Kredito draudimas

Turinys
Turinys 1
Įvadas 2
Lietuvos eksporto ir importo draudimo veikla 3
Eksporto kredito (finansinio kredito) draudimas 4
Draudimo procedūra ir sąlygos 5
Draudimo objektas 6
Draudiminiai įvykiai 6
Nedraudiminiai įvykiai 6
Draudimo sumų, draudimo įmokų dydžių nustatymas 6
Draudimo sutarties galiojimo terminai 6
Draudėjo ir draudiko pareigos ir teisės 7
Žalos nustatymas ir draudimo išmokų mokėjimas 9
Draudimo sutarties pakeitimo ir nutraukimo sąlygos 10
Netesybos už draudimo rūšies taisyklių pažeidimus 10
Ginčų tarp draudėjo ir draudiko sprendimo tvarka 10
Pranešimai 11
Prekinio kredito draudimas 11
Draudimo objektas 12
Draudimo procedūra ir sąlygos 13
Draudimo įmokų nustatymas 14
Draudimo sutarties galiojimas 14
Draudėjo ir draudiko teisės ir pareigos 15
Draudiminiai įvykiai 17
Nedraudiminiai įvykiai 18
Draudimo išmoka 18
Draudimo sutarties pakeitimo ir nutraukimo sąlygos 19
Netesybos už draudimo rūšies taisyklių pažeidimus 20
Ginčų tarp draudėjo irr draudiko sprendimo tvarka 20
Pranešimai 21
Išvados 22
Literatūros sąrašas 23Įvadas
Šiuolaikiniame versle retas kuris stambesnis verslo subjektas išsitenka vietinėje rinkoje. Naujų rinkų užkariavimas vykdomas dviem būdais: eksportuojant prekes arba investuojant pinigus veiklai vystyti naujoje rinkoje. Abiem atvejais verslininkas rizikuoja prarasti prekes ar pinigus ne tik dėl savo klaidų, bet ir dėl negalimų nu¬matyti politinių ir ekonominių pokyčių užsienio valstybėje. Deja, neretai labai pelningos rinkos egzistuoja politiškai ir ekonomiškai nestabiliose valstybėse.
Dabar nebereikia aiškinti, kad norint ramiai ir užtikrintai plėtoti verslą, būtina apsaugoti tai, kas yra investuota ir suukurta per daugelį metų įmonėje. Visi supranta būtinybę apdrausti įmonės transportą, pastatus, įrengimus, bet tik nedaugelis pagalvoja, kad didžiausias įmonės turtas yra jos veikla – produkcijos pardavimas ar paslaugų teikimas. Turtas, kurio praradimą įmonės vadovai įvertina tik neatsiskaičius klientams.
Tyrimai rodo, kad Li

ietuvos įmonės apie 70 % pardavimų vykdo atvira sąskaita, t.y. suteikdamos savo klientams mokėjimo atidėjimą. Turbūt nerastume Lietuvoje įmonės veikiančios bent keletą metų ir kuri nebūtų susidūrusi su atsiskaitymo sutrikimais.
Kreditų draudimas apsaugo verslą nuo grėsmės, kylančios klientui nevykdant sutartinių įsipareigojimų ir nemokant už produkcijos ir (ar) paslaugos pardavimą taikant atidėtą mokėjimą.
Tai gali įvykti tapus klientui nemokiam (bankrutavus) arba todėl, kad klientas nesugeba ar vengia atsiskaityti sutartyje nustatytu kreditavimo periodu. Tokia rizika vadinama „komercine rizika“.
Eksportuojančios įmonės gali apsaugoti savo verslą ir nuo politinės rizikos, kuri gali sąlygoti neatsiskaitymą. Pavyzdžiui, karas Jūsų kliento šalyje, Vyriausybės veiksmai, kurių pasekoje nutraukiamos pirkimo-pardavimo sutartys arba uždraudžiamas prekių ar paslaugų importas.
Šiame darbe panagrinėsime viena iš finansinių nuostolių draudimo rūšių – kredito draudimą. Giliau pažvelgsime į eksporto ir prekinio kredito drraudimąLietuvos eksporto ir importo draudimo veikla
1997 m. gruodžio 3 įkurta UAB draudimo įmonė Lietuvos eksporto ir importo draudimas (LEID), užsiimanti ne gyvybės draudimo šakos kredito draudimu.
Komerciniai bankai, tapdami šios bendrovės akcininkais tikėjosi, kad LEID garantuos iki 120 mln. litų paskolų, kurioms nereikės užstato, ir dėl suteikiamų garantijų sumažėsiančios rizikos padidės kreditavimo galimybės. Tuo metu ekspertai prognozavo kad šalies finansų rinka pasipildys maždaug 350 mln. litų, skiriamų apyvartos lėšoms ir į eksportą orientuotoms investicijoms.
Ekspertų prognozės per metus neišsipildė, įkurtos bendrovės pasiruošimas draudiminei veiklai tęsėsi gana il
lgai ir 98 metais tebuvo sudarytos 6 draudimo sutartys, viso gauta tik 83 906 litų draudimo įmokų. Be to, neatmetama galimybė kad toks mažas sutarčių kiekis sudarytas ne tik dėl ilgo pasiruošimo veiklai, bet ir dėl Lietuvos rinkos būklės: mažo poreikio drausti mažos rizikos projektus su Vakarų šalimis arba per didelės rizikos apdrausti kai kuriuos projektus su Rytų rinkomis.
Valstybei nuosavybės teise priklausančių LEID akcijų turėtoja Lietuvos Respublikos ūkio ministerija turi kontrolinį akcijų paketą ( 3 ).
Pagrindiniai LEID’o tikslai – didinti Lietuvos ūkio subjektų galimybes eksportuoti produkciją, apdraudžiant prekių bei paslaugų eksporto riziką ir paskolas, imamas prekių gamybai bei remti smulkaus ir vidutinio verslo subjektus, apdraudžiant ilgalaikių investicinių projektų paskolas. Įgyvendindamas savo misiją, LEID’as siūlo ūkio subjektams šiuos draudimo produktus:
– prekinio kredito draudimą, įgalinantį sumažinti neapmokėjimo už užsienio pirkėjams išsiųstą produkciją riziką;
– eksporto kredito (finansinio kredito) draudimą, įgalinantį papildyti įmonės apyvartines lėšas banko paskolomis, neturint pakankamai užstato;
LEID’o sudarytomis draudimo sutartimis prisiimtiems įsipareigojimams suteikiama valstybės garantija.Eksporto kredito (finansinio kredito) draudimas
Draudimo esmė:
• Mažinama eksporto komercinė rizika.
• Didinamos apyvartinės lėšos eksportuojamos produkcijos gamybai.
Verslo subjektai ir pagrindinės draudimo sąlygos:
Šia draudimo rūšimi gali pasinaudoti ūkio subjektai, eksportuojantys savo produkciją ir paslaugas, kurių ne mažiau kaip 50 proc. vertės sukurta Lietuvoje.
Draudimo objektas:
Paskolos, suteiktos lietuviškos kilmės prekių ir paslaugų gamybai bei eksportui, grąžinimo bankui užtikrinimas.
Draudimo tr
rukmė:
Draudžiamos paskolos trukmė ne daugiau 12 mėn.
Ūkio subjekto dalyvavimas savomis lėšomis:
Ūkio subjektas turi investuoti ne mažiau kaip 15 proc. savo lėšų į verslo projektą, kurio įgyvendinimui imama paskola.
Atsakomybės limitai:
• UAB draudimo įmonė Lietuvos eksporto ir importo draudimas (toliau tekste – LEID) užtikrina iki 80 proc. neatgautos paskolos grąžinimą, kai ūkio subjektas įkeičia bankui įstatymų nustatyta tvarka leidžiamą įkeisti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą.
• LEID užtikrina iki 100 proc. neatgautos paskolos grąžinimą, kai ūkio subjektas įkeičia LEID įstatymų nustatyta tvarka leidžiamą įkeisti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kurio vertė sudaro ne mažiau 50 proc. paskolos sumos.
Draudimo sutarties sudarymas:
• Eksportuotojas paruošia verslo projektą, kartu su finansiniais dokumentais pristato jį LEID ir pateikia prašymą draudimo sutarčiai sudaryti.
• Eksportuotojas kreipiasi į komercinį banką dėl paskolos suteikimo.
• Komercinis bankas pateikia išvadas apie paskolos suteikimą.
• LEID išanalizuoja eksportuotojo pateiktus verslo projektą ir finansinius dokumentus ir nusprendžia, ar galima sudaryti draudimo sutartį.
• Eksportuotojui, sumokėjus draudimo įmoką, LEID išduoda draudimo liudijimą (polisą).
• Komercinis bankas suteikia paskolą, draudimo polisą priimdamas kaip paskolos grąžinimo garantą. LEID draudimo sutartis prilyginama valstybės garantijai.
• Eksportuotojas kreipiasi į Verslo plėtojimo tarybą dėl draudimo įmokos dalies sumokėjimo už jį.Draudimo procedūra ir sąlygos
Ūkio subjektas, norintis sudaryti draudimo sutartį, draudikui turi pateikti nustatytos formos prašymą raštu. Reikia turėti banko išvadas dėl paskolos suteikimo bei sąlygų. Reikalingas va
aldymo organo, turinčio teisę spręsti paskolos gavimo klausimą, sprendimas. Būtinai reikia pateikti dokumentus, įrodančius (arba garantuojančius) apmokėjimą už numatomą parduoti produkciją (kontraktą su pirkėju, akredityvą, banko ar valstybės garantiją ir kt.).
Draudikas, ne ilgiau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo visų draudimo sutarties sudarymui reikiamų dokumentų gavimo, išnagrinėja prašymą ir grąžina draudėjui antrąjį prašymo egzempliorių, kuriame nurodo savo sprendimą dėl draudimo sutarties sudarymo. Esant teigiamam sprendimui, antrajame prašymo egzemplioriuje taip pat nurodoma draudimo įmoka ir jos mokėjimo terminai.
Sudarant draudimo sutartį 100 procentų užtikrinančią neatgautos paskolos grąžinimą, draudikas kartu su sprendimu draudėjui išsiunčia patvirtintą įkeičiamo turto sąrašą. Draudikas gali pareikalauti pateikti papildomą siūlomo įkeisti turto sąrašą.
Esant teigiamam sprendimui, draudėjas įstatymų nustatyta tvarka, pradeda tvarkyti turto įkeitimą. Visas išlaidas, susijusias su turto įkeitimo įforminimu apmoka draudėjas. Kai draudikas įstatymų nustatyta tvarka gauna hipotekos lakšto ar kilnojamojo turto įkeitimo lakšto originalą ir pažymėjimą apie įkeitimo įregistravimą, jis išsiunčia draudėjui antrąjį jo užpildyto prašymo egzempliorių, kuriame nurodoma draudimo įmoka ir jos mokėjimo terminai.
Gavęs antrąjį prašymo egzempliorių, draudėjas per nurodytą laiką sumoka draudimo įmoką (pirmą įnašą) arba praneša draudikui raštu apie atsisakymą sudaryti draudimo sutartį.
Draudimo įmoka mokama grynaisiais pinigais arba naudojantis banko paslaugomis. Draudimo įmokos sumokėjimo grynaisiais pinigais įrodymas yra draudiko kasos pajamų kvitai; naudojantis banko paslaugomis – mokėjimo patvirtinimas, gautas iš draudiko banko.
Draudikas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po įmokos gavimo įteikia draudėjui draudimo liudijimą (polisą).Draudimo objektas
Draudimo objektas yra draudėjo paimtos iš banko ir apdraustos paskolos ar jos dalies negrąžinimas. Draudimo objektu nėra palūkanos ir delspinigiai. Draudžiamos paskolos trukmė negali būti ilgesnė kaip 12 mėnesių.Draudiminiai įvykiai
Draudiminis įvykis – draudėjo paimtos iš banko ir apdraustos paskolos ar jos dalies negrąžinimas.Nedraudiminiai įvykiai
Nedraudiminiai įvykiai yra draudėjo paskolos ar jos dalies negrąžinimas jeigu paskola visiškai ar iš dalies buvo naudojama ne pagal tikslinę paskirtį arba lėšos už parduotą produkciją ar suteiktas paslaugas įplaukusios į banką naudojamos ne paskolai dengti. Taip pat dėl stichinių nelaimių: smarkių audrų, ciklonų, žemės drebėjimų, jūrų ar upių potvynių, žaibų poveikio ir kt.Draudimo sumų, draudimo įmokų dydžių nustatymas
Draudikas draudimo sutartimi užtikrina iki 80 procentų neatgautos paskolos dalies grąžinimą, o riziką dėl kitos dalies prisiima paskolą išdavęs bankas. Tarybos sprendimu draudikas gali užtikrinti 100 procentų neatgautos paskolos grąžinimą. Draudimo įmokos dydį nustato draudikas, įvertinęs verslo planą, kontraktus su pirkėju, apmokėjimo už eksportuojamą produkciją garantijas, draudėjo finansinius rodiklius, valstybės, į kurią eksportuojama produkcija, riziką. Draudimo įmoka sumokama visa iškart už visą draudimo sutarties galiojimo laikotarpį arba dalimis – draudiko nustatytais terminais. Visi mokėjimai pagal draudimo sutartį yra atliekami Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta – litais. Mokėjimai kitokia valiuta yra įmanomi, jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės norminiams aktams.Draudimo sutarties galiojimo terminai
Draudimo sutartis įsigalioja, 0.00 val. kitą dieną po tos, kurią draudikas gavo draudimo įmoką, bet ne anksčiau draudimo liudijime (polise) nurodytos dienos, 0.00 val. Draudimo sutartis galioja paskolos sutarties, kurios grąžinimo užtikrinimui ji sudaroma, galiojimo laiką, bet ne ilgiau kaip 12 mėnesių.Draudėjo ir draudiko pareigos ir teisės
Iki sutartiniuose santykiuose ir sutarties galiojimo metu šalys privalo elgtis sąžiningai, atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią reikšmės draudimo sutarties sudarymui ir jos vykdymui.

Draudėjas privalo:
• naudoti iš banko gautą paskolą lietuviškos kilmės prekėms gaminti, eksportuoti ir paslaugoms teikti, nenaudoti gautų lėšų darbo užmokesčiui ir įstatymų nustatytiems mokesčiams mokėti, atsiskaitymus vykdyti tik per banką;
• laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, šių draudimo taisyklių nustatytų reikalavimų;
kas ketvirtį, ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 15 dienos pateikti draudikui įmonės veiklos rezultatų ataskaitą (balansą, pelno ir nuostolių ataskaitą), informaciją apie įmonės kreditorius ir debitorius ir informaciją apie paskolos naudojimą;
• prieš sutarties pasirašymą sudaryti draudikui sąlygas pačiam įvertinti draudimo riziką. Ši draudėjo pareiga – suteikti draudikui galimybę pačiam įvertinti draudimo riziką – išlieka visą draudimo sutarties galiojimo laikotarpį;
• laiku sumokėti įmoką;
pranešti draudikui apie draudiminės rizikos sumažėjimą ar padidėjimą;
• per 7 darbo dienas pranešti draudikui apie bet kokį įvykį, draudėjo manymu, galintį turėti įtakos draudimo sutarties sudarymui, atsitikusį po prašymo pateikimo draudikui;
• jeigu keičiasi duomenys, kuriuos draudėjas pateikė prašyme sudaryti draudimo sutartį, per 7 darbo dienas pateikti draudikui patikslintus duomenis;
• pagal galimybes daryti viską, kad nesukeltų žalos bankui, išdavusiam paskolą, kurios grąžinimas užtikrinamas draudimo sutartimi;
• be draudiko leidimo už paskolą įsigyto turto neperleisti kitiems asmenims ar naudoti kitaip, negu numatyta dokumentuose, pateiktuose paskolai gauti;
• gavęs banko pretenzijas pašalinti paskolos sutarties pažeidimus, per 2 darbo dienas apie tai informuoti draudiką ir per banko nustatytą, su draudiku suderintą terminą stengtis juos pašalinti;
• įvykus draudiminiam įvykiui, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas informuoti apie tai draudiką ir pateikti visus turimus su draudiminiu įvykiu susijusius dokumentus;
• įvykus draudiminiam įvykiui, laikytis draudiko nurodymų ir pagal galimybes veikti siekiant sumažinti žalą bankui;
• sudaryti su draudiku sutartį dėl reikalavimo teisės į skolas, atsiradusias pateikus draudėjo gaminamą produkciją pirkėjams ir/ar nuosavybės teisės į pagamintą produkciją arba kitą turtą, perleidimo;
• padėti draudikui realizuoti perleistą reikalavimo teisę į savo pirkėjus.

Sudaręs draudimo sutartį 100 procentų užtikrinančią neatgautos paskolos grąžinimą ir įkeitęs kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, draudėjas taip pat privalo:
• tvarkyti specialią įkeisto turto inventorizacijos ir apyvartos apskaitą ir leisti su ja susipažinti draudiko atstovams, taip pat leisti draudikui tikrinti įkeisto turto būklę. Ši draudėjo pareiga išlieka visą draudimo sutarties galiojimo laikotarpį;
• naudoti įkeistą turtą tinkamai, pagal paskirtį;
• per 5 darbo dienas pranešti draudikui apie įkeisto turto vertės sumažėjimą (išskyrus natūralų nusidėvėjimą pagal patvirtintus normatyvus) bei jo žuvimą ar dingimą;
• laikytis kitų kilnojamo turto įkeitimo įstatyme ir hipotekos įstatyme numatytų skolininko įsipareigojimų.
Draudėjas turi teisę susipažinti su šiomis taisyklėmis.

Draudikas privalo:
• supažindinti draudėją su šiomis taisyklėmis;
• po prašymo ir kitų reikalingų dokumentų gavimo laiku įteikti draudėjui antrąjį prašymo egzempliorių, kuriame nurodoma draudimo įmoka ir jos mokėjimo terminas, arba draudiko atsisakymas sudaryti draudimo sutartį;
• teikti draudėjui konsultacijas dėl draudimo sutarties;
• išduoti draudimo liudijimą (polisą), patvirtinantį draudimo sutarties sudarymą;
• draudėjui pareikalavus ir jam apmokėjus, išduoti draudimo liudijimo (poliso) dublikatą ar kitus draudimo sutarties sudarymą patvirtinančius dokumentus;
• įvykus draudiminiam įvykiui, šių taisyklių nustatyta tvarka ir terminais, mokėti draudi.mo išmokas;
• neskelbti informacijos apie draudėją, kitus asmenis, jų turtinę padėtį, gautos vykdant draudimo sutartis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

Draudikas turi teisę:
• reikalauti, kad draudėjas prašyme pateiktų tikslią ir teisingą informaciją ir tai patvirtinančius dokumentus;
• atsisakyti sudaryti draudimo sutartį nenurodant priežasčių;
• patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto vertės ir naudotis kitomis kreditoriui Lietuvos Respublikos įstatymų suteiktomis teisėmis.Žalos nustatymas ir draudimo išmokų mokėjimas
Draudikas, gavęs informaciją apie atsitikusį draudiminį įvykį, atlieka jo tyrimą. Žalos dydį (nuostolius) nustato draudikas, vadovaudamasis iš draudėjo, banko ir kitų šaltinių gautais dokumentais. Praėjus banko nustatytam su draudiku suderintam paskolos sutarties pažeidimo pašalinimo terminui, bankas per 6 mėnesius draudimo išmokai gauti pateikia: draudimo liudijimo (poliso) originalą ir prašymą draudimo išmokai gauti ir kitus jame numatytus dokumentus. Draudikas gali pareikalauti papildomų dokumentų, susijusių su draudiminiu įvykiu, taip pat tikrinti pateiktų dokumentų teisingumą. Per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kai bankas pateikė visus reikiamus dokumentus (jei yra pasibaigęs terminas, numatytas 10.3 punkte) atlieka draudiminio įvykio tyrimą ir nustato žalos dydį (nuostolius). Su tyrimo rezultatais draudikas supažindina banką. Neprieštaraujant bankui, draudikas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų išmoka draudimo išmoką.
Kilus ginčui dėl žalos dydžio, jei per 6 mėnesius nenustatomas tikslus jos dydis, bankui avansu išmokama 50 procentų draudiko nustatytos nuostolių sumos. Draudimo išmoka negali viršyti draudimo sutartyje nurodytos draudimo sumos. Tais atvejais, kai bankui patenkinus savo reikalavimus iš draudėjo ir gavus draudimo išmoką, banko gauta suma viršija paskolos dydį ir apskaičiuotas palūkanas, ši paskolą ir priskaičiuotas palūkanas viršijanti suma grąžinama draudikui. Draudikui sumokėjus dalį draudimo išmokos galioja jo prievolė likusiai draudimo sumos daliai. Draudikui išmokėjus draudimo išmoką bankui, draudikas įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į draudėją, tokio dydžio kiek išmokėjo draudimo išmokos.
Jeigu draudikas draudimo sutartimi užtikrino draudėjo paimtos iš banko ir apdraustos paskolos grąžinimą 100 procentų, išmokėjus draudimo išmoką, jis įgyja regreso teisę tokio dydžio kiek jo nuostolių nepadengė gautos pajamos už realizuotą įkeistą turtą.Draudimo sutarties pakeitimo ir nutraukimo sąlygos
Draudimo sutarties papildymai atliekami raštu, jeigu tam pritaria abi šalys ir bankas. Šiuo atveju draudėjui išduodamas draudimo liudijimo (poliso) priedas. Draudimo sutarties šalis, gavusi banko sutikimą ir įspėjusi raštiškai kitą šalį ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki numatytos draudimo sutarties nutraukimo datos, turi teisę nutraukti draudimo sutartį. Kai draudimo sutartis nutraukiama draudiko iniciatyva, draudėjui grąžinamos draudimo įmokos už likusį draudimo sutarties galiojimo laiką, išskaičiavus pagal tą draudimo sutartį išmokėtas sumas.
Kai draudimo sutartis nutraukiama draudėjo iniciatyva, draudėjui grąžinamos draudimo įmokos už likusį draudimo sutarties galiojimo laiką, išskaičiavus draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidas (30 %) bei pagal tą draudimo sutartį mokėtas sumas.
Draudimo sutarties šalys po to, kai joms tapo žinoma apie draudimo sutarties pažeidimą, turi teisę per vieną mėnesį (suderinus su banku) nutraukti draudimo sutartį. Kai draudimo sutartis nutraukiama draudėjo reikalavimu, draudikui (nustačius jo kaltę) pažeidus draudimo sutarties sąlygas, draudėjui grąžinamos draudimo įmokos už likusį draudimo sutarties galiojimo laiką. Kai draudimo sutartis nutraukiama draudiko reikalavimu, draudėjui (nustačius jo kaltę) pažeidus draudimo sutarties sąlygas, draudėjui draudimo įmokos negrąžinamos.
Draudėjas ar draudikas laikomi pažeidusiais draudimo sutarties sąlygas tik nustačius jų kaltę. Draudėjas laikomas atsakingu už draudimo sutarties pažeidimus ir tais atvejais, kai pareigas, kylančias iš draudimo sutarties vykdymo, pažeidžia asmenys, veikiantys kaip draudėjo atstovai. Draudimo taisyklių papildymo ar pakeitimo atveju, šalys iki draudimo sutarties pasibaigimo dienos, nurodytos draudimo liudijime (polise), turi vadovautis taisyklėmis, kurios galiojo draudimo sutarties pasirašymo dieną.Netesybos už draudimo rūšies taisyklių pažeidimus
Už pavėluotą piniginių prievolių įvykdymą šalis moka kitai šaliai 0.01 % delspinigių nuo privalomos sumokėti sumos už kiekvieną uždelstą dieną.Ginčų tarp draudėjo ir draudiko sprendimo tvarka
Visi nesutarimai ir ginčai tarp draudėjo ir draudiko dėl draudimo sutarties vykdymo, žalos dydžio nustatymo sprendžiami tarpusavio susitarimu. Nepavykus išspręsti nesutarimų derybų keliu, ginčas tarp draudėjo ir draudiko yra sprendžiamas Lietuvos Respublikos teismuose pagal galiojančius LR įstatymus.Pranešimai
Pranešimas, kurį draudimo sutarties šalys privalo perduoti viena kitai, turi būti nedelsiant atliktas raštu:
• įteikiant draudėjui, draudikui jo buveinės adresu, nurodytu draudimo liudijime (polise);
• išsiunčiant registruotu paštu draudėjo, draudiko adresu, nurodytu draudimo liudijime (polise).
Pranešimo įteikimo draudikui data laikoma ta data, kurią draudikas pažymi, kad pranešimas gautas. Pranešimo įteikimo draudėjui data laikoma ta data, kurią draudėjas pažymi, kad gavo dokumentus. Jeigu draudėjas ir draudikas pranešimus siunčia paštu, pranešimo gavimo data nustatoma pagal oficialų pašto antspaudą, uždėtą pašto įstaigos, turinčios tam teisę. Tais atvejais, kai nėra įrodymų apie dokumentų gavimą paštu, terminai nustatomi pagal normaliai tam pranešimui gauti reikalingą laiką. Tarpininkai negali būti įgaliojami priimti šiuos pranešimus ar paaiškinimus. Nuostolius dėl pavėluoto pranešimo turi atlyginti ta šalis, kuri neįvykdo šios pareigos.Prekinio kredito draudimas
Draudimo esmė:
• Mažinama eksporto komercinė rizika.
• Siūlant palankesnes apmokėjimo sąlygas, atsiranda galimybė pritraukti daugiau pirkėjų.
• Galima papildyti savo apyvartines lėšas banko paskolomis.
Verslo subjektai ir pagrindinės draudimo sąlygos:
Šia draudimo rūšimi gali pasinaudoti ūkio subjektai, eksportuojantys savo produkciją ir paslaugas, kurių ne mažiau kaip 50 proc. vertės sukurta Lietuvoje.
Draudimo objektas:
Ūkio subjekto, eksportuojančio produkciją ir paslaugas, pirkėjo nemokumas.
Draudimo trukmė:
Draudžiamos paskolos trukmė ne daugiau 12 mėn.
Atsakomybės limitai:
• Ūkio subjektas prisiima ne mažiau kaip 20 proc. apdraustų pirkėjo mokestinių įsipareigojimų.
• UAB draudimo įmonė Lietuvos eksporto ir importo draudimas prisiima ne daugiau kaip 80 proc. apdraustų pirkėjo mokestinių įsipareigojimų.
Draudimo sutarties sudarymas:
• Eksportuotojas LEID pateikia prašymą draudimo sutarčiai sudaryti.
• LEID pateikia išvadas apie draudimo sutarties sudarymą.
• LEID atlieka pirkėjo analizę ir nustato kredito limitus eksportuotojo produkcijos pirkėjams.
• Eksportuotojui, sumokėjus draudimo įmoką, LEID išduoda draudimo liudijimą (polisą).
• Eksportuotojas kreipiasi į Verslo plėtojimo tarybą dėl draudimo įmokos dalies sumokėjimo.
Prekinio kredito draudimo schema:Draudimo objektas
Draudikas įsipareigoja apdrausti draudėją nuo galimų nuostolių, kuriuos jis gali patirti dėl pirkėjo, kuriam draudėjas suteikia prekinį kreditą, patvirtinto ar tariamo nemokumo draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu.
Draudikas įsipareigoja apdrausti visus draudėjo pardavimus kreditan pirkėjui, neviršijant draudiko nustatyto pirkėjo kredito limito, išskyrus prekių pardavimą ir paslaugų suteikimą ūkio subjektams: kurie tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai kontroliuoja ir (ar) yra kontroliuojami draudėjo ir (ar) kuriuos kartu su draudėju kontroliuoja trečia šalis; tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai turintiems balsavimo teisių suteikiančių draudėjo akcijų ar kapitalo dalį, suteikiančią jiems žymią įtaką draudėjui; kuriems draudėjas daro žymią įtaką, tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai įsigijęs ar valdydamas balsavimo teisę suteikiančių akcijų ar kapitalo dalį; su kuriais draudėjas dalijasi veiklos rizika (t.y. galimais nuostoliais) ir jų finansiniai rezultatai yra vienas nuo kito priklausomi, išskyrus tuos atvejus, kai susiejimas yra per valstybės dalyvavimą įmonių kapitale ir valdyme.
Kontrolė – tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai įsigytas arba valdomas įmonės kontrolinis akcijų paketas, suteikiantis jo savininkams ar valdytojams galimybę kontroliuoti įmonės valdymą ir veiklą, arba daugiau kaip 50 procentų įmonės nuosavo kapitalo tiesioginis ir (ar) netiesioginis įsigijimas arba valdymas.
Žymi įtaka – dalyvavimas priimant įmonės sprendimus, neturint lemiamos įtakos (kontrolės) jos veiklai arba tų sprendimų priėmimui. Žymi įtaka gali būti turint 1/10 ir daugiau balsavimo teisę suteikiančių įmonės akcijų ar kapitalo, taip pat dalyvaujant stebėtojų taryboje ir (ar) valdyboje.
Draudikas apdraudžia tik tas sumas, kurios nurodytos sąskaitose-faktūrose. Mokesčiai, akcizai, delspinigiai, baudos nėra draudžiami.
Prekių pirkimo – pardavimo kreditan arba paslaugų teikimo kreditan sutarčių sąlygos ir sąskaitų – faktūrų pavyzdžiai, kuriuos naudoja draudėjas turi būti suderinti su draudiku.Draudimo procedūra ir sąlygos
Ūkio subjektas, norintis sudaryti draudimo sutartį, draudikui turi pateikti nustatytos formos prašymą sudaryti draudimo sutartį. Reikia turėti dokumentus, įrodančius arba garantuojančius apmokėjimą už numatomą parduoti produkciją (pirkimo – pardavimo sutartį, akredityvą, pirkėjo banko ar valstybės garantiją, ir pan.).
Draudėjo užpildytas prašymas laikomas sudėtine draudimo sutarties dalimi. Draudėjas atsako už prašyme pateiktų duomenų teisingumą. Draudikas, vadovaudamasis valdybos patvirtinta tvarka, turi teisę sumažinti (iki 50 %) arba atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, jeigu draudėjas pateikė žinomai neteisingus, draudimo rizikai įvertinti būtinus, duomenis arba juos nuslėpė .
Draudikas ne ilgiau kaip per 15 kalendorinių dienų (eksportuojant į padidintos politinės rizikos šalis- per 30 kalendorinių dienų), išnagrinėja prašymą ir grąžina draudėjui antrąjį prašymo egzempliorių, kuriame nurodo savo sprendimą dėl draudimo sutarties sudarymo. Esant teigiamam sprendimui, antrajame prašymo egzemplioriuje nurodoma draudimo įmoka ir jos sumokėjimo terminai.
Draudimo įmoka, draudiko ir draudėjo susitarimu, gali būti mokama visa iš karto, arba dalimis. Draudimo įmoką mokant dalimis, pirmoji draudimo įmoka negali būti mažesnė kaip 30 % laukiamos įmokos sumos. Įmokų suma koreguojama, keičiant pirkėjo prekinio kredito limitą.
Gavęs antrąjį prašymo egzempliorių, draudėjas per prašyme nurodytą laiką sumoka visą draudimo įmoką (pirmą įnašą) arba raštu atsisako sudaryti draudimo sutartį.
Draudimo įmoka mokama grynaisiais pinigais arba naudojantis banko paslaugomis. Draudimo įmokos sumokėjimo grynaisiais pinigais patvirtinimas yra draudiko kasos pajamų kvitas; naudojantis banko paslaugomis – mokestinio pavedimo kopija.
Draudikas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po įmokos (pirmo įnašo) gavimo įteikia draudėjui draudimo liudijimą (polisą).Draudimo įmokų nustatymas
Draudimo įmokos dydį nustato draudikas, vadovaudamasis draudėjo prašyme draudimo sutarčiai sudaryti pateikta informacija ir draudiko valdybos patvirtintais tarifais.
Padidėjus draudimo rizikai (pasikeitus duomenims, kuriuos draudėjas nurodė prašyme sudaryti draudimo sutartį ir pan.), draudėjas privalo per 3 darbo dienas kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie rizikos pasikeitimą, apie tai raštu pranešti draudikui. Draudikas, susitaręs su draudėju ir atsižvelgdamas į naujai atsiradusias aplinkybes, turi teisę nustatyti didesnę draudimo įmoką. Draudėjas per tris darbo dienas turi sumokėti skirtumą tarp padidėjusios ir pradinės draudimo įmokos, nurodytą draudimo liudijimo (poliso) priede. Naujos draudimo įmokos galiojimas sutampa su draudimo liudijimo (poliso) priedo įsigaliojimu.
Draudėjui atsisakius ar laiku nesumokėjus skirtumo tarp padidėjusios ir pradinės draudimo įmokos, draudimo sutartis pasibaigia.
Draudikas turi teisę nemokėti draudimo išmokos, jeigu jis nebuvo informuotas apie rizikos padidėjimą.Draudimo sutarties galiojimas
Draudimo sutartis įsigalioja, 0.00 val. kitą dieną po tos, kurią draudikas gavo draudimo įmoką (pirmą įnašą), bet ne anksčiau draudimo liudijime (polise) nurodytos dienos, 0.00 val. Draudimo sutartis sudaroma ne ilgiau kaip vieneriems metams. Draudikas apdraudžia ne daugiau kaip 80 procentų išrašytų pirkėjui sąskaitų – faktūrų sumos, neviršijančios pirkėjo kredito limito. Neapdraustoji prekinių kreditų dalis lieka draudėjo individualioje atsakomybėje. Draudėjas įsipareigoja šios dalies neapdrausti kitoje draudimo įmonėje. Draudėjui pažeidus šį įsipareigojimą draudimo išmoka nėra mokama. Draudėjas, draudimo sutarties galiojimo metu įsipareigoja apdraustų įsipareigojimų (sąskaitų-faktūrų) nenaudoti savo finansinių įsipareigojimų vykdymo garantavimui, išskyrus 6.3.2 p. numatytą atvejį.
Pirkėjo kredito limitas galioja iki jo pakeitimo ar panaikinimo. Draudikas turi teisę padidinti, sumažinti arba panaikinti kredito limitą, jeigu pasikeičia pirkėjo, kuriam buvo suteiktas kredito limitas, finansinė ar teisinė situacija. Sąskaitos – faktūros, išsiųstos draudėjo prieš kredito limito sumažinimą ar panaikinimą, lieka apdraustos jeigu neviršija anksčiau nustatyto kredito limito. Pirkėjo kredito limito pakeitimas neturi įtakos jo galiojimo terminui. Gavęs raštišką draudiko pranešimą apie kredito limito sumažinimą arba panaikinimą konkretaus pirkėjo atžvilgiu pagal šių taisyklių 5.5.p., draudėjas per 2 darbo dienas turi pateikti draudikui visų neapmokėtų šio pirkėjo sąskaitų – faktūrų sąrašą, nurodant prekių siuntas ir jų išsiuntimo datas, pirkėjo ir pardavėjo sutartą apmokėjimo laiką ir įsiskolinimų sumas. Pirkėjo kredito limitas išreiškiamas litais. Draudėjas turi sekti, kad užsienio valiuta įformintų sąskaitų – faktūrų bendra suma neviršytų kredito limito sumos (taikant oficialų užsienio valiutos kursą, nustatytą sąskaitos – faktūros išrašymo dieną).
Draudikas neatlygina nuostolių, patirtų dėl neapmokėjimo už tas prekes, kurias draudėjas atkrauna savo pirkėjui – skolininkui, po kredito limito sumažinimo ar panaikinimo. Draudimo sutartis pasibaigia tą dieną, kai pirkėjas pilnai apmoka pagal pirkimo-pardavimo kreditan sutartis išrašytas sąskaitas-faktūras arba, įvykus draudiminiam įvykiui, draudikas išmoka draudimo išmoką, bei kitais įstatymų numatytais atvejais.Draudėjo ir draudiko teisės ir pareigos
Iki sutartiniuose santykiuose ir sutarties galiojimo metu šalys privalo elgtis sąžiningai, atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią reikšmės draudimo sutarties sudarymui ir jos vykdymui.

Draudėjas privalo:
• laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, šių draudimo taisyklių, nustatytų reikalavimų;
• prieš sutarties pasirašymą sudaryti draudikui sąlygas pačiam įvertinti draudimo riziką. Ši draudėjo pareiga – suteikti draudikui galimybę pačiam įvertinti draudimo riziką – išlieka visą draudimo sutarties galiojimo laikotarpį;
• laiku mokėti draudimo įmokas;
• pateikti draudikui visą turimą informaciją apie ekonominę-finansinę pirkėjo būklę, bei teisinę padėtį ir informuoti apie visus pasikeitimus, kurie gali būti nuostolių priežastimi;
• imtis visų priemonių siekiant sumažinti ar išvengti nuostolių;
• atsiradus pirkėjo skolai, t.y. pirkėjui neapmokėjus sąskaitos-faktūros pirkimo–pardavimo sutartyje numatytu laiku, pranešti apie tai draudikui per 5 darbo dienas ir pateikti išsamią informaciją, įgalinančią draudiką parengti susitarimą su draudėju dėl tolimesnių veiksmų;
• pirkėjui neapmokėjus sąskaitos-faktūros per pirkimo-pardavimo sutartyje numatytą laiką, išsiųsti du primenamuosius laiškus. Pirmasis primenamasis laiškas turi būti išsiųstas registruota pašto siunta ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų po mokėjimo termino, paskutinysis ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų;
• atsiradus pirkėjo skolai, be draudiko leidimo pirkėjui nesiųsti kitos produkcijos siuntos ir nesuteikti paslaugų;
• apie draudiminį įvykį informuoti draudiką ne vėliau kaip per 5 darbo dienas ir pateikti draudikui teisingą informaciją apie draudiminio įvykio aplinkybes bei visus dokumentus, susijusius su šiuo įvykiu;
• įvykus draudiminiam įvykiui, su pirkėju nedaryti jokių susitarimų be draudiko sutikimo;
• padėti draudikui realizuoti perleistą reikalavimo teisę;
• draudikui pagrįstai reikalaujant, per 30 kalendorinių dienų grąžinti draudikui draudimo išmoką, jeigu ji buvo gauta apgaulės būdu, pateikus apie draudiminį įvykį neteisingą informaciją ;
• pasibaigus mėnesiui per 2 darbo dienas (esant maksimaliam leistinam pirkėjo kreditavimo laikui iki 30 dienų – po 15 ir paskutinės mėnesio dienos) pateikti draudikui duomenis apie prekybos apyvartą su pirkėju;

Draudėjas turi teisę:
• gauti draudimo išmoką pagal šias taisykles;
• gavęs raštišką draudiko sutikimą, naudoti galiojančią draudimo sutartį (polisą) garantu finansiniams įsipareigojimams komerciniams bankams užtikrinti, įkeičiant debitorinius įsiskolinimus komerciniam bankui;
• bet kuriuo metu prašyti padidinti arba sumažinti kredito limitą.

Draudikas privalo:
• supažindinti draudėją su šiomis taisyklėmis;
• po prašymo ir kitų reikalingų dokumentų gavimo per 15 kalendorinių dienų (eksportuojant į padidintos politinės rizikos šalis- per 30 kalendorinių dienų), įteikti draudėjui antrąjį prašymo egzempliorių;
• teikti draudėjui konsultacijas dėl draudimo sutarties;
• sudarius draudimo sutartį, išduoti draudimo liudijimą (polisą);
• įvykus draudiminiam įvykiui šiose taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais mokėti draudimo išmoką;
• neskelbti informacijos apie draudėją ar kitus asmenis, jų turtinę padėtį, gautos vykdant draudimo sutartį, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus;

Draudikas turi teisę:
• reikalauti, kad draudėjas pateiktų prašyme teisingą ir visą informaciją ir dokumentus, įrodančius informacijos tikslumą;
• atsisakyti sudaryti draudimo sutartį nenurodant priežasčių.Draudiminiai įvykiai
Draudiminiu įvykiu yra laikomas dalinis ar pilnas apdraustų sąskaitų-faktūrų neapmokėjimas per 30 kalendorinių dienų po mokėjimo termino pabaigos, dėl pirkėjo patvirtinto nemokumo, draudėjui patiriant nuostolius. Draudiminiu įvykiu yra laikomas dalinis ar pilnas sąskaitų-faktūrų neapmokėjimas dėl tariamo pirkėjo nemokumo, praėjus draudiko valdybos nustatytam, pagal valstybių politinės rizikos grupes diferencijuotam terminui.
Patvirtintas pirkėjų nemokumas pripažįstamas šiais atvejais:
• kai draudėjas pateikia teismo arba kitus pirkėjo šalyje teisinę galią turinčius dokumentus, patvirtinančius, kad prasidėjo pirkėjo bankroto teismo procesas arba bankroto procesas nutrauktas dėl pirkėjo turto nepakankamumo;
• kai pirkėjas pateikia savo kreditoriams dokumentus apie teisinį jo įmonės likvidavimą, dėl kurio draudėjas patirs nuostolius;
• kai draudėjas pateikia teismo patvirtintus dokumentus, kad draudėjo pateiktos pirkėjui kreditan prekės teismo nutartimi įtrauktos į turto,į kurį pretenduoja kreditoriai, sąrašą, dėl kurio draudėjas patirs nuostolius;
• kai draudėjas pateikia rašytinį notariškai patvirtintą susitarimą tarp pirkėjo ir jo kreditorių dėl skolų grąžinimo, iš kurio matoma, kad draudėjas patirs nuostolius.
Tariamas pirkėjų nemokumas pripažįstamas, kai draudėjas pateikia draudikui pareiškimą, kuriame nurodoma, kad nuo atsiskaitymo pagal pirkimo-pardavimo kreditan sutartį termino pabaigos praėjo draudiko nustatytas, pagal šalis diferencijuotas tariamo nemokumo periodas, o sąskaitos yra neapmokėtos arba tik iš dalies apmokėtos, nors draudėjas, suderinęs su draudiku ėmėsi visų reikiamų priemonių skolos atgavimui.Nedraudiminiai įvykiai
Draudikas neatsako už nuostolius:
• susijusius su skolomis, susidariusiomis dėl prekių atkrovimo ar paslaugų suteikimo prieš prasidedant draudimo sutarties galiojimo terminui;
• susijusius su skolomis, susidariusiomis dėl prekių atkrovimo ar paslaugų suteikimo, kurių eksportą riboja Lietuvos Respublikos įstatymai, arba kurių importą riboja šalies-importuotojos įstatymai ir (ar) draudėjas neturi eksporto/importo, tranzito ir kitų įstatymuose numatytų licencijų;
• susijusius su skolomis, susidariusiomis dėl prekių atkrovimo, viršijant pirkėjui draudiko suteiktą kredito limitą. Draudėjas pats prisiima dėl kredito limito perviršio atsiradusią riziką;
• susidariusius dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo arba jos sąlygų vykdymo sustabdymo dėl draudėjo kaltės tuo atveju, kai draudėjas neįvykdė pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų (nesilaikė terminų, nepatenkino prekių kiekio ir kokybės reikalavimų ir t.t.) arba jas pažeidė.Draudimo išmoka
Įvykus draudiminiam įvykiui, draudikas išmoka draudimo išmoką, kuri negali viršyti draudiko atsakomybės limito.
Ne vėliau kaip per 6 mėnesius, po draudiminio įvykio, draudimo išmokai gauti draudėjas privalo pateikti:
• draudimo liudijimo (poliso) originalą;
• prašymą draudimo išmokai gauti ir kitus jame numatytus dokumentus;
• Draudikas gali pareikalauti papildomų dokumentų, susijusių su draudiminiu įvykiu, taip pat tikrinti pateiktų dokumentų teisingumą.
Draudikas, per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kai draudėjas pateikė visus reikiamus dokumentus, atlieka draudiminio įvykio tyrimą ir nustato žalos dydį (nuostolius). Su tyrimo rezultatais draudikas supažindina draudėją. Neprieštaraujant draudėjui, draudikas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų išmoka draudimo išmoką draudėjui arba trečiajam asmeniui.
Kilus ginčui dėl žalos dydžio tarp draudimo sutarties šalių, jei per 6 mėnesius nenustatomas tikslus jos dydis, draudėjui avansu išmokama 50 procentų draudiko nustatytos nuostolių sumos (proporcingai draudiko atsakomybės limitui).
Jeigu draudėjas panaudojo galiojančią draudimo sutartį (polisą) kaip garantą finansiniams įsipareigojimams komerciniam bankui užtikrinti (6.3.2 p.), tai, įvykus draudiminiam įvykiui, teisę į draudimo išmoką įgyja komercinis bankas (tretysis asmuo).
Draudėjo nuostoliai apskaičiuojami kaip skirtumas tarp sumos, kurią draudėjas turėjo gauti iš pirkėjo ir kurią iš tikrųjų gavo, iš to atėmus gautas įplaukas iš kitų šaltinių, tokių kaip: pasinaudojimas garantijomis, kompensacijomis ar pan. Prie tokiu būdu nustatytos sumos pridedamos su skolos išieškojimu susijusios draudėjo išlaidos, padarytos, gavus draudiko sutikimą. Pagal šią galutinę sumą skaičiuojama draudimo išmoka, atsižvelgiant į draudiko atsakomybės limitą.
Skaičiuojant nuostolių dydį, užsienio valiuta turi būti konvertuojama į litus pagal oficialų Lietuvos banko nustatytą kursą produkcijos išsiuntimo pirkėjui dieną.
Draudikas sustabdo draudimo išmokos mokėjimą, kai pirkėjas paduoda draudėją į teismą dėl pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų nesilaikymo ar pažeidimo, iki bus priimtas teismo sprendimas. Paaiškėjus, jog draudėjas pažeidė 5.4 p. numatytą pareigą, draudimo išmoka nėra mokama. Prieš draudimo išmokos mokėjimą, draudėjas turi sudaryti su draudiku sutartį dėl savo reikalavimo teisės į skolas, atsiradusias patiekus pirkėjui produkciją ar suteikus paslaugas kreditan, perleidimo.
Išmokėjęs draudimo išmoką, draudikas perima teises į:
• pirkėjo skolą, kuriai kompensuoti išmokama draudimo išmoka;
• visas garantijas, užstatus, susijusius su šia skola.
Jeigu šiose taisyklėse nenustatyta kitaip, draudiko prievolė mokėti draudimo išmoką galioja 3 metus po draudimo sutarties pasibaigimo ar nutraukimo.Draudimo sutarties pakeitimo ir nutraukimo sąlygos
Draudimo sutarties papildymai atliekami raštu, jeigu tam pritaria abi šalys. Šiuo atveju draudėjui išduodamas draudimo liudijimo (poliso) priedas. Draudimo sutarties šalis, turi teisę nutraukti draudimo sutartį, pateikusį pranešimą (įspėjimą) registruotu laišku kitai šaliai ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki numatytos draudimo sutarties nutraukimo datos. Draudimo sutarties galiojimo terminas šiuo atveju pasibaigia pranešime nurodytą dieną.
Kai draudimo sutartis nutraukiama draudiko iniciatyva, draudėjui grąžinama draudimo įmokos dalis už likusį draudimo sutarties galiojimo laiką, išskaičiavus pagal tą draudimo sutartį išmokėtas sumas.
Kai draudimo sutartis nutraukiama draudėjo iniciatyva draudėjui grąžinama draudimo įmokos už likusį draudimo sutarties galiojimo laiką, išskaičiavus draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidas (iki 50 % draudimo įmokos sumos) bei pagal tą draudimo sutartį išmokėtas sumas.
Draudimo sutarties šalys po to, kai joms tapo žinoma apie draudimo sutarties pažeidimą, turi teisę per vieną mėnesį nutraukti draudimo sutartį
Kai draudimo sutartis nutraukiama draudėjo reikalavimu draudikui (nustačius jo kaltę) pažeidus draudimo sutarties sąlygas, draudėjui grąžinama draudimo įmokos dalis už likusį draudimo sutarties galiojimo laiką.
Kai draudimo sutartis nutraukiama draudiko reikalavimu draudėjui (nustačius jo kaltę) pažeidus draudimo sutarties sąlygas, draudėjui draudimo įmoka negrąžinama.
Draudimo taisyklių papildymo atveju, šalys iki draudimo sutarties pasibaigimo dienos, nurodytos draudimo liudijime (polise), turi vadovautis taisyklėmis, kurios galiojo pasirašant draudimo sutartį.Netesybos už draudimo rūšies taisyklių pažeidimus
Už pavėluotą piniginių prievolių įvykdymą šalis moka kitai šaliai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus delspinigius.Ginčų tarp draudėjo ir draudiko sprendimo tvarka
Visi nesutarimai ir ginčai tarp draudėjo ir draudiko dėl draudimo sutarties vykdymo, žalos dydžio nustatymo, sprendžiami tarpusavio susitarimu. Nepavykus išspręsti nesutarimų derybų keliu, ginčas tarp draudėjo ir draudiko yra sprendžiamas Lietuvos Respublikos teismuose pagal galiojančius LR įstatymus. Priėmus galutinį ir neapskundžiamą teismo sprendimą dėl žalos dydžio, draudimo išmoką draudikas išmoka per 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos (išskaičiavus avansu išmokėtos išmokos dalį).Pranešimai
Bet koks pranešimas, kurį draudimo sutarties šalys privalo perduoti viena kitai, turi būti nedelsiant atliktas raštu:
• įteikiant draudėjui, draudikui jo buveinės adresu, nurodytu draudimo liudijime (polise);
• išsiunčiant registruotu paštu draudėjo, draudiko adresu, nurodytu draudimo liudijime (polise).
Pranešimo įteikimo draudikui data laikoma ta data, kurią draudikas pažymi, kad pranešimas gautas. Pranešimo įteikimo draudėjui data laikoma ta data, kurią draudėjas pažymi, kad gavo dokumentus. Jeigu draudėjas ir draudikas pranešimus siunčia paštu, pranešimo gavimo data nustatoma pagal oficialų pašto antspaudą, uždėtą pašto įstaigos, turinčios tam teisę. Tais atvejais, kai nėra įrodymų apie dokumentų gavimą paštu, terminai nustatomi pagal normaliai tam pranešimui gauti reikalingą laiką. Tarpininkai negali būti įgaliojami priimti šiuos pranešimus ar paaiškinimus. Nuostolius dėl pavėluoto pranešimo turi atlyginti ta šalis, kuri neįvykdo šios pareigos.Išvados
Lietuvoje veikia 2 bendrovės, kurios teikia eksporto kredito draudimo paslaugas:
• Lietuvos eksporto ir importo kredito draudimas;
• UAB “Lietuvos draudimas kreditų draudimas”.
Eksporto kredito draudimui plėtotis yra parengti visi reikalingi įstatyminiai aktai.
Eksporto kredito draudimas yra priemonė, padedanti investicijų poreikį jaučiančioms įmonėms įveikti įkeičiamo turto trūkumą. Tai skatina kreditų išdavimą, ekonominį šalies augimą bei naujų darbo vietų kūrimą. Eksporto kredito draudimo veiklą, kaip rodo ilgametė Europos valstybių patirtis, sėkmingai gali vykdyti ne tik kredito draudimo bendrovės, bet ir kitos kredito garantinės institucijos, kaip specializuoti eksporto importo kredito bankai.
Lietuvos eksporto kredito draudimo bendrovės tęsia darbą tobulindamos esamas eksporto kredito draudimo paslaugas. Pasirašomos bendradarbiavimo sutartys su draudimo bendrovėmis užsienyje ir su vietiniais bankais. Tai leis joms dar labiau sustiprinti savo pozicijas draudimo rinkoje, pasinaudoti užsienio patirtimi ir informaciniu tinklu, efektyviau teikti įvairias finansines nuostolių valdymo paslaugas, pasiūlant klientams plataus asortimento kreditų draudimo produktus, operatyviau vertinti pirkėjus.
Viena iš galimybių, kurios dėka gali būti įgyvendintas efektyvesnis paslaugų teikimas – tai didesnis paslaugų teikimas Internetu. Bendrovių klientai gaus reikiamas paslaugas naudodamiesi Internetu. Šis būdas užtikrina ne tik greitą pasikeitimą informacija, bet ir mokesčių sumažėjimą, aiškesnį bei paprastesnį bendrovėms būdingų paslaugų teikimą, dvipusį bendradarbiavimą ir konsultacijas.
Bendrovės privalo bendradarbiauti su valstybinėmis institucijomis, siekdamos užtikrinti savo klientų saugumą. Turi būti apsikeičiama informacija su Mokesčių inspekcija, Sodra, Muitinės departamentu, Ūkio, Krašto apsaugos bei Užsienio reikalų ministerijomis, Policija, Vertybinių popierių komisija ir kt. Bendrovės turi pereiti nuo informacijos apdorojimo prie informacijos kūrimo.
Eksporto kredito draudimo bendrovių produktai turi nuolat keistis atsižvelgiant į rinkos poreikius. Tik tokiu būdu galima bus užtikrinti šalies eksporto augimą.Literatūros sąrašas
1. J.Čepinskis, D.Raškinis, R.Stankevičius, A.Šernius.“Draudimas“, 1999m. Kaunas (403psl.)
2. A.Vasiliauskas, „Verslo draudimas“, 2003m.. (184psl.)
3. J.Čepinskis, D.Raškinis, ‚Draudimo veikla“, 2004, VDU
4. http://www.leidas.lt/m/site/
5. http://www.draudimas.lt/index.php/lt/13817/
6. http://www.insurance.lt/index.php/en/13817/
7. http://www.insurance.lt/EasyAdmin/sys/files/leid_Eksporto_kredito.doc
8. http://www.svv.lt/index.php/lt/31313/
9. http://www.ldr.lt/index.php?fuseaction=act.search&word=kredit%F8
10. http://lt.wikipedia.org/wiki/Kredit%C5%B3_draudimas
11. http://www.kreditai.lt/lt/kreditudraudimas

Leave a Comment