LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS
EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETAS
Ekonomikos katedra
ŽEMĖS ŪKIO TECHNINIŲ PASLAUGŲ
KOOPERATYVAS
Agroserviso ekonomikos referatas
Akademija, 2003
…………………………………..15
Įvadas
Lietuvoje, kaip ir daugelyje Rytų Europos šalių, gausu smulkių ir vidutinių ūkių, kuriems sunku konkuruoti su našiu ir konkurencingu Vakarų
Europos žemės ūkiu. Perspektyvu yra plėsti technines paslaugas, intensyvinti tarpūkinį technikos naudojimą. Lietuvoje 1999 m buvo pusantro tūkstančio registruotų žemės ūkio techninių paslaugų, tiekimo įmonių.
Viena iš jų – techninių paslaugų kooperatyvas, tai įregistruota savivaldybėje žemės ūkio paslaugų organizavimo įmonė. Jos narių ir turto sudėtis gali keistis. Kooperatyvas skirtas narių ekonominiams, ūkiniams ir socialiniams poreikiams tenkinti ir veikia narių iniciatyva ir rizika.
Šio darbo tikslas – išsiaiškinti žemės ūkio techninių paslaugų kooperatyvo sampratą ir funkcionavimo esmę. Šiam tikslui pasiekti numatomi įgyvendinti tokie uždaviniai : apžvelgti techninio paslaugų kooperatyvo sampratą, bei teisinę aplinką; apibūdinti techninio paslaugų kooperatyvo gamybos veiksnius; nurodyti ir aptarti kooperatyvo rezultatinius rodiklius;
apibūdinti kooperatyvo valdymo organizavimą; padaryti išvadas.
Darbo tyrimo metodas – aprašomasis. Buvo naudojamasi rašytiniu informaciniu šaltiniu, t.y. vadovėliu.
Samprata
Žemės ūkio techninių paslaugų kooperatyvas, (toliau –
Kooperatyvas) – žemės ūkio techninių paslaugų organizavimo įmonė. Jo turto ir narių sudėtis gali keistis. Kooperatyvas skirtas narių ekonominiams, ūkiniams ir socialiniams poreikiams tenkinti ir veikia jų iniciatyva ir rizika. Kooperatyvas yra ribotos turtinės atsakomybės juridinis asmuo, turintis ūkinį, finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą. Pagal savo prievoles jis atsako tik savo turtu ir neatsako už savo narių prievoles. Kooperatyvas steigiamas neribotam laikui. Kooperatyvo ūkiniai metai yra kalendoriniai metai. Yra nurodoma kooperatyvo buveinės adresas.
Kooperatyvas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija,
Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais ir šiais įstatais.
1.1. KOOPERATYVO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Kooperatyvo tikslas – padėti nariams geriau panaudoti jų kapitalą ir darbo jėgą, laiku ir kokybiškai atlikti žemės ūkio darbus, organizuoti jų veiklą auginant žemės ūkio produkciją ir atliekant žemės ūkio technines paslaugas. Kooperatyvas plėtoja veiklą pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių, pvz.:
• Žemdirbystę ir gyvulininkystę apimančios, išskyrus veterinariją, veiklos rūšys.
• Žemdirbystę aptarnaujančios veiklos rūšys.
• Žemes ūkio žaliavų, gyvų galvijų pardavimo (įgaliotinių) veikla.
• Žemės ūkio žaliavų ir gyvų gyvulių didmeninė prekyba.
• Cheminių augalu apsaugos priemonių ir trąšų didmeninė prekyba.
• Žemės ūkio mašinų, įskaitant traktorius, reikmenų ir inventoriaus didmeninė prekyba.
• Žemės ūkio mašinų ir įrengimų nuoma.
• Sunkvežimių nuoma.
Kitur niekur nepriskirtų poilsio ir pramogų organizavimo veikia.
Įstatuose numatyti tokie Kooperatyvo uždaviniai:
1. Laiku ir kokybiškai atlikti žemės ūkio darbus, organizuoti žemes ūkio techninių paslaugų sutarčių sudarymą ir vykdymą, koordinuoti technikos naudojimą.
2. Nuolat ieškoti naujo verslo ir naujų narių.
3. Apibendrinti ir skleisti Kooperatyvo narių patyrimą bei žinias žemės ūkio srityje, teikti visapusišką informaciją Kooperatyvo nariams žemės ūkio technikos, darbo santykiu, apskaitos ir kitais ūkininkavimo klausimais.
4. Tarpininkauti užmezgant kontaktus su kitais žemės ūkio srityje dirbančiais subjektais, bendradarbiauti su Lietuvos žemes ūkio konsultavimo tarnyba, Žemės ūkio rūmais ir kitomis konsultacinėmis institucijomis.
5. Sudaryti sąlygas nariams tobulinti kvalifikaciją seminaruose, susirinkimuose; dalyvauti įvairiose žemės ūkio parodose ir mugėse.
6. Skatinti narius taikyti naujas technologijas bei mašinas, visapusiškai išanalizuoti jų naudojimo tikslingumą.
7. Rekomenduoti nariams jų teikiamų paslaugų ir darbų kainas, įkainius ir tarifus, produkcijos kainas, išskyrus valstybės reguliuojamas.
8. Tarpininkauti Kooperatyvo nartams būtinais socialinės paramos ir kitas atvejais.
9. Stichinių nelaimių atveju koordinuoti padarinių likvidavimo operacijas ir teikti pagalbą savo nariams.
2. TECHNINIO PASLAUGŲ KOOPERATYVO TEISINĖ
Aplinka
Kooperatyvas turi teisę vykdyti ūkinę veiklą Lietuvos
Respublikoje, turėti atsiskaitomąją ir valiutinę sąskaitas Lietuvos ir kitų valstybių bankuose, sudaryti sandorius, prisiimti turtinių įsipareigojimų, skolintis lėšų, atsiskaityti su tiekėjais ir nariais bei klientais už prekes, paslaugas ir darbus bet kuria sutarta forma, taip pat nustatyti savo vidaus struktūrą, steigti filialus ir kitus struktūrinius padalinius, apibrėžti jų statusą ir veiklą. Kooperatyvas gali būti kitų įmonių steigėju, vienytis į kooperatyvų sąjungas (asociacijas), dalyvauti tarptautinių kooperacijos organizacijų veikloje, kitos teisės, neprieštaraujančios Lietuvos Respublikos įstatymams.
2.1. Kooperatyvo nariai, jų teisės ir pareigos
Kooperatyvo nariais gali būti fiziniai (nuo 16 metų) ir juridiniai asmenys, įregistruoti Lietuvoje. Asmuo, norintis tapti
Kooperatyvo nariu, privalo pateikti prašymą Kooperatyvo valdybai.
Asmuo, padavęs prašymą, turi teisę susipažinti su Kooperatyvo turtinėmis prievolėmis ir raštu patvirtinti savo pageidavimą tapti
Kooperatyvo nariu. Jei tokio patvirtinimo nėra, prašymas nesvarstomas.
Valdyba privalo artimiausiame posėdyje apsvarstyti naujo nario priėmimo klausimą. Jei naują narį į Kooperatyvą priimti atsisakoma, jam turi būti raštu paaiškinti tokio sprendimo motyvai. Kooperatyvo nariai registruojami narių registracijos knygoje, nurodant:
• nario vardą, pavardę, asmens kodą ir adresą, įstojimo ir išstojimo datą bei pajaus dydį, jei narys yra fizinis asmuo;
• visus juridinio asmens duomenis, įstojimo ir išstojimo datą bei pajaus dydį, jei narys yra juridinis asmuo.
Kooperatyvo nariu tampama tik sumokėjus stojamąjį mokestį. Narystė
Kooperatyve nutrūksta:
• išstojus iš Kooperatyvo;
• nariui mirus;
• narį pašalinus;
• pripažinus narį neveiksniu;
• likvidavus Kooperatyvą;
• panaikinus narį – juridinį asmenį – arba reorganizavus jo veiklą į tokią, kuri neatitinka Kooperatyvo tikslų;
• perleidus savo pajų kitam asmeniui.
Narystė nutrūksta nuo valdybos sprendimo priėmimo dienos, jeigu valdybos sprendime nenumatyta kitaip. Nario išstojimo, pašalinimo ir narystės sustabdymo tvarka yra tokia: išstoti narys gali tik kalendorinių metų pabaigoje apie tai pranešęs prieš keletą (rekomenduotina – 12)
mėnesių. Prašymas dėl išstojimo pateikiamas valdybai raštu tiesiogiai arba registruotu laišku. Jeigu narys turi neįvykdytų įsipareigojimų ir pareiškime dėl išstojimo neįsipareigoja jų vykdyti, valdyba tokio nario prašymo dėl išstojimo iš Kooperatyvo nesvarsto, kol narys neįvykdys visų savo įsipareigojimų.
Nariui mirus, likvidavus narį – juridinį asmenį -arba jį reorganizavus taip, kad neišlieka jo pirminis teisinis statusas, jo veiklą tęsia paveldėtojas arba kitas teisių perėmėjas, tik pateikęs raštišką prašymą Kooperatyvo valdybai, kuri jį įregistruoja kaip narį. Stojimo mokestis šiuo atveju nemokamas. Valdyba neturi teisės atsisakyti priimti į
Kooperatyvą buvusio nario teisių perėmėjo.
Narys gali būti pašalintas, jei taip nusprendė visuotinis narių susirinkimas. Sprendime dėl pašalinimo turi būti nurodytos pašalinimo priežastys. Narys gali būti pašalintas iš Kooperatyvo, kai:
• pažeidžia šiuos įstatus;
• nesilaiko Kooperatyvo vidaus tvarkos taisyklių;
• laiku nesumoka metinio nario mokesčio ar tikslinių įmokų;
• savo tyčiniais veiksmais ar dėl aplaidumo padaro Kooperatyvui akivaizdžios materialinės žalos ar pakenkia Kooperatyvo prestižui;
• nuolat nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų kitiems
Kooperatyvo nariams.
Nutrūkus narystei, Kooperatyvas nariui grąžina tik pajų, kuris išmokamas nariu susirinkimo nustatyta tvarka. Kitos įmokos ir stojamasis mokestis negrąžinami. Buvę nariai negali pretenduoti į Kooperatyvo turtą, jei Kooperatyvas likviduojamas, išskyrus atvejį, kai Kooperatyvo narys –
fizinis asmuo – mirė po Kooperatyvo likvidavimo paskelbimo.
Narystės sustabdymas tokia tvarka:
• Narys neatlieka savo pareigų ar nevykdo savo įsipareigojimų
Kooperatyvui. Kooperatyvo valdyba gali narystę Kooperatyve sustabdyti ir įpareigoti narį per tam tikrą laikotarpį pašalinti priežastis, dėl kurių buvo sustabdyta narystė.
• Sustabdžius narystę, asmuo nurodytam laikotarpiui netenka nario teisių nuo sprendimo priėmimo dienos.
• Jei per tą laikotarpį narys minėtas priežastis pašalina, jo narystė atstatoma. Priešingu atveju narys pašalinamas iš Kooperatyvo.
Kooperatyvo narių teisės ir pareigos. Nariai turi teisę gauti informaciją apie Kooperatyvo veiklą, naudotis Kooperatyvo sukaupta informacija, naudotis Kooperatyvo teikiamomis paslaugomis, pretenduoti į
Kooperatyvo teikiamą paramą bei pagalbą, siūlyti savo pagalbą kitiems nariams, ginčyti teisme visuotinio narių susirinkimo bei valdybos nutarimus ir administracijos sprendimus ir išstoti iš Kooperatyvo.
Kiekvienas Kooperatyvo narys turi vieno balso teisę visuotiniame narių susirinkime. Nariai privalo:
dalyvauti Kooperatyvo veikloje gaunant, kasmet pranešti Kooperatyvo administracijai apie jų galimybes teikti paslaugas kitiems Kooperatyvo nariams, teikti arba gauti paslaugas, dėl kurių yra susitarę su kitais nariais, atsiskaityti už paslaugas su Kooperatyvu ir su kitais nariais narių susirinkime patvirtinta tvarka, laikytis šių įstatų ir Kooperatyvo vidaus tvarkos taisyklių.
3. KOOPERATYVO GAMYBOS VEIKSNIAI IR REZULTATINIAI
Rodikliai
Kooperatyvo kapitalą sudaro nuosavos ir skolintos lėšos.
Kooperatyvo kapitalas negali būti sudaromas leidžiant akcijas. Minimalus nuosavo kapitalo dydis nereglamentuojamas.
Nuosavas kapitalas formuojamas iš narių stojamojo mokesčio, narių pajaus, kooperatyvo ūkinės veiklos pelno, rėmėjų arba valstybės neatlygintinai perduoto piniginio arba natūrinio turto ir kitų įstatymais neuždraustų pajamų šaltinių. Stojamojo mokesčio dydis yra vienodas visiems nariams. Visų narių stojamojo mokesčio suma turi būti ne mažesnė nei bendrojo pradinio lėšų poreikio. Vėliau stojamojo mokesčio sumą kasmet nustato visuotinis narių susirinkimas. Stojamąjį mokestį stojantysis privalo įnešti į Kooperatyvo kasą prieš keletą dienų nuo sprendimo priimti į Kooperatyvo narius.
Pajus gali būti piniginis, turtinis (išskyrus žemę), taip pat –
kooperatyvo nario intelektinis indėlis. Pajus negali būti mažesnis kaip, nustato pats kooperatyvas litų. Pajaus dydis ir jo įmokėjimo tvarka siejama su narių būsimos apyvartos (operacijų su kooperatyvu arba tarp narių)
apimtimi Kai nario metinė apyvarta skiriasi % nuo planuotos, pajaus dydis perskaičiuojamas.
Narys turi įnešti dalį % planuoto pajaus dydžio per keleta dienų nuo jo priėmimo į Kooperatyvą. Likusi pajaus dalis formuojama atskaitant kiek procentų iš kiekvienam nariui priklausančio kasmetinio kooperatyvo pelno. Iš Kooperatyvo ūkinės veiklos pelno dalies, priklausančios nariui,
…. % atskaitoma jo pajui formuoti ir didinti. Nariai, įnešę visą apskaičiuoto pajaus sumą, disponuoja pelno dalimi savo nuožiūra.
Pajų (arba jo dalį) narys gali įnešti pinigais, vertybiniais popieriais (akcijomis), kitu materialiniu ar intelektiniu turtu.
Nepiniginiam pajiniam įnašui įvertinti kooperatyvo valdyba sudaro komisiją arba samdo ekspertą (ekspertų grupę). Nepiniginių pajinių įnašų įvertinimas tvirtinamas Kooperatyvo narių susirinkime. Narys negali įnešti pajaus turtu, į kurio disponavimą apribotos jo teisės.
Nario pajus registruojamas Kooperatyvo apskaitos dokumentuose, o nariui išduodamas narystę patvirtinantis dokumentas su Kooperatyvo valdybos pirmininko parašu bei Kooperatyvo antspaudu.
Kooperatyvo kapitalas skirstomas į pagrindinį ir rezervinį.
Pagrindinis kapitalas naudojamas Kooperatyvo veikloje, investicijoms, turtui įsigyti. Jis yra narių bendroji dalinė nuosavybė. Kooperatyvo rezervinis kapitalas formuojamas iš Kooperatyvo nariams priskaičiuotų grynųjų pajamų ir iš jų piniginių įmokų, Kooperatyvo pelno, rėmėjų arba valstybės neatlygintinai perduoto piniginio arba natūrinio turto (arba procentinės dalies balansinio pelno, liekančio, atskaičius privalomus mokėjimus), kol bus pasiektas narių susirinkimo nustatytas dydis (……%
pagrindinio kapitalo vertės). Kol kapitalo rezervo fondas nesudaro viso kooperatyvo kapitalo, atskaitymui kapitalo rezervo fondą kasmet skiriama ne mažiau kaip proc. skirstomojo pelno. Sis rezervinio kapitalo lygis palaikomas nuolat.
Rezervinis kapitalas yra bendroji jungtinė narių nuosavybė. Narių sprendimu jis gali būti naudojamas investicijoms bei nenumatytoms išlaidoms ar nuostoliams padengti, taip pat – Kooperatyvo narių ir darbuotojų mokymui.
Kooperatyvo veiklos rezultato – balansinio pelno (atskaičius privalomus mokėjimus) paskirstymą narių susirinkimas turi patvirtinti per
2 mėnesius, pasibaigus ūkiniams metams. Prieš tvirtinant pelno paskirstymą turi būti patvirtintas metinis balansas.
Balansinis pelnas, atskaičius privalomus mokėjimus, skirstomas taip:
➢ atskaitymai į. kapitalo rezervo fondą;
➢ išmokoms nariams, proporcingai narių turėtos apyvartos (operacijų) su Kooperatyvu ir tarp narių apimtims (vertine išraiška);
➢ narių pajaus dividendams išmokėti, proporcingai jų pajams;
➢ Kooperatyvo nariams, samdomiems darbuotojams, valdybos ir revizijos komisijos nariams premijuoti;
➢ pagrindimam kapitalui, jei numatoma plėsti Kooperatyvo veiklą, didinti;
➢ pelno likučiui sudaryti.
Balansinio pelno paskirstymą patvirtina narių susirinkimas per 2
mėn. pasibaigus ūkiniams metams. Pajaus dividendo normą narių susirinkimas nustato kiekvienais metais, atsižvelgdamas į Kooperatyvo ekonominę ir finansine būklę. Pajaus dividendo norma negali viršyti 10 proc. pajaus vertės. Pajaus dividendas nariams išmokamas pinigais. Nariui sutikus, dividendas gali būti išmokėtas ir kitokiu Kooperatyvo turtu.
Narys, nusprendęs perleisti savo pajų, pirmiausia turi ji pasiūlyti kitiems Kooperatyvo nariams ir informuoti apie tai valdybą. Jeigu per mėn. nuo valdybos informavimo dienos nė vienas narys nepareiškia noro perimti pajaus, jis gali būti perleistas tretiesiems asmenims. Perleisdamas savo pajų tretiesiems asmeninis, Kooperatyvo narys turi gauti valdybos sutikimą priimti jo pajaus įgijėją į Kooperatyvo narius. Sutartyje dėl pajaus perleidimo turi būti numatyta, kad pajų įsigyjantis asmuo perima visus buvusio pajininko turtinius įsipareigojimus Kooperatyvui.
Perleidžiamą pajų įsigijęs asmuo priimamas į Kooperatyvo narius šių įstatų nustatyta tvarka. Jis turi pateikti Kooperatyvo valdybai pajaus įsigijimo sutartį.
4. TECHNINIO PASLAUGŲ KOOPERATYVO VALDYMO
Organizavimas
Kooperatyvas neatsako už Kooperatyvo narių tarpusavio prievolių pagal sandorius vykdymą. Sprendžiant Kooperatyvo narių ginčus dėl prievolių neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo pagal sandorius, Kooperatyvo valdyba suformuoja komisiją, kurios sprendimas nariams yra privalomas. Ši komisija savo įgaliojimus gali perleisti Kooperatyvo vadybininkui. Spręsdama
Kooperatyvo narių ginčus dėl sutartyse numatytų prievolių neįvykdymo, vengiančiam atlikti prievoles nariui Kooperatyvas privalo taikyti drausminio poveikio priemones (perspėjimas, narystės sustabdymas, bauda ir t.t.).
Kooperatyvo apskaitą ir atskaitomybę tvarko Kooperatyvo finansininkas (Kooperatyvo narys, atsakingas už apskaitos ir atskaitomybės tvarkymą, apskaitai ir atskaitomybei tvarkyti kviečiamas specialistas).
Metinė atskaitomybė turi būti sudaryta per du mėnesius nuo ūkinių metų pabaigos. Metinę atskaitomybę pasirašo ją sudaręs asmuo ir Kooperatyvo vadybininkas. Metinę atskaitomybę tikrina revizijos komisija (revizorius)
iki narių susirinkimo. Kooperatyvo metinė atskaitomybė pateikiama tvirtinti narių susirinkimui. Ji patvirtinama paprasta susirinkime dalyvaujančių narių balsų dauguma. Jei metinė atskaitomybė nepatvirtinama, jos trūkumai turi būti pašalinti per narių susirinkimo nurodytą laiką, atskaitomybei tvirtinti šaukiamas neeilinis narių susirinkimas.
Valdymo organai. Kooperatyvo valdymo organai yra narių susirinkimas, valdyba ir administracija (mažuose Kooperatyvuose – narių susirinkimas ir valdyba). Valdyba skiria Kooperatyvo vadybininką ir finansininką (Kooperatyvo narį, atsakingą už apskaitos ir atskaitomybės tvarkymą, kviečia specialistą apskaitai ir atskaitomybei tvarkyti).
Narių susirinkimas
Aukščiausiasis Kooperatyvo valdymo organas yra jo narių susirinkimas, kuris:
➢ tvirtina Kooperatyvo įstatus, Vidaus tvarkos taisykles;
➢ tvirtina Kooperatyvo finansinės veiklos reglamentą;
➢ renka ir atšaukia valdybą, jos pirmininką ir revizijos komisiją (revizorių) bei jos pirmininką;
➢ įvertina valdybos ir revizijos komisijos (revizoriaus) darbą, tvirtina Kooperatyvo ūkinės veiklos programą bei metinę atskaitomybę;
➢ tvirtina pelno (nuostolių) paskirstymą ir nuostolių padengimo budus;
➢ tvirtina valdybos ir revizijos komisijos (revizoriaus) darbo reglamentus;
➢ sprendžia Kooperatyvo įstojimo į sąjungas (asociacijas), išstojimo iš jų, taip pat įmonių steigimo ir įmonių įsigijimo bei kitus strateginius ir organizacinius klausimus;
➢ šalina narius iš Kooperatyvo;
➢ priima nutarimą reorganizuoti arba likviduoti Kooperatyvą;
➢ sprendžia kitus Kooperatyvo ūkinės -finansinės veiklos klausimus, kuriuos pateikia valdyba.
Narių susirinkimą Kooperatyvo valdyba šaukia kasmet, ne vėliau kaip per 3 mėnesius pasibaigus ūkiniams metams. Visi nariai ne vėliau kaip prieš 15 kalendorinių dienų turi būti informuoti apie susirinkimą.
Neeilinius susirinkimus valdyba šaukia savo iniciatyva, taip pat kai to reikalauja revizijos komisija (revizorius) arba ne mažiau kaip 1/4
Kooperatyvo narių.
Narių susirinkimui pirmininkauja Kooperatyvo valdybos pirmininkas, taip pat išrenkamas susirinkimo sekretorius ir balsų skaičiuotojas. Susirinkimo nutarimas teisėtas, jeigu susirinkime dalyvauja ne mažiau kaip pusė Kooperatyvo narių. Jeigu reikiamas narių skaičius į susirinkimą neatvyksta, susirinkimas šaukiamas pakartotinai, o teisėti nutarimai jame gali būti priimami, jei dalyvauja ne mažiau kaip 1/3 narių.
Pakartotinai susirinkimas turi būti sušauktas ne vėliau kaip per vieną mėnesį, apie tai pranešus nariams ne vėliau kaip prieš dešimt dienų iki susirinkimo dienos. Pakartotiniame susirinkime tvirtinti gali būti pateikta neįvykusio susirinkimo darbotvarkė. Keičiant arba papildant Kooperatyvo įstatus, šalinant narį iš Kooperatyvo, taip pat reorganizuojant arba likviduojant Kooperatyvą, susirinkimo nutarimai priimami ne mažiau kaip 2/3
susirinkime dalyvaujančių narių balsų. Visais kitais atvejais susirinkimo nutarimai priimami paprasta susirinkime dalyvaujančiųjų balsų dauguma. Susirinkime balsuojama atviru balsavimu, išskyrus valdytojo ir revizijos komisijos narių rinkimo ir atšaukimo atvejus arba kai slapto balsavimo reikalauja ne mažiau kaip 1/10 susirinkimo dalyvių.
Valdyba. Valdyba vadovauja Kooperatyvo veiklai tarp Kooperatyvo narių susirinkimų. Valdyba savo veikloje vadovaujasi šiais įstatais ir darbo reglamentu. Valdybai vadovauja narių susirinkimo išrinktas valdybos pirmininkas. Narių susirinkimui nutarus, valdyba gali būti nesudaroma, o vietoj jos renkamas valdytojas. Valdyba renkama narių susirinkime 3 metams.
Iki pirmos valdybos išrinkimo Kooperatyvo reikalus tvarko steigėjai.
Valdybą sudaro nariai. Atlyginimai valdybos nariams, nedirbantiems
Kooperatyve pagal darbo sutartį, nemokami. Pasibaigus valdybos kadencijai, ji vykdo savo įgaliojimus, kol bus išrinkta kita valdyba. Valdyba ir atskiras jos narys gali atsistatydinti prieš terminą, apie tai raštu pranešę Kooperatyvo narių susirinkimui. Valdybos nariai privalo atlyginti
Kooperatyvui nuostolius, padarytus dėl neteisėtų sprendimų, priimtų pažeidžiant Kooperatyvo įstatus, darbo reglamentą ar Lietuvos Respublikos įstatymus. Valdyba turi šiuos įgaliojimus:
▪ priimti narių susirinkimo pavestus sprendimus;
▪ rengti Kooperatyvo veiklos strateginius ir einamuosius planus;
▪ numatyti Kooperatyvo veiklos strategiją, vykdyti paslaugų bei darbų atlikimo ir kitos su Kooperatyvo veikla susijusios
Kooperatyvo narių veiklos kontrolę;
▪ skirti Kooperatyvo vadybininką;
▪ nustatyti vadybininko atlyginimą, tvirtinti jo darbo reglamentą;
▪ atstovauti Kooperatyvui pagal narių susirinkimo suteiktus įgaliojimus ir nutarimus teisme bei kitose valstybės institucijose;
▪ šaukti narių susirinkimus, informuoti apie tai Kooperatyvo narius ir organizuoti nutarimų projektų parengimą bei vykdymą;
▪ sudaryti Kooperatyvo sandorius.
Dalį savo funkcijų Kooperatyvo valdyba turi teisę perleisti Kooperatyvo vadybininkui
Kooperatyvo nuolatinę veiklą organizuoja ir vykdo administracija, kurią sudaro Kooperatyvo vadybininkas ir finansininkas (jai tokia pareigybė yra). Kooperatyvo vadybininko pareigos yra vadovauti administracijai, pagal valdybos suteiktus įgaliojimus Kooperatyvo vardu sudaryti sandorius bei atstovauti Kooperatyvui kitose institucijose, sudaryti ir suderinti racionalius žemės ūkio technikos panaudojimo planus, atsižvelgiant į nariu pageidavimus bei siūlymus, teikti valdybai duomenis dėl Kooperatyvo veiklos bei išlaidų, tiesiogiai konsultuoti narius. Vadybininku negali būti
Kooperatyvo finansininkas, revizijos komisijos nariai (revizorius).
Vadybininko įgaliojimus, jo teises ir pareigas apibrėžia jo darbo reglamentas, narių susirinkimo ir vaidybos nutarimai.
Kooperatyvo ūkinę ir finansinę veiklą kontroliuoja 3 metams renkama narių revizijos komisija (revizorius). Narių susirinkimo nutarimu gali būti renkamas revizorius arba sudaromos laikinos kontrolės komisijos. Kooperatyvo revizijos komisijos (revizoriaus) darbo tvarką apibrėžia ir reglamentuoja narių susirinkimo patvirtintas revizijos komisijos darbo reglamentas.
Revizijos komisija (revizorius) turi šiuos įgaliojimus: tikrinti
Kooperatyvo veiklos dokumentus ne rečiau kaip kartą per metus; naudotis
Kooperatyvo dokumentais; kontroliuoti valdybos ir administracijos veiksmų teisėtumą; narių susirinkimo pavedimu tikrinti Kooperatyvo veiklą bei operatyviai informuoti valdybą ir narių susirinkimą apie ūkinius ar finansinius pažeidimus; prireikus kviestis ekspertus (auditorius) atlikti patikrinimus; pasibaigus ūkiniams metams, pateikti narių susirinkimui išvadą apie Kooperatyvo finansinę būklę ir vadybininko darbą.
Revizijos komisijos nariams (revizoriui) draudžiama skelbti
Kooperatyvo paslaptis, kurios gali padaryti žalos Kooperatyvui arba jo nariams.
Kooperatyvas reorganizuojamas Kooperatinių bendrovių (
kooperatyvų) įstatymo 19 straipsnio pagrindu ir jo nustatyta tvarka.
Kooperatyvas likviduojamas Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 20
straipsnio, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų bei šių įstatų pagrindu ir jų nustatyta tvarka.
Kooperatyvo narių susirinkimas skiria likvidatorių, arba įpareigoja valdybą vykdyti likvidatoriaus funkcijas. Paskyrus likvidatorių, valdyba netenka savo įgaliojimų, jos funkcijas perima likvidatorius ir
Kooperatyvas įgyja likviduojamos įmonės statusą.
Kooperatyvo likvidatoriaus funkcijos:
▪ perregistruoti Kooperatyvą į likviduojamą įmonę;
▪ du kartus su vieno mėnesio pertrauka vietinėje spaudoje skelbti apie Kooperatyvo likvidavimą arba pranešti raštu kiekvienam jo nariui ir kreditoriui;
▪ atstovauti likviduojamam Kooperatyvui teisme, palaikant santykius su valstybės institucijomis bei kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis;
▪ likvidavimo laikotarpiu tvarkyti Kooperatyvo apskaitą ir atskaitomybę;
▪ baigti vykdyti prievoles pagal Kooperatyvo sandorius ir sudaryti naujus sandorius, neprieštaraujančius likviduojamos įmonės veiklą reglamentuojantiems įstatymams;
▪ per 6 mėnesius nuo pirmosios likvidavimo paskelbimo dienos priimti ir tenkinti kreditorių reikalavimus ir pretenzijas, išieškoti debitorinius įsiskolinimus;
▪ per 6 mėnesius nuo pirmosios likvidavimo paskelbimo dienos padalyti likusį Kooperatyvo turtą nariams pagal šiuos įstatus. Kilus kooperatyvo narių ginčams dėl likusio turto padalijimo, likvidatorius turi laikinai sustabdyti jo dalijimą. Kooperatyvo narių tarpusavio ginčai, taip pat ginčai su likvidatoriumi sprendžiami narių (įgaliotinių)
susirinkime;
▪ paaiškėjus ginčytinoms prievolėms, iš Kooperatyvo turto išskirti atitinkamą sumą joms įvykdyti ir įmokėti ją į notarinio depozito sąskaitą;
▪ Kooperatyvo likvidavimo laikotarpiu teikti narių susirinkimui jo nustatytu laiku žinias apie savo veiklą, o baigus likvidavimą pateikti galutinę ataskaitą.
Kooperatyvo turtas, likęs patenkinus kreditorių reikalavimus, per
6 mėnesius nuo likvidavimo paskelbimo dienos parduodamas, o gauti pinigai išmokami Kooperatyvo nariams. Pinigai paskirstomi nariams proporcingai jų įmokėtiems pajiniams įnašams. Kooperatyvo nariai turi pirmenybės teisę pirkti parduodamą Kooperatyvo turtą.
Išvados
✓ Viena iš pagrindinių žemės ūkiui teikiančių paslaugas institutų yra žemės ūkio techninių paslaugų kooperatyvas. Žemės ūkio techninių paslaugų kooperatyvas yra žemės ūkio techninių paslaugų organizavimo įmonė.
✓ Kooperatyvo pagrindinis tikslas yra padėti nariams geriau panaudoti jų kapitalą ir darbo jėgą, laiku ir kokybiškai atlikti žemės ūkio darbus, organizuoti jų veiklą auginant žemės ūkio produkciją ir atliekant žemės ūkio technines paslaugas
✓ Viena iš svarbiausių kooperatyvo grandžių yra kooperatyvo nariai, be kurios kooperatyvas neegzistuotų. Kooperatyvo nariais gali būti fiziniai (nuo 16 metų) ir juridiniai asmenys, įregistruoti Lietuvoje.
Asmuo, norintis tapti Kooperatyvo nariu, privalo pateikti prašymą
Kooperatyvo valdybai.
✓ Kooperatyvo kapitalą sudaro nuosavos ir skolintos lėšos. Kooperatyvo kapitalas negali būti sudaromas leidžiant akcijas. Nuosavas kapitalas formuojamas iš narių stojamojo mokesčio, narių pajaus, kooperatyvo ūkinės veiklos pelno, rėmėjų arba valstybės neatlygintinai perduoto piniginio arba natūrinio turto ir kitų įstatymais neuždraustų pajamų šaltinių.
✓ Kooperatyvo kapitalas skirstomas į pagrindinį ir rezervinį.
Pagrindinis kapitalas naudojamas kooperatyvo veikloje, investicijoms, turtui įsigyti. Rezervinis kapitalas yra bendroji jungtinė narių nuosavybė. Narių sprendimu jis gali būti naudojamas investicijoms bei nenumatytoms išlaidoms ar nuostoliams padengti, taip pat – kooperatyvo narių ir darbuotojų mokymui.
✓ Kooperatyvo valdymo organai yra narių susirinkimas, valdyba ir administracija (mažuose kooperatyvuose – narių susirinkimas ir valdyba). Valdyba skiria kooperatyvo vadybininką ir finansininką (kooperatyvo narį, atsakingą už apskaitos ir atskaitomybės tvarkymą, kviečia specialistą apskaitai ir atskaitomybei tvarkyti). Kooperatyvo nuolatinę veiklą organizuoja ir vykdo administracija, kurią sudaro kooperatyvo vadybininkas ir finansininkas.
✓ Kooperatyvo ūkinę ir finansinę veiklą kontroliuoja 3 metams renkama narių revizijos komisija (revizorius). Narių susirinkimo nutarimu gali būti renkamas revizorius arba sudaromos laikinos kontrolės komisijos.
✓ Kooperatyvas reorganizuojamas Kooperatinių bendrovių ( kooperatyvų)
įstatymo 19 straipsnio pagrindu ir jo nustatyta tvarka. Kooperatyvas likviduojamas Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 20
straipsnio, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų bei šių įstatų pagrindu ir jų nustatyta tvarka.
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. J.Padgurskas, J.Ramanauskas, J.Vegys. Techninių paslaugų žemės ūkyje plėtra. Rekomendacijos. -K. Lietuvos Žemės ūkio universitetas 1999.-91p.