Korupcija ir verslas

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETAS

KORUPCIJA IR VERSLAS

KAUNAS, 2002

TURINYS

Įvadas………………………………………………………………………….…31. Korupcijos prielaidos …………………………………………………………32. Biurokratinio aparato įtaka korupcijai……………………………………….. 53. Korupcija – globalus reiškinys………………………………………………. 64. Tarptautinių kompanijų korupciją užsienio padaliniuose reglamentuojantys įstatymai …………………………………………………………………………75. Korupcijos poveikis šalių ekonomikai………………………………………..96. Kyšininkavimas konkurencinėje kompanijų kovoje………………………….97.Korupcija kaimyninėse valstybėse …………………………………………………………118. Korupcijos lygis Lietuvoje ………………………………………………….119. Kovos su korupcija priemonės ………………………………………………14Išvados ………………………………………………………………………………………………….17Literatūros sąrašas ………………………………………………………………………………….19

ĮVADAS

Korupcija – neatsiejama šiuolaikinės ekonomikos bei politikos dalis. Nepaisant to, jog korupcijos lygis labai skiriasi pasaulio valstybėse, nuo minimalaus korupcijos lygio Suomijoje iki tradicinio papirkinėjimo bendraujant su valstybinėmis institucijomis Nigerijoje, jos žala – akivaizdi tiek ekonomikai, tiek bendrai visuomenės gerovei. Korupcija yra suprantama kaip oficialios tvarkos pažeidinėjimas, susijęs su neteisėtu administracinių galių panaudojimu. Privačiuose santykiuose apie korupciją kalbėti neverta todėl, kad čia nėra valdžios galių, o skaidrumą užtikrina privačios nuosavybės ir pelno siekimo derinys. Privačiuose žmonių tarpusavio santykiuose neteisėtų piktnaudžiavimų, žinoma, irgi yra. Tačiau tai yra privatus reikalas: nuo tokio piktnaudžiavimo nukenčia tik atskiri asmenys, jų pastangomis tokie pažeidimai gali būti ir įveikti, tuo tarpu valstybinėje sferoje dėl korupcijos kenčia visi šalies piliečiai.Tarptautinių žodžių žodynas korupciją apibrėžia kaip “pareigybinių teisių panaudojimą pasipelnymo tikslais, pareigūno ar politinio veikėjo papirkimą”. Pasipelnymo tikslai ir būdai gali būti kuo įvairiausi: nuo smulkių – maža dovanėlė sekretorei už be eilės paskirtą pasimatymą su šefu, iki akiplėšiškai plačių – išimtinių veiklos sąlygų sudarymo atskiram verslui. Tačiau svarbiausia – ne korupcijos mastai. Svarbiausia yra tai, kad tarnybine padėtimi ar politine valdžia galima pasinaudoti pasipelnymo tikslais tik tuomet, kai tokia padėtis yra ir kai toji padėtis leidžia (ar net įpareigoja) nustatyti žaidimo taisykles kitiems, spręsti, teisti, skirstyti. Šiame darbe išanalizuosiu korupcijos priežastis tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje, apžvelgsiu pasaulio valstybių korumpuotumą bei taikomas priemones šios problemos sprendimui, korupciją reglamentuojančius įstatymus bei pateiksiu veiksmų kryptis, kaip efektyviai būtų galima mažnti korupciją.

1. Korupcijos prielaidos Korupcija būdinga visoms pasaulio valstybėms, tačiau jos mastai šalyse labai skiriasi. Išskiriami šie reiškiniai, kurie ir sąlygoja korupcijai sukuriamos erdvės dydį:• asmenų teisės ir pareigos priklauso ne nuo jų pačių valios ar laisvanoriško susitarimo su kitais, o nuo kitų asmenų sprendimų (įstatymo, kito teisės akto, leidimo, pritarimo ir t.t.). Ypač daug prielaidų korupcijai atsiranda tais atvejais, kai reikia kito asmens individualaus sprendimo, ir neįmanomas visiškas tokio sprendimo priėmimo automatizavimas, arba automatinių taisyklių įgyvendinimas sunkiai kontroliuojamas; • sprendimų pasekmės tenka ne sprendimą priimančiam subjektui, o kitiems; • taisyklės, kuriomis remiantis atliekami veiksmai, yra netikslios, neskaidrios, jų taikymas sunkiai prognozuojamas; • nėra kontrolės mechanizmo, paremto privačios nuosavybės santykiais; • nėra vieningos ir apibrėžtos valstybės institucijų naudojamos informacijos (apie įmones bei asmenis) valdymo sistemos, kuri leistų išvengti didelės dalies tiesioginių rinkos subjektų kontaktų su pareigūnais.A. Trumpos (2002) teigimu korupcijos lygį taip pat apsprendžia ir valstybės teikiama parama. Visų pirma šią paramą būtina administruoti, ji teikiama įvairiomis formomis: lengvatomis, subsidijomis, lengvatinėmis paskolomis, garantijomis, centrinio banko teikiamomis likvidumo paskolomis ir kt. Jei valdžia teikia paramą, prieš tai ji turi pasirinkti, kam ją teikti, todėl bet kokiam savo materialinės naudos siekiančiam subjektui apsimoka paramą “nusipirkti” duodant kyšį, paremiant rinkiminę kampaniją ar suteikiant kitų malonių paramos skirstytojams. Jei įstatymai leidžia valdžiai spręsti, ką materialiai paremti, ta teise ir naudojamasi.

Viešieji pirkimai. Nagrinėjant korupcijos keliamas problemas, svarbu išanalizuoti ir viešųjų pirkimų klausimą.Viešųjų pirkimų sistema apima tiek turto, tiek paslaugų pirkimą, kai perka valstybė ar savivaldybė. Nagrinėjant korupcijos problemas, į šią sąvoką reikėtų įtraukti ir bet kokių valstybės kontroliuojamų įmonių ar organizacijų pirkimus. Skirtingai nuo privačių pirkimų, viešieji pirkimai yra gana griežtai reglamentuoti. Kartais šio reglamentavimo įgyvendinimas brangiai kainuoja, tačiau panaikinti piktnaudžiavimo ir švaistūniškumo viešųjų pirkimų metu vis tiek nepavyksta. Iš esmės sumažinti korupciją šioje srityje galima tik minimizavus viešuosius pirkimus, o tai galima pasiekti privatizuojant valstybės turtą, atsisakant valdžios funkcijų.Viešųjų pirkimų skaidrumą pirmiausia nulemia tikslūs laimėtojo atrankos kriterijai. Tačiau verta atkreipti dėmesį į tai, kad jau patys kriterijai gali būti nepagrįstai palankūs vienam ar kitam pardavėjui, todėl formuluojamas kriterijus tampa pirma pakopa korupcijai. Nors viešųjų pirkimų skaidrumas yra veiksminga antikorupcinė priemonė, būtina žinoti, kad ji visuomet bus tik dalinė.Valstybės ar savivaldybės nuosavybės subjektų dalyvavimas versle. Toks dalyvavimas pasireiškia paslaugų teikimu, produkcijos pardavimu, kai tai atlieka valstybės ar savivaldybių įmonės ir biudžetinės įstaigos. Valstybės dalyvavimo versle ir sąlygų korupcijai santykis yra tiesiogiai proporcingas, nes bet kokiame valdiškame versle egzistuoja visos aukščiau minėtos korupcijos prielaidos. Todėl, kai galima tiesiogiai identifikuoti konkrečius naudos gavėjus iš vykdomos veiklos ir kai yra techniškai įmanoma, kad šie asmenys patys susimokėtų už paslaugas, tokios veiklos sritys ir jose veikiantys subjektai turi būti privatizuojami. Tiesioginis apmokėjimas už paslaugas, privatizavimas, atsisakant finansavimo per biudžetą ir administracinio reguliavimo, labai padėtų išspręsti korupcijos problemas energetikos, transporto, ryšių infrastruktūros, komunalinių paslaugų, medicinos ir netgi švietimo srityse.Reguliavimo ir kontrolės sistema. Sistema apima bet kokias žmonėms ar organizacijoms valdžios nustatytas privalomas pareigas, jų vykdymo kontrolę, valdžios atliekamas funkcijas. Kuo aukštesnis reguliavimo lygis, kai žmogaus gyvenime nebelieka sričių, apsaugotų nuo valdžios kišimosi sąlygoja korupcijos plitimą. Informacijos kaupimas ir naudojimas. Dažnai valdžia yra kaltinama, kad neturi išsamios ir teisingos informacijos. Tačiau dar didesnė problema yra ta, kad valdžia turi daug tokios informacijos, kurios reikalingumas negali būti niekaip paaiškinamas. Tokios informacijos teikimas/rinkimas, viena vertus, yra brangus, kita vertus, jos nutekėjimas gali padaryti žalos atskiriems rinkos subjektams. Tuomet kai valdžios institucijose įdiegiama informacinė sistema, kurios pagalba minimizuojama valdininkų įtaka informacijai apie asmenį ar įmonę bei sumažinama informacijos (ir dokumentų) rinkimo rutina, sudaromos galimybės informaciją pigiai gauti, tikslingai naudoti ir saugiai laikyti sumažėja korupcijos tikimybė.

2. Biurokratinio aparato įtaka korupcijaiVertinant iš žmogaus naudos maksimizavimo pozicijų, tiek biurokratinė mašina ir valstybiniai reguliavimai, tiek ne teisės būdu primesti apribojimai vienodai varžo žmogaus galimybes siekti savo tikslų. Šiuos neigiamus veiksnius, trukdžius kelyje į tikslą bet kuris žmogus siekia panaikinti, sumažinti, apeiti ar kitaip įveikti. Be to, įveikti šiuos trukdžius siekiama pačiu paprasčiausiu, mažiausiai laiko ir lėšų reikalaujančiu būdu.Kai aplinkybės verčia žmogų palyginti valstybinio reguliavimo ir korupcijos naštą, korupcinė sistema jam dažnai pasirodo palankesnė, nepaisant netgi griežtos valstybės institucijų kovos su teisės pažeidimais. Asmuo niekada nesirinktų nelegalios korupcinės sistemos, jei netraktuotų jos kaip priemonės išvengti dar labiau slegiančių oficialių apribojimų. Prireikus, žmonės visuomet dažniau duos kyšius (jei tik nemanys, kad bus pagauti), o ne rašys peticijas ar atsisakys savo ketinimų. Kuo didesnė yra sukuriama biurokratinė ir nepagrįstų apribojimų bei suvaržymų sistema, tuo labiau ji stumia į korupciją ir kyšininkavimą. Todėl, kai biurokratinė sistema yra labai išsiplėtusi, kaltinti dėl korupcijos reikėtų ne kyšių davėjus ar kyšių ėmėjus, o tuos, kurie prisidėjo kuriant biurokratiją ir suvaržymus. Korupcija dažnai tampa vienintele išeitimi siekiant išvengti nepagrįstų apribojimų.

Korupcinė sistema turi galimybių susiformuoti ne tik teikiant paramą ar vykdant viešuosius pirkimus. Panašios sąlygos yra ir skiriant bet kokį kitą valdžios finansavimą, taip pat jį administruojant ir “įsisavinant lėšas”. Tai patvirtina nuolat kylantys skandalai dėl netinkamo valdiško turto naudojimo, pernelyg prabangių remontų, niekam nereikalingų ar neefektyvių išlaidų. Efektyvios priemonės išvengti korupcijos šiose srityse taip pat yra tos, kurios sumažina pačias valstybės išlaidas, o griežtas administravimas, skaidrumo užtikrinimas, nors ir būtinas, situaciją gali pagerinti tik nežymiai.

3. Korupcija – globalus reiškinysViena iš pripažintų kovos su korupcija lyderių – nevalstybinė Transparency International bendrovė, kiekvienais metais atliekanti daugiau nei šimto valstybių korupcijos lygio tyrimus bei sugrupuojanti valstybes pagal TI “Korupcijos Suvokimo Indeksą” (KSI). Užsienio kompanijos, prieš žengdamos į šalį, domisi, kokia pažanga atitinkamoje valstybėje korupcijos srityje, jų investicijų politika yra vykdoma atsižvelgiant į panašius indeksus. KSI indeksas nagrinėja korupciją visuomeniniame sektoriuje ir apibrėžia korupciją kaip pasinaudojimą tarnybine padėtimi siekiant asmeninės naudos. Šiame tyrime nėra išskiriamos administracinė bei politinė korupcija.KSI yra savotiškas balsavimas, atspindintis verslininkų bei analitikų nuomonę, tiek rezidentų, tiek nerezidentų. Indekso formavimui naudojami 15 tyrimų, atliktų 9 nepriklausomų institucijų. Būtina paminėti, jog tyrimas padengia tik pusę pasaulio valstybių.TI duomenimis, 70% visų tyrime dalyvavusių valstybių KSI yra mažesnis nei 5 balai, ir tai atspindi gana aukštą korupcijos lygį tarp valstybės pareigūnų ir politikų. TI atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad Suomija yra mažiausiai korumpuota valstybė pasaulyje, po jos seka Danija, Naujoji Zelandija, Islandija. Ypač plačiai korupcija paplitusi Indonezijoje, Kenijoje, Angoloje, Madagaskare, Paragvajuje, Nigerijoje ir Bangladeše. Šalys surinkusios daugiau nei 9 balus, kuriose korupcijos lygis labai žemas – daugiausia turtingos valstybės. Tačiau valstybės pragyvenimo lygis dar neapsprendžia korupcijos lygio pvz. vieną iš didžiojo septyneto šalių – Italiją, aplenkia geriau korupcijos problemas sprendžiančios Čilė, Botsvana, Namibija, Taivanas. Korupcija – aktuali pereinamosios ekonomikos šalių problema. Nors keletas prie rinkos ekonomikos pereinančių šalių pasižymi žemesniu korupcijos lygiu (Slovėnija – 27 vieta, Estija – 29) nei ES narės (Italija – 31 ir Graikija – 44), didžioji dalis Sovietų Sąjungos įtakos šalių kovoja su plačiai paplitusia korupcija. KSI papildo kitą “Transparency International” naudojamą indeksą – Kyšių Davėjų Indeksą (Bribe Payers Index- BPI), kuris nurodo daugiausia eksportuojančių valstybių tarptautinių kompanijų, polinkį papirkinėti valdininkus sparčiai augančios ekonomikos šalyse. Tokiu būdu vertinama kyšininkavimo pasiūla šalyse, kuriose mokami kyšiai. BPI 2002 vertina Australijos, Austrijos, Belgijos, Kanadas, Kinijos, Prancūzijos, Vokietijos, Honkongo, Italijos, Japonijos, Malaizijos, Olandijos, Rusijos, Singapūro, Pietų Korėjos, Ispanijos, Švedijos, Šveicarijos, Taivano, Didžiosios Britanijos ir JAV tarptautines kompanijas. BPI 2002 tyrimas buvo atliktas Argentinoje, Brazilijoje, Kolumbijoje, Vengrijoje, Indijoje, Indonezijoje, Meksikoje, Maroke, Nigerijoje, Filipinuose, Lenkijoje, Rusijoje, Pietų Afrikoje, Pietų Korėjoe bei Tailande. Šioms šalims tenka daugiau nei 60% visų tiesioginių užsienio investicijų besivystančiose šalyse. BPI 2002 duomenimis aukštas kyšininkavimo lygis būdingas Rusijos, Kinijos, Taivanio ir Pietų Korėjos kompanijoms, nedaug atsilieka Italija, Honkongas, Malaizija, Japonija, Prancūzija – nepaisant to, jog didelė dalis šių kompanijų pasirašė OECD Anti-Kyšininkavimo Konvenciją, kuri draudžia užsienio valdininkų papirkinėjimą.

4. Tarptautinių kompanijų korupciją užsienio padaliniuose reglamentuojantys įstatymaiPasaulio ekonomikos lyderės pasižymi žemu korupcijos lygiu – beveik visos jos išsidėsto pirmajame dvidešimtuke, tačiau būtina įvertinti tai, jog KSI vertina kyšininkavimo pasiūlą t.y. šalies valdininkų korumpuotumą. Tuo tarpu vertinant tarptautinių kompanijų veiklos skaidrumą besivystančiose šalyse nederėtų pernelyg pasitikėti TI indeksais.

JAV pirmosios, dar 1977 m. priėmė Korumpuotos veiklos užsienyje aktą (KVUA), reglamentuojantį JAV kompanijų veiklą užsienyje (Ball D, McCulloch W, 2000). KVUA draudžia Amerikos bendrovėms siūlyti kyšius užsienio valdininkams, politinėms partijoms, partijų valdininkams ir kandidatams. KVUA taikomas Amerikoje registruotoms firmoms ir visoms užsienio kompanijoms, kurios kotiruojamos Amerikos akcijų biržoje. 1998 m. dar buvo įtraukta nuostata, draudžianti užsienio kompanijoms kyšininkauti Amerikos teritorijoje. Teoriškai taip pat įmanoma (bet beveik nėra buvę praktikoje), kad Amerikos kompanija turėtų atsakyti už užsienyje dirbančių antrinių įmonių veiksmus.Tuo tarpu Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) Antikyšininkavimo Konvencija, pagal kurią antikorupciniai įstatymai turėtų reglamentuoti ir šalies kompanijų veiklą užsienyje, įsigaliojo tik 1999 m. pradžioje ir 2002 gegužę buvo ratifikuota 34 iš 35 pasirašiusiųjų šalių. Šioms šalims tenka daugiau nei trys ketvirtadaliai pasaulinės prekybos.Konvencijoje nurodoma, jog “įmonėms draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai siūlyti, žadėti, duoti ar reikalauti kyšio ar kito nepelnyto atpildo siekiant pradėti ar išlaikyti verslą”. TI BPI vertina tarptautinių kompanijų kyšininkavimą užsienyje, iš kurių didžioji dalis pagrindinius biurus turi šalyse, pasirašiusiose OECD konvenciją. Tam, kad konvencija būtų efektyvi, antikyšininkavimo nuostatos turi būti įgyvendinamos ne tik kompanijų centruose, tačiau ir jų užsienio padaliniuose bei santykiuose su vietinais partneriais. 2002, praėjus trims metams po konvencijos įsigaliojimo, tik 7% respondentų buvo susipažinę su konvencija, o 12% nurodė, jog jie kažką apie tai žino. Atrodytų, jog įstatyminė bazė sukurta, kuri padėtų kovoti su korupcija, tačiau realūs rezultatai verčia abejoti šios kovos sėkme. Visų pirma įstatymuose palikta daug spragų toleruojančių korupciją. Įstatymų, draudžiančių kyšininkavimą užsienyje, veiksmingumą riboja vadinamieji “palengvinimo mokesčiai”, t.y. nedideli mokesčiai, padedantys paspartinti reikalų tvarkymą – gauti leidimus, atlikti muitinės formalumus ir t.t.Dvi Amerikoje kotiruojamos tarptautinės britų kompanijos – BP (“British Petroleum”) ir “Unilever” – prisipažino, kad moka “palengvinimo mokesčius”. Tuo pat metu BP tvirtina “niekada nesiūlanti, neprašanti ir nepriimanti kyšio jokia forma”. KVUA’os priede pabrėžiama, kad “palengvinimo mokesčiai už valdiškus formalumus” nėra kyšis.Per pirmuosius 20 KVUA egzistavimo metų SEC, atsakinga už Amerikos įstatymų taikymą kotiruojamoms firmoms, iškėlė tik tris kyšininkavimo bylas. Teisingumo departamentas, atsakingas už visa kita, iškėlė 30 kyšininkavimo užsienyje bylų. Tai sudaro 1,5 bylos per metus.Tiesa, bylų nagrinėjimo tempas greitėja. SEC 2001 m. išsprendė tris bylas. Viena iš jų buvo iškelta Amerikos kompiuterių giganto IBM Argentinoje veikiančiai antrinei įmonei, kuri, siekdama sutarties modernizuoti kompiuterių sistemą valstybiniame banke, davė apie 4,5 milijonų USD kyšį Nacionalinio Argentinos banko savininkams. Tačiau pirmiausia būtina paminėti, jog pati IBM išaiškino kyšininkavimo atvejį ir pranešė apie tai SEC. SEC priteisė IBM sumokėti tik 300.000 USD baudą, kai tuo tarpu tais metais jų apyvarta buvo 85 mlrd. USD.

5. Korupcijos poveikis šalių ekonomikai Korupcija didžiojoje dalyje valstybių suvokiama kaip problema ir su ja kovojama, tačiau ne visada suvokiamas korupcijos poveikis šalies ekonomikai bei jos vystymuisi. Beveik pusė tarptautinių kompanijų buvo priverstos per paskutinius penketą metų atsisakyti investicijų užsienio šalyse dėl to, kad konkurentai projektus paveržė duodami valdininkams kyšius (CRG, 2002). Tokiu būdu investicijos atiteko ne patiems konkurencingiausiems pasiūlymams, duoti kyšiai turėjo būti kompensuoti – dažniausiai didesnėmis produktų ir paslaugų kainomis.

Tai, jog kyšininkavimas pakelia produktų ir patarnavimų kainas, įrodo ir Pasaulio banko atliktas tyrimas, kuris parodė, jog Ugandoje dėl kyšių kompanijos išlaidos pakyla 8%. Kai kurios sąnaudos mažina pelną: net jei viena kompanija gauna pelno duodama kyšį, pralaimi jos įmonių grupė ir akcininkai. Kyšininkavimas kenkia ir ekonominei šalių būklei, kuri labiausiai lemia kompanijų galimybes ateityje didinti pelną.Paskutinėje Pasaulio banko ataskaitoje teigiama, jog “dabar visuotinai priimta, kad korupcija labai trukdo ekonomikos plėtrai. Daugelyje šalių įrodyta, kad didesnė korupcija susijusi su lėtesniais augimo tempais ir žemesnėmis pavienio žmogaus pajamomis”.Dėl svarbių ekonominių priežasčių užsienio investuotojai ir tarptautinės agentūros vis labiau atsižvelgia į kyšininkavimo ir korupcijos lygį. Korupcija gali turėti ne tik ekonominės, tačiau ir politinės įtakos. 2001 m Europos Komisija Slovakijai nutraukė finansavimą, kol nebuvo atliktas tyrimas dėl Vyriausybės Užsienio pagalbos departamento vadovo korupcinės veiklos. Šis faktas netgi galėjo tapti rimta kliūtimi Slovakijai tapti Europos Sąjungos (ES) nare su pirmąja kandidačių banga dar 2004 m. 6. Kyšininkavimas konkurencinėje kompanijų kovoje “Control Risks Group” duomenimis, pačios sąžiningiausios yra Britanijos kompanijos – 48% jų patvirtino, kad teko atsisakyti investicinių projektų, kadangi, norint juos įgyvendinti, būtų tekę turėti reikalų su kyšininkais. JAV tokių kompanijų yra 42%, Vokietijoje – 40%, Nyderlanduose – 38%, Honkonge ir Singapūre – po 26%.Tyrimo rengėjai penkerius metus aiškinosi, kokią funkciją atlieka kyšininkavimas konkurencinėje įmonių kovoje. Tuo tikslu buvo apklausti 250 JAV, Didžiosios Britanijos, Nyderlandų, Singapūro, Vokietijos ir Honkongo bendrovių, aktyviai veikiančių užsienio rinkose, vadovai (Simėnas, 2002).Labiausiai korumpuotiems valdininkams prieinami, anot CRG apklaustųjų, yra naftos, dujų bei statybų projektai, finansuojami valstybės ar savivaldybių lėšomis. Kitaip tariant, naftos ir dujų bendrovės priverstos dažniau nei kitų sektorių įmonės apsispręsti, duoti kyšį ar ne. Daugiau nei 40% apklaustų kompanijų pareiškė, kad dėl konkurentų kyšininkavimo pernai neteko valstybinių užsakymų, o 55,8% jų teigė, kad per paskutinius penketą metų jų verslo apimtys iš šių užsakymų sumažėjo.. Tarptautinės kompanijos veikiančios užsienio rinkose kiekvieną dieną susiduria su dilema: kaip suderinti verslo principus ir verslo rezultatą. Shell Grupė paskelbė, jog 2000 m. bėgyje kompanija nutraukė 106 sutartis ir atšaukė investicijas iš dviejų bendrųjų įmonių, nes ši ūkinė veikla neatitiko nustatytų bendrųjų verslo principų. Atšauktų investicijų vertė – 8 milijonai dolerių. Vienoje iš Azijos šalių prieš pastatant Shell dujų gavybos platformą, buvo reikalinga importuoti į šalį sraigtasparnį. Sraigtasparnių importas neuždraustas, tačiau muitinės sistema tokia didelė ir biurokratinė, kad prieš importuojant reikia užsirašyti į eilę ir laukti tris mėnesius, kol dokumentai perduodami visoms institucijoms. Trys mėnesiai privataus verslo struktūroje – tai perleidimas ateities pozicijų bent vienam iš konkurentų bei negautos pajamos. Vieno uždelsto mėnesio kaina – 2 mln dolerių nuostolių.Dalis tarptautinių kompanijų aktyviai propaguoja antikorupcinių verslo principų taikymą pvz. “Procter & Gamble” net uždarė “Pampers” gamyklą Nigerijoje, nenorėdama duoti kyšio vietos vadininkui, tačiau daugelis tik apsimeta, kad su tuo kovoja ir taiko dvigubų standartų politiką. 2000 m. “Shell” ataskaitoje komanija vadina save “verslu be kyšių”, tačiau per visus 2000 m. pranešti tik keturi darbuotojų kyšininkavimo atvejai (89.000 USD suma) verčia abejoti šiais duomenimis, tuo labiau, kad tokios šalys kaip Nigerija, kurioje Shell aktyviai veikia yra totaliai korumpuotos.British Petroleum atvejis atskleidžia ir kitą priežastį, kodėl kyšininkavimo atžvilgiu reikia griežtumo: kompanijoms kyšiai dažnai padeda apeiti sveikatos ir saugumo reikalavimus. 2000 m. spalį vietos laikraštis aprašė faktą, kad 80% sunkvežimių, važinėjančių Tanzanijos keliais, buvo perkrauti aviacinio kuro, bet pasiekė kelionės tikslą nepatikrinti. Vienintelė šį reiškinį, kuomet tokios nesprogusios bombos apeina saugumo reikalavimus, paaiškinanti priežastis – korupcija.JAV Teisingumo departamento duomenimis užsienio kompanijos, dalyvaujančios per 400 konkursų, kyšininkauja siekdamos tarptautinių sutarčių, kurių vertė – 200 milijardų USD.

7.Korupcija kaimyninėse valstybėse Nagrinėjant korupcijos problemą manau, tikslinga panagrinėti situaciją Rusijoje, kadangi ši valstybė viena didesnių Lietuvos eksporto partnerių. Taip pat Lietuvoje investuojama didelė dalis rusiško kapitalo.Sociologinių tyrimų organizacijos “Indem” tyrimas rodo, jog Rusijos verslininkai kasmet šalies valdininkams kyšiais sumoka 33,5 mlrd. USD. Šis tyrimas patvirtina “Transparency International” išvadą, jog Rusijoje kyšininkavimas labiausiai paplitęs tarp besivystančių pasaulio valstybių. Tyrimo rezultatai rodo, jog daugiausia Rusijos verslininkams tenka duoti kyšių nefinansinių priežiūros ir kontrolės įstaigų darbuotojams. Tarp institucijų minimos priešgaisrinė tarnyba, epidemiologinės sanitarijos stotys, įstaigų architektūros skyriai ir kt. Šios įstaigos ir valdininkai sudaro 34,6% kyšius imančių institucijų. Dar 34,2% – licencijas ir leidimus teikiančios valstybės institucijos, 22% – mokesčių inspektoriai. “Indem” nurodo, kad kyšius yra davę 82% kompanijų ar individualiųjų įmonių. Toks aukštas kyšininkavimo lygis aiškinamas tuo, kad 98% atvejų kyšio davimas pateisino verslininkų lūkesčius bei ypač dideliu šalies ūkio suvaržymu įvairias teisės aktais. Kyšiai sudaro apie 10% kompanijų apyvartos, nurodo “Indem”. Korupcija plačiai paplitusi Latvijoje, kur bendrovės 1,4% apyvartos skiria kyšiams. Pagal TI korupcijos indeksą Latvijai atitenka 59 vieta, kurią šalis dalijasi su Gana.Tuo tarpu Estija dažnai išskiriama kaip ypač gerai su korupcija kovojanti valstybė. Pagal TI indeksą Estija užima 29 vietą.

8. Korupcijos lygis Lietuvoje20002 Europos Komisijos ataskaitoje apie Lietuvos pažangą rengiantis narystei Europos Sąjungoje pažymima, jog ženkli pažanga pasiekta kovojant su korupcija, ypač priėmus Nacionalinę kovos su korupcija programą ir Korupcijos prevencijos įstatymą.Palyginti su 2001 m., Lietuva tarp 102 valstybių pagerino užimamą vietą 2 pozicijomis, tačiau jos KSI liko toks pats kaip pernai, – 4,8 balo: šiemet Lietuva užima 36 vietą ir lenkia Latviją (52 vieta), tačiau per 7 pozicijas atsilieka nuo Estijos (29 vieta). Lietuva nepriskiriama nei ypač korupciją sumažinusių šalių grupei (kaip Taivanas, Izraelis, Čilė ir Lenkija), nei šalims, kuriose korupcija dar plačiau plinta (Rusija, Ukraina). Mūsų šalies KSI toks pat kaip Baltarusijos, Pietų Afrikos ir Tuniso.Pagal korupcijos mastą autoritetingos organizacijos esame gretinami su autoritariniu būdu valdoma ne rinkos ekonomikos šalimi Baltarusija. Šioms išvadoms galima prieštarauti, kadangi Baltarusijos korupcijos įvertinimui buvo panaudoti tik 3 indeksai, labai besiskiriantys savo įvertinimais. Antra, statistika rodo, jog korupciją Baltarusijoje lemia ne verslo padėtis ar tai, kad jo nėra, kadangi dauguma Baltarusijos apklausos dalyvių šventai įsitikinę, jog viešųjų pirkimų konkursus galima laimėti nemokant nė procentėlio jų organizatoriams.Lietuvoje, atlikus verslininkų apklausą, tik 1/5 apklaustųjų teigia, jog valstybinius konkursus galima laimėti nepapirkinėjant valdininkų. Didžioji dalis yra davę kyšius arba teigia, kad tokio pakišimo vertė sudaro 5 – 10 procentų užsakymo vertės (Trumpa, 2002).Remiantis Pasaulio banko tyrimais, pagal kyšių lyginamąjį svorį Lietuva tarp 20 valstybių yra “blogojoje” – 15 vietoje, nes kyšiai sudaro 4,2% bendrų išlaidų. Verslininkų apklausos duomenimis, apie 50 proc. savo laiko verslininkai skiria ne savo tiesioginiam darbui, o biurokratiniams barjerams apeiti.Vertinant korupcijos mastus Lietuvoje, tikslinga paminėti ne tik Lietuvos valstybės, tačiau ir Europos Sąjungos lėšų skirstymą. Įtarinėjimų korupcija kelia konkursai, kuriuose drauge su lietuvišku finansavimu dalyvauja ir Europos Sąjungos fondų lėšos. Vienas iš pavyzdžių galėtų būti gana skandalingai pasibaigęs “Lietuvos geležinkelių” telekomunikacijų modernizavimo konkursas. Nors pralaimėjusioji pusė žada bylinėtis, nugalėtoju kol kas paskelbtas “Belam Riga” ir “Nortel Networks” konsorciumas, nors jis siūlė ir ne pačią palankiausią užsakovams kainą. Skiriant šio konkurso laimėtojus dalyvavo ir Europos Komisijos delegacija Lietuvoje, kadangi projektas iš dalies – 40 mln. Lt – finansuojamas Europos Sąjungos ISPA fondo lėšomis. Tačiau Europos Komisijos delegacija vis dar nepaaiškina, kodėl ES lėšomis finansuojamų konkursų procedūros Lietuvoje yra uždaros, jų dalyviai negauna norimų paaiškinimų, iš jų reikalaujama neteikti spaudai jokios informacijos. Tuo tarpu ES direktyvos šalims narėms yra daug griežtesnės, skatinančios tokių konkursų atvirumą ir reikalaujančios skaidrumo.

Korupcijos priežastys LietuvojePagrindinės korupcijos paplitimo priežastys yra teisėtvarkos struktūrų nepajėgumas ir nenoras išaiškinti korupcijos atvejus, valdininkų atsakomybės ir atskaitomybės stoka, per didelės valdininkų galios, aukštas biurokratijos lygis. Taip pat didelę įtaką korupcijos paplitimui daro teisinės bazės silpnumas (Trumpa, 2002).Labiausiai korupcija, LLRI atliktos apklausos duomenimis, yra išsivysčiusi muitinės, teismų, privatizavimo sandorių, kelių policijos bei viešųjų pirkimų sferose. Apklausa parodė, kad nuolatos su korupcija susiduria per 9% visuomenės, o 44% teigė atsidurę tokioje padėtyje bent keletą kartų. Be to, per 50% atvejų kyšis visiškai padėjo išspęsti problemą, o jo dydis dažnai būdavo žinomas iš anksto.Galima pastebėti nuomonių skirtumus tarp “teoretikų” – teoriškai mąstančiųjų apie korupcijos kilmę ir paplitimą bei “praktikų” – realiai bent kartą davusiųjų kyšį. Tyrimo dalyvių išsakytas nuostatas, jog korupcija labiausiai paplitusi tarp aukščiausių pareigūnų, iš dalies galima priskirti teoriniam lygmeniui – praktiškai kyšį davę respondentai dažniau teigė korupciją paplitus tarp žemesnio lygio pareigūnų.

Biurokratinės aplinkos poveikis verslui Lietuvoje Bendrais bruožais įvertinant reguliavimus tenka pastebėti, kad dauguma jų yra nepagrįsti ir nenuoseklūs. Ši problema labiausiai slegia verslininkus įėjimo į rinką – registracijos ir licencijavimo – metu. Pavyzdžiui, kavinės ir restoranai turi atitikti higienos ir technologinius reikalavimus dar prieš gaudami licenciją ir pradėdami veiklą. Tai ne tik nelogiška, bet dažnai ir neįmanoma. Leidimai išduodami ne tik įmonių veiklai rinkoje, bet taip pat atskiriems produktams ar profesinės veiklos sritims ir procesams (pvz., procedūros gauti leidimą užsiimti statybine veikla apima beveik trisdešimt leidimų ir kitų pažymų). Dauguma reguliavimo taisyklių neaiškiai apibrėžtos, dažnai keičiasi, pasikartoja, arba įsigalioja atgaline data. Valdžios reguliavimai yra išskaidyti tarp daugiau nei 70 valstybinių institucijų. Visos jos turi teisę nustatyti elgesio taisykles ir kontroliuoti žmonių asmeninius reikalus. Visos šios aplinkybės, didelės valdžios galios, taisyklių dviprasmiškumas ir pareigūnų laisvė įgyvendinant reguliavimus atveria duris korumpuotiems veiksmams ir piktnaudžiavimui valdžia.K.Glavecko teigimu biurokratinė aplinka Lietuvoje ypač varžo verslą. Jo duomenimis, tam, kad galėtum pradėti vidutinį verslą Lietuvoje: įsteigti įmonę, įeiti į rinką, sumokėti mokesčius, reikia padaryti vidutiniškai apie 180 veiksmų. Steigimo procese, jo teigimu, reikia 20 leidimų, registracijų, įeinant į rinką – apie 10, forminant santykius su mokesčių inspekcija – apie 30, su darbo santykiais susiję apie 30 veiksmų, ekonominiai santykiai su ministerijomis ir žinybomis – tai dar apie 50 veiksmų ir taip toliau. Visus aukščiau paminėtus faktus geriausiai įrodo akivaizdus pavyzdys: dviejų vietų kirpyklai atidaryti Lietuvoje reikia 30 institucijų leidimų, kai tuo tarpu Amerikoje pakanka 4, Italijoje – 5, Lenkijoje – 8.Dėl visų aukščiau išvardintų problemų oficialių taisyklių laikymasis (įskaitant ir oficialias, ir neoficialias sąnaudas) yra brangus, sudėtingas procesas,reikalaujantis daug darbo. Vis dažniau žmonės jaučiasi priversti pirkti “gerą valią”, kad pagerintų savo padėtį. Reguliavimo ir administraciniai sunkumai bei su tuo susiję korumpuoti veiksmai smarkiai žeidžia visuomenę ir verslininkus, kuriems dažnai yra per brangu laikytis taisyklių ir turėti reikalų su valdininkais. Pradedantys verslininkai, kurie dar nepažįsta “sistemos” bei stokoja išteklių, pažeidžiami ypač skaudžiai. Tai stabdo privačią iniciatyvą, trukdo žmonėms spręsti savo reikalus, iškreipia moralę, supančioja verslą, griauna pasitikėjimą valstybe.

9. Kovos su korupcija priemonės Vertinant bausmių poveikį, sutariama, kad bausmė veikia dvejopai. Ji iš tiesų gali sustabdyti asmenis, kurie abejoja: pasinaudoti galimybe ar ne. Tačiau, kita vertus, apsisprendusius imti kyšį gresiančios bausmės veikia tik vienaip – verčia didinti paslaugos kainą. Rinka veikia ir čia – rizika turi apsimokėti. Tikėtis, kad didelė bausmė gali priversti žmones ko nors nedaryti yra utopiška. Todėl baudos – kosmetinė, o ne esminė priemonė mažinant kyšininkavimą kaip vieną iš korupcijos formų. Didelis atlyginimas, kaip ir labai griežta bausmė, gali padidinti “neimančiųjų” gretas. Kita vertus, sunkiai įrodoma korupcija algų kėlimą susieja ne su korupcijos mažėjimu, bet su “tarifų” didėjimu.

Galima išskirti tradicines kovos su korupcija priemones, kurios iš esmės kovoja su korupcijos apraiškomis ir pasekmėmis (bausmių prasižengusiesiems didinimas, atlyginimų didinimas tiems, kurie potencialiai gali prasižengti, korupcijos židinių ir struktūrų demaskavimas, “švarių rankų” komisijos, žiniasklaidos aktyvumas), tačiau daug veiksmingesnis yra priemonių, skirtų pakirsti korupciją formuojantiems reiškiniams, taikymas. Mokesčių sistemos reforma. Vienas iš esminių žingsnių, kurie turėtų būti atlikti sprendžiant korupcijos problemas – mokesčių sistemos reforma. Esama mokesčių sistema sukuria ypač palankias sąlygas korupcijai. Mokesčių taisyklės netikslios, jų interpretavimas iš esmės priklauso nuo tų, kurie mokesčius renka. Tikrinant mokesčių mokėtojus reikia daugybės individualių sprendimų.Todėl, nenorint palikti sąlygų korupcijai, būtina sumažinti mokesčių skaičių, tikslinti mokesčių taisykles, supaprastinti mokesčių apskaitą, minimizuoti išimčių skaičių. Tačiau sąlygos korupcijai šioje srityje bent iš dalies vis tiek liks. Pastarojo meto žiniasklaidos pranešimai rodo, kad net efektyviausiai administruojamas pridėtinės vertės mokestis sukuria galimybių neteisėtai pasipelnyti, susitarus su mokesčių inspektoriais. Tam, kad būtų kuo mažiau korupcijos mokesčių srityje, svarbu visų akcijų griežtumą nukreipti į mokesčių administratorių veiklą, o ne prieš mokesčių mokėtojus, įgyvendinti skaidrumo, lygiateisiškumo, automatiškumo principus mokesčių srityje. Valstybės, kaip verslininko vaidmens atsisakymas. Valstybė kaip verslininkė veikia bankininkystėje, komunaliniame sektoriuje, nekalbant jau apie energetiką, ligonines, mokyklas ir pan. Valstybinė įmonė tarsi ir vadovaujasi pelningumo kriterijumi, tarsi ir ne. Valstybinis bankas gali kredituoti ne patį geriausią verslininką, o tą, kurį nurodo valdininkas. Valstybinė įmonė gali pirkti ne pigiausias ar geriausias žaliavas, o tas, kurias parduoda geras valdininko draugas. Valstybinei įmonei ne problema veikti neefektyviai ir išlikti rinkoje, nes valdžia jai sukuria išskirtines sąlygas, kartais – valstybinius užsakymus. Veiksmingiausia priemonė įveikti korupciją iš tiesų yra ne žmonių auklėjimas, ne bausmės, ne dorų pareigūnų paieška ar principinga teisėsaugos institucijų veikla. Veiksmingiausia priemonė yra pačių korupcijos ištakų – galimybės spręsti, dalinti – ribojimas ir panaikinimas. Kova prieš korupciją ir biurokratizmo mažinimą susiveda į valdžios funkcijų ir galių, ypač ekonomikoje, ribojimą ir mažinimą, šių funkcijų privatizavimą ir perdavimą į privačias rankas.Visas aukščiau išsakytas mintis galima apibrendinti šiuose pasiūlymuose, kurie prisidėtų prie korupcijos mažinimo:1) nereikalingų apribojimų žmonėms bei organizacijoms šalinimas (dereguliavimas),2) valdžios atstovų savavališkų sprendimų ir veiksmų galimybės mažinimas,3) supaprastintos ir skaidrios sprendimų priėmimo valdžios institucijose procedūros,4) valstybės turto bei funkcijų privatizavimas,5) prievartinio valstybinio perskirstymo mažinimas,6) valdžios naudojamos informacijos perkėlimas į elektronines laikmenas ir integruotas jos valdymas.Apibendrinant galima teigti, jog efektyviausias būdas mažinti korupciją – mažinti valstybinį regulaivimą bei maksimaliai liberalizuoti sąlygas verslo plėtotei.

IŠVADOS

Korupcija – globali problema, būdinga tiek pasaulinės ekonomikos lyderėms, tiek besivystančioms šalims.

Pagrindiniai reiškiniai sąlygojantys korupcijos mastą yra asmenų teisių ir pareigų priklausymas ne nuo jų pačių valios ar laisvanoriško susitarimo su kitais, o nuo kitų asmenų sprendimų; sprendimų pasekmių atitekimas ne sprendimą priimančiam subjektui, o kitiems; taisyklių, kuriomis remiantis atliekami veiksmai, netikslumas bei neskaidrumas; kontrolės mechanizmo, paremto privačios nuosavybės santykiais, nebuvimas; vieningos ir apibrėžtos valstybės institucijų naudojamos informacijos valdymo sistemos, kuri leistų išvengti didelės dalies tiesioginių rinkos subjektų kontaktų su pareigūnais, trūkumas.

Pasirenkant tarp valstybinio reguliavimo taisyklių laikymosi bei korupcijos, korupcinė sistema dažnai pasirenkama kaip palankesnė, nepaisant netgi griežtos valstybės institucijų kovos su teisės pažeidimais. Asmuo niekada nesirinktų nelegalios korupcinės sistemos, jei netraktuotų jos kaip priemonės išvengti dar labiau slegiančių oficialių apribojimų.

Viena iš pagrindinių dilemų, kylančių tarptautinėms kompanijoms – verslo principų ir verslo rezultato suderinamumas.

“Transparency International” pasaulyje atlikto tyrimo duomenimis, 70% visų tyrime dalyvavusių valstybių Korupcijos Suvokimo Indeksas yra mažesnis nei 5 balai, ir tai atspindi gana aukštą korupcijos lygį tarp valstybės pareigūnų ir politikų.

Siekiant riboti tarptautinių kompanijų kyšininkavimą besivystančiose šalyse, 1977 JAV priimtas Korumpuotos veiklos užsienyje aktas, 1999 OECD valstybės pasirašė Antikyšininkavimo Konvenciją. Nepaisant šių įstatymų, yratoleruojami “palengvinimo mokesčiai”.

Korupcija tiesiogiai veikia šalių ekonomiką: kyšininkavimas pakelia produktų ir patarnavimų kainas. Didesnė korupcija susijusi su lėtesniais augimo tempais ir žemesnėmis pavienio žmogaus pajamomis.

JAV Teisingumo departamento duomenimis užsienio kompanijos, dalyvaujančios per 400 konkursų, kyšininkauja siekdamos tarptautinių sutarčių, kurių vertė – 200 milijardų USD.

Korupcija – aktuali pereinamosios ekonomikos šalių problema. Keletas prie rinkos ekonomikos pereinančių šalių pasižymi žemesniu korupcijos lygiu (Slovėnija – 27 vieta, Estija – 29) nei ES narės (Italija – 31 ir Graikija – 44), didžioji dalis Sovietų Sąjungos įtakos šalių kovoja su plačiai paplitusia korupcija.

Lietuva tarp 102 valstybių pagal korupcijos lygį užima 36 vietą ir lenkia Latviją (52 vieta), tačiau atsilieka nuo Estijos (29 vieta). Mūsų šalies Korupcijos Suvokimo Indeksas toks pat kaip Baltarusijos, Pietų Afrikos ir Tuniso.

Lietuvos verslininkus labiausiai slegia įėjimo į rinką – registracijos ir licencijavimo – apribojimai. Norint pradėti vidutinį verslą Lietuvoje: įsteigti įmonę, įeiti į rinką, sumokėti mokesčius, reikia padaryti vidutiniškai apie 180 veiksmų.

Klasikinės kovos su korupcija priemonės: bausmių didinimas bei aukštesni pareigūnų atlyginimai ir jų socialinės garantijos nepanaikina reiškinių, lemiančių korupcijos plitimą.

Korupcijos problemą padėtų išspręsti priemonės, nukreiptos į korupcijos formavimosi šaltinius: nereikalingų apribojimų žmonėms bei organizacijoms šalinimas, valdžios atstovų savavališkų sprendimų ir veiksmų galimybės mažinimas, supaprastintos ir skaidrios sprendimų priėmimo valdžios institucijose procedūros, valstybės turto bei funkcijų privatizavimas, prievartinio valstybinio perskirstymo mažinimas, valdžios naudojamos informacijos perkėlimas į elektronines laikmenas ir integruotas jos valdymas.

Korupcija yra proporcinga reguliavimui, todėl norint sumažinti korupciją, būtina mažinti reguliavimą.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. 2002 m. Europos Komisijos reguliarioji ataskaita apie Lietuvos pažangą rengiantis narystei Europos Sąjungoje 2. Augaitytė I.(2001). Korupciją maitina valdininkai // Verslo žinios, Spalio 26.3. Ball D., McCulloch W., Frantz P., Geringer J., Minor M.(2000). International Business: The challenge of global competition4. Facing up the corruption. (2002). Control Risks Group5. Gyventojų požiūris į korupciją. (2001). LLRI tyrimas6. Lashmar P. (2001). Global Corruption Report 20017. Petkevičiūtė A. (2001). Nuo valdymo reformos link efektyvios kovos su korupcija // Laisvoji rinka.8. OECD Anti-Bribery Convention 9. Simėnas D.(2002). Sąžiningos kompanijos nukenčia // Verslo žinios, Spalio 17.10. Simėnas D.(2002). Tyrimas // Verslo žinios, Rugsėjo 5.11. Simėnas D.(2002). Rusija tebeskendi korupcijos liūne // Verslo žinios, Rugpjūčio 25.12. Simėnas D.(2002). Korupcija: trumpa įstatymo ranka// Verslo žinios, Balandžio 5.13. Simėnas D.(2002). Latvių įmonės 1,4% pajamų skiria kyšiams liūne // Verslo žinios, Sausio 7.14. Simėnas D.(2001). Slovakiją atsisakė remti ES // Verslo žinios, Gegužės 1.15. Trumpa A. (2002). Korupcija // Laisvoji rinka16. The Transparency International Corruption Perceptions Index 2002.