LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETAS Ekonomikos katedra
ŽEMĖS ŪKIO TECHNINIŲ PASLAUGŲ KOOPERATYVAS
Agroserviso ekonomikos referatas
Akademija, 2003 TURINYS
ĮVADAS…………………………………………………………………………………………………………………………….31.. TECHNINIO PASLAUGŲ KOOPERATYVO SAMPRATA………………………………………………..41.1. Kooperatyvo tikslai iruždaviniai……………………………………………………………………………………..42. KOOPERATYVO TEISINĖAPLINKA………………………………………………………………………………53. KOOPERATYVO GAMYBOS VEIKSNIAI IR REZULTATINIAIRODIKLIAI……………………74. TECHNINIO PASLAUGŲ KOOPERATYVO VALDYMOORGANIZAVIMAS…………………..9IŠVADOS………………………………………………………………………………………………………………………….14LITERATŪROSSĄRAŠAS………………………………………………………………………………………………..15 :
ĮVADAS Lietuvoje, kaip ir daugelyje Rytų Europos šalių, gausu smulkių irvidutinių ūkių, kuriems sunku konkuruoti su našiu ir konkurencingu VakarųEuropos žemės ūkiu. Perspektyvu yra plėsti technines paslaugas,intensyvinti tarpūkinį technikos naudojimą. Lietuvoje 1999 m buvo pusantrotūkstančio registruotų žemės ūkio techninių paslaugų, tiekimo įmonių. Viena iš jų – techninių paslaugų kooperatyvas, tai įregistruotasavivaldybėje žemės ūkio paslaugų organizavimo įmonė. Jos narių ir turtosudėtis gali keistis. Kooperatyvas skirtas narių ekonominiams, ūkiniams irsocialiniams poreikiams tenkinti ir veikia narių iniciatyva ir rizika. Šio darbo tikslas – išsiaiškinti žemės ūkio techninių paslaugųkooperatyvo sampratą ir funkcionavimo esmę. Šiam tikslui pasiekti numatomiįgyvendinti tokie uždaviniai : apžvelgti techninio paslaugų kooperatyvosampratą, bei teisinę aplinką; apibūdinti techninio paslaugų kooperatyvogamybos veiksnius; nurodyti ir aptarti kooperatyvo rezultatinius rodiklius;apibūdinti kooperatyvo valdymo organizavimą; padaryti išvadas. Darbo tyrimo metodas – aprašomasis. Buvo naudojamasi rašytiniuinformaciniu šaltiniu, t.y. vadovėliu.
1.TECHNINIO PASLAUGŲ KOOPERATYVO SAMPRATA
Žemės ūkio techninių paslaugų kooperatyvas, (toliau –Kooperatyvas) – žemės ūkio techninių paslaugų organizavimo įmonė. Jo turtoir narių sudėtis gali keistis. Kooperatyvas skirtas narių ekonominiams,ūkiniams ir socialiniams poreikiams tenkinti ir veikia jų iniciatyva irrizika. Kooperatyvas yra ribotos turtinės atsakomybės juridinis asmuo,turintis ūkinį, finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą. Pagalsavo prievoles jis atsako tik savo turtu ir neatsako už savo nariųprievoles. Kooperatyvas steigiamas neribotam laikui. Kooperatyvo ūkiniaimetai yra kalendoriniai metai. Yra nurodoma kooperatyvo buveinės adresas.
Kooperatyvas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija,Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymu, kitais Lietuvos Respublikosteisės aktais ir šiais įstatais.1.1. KOOPERATYVO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Kooperatyvo tikslas – padėti nariams geriau panaudoti jų kapitaląir darbo jėgą, laiku ir kokybiškai atlikti žemės ūkio darbus, organizuotijų veiklą auginant žemės ūkio produkciją ir atliekant žemės ūkio techninespaslaugas. Kooperatyvas plėtoja veiklą pagal Ekonominės veiklos rūšiųklasifikatorių, pvz.: • Žemdirbystę ir gyvulininkystę apimančios, išskyrus veterinariją, veiklos rūšys. • Žemdirbystę aptarnaujančios veiklos rūšys. • Žemes ūkio žaliavų, gyvų galvijų pardavimo (įgaliotinių) veikla. • Žemės ūkio žaliavų ir gyvų gyvulių didmeninė prekyba. • Cheminių augalu apsaugos priemonių ir trąšų didmeninė prekyba.
• Žemės ūkio mašinų, įskaitant traktorius, reikmenų ir inventoriaus didmeninė prekyba. • Žemės ūkio mašinų ir įrengimų nuoma. • Sunkvežimių nuoma. Kitur niekur nepriskirtų poilsio ir pramogų organizavimo veikia. Įstatuose numatyti tokie Kooperatyvo uždaviniai: 1. Laiku ir kokybiškai atlikti žemės ūkio darbus, organizuoti žemes ūkio techninių paslaugų sutarčių sudarymą ir vykdymą, koordinuoti technikos naudojimą. 2. Nuolat ieškoti naujo verslo ir naujų narių. 3. Apibendrinti ir skleisti Kooperatyvo narių patyrimą bei žinias žemės ūkio srityje, teikti visapusišką informaciją Kooperatyvo nariams žemės ūkio technikos, darbo santykiu, apskaitos ir kitais ūkininkavimo klausimais. 4. Tarpininkauti užmezgant kontaktus su kitais žemės ūkio srityje dirbančiais subjektais, bendradarbiauti su Lietuvos žemes ūkio konsultavimo tarnyba, Žemės ūkio rūmais ir kitomis konsultacinėmis institucijomis. 5. Sudaryti sąlygas nariams tobulinti kvalifikaciją seminaruose, susirinkimuose; dalyvauti įvairiose žemės ūkio parodose ir mugėse. 6. Skatinti narius taikyti naujas technologijas bei mašinas, visapusiškai išanalizuoti jų naudojimo tikslingumą. 7. Rekomenduoti nariams jų teikiamų paslaugų ir darbų kainas, įkainius ir tarifus, produkcijos kainas, išskyrus valstybės reguliuojamas. 8. Tarpininkauti Kooperatyvo nartams būtinais socialinės paramos ir kitas
atvejais. 9. Stichinių nelaimių atveju koordinuoti padarinių likvidavimo operacijas ir teikti pagalbą savo nariams. 2. TECHNINIO PASLAUGŲ KOOPERATYVO TEISINĖ APLINKA.Kooperatyvas turi teisę vykdyti ūkinę veiklą LietuvosRespublikoje, turėti atsiskaitomąją ir valiutinę sąskaitas Lietuvos ir kitųvalstybių bankuose, sudaryti sandorius, prisiimti turtinių įsipareigojimų,skolintis lėšų, atsiskaityti su tiekėjais ir nariais bei klientais užprekes, paslaugas ir darbus bet kuria sutarta forma, taip pat nustatytisavo vidaus struktūrą, steigti filialus ir kitus struktūrinius padalinius,apibrėžti jų statusą ir veiklą. Kooperatyvas gali būti kitų įmoniųsteigėju, vienytis į kooperatyvų sąjungas (asociacijas), dalyvautitarptautinių kooperacijos organizacijų veikloje, kitos teisės,neprieštaraujančios Lietuvos Respublikos įstatymams.2.1. Kooperatyvo nariai, jų teisės ir pareigos Kooperatyvo nariais gali būti fiziniai (nuo 16 metų) irjuridiniai asmenys, įregistruoti Lietuvoje. Asmuo, norintis taptiKooperatyvo nariu, privalo pateikti prašymą Kooperatyvo valdybai. Asmuo, padavęs prašymą, turi teisę susipažinti su Kooperatyvoturtinėmis prievolėmis ir raštu patvirtinti savo pageidavimą taptiKooperatyvo nariu. Jei tokio patvirtinimo nėra, prašymas nesvarstomas. Valdyba privalo artimiausiame posėdyje apsvarstyti naujo nariopriėmimo klausimą. Jei naują narį į Kooperatyvą priimti atsisakoma, jamturi būti raštu paaiškinti tokio sprendimo motyvai. Kooperatyvo nariairegistruojami narių registracijos knygoje, nurodant: • nario vardą, pavardę, asmens kodą ir adresą, įstojimo ir išstojimo datą bei pajaus dydį, jei narys yra fizinis asmuo; • visus juridinio asmens duomenis, įstojimo ir išstojimo datą bei pajaus dydį, jei narys yra juridinis asmuo.Kooperatyvo nariu tampama tik sumokėjus stojamąjį mokestį. NarystėKooperatyve nutrūksta: • išstojus iš Kooperatyvo; • nariui mirus; • narį pašalinus; • pripažinus narį neveiksniu; • likvidavus Kooperatyvą; • panaikinus narį – juridinį asmenį – arba reorganizavus jo veiklą į tokią, kuri neatitinka Kooperatyvo tikslų; • perleidus savo pajų kitam asmeniui. Narystė nutrūksta nuo valdybos sprendimo priėmimo dienos, jeigu
valdybos sprendime nenumatyta kitaip. Nario išstojimo, pašalinimo irnarystės sustabdymo tvarka yra tokia: išstoti narys gali tik kalendoriniųmetų pabaigoje apie tai pranešęs prieš keletą (rekomenduotina – 12)mėnesių. Prašymas dėl išstojimo pateikiamas valdybai raštu tiesiogiai arbaregistruotu laišku. Jeigu narys turi neįvykdytų įsipareigojimų irpareiškime dėl išstojimo neįsipareigoja jų vykdyti, valdyba tokio narioprašymo dėl išstojimo iš Kooperatyvo nesvarsto, kol narys neįvykdys visųsavo įsipareigojimų. Nariui mirus, likvidavus narį – juridinį asmenį -arba jįreorganizavus taip, kad neišlieka jo pirminis teisinis statusas, jo veiklątęsia paveldėtojas arba kitas teisių perėmėjas, tik pateikęs raštiškąprašymą Kooperatyvo valdybai, kuri jį įregistruoja kaip narį. Stojimomokestis šiuo atveju nemokamas. Valdyba neturi teisės atsisakyti priimti įKooperatyvą buvusio nario teisių perėmėjo. Narys gali būti pašalintas, jei taip nusprendė visuotinis nariųsusirinkimas. Sprendime dėl pašalinimo turi būti nurodytos pašalinimopriežastys. Narys gali būti pašalintas iš Kooperatyvo, kai:• pažeidžia šiuos įstatus;• nesilaiko Kooperatyvo vidaus tvarkos taisyklių;• laiku nesumoka metinio nario mokesčio ar tikslinių įmokų;• savo tyčiniais veiksmais ar dėl aplaidumo padaro Kooperatyvuiakivaizdžios materialinės žalos ar pakenkia Kooperatyvo prestižui;• nuolat nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų kitiemsKooperatyvo nariams. Nutrūkus narystei, Kooperatyvas nariui grąžina tik pajų, kurisišmokamas nariu susirinkimo nustatyta tvarka. Kitos įmokos ir stojamasismokestis negrąžinami. Buvę nariai negali pretenduoti į Kooperatyvo turtą,jei Kooperatyvas likviduojamas, išskyrus atvejį, kai Kooperatyvo narys –fizinis asmuo – mirė po Kooperatyvo likvidavimo paskelbimo.Narystės sustabdymas tokia tvarka: • Narys neatlieka savo pareigų ar nevykdo savo įsipareigojimų Kooperatyvui. Kooperatyvo valdyba gali narystę Kooperatyve sustabdyti ir įpareigoti narį per tam tikrą laikotarpį pašalinti priežastis, dėl kurių buvo sustabdyta narystė. • Sustabdžius narystę, asmuo nurodytam laikotarpiui netenka nario teisių nuo sprendimo priėmimo dienos. • Jei per tą laikotarpį narys minėtas priežastis pašalina, jo narystė atstatoma. Priešingu atveju narys pašalinamas iš Kooperatyvo. Kooperatyvo narių teisės ir pareigos. Nariai turi teisę gautiinformaciją apie Kooperatyvo veiklą, naudotis Kooperatyvo sukauptainformacija, naudotis Kooperatyvo teikiamomis paslaugomis, pretenduoti įKooperatyvo teikiamą paramą bei pagalbą, siūlyti savo pagalbą kitiemsnariams, ginčyti teisme visuotinio narių susirinkimo bei valdybos nutarimusir administracijos sprendimus ir išstoti iš Kooperatyvo.Kiekvienas Kooperatyvo narys turi vieno balso teisę visuotiniame nariųsusirinkime. Nariai privalo:dalyvauti Kooperatyvo veikloje gaunant, kasmet pranešti Kooperatyvoadministracijai apie jų galimybes teikti paslaugas kitiems Kooperatyvonariams, teikti arba gauti paslaugas, dėl kurių yra susitarę su kitaisnariais, atsiskaityti už paslaugas su Kooperatyvu ir su kitais nariaisnarių susirinkime patvirtinta tvarka, laikytis šių įstatų ir Kooperatyvovidaus tvarkos taisyklių. 3. KOOPERATYVO GAMYBOS VEIKSNIAI IR REZULTATINIAI RODIKLIAI.Kooperatyvo kapitalą sudaro nuosavos ir skolintos lėšos.Kooperatyvo kapitalas negali būti sudaromas leidžiant akcijas. Minimalusnuosavo kapitalo dydis nereglamentuojamas. Nuosavas kapitalas formuojamas iš narių stojamojo mokesčio,narių pajaus, kooperatyvo ūkinės veiklos pelno, rėmėjų arba valstybėsneatlygintinai perduoto piniginio arba natūrinio turto ir kitų įstatymaisneuždraustų pajamų šaltinių. Stojamojo mokesčio dydis yra vienodas visiemsnariams. Visų narių stojamojo mokesčio suma turi būti ne mažesnė neibendrojo pradinio lėšų poreikio. Vėliau stojamojo mokesčio sumą kasmetnustato visuotinis narių susirinkimas. Stojamąjį mokestį stojantysisprivalo įnešti į Kooperatyvo kasą prieš keletą dienų nuo sprendimo priimtiį Kooperatyvo narius. Pajus gali būti piniginis, turtinis (išskyrus žemę), taip pat –kooperatyvo nario intelektinis indėlis. Pajus negali būti mažesnis kaip,nustato pats kooperatyvas litų. Pajaus dydis ir jo įmokėjimo tvarka siejama
su narių būsimos apyvartos (operacijų su kooperatyvu arba tarp narių)apimtimi Kai nario metinė apyvarta skiriasi % nuo planuotos, pajaus dydisperskaičiuojamas. Narys turi įnešti dalį % planuoto pajaus dydžio per keleta dienųnuo jo priėmimo į Kooperatyvą. Likusi pajaus dalis formuojama atskaitantkiek procentų iš kiekvienam nariui priklausančio kasmetinio kooperatyvopelno. Iš Kooperatyvo ūkinės veiklos pelno dalies, priklausančios nariui,…. % atskaitoma jo pajui formuoti ir didinti. Nariai, įnešę visąapskaičiuoto pajaus sumą, disponuoja pelno dalimi savo nuožiūra. Pajų (arba jo dalį) narys gali įnešti pinigais, vertybiniaispopieriais (akcijomis), kitu materialiniu ar intelektiniu turtu.Nepiniginiam pajiniam įnašui įvertinti kooperatyvo valdyba sudaro komisijąarba samdo ekspertą (ekspertų grupę). Nepiniginių pajinių įnašų įvertinimastvirtinamas Kooperatyvo narių susirinkime. Narys negali įnešti pajausturtu, į kurio disponavimą apribotos jo teisės.Nario pajus registruojamas Kooperatyvo apskaitos dokumentuose, o nariuiišduodamas narystę patvirtinantis dokumentas su Kooperatyvo valdybospirmininko parašu bei Kooperatyvo antspaudu. Kooperatyvo kapitalas skirstomas į pagrindinį ir rezervinį.Pagrindinis kapitalas naudojamas Kooperatyvo veikloje, investicijoms,turtui įsigyti. Jis yra narių bendroji dalinė nuosavybė. Kooperatyvorezervinis kapitalas formuojamas iš Kooperatyvo nariams priskaičiuotųgrynųjų pajamų ir iš jų piniginių įmokų, Kooperatyvo pelno, rėmėjų arbavalstybės neatlygintinai perduoto piniginio arba natūrinio turto (arbaprocentinės dalies balansinio pelno, liekančio, atskaičius privalomusmokėjimus), kol bus pasiektas narių susirinkimo nustatytas dydis (……%pagrindinio kapitalo vertės). Kol kapitalo rezervo fondas nesudaro visokooperatyvo kapitalo, atskaitymui kapitalo rezervo fondą kasmet skiriama nemažiau kaip proc. skirstomojo pelno. Sis rezervinio kapitalo lygispalaikomas nuolat. Rezervinis kapitalas yra bendroji jungtinė narių nuosavybė. Nariųsprendimu jis gali būti naudojamas investicijoms bei nenumatytomsišlaidoms ar nuostoliams padengti, taip pat – Kooperatyvo narių irdarbuotojų mokymui. Kooperatyvo veiklos rezultato – balansinio pelno (atskaičiusprivalomus mokėjimus) paskirstymą narių susirinkimas turi patvirtinti per 2 mėnesius, pasibaigus ūkiniams metams. Prieš tvirtinant pelno paskirstymąturi būti patvirtintas metinis balansas. Balansinis pelnas, atskaičius privalomus mokėjimus, skirstomastaip: ➢ atskaitymai į. kapitalo rezervo fondą; ➢ išmokoms nariams, proporcingai narių turėtos apyvartos (operacijų) su Kooperatyvu ir tarp narių apimtims (vertine išraiška); ➢ narių pajaus dividendams išmokėti, proporcingai jų pajams; ➢ Kooperatyvo nariams, samdomiems darbuotojams, valdybos ir revizijos komisijos nariams premijuoti; ➢ pagrindimam kapitalui, jei numatoma plėsti Kooperatyvo veiklą, didinti; ➢ pelno likučiui sudaryti. Balansinio pelno paskirstymą patvirtina narių susirinkimas per 2mėn. pasibaigus ūkiniams metams. Pajaus dividendo normą narių susirinkimasnustato kiekvienais metais, atsižvelgdamas į Kooperatyvo ekonominę irfinansine būklę. Pajaus dividendo norma negali viršyti 10 proc. pajausvertės. Pajaus dividendas nariams išmokamas pinigais. Nariui sutikus,dividendas gali būti išmokėtas ir kitokiu Kooperatyvo turtu. Narys, nusprendęs perleisti savo pajų, pirmiausia turi jipasiūlyti kitiems Kooperatyvo nariams ir informuoti apie tai valdybą. Jeiguper mėn. nuo valdybos informavimo dienos nė vienas narys nepareiškia noroperimti pajaus, jis gali būti perleistas tretiesiems asmenims. Perleisdamassavo pajų tretiesiems asmeninis, Kooperatyvo narys turi gauti valdybossutikimą priimti jo pajaus įgijėją į Kooperatyvo narius. Sutartyje dėlpajaus perleidimo turi būti numatyta, kad pajų įsigyjantis asmuo perimavisus buvusio pajininko turtinius įsipareigojimus Kooperatyvui.Perleidžiamą pajų įsigijęs asmuo priimamas į Kooperatyvo narius šių įstatųnustatyta tvarka. Jis turi pateikti Kooperatyvo valdybai pajaus įsigijimosutartį. 4. TECHNINIO PASLAUGŲ KOOPERATYVO VALDYMO ORGANIZAVIMAS Kooperatyvas neatsako už Kooperatyvo narių tarpusavio prievoliųpagal sandorius vykdymą. Sprendžiant Kooperatyvo narių ginčus dėl prievoliųneįvykdymo arba netinkamo įvykdymo pagal sandorius, Kooperatyvo valdybasuformuoja komisiją, kurios sprendimas nariams yra privalomas. Ši komisijasavo įgaliojimus gali perleisti Kooperatyvo vadybininkui. SpręsdamaKooperatyvo narių ginčus dėl sutartyse numatytų prievolių neįvykdymo,vengiančiam atlikti prievoles nariui Kooperatyvas privalo taikyti drausminio poveikio priemones (perspėjimas, narystės sustabdymas, bauda irt.t.). Kooperatyvo apskaitą ir atskaitomybę tvarko Kooperatyvofinansininkas (Kooperatyvo narys, atsakingas už apskaitos ir atskaitomybėstvarkymą, apskaitai ir atskaitomybei tvarkyti kviečiamas specialistas).Metinė atskaitomybė turi būti sudaryta per du mėnesius nuo ūkinių metųpabaigos. Metinę atskaitomybę pasirašo ją sudaręs asmuo ir Kooperatyvovadybininkas. Metinę atskaitomybę tikrina revizijos komisija (revizorius)iki narių susirinkimo. Kooperatyvo metinė atskaitomybė pateikiama tvirtintinarių susirinkimui. Ji patvirtinama paprasta susirinkime dalyvaujančiųnarių balsų dauguma. Jei metinė atskaitomybė nepatvirtinama, jos trūkumaituri būti pašalinti per narių susirinkimo nurodytą laiką, atskaitomybeitvirtinti šaukiamas neeilinis narių susirinkimas. Valdymo organai. Kooperatyvo valdymo organai yra nariųsusirinkimas, valdyba ir administracija (mažuose Kooperatyvuose – nariųsusirinkimas ir valdyba). Valdyba skiria Kooperatyvo vadybininką irfinansininką (Kooperatyvo narį, atsakingą už apskaitos ir atskaitomybėstvarkymą, kviečia specialistą apskaitai ir atskaitomybei tvarkyti). Narių susirinkimas Aukščiausiasis Kooperatyvo valdymo organas yra jo nariųsusirinkimas, kuris: ➢ tvirtina Kooperatyvo įstatus, Vidaus tvarkos taisykles; ➢ tvirtina Kooperatyvo finansinės veiklos reglamentą; ➢ renka ir atšaukia valdybą, jos pirmininką ir revizijos komisiją (revizorių) bei jos pirmininką; ➢ įvertina valdybos ir revizijos komisijos (revizoriaus) darbą, tvirtina Kooperatyvo ūkinės veiklos programą bei metinę atskaitomybę; ➢ tvirtina pelno (nuostolių) paskirstymą ir nuostolių padengimo budus; ➢ tvirtina valdybos ir revizijos komisijos (revizoriaus) darbo reglamentus; ➢ sprendžia Kooperatyvo įstojimo į sąjungas (asociacijas), išstojimo iš jų, taip pat įmonių steigimo ir įmonių įsigijimo bei kitus strateginius ir organizacinius klausimus; ➢ šalina narius iš Kooperatyvo; ➢ priima nutarimą reorganizuoti arba likviduoti Kooperatyvą; ➢ sprendžia kitus Kooperatyvo ūkinės -finansinės veiklos klausimus, kuriuos pateikia valdyba. Narių susirinkimą Kooperatyvo valdyba šaukia kasmet, ne vėliaukaip per 3 mėnesius pasibaigus ūkiniams metams. Visi nariai ne vėliau kaipprieš 15 kalendorinių dienų turi būti informuoti apie susirinkimą.Neeilinius susirinkimus valdyba šaukia savo iniciatyva, taip pat kai to reikalauja revizijos komisija (revizorius) arba ne mažiau kaip 1/4Kooperatyvo narių. Narių susirinkimui pirmininkauja Kooperatyvo valdybospirmininkas, taip pat išrenkamas susirinkimo sekretorius ir balsųskaičiuotojas. Susirinkimo nutarimas teisėtas, jeigu susirinkime dalyvaujane mažiau kaip pusė Kooperatyvo narių. Jeigu reikiamas narių skaičius įsusirinkimą neatvyksta, susirinkimas šaukiamas pakartotinai, o teisėtinutarimai jame gali būti priimami, jei dalyvauja ne mažiau kaip 1/3 narių.Pakartotinai susirinkimas turi būti sušauktas ne vėliau kaip per vienąmėnesį, apie tai pranešus nariams ne vėliau kaip prieš dešimt dienų ikisusirinkimo dienos. Pakartotiniame susirinkime tvirtinti gali būti pateiktaneįvykusio susirinkimo darbotvarkė. Keičiant arba papildant Kooperatyvoįstatus, šalinant narį iš Kooperatyvo, taip pat reorganizuojant arbalikviduojant Kooperatyvą, susirinkimo nutarimai priimami ne mažiau kaip 2/3susirinkime dalyvaujančių narių balsų. Visais kitais atvejais susirinkimonutarimai priimami paprasta susirinkime dalyvaujančiųjų balsųdauguma. Susirinkime balsuojama atviru balsavimu, išskyrus valdytojo irrevizijos komisijos narių rinkimo ir atšaukimo atvejus arba kai slaptobalsavimo reikalauja ne mažiau kaip 1/10 susirinkimo dalyvių. Valdyba. Valdyba vadovauja Kooperatyvo veiklai tarp Kooperatyvonarių susirinkimų. Valdyba savo veikloje vadovaujasi šiais įstatais irdarbo reglamentu. Valdybai vadovauja narių susirinkimo išrinktas valdybospirmininkas. Narių susirinkimui nutarus, valdyba gali būti nesudaroma, ovietoj jos renkamas valdytojas. Valdyba renkama narių susirinkime 3 metams.Iki pirmos valdybos išrinkimo Kooperatyvo reikalus tvarko steigėjai.Valdybą sudaro nariai. Atlyginimai valdybos nariams, nedirbantiemsKooperatyve pagal darbo sutartį, nemokami. Pasibaigus valdybos kadencijai,ji vykdo savo įgaliojimus, kol bus išrinkta kita valdyba. Valdyba iratskiras jos narys gali atsistatydinti prieš terminą, apie tai raštupranešę Kooperatyvo narių susirinkimui. Valdybos nariai privalo atlygintiKooperatyvui nuostolius, padarytus dėl neteisėtų sprendimų, priimtųpažeidžiant Kooperatyvo įstatus, darbo reglamentą ar Lietuvos Respublikosįstatymus. Valdyba turi šiuos įgaliojimus:IŠVADOS
✓ Viena iš pagrindinių žemės ūkiui teikiančių paslaugas institutų yra žemės ūkio techninių paslaugų kooperatyvas. Žemės ūkio techninių
paslaugų kooperatyvas yra žemės ūkio techninių paslaugų organizavimo įmonė. ✓ Kooperatyvo pagrindinis tikslas yra padėti nariams geriau panaudoti jų kapitalą ir darbo jėgą, laiku ir kokybiškai atlikti žemės ūkio darbus, organizuoti jų veiklą auginant žemės ūkio produkciją ir atliekant žemės ūkio technines paslaugas ✓ Viena iš svarbiausių kooperatyvo grandžių yra kooperatyvo nariai, be kurios kooperatyvas neegzistuotų. Kooperatyvo nariais gali būti fiziniai (nuo 16 metų) ir juridiniai asmenys, įregistruoti Lietuvoje. Asmuo, norintis tapti Kooperatyvo nariu, privalo pateikti prašymą Kooperatyvo valdybai. ✓ Kooperatyvo kapitalą sudaro nuosavos ir skolintos lėšos. Kooperatyvo kapitalas negali būti sudaromas leidžiant akcijas. Nuosavas kapitalas formuojamas iš narių stojamojo mokesčio, narių pajaus, kooperatyvo ūkinės veiklos pelno, rėmėjų arba valstybės neatlygintinai perduoto piniginio arba natūrinio turto ir kitų įstatymais neuždraustų pajamų šaltinių. ✓ Kooperatyvo kapitalas skirstomas į pagrindinį ir rezervinį. Pagrindinis kapitalas naudojamas kooperatyvo veikloje, investicijoms, turtui įsigyti. Rezervinis kapitalas yra bendroji jungtinė narių nuosavybė. Narių sprendimu jis gali būti naudojamas investicijoms bei nenumatytoms išlaidoms ar nuostoliams padengti, taip pat – kooperatyvo narių ir darbuotojų mokymui. ✓ Kooperatyvo valdymo organai yra narių susirinkimas, valdyba ir administracija (mažuose kooperatyvuose – narių susirinkimas ir valdyba). Valdyba skiria kooperatyvo vadybininką ir finansininką (kooperatyvo narį, atsakingą už apskaitos ir atskaitomybės tvarkymą, kviečia specialistą apskaitai ir atskaitomybei tvarkyti). Kooperatyvo nuolatinę veiklą organizuoja ir vykdo administracija, kurią sudaro kooperatyvo vadybininkas ir finansininkas. ✓ Kooperatyvo ūkinę ir finansinę veiklą kontroliuoja 3 metams renkama narių revizijos komisija (revizorius). Narių susirinkimo nutarimu gali būti renkamas revizorius arba sudaromos laikinos kontrolės komisijos. ✓ Kooperatyvas reorganizuojamas Kooperatinių bendrovių ( kooperatyvų) įstatymo 19 straipsnio pagrindu ir jo nustatyta tvarka. Kooperatyvas likviduojamas Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 20 straipsnio, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų bei šių įstatų pagrindu ir jų nustatyta tvarka.LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. J.Padgurskas, J.Ramanauskas, J.Vegys. Techninių paslaugų žemės ūkyje
plėtra. Rekomendacijos. -K. Lietuvos Žemės ūkio universitetas 1999.-91p.