokyčius. Vakarų pasaulyje ataskaitos,pateikiančios kiekvieno straipsnio lyginamąjį svorį vadinamosstruktūrinėmis ataskaitomis.Rinkos šalyse dažnai tokios struktūrinės ataskaitos yra pridedamos priefinansinės atskaitomybės. Jomis norima supažindinti skaitytoją su balansorodiklių kitimo tendencijomis.Jei struktūriniame balanse nustatome, kad įmonėje didėja ilgalaikis turtas,tai galima daryti išvadą, kad įmonė plečia savo veiklą, įsigydamailgalaikio turto. Pagal ilgalaikio turto lyginamąjį svorį lyginant sutrumpalaikiu turtu galima įvertinti gamybos pobūdį. Jei dominuojailgalaikis turtas, tai galima teigti, kad įmonė priklauso mašinų gamybos arkitos veiklos sričiai, kuri reikalauja turėti daugiau ilgalaikio turto. Jeidominuoja trumpalaikis turtas – aptarnavimo sfera, prekyba; reikia turėtidaugiau atsargų ir mažiau ilgalaikio nemobilaus turto.Priklausomai nuo veiklos pobūdžio atitinkamai kinta dinamikoje minėtirodikliai.Detalizuojant vertikalią balanso analizę, turto pusėje būtina ištirtinepageidautinų straipsnių augimą, kaip antai debitorinis įsiskolinimas,gautinos sumos. (Vakaruose 30 – 60 dienų įsiskolinimas laikomas darpriimtinu). Pastebėjus tokių straipsnių buvimą ir didėjimą, turi būtinukreiptas analizės dėmesys į šių straipsnių detalų tyrimą.Vertikali balanso pasyvo analizė parodo įmonės veiklos finansavimostruktūrą. Finansavimas vykdomas iš savų šaltinių (A skyrius) ir išskolintų šaltinių. Abu šaltiniai yra leistini, tačiau turi būti išlaikytaoptimali proporcija tarp jų. Jei nenormaliai didėja vienas ar kitasfinansavimo šaltinis, tai visada priimtinesnis yra savų lėšų finansavimošaltinio didėjimas. Tačiau finansų teorijoje yra laikoma neprotinganaudotis tik viena finansavimo forma, nes skolintų šaltinių naudojimasvisada veda prie nuosavo kapitalo pelningumo didėjimo, jeigu skolintokapitalo išlaidos ( palūkanos) nėra labai aukštos.Šį vertikalios analizės procesą galima pavaizduoti tokia schema: Turtas Savininkų kapitalas ir įsipareigojimai

100% 100 %Analizuojant balanso pasyvo struktūrą, būtina išskirti straipsnius, kuriųdidėjimas yra nepageidautinas, nes analizė tik balanso skyrių ne visadaparodo tikrąją finansinę būklę. Nepageidautini didėjimui balanso pasyvostraipsniai:Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, susiję su skolomis: finansinėmis,prekybos, biudžetui, darbuotojams, soc. draudimui.Todėl detalizuojant vertikalią analizę, reiktų atkreipti dėmesį į minėtųstraipsnių lyginamąjį svorį ir pokyčius.Vertikalią analizę papildo horizontali analizė. Horizontali analizė – taiyra dviejų ar daugiau metų finansinių ataskaitų duomenų palyginimas. Jisatliekamas absoliučiais dydžiais ir procentais. Turto analizė traktuojamaanalogiškai kaip ir vertikalioji analizė, t. y. absoliučiais irsantykiniais dydžiais stebimas ilgalaikio ir trumpalaikio turto kitimas,atkreipiamas dėmesys į nepageidautinų straipsnių didėjimą, o taip pat turtoelementų pokyčiai yra derinami su nuosavybės (įsipareigojimų) pokyčiais. Tųrodiklių derinimo metu ieškoma neracionalių finansavimo šaltiniųpanaudojimo atvejų (mokėtinos sumos).Apibendrinant balanso vertikalią ir horizontalią analizę reikia pabrėžti,jog tai yra tik finansinės analizės įžanga, kurios metu nustatomos(diagnozuojamos) įmonės finansinės būklės kritinės būsenos ir nurodomosgairės detalesnei ( giluminei) analizei atlikti. Detali analizė būtina dėlto, kad nustatyti tikrąsias pastebėtų pokyčių priežastis.PELNO IR NUOSTOLIO ATASKAITOS HORIZONTALI IR VERTIKALI ANALIZĖPelno ir nuostolio ataskaitą analizuojant panaudojamas pardavimų rodikliskaip bazinis rodiklis, nuo kurio sumos apskaičiuojami ataskaitos straipsniųlyginamieji svoriai. Pelno ir nuostolio ataskaitoje pardavimai prilyginami100 %. Ši pelno ir nuostolio ataskaitos straipsnių struktūra, atvaizduotadinamikoje, padeda įvertinti įmonės pelningumą įvairiuose lygiuose(gamybinės ūkinės veiklos pelningumas ir finansinės veiklos pelningumas(nuo veiklos pelno į apačią)). Be to, iš vertikalios analizės duomenųgalima spręsti apie įmonės sąnaudų bei išlaidų racionalumą.Horizontali analizė, kaip ir vertikali, tik absoliučiais dydžiais irprocentais, rodo pelno ir nuostolio ataskaitos straipsnių kitimą. Šios

analizės tikslas toks pat kaip ir vertikalios analizės. Tikslas bendras –diagnozuoti įmonės pelno susidarymo veiksnius, ypatingą dėmesį atkreipiantį tuos, kurie daro neigiamą poveikį grynojo pelno didėjimui. Be to, šiosanalizės rūšys padeda nustatyti tolimesnes detalesnės analizės kryptis.Struktūrinė analizė skiriasi nuo horizontalios analizės tuo, kad ji parodotiriamojo reiškinio arba objekto reikšmingumą.BALANSO IR PELNO(NUOSTOLIO) ATASKAITŲ ANALIZĖIš balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitų galima apskaičiuoti ne tiksantykinius rodiklius, bet ir išvesti eilę absoliučių rodiklių. Vienas išreikšmingiausių absoliutinių balanso rodiklių yra apyvartinio kapitalorodiklis. Apyvartinis kapitalas – tai rodiklis, parodantis trumpalaikįturtą, likusį įmonės žinioje sumokėjus visus trumpalaikius įsipareigojimus.Tai kapitalas, kuris nuolat yra įmonės apyvartoje. Apyvartinio kapitalodydis – tai būtina apyvartinio turto suma tam tikram įmonės gamybos lygiuipalaikyti. Nuo apyvartinio kapitalo priklauso įmonės galimybės plėstigamybą, vykdyti įsipareigojimus. Apyvartinis kapitalas nėra parodomasbalanse, bet įvairių informacijos vartotojų yra skaičiuojamas iranalizuojamas.Jis gali būti apskaičiuotas dviem būdais:1. TT– TĮ= AK2. SK + IĮ– IT= AKAPYVARTINIO KAPITALO ANALIZĖPirmiausia atliekama dinamikos analizė. Analizuojama sudėtinių elementųsudėtis ir struktūra, atliekama apyvartinio kapitalo veiksnių analizė.Dinamikos analizė – apskaičiuotas apyvartinis kapitalas (AK) lyginamas supraeitais laikotarpiais ir daromos išvados apie įmonės veiklos augimotendencijas.Jei AK didėja, tai prasiplečia įmonės saugumo ribos, nes įmonė turipakankamai savų išteklių apyvartiniam kapitalui įsigyti. Tačiau AKpadidėjimas turėtų būti analizuojamas derinant šio rodiklio kitimą supardavimų rodiklio kitimu. Jei AK auga, o pardavimai ne – tai neefektyvu.AK gali padidėti padidėjus ne tik trumpalaikiam turtui, bet ir finansavimošaltiniams – nuosavam kapitalui ir ilg. įsipareigojimams. Tačiau šiofinansavimo šaltinio padidėjimas ne visada gali daryti teikiamą poveikįapyvartiniam kapitalui, nes jo paskirtis finansuoti ilgalaikį turtą, o netrumpalaikį.Jei AK sumažėja, tai rodo, kad įmonės saugumo ribos siaurėja, įmonė tampasilpnesnė. Lyginant AK kitimą su pardavimų kitimu, turime atkreipti dėmesįį tai, kad šie dydžiai turėtų kisti vienoda linkme. Tačiau su mažesniu AKsukūrus didesnes pajamas iš pardavimų, galime kalbėti apie AK racionalų(efektyvų) panaudojimą.Jei AK lieka nepakitęs. Tokia būklė susidaro tada, kai įmonėje neplėtojamaveikla. Detalizuojant šią analizę, reiktų išsiaiškinti ar tokia būklė yralaikina ar pastovi ir su kuo ji yra susijusi. Viena iš priežasčių –kapitalinių investicijų nutraukimas arba jų sumažėjimas.Toks tyrimas yra tik išankstinė analizė, padedanti nustatyti tolimesnėsdetalios analizės gaires.AK sudaro turto ir nuosavybės elementai, įeinantys į apskaičiavimoformules.Pageidautina, kad trump. turto sudėtyje daugiau būtų mobilių straipsnių,kurie greičiau virsta grynaisiais pinigais, t. y. tų kurie didina įmonėslėšų apyvartumą ir nepageidautina, kad trumpalaikio turto sudėtyjedominuotų nemobilūs straipsniai, rodantys AK “įšaldymą”.Nepageidautinas straipsnis – “Per vienerius metus gautinos sumos”. Jodidėjimas rodo, kad įmonė palaiko ryšius su nemokiomis įmonėmis. Todėlanalizuojant įmonės trump. turto struktūrą reikia išsiaiškinti gautinassumas pagal skolininkų pavadinimus bei gautinų sumų dydį, ar jau praėjęterminai ar dar ne. (Vakaruose 30 – 60 dienų).Skaičiuojant AK į jo sumas įtraukiamos aktyve sukauptos pajamos irateinančio laikotarpio sąnaudos, o pasyve sukauptos sąnaudos ir ateinančiolaikotarpio pajamos.Nepageidautini straipsniai: “Per vienerius metus mokėtinos sumos:mokesčiai, atlyginimai, Sodra”. Jos turėtų mažėti, o ne didėti.Sudėties ir struktūros analizė yra aktuali tada, kai ieškoma rezervų(galimybių) pagreitinti AK apyvartumą. AK apyvartumas didėja tada, kai yraišlaisvinamos lėšos iš nemobilių trumpalaikio turto straipsnių, o taip patlikviduojant tuos balanso straipsnius, kurie rodo įmonės finansinės skolosneracionalų padidėjimą. AK yra vienas iš tokių rodiklių, parodančių įmonėsfinansinę pusiausvyrą. Šioje srityje įmonių vadovai turi pastoviai gautiinformaciją apie AK kitimą tam, kad priimti racionalius valdymo sprendimus.Antroji AK apskaičiavimo metodika dažnai vadinama įmonės finansavimošaltiniu. Nagrinėjant pagal šią formulę, AK susidaro iš savininkoinvesticijų, iš paskolų ir iš pelno ir taip pat iš įmonės turto pardavimo.Šių AK šaltinių didėjimas daro teigiamą poveikį AK augimui. Savo ruoštu,šie šaltiniai panaudojami skoloms grąžinti, nuostoliams atlyginti,savininko tikslams panaudoti ir turtui pirkti. Sąryšis tarp šių šaltinių irjų panaudojimo turi būti pakankamai racionalus ir turi didinti AK, bet ne

mažinti. AK poreikis yra gana sunkiai tiksliai apskaičiuojamas. JAVekonomistai teigia, kad įmonėms reikia turėti apie 1 $ AK penkiolikaipardavimų dolerių.

VEIKSNIAI DARANTYS POVEIKĮ AK

AK formuojasi ne vien tik iš trumpalaikių įsipareigojimų. AK formuojasavininko investicijos į ilg. turtą, paskolos, pelnas ir turto pardavimas.AK panaudojamas savininko tikslams, skoloms grąžinti, atlyginti nuostolį irpirkti turtą.Analizuojant AK veiksnius, veiksniai gali būti nagrinėjami šiomiskryptimis: 1. eksploatacine; 2. finansavimo.Tiek pirmuoju, tiek antruoju būdu analizuojant AK veiksnius, susidarogalimybė nustatyti jų poveikį remiantis balanso duomenimis.1. Eksploatacine. AK įtakoja visi turto elementų pasikeitimo atvejai irįsipareigojimų pasikeitimo atvejai. Šios analizės tikslas, nustatyti AKpasikeitimo priežastis bei įmonės apsirūpinimą apyvartiniu kapitalu.2. Finansavimo. Analizuojant pagal antrąją metodiką, įvertinamas įmonėsfinansavimo šaltinių panaudojimo įmonės veikloje racionalumas. Tačiau AKveiksnių analizė bus pagrįsta tik tada, jeigu finansinė atskaitomybė yrasudaryta vadovaujantis bendraisiais apskaitos principais. Tai reiškia, kadjei ataskaitiniame laikotarpyje nebuvo pakeisti pagrindinių rodikliųapskaitos metodai (FIFO, LIFO, vidutinių kainų ir t. t.). Nebaigta gamybaarba pagaminta produkcija gali turėti broką. Įvairios atsiskaitymo formostaip pat gali turėti įtakos analizės rezultatams.AK veiksnių analizė svarbi nustatant įmonės mokumo būklę. Todėl analizėsmetu turi būti įvertinti trumpalaikio turto (TT) elementų pokyčiai mokumoaspektu. Tada TT elementų pokyčius reikia vertinti su trumpalaikiųįsipareigojimų (TĮ) pokyčiais. Remiantis AK elementų dydžiais yraskaičiuojamas ir įmonės mokumo koeficientas. Kuo daugiau įmonė turimokėjimo priemonių lyginant su įsipareigojimais, tuo geresnė įmonės mokumobūklė, tačiau to negalima absoliutizuoti. Mokumas priklauso ne vien tik nuomokumo priemonių perviršio, bet ir nuo mokėjimo struktūros.Nagrinėjant veiksnius, darančius poveikį AK, kai kurie užsienio autoriai(J. Hobbs, C. Moore) rekomenduoja AK pasikeitimo veiksnius analizuotinaudojant algebrinę logiką ir taikyti buhalterinių įrašų rekonstrukciją. Šių autorių metodika:Turtas = SK + ĮIT + TT = SK + IĮ + TĮ algebrinė logikaAK = TT – TĮ = SK + IĮ – IT

apyvartinės neapyvartinės sąskaitos sąskaitos

Jei pasikeičia AK, tai tas pasikeitimas lygus:∆ AK = ∆ TT – ∆ TĮ = ∆ SK + ∆ IĮ – ∆ IT

finansavimo aspektas

Išvada: AK kinta tada, jei ūkinė operacija turi nors vienąkoresponduojančią apyvartinę sąskaitą, nes tik tada ta ūkinė operacijadarys poveikį AK pasikeitimui.

Kada AK pasikeis?1. AK padidėja – žiūrime pagal finansavimo šaltinius; jei padidėja SK, IĮ ir jei sumažėja IT. 2. AK sumažėja – visais atvirkštiniais atvejais; jei sumažės SK, IĮ ir jei padidės IT.

Gilinant šią analizę, minėti autoriai, rekomenduoja vadovams pasirašantbuhalterinius dokumentus įvertinti ūkinę operaciją, kuri yra registruojamaapskaitoje. Iš ūkinės operacijos konteksto galima matyti ar ji didina armažina AK ir priimti reikiamą sprendimą.1. Pvz.: Įsigyta įrengimų apmokant tik iš dalies. Jei įrengimų vertė yra 120 tūkst. Lt, o apmokama grynais 40 tūkst. Lt.∆ AK = ∆ TT – ∆ TĮ = ∆ SK + ∆ IĮ – ∆ IT – 40000 = – 40000 = + 80000 – (+ 120000)2. Pvz.: Įsigyta medžiagų už 75 tūkst. Lt ir apmokėta grynais. + 75000 750003. Pvz.: Išleista ir parduota akcijų už 50 tūkst. Lt.+ 50000 = + 50000 = + 50000

Autoriai rekomenduoja taikyti šią metodiką – atlikti ūkinių operacijųrekonstrukciją.Gyvenime darant įvairius ūkinius sprendimus, reikia nuspręsti koks yraoptimalus AK dydis. AK dydis tam tikra prasme parodo įmonės veiklosstabilumą ir saugumą.1. Jei AK padidėja, tai įmonės saugumo ribos prasiplečia, tais atvejais,kai AK yra finansuojamas iš nuosavo kapitalo ir dalinai iš ilg.įsipareigojimų. Ryškus ir pernelyg didelis ilg. įsipareigojimų augimas (arvidutinės trukmės įsipareigojimų) nėra teigiamas veiksnys, nes su IĮ augimudidėja finansinės išlaidos, siaurėja įmonės finansinė nepriklausomybė, otai gali nulemti blogesnius gamybinius ir finansinius rezultatus. Geresnėsituacija, kai didėja nuosavas kapitalas.2. AK sumažėjimas rodo, kad įmonės saugumo ribos siaurėja, ji tampafinansiškai mažiau pajėgi ir, kad iš apyvartinio kapitalo yra įsigytailgalaikio turto darant naujas kapitalines investicijas. Tačiau šiuo atvejugalima tikėtis finansinės būklės pagerėjimo ateityje.3. Kai AK nekinta, reiškia, kad įmonės veikla nėra plėtojama. Reikiaišsiaiškinti ar tai laikina būklė, ar būklė susijusi su investicijųmažėjimu (nutraukimu).PELNO ANALIZĖPelnas yra vienas iš svarbiausių įmonės veiklos rodiklių, nes jis parodoįmonės veiklos efektyvumą. Pagrindinis analizės šaltinis pelnui analizuotiyra pelno (nuostolio) ataskaita. Pelno rodikliai yra balanse, pelno(nuostolio) ataskaitoje ir pelno paskirstymo ataskaitoje.Ataskaitinių metų pelnas gautas pelno (nuostolio) ataskaitoje formuojasimetų eigoje, vykdant įmonės gamybos programą ir tokiu būdu gaunamas

bendrasis pelnas. Šį pelną mažina įmonės administracinė valdymo veikla, nesšioje veikloje susiformuoja papildomos išlaidos. Gautas veiklos pelnas galimažėti arba didėti užsiimant kita veikla, finansine ir investicine veiklabei ypatinga veikla. Šių veiklų rezultate gaunamas ataskaitinių metų pelnasprieš apmokestinimą. Ir pagaliau atskaičius pelno mokestį lieka grynasisataskaitinių metų pelnas paskirstymui. Šis pelnas yra rezultatinis įmonėsveiklos rodiklis, kuris didina praėjusių metų nepaskirstytą pelną ir galibūti paskirstytas įmonės reikmėms.Analizuojant pelną, pirmiausia reikia patikrinti pelno rodiklius įvairioseatskaitose.Analizės uždaviniai:1. Įvertinti pelno rodiklių kitimą (apskaičiuoti dinamiką);2. Nustatyti veiksnius, nulėmusius pelno pasikeitimą;3. Išaiškinti priežastis, dėl kurių susiformavo neigiami veiksniai.Tikslinga ištirti ir teigiamų veiksnių susidarymo priežastis dėl to, kad poteigiamų veiksnių įtaka gali gludėti ir neigiamų veiksnių poveikis;4. Pateikti pasiūlymus atskleistiems rezervams panaudoti (įgyvendinti).Reikėtų pabrėžti, kad ne visiems šiems uždaviniams atskleisti yra palankifinansinė atskaitomybė (trūksta informacijos). Analizuojant reikėtųpasitelkti papildomą apskaitos teikiamą informaciją.

Dinamika.Iš pelno (nuostolio) ataskaitos horizontalios analizės galime nustatytivisų joje parodomų pelnų dinamiką. Kiekvienos rūšies pelno kitimo procentasrodo tos veiklos srities pelno didėjimą arba mažėjimą. Lygindami pelnorodiklių kitimo procentus netiesiogiai galime įvertinti kai kurių veiksniųįtaką.Pirmiausia palyginame bendro pelno ir pardavimų kitimo procentus. Šispalyginimas leidžia įvertinti dviejų veiksnių poveikį: 1. Pardavimų apimties; 2. Parduotos produkcijos savikainos.

BENDROJO PELNO VEIKSNIŲ ANALIZĖ

Bendrąjį pelną veikia 4 veiksniai:1. Pardavimų apimtis kiekine išraiška tiesiogiai susijusi su pelno dydžiu.Tarp jų egzistuoja tiesiogiai proporcingas ryšys. Kuo daugiau parduodamapelningos produkcijos, tuo daugiau gaunama pelno. Tačiau atskaitomybėjeneturime pardavimų apimties kiekine išraiška, todėl naudojame svertiniusrodiklius.Baziniai pardavimai = ∑(q0 x p0)Ataskaitiniai (faktiški) pardavimai = ∑(q1 x p1)Faktiška realizacija plane priimtomis (bazinėmis) kainomis = ∑(q1 x p0)k – pardavimų augimo koeficientas Bazinis pelnas x k = Bendrasis pelnas, perskaičiuotas pagal pardavimų augimo procentąPardavimų (q) veiksnys apskaičiuojamas taip: Perskaičiuotas BP – Bazinis BP = ∆BP dėl pardavimų augimo2. Parduotos produkcijos struktūros ir asortimento kitimas. Struktūra –kiekvienos produkcijos rūšies lyginamasis svoris bendroje produkcijosapimtyje. Planas FaktiškaiA 33 % A 20 %B 33 % B 30 %C 34 % C 50 % 100 % 100 %Augant lyginamajam svoriui pelningų gaminių bendrasis pelnas didėja iratvirkščiai.Kokia šio veiksnio įtaka?z – savikainaz0 – bazinė savikainaz1 – faktiška savikaina∑(q0 x p0) – ∑(q0 x z0) = BPstr.0∑(q1 x p0) – ∑(q1 x z0) = BPstr.1Struktūros veiksnio įtaka apskaičiuojama taip:Iš faktiško pelno esant faktiškam kiekiui, faktiškos produkcijos struktūraiir plane priimtomis kainomis atimamas planinis pelnas perskaičiuotas pagalpardavimų augimo procentą.BP(q1str.1p0z0) – BP(q1str.0p0z0) = ∆BP (dėl struktūros)3. Savikainos veiksnys. Šis veiksnys daro atvirkščiai proporcingą poveikįbendrajam pelnui. Augant savikainai pelnas mažėja ir atvirkščiai.Skaičiuojant šį veiksnį, iš faktiškos savikainos atimama bazinė savikaina(planinė) perskaičiuota pagal faktišką pardavimų apimtį.∑(q1 x z1) – ∑(q1 x z0) = ∆BP (dėl savikainos pasikeitimo) = ∆z z > = BP < z < = BP >4. Produkcijos pardavimo kainų pokytis. Tarp kainos ir pelno egzistuojatiesiogiai proporcingas ryšys. Augant kainoms pelnas didėja ir atvirkščiai.∑(q1 x p1) – ∑(q1 x p0) = ∆p p > = BP > p < = BP <Kai apskaičiuojame visų veiksnių įtaką, tada visus skaičiavimus reikiapatikrinti.∆BPq + ∆BPstr. + ∆BPz + ∆BPp = ∆BP = BP1 – BP0Apskaičiavus veiksnius išsiaiškinamos neigiamai veikusių veiksniųpriežastys ir pateikiami pasiūlymai kaip likviduoti bendrąjį pelnąneigiamai veikusias priežastis. Priežastis galime išaiškinti tikdetalizuodami kiekvieno veiksnio kitimą.

PINIGŲ SRAUTŲ ANALIZĖ

Atsirado JAV dėl ekonominių aplinkybių. Vedant apskaitą kaupimo principu irapskaičiuojant pelną įmonės gaudavo grynąjį pelną, bet atsitikdavo, kadpelninga įmonė bankrutuodavo. Paaiškėjo, kad grynieji pinigai labaisvarbūs, nesant jų, įmonės tampa nemokios ir žlunga.1961 m. Buhalterių institutas rekomendavo sudaryti pinigų srautų ir fondųataskaitą (Lietuvoje – nutarimas Nr. 804 – Finansinės būklės pasikeitimas).1971 m. Apskaitos pagrindų taryba išleido naują rekomendaciją sudarytifinansinės būklės pasikeitimo ataskaitą, rengiamą: 1. pinigų srautų pagrindu; 2. apyvartinio kapitalo pagrindu.Nuo 1987 m. Finansinės apskaitos standartų taryba priėmė naują standartąNr. 95, kuris vadinosi Pinigų srautų ataskaita. Įsigaliojo nuo 1988 07 15ir tapo finansinės atskaitomybės sudėtine dalimi.Lietuvoje patvirtinta 1993 10 27(29) d. Nr. 804 ir nuo 1994 m. įmonėssudarinėja šią ataskaitą.Privalumai: labai pažangi, nes suteikia ormacijos apie ūkines operacijas,

kuriose naudojami pinigai. Ji parodo ne tik ūkio subjekto finansinęsituaciją, bet ir pinigų judėjimą per visą tiriamą laikotarpį. Pinigai –mobiliausias fin. šaltinis. Jų negavimas įmonei labai skaudžiai atsiliepia.

Pinigus didina : – produkcijos realizavimas; – nereikalingo IT ir TT pardavimas; – TĮ ir IĮ padidėjimas; – savininkų kapitalo padidėjimas.Pinigus mažina: – įsigyjamos materialinės vertybės; – sumažėję pinigai, kai grąžinamos skolos; – jei sumažėja sav. kapitalas.Visi apibūdinti atvejai aprodo grynųjų pinigų padidėjimo ir sumažėjimoatvejus. Informacijos šaltiniu gali būti finansinės atskaitomybės balansasbei pelno/nuostolio ataskaita. Pinigų srautų ataskaita sudaroma remiantisminėtomis formomis. Yra 2 pinigų srautų ataskaitų sudarymo būdai: 1. Tiesioginis. 2. Netiesioginis.Netiesioginis būdas nėra toks tikslus kaip tiesioginis. Nepriklausomai nuonaudojamo sudarymo būdo, visi pinigų srautai skirstomi į tam tikras rūšis.Pagal vakarietišką sistemą pinigų srautai skirstomi į: 1. ūkinės gamybinės veiklos pinigų sr.; 2. investicinės veiklos pinigų sr.; 3. finansinės veiklos pinigų sr.Lietuviškoje ataskaitoje yra šiek tiek kitokia klasifikacija: 1. pinigų srautai iš įmonės veiklos; 2. pin. sr. iš investicinės veiklos; 3. pin. sr. iš finansinės veiklos; 4. pin. sr. iš ypatingos veilos.Pinigų srautai iš įmonės veiklos – parodomas įmonės veiklos rezultatas,pirmiausiai – grynasis pelnas. Pelnas įtraukiamas, nes daroma prielaida,kad įmonei gavus pelną greitu laiku tikėtina, kad įmonė uždirbs ir pinigus.Taip pat įtraukiamas nusidėvėjimas bei nematerialaus turto amortizacija.Įtraukiamas todėl, kad tai ne piniginis straipsnis, mažinantis grynąjįpelną. Pridedami ir pinigai, parodantys debitorinio įsiskolinimosumažėjimą, kreditorinio įsiskolinimo padidėjimą, atsargų sumažėjimą. Visišie punktai didina pinigų srautus. Norint apskaičiuoti grynąjį pinigųsrautą, reikia numatyti ir pinigų išmokėjimo atvejus. Jie susiję su TTįsigijimu, o taip pat su TĮ – gautinų sumų padidėjimas, atsargųpadidėjimas, kreditorinio įsiskolinimo arba mokėtinų sumų sumažėjimas,sukaupto įsiskolinimo sumažėjimas ir kitų skolų sumažėjimas.Pin. sr. iš investicinės veiklos – yra šie šaltiniai: – pardavus IT; – svetimų vertybinių popierių pardavimas.Sumažėja, kai: – įsigyjamas IT; – kitų įmonių vertybinių popierių pirkimas, skolų pirkimas.Pin. sr. iš finansinės veiklos – šaltiniai:– pinigai iš įsipareigojimų likvidavimo ir kapitalo pasikeitimo;– įmonės vertybinių popierių pardavimas;– įvairių įsiskolinimų padidėjimas.Sunaudojami pinigai : – įsipareigojimams sumažinti; – išperkant nuosavus vertybinius popierius; – išmokant dividendus.Pinigų srautų analizei ir valdymui keliami tokie uždaviniai:1. būtina rūpintis nepriekaištinga pinigų judėjimo dokumentų bei pinigųlikučių apskaita ir jų kontrole;2. analizuoti veiksnius, nulėmusius pinigų srautų sumažėjimą bei užkirstikelią nuostoliams dėl piktnaudžiavimo ir vagysčių;3. tirti skolinamų lėšų grąžinimo realumą bei neskolinti lėšų neįsitikinusjų grąžinimo galimybėmis;4. išanalizuoti grynųjų pinigų pakankamumą būtiniems atsiskaitymams sudarbuotojais, biudžetu, bankais ir kreditoriais. Nelaikyti didelio pinigųkiekio, kuris nesukuria pajamų;5. išanalizuoti viršplaninio grynųjų pinigų likučio panaudojimo efektyvumą.

Analizuojant pinigų srautus, gali būti taikoma balansinės lygybės formulė:T = SK + ĮIT + TT (išskyrus grynuosius pinigus) + GP = SK + IĮ + TĮ;GP = SK + IĮ + TĮ – IT – TT(išskyrus grynuosius pinigus).

Remiantis šia formule galima analizuoti piniginių išteklių pasikeitimopriežastis. Grynųjų pinigų suma pakinta tik tada, kai ūkinė operacijasusijusi su grynųjų pinigų sąskaita. Visas ūkines operacijas, susijusiassu grynaisiais pinigais, galima sugrupuoti į operacijas, didinančiasgrynuosius pinigus ir operacijas, mažinančias grynuosius pinigus.Grynųjų pinigų pasikeitimas Δ GP lygus: Δ GP = Δ Nuosavybė – Δ Nepiniginės sąskaitos.Jei išieškotas debitorinis įsiskolinimas, pinigai didėja, parduota žemė –pinigai didėja, grąžinta skola – pinigai mažėja, parduotos obligacijos –pinigai didėja ir t.t.Remiantis pinigų srautų ataskaita, apskaičiuojami lyginamieji svoriai iškiekvienos veiklos ir remiantis tais duomenimis nustatoma, kuri veikladuoda įmonei daugiausiai piniginių išteklių.Pinigų srautai – vieni iš reikšmingiausių finansinės analizės elementų.Jais remiantis galima apskaičiuoti ne vieną santykinį rodiklį.

SANTYKINIAI RODIKLIAI IR JŲ KLASIFIKAVIMAS FINANSINĖJE ANALIZĖJESantykinis rodiklis sudaromas dalijant du pasirinktus dydžius, siekiantįvertinti nagrinėjamą ekonominį reiškinį.Finansinėse ataskaitose pateikiami tik absoliutūs rodikliai. Santykiniairodikliai kartais apskaičiuojami ir pateikiami tuo tikslu, kad vaizdžiauapibūdinti ekonominius reiškinius ir procesus vykstančius įmonėje.Absoliutūs rodikliai atspindi tam tikrą visumą nagrinėjamų reiškinių, betšie rodikliai nėra tokie vaizdūs kaip santykiniai. Pvz.: išlaidų suma galibūti matuojama ir mln. litų ir iš pažiūros gali būti įvertinta kaip labai

didelė, tačiau iš absoliutaus jo dydžio negalime pasakyti ar įmonė dirboefektyviai. Tik apskaičiavus išlaidas vienam pardavimų litui įmanomaįvertinti įmonės veiklos efektyvumą. Taip pasireiškia santykinių rodikliųprivalumai.Kaip pasirinkti santykinius rodiklius? Pirmiausia reikia vadovautis tokiaisprincipais:1. Reikia žinoti koks yra įmonės arba jos padalinių tikslas ir pasirenkantsantykinius rodiklius juos reikia derinti su bendru visos įmonės tikslu.2. Nustatoma tam tikra santykinių rodiklių sistema, nes vienas santykinisrodiklis visko neatskleidžia. Prie pelno rodiklio naudojami papildomipelningumo rodikliai, apibūdinantys įmonės veiklos efektyvumą.Rinkos ekonomikos sąlygomis analizei gali būti pasirinkti įvairūssantykiniai rodikliai, tačiau juos pasirenkant reikia vengtipsiaudosantykinių rodiklių, kurie apskaičiuojami iš tarpusavyje nesusietųdydžių (kiek palūkanų tenka vienam darbininkui).Įmonės veiklai vertinti reikia pasirinkti minimalų santykinių rodikliųskaičių, kuris leistų analizuojant vertinti pagrindines įmonės veiklossritis. Įmonės viduje skirtingiems valdymo lygiams įvertinti irgi reiktųparinkti tokius rodiklius, kurie atspindėtų padalinio specifiką. Specifikaturi būti siejama su pagrindiniu įmonės tikslo siekimu.Santykiniai rodikliai turi ir trūkumų.Trūkumai glūdi tame, kad ne visada vienas santykinis rodiklis pilnaiapibūdina tiriamąjį reiškinį. Todėl tas santykinis rodiklis turi būtipapildytas kitais, realiau nusakančiais tiriamąjį objektą. Pvz.: turime dviįmones. Įmonė A viršijo savo pardavimų lygį 20 %, o B – 30 %. Atrodytų, kadgeriau dirbo įmonė B. Tačiau reiktų išsiaiškinti kokią rinkos dalį užimatos įmonės. Tarkime, kad A – 55 %, o B – tik 10 %.Trūkumas: santykiniai rodikliai, juos formuojant, turi būti logiškaisuderintas skaitiklis su vardikliu laiko atžvilgiu, tiriamos visumosdydžiu, rodiklių apskaičiavimo metodikos požiūriu ir kt. metodais (nurašymometodai, atsargų įvertinimo metodai).Trūkumas: santykiniai rodikliai labai gerai pasiduoda įvairiomsmanipuliacijoms. Finansinės ataskaitos jų vartotojams turi ne tikekonominę, bet ir psichologinę prasmę (poveikį). Tarkime laikotarpiopabaigoje mokumo koeficientas 1,5 (TT/TĮ = 30000/20000). Metų pabaigoje10000 padengiame TĮ, tada mokumo koeficientas 2 (20000/10000).Kaip yra klasifikuojami santykiniai rodikliai?Santykiniai rodikliai finansinėje analizėje vaidina labai svarbų vaidmenįir jie yra formuojami (klasifikuojami) priklausomai nuo analizės tikslo.Pagal veiklos sferą, išskiriami šakiniai rodikliai, pagal įmonės finansinėsbūklės sritis ir pan.Klasifikuojant rodiklius dažniausiai pasitaiko rodikliai suskirstyti pagalįmonės finansinės būklės vertinimo kriterijus.Autoriai Ch. White, A. Sondhi, D. Fried. Jų monografija: šie autoriaiišstudijavo 100 įmonių ataskaitas (JAV) ir pateikė rodiklius, kuriuosnaudojo auditoriai savo auditinėje veikloje. Paprašė, kad auditoriaiįvertintų visus santykinius rodiklius nuo 0 iki 9. Aukščiausiu balu 8,21buvo įvertinti pelningumo rodikliai ( aukščiausias balas kapitalopelningumas), 7,22 – įsiskolinimo rodikliai, 7,10 – likvidumo rodikliai.Žemiausias balas 4,02 – apyvartinio kapitalo pelningumo rodiklis.Rodiklių grupės:1. Pelningumo;2. Mokumo:a) trumpalaikio mokumo;b) ilgalaikio mokumo;3. Veiklos efektyvumo (apyvartumo);4. Kapitalo rinką apibūdinantys rodikliai.

Suomis Jaane Lechtinen parašė monografiją apie santykinius rodiklius –“Santykinių rodiklių pagrįstumas ir patikimumas”.Kiekviena santykinių rodiklių grupė turi savo sudėtyje įvairių rodiklių,kurie labai skiriasi. Pvz.: skirtingai apskaičiuoti pelningumo rodikliai,mokumo rodikliai, kapitalo struktūros rodikliai ir pan.Santykinių rodiklių grupės analizuojamos vadovaujantis tais pačiaisanalizės principais kaip ir absoliutūs rodikliai. Pirmiausia jieanalizuojami dinamikoje, lyginame su praėjusių metų duomenimis, kitų įmoniųduomenimis, šakos rodikliais. Kai kurie rodikliai turi ribines(kontrolines) reikšmes, kurios nusistovėjusios iš analitikų patirties,kitos apskaičiuojamos auditinių konsultacinių firmų ar statistikosinstitucijų, pateikiamos informaciniuose leidiniuose arba naudojamos bankųsuteikiant paskolas.Dalis rodiklių neturi kontrolinių reikšmių ir yra vertinami beiinterpretuojami remiantis jų kitimo tendencijomis.Pvz.: likvidumo rodiklio kontrolinė reikšmė yra 2. Bankų apie 3,3. Neturikontrolinės reikšmės: apyvartumo koeficientas, debitorinio įsiskolinimokoeficientas ir t. t.PELNINGUMO ANALIZĖPelningumas – įmonės sugebėjimas uždirbti pelną. Pelningumas – siejamas susantykine pelningumo išraiška – įmonės sugebėjimas gauti kuo daugiau pelnoiš kiekvieno turto investuoto į įmonę lito. Užsienyje vadinama ne turto, okapitalo pelningumu (ROCE). Egzistuoja 3 pelningumo apskaičiavimo metodikos, priklausomai nuo to,kokia yra pasirenkama bazė pelningumui apskaičiuoti.1. Pirmiausia finansinėje analizėje buvo naudojamas pardavimų pelningumorodiklis:

2.Turto pelningumo metodika:

3. Kapitalo pelningumo metodika:

Šios 3 rodiklių skaičiavimo kryptys apibūdina tik bendras rodikliųskaičiavimo metodikas, kiekvienoje toje metodikoje galima apskaičiuotirodiklius, naudojant įvairius tų rodiklių apskaičiuojamuosius elementus.Visi apskaičiuojamieji elementai pasirenkami priklausomai nuo analizėstikslo ir analizės atlikėjo argumentacijos, nes ekonominėje literatūrojenėra griežtai nustatytų šių rodiklių apskaičiavimo formulių.Šios 3 pelningumo apskaičiavimo metodikos nevienodai domina analitinės

informacijos vartotojus.Pardavimų pelningumas aktualus įmonių vadovams, taip pat verslopartneriams, kreditoriams.Turto pelningumas svarbus įmonių vadovybei, nes ji sprendžia apie turtopanaudojimo efektyvumą įmonėje, apie jos padalinių veiklos efektyvumą.Kapitalo pelningumas aktualus esamiems ir potencialiems akcininkams, neskiekvieną domina kiek pelno yra gaunama iš kiekvieno jų investuoto į tąįmonę lito.

1. PARDAVIMŲ PELNINGUMAS. Tai vienas iš seniausių rodiklių. Analizei naudojami balanso ir pelno(nuostolio) ataskaitos duomenys. Galime apskaičiuoti keletą rodiklių:1. Bendrasis pardavimų pelningumas:

Jis atspindi įmonės pagrindinės veiklos pelningumą. Tai ribinis rodiklis,kuris parodo kiek įmonė maksimaliai gali gauti pelno iš vieno pardavimųlito.2. Veiklos pelningumas:

Jis parodo įmonės gamybinės – ūkinės veiklos pelningumą.3. Finansinės ir investicinės veiklos pelningumas:

4. Kitos veiklos pelningumas:

5. Ypatingos veiklos pelningumas:

6. Įprastinės veiklos pelningumas iki mokesčių išskaitymo:

7. Grynasis pelningumas:

Šie pelningumo rodikliai skaičiuojami dinamikoje, taip pat lyginamitarpusavyje. Toks palyginimas leidžia pamatyti įmonės pardavimų pelningumorodiklių kitimo tempus. Galime nustatyti, kuri įmonės veiklos sritis davėaukštesnius pelningumo didėjimo tempus, o kuri atsiliko arba netgi nešėnuostolius.Atliekant analizę rodiklių tarpusavio palyginimo būdu galime nustatyti,kuri veiklos sritis buvo pelningiausia ir kokios veiklos sritys mažinoįmonės pagrindinės veiklos pelningumą ir kokios didino.Naudojant šią pelningumo rodiklių skaičiavimo metodiką finansinėjeanalizėje dažnai yra vertinama įmonės veiklos rizika. Yra laikoma, kadpardavimų pelningumas iki palūkanų ir mokesčių išskaitymo atspindi įmonėsgamybinės – ūkinės veiklos riziką, o grynasis pelningumas arba įprastinėsveiklos pelningumas atskaičius palūkanas ir mokesčius parodo įmonėsfinansinės veiklos riziką. Tačiau pagal lietuvišką pelno (nuostolio)ataskaitą yra sudėtinga apskaičiuoti tokius pelningumo rodiklius, nes jojenėra parodytų palūkanų išlaidų straipsnio.

2. TURTO PELNINGUMASŠis rodiklis atsirado tik apie 1910-1912 metus. Turto pelningumuiskaičiuoti ir analizuoti naudojami ne tik pelno (nuostolio) ataskaitos, betir balanso duomenys. Skaitiklyje pagal bendrą šio rodiklio išraiškąnaudojamas grynasis pelnas. Tačiau yra autorių, kurie rekomenduojaskaitiklyje naudoti pelno iki palūkanų ir mokesčių atskaičiavimo rodiklį.Vardiklyje imamas vidutinis metinis turtas iš balanso. Taip daroma todėl,kad suderinti skaitiklį su vardikliu.Analizuojamas turto pelningumas lyginant jį su praeitais laikotarpiais,vidutiniais šakiniais rodikliais, su analogiškų įmonių turto pelningumu irskaičiuojame veiksnius, kurie darė įtaką turto pelningumo pasikeitimui:

Tai Du Pont analizė. Šių dviejų veiksnių įtaka skaičiuojama taikant grandininių pakeitimųbūdą, be to, toks rodiklio išskaidymas leidžia įmonei ne tik nustatytiturto pelningumo kitimo priežastis, bet ir prognozuoti savo veiklosstrategiją. Iš šios formulės išskaidymo matyti, kad įmonė gali pasirinktivieną ar kitą strategiją, t. y. arba didinti pardavimų pelningumąparduodant nedideles produkcijos partijas (Nijolės kailių prekyba) arbamažinamos pardavimo kainos ir didinamas apyvartumas (Maxima). Tačiauvadovams reikia būti labai atsargiems pasirenkant strategiją. Pasiektasdidelis prekybos apyvartumas, tačiau kainų mažinti jau nebegalima – tadapelningumas nebegali augti. Braunas sugalvojo detalizuoti Du Pont formulės veiksnius braižant DuPont’o piramidę.———————–IT 40 %

SK 33 %

IĮ 33 %

TĮ 34 %

TT 60 %

[pic]