Žuvinto biosferos rezervatas

Turinys

1.Apie Rezervatą;2.Kraštovaizdis;3.Kultūra;4.Būklės analizė;5.Tvarkymas;6.Lankymo taisyklės;7.Rezervato tikslai.

Apie Žuvintą

Žuvintas – tai pirmasis Lietuvoje rezervatas, Alytaus, Lazdijų ir Marijampolės rajonuose, ilgą laiką garsėjęs kaip paukščių karalija. Žuvinto plotas 18 493 Ha .Jis įsteigtas prof. Tado Ivanausko pastangų dėka. Jo rūpesčiu, siekiant išsaugoti nykstančius vandens paukščius, Žemės ūkio ministerija nusavino Žuvinto ežerą iš privačių asmenų ir 1937 m. jį perdavė Kauno universiteto Matematikos – gamtos mokslų fakultetui. Tuo pačiu Žuvinto ežere nuo 1937 metų buvo įvestas rezervato režimas: ežere ir jo apylinkėse 1 km atstumu uždrausta medžioti paukščius ir žinduolius. Ežero apsaugai įsteigtas sargo etatas, prilygintas valstybinei etatinei vyr. eigulio tarnybai. Žuvinto ežeras labai seklus, dumblėtas, čia veši viršvandeninė ir povandeninė augalija, jame gausu plaukiojančių augalų salelių – kinių. Prie ežero šliejasi du aukštapelkių masyvai bei didžiuliai nendrynų ir viksvynų plotai. Vakariniame pakraštyje rezervatui priskiriama dalis Buktos girios. Žuvinto ežeras vadinamas Lietuvos gulbių lopšiu, kadangi būtent iš čia gulbės nebylės paplito po Lietuvos ežerus. Žuvinto rezervate užregistruotos 255 paukščių rūšys, ežeras garsėja perinčių vandens paukščių gausa. Čia apsistoja ir daugiatūkstantiniai migruojančių žąsų pulkai, gervės. Ežerą supančiuose miškuose ir pelkėse nemažai saugomų augalų rūšių. Per keletą paskutiniųjų dešimtmečių ežeras labai „paseno“ nuo vandens lygio reguliavimo ir didelio kiekio trąšų bei kitų cheminių medžiagų, patekusių iš aplinkinių laukų. Ežeras sparčiai užželia, mažėja perinčių paukščių.

Šias pareigas T.Ivanauskas nuo 1937 m. balandžio 6 d. pakvietė eiti Teofilį Zubavičių (1914-1993), savamokslį ornitologą, kurio ilgamečių stebėjimų dėka sukaupta daugybė informacijos apie Žuvinto ir jo apylinkių gyvąją gamtą. T.Zubavičius Žuvinto rezervate su pertraukomis dirbo iki 1980 metų.

Okupavus Lietuvą, 1940 m. spalio 1 d. Žuvintas prarado rezervato statusą ir buvo pervestas sovietinės Lietuvos maisto pramonės Liaudies Komisariato žinion. 1946 m. vasario 5 d. Lietuvos SSRS Liaudies Komisarų nutarimu Mokslų akademija įpareigojama „įsteigti rezervatą Žuvinto rajone, kuris apimtų Žuvinto ežerą ir vakarinės apylinkės pelkę su miškeliu“. Pirmoji rezervato kontora įkurta 1946 m. Daukšių k. Marijampolės r., vėliau, 1948 m. perkelta į Alytaus r. Žuvintų kaimą. Žuvinto rezervato plotas 1951 metais buvo 3167,2 ha. 1954 m. Lietuvos SSRS Ministrų Taryba patvirtino Žuvinto rezervato nuostatus, o 1962 m.– naują gamtinio Žuvinto rezervato nuostatų redakciją. 1963 m. rezervatas iš Mokslų akademijos Zoologijos ir parazitologijos instituto perduotas Gamtos apsaugos komitetui. Rezervato plotas padidintas iki 5428 ha.Nuo 1993 m. Žuvinto gamtinis rezervatas įrašytas į Pelkių bei seklių vandenų (Ramsaro) konvencijos saugomų teritorijų sąrašą. 2004 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė Žuvinto biosferos rezervato teritorijai (išskyrus žemės ūkio funkcinio prioriteto zoną) suteikė paukščių apsaugai svarbios teritorijos statusą bei priskyrė vietovėms, kurios atitinka Europinės svarbos natūralių buveinių ir rūšių, gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus.

Žuvinto kraštovaizdis

Žuvinto biosferos rezervato teritorijoje yra daug vertingų biotopų. Žuvinto gamtiniame rezervate galime aptikti aktyviąsias aukštapelkes, tarpines pelkes, žemapelkes, aukštapelkinius pušynus, šlapiuosius juodalksnynus, bei eutrofinį Žuvinto ežerą. Amalvo draustinis nukentėjo nuo melioracijos, todėl aptinkame degradavusias aukštapelkes, nusausintus ir užaugusius krūmais didelius žemapelkių plotus. Šalia Žuvinto ežero esančiame Kiaulyčios draustinyje yra vertingos pievų bendrijos. Buktos miške galime aptikti vertingas plačialapių miškų, šlapiųjų juodalksnynų, skroblynų bendrijas. Labiausiai Žuvinto vardą išgarsino paukščiai. Ežere buvo labai daug paukščių, kurie viliojo tyrinėtojus jau XIX amžiuje. Iš viso Žuvinto biosferos rezervate nuo 1980 m. yra stebėtos net 227 sparnuočių rūšys, iš kurių 153 rūšys čia perėjo ar peri. Žuvinto rezervate migracijų metu apsistoja įspūdingi varnėnų, šiaurinių žąsų, Lietuvoje saugomų pilkųjų žąsų bei gervių pulkai. Rezervate peri daug saugomų paukščių rūšių: didysis baublys, gervė, tetervinas, didžioji kuolinga, meldinė nendrinukė, juodasis gandras ir kt.

Žuvinto rezervate yra rasta 108 samanų, 105 dumblių, 107 grybų ir daugiau nei 600 rūšių aukštesniųjų augalų. Tokia didelė augalų įvairovė yra galima dėl didelės biotopų įvairovės.

Žuvinto kultūra

Žuvinto biosferos rezervato teritorija palyginti kukli savo kultūros paveldo vertybėmis, tačiau teritorijoje yra vietinės ir respublikinės reikšmės kultūros paveldo objektų:

Archeologinės vietos

Reikšmingiausias ir didžiausias archeologinis paminklas – Varnupių piliakalnis su senovine gyvenviete, esantis Varnupių k. Igliaukos seniūnijoje, Marijampolės rajone. Piliakalnis pakankamai tyrinėtas, jo radiniai priskiriami jotvingių kultūrai, datuojami I tūkstantmečiui – XIII amžiui. Į pietus nuo piliakalnio, maždaug už 150 m, guli akmuo su jame iškaltu pasagos ženklu

Memorialinės vietovės

Gausesni kultūros paveldo objektai – senosios kaimų ar istorinių įvykių dalyvių kapinės jų – 9, išsibarstę po biosferos rezervato teritoriją.

BažnyčiosŠv. Jurgio bažnyčia, Daukšių k. Marijampolės rajone. Pirmoji medinė bažnyčia statyta 1774 m. Sapiegos, kuri 1803 m. sudegė. Dabartinė mūrinė bažnyčia pastatyta 1864 m. ją statė parapijiečiai, gavę valstybės pašalpą. Kaip kultūros vertybės čia saugoma Nukryžiuotojo skulptūra, žvakidė, vienas paveikslas.

Šv. Trejybės bažnyčia, Riečių k. Marijampolės rajone. Medinė rąstų, statyta 1744 m., kelis kartus remontuota. Keturi bažnyčioje saugomi objektai įtraukti į kultūros vertybių sąrašus.

Būklės analizė

Pirmieji duomenys apie Žuvinto baseino teritorijos ūkinį naudojimą siekia XVI a. vidurį. Tada apie 30 % teritorijos užėmė žemės ūkio naudmenos, tiek pat – pelkės bei ežerai ir apie 40 % buvo apaugę mišku. Didžiausi miškų masyvai buvo į šiaurę ir vakarus nuo Žuvinto bei Dusios ežerų. Didelė dalis teritorijos tarp šių ežerų jau tada buvo paversta žemės ūkio naudmenomis.Teritorija intensyviausiai ūkiškai naudota praėjusio šimtmečio 3 – 4 dešimtmečiais. Žemės naudmenų struktūra labiausiai pasikeitė sovietinių pertvarkymų laikotarpiu (po 1950 m.). Sumažėjo daugiamete augalija apaugusių plotų, suformuoti stambūs, bet gamtiniu požiūriu nevienalyčiai žemės ūkio naudmenų sklypai. Tačiau išliko šiai teritorijai būdingi ypatumai: aukštas agroūkinio naudojimo laipsnis (arimai užima 42,6 %, žemės ūkio naudmenos – 63,7 %) ir labai mažas miškingumas (pritekamajame baseine tik 7,7 %). Pagrindiniai miškų masyvai per pastarąjį šimtmetį mažai pakito. Labiausiai keitėsi gyvenviečių sistema bei laukų sklypų susiskaldymas.

Baseino pelkes pradėta sausinti jau seniai. 1909 m. buvo parengtas Dovinės upės vagos ir gretimų pelkių sausinimo techninis projektas, pagal kurį darbai buvo atliekami 1912-1914 m. 1920-1940 m. sausintos valstiečių ūkių užmirkusios žemės. Kolūkių ir tarybinių ūkių užmirkusių žemių sausinimas drenažu pradėtas 1953 m. Nuo 1963 m. šių darbų sparta labai padidėjo, jie baigti apie 1985 metus. Melioruotas Kiaulyčios upelis, kiek mažiau nuo melioracijos žemupyje nukentėjo Bambenos upė. Iš ežero ištekanti Dovinė galutinai ištiesinta, numelioruota septintajame dešimtmetyje.

1968 – 1972 metais ant iš Dusios, Simno ir Žuvinto ežerų ištekančių upių pastatyti 3 šliuzai vandens nuotėkiui visame Dovinės upės baseine reguliuoti. Todėl iš esmės pasikeitė Žuvinto ežero nuotėkio ir vandens lygio režimas.. Aukštapelkės vandens rėžimui palaikyti šiaurinėje Žuvinto gamtinio rezervato dalyje supiltas pylimas.

Pelkių melioracija turėjo neigiamos įtakos ir biosferos rezervato pelkių kompleksui. Nusausinus pelkes greta Žuvinto gamtinio rezervato, vandens lygis pažemėjo ir gamtinio rezervato teritorijoje (tokiame plote, kuris apie 2,5 karto viršija nusausintų pelkių plotą). Tai sukėlė didelius hidrologinio rėžimo pokyčius ir sutrikdė natūralios ekosistemos vystymosi raidą: pelkės degraduoja, intensyviai apauga mišku.

Labiausiai Žuvinto biosferos rezervate nuo pelkių melioracijos yra nukentėjęs Amalvo pelkinis kompleksas. Amalvo aukštapelkė išvagota melioracijos grioviais, kurie ir toliau sausina pelkę. Dėl šių priežasčių visa aukštapelkė apauga mišku, krūmynais, keičiasi augalinė danga – kiminines samanas, spanguoles, švylius išstumia žaliosios samanos, bruknės, viržiai. Ryškiausi augalinės dangos pokyčiai stebimi 200-300 m nuotoliu nuo melioracijos kanalų.

Žaltytį supančios pakrantės buvo apsemtos 1969 m., pastačius apsauginį pylimą ir 1 m pakėlus ežero vandens lygį. Nuo tada pasikeitė gamtinė aplinka pačiame ežere ir jo apylinkėse. Dėl pasikeitusių gamtinių raidos veiksnių bei žmogaus taršos paspartėjo ežero eutrofizacija, pakrantės užžėlė nendrėmis ir sumedėjusia augalija.

Padidėjęs Dovinės baseino užterštumas, vandens lygio reguliavimas, bet kokios ūkinės veiklos sustabdymas sąlygojo greitą Žuvinto ir kitų ežerų gamtos vertybių nykimą: visuose ežeruose nuskurdo ekosistemos, keletą kartų sumažėjo bendras perinčių paukščių skaičius, pakrantės apaugo krūmynais.

Tvarkymas

Žuvinto biosferos rezervatas tvarkomas pagal Žuvinto biosferos rezervato tvarkymo planą (planavimo schemą), taip pat pagal parengtus ir nustatytąja tvarka suderintus bei patvirtintus gamtotvarkos, paveldotvarkos, miškotvarkos, žemėtvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, kelių ir inžinerinių komunikacijų, miestelių ir kaimų bendruosius (detaliuosius) planus.

Žuvinto biosferos rezervato teritorijos apsaugos tvarką nustato ir ūkinę veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos, saugomų teritorijų, teritorijų planavimo, miškų ir kiti įstatymai, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, apsaugos sutartys, kurios gali būtisudaromos su žemės, miškų ir vandens telkinių savininkais bei valdytojais dėl veiklos Žuvinto biosferos rezervate apribojimo, kiti teisės aktai ir biosferos rezervato nuostatai.

Lankymo taisyklės

Lankytis gamtiniuose rezervatuose leidžiama šiais tikslais:

1.Mokslo tiriamaisiais, mokomaisiais ar pažintiniais ;2.Uogauti ,grybauti; mėgėjiškos poledinės žvejybos (tik vietos gyventojams)

Mokslo tiriamaisiais tikslais gamtiniuose rezervatuose leidžiama lankytis atitinkamą kvalifikaciją turintiems specialistams pagal patvirtintas ir su rezervato direkcija suderintas tyrimų programas.

Mokomaisiais tikslais lankytis gamtiniuose rezervatuose leidžiama studentams, moksleiviams ir jų vadovams pagal patvirtintas ir su rezervato direkcija suderintas mokymo programas.Mokymo tikslais lankytis gamtiniuose rezervatuose leidžiama tik su grupių vadovais, lydint paskirtam rezervato direkcijos darbuotojui.

Pažintiniais tikslais lankytis gamtiniuose rezervatuose leidžiama tik pažintiniais gamtos takais, vadovaujant paskirtam rezervato direkcijos darbuotojui.Lankymosi gamtiniuose rezervatuose laikotarpį ir terminus nustato rezervato direkcija, atsižvelgdama į paukščių perėjimo, migracinių susitelkimų ir kitus gamtinius faktorius. Lankantis gamtiniuose rezervatuose draudžiama būti leidime nenustatytose vietose ir nenustatytu laiku; vykdyti leidime nurodytų tikslų neatitinkančią arba suderintose programose nenumatytą veiklą; gadinti informacinius ženklus ir įrenginius, žaloti gamtos objektus, triukšmauti, teršti aplinką bei kitaip neigiamai veikti gamtinių rezervatų ekosistemas.

Leidimus lankytis gamtiniuose rezervatuose išduoda Žuvinto rezervato direkcija.

Biosferos rezervate rengiamos šventės:

• Pasaulinė žemės diena – kovo 20 d. • Paukščių sutiktuvės – balandžio I dekadą • Paukščių palydos – spalio I dekadą

Žuvinto biosferos rezervato tikslai• Kontroliuoti, prognozuoti gamtinių ekosistemų pokyčius; • Atlikti gamtosaugos eksperimentus natūraliuose gamtiniuose kompleksuose ir jų aplinkinėse teritorijose; • Vykdyti monitoringą; • Atlikti taikomuosius mokslo tyrimus; • Analizuoti žmogaus veiklos poveikį natūralioms ekosistemoms; • Užtikrinti gamtos išteklių subalansuotą naudojimą ir atkūrimą; • Išsaugoti gamtinės ekosistemos stabilumą ir biotos komponentus; • Plėtoti ekologinį švietimą; • Sudaryti sąlygas organizuoti pažintinį turizmą, skirtą mokslui ir mokymui tam skirtose vietose; • Propaguoti gamtos apsaugos idėjas.

http://mkp.emokykla.lt/enciklopedija/lt/straipsniai/zeme/ezerai/ezeru_maistingumas_ir_augalija,media.foto,media_id.42www.zuvintas.lthttp://mkp.emokykla.lt/enciklopedija/lt/straipsniai/zeme/saugomos_teritorijos/biosferos_stebesenos_teritorijoshttp://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%BDuvinto_biosferos_rezervatashttp://www.jzum.lt/rezervatai.php