Komerciniai bankai

Bankai, būdami kredito antrais virstamūsų ūkio širdimi, kuri traukia į save ir vėl išmeta mūsų ekonominio organizmo gyvybės syvus – pinigus.

V. Jurgutis

Komerciniai bankai ir jų priežiūros raida Lietuvoje

Neabejotina, kad svarbiausias mūsų dienų ekonominės, o tuo, pačiu ir politinės pasaulio gerovės veiksnys yra tos įmonės, kurios valdo pasaulio pinigų iš kapitalo rinkas ir kuorios savo nuožiūra skirsto kreditus – šiuos žodžius, kuriais apibūdinama kredito įstaigų svarba, be jokios abejonės, galima taikyti ir šiandieniniam bankų vaidmeniui šalies ekonomikoje.

Bankininkystės istorijoje gausu skandalingų istorijų, bankrotų, sisteminių bankų grriūčių, todėl visuomenė, negalėdama išsiversti be šių kredito įstaigų paslaugų, nuolat ieškojo būdų, kaip priversti bankus pateisinti jiems suteiktą pasitikėjimą ir pažaboti bankų savininkų norus rizikuoti kuo didesnės naudos vardan.

Taigi, galime teigti, kad bankai yra svarbiausi šalies ūkio centrai, kurie leidžia pinigus į “ekonominį gamybos darbą”, jie yra šalies ūkio smegenys, kurie leisdami pinigus, žiūri, kad jie dirbtų planingą, šalies ūkiui naudingą kūrybinį darbą.
Galime daryti išvadą, tas, kas vartoja bankinius pinigus, tas prisideda prie šalies ūkio kūrybinio darbo.

Pasak, Lietuvos banko steigėjo V.. Jurgučio, bankai yra ne tik mūsų ūkio širdys, bet ir jo smegenys. Bankai nustato mūsų dinamikos gaires.
Tiksli banko sąvoka apibūdinama kaip:
Bankas – finansų institucija, priimanti indėlius iki pareikalavimo ir teikianti komercines paskolas.

Pats žodis bankas yra kilęs iš italų albos žodžio “b

banco”,reiškusio stalą,prie kurio viduramžiuose prekymečiuose sėdėdavo žmonės,versdavęsi pinigų mainymu ir panašiom operacijomis.
Bankinkystė sena veiklos rūšis.paskolas teikiantys bei užsienio valiutas keiciantys bankai egzitavo jau senovės Babilonijoje ir

antikinėse civilizacijose,ypač Romoje.Pirmosios musų laikų bankų užuomazgos atsirado tik centralizuotose Rytų valstybėse.Pvz.Babilonijos bažnyčios buvo kartu ir bankais-saugiausia tais laikais brangianybių saugojimo vieta.
Bankų steigimas lietuvoje t.p. turi seną istoriją.Carinės rusijos valdžia ilgai neleido turėti savo kredito įstaigų,arba labai varžė jų darbą,įžvelgdama čia kaip pavojų valdžios politikai.Lietuvoje pirmos kredito bendrovės pradėjo kurtis 1907m ir iki 1915 jų jau buvo 52.Pati seniausia jų buvo Pabiržės.XX amž.pražioje ima kurtis stambiasnieji akciniai bankai: Centrinis žydų bankas,Lietuvos bankas,komercijos bankas.
Taigi trumpai apžvelgia,galime teigti kad iki Lietuvai tampant nepriklausom valstybe,bankinikystė joje nebuvo stipri.bankai ir kitos finansines operacijas atliekančios institucijos daugiausia orentavosi i paskolų irr kreditų teikimą žemės ūkiui.Bankinikystė nebuvo vieninga,neturinti įstatyminio pagrindo,buvo juntamas svetimų vaklstybių kišimasis.

Kitaip tariant, bankai yra sankcionuota indėlių priėmimo įstaiga, gaunanti piniginius indėlius iš asmenų bei visuomeninių ar kitokių įstaigų ir įsipareigojanti juos gražinti indėlinikui pateikus reikiamą dokumentą. Bankai yra komercinės įstaigos, kurios gauna pelną už kitaip nenaudojamų indėlių skolinimą tiems, kuriems reikia skolintis, o už paslaugą dažniausiai ima tam tikrą sumą.

Į bankus galima žiūrėti kaip į pramonines korporacijas (bendroves), perkančias išteklius ir parduodančias produkciją. Ištekliai ir produkcija yra ne fizinis produktas, o

pinigai. Piniginius išteklius bankai “perka” iš savo indėlinikų. Jie tampa bankų įsipareigojimais. Papildomos banko akcininkų kapitalo investicijos sudaro akcinį kapitalą arba nuosavą kapitalą. Bankas “parduoda” pinigus paskolų pavidalu.

Bankai dalyvauja valdant grynąją palūkanų maržą ir užtikrina, kad jos lygis bei rizikigumas atitiktų akcininkų siekiamą pelną ir rizikos laipsnį. Ir tai vadinama bankų turto ir įsipareigojimų valdymu.
Taigi bankai yra indėlių įstaigos, įkurtos su didesniu finansiniu kapitalu, kurių pagrindinės funkcijos – saugoti indėlius ir lėšas bei jas skolinti. Tačiau bankai taip pat teikia ir daug kitų finansinių paslaugų. Pagrindinė bankų funkcija – finansinis tarpinikavimas.

Finansų tarpininkas (financial intermediary)
– tai institucija, veikianti finansų rinkose ir jungianti paskolos gavėjus, arba taupytojus, ir investuotojus.

Bankų vaidmuo rinkos ekonomikoje yra dvejopas. Visų pirma bankai turi garantuoti indėlių saugumą tiems , kurie nori taupyti. Indėlis banke iš tikrųjų yra ne kas kita kaip mano paskola (loan) bankui, ji yra lygi banko skolai (debt) man. Taigi indėliai banke apibūdinami kaip banko paskolinis kapitalas (loan capital). Kitas bankų uždavinys – suteikti paskolas tiems, kurie nori investuoti. Tuo reiškiasi jų gyvybiškai svarbi funkcija ekonomikoje. Paskolos sudaro verslo firmoms sąlygas apmokėti einamąsias sąskaitas ir atlikti įvairias finansines operacijas. Paskolos vartotojams sudaro sąlygas atskiriems gyventojams bei šeimoms naudotis prekėmis ir paslaugomis iškilus poreikiui, o apmokėti jas ateityje iš būsimo at

tlyginimo. Todėl bankai ekonomikoje atlieka strateginį vaidmenį, Jie tai pat turi svarbią reikšmę ir nedidelei visuomenės narių grupei – bankų akcininkams. Bankai, kaip ir gamybinės firmos ar mažmeninės prekybos parduotuvės, dažniausiai yra privatūs. Vienas svarbiausių jų tikslų – garantuoti pelną savo akcininkams.

Taigi pagal Lietuvos banko istatymą Lietuvos bankas yra juridinis asmuo,turintis savo statutą bei anspaudą ir tai yra Respublikos centrinis bankas,nuosavybes teise priklausantis Lietuvos valstybei ir tiesiogiaI pavaldus LR Seimui.
Lietuvos bankui vadovauja banko valdybą,kurią sudaro pirmininkas,jo pavaduotojai ir ne mažiau kaip 3 valdybos nariai.Lietuvos banko valdybai vadovauja jos pirmininkas,kurį 7 metams skiria LR Seimas Vyriausybės teikimu .LB valdybos nariai bei pirmininko pavaduotojas skiriami 7 metams.Lietuvos banko kapitalą sudaro-pagrindinis kapitalas,iš pelno kaupiamas,bei kitas banko statute nurodytas kapitalas.Šį kapitalą LB valdo juo naudojasi ie disponuoja pagal įstatymus ir savo statutą.Pagrindinį kapitalą Lietuvos bankui skiria ir jo sumą nustato LR Seimas.LB pelno paskirstymą reglementuoja banko statutas.
LB gali būti likviduojamas SEIMO nutarimu,kuriama taip pat numatoma kaip toliau turi būti naudojamas jo turtas.

Pagrindiniai Lietuvos banko uždaviniai:

• Parengti ir įgyvendinti šalies ekonominę strategiją pinigų apyvartos,kredito,atsiskaitymo ir valiutinių santykių srityje
• Reguliuoti pinigų ir kredito apyvartą
• Vykdyti pinigų ir emisijos politiką
• Nustatyti ir regulioti šalies piniginio vieneto kursą

Pagrindinės Lietuvos banko funkcijos bei teisės:

• Leidžia į apyvartą Respublikos pinigus
• Organizuoja nacionalinės valiutos piniginių ženklų gaminimą
• Informuoja apie išleidžiamus ir išimamus iš ap

pyvartos piniginius ženklus
• Nustato užsienio valiutos naudojimo šalyje tvarką
• Saugo LR aukso atsargas bei užsienio valiutos valstybinius rezervus
• Organizuoja banko vidaus ir užsienio atsiskaitymus
• Kartu su Finansų ministerija organizuoja kasinį valstybės biudžeto vykdymą
• Regulioja kreditų paklausą bei pasiūlą
• Duoda leidimus teigti kredito įstaigas,bendrus su užsieniu bankus arba jų skyrius
• Teikia ir ima paskolas
• Kartu su Financų ministerija organizuoja LR Vyriausybės išleidžiamų vidaus bei užsienio paskolų obligacijų pardavimą,išpirkimą,palūkanų išmokėjimą
• Kontroliuoja šalies bankininkystę
• konsultuoja Vyriasybę
• skelbia apžvalgas apie bankų veiklos Lietuvoje būklę

Lietuvos bankas negali būti šalies komercinių bankų pajininku arba akcini ninku.
Lietuvos banko įstatymo pakeitimo įstatymu keičiamas Lietuvos banko pagrindinis tikslas – vietoje pinigų stabilumo bankas privalės siekti kainų stabilumo, bei siekiama suderinti Lietuvos banko įstatymą su Europos Sąjungos teisės aktais.Mūsų nuomone, nėra būtina keisti dabar galiojančio pagrindinio Lietuvos banko tikslo – siekti pinigų stabilumo – tam, kad galima būtų suderinti įstatymą su ES teise.Norint apsaugoti valstybės nuosavybę banke, svarbu nedeleguoti bankui funkcijų, galinčių atnešti valstybei nuostolių.

Dėl banko nuosavybės
Įstatyme numatoma pakeisti formuluotę valstybės nuosavybei Lietuvos banke apibūdinti, išdėstant ją taip: “Lietuvos banko kapitalas nuosavybės teise priklauso tik Lietuvos valstybei”. Toks formulavimas yra pagrįstas, kadangi nuosavybę išreikšti įmanoma tik vienu būdu – nuosavybe kapitale.
Suprantama, kad bankas, kurio kapitalas priklauso valstybei, tuo pačiu pats priklauso valstybei. Tačiau tai nereiškia, kad visas banke esantis turtas priklauso valstybei. Banke esantis ir jo balanse atvaizduotas turtas gali priklausyti tiek bankui, tiek įvairioms valstybės ir finansų institucijoms. Toks bankui nepriklausantis turtas yra įsipareigojimų pusėje esantys pinigai apyvartoje, komercinių bankų indėliai, vyriausybės indėliai, tarptautinių institucijų paskolos ir t.t. Būtent turto ir įsipareigojimų skirtumas parodo banko kapitalą.

Dėl banko pirmumo teisės
Abejotina įstatymo nuostata dėl banko pirmumo ir teisės nurašyti lėšas iš įsiskolinusių kredito įstaigų. Įstatymas numato, kad Lietuvos bankas privalo suteikti paskolas tik tuo atveju, kai jos tinkamai apsaugotos. Pirmumo teisė gali mažinti paskolų teikimo pagrįstumą, o jeigu kredito įstaiga netinkamai panaudos gautą paskolą, jos indėlininkai ir klientai, nurašius Lietuvos bankui priklausančias lėšas, nukentės dar labiau. Siekiant neiškreipti Lietuvos banko santykių su kredito įstaigomis ir nepažeisti trečiųjų asmenų interesų, įstatymas turi nustatyti, kad Lietuvos bankas yra eilinis kreditorių eilės dalyvis.

Pagal veiklos pobūdį ir funkcijas skiriami tokie bankai:

Centrinis emisijos bankas-leidžia apyvarton popierinius pinigus,kredituoja Vyriausybę ir komercijos bankus,prižiūri šalies kredito sistemą,vykdo monetarinę politiką,teikia trumpalaikes paskolas.

Investicijų bankai –atlieka vertybinių popierių pirkimo ir pardavimo operacijas.

Taupomieji bankai-surenka gyventojų santaupas ir perduoda jas į kapitalo rinką.

Specialieji bankai-teikia paskolas žemės ūkiui plėtoti ,melioracijos darbams ir pan.(Hipotekos bankas,LŽŪB)

Užsienio prekybos bankai-kredituoja importo eksporto,tranzito sandorius,vykdo tarptautinius atsiskaitymus.(Lietuvoje Užsienio prekybos bankų nėra).

Komercijos bankai,dar kitaip vadinami depozitu bankais,- priima indėlius,atlieka atsikaitymus negrynaisiais pinigais,teikia trumpalaikias paskolas.

Lietuvos komercinių bankų raida

Komerciniai bankai-gausiausia bankų rūšis Lietuvoje.Jų bumas,iš esmės, prasidėjo atkūrus Nepriklausomybę,kai į Lietuvos banko struktūrą buvo perimti buvusių TSRS bankų poskyriai 5 miesuose ir sujungti i viena banko skyrių,o kiti bankai reorganizuoti i atskirus komercinius bankus.Komerciniai bankai paprastai sudaro kredito ir bankų sistemos pagrindinę grandį.

Komercinis bankas-commercial bank-tai kredito organizacija,savo veiklą grindžianti indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš juridinių ar fizinių asmenų bei kreditų teikimu ir prisimanti su tuo susijusią riziką ir atsakomybę.

Kitaip tariant, komercinis bankas yra finnsinis tarpininkas tarp subjektų,laikancių indėlius bankuose,ir subjektų,gaunančių iš bankų kreditus.tai pelno siekianti institucija,dirbanti savimokos pagrindu,kuri priima indėlius,teikia paskolas,ir įgyja kitų aktyvų,ypač obligacijų.Pagrindinis komercinio banko tikslas yra pelnas.Bankas visiškai savarankiškai,sutarčių pagrindu akumulioja laisvas ūkio ir gyventojų lėšasir šitaip sukaupia tam tikrą kapitalą,kurį panaudoja komerciniai veiklai.Kiekviena įmonė ar organizacija gali lengvai pasirinkti vieną ar kitą banko Įstaigą su kuria jai patogu ir naudinga turėti dalykinius ryšius,pagrystus abipusiu pasitikėjimu ir suinterisuotumu.Todėl komercinio banko veiklos pagrindas yra įmonių ir organizacijų kreditavimas.Komerciniai bankai be kredito išdavimo gali vykdyti ir kitas bankams būdingas operacijas:

• Priimti terminuotus ir neterminuotus indėlius ir lėšas i einamasias ir kitokias sakaitas
• Teikti ir imti kreditus
• Atlikti operacijas su mokomaisiais dokumentais ir vertybinias popieriais
• Išduoti piniginius laidavimus,garantijas
• Priimti iš klientų vertybias,dokumentus ir saugoti savo saugyklode
• Teikti paslaugas,konsultacijas bankų veilkos klausimais
• Lietuvos bankui leidus,vykdyti operacijas užsienio valiuta,pirkti ir parduoti brangiuosius metalus

Vadovaujantis komercinių bankų įstatymu ir LB 1993 Liepos 1d.nutarimu “Komercinių banų ir jų padalinių steigimo bei bankų pagrindinio kapitalo padidinimo registravimo taisyklės”

komerciniai bankai stiegimi dviem būdais:

Atviruoju-kai steigėjai įsigyja dalį statute numatyto pagrindinio kapitalo akcijų,o liku sią dali surenka skelbdami viešą akcijų pasirašymą.

Uždaruoju-kai steigėjai įsigyja visas akcijas arba dalį statute numatytų akcijų,neskelbdami vieso akcijų pasirašymo,o jas išplatina kitiems asmenims savo nuožiūra.

Komercinis bankas įregistruojamas Lietuvos banke ir turi gauti leidimą ne vėliau kaip per 6 menesius nuo banko statuto įregistravimo dienos.Norint gauti leidimą komerciniam bankui reikia lietuvos bankui pateikti paketą dokumentų kurie yra numatyti komercinių bankų įstatyme ir minėtame lietuvos banko 1993.07.01dienos nutarime.Naujam bankui steigti reikalingas 5mln.sankcionuotas kapitalas .
Komerciniai bankai turi pagrindinį ir atsarginį kapitalą,be to gali sudaryti kelis kapitalus.Atsargos kapitalas naudojamas galimiems nuostoliams atlyginti.Sudarymo šaltinis-pelnas.

Komercinio banko valdymo strūktūra

visuotinis akcininkų susirinkimas banko taryba valdyba.

Visuotinis akcininkų susirinkimas-aukščiausia komercinio banko institucija.
Taryba-stebi ir kontroliuoja banko valdybos veiklą.
Valdyba-vadovauja bankui,tvarko įvairius reikalus,pagal įstatymus atsako už banko operacijų vykdymą.
Bankų veiklą kontroliuoja revizijos taryba,kuria renka akcininkų visuotinis susirinkimas.Komercinį banką gali likviduoti visuotinis akcininkų susirinkimas ir Lietuvos bankas savo įsakymu.

Pirmasis komercinis bankas,pareiškęs apie savo “gimimą” dar 1988m.buvo Lietuvos akcinis inovacinis bankas.Šiam bankiui buvo ir sunkiausis ir kartu lengviausia,nes iki tol panašių bankų šalyje nebuvo.Taigi iki 1996m. Šis bankas išlaikė lyderio pozicijas pagal komercinių bankų nustatomą reitingą pagal 5 pagrindinius bankų rodiklius:tai aktyvai,paskolos,depozitai ir akredityvai,registruotas akcinis kapitalas bei pelnas.Šiame banke susikonciantravo Lietuvos energetikų bei privačų verslinikų,sussijusių su energetiniu šalies ūkiu,kapitalas.Tarp banko klientų buvo Ignalinos A.E.,energetikos ministerija,t.p. ir mūsų Universitetas.
Iš kitų Lietuvos komercinių bankų,konkuruojančų su LAIB pagal nustatytus 5 rodiklius,galima pažymėti:Vilniaus banką,Ūkio bankas,bei buvę Litimpex ir Hermio bankai.
Dauguma Lietuvos komercinių bankų atlieką dalį ar visas tokias pat įstatymo numatytas funkcijas,tik vieni iš jų pvz.:Vakarų bankas,labiau orentuotas i valstybines įmones,o ūkio bankas ir Lietuvos akcinis inovacinis bankas orentuojasi i personalines įmones.
Visi bankai yra pavaldūs Lietuvos bankiui,šis turi reguliuoti jų veiklą.Per lietuvos banką-centrinį banką-visi bankai susiję į bankininkystės visumos sistemą.
1992m. Buvo priimtas pirmasis komercinių bankų įstatymas.Jis sugrieštino reialavimus bankams atliekant kreditavimo operacijas.Tų pačių metų spalio mėn.Lietuvos banko valdyba komerciniams bankams,dirbantiems su užsienio valiuta,nustatė maximalų užsienio valiutos rizikos laipsnį bankų kapitalo atžvilgiu,tai reiškia,kad bendra atviroji pozicija turėjo sudaryti ne daugiau kaip 15% banko kapitalo.
Apibendrinant,galima teigti,kad 1990-1992m.šalies bankų veiklia buvo taikoma nemažai ekonominių normatyvų,pradėtos reglamentuoti jų atliekamos operacijos,tačiau toks veiklos reguliavimas buvo daugiau orentuotas aktyvų ir pasyvų struktūrai valdyti,bet ne bankų prisiimamai rizikai vertinti.Ti pat keitėsi ir bankų priežiūros organizavimas:1992 01 mėn.Letuvos banko valdybos nutarimu įkurtas komercinių bankų departamentas,kuriam pavestos komercinių bankų priežiūros funkcijos.Būtina paminėti,dar vieną komercinių bankų veiklos reguliavimo ir jų priežiūros stiprinimo etapą-tai 1993 spalio mėn. Priimtas Lietuvos banko valdybos nutarimas dėl kitų Lietuvos respublikos bankų veiklos ekonominių normatyvų.Šiuo nutarimu panaikinti 1990m.patvirtinti normatyvai ir nustatyti nauji,kurie iš esmės buvo artimesni tarptautinėje praktikoje bankams taikomiems normatyvams:
• Kapitalo pakankamumo reikalavimas-nemažiau kaip 13%
• Likvidumo normatyvas-nemažiau kaip 30%
• Banko kaptalo ir banko įsipareigojimo santykis-1/10 kapitalo

Nepaisant normatyvų taikymo teigiamų aspektų išliko tie patys trūkumai.Kaip ir anksčiau nebuvo ribojimas skolinimas tarpusavyje susijusiems skolininkams.Tai pat nebuvo vertinama paskolų koncentracija,Šie trūkumai leido bankuose sukaupti daug blogų paskolų.

Ankstyvuoju bankų kūrimosi laikotarpiu atsispindėjo prastas jų veiklos rizikos valdymas,normatyvų stoka ir jų netobulumas o ypač nesuvaržytas skolinimasis tarpusavyje susijusiems skolininkams ir daug kitų priežasčių buvo lemtingių įvykių 1995metų bankų sektorių pagrindas.Š.metų vidurys ir pabaiga buvo sunkiausias laikotarpis Lietuvos bankininkystės istorijoje,kai susikaupusios problemos lėmė tai kad 2 stambiems bankams buvo pritaikytos rimtos poveikio priemonės ir sustabdyta jų veikla.Tokia situacija sukėlė gyventojų nepasitikėjimą komerciniais bankais ir didelę indėlių atsiėmimo iš šių bankų bangą.

Pagrindinės priežastys dėl kurių kilo problemų Lietuvos bankinikystėje yra šios:
• Didelis paskolų su banku susijusiems smenims mastas
• Pernelyg didelė prisiimta rizika suteikiant paskolas keliatui stambių skolinkų
• Vidaus kontrolės bankuose stoka
• Veiklos skaidrumo ir audito stoka
• Pasitaikantys sukčiavimo atvejai
• Maža vadovų kompetencija ir bloga bankų valdymo kokybė

Laikotarpiu nuo 1995 gruodžio iki 1996 sausio iš bankų buvo atsiimta net 25% gyventojų indėlių.

Lietuvos bankinikystės raida po 1995 metų
Šiuo liakotarpiu Lietuvos bankai vykdė labiau koncervatyvią veiklą,kuri sustiprino jų pozicijas tiek šalies,tiek tarptautiniu mastu.
1995m.pabaigoje sukuriama bendra suteiktų paskolų garantijų ir laidavimų duomenų bazė,kuri sudarė sąlygas komerciniams bankams geriau įvertinti skolininkų finansinę būklę ir priimti tinkamus su paskolų teikimu susijusius sprendimus.Siekiant padidinti komercinų bankų dokumentinės priežiūros vekismingumą 1995m.Lietuvos banke pradėta kurti centralizuota ataskaitų priėmimo sistema.Ši sistema,gaunanti įv. Komercinių bankų ataskaitas,leidžia sukaupti finansiniusnduomenis apie jų veiklą,sukurti duomenų bazę.Šios sistemos pagrindu sukurta išankstinė perspėjimo sistema,kurios tikslas-nustatyti galimas konkretaus banko problemas ankstyvajame procese.
Įdiegus šias sistemas banko sektoriaus veikla tapo kur kas skaidresnė.Skatinant bankus vykdyti veiklos skaidrumą ir taikyti rinkos didsciplinas bei pritraukti užsienio investuotojus i Lietuvą 1996m.Lietuvos banko valdyba įpareigojo komercinius bankus tvarkyti apskaitą ir rengti atskaitomybę vadovaujantis arptautinių apskaitos standartų nuostatomis.tai labai pagerino bankų finansinių ataskaitų kokybę,t.p. pagerėjo finansinių ataskaitų supranatmumas užsienio vartotojams.
Rusijos finansų krizė,kilusi 1998 metais,įrodė kad Lietuvos bankų sistema yra pakanamai stabili ir sugeba apsisaugoti nuo nepageidaujamų makroekonominių reiškinių.Kita vertus,Lietuvos bankai,pasimokę iš praeities kliadų,vykdė daug griežtesnę kreditavimo sistemą,kuri pasteisino rusijos finansų krizės atveju.1998metais,palyginti su 1997m. Prekių eksportas sumažėjo 44%.
Pastaraisiais metais komerciniai bankai užsiima ne tik tradicine kreditavimo veikla,bet vis dažniau atlieka operacijas su vertybiniais popieriais,išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ir pan..
Kai kurie komerciniai bankai jau pradėjo taikyti ekonometrinius modelius rizikai vertinti.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 10 komercinių bankų:
• AB Hanza LTB
• Ūkio bankas
• Snoras
• NORD/LB Lietuva
• Parex
• Vilniaus
• Šiaulių
• Sampo
• Medicinos
• AB UB būsto kredito ir obligacijų bankas
Kaip pavyzdį norėtume aptarti Ūkio komercinį banką.

ŪKIO BANKAS
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse – 1989 metų birželį – dvylikos didžiųjų Kauno įmonių atstovai įkūrė komercinį banką ir pavadino jį Ūkio banku. Šis pavadinimas atspindėjo naujosios kredito įstaigos paskirtį – finansuoti rinkos ekonomikos sąlygomis pradėjusį veikti šalies ūkį. Centrinio šalies banko Ūkio bankui išduota veiklos licencija yra pažymėta pirmuoju numeriu. Tai liudija jį esant seniausiu privačiu banku, stovėjusiu prie naujausių laikų Lietuvos komercinės bankininkystės ištakų ir garbingai atlaikiusiu visus šiai sričiai tekusius išbandymus.

Nuo pat įsikūrimo Ūkio bankas siekė įsitvirtinti kaip patikimas, atviras naujovėms bankas. Bankas mato savo paskirtį teikti kokybiškas klasikines ir modernias banko paslaugas klientams, būti jų verslo finansiniais konsultantais, pagalbininkais, taip pat visa savo veikla prisidėti prie šiuolaikinės vakarietiškos bankininkystės, pagrįstos garbinga konkurencija, skaidria veikla ir kokybiškomis paslaugomis bei maloniu aptarnavimu, principų diegimo Lietuvos rinkoje.

Išlaikydamas orientaciją į šalies ūkio finansavimą, bankas drauge stiprina savo filosofijos pagrindą – būti universaliu banku, teikiančiu platų paslaugų spektrą įmonėms ir gyventojams. Banko universalumo siekis yra derinamas su išskirtiniu, kompleksišku nuolatinių, “klubinių” klientų aptarnavimu.

Orientacija į besikeičiančią rinką ir jos įtakojamus klientų poreikius yra vienas iš banko veiklos kertinių akmenų visais jo gyvavimo etapais. Tai apsprendžia ir informacinių technologijų modernizavimą, ir naujų produktų įvedimą, ir antrinių įmonių kūrimą šalyje ir užsienyje.

Paskutiniais metais Lietuvoje veikiančių komercinių bankų akcinių kaptalo struktūroje pastebimai dominuoja užsienio investuotojų kapitalas.2002m. jis sudarė 87,7%.Du didžiausius šalies bankus
-Vilniaus banką ir LB įsigijo Švedijos investuotojai.Paskutinis valstybinis Lietuvos žemės ūkio bankas,parduotas Vokietijos bankui NORD/LB.atsižvelgiant į šiuos pokyčius,galime teigti,kad Lietuvos bankai yra neatsiejami nuo tarptautinės bankų rinkos globalizacijos.Kitaip tariant,šis visuomenės procesas lemia naują etapą šalies bankų veikloja:bankai tampa tarpvalstybinės bankinikystės dalyviais.Lietuvos atveju,užsienio investuotojų dominavimas jos bankų sektoriuje yra teigaimas reiškinys ir tai rodo kad į šaies rinką atėjo patyrią,daugiametę patirtį turintys užsienio bankai.
Vertinant teigiamus šalies centrinės ir komercinės bankinikystės poslinkius,negalima užmiršti kad bankų sistema yra labai jautri.Jos tinkamam funkcionavimui laiduoti reikia ne tik mobilaus centrinio banko priežiūros mechanizmo,bet ir tam tikros teisinės infra struktūros,ekonominės aplinkos,pačių bankų sugebėjimo profesonaliai dirbti konkurenecijos sąlygomis.
Integracija I Europos Sajungą:
Kaip tai paveiks Lietuvos bankus?

Tolesnė Lietuvos pažanga ir greitesnė šalies ekonomikos pokyčiai siejami su integracijos į ES procesais.Vis svarbesnis tampa nacionalinės teisės derinimas su ES keliamais reikalavimais centrinei ir komercinei bankinikystei.
Lietuvos respublikos seimas 2001m.kovo 13 d. priėmė naują Lietuvos banko įstatymo redakciją,parengtą atsižvelgiant į svarbiausius ECB reikalavimus centriniams bankams:
• Dėl pagrindinio tikslo
• Dėl centrinio banko nepriklausomumo
• Dėl draudimo skolinti vyriausybei
Kaip jau minėta, ankstesnis Lietuvos banko pagrindinis tikslas- siekti pinigū stabilumo- buvo paskeistas į tikslą- siekti kainų stabilumo.Šis tikslas igyvendinamas remiantis fiksuoto vakiutos kurso strategija,t.y. kai pinigų pusiausvyra išlaikoma automatiškai,koreguojant pinigų pasiūlą pagal paklausą.Įstatyme taip pat numatyta,kad Lietuvos bankas pagal savo kompetenciją turi palikyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekonominę politiką,jei ji neprieštarauja pagrindiniam tikslui.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas R. Šarkinas pažymi, kad “pagrindinis tikslas įgyvendinamas sėkmingai taikant fiksuoto valiutos kurso, kuris yra labia svarbus neinfliacinės ir stabilios ekonomikos raidos veiksnys, strategija. Tą patvirtina Lietuvoje pasiektas ir pastaraisiais metais išlaikytas žemas infliacijos lygis ir ekonomikos augimas”.
Kiti svarbūs pakeitimai sietini su centrinio banko institucinės, finansinės ir asmeninės vadovo nepriklausomybės įvirtinimu. Naujame įstatyme pakeista buvusi Lietuvos banko atsisikaitymo Seime procedūra. Lietuvos bankas viešai sklebia metų ataskaitas, du kartus per metus teikia pranešimus Seimui. Lietuvos bankui suteikta teisė gauti iš Lietuvoje veikiančių subjektų informaciją, reikalingą savo funkcijomis atlikti. Tai leidžia bankui geriau organizuoti darbą sattistikos, tyrimo srityje ir įgyvendinti ECB keliamus reikalavimus pinigų ir banko statistikai.
Šis įsatymas buvo svarbus žingsnis ne tik siekiant įvygdyti EPS reikalavimus, bet ir sudarant sąlygas Lietuvos banko patikimumui didinti. Visuomenės nuomonių apklausos rodo, kad Lietuvos banko reitingas gerokai aukštesnis už kitų valstybės institucijų reitingus. Pvz. Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos viešosios nuomonės tyrimų kompanija “Baltijos tyrimai”, 2002 vasario mėnesį atlikusi įmonių vadovų apklausą nustatė, kad daugiau nei du trečdaliai Lietuvos įmonių vadovų antrus metus iš eilės labiausiai iš visuomenės institucijų pasitiki Lietuvos banku: šiemet juo pasitkėjo 73%, pernai- 74% vadovų.
“Lietuva jau yra deklaravusi, kad sieks narystės Europos pinigų sąjungoje, tačiau tai galėtų įvykti tik praėjus dviem trim metams po to, kai Lietuva bus priimta į ES”- sakė Lietuvos banko pirmininko pavaduotojas A. Kregždė kartu su EK delegacijos Lietuvoje vadovo M. Graham. Ekspertų teigimu, Lietuva realiai galėtų būti pasirengusi prisijungti prie euro zonos praėjus dviems metams nuo įstojimo į ES. Jau šiandien Lietuva iš esmės atitinka oficialius EPS narystės kriterijus.
Išlaikydama fiksuotą litą, geras augimo perspektyvas, stabilią bankų ir finansų sistema, vis didėjantį bei stiprėjantį privataus ūkio sektorių, Lietuva tęsia šalies integracijos į ES procesą, kaip optimalų būdą užtikrinti modernią valstybės plėtrą. Siekiant pagrindinio tiklso- stabilaus ekonominio augimo ir kartu aukštesnio Lietuvos žmonių gyvenimo lygio, integracijos nauda tampa vis ryškesnė, nes, perimdami ES taisykles, sukuriame palankesnes sąlygas plėsti tarpusavio ekonominį bendradarbiavimą, prekybą bei investicijas. Kartu tikimasi, kad bendradarbiavimas su ES šalių bankinikais, keitimasis informacija, bankininkų bei verslininkų kontaktai suteiks naujų idėjų bei postūmių verslo ir invetsicijų planams tiek Lietuvoje, tiek ES šalyse.

Kaip komerciniai bankai gali padėti įsisavinti ES struktūrinių fondų paramą:

Kaip komerciniai bankai gali padėti įsisavinti ES struktūrinių fondų paramą Lietuvos ekonomikai? Apie tai buvo kalbėta Ūkio banko vadovų ir filialų valdytojų iš 12 šalies miestų susitikime su Finansų ministerijos Pasiruošimo Europos Sąjungos struktūrinių fondų valdymui skyriaus viršininko pavaduotoja Aušra Nausėdiene.
Konkretus finansinės pagalbos mechanizmas šiuo metu yra kuriamas Ūkio ir Finansų ministerijose. Tačiau jau šiandien yra žinomi pagrindiniai principai, pagal kuriuos bus teikiama parama.
Ūkio banko valdybos pirmininkė Edita Navickaitė atkreipė dėmesį į banko turimą darbo su verslininkais praktiką. Bankas yra ne tik finansines paslaugas, bet ir konsultacijas teikianti institucija. Ūkio banko specialistai padeda verslininkams ruošti verslo planus, kurie ir yra bet kokio finansavimo pradžių pradžia. Pagal ES struktūrinių fondų paramos principus, konkursuose išrinktiems iš fondų finansuojamiems projektams lėšos nebus skiriamos avansu, jos per Lietuvos finansų ministeriją ir kitas valdymo bei mokėjimo institucijas pasieks verslininkus po to, kai projektas bus įgyvendintas. “Vadinasi ir verslininkai, ir savivaldybės, ir viešosios įstaigos pirmiausia finansavimo šaltinių ieškos bankuose. Todėl labai svarbu, kad jau šiandien Lietuvos komerciniai bankai turėtų laiku ir tikslios informacijos apie finansavimo iš ES struktūrinių fondų mechanizmą. Nuo to, kaip bankai bus pasiruošę konsultuoti savo klientus dėl fondams pateikiamų projektų ir verslo planų, didele dalimi priklausys tų projektų kokybė ir apskritai Lietuvos verslo gebėjimas įsisavinti tas lėšas, kurios numatytos skirti iš ES artimiausiais metais – 2004–2006”, – sakė Edita Navickaitė. Bankas savo ruožtu yra pasirengęs nuolat ir intensyviai domėtis vyriausybinių institucijų veikla šia linkme, planuoja konsultuoti savo klientus apie galimybes gauti paramą iš ES fondų.
ES struktūrinė parama 2004-2006 m. sudarytų apie 1,37 mlrd. EUR, iš jų 822,5 mln. EUR – ES struktūrinių fondų ir 543,5 mln. EUR iš Sanglaudos fondo. Kasmet susidaro vidutiniškai apie 455 mln. EUR. Šiuo laikotarpiu pagrindinė finansavimo forma iš ES struktūrinių fondų bus negrąžinamos subsidijos, kurios padengs iki 100 proc. savivaldybių projektų išlaidų, iki 75 proc. viešųjų institucijų projektų, iki 65 proc. smulkių ir vidutinių įmonių projektų bei iki 50 proc. stambių įmonių projektų išlaidų.

Per pastaruosius intensyvaus darbo metus daugiausia naujos patirties ir žinių įgyta integracijos į ES srityje-vykdant teisės aktų derinimo,kitas Lietuvos pasirengimo narystei ES programas ir siekiant perimti geriausią Esir jois šalių patirtį.bankų darbuotojai aktyviai įsitraukė ir nuosekliai dirbo rengdami darbo grupių derybinių pozicijų dėl narystės ES projektus pagal kelias derybų sritis.Lietuvai baigiant derybas dėl narystės ES didėja su pasirengimu narystei susijusių darbų svarba,apimtis ir atsakomybė.Todėl šiai sričiai ir toliau bus skiriamas deramas dėmesys.

Išvados

Komercinių bankų priežiūros raida Lietuvoje glaudžiai susijusi su šalies bankų sektoriaus plėtra ir raida.Galiama būtų skirti kelis Lietuvos bamkų sektoriaus kūrimosi ir plėtros etapus.ankstyvuoju laikotarpiu,iki 1995m. Dėl per nelyg liberalios teisinės aplinkos ri palankių versliui sąlygų,komercinių bankų kaičius šalyje sparčiai didėjo.Tačiau bankų veiklos rizikos valdymo suvokimas ir tokiu valdymo lygis buvo nepakankami o tai sudarė prielaidas bankinkystės problemoms atsirasti.Šalies makroekonominiai pokyčiai,didelė prisiimta banko veiklos rizika ir jų darbuotojų kvalifikacijos stoka ir neigiama visuomonės nuomonė dėl tokios jų veiklos nulėmė didelį komercinių bankų bankrotų skaičių ir pasittraukimą iš bankų rinkos 1994 metais.LR Vyriausybės ir Lietuvos bankų bendras veiksnmų planas skirtas komercinių bankų krizei pristabdyti sušvelnino padėtį ir problemų plitimą viso sektoriaus mastu.Nepaisant to,ši problema turėjo teigiamos įtakos:pasimokę iš klaidų šiame sektoriuje išliko tie bankai,kurie pasirinko ilgalaikės veiklos strategijas.
Vėlesniu laikotarpiu,t.y.po 1995 metų,komercinių bankų veiklai būdingesnis atsargumas ir koncervatyvumas.Išplėtus Lietuvos banko kredito įstaigų priežiūros dapartamneto funkcijas, komerciniai bankai tapo labiau atskaitingi ir privalėjo teigti tiek šiai priežiūros institucijai, tiek visuomenei informaciją apie savo veiklos rezultatus ir finansinę būklę.
Komerciniai bankai vis daugiau dėmesio pradėjo skirti ne tik naujoms paslaugoms teigti ir veiklos plėtrai, bet ir su ja susijusiai rizikai vertinti ir valdyti.
Bankinių paslaugų ir produktų bei informacinių techologinių plėtra kelia naujus uždavinius ne tik bankams, bet ir jų priežiūros tarnyboms. Šiuolaikinis požiūris į banko priežiūra neapsiriboja vien esamos situacijos rinkoje vertinimu. Svarbiu priežiūros elementu tampa perspektyvinis bankų veiklos prognozavimas bei su tuo susijusios rizikos nustatymas, ribojimas bei valdymas.
Stiprėjant bankų rinkų globolizaicijai, didėja tarpvalstybinės bankų priežiūros reikšmė ir jos vaidmuo užtikrinant patikimą bankų veiklą ne tik šalies, bet ir tarptautiniu mastu. Todėl LB jau seniai neapsiriboja vien savo šalies patirtimi, o įsijungė į tarptautinį bankų priežiūros judėjimą. Lietuvos bankas, suvokdamas naujų uždavinių svarbą, stengiasi įgyvendinti tarptautinius reikalavimus, keliamus šiuolaikinei bankų priežiūrai, ir toliau plėtoti bendradarbiavimą šioje srityje.

Leave a Comment