kainodara

1.Pasaulinės rinkos svarba šalies ekonomikai.Pasaulinės rinkos svarba – specializacija. Lietuva – 50proc., JAV – 10proc. eksporto priklauso nuo vidinio vartojimo. Bendru dydžiu užsienio prekyba svarbi visoms šalims. O santykinė tuo svarbesnė, kuo šalis mažesnė. Atskirose rinkose ir didelės valstybės priklauso nuo užsienio prekybos. Ekonomikos atvirumą atspindi ex.-imp. Svarbiausia: 1.valstybės dydis, 2.Užsienio prekyba vystosi sparčiau nei gamyba. Tiek pasaulio, tiek ir atskirų valstybių mastu. (I+E)/BNP Visų išsivysčiusių Europos valstybių svarbiausias augimo veiksnys – eksporto didėjimas. Pvz.,JAV 1986m. eksportas padidėjo 110proc., bendras augimas – 2 proc. Didžiosios valstybės eksportuoja tuos produktus, kurių didelės pridėtinės vertės.

2. Pasaulinės rinkos konjuktūros samprata.Konjunktūra (lot.sujungimas, sąlygų visuma)Lietuvių tarpt. žodyne: 1.susidariusi padėtis, galinti turėti įtakos kuriam nors dalykui; 2.produkcijos gamybos realizavimo sąlygos.Konjunktūra – veiksnių ir sąlygų visuma, veikianti į pasaulinio ūkio raidą, į konkrečios šalies ekon. padėtį, t.t. srities vystymąsi. Nuo konj. priklauso: 1.rinkos plėtimasis ar sumažėjimas, 2.prekių kainų lygio pasikeitimas, 3.pasiūla ir paklausa. Konjunktūrą veikia gamybiniai, tech. – ekon., komerc. veiksniai. Ekon. krizės privertė reaguoti į prekybos rinkos indikatorius: poreikį, perkam. galią, skonį, madą. Ūkio konjunktūra – konkreti ekonomikos būklė, susiklosčiusi veikiant konj-ą formuojantiems veiksniams. Apima sritis, turinčias kokyb. ir kiekyb. rodiklius: 1. Gamybos potencialas ir jo elementai įskaitant gamybinius išteklius, max gamybinę apimtį, ūkio šakinę reprodukcinę struktūrą. 2. Rinka. Jos imlumas ir struktūra (gyv.sk., išsivyst. lygis, pajamų pasiskirstymas tarp gyventojų, darbo pasidalijimas, konkuruojančių prekių kainų santykis, gyventojų sukauptų prekių kiekis, gamybos priemonių būklė, trumpalaikių veiksnių poveikis pasiūlos būklei).3. Ūkio organizacinė struktūra, įskaitant firmų struktūrą, gamybos koncentracija, kombinavimo ir specializacijos būklę, ūkio valstybinį reguliavimą. 4. paklausos ir pasiūlos santykis rinkoje, įskaitant gamybos išteklių panaudojimo, prekių atsargų lygis, užsakumų portfelių lygį

5. Produkcijos realizavimo komercinės sąlygos (valiutų stabilumas). Pasaulinių prekių rinkos konjunktūra – ekonom, soc, polit, gamtinių ir kt. veiksnių veikimo rezultatas. Šie veiksniai nulemia kiekvieną duotu momentu padėtį konkrečioje pasaulinėje prekių rinkoje ir sąlygoja komercinės veiklos šioje rinkoje kryptį, eigą ir rezultatus, taip pat konkrečių prekių ir paslaugų konkurencingumą, gamybą ir ekon. tikslingumą, konkrečių importuotojų ie eksportuotojų pasirinkimą, išėjimo į rinką palakankų momentą, elgseną rinkoje. Struktūra ® Elgsena ® RezultataiOligopolinė skirtinga skirtingi

Pasaulinės prekių rinkos konjunktūra sąlygoja t.t. mastu su tomis rinkomis susijusių šakų ir t.t. šalių gamybinį potencialų tyrimų turinį. Atskiros prekės rinkos konjunktūra – moksliniai tyrimai, vidaus ir užsienio patentai, licenzijos, produkcijos realizavimas vidaus ir užs. rinkose. Prekės rinkos tyrimas turi remtis bendraūkinės konjunktūros žinojimu. Konjunktūros tyrimas – ekon. rodiklių ir kt. infor., charakterizuojančios šakos raidą t.t. laikotarpiu, sistematizavimas, apdorojimas ir analizė. Rodiklių ir kitos informacijos turinį apsprendžia tyrimo tikslai (plėtros ilgalaikiškumo tendencijų analizė, jos techn.- ekon. charakteristikų pakeitimas. Infor. apie k-os tyrimus: ekon.-statistinė; komercinė.

3Ekonomikos cikliškos plėtros teorija kaip rinkos konjunktūros tyrimo pagrindas

4. Prekių rinkos konjunktūros veiksniai.Prekių rinka formuojasi ir vystosi veikiant daugeliui ekon, politinių, mokslo-techn ir social veiksnių. Visus galima suskirstyti į: 1.pastovius ir laikinus;2.ciklinius – neciklinius; 3.skatinančius rinkos plėtrą ir stabdančius. Veiksniai keičia savo reikšmingumą: kaštų lygis. Konjunktūra – dinamiškesnis reiškinys už ciklo fazes, todėl kartais nukrypsta nuo fazių. Nukrypimai nuo ciklo svyravimų sudaro rinkos dinamiškumą. Svyravimus nulemia necikliniai pastovūs ir laikini veiksniai. Pastovūs: ciklinis veiksnys nedaro poveikio ekon. ciklui. Ciklo materialinė bazė sudaro kapitalo atsinaujinimo procesą. (paklausos svyravimai gimdo ciklų svyravimus). Investicijų dinamika ir gyventojų paklausa prekėms turi ciklinį pobūdį. Cikliškumą turi vartojimo prekių rinkų dinamika. Vartojimas auga, investicijos auga. Necikliniai veiksniai: valstybinis ekon. reguliavimas, politinės situacijos, kapitalo koncentracija, infliacija, prekių gamybos ir vartojimo sezoniškumas.

Laikini: pasireiškia epizodiškai:socialiniai konfliktai, streikai, boikotai, stich. nelaimės, politinės krizės.Visi veiksniai veikia skirtingu laipsniu skirtingose rinkose. Vienu laikotarpiu didelė įtaka, o kitu santykinai nereikšmingi. Konkrečių rodiklių įtraukimą į analizę įtakoja jų tikslai ir reikšmingumas. Pagr. problema – ne rodiklių nustatymas, o kokybinio ryšio suradimas. Tai padeda nustatyti ekonometriniai modeliai. Labai svarbu teisingai parinkti veiksnius. Nuo modelio sukonstravimo priklausys analizės teisingumas ir pritaikymo galimybės.

5. Konjunktūros tyrimo turinys.Susideda iš tokių dalių: 1. Bendraūkinės konjuktūros apžvalgos turinys:1.bendra charakteristika (makroekonominis lygis) – pagrindinės raidos tendencijos (BVP, ekonominis augimas, konjuktūros veiksnių charakteristika: vartojimas, užs. rinkų paklausa ir kt.); pramonės gamyba (augimo indeksai, veiklos aktyvumas ir kt.); žū gamyba (gamtinės salygos, gamybos charakteristika, struktūra ir kt); užsienio prekyba ir prekybos politika (pasulinės prekybos augimo tempai, jų lyginimas su gam apimtimi, konkurentigumo, valiutos kursų pokyčiai, prekybos politikos situacija ir kt.); valiutų situacija (kursų svyravimai, mokėjimų balansai, p.n. pokyčiai ir kt.); integraciniai procesai Vaklarų Europoje.2. Konkrečių išsivysčiusių šalių padėtis (7-8 šalys) – pakilimai, nuosmukiai, BVP ir kt. 3. Besivystančių šalių padėtis (Azija, Lot. Amerika, Afrika).2.Pagrindinių prekių rinkų konjunktūros apžvalga. 1.mašinos ir įrengimai (bendras konjuktūros įvertinimas, gamyba, augimo tempai pagal šalis, moksliniai tyrimai, užsienio prekyba, kainos. 2. Kuras ir pramonės žaliavos(bendra charakteristika, gamyba ri vartojimas, užsienio prekyba, kainos). 3. Žemės ir miškų ūkio prekės (bendra charakteristika, kainų dinamika, gamybas, užsienio prekyba ir kt.)3.Analizuojama pasaulinio vartojimo ir paklausos kitimo dinamika ir priežastys, kad būtų parengtas patikimas veiksmų planas. Atspindima vartojimo struktūra pagal įmonės prekės konkurencingumo savybes, prekės ir kokybės ryšys didėjant pajamoms, techn.rodiklis ir kt. Ypatingas vaidmuo naujoms prekėms., jų įdiegimo rinkoje intensyvumui, analizuojama moks –tech, pažangos lygio įtaka. Nušviečiama konkrečios šakos gamybos ir vartojimo politika.

4. Pateikiama prekės pasaulinės prekybos trumpa analizė, pasaulinio eksporto charakteristika visumoje, parodoma šalis tiekėja, jų kaip eksportuotojų šalies pasikeitimas. Vertinamas šalies konkurencingumas pagal eksportą. Nustatomos poslinkių priežastys. Naujų prekybos formų ir metodų reikšmė, kapitalo eksporto, licenzijų, tarpt.mainų, know-how reikšmė. Atliekama pagr, kompanijų, valstybių analizė eksporto srityje. Valiutinė ir kredito politika. Tiriama kompanijų įvairių susitarimų poveikis eksp konkurenciniam pobūdžiui. Atskirai nagrinėjama konkrečios prekės pasaulinis importas visumoje ar šalies, šalių importuotojų svorių pasikeitimas, įvairių veiksnių įtaka šalių importo dinamikai.5. Nagrinėjama didmeninių ir eksporto kainų dinamika (džns. Kainų indeksų pagalba), detali informacija atskirų šalių prekių. Pagrindinės kainų kitimo priežastys susijusios su naujos gamybos technologijos atsiradimu, žaliavų ir pusfabrikačių pokyčiais, darbo našumu. Pažymimas prekių D ir S santykis, nušviečiama kompanijos politika kainų srityje, valst reguliavimas. Palyginamas kainų lygis pagrindinėse šalyse gamintojose ir jas importuojančių šalių kainos.

6. Konjunktūros prognozė.Rengiama 2 etapais:1. prognozuojamas pagrindinių konjunktūros veiksnių poveikis, įvertinami pastovūs cikliniai ir necikliniai ir laikini veiksniai. Įvertina jau esamų ir planuojamų įvesti pajėgumų rezervus, valstybės kainą plečiant ir mažinant prekių gamybą, naujos gamybos įvedimą. Būtina įvertinti ūkio konjunktūros raidą. Tai ypač svarbu tradicinėms gamyboms (susijusi su bendra ūkio konj). Paklausa naujais laikais kinta paspartintais tempais.2. parengiama kompleksinė konjunktūros prognozė (prekių gamybos, vartojimo, tarpt. prekybos, kainų). Rengiama įvertinant šakos, naudojančios tą prekę, plėtros perspektyvos, galutinio vartojimo prekių paklausos kitimo tendencijos, planuojamos vartojimo apimtys. Numatomas pagrindinių šalių importuotojų importo poreikio pakitimas, kiti vartojimo pakitimai. Būtina atsižvelgti į svarbių konsultacinių firmų prognozę, įvairių tarptautinių organizacijų nuomonę apie padėtį rinkoje. Paklausos ir gamybos prognozei pageidautina nurodyti paklausos pokyčius, kurios prekės bus labiau perkamos, kokioms prekėms paklausa didės sparčiausiai, kurioje šalyje plėsis rinka sparčiausiaių.

7. Rinkos statistikos rodiklių sistema. Rinkos konjunktūros statistiniai rodikliai. Rinkos konjunktūros rodiklių sistema sudaro vieną iš rinkos statistikos rodiklių blokų. Rinkos konj statistika nėra savarankiška. Rinkos statistiniai rodikliai grupuojami į: 1.rinkos konjunktūros: rinkos būklės,2.Kainų, jų būklės ir elgsenos, 3.Prekių masės ir judėjimo. Apyvartos ir atsargų, 4.Rinkos infrastruktūros,5. Rinkos soc. – ekon. efektyvumo. Išskiriamos 9 rodiklių grupės. Pagrindiniai rodikliai yra pasiūla ir paklausa. Kitos septynios apima rinkos būklę.Prekių pasiūlos rodikliai: 1.pasiūlos apimtis, struktūra, dinamika2.Pasiūlos elastingumas 3.Pasiūlos gamybinis ir aprūpinimo žaliavomis potencialas. Prekių paklausos rodikliai: 1.paklausos elastingumas 2.Perkamasis potencialas: gamybos priemonių rinkos, vartojimo reikmenų rinkos, paslaugų rinkos talpa 3.paklausa diferencijuojant pagal patenkinimo laipsnį, kitimo kryptį, susiformavimo formas, pasirengimą pirkti, rinkos būklę ir pirkimo vietą.Rinkos proporcingumas: 1.paklausos ir pasiūlos santykis,2.Gamybos priemonių, vartojimo prekių, paslaugų rinkų santykis 3.Prekių apyvartos prekinė struktūra, 4.rinkos pasidalinimas: gamintojų, didmeninkų ir mažm rinkos dalys5.Pirkėjų struktūra 6.Pardavėjų struktūra pagal nuosavybės formas7.Regioninį rinkos struktūra. Rinkos plėtros tendencija: 1,augimo tempai, pardavimo, kainų ir prekių atsargų, investicijų ir pelno tendencijų kryptis ir parametrai.Rinkos svyravimas, pastovumas, cikliškumas : 1. pardavimų, kainų, atsargų variacijos koeficientai laike ir erdvėje (ek ir geograf),2.rinkos plėtros sezoniškumo ir cikliškumo modelių parametraiRinkos būklės ir išsivystymo regioniniai skirtumai: 1.paklausos ir pasiūlos santykio ir kitų rinkos proporcijų regioninė variacija 2.paklausos lygio (vienam gyventojui)regioninė variacija 3.Rinkos plėtros pagrindinių parametrų dinamikos tempų regioninė variacijaVerslo aktyvumas: 1. Užsakymų portfelis, jo sudėtis, pilnumas ir dinamika 2. Sandorių skačius, dydis, dažnumas, dinamika 3. Gamybinių pajėgumų akrovimo laipsnisKomercinė rizika: 1.investicinė rizika 2.marketingo sprendimų priėmimo rizika 3. Atsitiktinių Rinkos svyravimų rizikaRinkos dydis, monopolizavimo, konkurencijos lygis: 1. Firmų skaičius kiekvienos prekės rinkoje, pasiskirstymas pagal nuosavybę, organizacunes formas, specializaciją

2.prekių realizavimo apimtis ir firmų pasisikirstymas pagal dydį. 3. Privatizavimo lygis, privatizuojamų įmonių skaičius ir dalis bendroje rinkos apimtyje4. Rinkos pasidalinimas 5. Mažų, stambių, vidutinių firmų dalis bendroje rinkoje.Konjungtūros rodiklių ypatingumas yra tai, kad jų tarpe yra statistinių modelių parametrai, atspindintys rinkos tendencijas ir cikliškumą. Konjunktūro rodiklių bloke daugelis rodiklių atspindi ne statinius reiškinius, o dinaminį ar variacinį procesą, kiti charakterizuoja reiškinio struktūrą, santykius ir jų poslinkius.

8. Rinkos konjunktūros informaciniai šaltiniai.2 tipai: 1. pirminė informacija. Brangi informac. Galima rinkti informac savo jėgomis ar naudotis specialiais tyrimais, spec tarnybomis, Lietuvoje tarpt. organizacijomis. Naudojamasi duomenimis iš: prekybos korespondentų tinklo, firmos darbuotojų pagal pareigas teikia infor apie rinkos būklę pagal iš anksto sudarytą programą, vartotojų anketavimo, užklausų, įm. vidaus apskaitos ir atskaitomybės dokumentų, marketingo firmų pateiktos medžiagos, publikacijų, valst. statistikos padalinių, ekspertinių vertinimų, parodų, mugių, spec ekonom monitoringaų konjunktūros tyrimo tikslu.2. Antrinė. Palyginus pigi info. Naudojamasi jau atlikto pirminio tyrimo medžiaga. Šaltinių yra daug.

9. Veiklos aktyvumo rodikliai ir indeksai.Praktikams prieinami metodai yra: 1)veiklos aktyvumo rodiklių ir 2) indeksų skaičiavimas.1. Rodikliai. Pvz.; užsakymų portfelis. Tai labai svarbus įmonės lygyje rodiklis. Tai kontraktų, sutarčių, užsakymų ir t.t. skaičius ir apimtis. Parodo įmonės apkrovimą ir garantuoto prod. realizavimo lygį. Užsakymų apimtys lyginamos su įm. potencialu, taip nustatomas įm. apkrovimo lygis t.t. laikotarpiui. Šis rodiklis rodo įm./rinkos padėties stabilumą, tvirtumą. Akcentuojama į užsakymų trukmę bei gamyb. pajėgumų apkrovimą. 2. Indeksai. 1. Užsakymų augimo tempai pagal skaičių ir apimtį. Biržoje – sandorių skaičius.2. Didmen. ir mažmen. prekių apyvartos, kainų (diskonto normų, biržų indeksai), užimtumo, piniginių pajamų ir santaupų indeksai.Konjunktūros analizei naudojami ekon. barometrų modeliai, kuriuose naudojami soc.- ekon. raidos makrorodikliai (infliacijos lygis, užimtumo didėjimas). Modelių esmė – regresiniai modeliai, lygčių sistemos.

10. Rinkos kokybinės būklės charakteristikos.Rinkos kokyb. būklė vertinama pardavimų, kainų, prekių, atsargų augimo tempų palyginimo pagrindu.Charakteristikos: 1. Stipri rinka, kai sutarčių sk., jų apimtis ir kainos turi aiškią didėjimo tendenciją. 2. Rinka pastovi ir stabili, kai pagr. parametrai aukšti ir mažai svyruoja (5-10proc.) 3. Nepastovi rinka, kai parametrai stipriai svyruoja4. Mažėjanti rinka, kai pagr. parametrai ir paklausa mažėja.5. Nejudri, stagnuojanti rinka – praktiškai nėra prekybos.Rinkos konjunktūros: Paklausos ir pasiūlos (ne)subalansuotumo laipsnis. Veikia kainų elgseną, pr. ir pasl. pardavimo apimčių tendencijas, prekių apyvartumą, t.t.Palanki konj-a (aukšta) – situacija, kai susiklosto sąlygos, skatinančios pardavimus, peno didėjimą, S=D, kainos stabilios, rinkos aktyvumo augimas.Nepalanki konj-a – D atsilikimas nuo S, atsargų augimas ir veiklos aktyvumo mažėjimas. Pardavėjo rinka – jis diktuoja pardavimo sąlygas, D>S, tai pirkėjai turi būti aktyvūs kad galėtų patenkinti savo norus, kainų indeksas>1.Pirkėjo rinka – viskas atvirkščiai. Kainų mažėjimo tendencija. D