Turinys
Turinys………………………………………………………………………………………………………………………………..2Įvadas………………………………………………………………………………………………………………………………….3Kaimo turizmo teisiniai pagrindai…………………………………………………………………………………………..4Kaimo turizmo verslas…………………………………………………………………………………………………………..4Turizmo sodybų kategorijos…………………………………………………………………………………………………..6Poilsio kaime paslaugų struktūra…………………………………………………………………………………………….6Paslaugų ir prekių susietumas kaimo turizme…………………………………………………………………………..7Kaimo turizmo organizavimas……………………………………………………………………………………………….7Kaimo turizmo – verslas………………………………………………………………………………………………………10Kaimo turizmo verslo struktūra…………………………………………………………………………………………….10Kaimo turizmo plėtros nauda……………………………………………………………………………………………….11Lietuvos sodybų, skirtų poilsiui kaime, privalumai…………………………………………………………………13Kaimo turizmo perspektyvos………………………………………………………………………………………………..14Pagrindinės kaimo turizmo paslaugų paklausos intensyvinimo kryptys……………………………………..14Rizika kaimo turizme ir jos valdymas……………………………………………………………………………………14Išvados………………………………………………………………………………………………………………………………20Naudota literatūra……………………………………………………………………………………………………………….21ĮvadasLietuva 2003 m. spalio 15 d. įstojo į pasaulio turizmo organizaciją. . Turizmo organizacijos pagrindinis ofisas yra Ispanijos Karalystėje – Madrido mieste. Įstojimas į turizmo organizaciją, rodo mūsų šalies pakilimą. Suteikiamos naujos darbo vietos, užimtumas. Tai galimybė mūsų šaliai plėstis, realizuoti save. Turizmo apimtis įtakoja įvairūs politiniai, ekonominiai, gamtiniai faktoriai. Šio darbo tikslas sužinoti kokie yra kaimo turizmo teisiniai pagrindai, kokios yra sodybų kategorijos, kaip reikėtų organizuoti kaimo turizmą, kokia yra kaimo turizmo plėtros nauda ir perspektyvos.Kaimo turizmo teisiniai pagrindaiKaimo turizmo paslaugų verslą reguliuoja visa eilė tarpusavyje susijusių įstatymų: Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas (toliau-CK), Turizmo, Žemės, Ūkininko ūkio, Aplinkos apsaugos ir kiti įstatymai, kurie dažnai yra keičiami ir papildomi. Turizmo įstatymas (priimtas1998 metų kovo 19 dieną ) reglamentuoja vieną sparčiausiai besivystančių turizmo paslaugų rūšių – kaimo turizmą. 2003 metų balandžio 1 dieną buvo priimtas įstatymo pakeitimas, kuris palengvino kaimo turizmo verslo plėtojimą. Norintys teikti kaimo turizmo paslaugas galės turėti iki 20 kambarių, anksčiau galėjo turėti iki 6 kambarių. Nauja ir tai, kad kaimo turizmo paslaugas bus galima teikti ir miestelyje (mieste), kuriame gyvena ne daugiau kaip 3 tūkst. gyventojų. Anksčiau tokios sąlygos iš viso nebuvo. Naujame įstatyme išliko reikalavimas turėti kaimo turizmo paslaugos teikimo pažymėjimą. Toks pažymėjimas išduodamas savivaldybės, kurios teritorijoje yra kaimo turizmo sodyba, institucijos. Nuo šiol kaimo turizmo paslaugas teikiantys asmenys turės kreipti didelį dėmesį higienos normai “Apgyvendinimo paslaugų saugos sveikatai reikalavimai”. Nustatytos būtinos sąlygos, privalomos visiems kaimo turizmo paslaugų teikėjams, kad teikiama paslauga sanitariniu požiūriu būtų saugi (kambario įrengimas, reikalavimai virtuvei, kt. paslaugoms, pvz., pirčiai, baseinui, kt.). Pačiuose kaimo turizmo reikalavimuose detaliau nustatoma, koks turi būti kambario interjeras, baldai, apšvietimas, higieninė įrangą, konkrečiai įvardyta, kaip turi būti įrengta virtuvė. Pagal Turizmo įstatymą, vietoj Turizmo paslaugų registro veiks Nacionalinė turizmo informacijos sistema. Kiekviena savivaldybė, išduodama pažymėjimą, vadovausis Savivaldybės tarybos patvirtinta tvarka. Valstybinis turizmo departamentas ketina parengti pažymėjimų išdavimo rekomendacijas savivaldybėms, kad tos tvarkos nebūtų skirtingos. Didesnis dėmesys kreipiamas turistų saugai. Kaimo turizmo paslaugų teikėjas, kai jis teikia pavojingas vartotojo požiūriu paslaugas (pvz., jodinėjimas, nardymas, medžioklė, kt.) turėtų vesti specialų žurnalą, kad paslaugos vartotojas yra susipažinęs su saugos reikalavimais. Turizmo įstatymas palengvino statybų reguliavimo sąlygas norintiems imtis kaimo turizmo verslo. Dabar nereikia keisti žemės naudojimo paskirties bei rengti detalųjį planą. Pastatams statyti ar renovuoti kaime, privačioje teritorijoje, pakanka turėti patvirtintą statybos projektą.Kaimo turizmo verslasKaimo turizmas yra verslas, kuriame kaip didžiausią privalumą, galima įvardinti unikalią gamtą, lankytinas – įžymias vietas, netoli sodybos esantį vandens telkinį. Tačiau vien puikios strateginės vietos verslui plėtoti neužtenka. Kiekviena sodyba norėdama pritraukti kuo daugiau klientų, privalo tobulinti paslaugų sritį, pasižymėdama kuo specifiškesnėmis paslaugomis. Kaimo turizmo, kaip ir kiekvieno verslo siekis yra gauti pelną:
pelnas = pajamos – verslo išlaidos
Pelnas yra verslo veiklos pasekmė – rezultatas. Norint jį gauti, reikia pajamų, o jos iš kaimo turizmo verslo gaunamos tik tada, kai sodyboje ilsisi poilsiautojai. Pagrindinis šiuo verslu užsiimančio verslininko tikslas – sėkmingas poilsio paslaugų kūrimas ir pardavimas, nuolatinis rūpinimasis teikiamų paslaugų kokybe ir jos gerinimu. Visa tai apima svarbiausias verslo vadybos sritis –
• Planavimą;• Organizavimą;• Apskaitą ir kontrolę
Poilsiautojas, pirkdamas kaimo turizmo paslaugas, turi gauti didžiulį pasitenkinimą. Skirtingai nuo kitų paslaugų sferos prekių, teigiamoms atvykusio į kaimą poilsiautojo emocijoms kurti yra pateikiama ne viena kokia nors paslauga, kaip pvz., nakvynė, maitinimas ar kt., bet visa eilė tarpusavyje susijusių paslaugų. T. Y. poilsiui kaime yra siūlomas visas paslaugų paketas. Paslaugų paketas – tai grupė paslaugų, visą paslaugą formuojančių kaip prekę, kuri praturtina pagrindinę paslaugą, visuma. Paslaugos paketą dažniausiai apibūdina dvi pagrindinės kategorijos:• pagrindinė (bazinė) paslauga;• papildomos (periferinės) paslaugos.
Paslaugų rinkinyje viena paprastai yra aiškiai dominuojanti, ji vadinama pagrindine arba bazine paslauga. Pagrindinė paslauga leidžia išeiti į rinką. Kad vartotojas galėtų pasinaudoti pagrindine paslauga, dažnai yra būtinos ir papildomosios. Galima pavaizduoti tokią poilsio kaime paslaugų sistemą( paveikslėlis nr.1):
Paslaugų sistema (paveikėlis. nr.1)
Jeigu poilsio kaime pagrindinė paslauga yra nakvynė, tai maitinimas yra lengvinamoji paslauga, o norint šią paslaugą išskirti iš konkurentų, pasitelkiamas kuo įvairesnis pramogų organizavimas, t.y. remiamoji paslauga. Kaimo turizmo paslaugų sistemą galima nagrinėti ir kaip vykdomųjų bei dispozicinių paslaugų visumą. (paveikslėlis nr.2)
Kaimo turizmo paslaugų rūšys (paveikslėlis nr.2)Turizmo sodybų kategorijosVisos Asociacijos narių sodybos skirstomos į 4 kategorijas suteikiant joms vieno, dviejų, trijų ir keturių gandrų ženklus. Šios komforto kategorijos nustatomos pagal Asociacijos tarybos patvirtintus klasifikavimo nuostatus
1 gandras. Nakvynė ant šieno svirne arba kukliai įrengtoje sodyboje. Svečiai gyvena savarankiškai, teikiama nedaug paslaugų. 2 gandrai. Svečiai gyvena sodyboje, vasarnamyje. Sanitariniai mazgai, dušo kabinos bendri visiems poilsiautojams. Svečių būstas tvarkomas, galima tartis dėl maitinimo. 3 gandrai. Svečiai gyvena sodyboje atskirai nuo šeimininkų. Kambariai dviviečiai ir triviečiai. Sanitariniai mazgai, dušo kabinos ne kiekviename kambaryje. Poilsiautojams skirta virtuvė, indai. Yra pirtis. 4 gandrai. Jaukiai sutvarkyta sodybos aplinka. Vienviečiai ir dviviečiai kambariai su visais patogumais, aptarnavimo paslaugos, gausi atrakcijų pasiūla, kulinarinio paveldo tradicijos, švenčių, seminarų, konferencijų organizavimas.
Sodybų tipai
• Kaimo sodyba• Moderni sodyba• Motelis/Viešbutis• Poilsio nameliai • Vienkiemis• Sodyba su etnografiniais elementais • Sodybos gyvenvietėse • Poilsis palapinėse• Vasarnamis
Sodybą taipogi galima skirstyti ir pagal poilsio rūšis („Dalykinis susitikimas“, „Noriu į pirtį“, „Pažintis su Lietuva“, „Turistinis žygis“ ir t.t.Poilsio kaime paslaugų struktūraVisų poilsio kaime paslaugų organizavimas sudaro sudėtingą sistemą, kuri išeina iš vienos organizacijos, juo labiau kaimo sodybos, ribų. Kaimo turizmo organizavimas šalies mastu yra dalis paslaugų ūkio, kurio plėtojimu užsiima įvairios šalies ūkio struktūros. Jų veiklos tarpusavio suderinimas yra vienas iš svarbiausių organizacinių uždavinių. Šios veiklos organizavimui didelę įtaką daro įvairūs veiksniai, kuriuos galima sugrupuoti į:• skatinamuosius;• paremiančiuosius;• stabdančiuosius;• keliančius pavojų.Išskiriamos šios turizmo paslaugų charakteristikos: • neapčiuopiamumas; • neatsiejamumas; • nepastovumas. •Paslaugų ir prekių susietumas kaimo turizmePoilsio paslauga yra neapčiuopiama fizine prasme, neišmatuojama konkrečiais mato vienetais, t.y. ji neturi daiktinės formos. Ši paslauga kaip prekė yra gaminama ir vartojama tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje. Svarbu tai, kad poilsio paslaugą pirkdamas klientas per turizmo tarpininkus paprastai už ją sumoka anksčiau, nei ji bus pagaminta ar ja pasinaudota. Tik tiesiogiai pas ūkininką perkant poilsio paslaugą pardavimo procesas sutampa su gamybos ir vartojimo procesais. Toks vienalaikiškumas, gaminant ir vartojant, lemia didelę vartotojo priklausomybę nuo gamintojo. Todėl be paslaugoms sukurtų reikalingų techninių priemonių (kambario, lovos, dušo ir t.t.), poilsio kaime paslaugų kūrimo ir pardavimo procese ypatingą reikšmę įgauna svečius priimančių žmonių patyrimas, paslaugumas, nuoširdumas, dėmesys, kas tiesiogiai įtakoja poilsiautojų nuotaiką ir jų teigiamas emocijas. Kai vyksta visi verslo procesai vienu metu, labai svarbu nuoseklumas ir suderinamumas. Poilsiautojas turi žinoti, kad atvykęs į sodybą kaime bus tinkamai aptarnautas bet kuriuo metu. Dar vienas poilsio kaime paslaugų ypatumas – nepastovi jų kokybė, t.y. poilsio paslaugų kokybė priklauso ne tik nuo paslaugos teikėjo techninio, profesinio ir psichologinio pasiruošimo, bet ir nuo paslaugos teikimo sąlygų, paslaugos vartotojo fizinės, emocinės ir psichologinės būsenos. Paslaugų kokybę gali įtakoti ir tokie nekontroliuojami veiksniai kaip oro sąlygos ir pan. Tai, kad poilsio paslaugos gaminamos ir vartojamos vienu metu, neleidžia kontroliuoti jų kokybės. Jos kokybės nepastovumas yra viena svarbiausių konfliktų priežasčių tarp paslaugos teikėjų ir poilsiautojų. Būsimos paslaugos kokybę numanyti padeda išankstinė informacija apie kaimo turizmo sodybos geografinę padėtį, gamtinę ir kultūrinę aplinką, sodyboje esančią įrangą ir bendravimas su sodybos šeimininkais.Kaimo turizmo organizavimas
Kaimo turizmo sąvoka ir samprata nėra galutinai nusistovėjusi. Tą parodo kiek skirtingas kaimo turizmo traktavimas kitose šalyse. Lenkijos kaimo turizmo specialistai siūlo tokį apibrėžimą: „ Agroturistyka “ ( kaimo turizmas ) – tai platus pasirinkimas paslaugų bei įrengimų, būdingų kaimui ir ūkiui, skirtų turistų poilsio ir laisvalaikio reikmių patenkinimui. Visa tai atlieka kaimo žmonės. Danijoje kaimo turizmas apibūdinamas kaip „ atvykstančių į kaimą poilsiautojų aptarnavimo paslaugos, teikiančios ūkininkams papildomų pajamų “.Kanadoje kaimo turizmas apibūdinamas, kaip procesas, kuriuo siekiama pritraukti lankytojus į kaimo vietoves ir padėti jiems išleisti pinigus tose vietose. Plačiąja prasme kaimo turizmas apima veiklos sritis – paslaugas, teikiamas už urbanizuotų teritorijų ribų:• Kaime esančios atrakcijos;• Iškylos, kurių metu lankomasi kaimo vietovėse, stebint gamtą, betarpiškai susipažįstant su kaimo buitimi ir tradiciniu gyvenimo būdu kaime, domintis žemės ūkio darbais, aplankant istorines ir kitas įžymias vietoves, miestelius;• Poilsis nacionaliniuose parkuose ir kurortinėse vietovėse, kaimo sodybose ir kituose apgyvendinimo paslaugas teikiančiuose dariniuose;• Dalyvavimas kaimo vietovėse vykstančiuose renginiuose, šventėse.Jei kitose turizmo formose yra specializuojamasi atskirose verslo rūšyse, pvz., apgyvendinimo, maitinimo, pramogų paslaugos, tai kaimo turizme visos turizmo verslo rūšys sukoncentruotos vienoje.
Miesto – kurorto turizmo ir kaimo turizmo bruožai
Miesto – kurorto turizmas Kaimo turizmasMažai atviros erdvės Daug atviros erdvėsDaugiau kaip 3000 gyventojų Mažiau kaip 3000 gyventojųTankiai apgyvendinta Retai apgyvendintaUžstatyta aplinka Gamtinė aplinkaDaug veiklos patalpose Daug veiklos laukeIšvystyta infrastruktūra Silpna infrastruktūraDaug pasilinksminimo vietų Įvairios individualios veiklos galimybėsDidelės įstaigos Mažos įstaigosŠalies ir tarptautinės firmos Vietinis privatus verslasTurizmo interesai – pagrindai Turizmo interesai papildo kitus pagrindinius interesusDarbuotojai gali gyventi toli nuo darbo vietos Darbuotojai gali gyventi arti darbo vietosRetai veikia sezoniškumo veiksniai Dažnai veikia sezoniškumo veiksniaiDaug turistų Mažai turistųAnonimiški santykiai su turistais Asmeniški santykiai su turistaisProfesionali vadyba Mėgėjiška vadyba
Kaimo turizmas yra platesnė sąvoka nei poilsis kaime. Kaimas suprantamas kaip žemės ūkio verslais besiverčianti žmonių gyvenvietė, arba gamybinių, socialinių, buitinių santykių ir teritorijos apgyvendinimo tipas, laikomas miesto priešingybe. Poilsis kaimo sodybose neatsiejamas nuo gamtinės aplinkos, vietovės kraštovaizdžio, kaimo kultūrinio paveldo ir etninio savitumo. Pabūti kaimo aplinkoje skatina įvairūs turistų norai:• Pažinti gamtą, kultūrą, tradicijas;• Patirti nuotykius, aštrius ir emocingus išgyvenimus;• Naudotis naujomis ir įvairiomis rekreacinėmis erdvėmis;• Pakeisti įprastą gyvenimo aplinką kita;• Pailsėti nuo įtemptų darbų ir kt.
Pagal šiuos ir kitus turistų norus arba keliavimo motyvus formuojasi atskiros turizmo rūšys:
Kultūrinis pažintinis turizmas. Kai keliaujama pažinimo tikslu, norint susipažinti su kultūrinėmis, istorinėmis savo ar kitos šalies vertybėmis. Daugelis kiekvienos tautos kultūrinių, etninių, etnografinių, istorinių, architektūrinių bei gamtinių paminklų ir įžymybių yra ne miestuose, bet kaimo vietovėse, todėl poilsis kaime arba kaimo turizmas pirmiausiai siejasi su šia turizmo rūšimi. Sanatorinis turizmas. Kai keliaujama norint sustiprinti sveikatą ir pasigydyti. Tam pirmiausia tinka Lietuvos kurortai. Sanatorinio turizmo pagrindas yra ne pasyvus poilsis, bet kokia nors aktyvi fizinė veikla: vaikščiojimas, maudymasis ir plaukiojimas, mankšta ir pan. Kurortai pasirenkami pagal juose dominuojančias veiklos rūšis ( vandens ar jūrų veikla, kalnų slidinėjimas, gydymasis ir pan. ), klimatą, atstumą. Dalis Lietuvos sanatorijų ir reabilitacini…o gydymo įstaigų taip pat yra ne miestuose, pvz., Abromiškėse ( Trakų raj. ), Viršužigyje ( Kauno raj. ) ir kt. Verslinis turizmas. Tai verslo kelionės. Vakarų Europos šalyse ši turizmo rūšis dėl didelės rinkos vadinama turizmo „ duona ir druska “. Verslininkai, nepriklausomai nuo sezono, yra pasiruošę mokėti pinigus už brangias aukštos kokybės paslaugas. Reikia pastebėti, kad sutinkama su Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo nuostatomis, keliavimas verslo tikslais nėra priskiriamas turizmui.
Profesinis turizmas. Tai kelionės profesiniais interesais. Verslo ir profesinis turizmas dažnai sujungiami į vieną rūšį, nors verslininkų ir kitų grupių atstovų brangių paslaugų pirkimo galimybės ir bendra perkamoji galia skiriasi. Ši turizmo forma taip pat yra už Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo ribų. Etninis turizmas. Tai giminių, gimtojo krašto lankymas, susipažinimas su tėvų žeme. Kai kuriuose šaltiniuose tai vadinama nostalginiu turizmu. Dažniausiai keliautojai apsistoja pas gimines, todėl specialių apgyvendinimo paslaugų jiems nereikia. Lietuvoje – tai gan populiari vidaus ir atvykstamojo turizmo rūšis. Atvykstamasis nostalginis turizmas labai svarbus Lietuvos Vakarų regionui, kur gimtųjų vietų aplankyti atvyksta buvusios Rytų Prūsijos gentainiai, taip pat Rytų lietuviai, kur poilsiauti į Aukštaitijos kaimus ir miestelius važiuodavo kelios Sankt – Peterburgo kartos. Sportinis turizmas. Tai kelionės susijusios su dalyvavimu sporto varžybose. Šiuo tikslu keliauja sporto komandos, „ sirgalių “klubai, pavieniai asmenys. Sportinio turizmo paslaugos – pradedant nuo informacijos ir baigiant sporto renginių dalyvių ir žiūrovų aptarnavimu. Sporto turizmo industrija yra viena iš plačiausių sistemų, apimančių ne tik sporto prekių gamybą, keliautojų aptarnavimą, bet ir sporto simbolikos gamybą ir platinimą, transliacijų organizavimą ir kitas tik šiai sričiai būdingas veiklas. Religinis turizmas. Tai šventų vietų lankymas, jų tvarkymas, kelionės, susijusios su įvairiomis religinėmis procedūromis, misijomis, dalyvavimu atlaiduose ir pan. Religinis turizmas, kaip ir kitos turizmo formos, apima keliautojų ir maldininkų aptarnavimą ir paslaugų bei informacijos teikimą. Lietuvoje daug įvairių vietų, susijusių su religine kultūra ir paveldu. Nemaža jų dalis yra kaimo vietovėse. Tai buvę vienuolynai, šventieji šaltiniai, šventos vietos, kurios žinomos ir lankomos ne tik vietos maldininkų ir turistų, bet žinomos tarp keliautojų iš užsienio. Čia galima paminėti Pažaislio vienuolyną ( Kauno r. ), Kryžių kalną ( Šiaulių r. ) ir kitas žymias vietas. Lietuvoje ši veiklos sritis bene mažiausiai išvystyta. Atgyjant religijos įtakai žmogaus gyvenime, auga turistinės informacijos apie religines vietas, renginius poreikius. Tai irgi viena iš turizmo plėtojimo krypčių. Nuotykinis turizmas. Kai keliaujama, norint patirti nuotykių, fizines iškrovas, pajusti įtampą, išbandyti save. Šiai turizmo rūšiai priklauso kelionės į kalnus, į olas, srauniomis upėmis ir pan. Tai pati būdingiausia kaimo turizmo rūšis, nes daugelis nuotykių patiriama keliaujant ekstremaliomis gamtinėmis sąlygomis. Vienas iš pagrindinių reikalavimų – turistų fizinis pasiruošimas. Kai kuriais atvejais kelionei vadovauja specialiai paruoštas patyręs instruktorius. Nuotykių turizmas nėra susijęs su profesionaliu sportu. Poilsio turizmas. Tai poilsinės kelionės, kurių metu vengiama sudėtingos ar intensyvios veiklos, siekiama pailsėti, atsipalaiduoti, sumažinti įtampą, pakeisti aplinką.Kaimo turizmas – verslas
Poilsis kaime – taip pat verslas. Tai veikla, teikianti specifines paslaugas atvykstantiems poilsiauti į kaimą. Poilsio paslaugų teikimas ir jų organizavimas kaimo vietovėse – alternatyvus ūkininkavimui verslas. Poilsis kaime šios veiklos organizatorių požiūriu gali būti vertinamas kaip pajamų šaltinis. Iš poilsio paslaugų organizavimo veiklos kaime gaunamos pajamos. Šias pajamas galima gauti ne tik teikiant apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas, bet… ir išnaudojant objektus, kurių pritaikymas turizmo tikslams nereikalauja papildomų investicijų: pvz., ekskursijų pas bitininkus organizavimas, dvarų aplankymas ir t.t. Vienas pagrindinių papildomas pajamas teikiančių šaltinių gali būti namų ūkio produkcijos turistams pardavimas: maisto produktų, antikvarinių sendaikčių, rankdarbių, suvenyrų. Kaimo turizmo sodyboje veiklos organizavimas apima eilę vadybinės veiklos elementų:• Sodybos paruošimas poilsiautojams;• Poilsio paslaugų struktūros sudarymas;• Darbo ir poilsiautojų aptarnavimo organizavimas;• Ryšių su veiklos partneriais palaikymas;• Informacijos klientams teikimas;• Užsakymų priėmimas ir dokumentacijos tvarkymas;• Marketingo programos parengimas ir vykdymas; Kiti kasdieniniai darbai, kurių atlikimą tenka koordinuoti sodybos šeimininkui. Kiekvienas verslininkas siekia gauti didžiausią pelną mažiausiomis sąnaudomis ir išlaidomis. Kaimo turizmo versle tai sunkiai pasiekiama, nes apgyvendinimo paslaugų kokybė siejama su komfortiškumu. Kuo aukštesnis komfortiškumo lygis, kuo gausesnės ir įvairesnės poilsio paslaugos – tuo daugiau reikia investicijų. Verslo pasaulis dinamiškas, todėl verslininkas privalo sugebėti veikti greitai ir nedvejodamas, šaltai ir apgalvotai. Tam padeda detalus pajamų, išlaidų skaičiavimas bei veiklos rezultatų vertinimas.Kaimo turizmo verslo struktūra
Ištekliai• Energija;• Įranga;• Paslaugos;• Darbo ištekliai;• Teisės;• Parama.Veiklos sritis• Apgyvendinimo paslaugos;• Aptarnavimo paslaugos;• Rekreacinės paslaugos
Veiklos veiksniai• Apsirūpinimas materialiniais, techniniais,finansiniais ir darbo ištekliais;• Naudojimasis paslaugomis;• Transporto sistema. • Veiklos organizavimas• Sodybos paruošimas;• Poilsiautojų apgyvendinimas;• Poilsio organizavimas;• Atliekų sutvarkymas.
Veiklos vadyba• Informacijos ir užsakymų priėmimas;• Užduočių paskirstymas ir koordinavimas;• Veiklos planavimas;• Veiklos rezultatų analizė.
Rezultatas• Paslaugos;• Atliekos;• Aplinkos tausojimas;• Žala aplinkai.Kaimo turizmo plėtros naudaSvarbiausias viso turizmo, nesvarbu ar tarptautinio, ar vietinio, plėtros tikslas yra teritorijos ekonominės ir socialinės plėtros potencialas. Daug, jei ne daugiausiai, šalių visame pasaulyje daugiau ar mažiau pripažino turizmą, turizmo svarba globalinei ekonomikai dažniausiai išreiškiama jo įnašu į BVP ir darbinį užimtumą. Turizmas yra viena didžiausių industrijų, sudaranti 10,1 % pasaulio BVP ir 10,6 % pasaulio darbinio užimtumo. Kaimo turizmas apima labai mažą pasaulinės turizmo rinkos dalį, bet jis yra labai reikšmingas kaimo ekonomikai. Ekonominė nauda. Kaimo turizmas yra svarbus papildomas arba naujas pajamų šaltinis kaimo bendruomenėse. To rezultate:
• Sukuriamos naujos darbo vietos su turizmu susijusiame versle (apgyvendinimas, maitinimas, prekyba, transportas ir pramogos).• Išsaugomos įsidarbinimo galimybės paslaugų sektoriuje (transporto, svetingumo, sveikatos apsaugos paslaugos, tradiciniai verslai ir amatai). • Diversifikuojama vietinė ekonomika, sudaromas platesnis ir stabilesnis ekonomikos pagrindas vietinei bendruomenei. Diversifikacija – gaminamų prekių ir paslaugų asortimento išplėtimas, įvairinimas.• Iškyla galimybės daugiafunkciškumui, taip saugomasi nuo laikinos depresijos ir apsaugomas tam tikras pajamų lygis. • Palaikomas egzistuojantis verslas ir paslaugos.• Į vietovę galima pritraukti naują verslą, toliau diversifikuojant ir stiprinant vietinę ekonomiką, nes mažėja poreikis valstybiniam ūkininkavimo subsidijavimui. Socialinė nauda. Kaimo turizmo plėtra teikia įvairią socialinę naudą, t.y.: • Vietinių paslaugų, tokių kaip viešasis transportas, sveikatos priežiūra, palaikymas ir rėmimas.• Naujos galimybės ir atrakcijos, kultūrinės ir pramogų galimybės ar sporto centrai• Padidėjęs socialinis kontaktas labiau izoliuotose bendruomenėse ir galimybės kultūriniams mainams.• Vietinių papročių, amatų ir kultūrinio identiteto atgijimas.• Moters vaidmens plėtra tradicinėse ir izoliuotose kaimo bendruomenėse• Poilsiui kaime reikalingi natūralūs kaimo sodyboje sukurti poilsio ištekliai, užtikrinantys aukštą paslaugų kokybę bei išlaikantys aplinkos savitumą ir patrauklumą.
Natūraliems kaimo turizmo ištekliams priskirtini ekologiškai švarūs maisto produktai, vanduo (tiek tiesioginiam vartojimui, tiek atrakcijoms – žvejybai, maudymuisi, plaukiojimui vandens dviračiais ir kt.), oras, gamtinė aplinka. Sodyboje sukurti ištekliai – apgyvendinimo ir poilsio įranga, namų apyvokos daiktai, pramogų inventorius, ūkyje auginami gyvuliai, išauginti ir pagaminti maisto produktai. Pramoniniai ištekliai – apgyvendinimui, poilsiui ir atrakcijoms reikalinga įranga, inventorius, buities reikmenys.
Kaimo turizmo įtaka kaimo vietovėms
Ekonominė įtaka. Turistų išlaidos kaimo vietovėse skatina panašius ekonominius procesus kaip ir kitose vietovėse, bet vietinės pajamos priklauso nuo turistų poreikių. Atostogos antruosiuose namuose teikia mažesnę ekonominę naudą, kadangi lankytojai gali maisto produktus atsivežti patys, taip pat mažiau naudojamasi vietinėmis paslaugomis ir turizmo atrakcijomis. Tuo tarpu poilsiavimas kaimo turizmo sodybose ir vadinamuosiuose „nakvynės ir pusryčių“ objektuose duoda didesnes pajamas tiek iš nakvynės, tiek iš kitų papildomų paslaugų. Atsiradus integruotos veiklos kurortams (pvz., slidinėjimo), kurie pajėgūs daug investuoti, sumažėtų kaimo turizmo sodybų pelnas, kurios yra finansuojamos vyriausybės ir vietinių šaltinių. Dalis mažesniųjų kaimo turizmo įstaigų gali būti tik pagalbinis paslaugų teikėjo verslas (pvz., papildantis žemės ūkį ar miškininkystę) ir funkcionuoti kaip papildomų, o ne pagrindinių pajamų šaltinis. Dėl šios priežasties dauguma kaimo plėtros politikų remia kaimo turizmą. Kaimo turizmo verslui paprastai nepakanka pinigų investicijoms. Be to, dažnai bijoma rizikuoti, trūksta turizmo verslo įgūdžių, kadangi paslaugų teikėjas moka ir turi kito verslo patirties. Sėkmingai dirbančių gali padaugėti, kadangi turistų daugėja.
Fizinė įtaka. K…aimo turizmas veikia ne tik gyvenviečių struktūrą, apgyvendinimo paslaugas ir atrakcijas, bet ir patį kraštovaizdį. Šis poveikis gali būti laikinas ir ilgalaikis. Ilgalaikis poveikis. Turistiniai objektai (mašinų stovėjimo aikštelės, keliai, takeliai, reklamos, nauji ar perstatyti pastatai) turi ilgalaikį vizualinį poveikį kraštovaizdžiui. Kaimo kraštovaizdis vis labiau urbanizuojamas. Intensyvaus turizmo padaryta žala gali būti labai didelė (sutrikdytos gyvūnų veisimosi vietos, sukelta dirvos erozija). Žala gali būti ypač didelė ten, kur turizmas labai intensyvus, labiausiai paveikiami ypatingi gamtiniai turizmo ištekliai (pvz., skardžiai, olos), kurie formuoja nepakartojamą kraštovaizdį, laukinių gyvūnų ir augalų arealus. Kita vertus, didelė kaimo aplinkos dalis yra nepakeista. Tai gali būti nesusiję nei su plėtros politika, nei su turistais, bet reikia pripažinti, kad kraštovaizdį ir ekologinę būklę daug stipriau gali paveikti kita ekonominė veikla (pvz., miškininkystė ar žemės ūkis). Laikinas poveikis. Tai pačių turistų, jų automobilių, palapinių, paliekamų šiukšlių poveikis. Taip pat gali būti laikina turistų ekologinė įtaka gamtai. Turistams išvykus sutrypta augmenija atsistatys, sutrikdyti paukščiai ir gyvūnai sugrįš į savo teritorijas. Socialinė įtaka. Kaimo turizmo socialinė įtaka kaimo vietovėms nuolatinė. Kaimo turizmas pasižymi mažu masteliu ir išsisklaidymu, tai reiškia, kad daug vietinių turizmo įstaigų yra kontroliuojamos vietos žmonių. Tačiau dažnai vietiniai žmonės į turizmą populiariuose vietovėse gali žiūrėti abejingai. Nepasitenkinimą sukelia tai, kad turizmas pritraukia daugiau turizmo darbuotojų iš miesto į kaimą, o tai mažina įsidarbinimo galimybę vietiniams žmonėms. Šie veiksniai turi įtakos ir turistų įspūdžiams, kurie į kaimą atvyksta ne tik pailsėti, bet ir susipažinti su kaimišku gyvenimo būdu bei vietiniais žmonėmis.Lietuvos sodybų, skirtų poilsiui kaime, privalumaiSodybų – konkurenčių privalumai ApibūdinimasKraštovaizdžio ypatumai Miškingumas, ežeringumas, vietovių kalvotumas ir pan., ypatingai Aukštaitijoje ar DzūkijojeSodybų architektūra, interjeras Originalios etnografinės, bet komfortą užtikrinančios sodybos, daugiausiai vienkiemių teritorijoseSvečių apgyvendinimo pobūdis Svečių kambariai įrengti ne viename name, o atskiruose namukuose, patalpose, skirtose 1-2 šeimoms apgyvendintiSiūlomos specifinės pramogos Auginami egzotiniai gyvūnai, raugiamas alus, vynas, siūloma paskraidyti aerosparniais, pažaisti kroketą, jodinėjimas ir pan.Siūlomos įvairesnės ir kokybiškesnės paslaugos Sudaryti apylinkių lankytinų vietų žemėlapiai, kelionių maršrutai po ežerus ir pan.Mažesnis nuotolis nuo kitų regionų miestų Vilniaus kraštui arčiau Aukštaitijos, Dzūkijos sodybos, klaipėdiečiams – Plungės sodybos ir t.t. Didesnis rinkodaros indėlis reklamos atžvilgiu Daug straipsnių publikuojama apie Utenos apskrities, Ignalinos raj.sodybų teikiamas paslaugas; reklama „Visa Lietuva“, „Viskas turizmui“ kataloguose, apskričių leidiniuose apie kaimo sodybasKaimo turizmo perspektyvosTurizmas (įskaitant kaimo-ž. ū. turizmą) reikalauja aukšto integracijos lygio, pagrįsto regioniniais privalumais, pvz., kultūra, architektūra, sportu ir rekreacija. Turi būti pagrindinė turizmo infrastruktūra, jei ūkiai investuoja į turizmą. Būtina tokio investavimo sąlyga yra nacionalinio/ regioninio/vietinio turizmo strategijos planas, kuris būtų skaidrus ir veikiantis, toks, kad kaimo namų ūkiai galėtų matyti, kaip jų investicijos veiks kartu su juo. Lietuvos kaimo turizmo sodybose 2004 metais sulaukta per 200 tūkst. poilsiautojų – apie 22 proc. daugiau nei 2003, kai šalies kaimo sodybose apsistojo 164,1 tūkst. poilsiautojų. Valstybinio turizmo departamento duomenimis, 2004 metų pabaigoje Lietuvoje buvo registruotos 437 kaimo turizmo sodybos, dar dalis jų veikia nelegaliai. Kaimo turizmo asociacijai šiuo metu priklauso apie 1 tūkst. narių. Kaimo turizmo paslaugų dėka sukurta apie 10 tūkst. naujų darbo vietų. Septyniolika kaimo turizmo veikla užsiimančių sodybų šeimininkų pasinaudojo Europos Sąjungos SAPARD parama. Per aštuonerius metus nė vienas kaimo turizmu užsiimantis asmuo nebankrutavo, todėl šiuo gana sunkiu ir daug kantrybės bei žinių reikalaujančiu verslu verta užsiimti.Pagrindinės kaimo turizmo paslaugų paklausos intensyvinimo kryptys• taikyti lankstesnę paslaugų kainų sistema (nuolaidos grupėms, pastoviems klientams);• teikti potencialiems vartotojams platesnę informaciją apie paslaugų asortimentą ir kainas;• intensyvinti rinkodaros veiklą kaupiant reikalingą informaciją apie situaciją rinkoje, plečiant paslaugų asortimentą, kainą susiejant su sodybų klasifikacija pagal komfortiškumą;• geresniam potencialių vartotojų informavimui plačiau naudotis šalies turizmo informacijos centrų paslaugomis užmezgant ir palaikant su jais pastovius ryšius.• skatinti užsienio turistų aktyvumą, skleidžiant informaciją apie pastaruoju metu įgyvendinamas kaimo gyventojų ir turistų saugumo priemones.Rizika kaimo turizme ir jos valdymasVerslo rizika• Rizika – tai pavojai, netikrumas, slypintis pačiam rizikos mechanizme ir dėl kurių įmonė gali patirti nuostolių.• Ją sąlygoja: rinkos dalyvių alternatyvinis pasirinkimas ūkinėje veikloje, ribota informacija, nuolatiniai rinkos paklausos, pasiūlos ir kainų svyravimai, novatoriškas verslo pobūdis ir pan.• Rizika – tai sprendimų priėmimo situacija, kurioje įmanomas galimų rezultatų kintamumas ir egzistuoja galimybė jiems kisti.• Todėl riziką reiktų traktuoti kaip galimą nukrypimą nuo laukiamo rezultato.• Rizikos valdymas – ne pasyvus ūkio subjekto nusiteikimas rizikuoti, o metodų ir priemonių visuma aktyviai veikti ateities situacija ir gauti kuo mažiausią nukrypimą nuo laukiamų rezultatų.• Ūkinės rizikos valdymas – tai nuostolių, kuriuos įmonė gali patirti, identifikavimo, įvertinimo ir jų minimizavimo procesas.• Šio proceso metu priimami ir įgyvendinami sprendimai yra skirti verslo neapibrėžtumui ir įmonės veiklos rezultatų svyravimams mažinti.Rizikos veiksniaiVisi verslo rizikos veiksniai skirstomi į tokias grupes:1. Rizika, slypinti rizikos mechanizme;2. Rizika, sukeliama valstybinės valdžios;3. Rizika, kylanti pažeidus prekinius mainus;4. Verslininko klaidų rizika;5. Gamtos jėgų ir nelaimingų įvykių rizika
Rizikos rūšys ir jų klasifikacija• Riziką galima skirstyti pagal tris esminius požymius:1. Rizikos atsiradimo šaltinį.2. Rizikos atsiradimo priežastį.3. Rizikos pasireiškimo sritį.
Ūkinės veiklos sąlygojama rizika• Šios rizikos šaltinis – bet kuri ūkinė veikla. Ūkinė veikla – tai asmens ar asmenų organizuota veikla, kuria siekiama, kokios tai naudos. Nauda čia suprantama bet kuri naujai sukurta vertė, nesvarbu ar tai būtų pelnas iš verslininkystės, ar produktai žmogaus, asmeninių poreikių tenkinimui. Kiekviena ūkinė veikla turi savo specifinę riziką, kuri yra sąlygojama tos veiklos ypatumais, pvz., skirtinga veiklai naudojama technika ir technologija, veiklos vieta ir t.t.Žmogaus sąlygojama rizika Šios rizikos šaltinis yra žmogus, t.y. Jo įgimtos ir įgytos savybės. Nėra vienodų žmonių, todėl kiekvienam asmeniui yra būdinga specifinė rizika, kuri pasireiškia konkretaus žmogaus veikloje. Reikia pažymėti, kad bendriausiu atveju, beveik kiekviena rizikos rūšis (išskyrus gamtos veiksnių sąlygojamą riziką) yra susijusi su žmonių veikla. Tačiau nagrinėjant riziką kaip sudėtingą reiškinį tikslinga skirti atskirų asmenų (subjektyvią) ir apskritai žmonių veiklos sąlygojamą riziką (objektyvią).
Gamtos veiksnių sąlygojama rizika• Šios rizikos šaltinis yra gamta, joje esantys reiškiniai ir vykstantys procesai. Savo esme, tai objektyviausia rizikos rūšis (tuo požiūriu, kad mažiausiai priklausoma nuo atskiro žmogaus ar net žmonijos). Politinė rizika Šios rizikos šaltinis yra valstybinės valdžios sprendimai. Tačiau šią riziką sąlygoja ne tik valstybinė valdžia, bet ir galimybė kitoms valstybėms įtakoti ar net apspręsti padėtį konkrečioje valstybėje. Ši rizika yra specifinė kiekvienai valstybei, kadangi valstybės skiriasi geopoline ir vidaus padėtimi Vartotojų elgesio rizika Vartotojų poreikiai formuoja prekių (paslaugų) paklausą. Galima pastebėti, kad paklausa laikui bėgant keičiasi. Kinta jos kokybė (dėl vartotojų poreikio pasikeitimo) ir kiekybė (vartotojai vienų prekių (paslaugų) perka daugiau, kitų mažiau).
Tiekėjų veiksmų rizika• Išteklių rinka kaip ir vartojimui skirtų prekių rinka kinta. Keičiasi siūlomų išteklių pasiūla ir kaina. Dėl galimo išteklių kokybinio ir kiekybinio kintamumo visuomet egzistuoja vienoks ar kitoks neapibrėžtumas. Imant konkretų išteklių tiekėją, šis neapibrėžtumas dar labiau padidėja dėl specifinių požymių būdingų tik tam tiekėjų (įmonės patirties, joje dirbančių darbuotojų kvalifikacijos, sudaromų sutarčių pobūdžio, įmonės finansinės būklės ir t.t.).
Konkurentų veiksmų rizika Konkuruojančios įmonės visuomet daugiau ar mažiau slepia savo ketinimus bei būdus ir priemones jiems įgyvendinti. Todėl niekuome…t neaišku kaip vienu ar kitu metu pasielgs konkurentasInformacijos kokybės rizika • Anksčiau minėtos rizikos priežastys taip pat yra sąlygojamos informacijos netobulumo. Juk bendriausiu atveju, rizika atsiranda tada, kai neturima informacijos apie veiklos sąlygas ateityje. Informacijos trūkumas yra neapibrėžtumo priežastis. Tačiau rizikos priežastimi gali laikyti ir kita informacijos požymį, t.y. Jos kokybę. Pastaroji priklauso nuo daugelio veiksnių (darbuotojų kvalifikacijos, naudojamų metodų, technikos t.t.).
Įmonės vidinė rizikaTai rizika, kuri pasireiškia įmonių veikloje, jų vykdomose ūkinėse operacijose. Ši rizika yra specifinė kiekvienai įmonei ir priklauso nuo vidinių veiksnių kintamumo. Ji gali būti skirstoma pagal ūkinių operacijų pobūdį
Gamybinė rizika• Gamybinė rizika yra susijusi su nuostolių gamybinėje veikloje patyrimu. Šią rizikos rūšį iš esmės apsprendžia subjektyvūs veiksniai, t.y., veiksniai, kurie glūdi pačioje įmonėje (technika, žmonės, verslo organizavimas ir kt.). Prekybinė rizika Prekybinė riziką lemia įmonės operacijos rinkoje. Šią rizikos rūšį apsprendžia labiau objektyvūs (lyginant su gamybine rizika) veiksniai egzistuojantys rinkoje. Bendriausiu atveju, prekybinė rizika yra susijusi su prekių (paslaugų) kaino kintamumu, kurį iššaukia paklausos ir pasiūlos svyravimas
Investicinė rizika Ši rizika yra glaudžiai susijusi su rinkos išteklių nepastovumu. Išteklių kainų kintamumas apsprendžia įsigyto turto vertės sumažėjimą ar padidėjimą
Finansinė rizika• Finansinė, arba įmonės finansinės veiklos rizika yra susijusi su jos galimu nemokumu ir vertės sumažėjimu (savininkų nuosavybės praradimu). Nemokumą, arba įmonės nesugebėjimą atsiskaityti su kreditoriais lemia savininkų nuosavybės ir turto (pastaruoju atveju turima omenyje trumpalaikis nesugebėjimas atsiskaityti, arba likvidumas) struktūra.
Finansinė rizika• Ši rizika gali būti skirstoma į tokias rūšis:1. Kreditinė rizika;2. Procentinė rizika;3. Valiutinė rizika;4. Prarastos finansinės naudos rizika
Makroekonominė rizika Ši rizikos rūšis atspindi valstybės lygmenyje priimamų ekonominių sprendimų rizikingumą. Ją galima suskaidyti į dvi pagrindines dalis. Juridinė rizika Juridinė rizika• Šią riziką lemia teisinių normų kintamumas. Teisės normų, valstybinės valdžios dažnas keitimasis lemia padidėjusią šalies ekonominę riziką.Ekonominė rizika• Reikia pastebėti, kad daugeliu atvejų įmonių riziką galima vadinti ekonomine (dėl ekonominių tikslų ir veiklos), tačiau šis terminas geriau tinkamas apibūdinti šalies ekonominę veiklą. Ši rizika yra susijusi su valstybės eksporto ir importo, mokesčių, muitų politika. Tai turi įtakos valstybinėje veikiančių įmonių veiklai, todėl, be abejonės, ekonominė rizika apsprendžia jų rizikos bendrąjį lygį. Nuostolių rūšys• Pasireiškus vienai ar kitai rizikos formai, atsiranda potenciali galimybė nuostoliams atsirasti. Nuostoliai versle skirstomi į tokias rūšis:• Materialiniai;• Darbo;• Finansiniai;• Laiko;• Specifiniai.
Materialiniai nuostoliai • Susiję su nenumatytomis sąnaudomis gamybos procese arba tiesioginiai žaliavų, medžiagų, įrengimų, gatavos produkcijos nuostoliai. Jie apskaičiuojami fiziniais vienetais ir pateikiami vertine išraiška. Darbo nuostoliai• Tai dėl nenumatytų reiškinių patirti darbo laiko nuostoliai (darbo valandos, dienos). Priežastis šiems nuostoliams susidaryti gali būti blogas darbo organizavimas, žaliavų trūkumas, mechanizmų gedimas. Jie skaičiuojami kaip darbo valandos kainos ir darbo valandų skaičiaus sandauga. Finansiniai nuostoliai• Įmonės patirti tiesioginiai pinigų nuostoliai dėl nenumatytų mokėjimų, baudų, papildomų mokesčių. Šie nuostoliai susidaro ir dėl neišreikalautų pinigų už prekes (paslaugas), kitų skolų nesusigrąžinimas. Nuostoliai dėl vagysčių, plėšimų taip pat priskiriami šiai nuostolių rūšiai. • Ypatinga finansinių nuostolių rūšis – dėl infliaci…jos ar valiutų kurso pasikeitimo patirti nuostoliai.
Laiko nuostoliai• Susidaro užsitęsus projekto įgyvendinimui dėl nenumatytų aplinkybių – kreditoriui nutraukus ar sumažinus finansavimą, laiku negavus įrengimų ar žaliavų, užsitęsus projekto vertinimui banke, NMA, LVPA, ir pan.
• Apskaičiuojami kaip laukiamų pajamų ar pelno praradimas (negavimas).Specifiniai nuostoliai• Susiję su įmonės prestižo smukimu, darbuotojų sveikatos darbe pablogėjimu (nelaimingais atsitikimais), politinės padėties pasikeitimu, streikų, protesto akcijų (pvz. “žaliųjų” dėl aplinkos užterštumo).• Šiuo atveju dažniausiai bus patiriami kelių rūšių nuostoliai.• Šių nuostolių prognozuoti praktiškai neįmanoma.Gamybinio (paslaugų) verslo nuostolių veiksniai • Darbo našumo mažėjimas dėl prastovų, darbo nuostolių, pardavimo apimties sumažėjimo;• Prekių (paslaugų) kainos sumažėjimas;• Materialinių sąnaudų didėjimas dėl energijos, darbo užmokesčio kainų didėjimo;• Kitų išlaidų didėjimas (transportas, prekybos tarpininkai, pridėtinės išlaidos ir pan.);• Darbo užmokesčio fondo pereikvojimas dėl darbuotojų skaičiaus ar neracionalaus darbo paskirstymo;• Mokesčių didėjimas, baudos, išeitinės pašalpos;• Stichinių nelaimių pasekmės, natūralaus medžiagų sumažėjimas, sugedimas;• Vagystės ir grobstymai.
Komercinio verslo nuostolių veiksniai• Perkamų prekių (paslaugų) kainų didėjimas;• Prekių (paslaugų) pardavimo apimties ar parduodamų prekių kainų mažėjimas;• Prekybos (paslaugų) išlaidų didėjimas (baudos, mokesčiai, didėjantys reikalavimai);• Vagystės ir grobstymai.
Rizikos analizė ir vertinimas
Tipinė rizikos analizės schema:• Veiksnių, sąlygojančių rizikos atsiradimą, nustatymas;• Nustatytų veiksnių analizė ir galimo nuostolio dydžio apskaičiavimas;• Leistinojo rizikos laipsnio nustatymas;• Priemonių mažinti riziką pasirengimas.
Analizuojant riziką atliekama kokybinė ir kiekybinė analizė;• Kokybinės rizikos analizės tikslas – nustatyti rizikos veiksnius, sritis;• Kiekybinės rizikos analizės tikslas – skaičiais išreikšti rizikos dydį, bendros verslo rizikos nustatymas.
Rizikos sritys
Išskiriamos tokios rizikos sritys:• Sritis be rizikos;• Leistinos rizikos sritis;• Kritinės rizikos sritis;• Katastrofiškos rizikos sritis.
Sritis be rizikos• Nuostoliai šioje srityje negali susidaryti, jie lygūs nuliai.Leistinos rizikos sritis• Šioje srityje galimi nuostoliai, tačiau jie yra mažesni nei laukiamas pelnas ir vykdoma veikla finansiniu požiūriu yra tikslinga.Kritinės rizikos sritis• Šioje srityje galimi nuostoliai ne tik viršytų laukiamą pelną, bet ir nepadengtų gamybos išlaidų.
Katastrofiškos rizikos sritis• Galimi nuostoliai šioje srityje lygūs ar net didesni nei įmonės turtas;• Į šią sritį pakliuvusios įmonės dažniausiai bankrutuoja.
Rizikos valdymas
Verslininko veiklos sritys rizikos valdymo srityje:• Nustatyti pavojų šaltinius;• Išsiaiškinti kokios rizikos formos gresia įmonei;• Numatyti nepalankių įvykių atsiradimo tikimybę, įvertinti galimus nuostolius;• Numatyti riziką mažinančias priemones;• Sudaryti įmonės kritinės situacijos valdymo planą.
Su verslo rizika susiję sprendimasGalimos alternatyvos• Vengti priimti rizikingą sprendimą;• Rizikos prisiėmimas;• Rizikos perdavimas – pasidalijimas;• Rizikos mažinimas.
Rinkos mažinimo būdai• Diversifikacija;• Draudimas;• Rezervinių fondų sudarymas;• Informacijos rinkimas;• Limitavimas;• Atsiskaitymų su rinkos partneriais tobulinimas.
Rizikos koeficientas• Kriz=maksimaliai galima nuostolių suma/nuosavų finansinių išteklių suma• Kriz<0,3 priimami sprendimai yra optimalūs• Kriz<0,31; <0,7 leistinai rizikingi sprendimai• Kriz =0,71 sprendimai labai rizikingi, galimas įmonės bankrotas…IšvadosVienas svarbiausių veiksnių, turinčių poveikį turizmui, yra pripažinimas, kad kaimo turizmas sukurtas žmogui, o ne atvirkščiai – žmogus turizmui. Šį veiksnį suprasti būtina, kad galėtume įvertinti žmogaus, kaip turisto poreikius, kelionių pasirinkimo motyvavimą ir jo elgseną. Kaimo turizmas taip pat turi poveikį gerinant visuomenės gyvenimą, formuojant žmonių poreikius bei keičiant jų požiūrį į kultūros vertybes. Gera gamtinė aplinka yra viena iš būtinų kaimo turizmo egzistavimo sąlygų. Natūralūs gamtos ištekliai, ekologiškai švari gamtinė aplinka, klimatas – yra pagrindinės kaimo turizmo produkto sudėtinės dalys. Turizmas gamtinę aplinką gali veikti neigiamai: didėja aplinkos tarša, niokojami gamtiniai ištekliai, daroma ekologinė žala. Taigi kaimo turizmas Lietuvoje suklestėjo prieš keliolika metų. Ne vienas žemdirbys savo tvartus perdirbo turizmo reikalams, įrengdamas juose nakvynės namus, laikantis turizmo įstatymu. Nemažai išleista įvairių atvirukų, reklaminių bukletų ir lankstinukų. Nemažai reikėtų pasimokyti iš Lietuvos, kur per trumpą laiką suklestėjo kaimo turizmas, buvo įrengta daug puikių svečių kambarių, poilsiaviečių, išleista turizmo vadovų bei kitos turizmo informacijos.Naudota literatūra
1. I. Vainienė „ Kaimo turizmo organizavimas “ 2001 Vilnius;2. A. Astromskienė, R. Sirusienė „ Poilsis kaime “2002 Kaunas;3. I. Svetikienė „ Turizmo marketingas “ 2002 Vilnius4. www. tourism. lt.