Kooperatyvų veikla

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS

EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETAS

Ekonomikos katedra

ŽEMĖS ŪKIO TECHNINIŲ PASLAUGŲ

KOOPERATYVAS

Agroserviso ekonomikos referatas

Akademija, 2003

TURINYS

ĮVADAS.......................
.........................3
1.. TECHNINIO PASLAUGŲ KOOPERATYVO

SAMPRATA....................4
1.1. Kooperatyvo tikslai ir
uždaviniai......................
............4
2. KOOPERATYVO TEISINĖ
APLINKA.......................
.......5
3. KOOPERATYVO GAMYBOS VEIKSNIAI IR REZULTATINIAI
RODIKLIAI........7
4. TECHNINIO PASLAUGŲ KOOPERATYVO VALDYMO
ORGANIZAVIMAS.........9
IŠVADOS.......................
........................14
LITERATŪROS
SĄRAŠAS.......................
...............15

:

ĮVADAS

Lietuvoje, kaip ir daugelyje Rytų Europos šalių, gausu smulkių ir
vidutinių ūkių, kuriems sunku konkuruoti su našiu ir konkurencingu Vakarų
Europos žemės ūkiu. Perspektyvu yra plėsti technines paslaugas,
intensyvinti tarpūkinį technikos naudojimą. Lietuvoje 1999 m buvo pusantro
tūkstančio registruotų žemės ūkio techninių paslaugų, tiekimo įmonių.

Viena iš jų – techninių paslaugų kooperatyvas, tai įregistruota
savivaldybėje žemės ūkio paslaugų organizavimo įmonė. Jos narių ir tturto
sudėtis gali keistis. Kooperatyvas skirtas narių ekonominiams, ūkiniams ir
socialiniams poreikiams tenkinti ir veikia narių iniciatyva ir rizika.

Šio darbo tikslas – išsiaiškinti žemės ūkio techninių paslaugų
kooperatyvo sampratą ir funkcionavimo esmę. Šiam tikslui pasiekti numatomi
įgyvendinti tokie uždaviniai : apžvelgti techninio paslaugų kooperatyvo
sampratą, bei teisinę aplinką; apibūdinti techninio paslaugų kooperatyvo
gamybos veiksnius; nurodyti ir aptarti kooperatyvo rezultatinius rodiklius;
apibūdinti kooperatyvo valdymo organizavimą; padaryti išvadas.

Darbo tyrimo metodas – aprašomasis. Buvo naudojamasi rašytiniu
informaciniu šaltiniu, t.y. vadovėliu.

1.TECHNINIO PASLAUGŲ KOOPERATYVO SAMPRATA

Žemės ūkio techninių paslaugų kooperatyvas, (toliau –
Kooperatyvas) – žemės ūkio techninių paslaugų organizavimo įmmonė. Jo turto
ir narių sudėtis gali keistis. Kooperatyvas skirtas narių ekonominiams,
ūkiniams ir socialiniams poreikiams tenkinti ir veikia jų iniciatyva ir
rizika. Kooperatyvas yra ribotos turtinės atsakomybės juridinis asmuo,
turintis ūkinį, finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą. Pagal
savo prievoles jis atsako tik savo turtu i

ir neatsako už savo narių
prievoles. Kooperatyvas steigiamas neribotam laikui. Kooperatyvo ūkiniai
metai yra kalendoriniai metai. Yra nurodoma kooperatyvo buveinės adresas.
Kooperatyvas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija,
Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos
teisės aktais ir šiais įstatais.

1.1. KOOPERATYVO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Kooperatyvo tikslas – padėti nariams geriau panaudoti jų kapitalą
ir darbo jėgą, laiku ir kokybiškai atlikti žemės ūkio darbus, organizuoti
jų veiklą auginant žemės ūkio produkciją ir atliekant žemės ūkio technines
paslaugas. Kooperatyvas plėtoja veiklą pagal Ekonominės veiklos rūšių
klasifikatorių, pvz.:

• Žemdirbystę ir gyvulininkystę apimančios, išskyrus veterinariją,

veiklos rūšys.

• Žemdirbystę aptarnaujančios veiklos rūšys.

• Žemes ūkio žaliavų, gyvų galvijų pardavimo (įgaliotinių) veikla.

• Žemės ūkio žaliavų ir gyvų gyvulių didmeninė prekyba.

• Cheminių augalu apsaugos priemonių ir trąšų didmeninė prekyba.

• Žemės ūkio mašinų, įskaitant traktorius, reikmenų ir inventoriaus

didmeninė prekyba.

• Žemės ūkio mašinų ir įrengimų nuoma.

• Sunkvežimių nuoma.

Kitur niekur nepriskirtų poilsio irr pramogų organizavimo veikia.

Įstatuose numatyti tokie Kooperatyvo uždaviniai:

1. Laiku ir kokybiškai atlikti žemės ūkio darbus, organizuoti žemes ūkio

techninių paslaugų sutarčių sudarymą ir vykdymą, koordinuoti technikos

naudojimą.

2. Nuolat ieškoti naujo verslo ir naujų narių.

3. Apibendrinti ir skleisti Kooperatyvo narių patyrimą bei žinias žemės

ūkio srityje, teikti visapusišką informaciją Kooperatyvo nariams žemės

ūkio technikos, darbo santykiu, apskaitos ir kitais ūkininkavimo

klausimais.

4. Tarpininkauti užmezgant kontaktus su kitais žemės ūkio srityje

dirbančiais subjektais, bendradarbiauti su Lietuvos žemes ūkio

konsultavimo tarnyba, Žemės ūkio rūmais ir kitomis konsultacinėmis

institucijomis.

5. Sudaryti sąlygas nariams tobulinti kvalifikaciją seminaruose,

susirinkimuose; dalyvauti įvairiose žemės ūk

kio parodose ir mugėse.

6. Skatinti narius taikyti naujas technologijas bei mašinas, visapusiškai

išanalizuoti jų naudojimo tikslingumą.

7. Rekomenduoti nariams jų teikiamų paslaugų ir darbų kainas, įkainius ir

tarifus, produkcijos kainas, išskyrus valstybės reguliuojamas.

8. Tarpininkauti Kooperatyvo nartams būtinais socialinės paramos ir kitas

atvejais.

9. Stichinių nelaimių atveju koordinuoti padarinių likvidavimo operacijas

ir teikti pagalbą savo nariams.

2. TECHNINIO PASLAUGŲ KOOPERATYVO TEISINĖ APLINKA.

Kooperatyvas turi teisę vykdyti ūkinę veiklą Lietuvos
Respublikoje, turėti atsiskaitomąją ir valiutinę sąskaitas Lietuvos ir kitų
valstybių bankuose, sudaryti sandorius, prisiimti turtinių įsipareigojimų,
skolintis lėšų, atsiskaityti su tiekėjais ir nariais bei klientais už
prekes, paslaugas ir darbus bet kuria sutarta forma, taip pat nustatyti
savo vidaus struktūrą, steigti filialus ir kitus struktūrinius padalinius,
apibrėžti jų statusą ir veiklą. Kooperatyvas gali būti kitų įmonių
steigėju, vienytis į kooperatyvų sąjungas (asociacijas), dalyvauti
tarptautinių kooperacijos organizacijų veikloje, kitos teisės,
neprieštaraujančios Lietuvos Respublikos įstatymams.
2.1. Kooperatyvo nariai, jų teisės ir pareigos

Kooperatyvo nariais gali būti fiziniai (nuo 16 metų) ir
juridiniai asmenys, įregistruoti Lietuvoje. Asmuo, norintis tapti
Kooperatyvo nariu, privalo pateikti prašymą Kooperatyvo valdybai.

Asmuo, padavęs prašymą, turi teisę susipažinti su Kooperatyvo
turtinėmis prievolėmis ir raštu patvirtinti savo pageidavimą tapti
Kooperatyvo nariu. Jei tokio patvirtinimo nėra, prašymas nesvarstomas.

Valdyba privalo artimiausiame posėdyje apsvarstyti naujo nario
priėmimo klausimą. Jei naują narį į Kooperatyvą priimti atsisakoma, jam
turi būti raštu paaiškinti tokio sprendimo motyvai. Kooperatyvo nariai
registruojami narių registracijos knygoje, nurodant:

• nario vardą, pavardę, asmens kodą ir adresą, įstojimo ir išstojimo

datą bei pajaus dy

ydį, jei narys yra fizinis asmuo;

• visus juridinio asmens duomenis, įstojimo ir išstojimo datą bei pajaus

dydį, jei narys yra juridinis asmuo.
Kooperatyvo nariu tampama tik sumokėjus stojamąjį mokestį. Narystė
Kooperatyve nutrūksta:

• išstojus iš Kooperatyvo;

• nariui mirus;

• narį pašalinus;

• pripažinus narį neveiksniu;

• likvidavus Kooperatyvą;

• panaikinus narį – juridinį asmenį – arba reorganizavus jo veiklą į

tokią, kuri neatitinka Kooperatyvo tikslų;

• perleidus savo pajų kitam asmeniui.

Narystė nutrūksta nuo valdybos sprendimo priėmimo dienos, jeigu
valdybos sprendime nenumatyta kitaip. Nario išstojimo, pašalinimo ir
narystės sustabdymo tvarka yra tokia: išstoti narys gali tik kalendorinių
metų pabaigoje apie tai pranešęs prieš keletą (rekomenduotina – 12)
mėnesių. Prašymas dėl išstojimo pateikiamas valdybai raštu tiesiogiai arba
registruotu laišku. Jeigu narys turi neįvykdytų įsipareigojimų ir
pareiškime dėl išstojimo neįsipareigoja jų vykdyti, valdyba tokio nario
prašymo dėl išstojimo iš Kooperatyvo nesvarsto, kol narys neįvykdys visų
savo įsipareigojimų.

Nariui mirus, likvidavus narį – juridinį asmenį -arba jį
reorganizavus taip, kad neišlieka jo pirminis teisinis statusas, jo veiklą
tęsia paveldėtojas arba kitas teisių perėmėjas, tik pateikęs raštišką
prašymą Kooperatyvo valdybai, kuri jį įregistruoja kaip narį. Stojimo
mokestis šiuo atveju nemokamas. Valdyba neturi teisės atsisakyti priimti į
Kooperatyvą buvusio nario teisių perėmėjo.

Narys gali būti pašalintas, jei taip nusprendė visuotinis narių
susirinkimas. Sprendime dėl pašalinimo turi būti nurodytos pašalinimo
priežastys. Narys gali būti pašalintas iš Kooperatyvo, kai:
• pažeidžia šiuos įstatus;
• nesilaiko Kooperatyvo vidaus tvarkos taisyklių;
• laiku nesumoka metinio nario mokesčio ar tikslinių įmokų;
• savo tyčiniais veiksmais ar dėl aplaidumo p
padaro Kooperatyvui
akivaizdžios materialinės žalos ar pakenkia Kooperatyvo prestižui;
• nuolat nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų kitiems
Kooperatyvo nariams.

Nutrūkus narystei, Kooperatyvas nariui grąžina tik pajų, kuris
išmokamas nariu susirinkimo nustatyta tvarka. Kitos įmokos ir stojamasis
mokestis negrąžinami. Buvę nariai negali pretenduoti į Kooperatyvo turtą,
jei Kooperatyvas likviduojamas, išskyrus atvejį, kai Kooperatyvo narys –
fizinis asmuo – mirė po Kooperatyvo likvidavimo paskelbimo.
Narystės sustabdymas tokia tvarka:

• Narys neatlieka savo pareigų ar nevykdo savo įsipareigojimų

Kooperatyvui. Kooperatyvo valdyba gali narystę Kooperatyve sustabdyti

ir įpareigoti narį per tam tikrą laikotarpį pašalinti priežastis, dėl

kurių buvo sustabdyta narystė.

• Sustabdžius narystę, asmuo nurodytam laikotarpiui netenka nario teisių

nuo sprendimo priėmimo dienos.

• Jei per tą laikotarpį narys minėtas priežastis pašalina, jo narystė

atstatoma. Priešingu atveju narys pašalinamas iš Kooperatyvo.

Kooperatyvo narių teisės ir pareigos. Nariai turi teisę gauti
informaciją apie Kooperatyvo veiklą, naudotis Kooperatyvo sukaupta
informacija, naudotis Kooperatyvo teikiamomis paslaugomis, pretenduoti į
Kooperatyvo teikiamą paramą bei pagalbą, siūlyti savo pagalbą kitiems
nariams, ginčyti teisme visuotinio narių susirinkimo bei valdybos nutarimus
ir administracijos sprendimus ir išstoti iš Kooperatyvo.
Kiekvienas Kooperatyvo narys turi vieno balso teisę visuotiniame narių
susirinkime. Nariai privalo:
dalyvauti Kooperatyvo veikloje gaunant, kasmet pranešti Kooperatyvo
administracijai apie jų galimybes teikti paslaugas kitiems Kooperatyvo
nariams, teikti arba gauti paslaugas, dėl kurių yra susitarę su kitais
nariais, atsiskaityti už paslaugas su Kooperatyvu ir su kitais nariais
narių susirinkime patvirtinta tvarka, laikytis šių įstatų ir Kooperatyvo
vidaus tvarkos taisyklių.

3. KOOPERATYVO GAMYBOS VEIKSNIAI IR REZULTATINIAI RODIKLIAI.

Kooperatyvo kapitalą sudaro nuosavos ir skolintos lėšos.
Kooperatyvo kapitalas negali būti sudaromas leidžiant akcijas. Minimalus
nuosavo kapitalo dydis nereglamentuojamas.

Nuosavas kapitalas formuojamas iš narių stojamojo mokesčio,
narių pajaus, kooperatyvo ūkinės veiklos pelno, rėmėjų arba valstybės
neatlygintinai perduoto piniginio arba natūrinio turto ir kitų įstatymais
neuždraustų pajamų šaltinių. Stojamojo mokesčio dydis yra vienodas visiems
nariams. Visų narių stojamojo mokesčio suma turi būti ne mažesnė nei
bendrojo pradinio lėšų poreikio. Vėliau stojamojo mokesčio sumą kasmet
nustato visuotinis narių susirinkimas. Stojamąjį mokestį stojantysis
privalo įnešti į Kooperatyvo kasą prieš keletą dienų nuo sprendimo priimti
į Kooperatyvo narius.

Pajus gali būti piniginis, turtinis (išskyrus žemę), taip pat –
kooperatyvo nario intelektinis indėlis. Pajus negali būti mažesnis kaip,
nustato pats kooperatyvas litų. Pajaus dydis ir jo įmokėjimo tvarka siejama
su narių būsimos apyvartos (operacijų su kooperatyvu arba tarp narių)
apimtimi Kai nario metinė apyvarta skiriasi % nuo planuotos, pajaus dydis
perskaičiuojamas.

Narys turi įnešti dalį % planuoto pajaus dydžio per keleta dienų
nuo jo priėmimo į Kooperatyvą. Likusi pajaus dalis formuojama atskaitant
kiek procentų iš kiekvienam nariui priklausančio kasmetinio kooperatyvo
pelno. Iš Kooperatyvo ūkinės veiklos pelno dalies, priklausančios nariui,
.. % atskaitoma jo pajui formuoti ir didinti. Nariai, įnešę visą
apskaičiuoto pajaus sumą, disponuoja pelno dalimi savo nuožiūra.

Pajų (arba jo dalį) narys gali įnešti pinigais, vertybiniais
popieriais (akcijomis), kitu materialiniu ar intelektiniu turtu.
Nepiniginiam pajiniam įnašui įvertinti kooperatyvo valdyba sudaro komisiją
arba samdo ekspertą (ekspertų grupę). Nepiniginių pajinių įnašų įvertinimas
tvirtinamas Kooperatyvo narių susirinkime. Narys negali įnešti pajaus
turtu, į kurio disponavimą apribotos jo teisės.
Nario pajus registruojamas Kooperatyvo apskaitos dokumentuose, o nariui
išduodamas narystę patvirtinantis dokumentas su Kooperatyvo valdybos
pirmininko parašu bei Kooperatyvo antspaudu.

Kooperatyvo kapitalas skirstomas į pagrindinį ir rezervinį.
Pagrindinis kapitalas naudojamas Kooperatyvo veikloje, investicijoms,
turtui įsigyti. Jis yra narių bendroji dalinė nuosavybė. Kooperatyvo
rezervinis kapitalas formuojamas iš Kooperatyvo nariams priskaičiuotų
grynųjų pajamų ir iš jų piniginių įmokų, Kooperatyvo pelno, rėmėjų arba
valstybės neatlygintinai perduoto piniginio arba natūrinio turto (arba
procentinės dalies balansinio pelno, liekančio, atskaičius privalomus
mokėjimus), kol bus pasiektas narių susirinkimo nustatytas dydis (..%
pagrindinio kapitalo vertės). Kol kapitalo rezervo fondas nesudaro viso
kooperatyvo kapitalo, atskaitymui kapitalo rezervo fondą kasmet skiriama ne
mažiau kaip proc. skirstomojo pelno. Sis rezervinio kapitalo lygis
palaikomas nuolat.

Rezervinis kapitalas yra bendroji jungtinė narių nuosavybė. Narių
sprendimu jis gali būti naudojamas investicijoms bei nenumatytoms
išlaidoms ar nuostoliams padengti, taip pat – Kooperatyvo narių ir
darbuotojų mokymui.

Kooperatyvo veiklos rezultato – balansinio pelno (atskaičius
privalomus mokėjimus) paskirstymą narių susirinkimas turi patvirtinti per
2 mėnesius, pasibaigus ūkiniams metams. Prieš tvirtinant pelno paskirstymą
turi būti patvirtintas metinis balansas.

Balansinis pelnas, atskaičius privalomus mokėjimus, skirstomas
taip:

➢ atskaitymai į. kapitalo rezervo fondą;

➢ išmokoms nariams, proporcingai narių turėtos apyvartos

(operacijų) su Kooperatyvu ir tarp narių apimtims (vertine

išraiška);

➢ narių pajaus dividendams išmokėti, proporcingai jų pajams;

➢ Kooperatyvo nariams, samdomiems darbuotojams, valdybos ir

revizijos komisijos nariams premijuoti;

➢ pagrindimam kapitalui, jei numatoma plėsti Kooperatyvo

veiklą, didinti;

➢ pelno likučiui sudaryti.

Balansinio pelno paskirstymą patvirtina narių susirinkimas per 2
mėn. pasibaigus ūkiniams metams. Pajaus dividendo normą narių susirinkimas
nustato kiekvienais metais, atsižvelgdamas į Kooperatyvo ekonominę ir
finansine būklę. Pajaus dividendo norma negali viršyti 10 proc. pajaus
vertės. Pajaus dividendas nariams išmokamas pinigais. Nariui sutikus,
dividendas gali būti išmokėtas ir kitokiu Kooperatyvo turtu.

Narys, nusprendęs perleisti savo pajų, pirmiausia turi ji
pasiūlyti kitiems Kooperatyvo nariams ir informuoti apie tai valdybą. Jeigu
per mėn. nuo valdybos informavimo dienos nė vienas narys nepareiškia noro
perimti pajaus, jis gali būti perleistas tretiesiems asmenims. Perleisdamas
savo pajų tretiesiems asmeninis, Kooperatyvo narys turi gauti valdybos
sutikimą priimti jo pajaus įgijėją į Kooperatyvo narius. Sutartyje dėl
pajaus perleidimo turi būti numatyta, kad pajų įsigyjantis asmuo perima
visus buvusio pajininko turtinius įsipareigojimus Kooperatyvui.
Perleidžiamą pajų įsigijęs asmuo priimamas į Kooperatyvo narius šių įstatų
nustatyta tvarka. Jis turi pateikti Kooperatyvo valdybai pajaus įsigijimo
sutartį.

4. TECHNINIO PASLAUGŲ KOOPERATYVO VALDYMO ORGANIZAVIMAS

Kooperatyvas neatsako už Kooperatyvo narių tarpusavio prievolių
pagal sandorius vykdymą. Sprendžiant Kooperatyvo narių ginčus dėl prievolių
neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo pagal sandorius, Kooperatyvo valdyba
suformuoja komisiją, kurios sprendimas nariams yra privalomas. Ši komisija
savo įgaliojimus gali perleisti Kooperatyvo vadybininkui. Spręsdama
Kooperatyvo narių ginčus dėl sutartyse numatytų prievolių neįvykdymo,
vengiančiam atlikti prievoles nariui Kooperatyvas privalo taikyti
drausminio poveikio priemones (perspėjimas, narystės sustabdymas, bauda ir
t.t.).

Kooperatyvo apskaitą ir atskaitomybę tvarko Kooperatyvo
finansininkas (Kooperatyvo narys, atsakingas už apskaitos ir atskaitomybės
tvarkymą, apskaitai ir atskaitomybei tvarkyti kviečiamas specialistas).
Metinė atskaitomybė turi būti sudaryta per du mėnesius nuo ūkinių metų
pabaigos. Metinę atskaitomybę pasirašo ją sudaręs asmuo ir Kooperatyvo
vadybininkas. Metinę atskaitomybę tikrina revizijos komisija (revizorius)
iki narių susirinkimo. Kooperatyvo metinė atskaitomybė pateikiama tvirtinti
narių susirinkimui. Ji patvirtinama paprasta susirinkime dalyvaujančių
narių balsų dauguma. Jei metinė atskaitomybė nepatvirtinama, jos trūkumai
turi būti pašalinti per narių susirinkimo nurodytą laiką, atskaitomybei
tvirtinti šaukiamas neeilinis narių susirinkimas.

Valdymo organai. Kooperatyvo valdymo organai yra narių
susirinkimas, valdyba ir administracija (mažuose Kooperatyvuose – narių
susirinkimas ir valdyba). Valdyba skiria Kooperatyvo vadybininką ir
finansininką (Kooperatyvo narį, atsakingą už apskaitos ir atskaitomybės
tvarkymą, kviečia specialistą apskaitai ir atskaitomybei tvarkyti).

Narių susirinkimas

Aukščiausiasis Kooperatyvo valdymo organas yra jo narių
susirinkimas, kuris:

➢ tvirtina Kooperatyvo įstatus, Vidaus tvarkos taisykles;

➢ tvirtina Kooperatyvo finansinės veiklos reglamentą;

➢ renka ir atšaukia valdybą, jos pirmininką ir revizijos komisiją

(revizorių) bei jos pirmininką;

➢ įvertina valdybos ir revizijos komisijos (revizoriaus) darbą,

tvirtina Kooperatyvo ūkinės veiklos programą bei metinę

atskaitomybę;

➢ tvirtina pelno (nuostolių) paskirstymą ir nuostolių padengimo

budus;

➢ tvirtina valdybos ir revizijos komisijos (revizoriaus) darbo

reglamentus;

➢ sprendžia Kooperatyvo įstojimo į sąjungas (asociacijas), išstojimo

iš jų, taip pat įmonių steigimo ir įmonių įsigijimo bei kitus

strateginius ir organizacinius klausimus;

➢ šalina narius iš Kooperatyvo;

➢ priima nutarimą reorganizuoti arba likviduoti Kooperatyvą;

➢ sprendžia kitus Kooperatyvo ūkinės -finansinės veiklos klausimus,

kuriuos pateikia valdyba.

Narių susirinkimą Kooperatyvo valdyba šaukia kasmet, ne vėliau
kaip per 3 mėnesius pasibaigus ūkiniams metams. Visi nariai ne vėliau kaip
prieš 15 kalendorinių dienų turi būti informuoti apie susirinkimą.
Neeilinius susirinkimus valdyba šaukia savo iniciatyva, taip pat kai to
reikalauja revizijos komisija (revizorius) arba ne mažiau kaip 1/4
Kooperatyvo narių.

Narių susirinkimui pirmininkauja Kooperatyvo valdybos
pirmininkas, taip pat išrenkamas susirinkimo sekretorius ir balsų
skaičiuotojas. Susirinkimo nutarimas teisėtas, jeigu susirinkime dalyvauja
ne mažiau kaip pusė Kooperatyvo narių. Jeigu reikiamas narių skaičius į
susirinkimą neatvyksta, susirinkimas šaukiamas pakartotinai, o teisėti
nutarimai jame gali būti priimami, jei dalyvauja ne mažiau kaip 1/3 narių.
Pakartotinai susirinkimas turi būti sušauktas ne vėliau kaip per vieną
mėnesį, apie tai pranešus nariams ne vėliau kaip prieš dešimt dienų iki
susirinkimo dienos. Pakartotiniame susirinkime tvirtinti gali būti pateikta
neįvykusio susirinkimo darbotvarkė. Keičiant arba papildant Kooperatyvo
įstatus, šalinant narį iš Kooperatyvo, taip pat reorganizuojant arba
likviduojant Kooperatyvą, susirinkimo nutarimai priimami ne mažiau kaip 2/3
susirinkime dalyvaujančių narių balsų. Visais kitais atvejais susirinkimo
nutarimai priimami paprasta susirinkime dalyvaujančiųjų balsų
dauguma. Susirinkime balsuojama atviru balsavimu, išskyrus valdytojo ir
revizijos komisijos narių rinkimo ir atšaukimo atvejus arba kai slapto
balsavimo reikalauja ne mažiau kaip 1/10 susirinkimo dalyvių.

Valdyba. Valdyba vadovauja Kooperatyvo veiklai tarp Kooperatyvo
narių susirinkimų. Valdyba savo veikloje vadovaujasi šiais įstatais ir
darbo reglamentu. Valdybai vadovauja narių susirinkimo išrinktas valdybos
pirmininkas. Narių susirinkimui nutarus, valdyba gali būti nesudaroma, o
vietoj jos renkamas valdytojas. Valdyba renkama narių susirinkime 3 metams.
Iki pirmos valdybos išrinkimo Kooperatyvo reikalus tvarko steigėjai.
Valdybą sudaro nariai. Atlyginimai valdybos nariams, nedirbantiems
Kooperatyve pagal darbo sutartį, nemokami. Pasibaigus valdybos kadencijai,
ji vykdo savo įgaliojimus, kol bus išrinkta kita valdyba. Valdyba ir
atskiras jos narys gali atsistatydinti prieš terminą, apie tai raštu
pranešę Kooperatyvo narių susirinkimui. Valdybos nariai privalo atlyginti
Kooperatyvui nuostolius, padarytus dėl neteisėtų sprendimų, priimtų
pažeidžiant Kooperatyvo įstatus, darbo reglamentą ar Lietuvos Respublikos
įstatymus. Valdyba turi šiuos įgaliojimus:

▪ priimti narių susirinkimo pavestus sprendimus;

▪ rengti Kooperatyvo veiklos strateginius ir einamuosius planus;

▪ numatyti Kooperatyvo veiklos strategiją, vykdyti paslaugų bei

darbų atlikimo ir kitos su Kooperatyvo veikla susijusios

Kooperatyvo narių veiklos kontrolę;

▪ skirti Kooperatyvo vadybininką;

▪ nustatyti vadybininko atlyginimą, tvirtinti jo darbo reglamentą;

▪ atstovauti Kooperatyvui pagal narių susirinkimo suteiktus

įgaliojimus ir nutarimus teisme bei kitose valstybės

institucijose;

▪ šaukti narių susirinkimus, informuoti apie tai Kooperatyvo

narius ir organizuoti nutarimų projektų parengimą bei vykdymą;

▪ sudaryti Kooperatyvo sandorius.

Dalį savo funkcijų Kooperatyvo valdyba turi teisę perleisti Kooperatyvo
vadybininkui

Kooperatyvo nuolatinę veiklą organizuoja ir vykdo administracija,
kurią sudaro Kooperatyvo vadybininkas ir finansininkas (jai tokia pareigybė
yra). Kooperatyvo vadybininko pareigos yra vadovauti administracijai, pagal
valdybos suteiktus įgaliojimus Kooperatyvo vardu sudaryti sandorius bei
atstovauti Kooperatyvui kitose institucijose, sudaryti ir suderinti
racionalius žemės ūkio technikos panaudojimo planus, atsižvelgiant į nariu
pageidavimus bei siūlymus, teikti valdybai duomenis dėl Kooperatyvo veiklos
bei išlaidų, tiesiogiai konsultuoti narius. Vadybininku negali būti
Kooperatyvo finansininkas, revizijos komisijos nariai (revizorius).
Vadybininko įgaliojimus, jo teises ir pareigas apibrėžia jo darbo
reglamentas, narių susirinkimo ir vaidybos nutarimai.

Kooperatyvo ūkinę ir finansinę veiklą kontroliuoja 3 metams
renkama narių revizijos komisija (revizorius). Narių susirinkimo
nutarimu gali būti renkamas revizorius arba sudaromos laikinos kontrolės
komisijos. Kooperatyvo revizijos komisijos (revizoriaus) darbo tvarką
apibrėžia ir reglamentuoja narių susirinkimo patvirtintas revizijos
komisijos darbo reglamentas.

Revizijos komisija (revizorius) turi šiuos įgaliojimus: tikrinti
Kooperatyvo veiklos dokumentus ne rečiau kaip kartą per metus; naudotis
Kooperatyvo dokumentais; kontroliuoti valdybos ir administracijos veiksmų
teisėtumą; narių susirinkimo pavedimu tikrinti Kooperatyvo veiklą bei
operatyviai informuoti valdybą ir narių susirinkimą apie ūkinius ar
finansinius pažeidimus; prireikus kviestis ekspertus (auditorius) atlikti
patikrinimus; pasibaigus ūkiniams metams, pateikti narių susirinkimui
išvadą apie Kooperatyvo finansinę būklę ir vadybininko darbą.

Revizijos komisijos nariams (revizoriui) draudžiama skelbti
Kooperatyvo paslaptis, kurios gali padaryti žalos Kooperatyvui arba jo
nariams.

Kooperatyvas reorganizuojamas Kooperatinių bendrovių (
kooperatyvų) įstatymo 19 straipsnio pagrindu ir jo nustatyta tvarka.
Kooperatyvas likviduojamas Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 20
straipsnio, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų bei šių įstatų pagrindu ir
jų nustatyta tvarka.

Kooperatyvo narių susirinkimas skiria likvidatorių, arba
įpareigoja valdybą vykdyti likvidatoriaus funkcijas. Paskyrus likvidatorių,
valdyba netenka savo įgaliojimų, jos funkcijas perima likvidatorius ir
Kooperatyvas įgyja likviduojamos įmonės statusą.

Kooperatyvo likvidatoriaus funkcijos:

▪ perregistruoti Kooperatyvą į likviduojamą įmonę;

▪ du kartus su vieno mėnesio pertrauka vietinėje spaudoje

skelbti apie Kooperatyvo likvidavimą arba pranešti raštu

kiekvienam jo nariui ir kreditoriui;

▪ atstovauti likviduojamam Kooperatyvui teisme, palaikant

santykius su valstybės institucijomis bei kitais fiziniais

ir juridiniais asmenimis;

▪ likvidavimo laikotarpiu tvarkyti Kooperatyvo apskaitą ir

atskaitomybę;

▪ baigti vykdyti prievoles pagal Kooperatyvo sandorius ir

sudaryti naujus sandorius, neprieštaraujančius likviduojamos

įmonės veiklą reglamentuojantiems įstatymams;

▪ per 6 mėnesius nuo pirmosios likvidavimo paskelbimo dienos

priimti ir tenkinti kreditorių reikalavimus ir pretenzijas,

išieškoti debitorinius įsiskolinimus;

▪ per 6 mėnesius nuo pirmosios likvidavimo paskelbimo dienos

padalyti likusį Kooperatyvo turtą nariams pagal šiuos

įstatus. Kilus kooperatyvo narių ginčams dėl likusio turto

padalijimo, likvidatorius turi laikinai sustabdyti jo

dalijimą. Kooperatyvo narių tarpusavio ginčai, taip pat

ginčai su likvidatoriumi sprendžiami narių (įgaliotinių)

susirinkime;

▪ paaiškėjus ginčytinoms prievolėms, iš Kooperatyvo turto

išskirti atitinkamą sumą joms įvykdyti ir įmokėti ją į

notarinio depozito sąskaitą;

▪ Kooperatyvo likvidavimo laikotarpiu teikti narių

susirinkimui jo nustatytu laiku žinias apie savo veiklą, o

baigus likvidavimą pateikti galutinę ataskaitą.

Kooperatyvo turtas, likęs patenkinus kreditorių reikalavimus, per
6 mėnesius nuo likvidavimo paskelbimo dienos parduodamas, o gauti pinigai
išmokami Kooperatyvo nariams. Pinigai paskirstomi nariams proporcingai jų
įmokėtiems pajiniams įnašams. Kooperatyvo nariai turi pirmenybės teisę
pirkti parduodamą Kooperatyvo turtą.

IŠVADOS

✓ Viena iš pagrindinių žemės ūkiui teikiančių paslaugas institutų yra

žemės ūkio techninių paslaugų kooperatyvas. Žemės ūkio techninių

paslaugų kooperatyvas yra žemės ūkio techninių paslaugų organizavimo

įmonė.

✓ Kooperatyvo pagrindinis tikslas yra padėti nariams geriau panaudoti

jų kapitalą ir darbo jėgą, laiku ir kokybiškai atlikti žemės ūkio

darbus, organizuoti jų veiklą auginant žemės ūkio produkciją ir

atliekant žemės ūkio technines paslaugas

✓ Viena iš svarbiausių kooperatyvo grandžių yra kooperatyvo nariai, be

kurios kooperatyvas neegzistuotų. Kooperatyvo nariais gali būti

fiziniai (nuo 16 metų) ir juridiniai asmenys, įregistruoti Lietuvoje.

Asmuo, norintis tapti Kooperatyvo nariu, privalo pateikti prašymą

Kooperatyvo valdybai.

✓ Kooperatyvo kapitalą sudaro nuosavos ir skolintos lėšos. Kooperatyvo

kapitalas negali būti sudaromas leidžiant akcijas. Nuosavas kapitalas

formuojamas iš narių stojamojo mokesčio, narių pajaus, kooperatyvo

ūkinės veiklos pelno, rėmėjų arba valstybės neatlygintinai perduoto

piniginio arba natūrinio turto ir kitų įstatymais neuždraustų pajamų

šaltinių.

✓ Kooperatyvo kapitalas skirstomas į pagrindinį ir rezervinį.

Pagrindinis kapitalas naudojamas kooperatyvo veikloje, investicijoms,

turtui įsigyti. Rezervinis kapitalas yra bendroji jungtinė narių

nuosavybė. Narių sprendimu jis gali būti naudojamas investicijoms bei

nenumatytoms išlaidoms ar nuostoliams padengti, taip pat – kooperatyvo

narių ir darbuotojų mokymui.

✓ Kooperatyvo valdymo organai yra narių susirinkimas, valdyba ir

administracija (mažuose kooperatyvuose – narių susirinkimas ir

valdyba). Valdyba skiria kooperatyvo vadybininką ir finansininką

(kooperatyvo narį, atsakingą už apskaitos ir atskaitomybės tvarkymą,

kviečia specialistą apskaitai ir atskaitomybei tvarkyti). Kooperatyvo

nuolatinę veiklą organizuoja ir vykdo administracija, kurią sudaro

kooperatyvo vadybininkas ir finansininkas.

✓ Kooperatyvo ūkinę ir finansinę veiklą kontroliuoja 3 metams renkama

narių revizijos komisija (revizorius). Narių susirinkimo nutarimu

gali būti renkamas revizorius arba sudaromos laikinos kontrolės

komisijos.

✓ Kooperatyvas reorganizuojamas Kooperatinių bendrovių ( kooperatyvų)

įstatymo 19 straipsnio pagrindu ir jo nustatyta tvarka. Kooperatyvas

likviduojamas Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 20

straipsnio, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų bei šių įstatų pagrindu

ir jų nustatyta tvarka.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. J.Padgurskas, J.Ramanauskas, J.Vegys. Techninių paslaugų žemės ūkyje
plėtra. Rekomendacijos. -K. Lietuvos Žemės ūkio universitetas 1999.-91p.

Leave a Comment