Konkurencijos įtaka organizacijų veiklai

Turinys

Įvadas…………………………………………………………………………………………………………………..21.Konkurencijos įtaka organizacijų veiklai ………………………………………………………………31.1 Konkurencijos sąvoka…………………………………………………………………………………….. 31.2 Konkurencijos modeliai …………………………………………………………………………………..31.3Konkurencijos politika…………………………………………………………………………………….. 51.4 Konkurencijos įstatymas ………………………………………………………………………………….61.5Konkurencija ir jo įtaka tarp organizacijų ………………………………………………………….7Išvados ……………………………………………………………………………………………………………… 9Literatūra………………………………………………………………………………………………………….. 10

Įvadas

Iššūkis nugalėti konkurencinėje kovoje tapo esmine šiuolaikinio verslo dalimi. Daug laiko turime skirti konkurentų naudojamai metodikai bei strategijai pažinti, nuo to labai priklauso visas mūsų sprendimų priėmimo procesas. Lietuvoje smulkios įmonės jungiasi į didesnes, visiškai nereiškia, kad įsigali monopolistai. Nors prieš dešimtį metų Lietuvoje buvo kelios dešimtys pieno įmonių, jos tarpusavyje nekonkuravo. Tačiau, esant laisvos prekybos sutartims, didesnėms tarptautinių mainų galimybėms ir ūkinės veiklos laisvei, jei jos, tarkime, visos susijungtų į vieną, netgi tada konkurencija būtų daug didesnė dėl užsienio gamintojų ir potencialių gamintojų, bet kada galinčių atsirasti Lietuvoje. Konkurencija yra silpna ne ten, kur veikia stambios įmonės, o ten, kur valdžia riboja naujų veikėjų galimybes ateiti į rinką. Koncentracijos ribojimas į antrą planą nustumia tikrąsias problemas, trukdančias atsirasti laisvos rinkos ir konkurencijos vaisiams. Nors Įstatymas suteikia Konkurencijos tarybai įgaliojimus prižiūrėti, ar valstybėje priimami teisės aktai neteikia privilegijų ir neriboja konkurencijos, šiomis galiomis naudojamasi retai. Užuot nukreipus pagrindinį dėmesį į “teisėtas” monopolijas,

1.Konkurencijos įtaka organizacijų veiklai

1.1Konkurencijos sąvoka

Konkurencija – gamintojų, vartotojų ir kitų ekonomikos subjektų varžymasis dėl rinkų, prekių ir kitų išteklių. Konkurencija atsiranda tada, kai vienoje sferoje – prekyboje, gamyboje, prekių paskirstyme ar kitoje veikloje atsiranda keli subjektai, užsiimantys tokia pačia veikla. Didelė teorinės laisvosios rinkos analizės dalis pagrįsta vadinamuoji teisingos konkurencijos modeliu. Jei nukrypimų nuo šio modelio nebegalima laikyti nereikšmingais, kalbama apie iškreiptos konkurencijos aplinkybes. Kontroliuojantis asmuo – juridinis ar fizinis asmuo, turintis arba įgyjantis ūkio subjekto kontrolės teisę. Kontroliuojančiu asmeniu gali būti Lietuvos Respublikos pilietis, užsienietis ar asmuo be pilietybės arba ūkio subjektas, taip pat valstybės valdymo ir savivaldos institucijos. Sutuoktiniai ir jų nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) laikomi vienu kontroliuojančiu asmeniu. Jeigu du ar daugiau juridinių ar fizinių asmenų, veikdami susitarimo pagrindu, įsigyja koncentruojamo ūkio subjekto kontrolę, tai kiekvienas iš šių juridinių ar fizinių asmenų yra laikomas kontroliuojančiu asmeniu.

1.2 Konkurencijos modeliai Tobuloji konkurencija – teorinis ekonomikos modelis, kuriam esant laisvosios rinkos taisyklės yra visuomenei optimalios ir užtikrina efektyviausius gerovės kūrimo kelius.Tobulos konkurencijos atveju turi būti teisingi arba labai artimi tiesai tokie teiginiai:• Ir pirkėjų, ir pardavėjų yra pakankamai daug, kad kiekvieno jų indėlis į visos rinkos procesą būtų nykstamai mažas. • Skirtingų gamintojų prekės tarpusavyje skiriasi labai nežymiai, todėl pirkėjas gali be vargo pakeisti gamintoją. • Kiekvienas gamintojas bei pirkėjas gana gerai žino įvairių gamintojų siūlomas pardavimo kainas. • Visi gamintojai gali naudotis tomis pačiomis gamybos technologijomis (nėra labai reikšmingų patentų ar kitų apribojimų). • Naujas gamintojas gali įeiti į rinką be jokių rimtų apribojimų, įėjimo barjeras yra pakankamai žemas. Tobulos konkurencijos atveju gamintojas negali ilgą laiką pardavinėti savo produkcijos didesne kaina, nei būtinos sanaudos šiai prekei pagaminti. Jei trumpą laiką susiklosto tokia padėtis, tai yra signalas ateiti į rinką konkuruojantiems gamintojams, kurie, siekdami įsitvirtinti, pamažu sumažina kainą iki minimalios. Iškreipta konkurencija – rinkos santykiai, kuriems negalioja teisingos konkurencijos kriterijai. Susidarius iškreiptos konkurencijos aplinkybėms, pažeidžiamas Pareto principas. Tai reiškia, jog laisvosios rinkos dėsningumai gali patys savaime ir neužtikrinti optimaliausių gerovės kūrimo kelių. Dažniausi iškreiptos konkurencijos atvejai yra šie:• Monopolija – daug pirkėjų, bet tik vienas pardavėjas. • Oligopolija – nepakankamas teisingai konkurencijai pardavėjų skaičius. • Monopolistinė konkurencija – yra pakankamai daug pardavėjų, tačiau jų teikiamos paslaugos ar prekės pernelyg daug skiriasi tarpusavyje. Šiuo atveju kiekvienas pardavėjas tam tikrose ribose gali elgtis kaip monopolistas, nes pirkėjus jis praranda tik tas ribas peržengęs. • Monopsonija – daug pardavėjų, tačiau tik vienas pirkėjas. • Oligopsonija – pernelyg mažas teisingai konkurencijai pirkėjų skaičius. • Nepilnos informacijos rinka – pirkėjų ir pardavėjų pakanka, tačiau jie per mažai žino apie greta vykstančių kitų pirkimo ir pardavimo sandorių sąlygas. Ši situacija dažniausiai minima nagrinėjant darbo paiešką bei pasiūlą, bet galima ir kitur.
Iškreipta konkurencija taip atsiranda labai staigiai keičiantis rinkos poreikiams, jei pardavejui nepakanka laiko jais sekti. Pavyzdžiui, norinčiam tuojau pat rasti labai paklausios specialybės darbuotoją darbdaviui gali tekti siūlyti net ir žymiai didesnę algą, nei ta, kuri nusistovėtų pusiausvyroje rinkoje. Taip yra todėl, kad pakeisti specialybę net ir to norintiems reikia laiko. Per keletą metų naujų specialistų paruošiama pakankamai ir specialybė nustoja būti paklausi ir žadanti didesnius nei rinkos apsprendžiami atlyginimus.1.3Konkurencijos politika

Dėl rinkos santykių ribotumo rinkos savireguliacinis mechanizmas pats savaime nėra pajėgus užtikrinti nei veiksmingos konkurencijos rinkoje, nei visuomenės keliamų ekonominių ir socialinių tikslų įgyvendinimo, todėl konkurencijos politika, kaip pagalba rinkos mechanizmui, tampa reikšminga šalies ekonominės politikos dalimi. Ja siekiama, kad iš įmonių tarpusavio konkurencijos vartotojai gautų didžiausią galimą naudą (prekių kokybė ir kaina, pažangiausių technologijų diegimas, naujovių taikymas) ir tuo pat metu būtų apsaugoti nuo nesąžiningų veiksmų, klaidinimo, pavojaus sveikatai ir aplinkai. To galima pasiekti, kai rinkoje veikia nepriklausomi vienas nuo kito gamintojai kurių kiekvieną veikia konkurencinis spaudimas iš kitų tiekėjų pusės, tačiau tam savo ruožtu būtina apsauga nuo konkurenciją tarp gamintojų iškraipančių ar panaikinančių veiksmų – susitarimų tarp konkurentų dėl aukštesnių kainų, konkurenciją panaikinančių susijungimų, piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi rinkoje ir pan. – siekiant, kad firmos tikrai konkuruotų tarpusavyje. Konkurencijos politika – tai valstybinėms rinkos priežiūros institucijoms keliamų ekonominių ir socialinių tikslų bei jų įgyvendinimo priemonių visuma siekiant apsaugoti šalies ūkį nuo bet kokių veiksmų, kurių tikslas ar pasekmė yra konkurencijos rinkoje panaikinimas, iškraipymas ar apribojimas, skatinti konkurenciją tarp įmonių ir diegti ją monopoliniuose ekonomikos sektoriuose, taip pat užkirsti kelią panaudoti nesąžiningus konkurencinės kovos būdus ir priemones. Pagrindinės konkurencijos politikos kryptys siekiant, kad savarankiški ūkio subjektai sąžiningai konkuruotų tarpusavyje, yra:

• konkurenciją ribojančių susitarimų ir piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi rinkoje draudimas siekiant, pavyzdžiui, kad įmonės nevengtų varžytis tarpusavyje dėl patraukliausių vartotojams kainų ar nenaudotų savo rinkos galios konkurencijai užgniaužti; • rinkos koncentracijos kontrolė prižiūrint, kad rinkoje nebūtų sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis; • monopolinių ūkio sektorių liberalizavimas atveriant šiuos sektorius konkurencijai; • valstybės pagalbos kontrolė stebint, kad nebūtų reikšmingai sutrikdyta įprastinė konkurencijos jėgų pusiausvyra; • nesąžiningų konkurencijos veiksmų draudimas ir vartotojų apsauga.1.4 Konkurencijos įstatymas Šio įstatymo tikslas – saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę Lietuvos Respublikoje. Šis įstatymas reglamentuoja konkurenciją ribojančią ar galinčią riboti valstybės valdymo, savivaldos institucijų bei ūkio subjektų veiklą ir nesąžiningos konkurencijos veiksmus, nustato šių institucijų ir subjektų teises, pareigas ir atsakomybę bei konkurencijos ribojimo ir nesąžiningos konkurencijos kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus. Konkurencijos įstatymas draudžia bet kokius veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai jie gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti. Vadinasi draudžiama savavališkai naudoti žymenis, kurie yra tapatūs ar panašūs į kitos įmonės pavadinimą, registruotą prekės ženklą ar neregistruotą plačiai žinomą prekės ženklą; pateikti klaidingą informaciją apie savo ar kitos įmonės prekių kiekį, kokybę, sudėtines dalis , vartojimo savybes, pagaminimo vietą, būdą, kainą ar nuslėpti riziką, susijusią prekių vartojimu; taip pat draudžiama pateikti, naudoti informaciją, kuri yra kitos įmonės komercinė paslaptis. Nesąžiningais veiksmais laikomas ir siūlymas konkurento darbuotojams nutraukti darbo sutartį ar nevykdyti savo pareigų bei reklamos, kuri pagal Lietuvos Respublikos įstatymus laikoma klaidinančia, naudojimas. LR Konkurencijos įstatymas numato ir priemones, kaip kovoti su neteisėtais konkurencijos veiksmais. Tarkim ūkio subjektas, kurio teisėti interesai pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmais, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl :
o neteisėtų veiksmų nutraukimo;o padarytos žalos atlyginimo;o įpareigojimo paskelbti vieną ar kelis konkretaus turinio ir formos pareiškimus, paneigiančius anksčiau pateiktą neteisingą informaciją;o prekių, jų pakuotės ar kitų priemonių, tiesiogiai susijusių su nesąžiningos konkurencijos vykdymu, konfiskavimo ar sunaikinimo, jeigu kitaip negalima pašalinti pažeidimų.

1.5 Konkurencijos taryba

Įstaiga, vykdanti valstybinę konkurencijos politiką bei kontroliuojanti, kaip laikomasi Konkurencijos įstatymo yra konkurencijos taryba. Ji kontroliuoja, kaip įmonės, valstybės valdymo ir savivaldos institucijos laikosi Konkurencijos įstatymo nustatytų reikalavimų; nustato dominuojančios padėties nustatymo kriterijus bei tvarką, nustato ūkio subjektų rinkos dalį bei jų padėtį atitinkamoje rinkoje. Jos kompetencijoje yra valstybės valdymo ir savivaldos institucijų priimtų teisės aktų ar kiti sprendimų atitikimo Konkurencijos įstatymui analizė. Pati konkurencijos taryba tiria nesąžiningos konkurencijos veiksmus tik tais atvejais, jeigu šie veiksmai pažeidžia daugelio ūkio subjektų ar vartotojų interesus. Esant pagrindui, ji kreipiasi į valstybės valdymo ir savivaldos institucijas su reikalavimu pakeisti ar panaikinti teisės aktus ar kitus konkurenciją ribojančius sprendimus. Jeigu reikalavimas neįvykdytas, Taryba turi teisę valstybės valdymo institucijų sprendimus, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės norminius teisės aktus, apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, savivaldos institucijų sprendimus – apygardos administraciniam teismui. Šios tarybos nariai gali dirbti tik Konkurencijos taryboje, taip pat mokslinį, pedagoginį ar kūrybinį darbą, tačiau tam būtinas Konkurencijos tarybos sutikimas.Konkurencijos tarybos nutarimai priimami balsų dauguma, jei balsai pasiskirsto vienodai tuomet lemiamas yra Konkurencijos tarybos pirmininko balsas. Pirmininkas ne tik vadovauja Konkurencijos tarybos darbui bet ir atstovauja Konkurencijos tarybai Lietuvos Respublikoje ir užsienyje, LR Seimui ir Vyriausybei teikia kasmetines Konkurencijos tarybos veiklos ataskaitas. Konkurencijos taryba savaime pradėti tyrimą gali priimdama motyvuotą nutarimą, tačiau tyrimo dėl konkurenciją ribojančių veiksmų gali būti reikalaujama. Tai padaryti turi teisę:

• ūkio subjektai, kurių interesai yra pažeisti dėl konkurenciją ribojančių veiksmų;• valstybės valdymo ir savivaldos institucijos;• ūkio subjektų ir vartotojų interesams atstovaujančios asociacijos ar sąjungos.

Reikalavimas turi būti pateiktas raštiška forma, kurioje pateikiami faktiniai duomenis apie konkurenciją ribojančius konkurentų veiksmus ar aplinkybes, šiuos parodymus patvirtinantys dokumentai. Visgi konkurencijos taryba tyrimą atlikti gali atsisakyti, jei, jos nuomone, pateikti įrodymai yra nereikšmingi ar nedarantys didelės žalos. Bylos Konkurencijos tarybos posėdžiuose nagrinėjamos viešai. Išnagrinėjus bylą konkurencijos taryba priima nutarimą, kuriame nurodomos Konkurencijos įstatymo pažeidimo aplinkybės, pažeidėjo kaltės įrodymai, pažeidėjo, pareiškėjo bei kitų asmenų paaiškinimai, pateikti Konkurencijos tarybai, bei jų įvertinimas, priimamo nutarimo motyvai ir teisinis pagrindas. Konkurencijos tarybos nutarimą, priimtą pagal šį straipsnį, gali pakeisti arba panaikinti tik teismas. Konkurencijos tarybos nutarimų rezoliucinė dalis skelbiama “Valstybės žiniose”.

1.6Konkurencija ir jo įtaka tarp organizacijų Konkurencija skatina įmones veikti kuo efektyviau. Tačiau jau nuo seno pastebėta, kad jei įmonės turi galimybę nesąžiningai konkuruoti, paprastai jos taip ir daro. Dviejų ar daugiau įmonių susitarimas nekonkuruoti tarpusavyje joms yra gerokai pelningesnis nei sąžininga konkurencinė kova., o kai kuriose ūkio šakose jau tapo akivaizdu, kad sėkmingai konkuruoti pasaulio rinkose gali tik stambūs ūkio subjektai, sugebantys sumažinti valdymo ir naujovių diegimo išlaidas, veiksmingiau organizuoti reklamą ir pardavimus. Pasauliniai oro kompanijų, bankų, draudimo bendrovių, automobilių gamintojų ir kitų įmonių susiliejimai yra plačios apimties. Konkurencija įmonėse ar įvairiuose organizacijuose skatina :• Inovacijas• Veiksmingūmą bei pasirinkimo laisvę Šalies ūkio mastu veiksminga konkurencija yra naudinga ne tik rinkos dalyviams, pirkėjams ar pardavėjams kaip gamybos bei išteklių paskirstymo efektyvumo garantas, bet ir ekonominiam bei socialiniam visos šalies vystymuisi, jos konkurencingumui tarptautinėse rinkose stiprinti ir taip reikšmingai prisideda prie visai visuomenei keliamų uždavinių, tokių kaip pasirinkimo laisvė, vartotojų gerovė, paskirstymo teisingumas, sprendimo.

Konkurencija tarp organizacijų turi savo pliusų ir minusų .Minusai o Ne kiekviena įstaiga –organizacija gali atlaikyti konkurenciją, todėk kartais tenka bankrutuotio prekė ar paslauga konkuruoja su visomis kitomis įvairiausio pobūdžio prekėmis bei paslaugomiso kuo aukštesnė konkurencija, tuo stresas, kurį patiria žmonės – stipresnis Konkurencijos tarp organizacijų pliusai 😮 Konkurencinė rinka užtikrina ir technologinį efektyvumąo konkurencijos rinkoje pelno siekimas skatina išteklių judėjimą tarp atskirų firmų ir šaku. Todėl konkurencinei rinkai būdingas išteklių alokacinis efektyvumas. (Alokacinis efektyvumas – tai situacija ūkyje,kai ekonominiai ištekliai tarp šaku pasiskirsto taip, kad juos perskirstant negalima padidinti kieno nors naudos, nesumažinant kitų naudos. )o Visiška įėjimo ir išėjimo laisvęo Konkurencija taip pat verčia prekių gamintojus gerinti jų kokybę, plėsti prekių ir paslaugų asortimentą.o žmones konkurencija skatina Taigi esant konkurencijai, kiekvienas vadovas yra labiau stimuliuojamas dirbti ir žengti į priekį siekiant gerų rezultatų.

Išvados Įgyvendinant konkurencijos apsaugos ar skatinimo priemones, svarbu nepamiršti, kad konkurencija rinkoje nėra savitikslė. Tai priemonė, padedanti siekti kitų ekonominių ir socialinių valstybės tikslų, todėl pasitaiko atvejų, kai valstybė pati sukuria kliūtis konkurencijai rinkoje arba leidžia ją apriboti, jeigu konkretus visuomenės interesas yra svarbesnis nei konkurencijos užtikrinimas. Kai kurie ūkio sektoriai yra natūralios monopolijos, kur konkurencijos skatinimo sąnaudos pranoktų jos teikiamą naudą. Dirbtinis konkurencijos diegimas tose rinkose, kur jos anksčiau nebuvo, gali turėti skausmingų pašalinių poveikių, ypač jeigu valstybės politika konkrečiame ūkio sektoriuje neapsiriboja vien maža kaina. Konkurencija tėra kova dėl potencialaus vartotojo, kuris tikrai rinksis tai, kas jam paranku ir priimtina. Iš dalies esama konkurencija rinkoje yra gerai, o iš kitos blogai, bet reikia mokėti su ja gyventi ir mokėti priimti yvairius stiprius smūgius.

Konkurencija gali ilgą laiką egzistuti, tuomet kai ją saugo įstatymai.

Literatūra

1. Skominas, V. ir kt. Mikroekonomika2. Konkurencijos įstatymas http://www.konkuren.lt/konkurencija/istatymas.htm3. Barzdenytė, Bronislava Kainodara ir konkurencija4. Valdemaras Makutėnas, Daiva Makutėnienė Ekonomika