islaiduos ir ju planavimas

5509 0

7. IŠLAIDOS IR JŲ PLANAVIMAS VERSLO ĮMONĖJE

SAMPRATA

Išlaidas tikslinga susieti su laiko veiksniu. Vienus gamubos spendimus galima įgyvendin ti anksčiau, kitiems reikia laiko. Atsižvelgiant į laiko veiksnį, gamybos išlaidos skirstomios į ilgo, labai ilgo ir trumpo laikotarpio išlaidas.

Supaprastintai išlaidų planavimo ir apskaitos vaidmenį rodo formulė:

P=Rp-Ik

P- pelnas, viena pagrindinių įmonės efektyvumo komponenčių

Rp – Gamybos (pardavimų) apimtis

Ik – pagamintos (parduotos) prosdukcijos išlaidos (savikaina)

Tik žinant gamybos išlaidas, galima spręsti, ar apsimoka gaminti vieną ar kitą gaminį, ar gausime pelną. T.p. domina, kuri išlaidų dalis yra didžiausia, kurias išlaidas reikia maažinti (didinti).

Išlaidos yra visųvertybių ir patarnavimų, reikalingų produkcijai pagaminti, piniginė vertė.

Išlaidos – tai piniginės lėšos, faktiškai ar numanomai išeikvotos (sunaudotos) ar priskirtinos tam tikrai veiklai arba daiktui.

Išstudijavus šį apibrėžimą, aišku, kad jis taikomas praeito laikotarpio išlaidoms, kurios ir yra pagrindas aiškinantis išlaidas apskritai. Paprasčiausiame lygmenyje kalbant, išlaidos susideda iš dviejų kopmponentų – tai sunaudotas kiekis ir kaina:

Išlaidos = sunaudotas kiekis ∗ kaina

Išlaidos visuomet yra siejamos su objektu ar funkcija ar paslauga. Pvz., automobilio eksploatacinės išlaidos, plaukų kirpimo išlaidos, tonos anglies išlaidos. Tokie mato viienetai žinomi kaip išlaidų straipsniai (cost units) ir formaliai gali būti paibrėžti kaip:

Produkto ar paslaugos vienetas , iš kurio kyla išlaidos.

Kokie bus parinkti išlaidų skaičiavimo straipsniai, priklauso ne tik nuo įmonės veiklos pobūdžio, nuo konkrečios situacijos, bet ir nuo išlaidų skaičiavimų ti

ikslo. Tai reiškia, kad kiekvienoje organizacijoje gali būti naudojama keletas išlaidų straipsnių “komplektų”, schemų.

Išlaidų straipsnis gali būti produkcijos vienetas, t.y. cemento tona, alaus dekalitras, spausdinimo mašinėlės ir pan. Gali būti ir paslaugos vienetas, t.y. konsultavimo valanda, lovadienis, kilovatvalandė ir pan.

Išlaidos gali būti įvairiai klasifikuojamos, bet fundamentinis ir svarbus išlaidų skirstymasyra į tiesiogines ir netiesiogines išlaidas. Tiesioginės išlaidos (susideda iš tiesioginių medžiag, tiesioginio darbo ir kitų tiesioginių išlaidų) yra tokios, kurias galima tiesiogiai (tiesiškai ar kitaip) susieti su atliktu darbu, su produkcijos partija, su gaminiu, su paslauga. Pavyzdžiui:

Tiesioginės medžiagos

Medžiagos ir žaliavos, sunaudotos produkto gamyboje, komplektuojančios detalės ir gaminiai (mazgai), įkorporuojami į baigtą gaminį. Į tiesiogines išlaidas medžiagoms įtraukiamos išlaidos žaliavoms, medžiagoms ir komplektuojantiesm gaminiams įsygyti, taip pat jų atgabenimo išlaidas.

Tiesioginis darbas

Darbo užmokestis irr nustatyti priedai gamybiniams darbuotojams, tiesiogiai gaminantiems produktą, darbo užmokestis tiesiogiai galimas priskirti pardiodamai paslaugai (audito firmos klerkas), t.p. įmokos socialiniam draudimui nuo pagrindiniams darbininkams priskaičiuoto darbo užmokesčio.

Kitos tiesioginės išlaidos

Išlaidos, specifiškai tiesiogiai priskiriamos gaminio, partijos, darbo, paslaugos tiesioginėms išlaidoms; autorinis mokestis kiekvienaitiražo knygai, gamyklos, cecho ar įrengimo nuomos mokestis pagamintai partijai gaminių ir pan.

Iš čia seka išvada, kad tiesioginės išlaidos neskaidomos į daugelį ketogorijų, nes tiesioginės išlaidos yra tiesiogiai siejamos su gaminiu ar paslauga. Taigi tiesioginių išlaidų visuma dar žinoma kaip pi

irminės išlaidos :

Tiesioginės medžiagos + tiesioginis darbas + kitos tiesioginės išlaidos = pirminės išlaidos (tiesioginės išlaidos)

Ne visuomet yra galimybių susieti išlaidas su gaminiu. Visos medžiagos, darbas ir kitos išlaidos, kurių negalima identifikuoti kaip tiesioginių išlaidų, vadinamos netiesioginėmis išlaidomis. Trys netiesioginių išlaidų elementai: netiesioginės medžiagos, netiesioginis darbas ir kitos netiesioginės išlaidos, yra žinomi kaip pridėtinės išlaidos. Tipiniai pavyzdžiai netiesioginių išlaidų yra tokie:

NETIESIOGINĖS MEDŽIAGOS

Pagalbinių medžiagų išlaidos (tepalai, raštinės reikmenys, remonto medžiagos, remonto susidėvintys reikmenys ir įrankiai, atsarginės dalys r detalės, etc.)

NETIESIOGINIS DARBAS

Gamybinio padalinio valdymas (administracija),

remontininkų (darbininkų laikininkų) darbo užmokestis, sandelininkų darbo užmokestis ir pan.

KITOS NETIESIOGINĖS IŠLAIDOS

Nuoma ir draudimas gamybinio komplekso, gamyboje naudojamų pastatų nusidėvėjimas,

gamybinių įrengimų nusidėvėjimas

el.energijos išlaidos

šiluma, vanduo, kt. Komunalinės išlaidos

gamyboje naudojamų ryšio priemonių išlaikymas

patento, amortizacijos išlaidos

NETIESIOGINĖS MEDŽIAGOS + NETIESIOGINIS DARBAS + KITOS NETIESIOGINĖS IŠLAIDOS = PRIDĖTINĖS IŠLAIDOS

Praktikoje paprastai yra tokios netiesioginių išlaidų kategorijos:

Gamybinės pridėtinės išlaidos

Administracinės pridėtinės išlaidos

PardavimŲ pridėtinės išlaidos

Viršuje pateikti pavyzdžiai yra iš gamybinių pridėtinių išlaidų.

Išlaidų susidarymo procesas:

TIESOGINĖS MEDŽIAGOS

+

TIESIOGINIS DARBAS

+

KITOS TIESIOGINĖS IŠLAIDOS

= TIESIOGI-NĖS IŠLAI-DOS

NETIESOGINĖS MEDŽIAGOS

+

NETIESIOGINIS DARBAS

+

KITOS NETIESIOGINĖS IŠLAIDOS

= PRIDĖTI-

NĖS IŠLAI-DOS

TIESIOGINĖS IŠLAIDOS + PRIDĖTINĖS IŠLAIDOS = BENDROSIOS IŠLAIDOS

Gamybinėse įmonėse yra 2 grupės pridėtinių išlaidų:

GAMYBINĖS PRIDĖTINĖS IŠLAIDOS ir VEIKLOS SĄNAUDOS . Prekybinėje įmonėje yra tik antroji pridėtinių išlaidųrūšis.

0x08 graphic

0x08 graphic
0x08 graphic

0x08 graphic
0x08 graphic
0x08 graphic
0x08 graphic
0x08 graphic
0x08 graphic
0x08 graphic
0x08 graphic
0x08 graphic

0x08 graphic
0x08 graphic
0x08 graphic
0x08 graphic
0x08 graphic
0x08 graphic
0x08 graphic
0x08 graphic
0x08 graphic
0x08 graphic
0x08 graphic
0x08 graphic
0x08 graphic

0x08 graphic
0x08 graphic
0x08 graphic

0x08 graphic
0x08 graphic
0x08 graphic
0x08 graphic

0x08 graphic
0x08 graphic
0x08 graphic

Pridėtinėsišlaidos gaminiė vienetams yra priskiriamos pagal proporcijas – proporcingai gamybinių darbininkų darbo valandomproporcingai tiesioginėms medžiagų išlaidoms, proporcingai įrengimų darbo laikui.

s,

Pvz.: Yra 2 gaminiai, A ir B. Per metus pagaminama atitinkamai 500 vnt ir 1000 vnt, o jų gamybinė savikaina

yra 1000 Lt ir 2000 Lt. Darbininkų darbo laiko trukmė gamybinėms operacijoms tlikti yra astitinkamai 100 val ir 150 val, o įrengimų darbo laiko trukmė atitinkamai yra 150 val ir 90 val. Per metus įmonė patiria 100`000 Lt veiklos sąnaudų. Kokia gaminių bendrųjų išlaidų suma?

proporcingai savikainai:

500 vnt * 1000 Lt + 1000 vnt * 2000 Lt = 2`500`000Lt

K=100`000 / 2`500`000 = 4 ct (paskui kiekvieną savikainos litą)

1`000 ∗ 0.04 = 40 Lt ir 2`000 ∗ 0.04 = 80 Lt

bendrosios išlaidos 1`040 Lt ir 1`080 Lt

proporcingaidarbininkų darbo laiko trukmei:

500 vnt ∗100 val + 1000 vnt ∗ 150 Lt = 200`000 val

K=100`000 / 200`000 = 0.50 Lt (paskui kiekvieną darbo valandą)

100 ∗ 0.50 = 50 Lt ir 150 ∗ 0.50 = 75 Lt

bendrosios išalidosn yra 1`050 Lt ir 1`075 Lt

proporcingai įrengimų darbo laiko trukmei:

500 vnt ∗ 150 + 1000 vnt ∗ 90 = 165`000 val

K = 100`000 / 165`000 = 0.606 Lt (paskui kiekvieną įrengimo darbovalandą)

150 ∗ 0.606 = 91 Lt ir 90 ∗ 0.606 = 54.5 Lt

bendrosios išlaidos yra 1`091 Lt ir 1`054 Lt

Augant gamybos apimčiai mažėja produkcijos vieneto išlaidos. Kyla klausimas, kas nulemia šį mažėjimą? Tas mažėjimas labai priklauso nuo nuolatinių išlaidų, tenkančių vienam gaminiui, dydžių sumažėjimo. O taip .tsitinka todėl, kad vieno gaminio išlaidos priklausomai nuo gamybos masto :inta visai kitaip nei visa išlaidų suma. 8.2 paveiksle pavaizduotame grafike ‘isa išlaidų suma a+bx didėja augant gamybos mastui, o dėl nuolatiniu, šlaidų, tenkančiu vienam gaminiui, sumažėjimo visa vieneto išlaidų,

Dalinis pelnas – tai pelnas, gaunamas iš pardavimų įplaukų N visas kintamąsias išlaidas. Jos yra apskaičiuojamos suskaidžius į kintamaja ir nuolatinių išlaidų dalis tiek parduotų prekių savikainą, tiek ir veiklos sąn

naudas. Dalinio pelno (DP} skaičiavimo schema tokia:

_ Pardavimų įplaukos Kintamosios išlaidos

– Dalinis pelnas (DP)

Dalinis pelnas taip pat gali būti apskaičiuojamas sudėjus veiklos pelną (angį.operaiing income) su nuolatinėmis išlaidomis:

Dalinis pelnas (DP) ~ Nuolatinės išlaidos + Veiklos pelnas

Reikia pabrėžti ir tai, kad ekonominėje literatūroje angliškas terminas contribution margiu (arba tiesiog contribution) verčiamas įvairiai: maržinalinis pelnas, pirminis pelnas, įnašas, uždarbis, kontribucija, padengimo suma ir 1.1, Be abejo, tokia los pačios sąvokos vertinimų įvairovė apsunkina šio svarbaus rodiklio aiškinimą bei vartojimą. Tačiau tai visada reikia turėti galvoje, nes iki šiol nesutarta dėl vienodo vertimo iŠ anglų kalbos. Vokiškai Šis rodiklis vadinamas Deckung Bcitrag,

Kai yra žinoma tam tikro laikotarpio (praėjusio ar būsimo) dalinio

pelno (DP) suma, galime apskaičiuoti dalinio pelno koeficientą KDI,:

A. nr*

Dalinis pelnas (DP)

^ D!

Pardavimų įplaukos

Šiskoeficientas rodo kiekvieną pardavimų įplaukų lito dalį, skirtą padengti nuolatinėms išlaidoms ir uždirbti veiklos pelną.

Nenuostolingų pardavimų mastas (pelno slenkstis, pelningumo taškas) yra toks pardavimų mastas, kuriam esant įmonės veiklos pelnas lygus nuliui. Vadinasi, įmonė negauna nei pelno, nei nuostolių. O taip būna, kada pardavimų įplaukų mastas yra lygus visai išlaidų, sumai. Jei pardavimai viršys nenuostolingų pardavimų mastą, gausime pelną, o jei bus mažesni -turėsime nuostolį. Šį pardavimų mastą galima išreikšti tiek natūrine, tiek vertine forma (įplaukomis).

Nenuostolingų pardavimų skaičiavimo formulės tokios :

l) dalinio pelno koeficientai:

a) produkcijos (prekės) vieneto:

0x01 graphic

Čia: dp – vieneto dalinis pelnas, kuris lygus kainos ir kintamųjų išlaidu skirtumui

(fc-fc);

a — (am tikro laikotarpio nuolatinių išlaidų suma.

b) vertine forma, kai gaminame (parduodame) įvairių pavadinimų gaminius:

0x01 graphic

c) vertine forma, kai gaminamas (parduodamas) vieno pavadinimo gaminys (prekė):

0x01 graphic

Nenuostolingų pardavimų mastą (pelningumo taške) galima pavaizduoti tokiu grafiku:

0x01 graphic

Išlaidų skaičiavimas yra reikšmingas bet kurios nuosavybės formos įmonėse. Beveik visi įmoniųūkiniai sprendimai yra vienaip ar kitaip susiję su išlaidų skaičiavimais. Ypač svarbu mokėti skaičiuoti išlaidas sprendžiant kainų sudarymo, jų dyd/io pagrįstumo įvertinimo klausimus, sudarant ersonalinių (individualių) įmonių, pajamų deklaracijas, o akcinėse ‘endrovėse – pelno, pinigų srautu planus bei ataskaitas.

Jšlaidų skaičiavimas taip pat svarbus investiciniuose projektuose, “čiuojant tiek pačių investicijų dydį, liek ir projektų pinigų srautus.

Pagaliau negalima nepaminėti išlaidų skaičiavimų įmonių padaliniuose chuose, baruose, biuruose, skyriuose), įvertinant jų indėlį gerinant įmonės veiklos galutinius rezultatus ir atitinkamai materialiai skatinant.

Išmokėjimų sąvoka yra susijusi su pinigų srautais. Gavimai ir išmokėjimai yra tiesiogiai susiję su įmonės mokėjimu priemonių (pinigų, vekseliųir kt.) likučių pasikeitimu. Išmokėjimai – tai operacijos, rodančios mokėjimo priemonių sumažėjimą. Štai keletas tokių operacijų pavyzdžių: skolinimasis iš įmonės kasos grynaisiais pinigais; įmonė sugrąžina anksčiau gautą kreditą jį suteikusiems; kreditų išdavimas; pirkimas grynais( kontoros reikmenų, gamybos priemonių ir kt,); skolų sumokėjimas; pinigų aukojimas (labdara) ir pan.

Kas yra pusiau kintamieji išlaidos? Tai išlaidos, ku­rie turi ir pastoviųjų, ir kintamųjų išlaidų elementų. Pavyzdžiui, išnuomoto transporto išlaidos. Jų sudėtyje yra pastovi nuomos suma plius kintamieji eksploata­vimo išlaidos.

Nusidėvėjimas (amortizacija) yra svarbi pridėtinių išlaidų, tokiu kaip netiesioginių gamybos išlaidu bei veiklos sąnaudų sudėtinė dalis. Tačiau nuo kitų sąnaudų sudėtinių dalių nusidėvėjimas skiriasi dviem svarbiomis savybėmis:

nusidėvėjimo (amortizacijos) sumą per atitinkamą laikotarpį
nustato, apskaičiuoja pati įmonė, ji tartum valdo ( gali keisti) jo dydį. Tuo
tarpu kitų išlaidų, tarkim elektros, telefono pokalbių, ir kt.. sąnaudų tarifo
įmonė pakeisti negali, jų dydžio savo veiksmais paveikti negali;

kitos sąnaudos yra susijusios su mokėjimais, kurie atsispindi pinigų
sraute. Tuo tarpu nusidėvėjimo išlaidos nesukelia jokių piniginių srautų. Jų
atsiradimą, dydį rodo tik buhalteriniai įrašai. Todėl vokiečiai jas vadina
buhalterinėmis arba kalkuliacinėmis sąnaudomis.

„Pajamų ir sąnaudų pripažinimoapskaitoje tvarkoje”, kurį 1993 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 804 patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybė [26],

Sustosime prie dabartinės išlaidų ir sąnaudų formuluotės analizės. Tvarkos 32 punkte rašoma: „Turto išlaidos, nesusijusios su ataskaitinio laikotarpio pajamų uždirbimu, bet skirtos šioms pajamoms uždirbti ateinančiais laikotarpiais, apskaitoje registruojamos ir metinėje finansinėje atskaitomybėje pateikiamos kaip turtas (jo fonuos pakitimas). Turto dalis, skirta pajamoms uždirbti, ateinančiais laikotarpiais turi būti priskirta prie sąnaudų nurodytaisiais laikotarpiais1′. 33 punkte sakoma: „Išlaidos, kunU neįmanoma aiškiai susieti su ateinančiųjų laikotarpių pajamų uždirbim11; negali būti laikomas turtu, todėl šios išlaidos nedelsiant {tą patį ataskaitini laikotarpį, kurį buvo padarytos) priskiriamos prie sąnaudų. Jos laikomos ataskaitinio laikotarpio veiklossąnaudomis. Prie jų paprastai skiriamos pardavimų ir bendrosios administracinės sąnaudos”.

Iš šio paaiškinimo matome, kad išlaidos yra tartum dviejų rūšių: 1) turto įsigijimo (pirkimo) ar savos gamybos (statybos) ilgalaikio turto išlaidos; 2) išlaidos kaip sąnaudos.

Abiem atvejais išleidžiami pinigai. Tačiau jų paskirtis bei susiejimas su tam tikru laikotarpiu uždirbamomis pajamomis yra skirtingas. Apskaitoje net atsirado terminas „išlaidų pripažinimas sąnaudomis”. O ir pačios sąnaudos gali būti pripažįstamos bei įregistruojamos apskaitoje (ir pateikiamos metinėje finansinėje atskaitomybėje) visai nepriklausomai nuo realaus pinigų išleidimo laiko. Pagal šį nutarimą per ataskaitinį laikotarpį padarytomis išlaidomis, pavyzdžiui, yra laikomos pardavimų ir bendrosios bei administracinės sąnaudos. O gamybos įmonės savikaina sudarančios tiesioginės bei netiesioginės gamybos išlaidos pripažįstamos sąnaudomis, įregistruojamos apskaitoje ir nurodomos pelno ataskaitoje ne tuo metu, kai išleidžiami pinigai ištekliams (medžiagoms, įrengimams, darbo jėgai irpan.) ar už įsigytus išteklius atsiranda skolų, bet kaip produkcija ar paslaugos, kurioms gaminti (teikti) buvo sunaudoti šie ištekliai, padidina įmonės įplaukas (yra parduodamos).

Vadinasi, remdamiesi išlaidomis turėtume aiškinti sąnaudas: visos padarytos išlaidos laikomos sąnaudomis; ne visos per ataskaitinį laikotarpį patirtos sąnaudos gali būti susijusios su šio laikotarpio išlaidomis; sąnaudomis gali būti pripažinta išlaidų dalis ir t.t. ir pan.

‘kcijosbūdas kiek kitoks. Jis nesiremia principu, kad visoms prekėms netiesioginių kastų turi tekti proporcingai pasirinktam skirstymo pagrindui. lai­kant šį būdą, netiesioginių išlaidų rūšys (o ne bendra jų suma) paskirstomos skirtingai. 28.3 lentelė patei­kia dažniausiai taikomus skirstymo pamatus.

Netiesioginius išlaidas paskirsčius prekių rūšims, galima apskaičiuoti, kokia netiesioginių išlaidų da­lis tenka kiekvienai prekei. Gautas rodiklis vadina­mas netiesioginių išlaidų absorbcijos tarifu. Pa­vyzdžiui, remiantis proporcingojo paskirstymo formule, ISO 000 EUR netiesioginių išlaidų galima paskirstyti prekių rūšims taikant santykį 2:1. Taip pirmųjų prekių gamybai tektų 120 000 EUR netie­sioginių išlaidų. Jeigu planinė šių prekių apimtis yra 40 000 vienetų, kiekvienai prekei turi tekti 3 EUR netiesioginių išlaidų(120 000 : 40 000 = 3 KUR). Skirstant absorbcijos būdu, kiekvienai netiesioginių išlaidų grupei gali būti taikomi skirtingi tarifai.

Absorbcijos būdo skaičiavimai, palyginti su visų išlaidų sudėties skaičiavimais, yra gana sudėtingi. Ta­čiau abiejų būdų pranašumas vienas – jie apima vi­sus išlaidas, o trūkumas – dirbtinumas, subjektyvu­mas. Dar daugiau: absorbcijos tarifas yra tinkamas rodiklis tik tada, kai faktinė gamybos apimtis atitin­ka planuotąją. Pavyzdžiui, jeigu gamybos apimtis bu­tų 30 000 vienetų, ne visi pastovieji išlaidos būtų pa­skirstyti.

Ar verta priimti užsakymą remiantis ribinėmis išlaidomis?

Atrodytų, kad tai nuostolingas užsakymas, bei iš tik­rųjų jis gali bud priimtinas — pailiustruosime tai pa­vyzdžiu. Įmonė per metus pagamina l O min. vienetų tani tikrų prekių. Jos gamybos pajėgumai leidžia pa­gaminti 12 mln. vienetų. Taikant visų išlaidų sudėties būdą, tiesioginiai vienos prekės ląstai yra 55 et, o netiesioginių išlaidų suma – 35 et. Jeigu viena prekė parduodama už 130 et, tai pelnas yra 40 et. Didelis klientas – prekybos centras – siūlo 65 centus už vie­ną prekę ir norėtų užsakyti l mln. vienetų šiais me­tais. Ar verta gamintojui priimti tokį užsakymą?

Pirma mintis, kuri peršasi, – užsakymo nesiimti, nes atrodo, kati parduodant tokia kaina kiekviena ptekė duos ne pelną, o 25 et nuostolį. Tačiau toks požiūris yra trumparegiškas. Priėmus prekybos centro užsaky­mą, pastovieji išlaidos nė kiek nepadidėtų. Todėl kiek­viena prekėį pastoviąsias išlaidas įneša po 10 et kontribuciją (iš viso – 100 000 EUR). Šitaip analizuojant specialųjį užsakymą, matyti, kad gamintojui jis tikrai patrauklus. Vis dėlto prieš pasirašant sutartį verta suži­noti, kad šią logiką galima taikyti, jei:

• pardavimo kaina viršija ribinių kasių sumą ir duoda kontribuciją;

yra laisvų pajėgumų, todėl papildomą darbą bus
galima pridėti

. . .

Augant gamybos apimčiai mažėja produkcijos vieneto išlaidos. Kyla klausimas, kas nulemia šį mažėjimą? Tas mažėjimas labai priklauso nuo įuolatinių išlaidų, tenkančių vienam gaminiui, dydžių sumažėjimo. O taip .tsitinka todėl, kad vieno gaminio išlaidos priklausomai nuo gamybos masto :inta visai kitaip nei visa išlaidų suma. 8.2 paveiksle pavaizduotame grafike ‘isa išlaidų suma a+bx didėja augant gamybos mastui, o dėl nuolatiniu, šlaidų, tenkančiu vienam gaminiui, sumažėjimo visa vieneto išlaidų,

Dalinis pelnas – tai pelnas, gaunamas iš pardavimų įplaukų N visas kintamąsias išlaidas. Jos yra apskaičiuojamos suskaidžius į kintamaja ir nuolatinių išlaidų dalis tiek parduotų prekių savikainą, tiek ir veiklos sąnaudas. Dalinio pelno (DP} skaičiavimo schema tokia:

_ Pardavimų įplaukos Kintamosios išlaidos

– Dalinis pelnas (DP)

Dalinis pelnas taip patgali būti apskaičiuojamas sudėjus veiklos pelną (angį. operaiing income) su nuolatinėmis išlaidomis:

Dalinis pelnas (DP) ~ Nuolatinės išlaidos + Veiklos pelnas

Reikia pabrėžti ir tai, kad ekonominėje literatūroje angliškas terminas contribution margiu (arba tiesiog contribution) verčiamas įvairiai: maržinalinis pelnas, pirminis pelnas, įnašas, uždarbis, kontribucija, padengimo suma ir 1.1, Be abejo, tokia los pačios sąvokos vertinimų įvairovė apsunkina šio svarbaus rodiklio aiškinimą bei vartojimą. Tačiau tai visada reikia turėti galvoje, nes iki šiol nesutarta dėl vienodo vertimo iŠ anglų kalbos. Vokiškai Šis rodiklis vadinamas Deckung Bcitrag,

Kai yra žinoma tam tikro laikotarpio (praėjusio ar būsimo) dalinio

pelno (DP) suma, galime apskaičiuoti dalinio pelno koeficientą KDI,:

A. nr*

Dalinis pelnas(DP)

^ D!

Pardavimų įplaukos

Šis koeficientas rodo kiekvieną pardavimų įplaukų lito dalį, skirtą padengti nuolatinėms išlaidoms ir uždirbti veiklos pelną.

Nenuostolingų pardavimų mastas (pelno slenkstis, pelningumo taškas) yra toks pardavimų mastas, kuriam esant įmonės veiklos pelnas lygus nuliui. Vadinasi, įmonė negauna nei pelno, nei nuostolių. O taip būna, kada pardavimų įplaukų mastas yra lygus visai išlaidų, sumai. Jei pardavimai viršys nenuostolingų pardavimų mastą, gausime pelną, o jei bus mažesni -turėsime nuostolį. Šį pardavimų mastą galima išreikšti tiek natūrine, tiek vertine forma (įplaukomis).

Nenuostolingų pardavimų skaičiavimo formulės tokios :

l) dalinio pelno koeficientai:

a) produkcijos (prekės) vieneto:

0x01 graphic

Čia: dp – vieneto dalinis pelnas, kuris lygus kainos ir kintamųjų išlaidu skirtumui

(fc-fc);

a — (am tikro laikotarpio nuolatinių išlaidų suma.

b) vertine forma, kai gaminame (parduodame) įvairių pavadinimų gaminius:

0x01 graphic

c) vertine forma, kai gaminamas (parduodamas) vieno pavadinimo gaminys (prekė):

0x01 graphic

Nenuostolingų pardavimų mastą (pelningumo taške) galima pavaizduoti tokiu grafiku:

0x01 graphic

sumažėja. Jei vieneto išlaidas pažymėsime ym,., tai jo matematinėišraiška į bus tokia;

0x01 graphic

GGamybos mastas, vnt. (x| GAMINIO VIENETO IŠLAIDŲ PRIKLAUSOMYBĖS NUO GAMYBOS MASTO

TIESIOGINĖS IŠLAIDOS NETIESIOGINĖS IŠLAIDOS

Join the Conversation

×
×