Investicinis projektas

TURINYS

ĮVADAS

Lietuvai integruojantis į Vakarų pasaulio ekonominę sistemą, ūkio subjektai turi tapti lygiaverčiais užsienio firmų partneriais. Todėl šiandieną jiems yra keliamas pagrindinis uždavinys- didinti konkurencingumą. Rinkas išlaikyti ir didinti galima tik sugebant taikytis prie nuolat kintančių išorinių sąlygų.
Šiandienos verslo įmonės veikia greitai besikeičiančioje aplinkoje, Buriai būdingas mažėjantis vartotojų lojalumas. Todėl tampa aktualus įmonės poreikis orientuotis į rinką ir vartotoją.
Jei yra idėjų kurti naują verslą ar plėtoti jau pradėtą verslą, tai prieš sprendimą reikia žinoti, ar jis yra realus, ar pakaks lėšų ir ar attsiras pirkėjų. Jei nors vienas reikalavimas yra neigiamas, reikia projektą ar verslo planą koreguoti, gal net ir atsisakyti.
Šio investicinio projekto idėja- besiplečiant nekilnojamo turto rinkai, matosi, kad žmonės nori gyventi rąstiniuose namuose. Todėl įmonė nori pabandyti išplėsti savo veikla, t. y., gaminti rąstinius namelius.
Darbo objektas: Individualios įmonės „ Medžio gaminiai“ veiklos plėtra.
Darbo tikslas: Parengti IĮ „ Medžio gaminiai“ naujo produkto įvedimo strategijos projektą.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti dabartinę įmonės verslo būklę
2. Parengti naujam produktui investicinį projektą.
3. Naudoti šį projektą, jei jis bus efektyvus ir naudingas.

1. INVESTICINIO PROJEKTO PAGRINDIMAS

„ Planuodamas atidžiai irr kruopščiai- gali pasiekti pergalę;
Planuodamas neatidžiai ir atmestinai, laimėti nepavyks.
Koks neabejotinas pralaimėjimas laukia to, kuris neplanuoja visiškai!
Nuo to, kaip buvo atliktas planavimas mes galime numatyti pergales arba pralaimėjimus“
Sun Tzu.
Visi įmonės įgyvendinami tikslai priklauso nuo investicijų. Dėl jų didėja firmos tu

urtas, tobulėja technika ir gamybos technologija, gerėja produkcijos kokybė, mažėja kaštai, didėja pelnas, stiprėja jos konkurencinis pajėgumas prekių rinkoje.
Investicinis projektas yra svarbiausias dokumentas, pagrindžiantis kapitalo investavimo būtinumą, kuriame nuosekliai išdėstomos pagrindinės projekto charakteristikos ir finansiniai rodikliai, susiję su jo realizavimu.
Anot R. Norvaišienės vienas iš investicijų įgyvendinimo uždavinių „ investicijos yra pagrindinis gamybinio potencialo formavimo šaltinis“ . Taigi „ kiekvienas verslininkas, jo konkurentas ir investuotojas kruopščiai skaičiuoja savo pajamas ir išlaidas“.
Investicijos grindžiamos investuotojo įsitikinimu, kad verslas yra ir ateityje bus pelningas, o savininkas susigrąžins investuotas lėšas iš įmonės pelno. Investicinius sprendimus lemia įmonės finansiniai ištekliai.
Investicinio projekto idėja kilo dėl to, kad mediena brangsta ir ne visada jos galima nusipirkti norimus kiekius, nes miškų urėdijos turi medienos iškirtimo limitus ir miškų urrėdijos ne visada leidžia įvažiuoti į miškus dėl lietaus ar sausringumo, o privatūs medienos tiekėjai nespėja aprūpinti visų norinčiųjų, buvo priimtas sprendimas tirti rinką ir ieškoti, galvoti, ką gaminti.
Individualioji įmonė turi nusistačiusi tokius artimiausius tikslus:
1. Įsitvirtinti rinkoje su rąstiniais nameliais.
2. Per pirmuosius investicinio projekto laikotarpius gauti didėjantį pelną.
3. Sudominti kuo didesnį klientų skaičių.
4. Užtikrinti darbuotojams geras darbo vietas ir darbo užmokesčio didėjimą.
Įmonės tolimesni tikslai:
1. Nukonkuruoti konkurentus aukštos kokybės ir aukštesnės kainos pagalba.
2. Kaip kuo mažesniu medienos kiekiu gauti kuo didesnį pelną.
3. Domėtis technologijos tobulinimu ar alternatyvia veikla.

2. ĮMONĖS PR

RISTATYMAS

Įmonė įkurta 1991 metais. Įmonę įkūrė keturi žmonės, po lygiai įnešę savo kapitalą. Dirbo dešimt darbuotojų. Dabar įmonei vadovauja vienas įmonės savininkas ir dirba 30 darbuotojų. Tuo metu įmonės pagrindinė veikla ir pagrindinės pajamos buvo medinių padėklų gamyba ir realizacija. Tai pirminis medienos apdirbimas, kuris reikalauja daug žaliavinės medienos. Realizuojama buvo į užsienio rinkas. Medienos iškirtimo limitai yra riboti. Miškų urėdijos ir privatūs medienos tiekėjai ne visada sugeba parūpinti reikiamą kiekį medienos. Įmonei toliau vykdant savo veiklą ir siekiant išsilaikyti konkurencinėje rinkoje buvo ieškoma būdų, kaip su kuo mažesniu kiekiu gauti kuo didesnes pajamas. Tuo tikslu paimta iš banko paskola . Įrengta džiovykla ir įsigytos keturpusės obliavimo staklės. Dabar gaminamos dailylentės namų statybos vidaus ir lauko apdailai, daromos tvoros. Gaminiai realizuojami vietinėje rinkoje. Didžiausios išlaidos yra darbuotojų darbo užmokestis ir sodra. Pajamas didinti nutarta modernizuojant gamybą.
Už 150 000 Lt pektuoju ir šeštuoju investavimo periodu įsigyta įmirkymo linijos, apdirbimo įranga. Metinis pabrangimas 5% išsimokėjimo laikotarpis du metai. Sutarties mokestis 1900Lt. Su apdirbimo įranga per metus galima apdoroti 2 400 m3 medienos. Įrengimai įdiegimo į gamybą panaudojami 60 proc. Vėliau kasmet didinama 20 proc..
Vieno m3 vieneto kintamas sąnaudas sudaro :
• Darbo užmokestis – 15 Lt(planuojama, kad kasmet didės 1 Lt.);
• SODRA 27 proc.;
• Kuras -5 Lt. (prognozuojama, kad kasmet augs po 1 Lt.);
• Elektra-8 Lt (prognozuojama, kad jos kasmet didės po 0,1 Lt.)
• Ryšio ir interneto pa

aslaugos -6 Lt (prognozuojama, kad jos kasmet didės po 0,5 Lt.);
• Raštinės sąnaudos-2 Lt (prognozuojama, kad jos kasmet didės po 0,05 Lt.).
Su produkcijos gamyba susijusios pastoviosios sąnaudos (reklamai, administracijos darbuotojų užmokestis, komunaliniams patarnavimams, mokesčiams ir t.t.) tris metus sudarys 10 000 Lt. Ir vėliau kas du metus augs po 5 000 Lt.
Planuojama paskutiniu investavimo laikotarpiu gauti papildomų pajamų- parduoti transporto priemonę SCANIA, keturpusias obliavimo stakles, džiovykla-katilinę, pastatą.
Pelno mokestis investicijos laikotarpiu 15 proc.. Prognozuojama infliacija 2 %.

4. FINANSINIO PLANO SKAIČIAVIMAI BEI RIZIKOS ĮVERTINIMAS
4.1. FINANSAVIMO ŠALTINIAI IR JŲ PANAUDOJIMAS

Planuojant įmonės plėtros galimybes būtina apgalvoti, kokios yra įmonės finansinės galimybės, kokie parankiausi tai plėtros sričiai yra finansavimo keliai, per kiek laiko įdėti pinigai atsipirks ir ar iš viso jie atsipirks. Savininkas turi apsiskaičiuoti kiek jam reikės lėšų įmonės plėtrai, taip pat kokį prognozuoja pelną pirmiesiems veiklos metams.
Finansų planas- viena iš atsakingiausių verslo plano dalių, kuriai reikia profesionalių žinių ir laiko. Verslininkas turi atsakyti į šiuos klausimus:
• Kiek ir kam reikia pinigų?
• Kokie galimi finansavimo šaltiniai?
• Kada reikės lėšų?
• Kokios naudos turės finansuotojas ir kaip ją gaus?
Pagrindinis verslo plano finansų dalie tikslas- įtikinti bankininkus ar kitus investuotojus, kad verslo idėja yra ne tik patraukli, bet ir pelninga, kad paskola bus grąžinta laiku.
Bendrovė iš nepaskirstyto pelno investuoja 80 000 Lt.
Buvo priimtas sprendimas imti iš banko paskolą 300 000 Lt. Paskolos aptarnavimo išlaidos sudarė 3 000 Lt. Pa

askola paimta trims metams su 7 procentų metinėmis palūkanomis.

1 lentelė Paskolos grąžinimo grafikas

Įmokos Nr. Kredito likutis Grąžinamas kreditas Mėnesio palūkanos Viso per mėnesį
1. 300.000,00 8.333,33 1.750,00 10.083,33
2. 291.666,67 8.333,33 1.701,39 10.034,72
3. 283.333,33 8.333,33 1.652,78 9.986,11
4. 275.000,00 8.333,33 1.604,17 9.937,50
5. 266.666,67 8.333,33 1.555,56 9.888,89
6. 258.333,33 8.333,33 1.506,94 9.840,28
7. 250.000,00 8.333,33 1.458,33 9.791,67
8. 241.666,67 8.333,33 1.409,72 9.743,06
9. 233.333,33 8.333,33 1.361,11 9.694,44
10. 225.000,00 8.333,33 1.312,50 9.645,83
11. 216.666,67 8.333,33 1.263,89 9.597,22
12. 208.333,33 8.333,33 1.215,28 9.548,61
13. 200.000,00 8.333,33 1.166,67 9.500,00
14. 191.666,67 8.333,33 1.118,06 9.451,39
15. 183.333,33 8.333,33 1.069,44 9.402,78
16. 175.000,00 8.333,33 1.020,83 9.354,17
17. 166.666,67 8.333,33 972,22 9.305,56
18. 158.333,33 8.333,33 923,61 9.256,94
19. 150.000,00 8.333,33 875,00 9.208,33
20. 141.666,67 8.333,33 826,39 9.159,72
21. 133.333,33 8.333,33 777,78 9.111,11
22. 125.000,00 8.333,33 729,17 9.062,50
23. 116.666,67 8.333,33 680,56 9.013,89
24. 108.333,33 8.333,33 631,94 8.965,28
25. 100.000,00 8.333,33 583,33 8.916,67
26. 91.666,67 8.333,33 534,72 8.868,06
27. 83.333,33 8.333,33 486,11 8.819,44
28. 75.000,00 8.333,33 437,50 8.770,83
29. 66.666,67 8.333,33 388,89 8.722,22
30. 58.333,33 8.333,33 340,28 8.673,61
31. 50.000,00 8.333,33 291,67 8.625,00
32. 41.666,67 8.333,33 243,06 8.576,39
33. 33.333,33 8.333,33 194,44 8.527,78
34. 25.000,00 8.333,33 145,83 8.479,17
35. 16.666,67 8.333,33 97,22 8.430,56
36. 8.333,33 8.333,33 48,61 8.381,94
Viso: 300.000,00 32.375,00 332.375,00

Norint apibūdinti įmonės finansų būklę įvairiais požiūriais, reikia parengti keletą finansų ataskaitų. Tarptautiniai apskaitos standartai numato šias finansų atskaitomybės formas: balansas, pelno ( nuostolio ) ataskaita, pinigų srautų ataskaita.
2 lentelė. Balansas

Rodiklis 2005 2006 Absoliutus pokytis, Lt Pokytis, %

Ilgalaikis turtas 1091430 1445937 354507 32,48%
Pastatai 635529 915721 280192 44,09%
Statiniai ir mašinos 52244 78529 26285 50,31%
Transporto priemonės 97302 115284 17982 18,48%
Kitas materialusis turtas 8768 9875 1107 12,63%
Trumpalaikis turtas 173048 333717 160669 92,85%
Atsargos 47372 77932 30560 64,51%
Pirkėjų įsiskolinimas 16630 116040 99410 597,78%
Kitos gautinos sumos 9870 12823 2953 29,92%
Gryni pinigai 88356 157482 69126 78,24%
TURTAS IŠ VISO 1264478 1779654 515176 40,74%

Savininkų nuosavybė 950307 1314370 364063 38,31%
Įstatinis kapitalas 456825 985284 528459 115,68%
Perkainojimo rezervas 328367 103385 -224982 -68,52%
Įstatymo numatyti rezervai 21895 28720 6825 31,17%
Nepaskirstytini rezervai 52279 35098 -17181 -32,86%
Nepaskirstytasis pelnas 90941 161883 70942 78,01%
Skolininkų nuosavybė (TĮ) 314171 465284 151113 48,10%
Skolos tiekėjams 129368 151478 22110 17,09%
Mokesčiai 20876 29254 8378 40,13%
Atlyginimai ir soc.draudimas 43063 65170 22107 51,34%
Kitos mokėtinos sumos 120864 219382 98518 81,51%
NUOSAVYBĖ IŠ VISO 1264478 1779654 515176 40,74%

Iš 2 lentelės matome, kad įmonės bendra turto suma padidėjo 40.74 proc. Įmonės turto padidėjimui didžiausią įtaką padarė trumpalaikio turto padidėjimas. Trumpalaikis turtas padidėjo 92.85 proc., t.y. 160669 Lt., o ilgalaikis turtas padidėjo 32.48 proc., t.y. 354507 Lt. Labiausiai padidėjo pirkėjų įsiskolinimas (99410 Lt daugiau nei praėjusiais finansiniais metais).
Savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų analizė rodo, kad per nagrinėjamą laikotarpį kapitalas ir rezervai padidėjo 38.31 proc. Praėjusiais finansiniais metais įmonė gavo 90941 Lt. pelno, o nagrinėjamu laikotarpiu uždirbo 161883 Lt. pelną.

Pelno ataskaitoje atspindi verslo įmonės ūkinės veiklos rezultatas- pelnas gautas per tam tikrą laiko tarpą arba nuostolis, patirtas nagrinėjamu laiku.
3 lentelė Pelno(nuostolio) ataskaita

Rodiklis 2005 2006 Absoliutus pokytis, Lt Pokytis, %
Pardavimai 1725444 1989260 263816 15,29%
Parduotų prekių savikaina 1532127 1699828 167701 10,95%
Bendras pelnas (nuostolis) 193317 289432 96115 49,72%
Veiklos sąnaudos 98733 110530 11797 11,95%
Veiklos pelnas (nuostolis) 94584 178902 84318 89,15%
Finansinė veikla 3405 4003 598 17,56%
Pajamos 5423 7246 1823 33,62%
Išlaidos 2018 3243 1225 60,70%
Įprasinės veiklos pelnas (nuostolis) 97989 182905 84916 86,66%
Ypatingoji veikla 9000 7546 -1454 -16,16%
Pagautė 9256 7892 -1364 -14,74%
Netekimai 256 346 90 35,16%
Pelnas prieš apmokestinimą 106989 190451 83462 78,01%
Pelno mokestis 16048 28568 12519,3 78,01%
Grynasis pelnas 90941 161883 70942,7 78,01%

Atlikus horizontalią pelno (nuostolio) ataskaitos analizę, matome, kad įmonės pardavimų apimtys padidėjo 15,29 proc. o parduotų prekių savikaina padidėjo 10,95 proc. Taip atsitiko todėl, kad perkamų prekių kainos padidėjo Iabiau nei parduodamų prekių kainos.

Grynasis pelnas padidėjo 78,01 proc. Tam didžiausią itaką turėjo:

17,56 proc. padidėjusios pajamos iš finansinės ir investicinės veiklos, ir veiklos pelnas 89,15 proc.,

35,16 proc. padidėję netekimai,

11,95 proc. padidėjusios veiklos sąnaudos.

Nors padidėjo perkamų prekių savikainos lyginamasis svoris, gauti didesni pelną, kuris siekia 90941 Lt. (Praėjusiais finansiniais metais grynasis pelnas buvo 161883 Lt.)
Investicinio projekto ekonominis vertinimas grindžiamas projektuojamais pinigų srautais. Šie srautai rodo būsimas investicijas bei veiklos pajamas ir išlaidas. Vienas atsakingiausių ir sudėtingiausių vertinimo momentų laikomas būsimų pinigų srautų prognozavimas artimiausių penkerių metų laikotarpiui.
Sėkmingi pardavimai ir gautas pelnas ne visuomet užtikrina reikiamą grynųjų pinigų srautą,kuris reikalingas finansiniams įsipareigojimams vykdyti.

4.2. ILGALAIKIŲ INVESTICIJŲ FINANSAVIMO ŠALTINIŲ KAINŲ NUSTATYMAS
Investicinių projektų efektyvumo analizė parodo kokį projektą pasirinkti. Ar parengtas naujo produkto investicinis projektas individualiosios įmonės „ Medžio gaminiai“ bus ekonomiškai pagrįstas? Pasak autorių Cibulskienės D. ir Butkaus M. investicinių projektų klasifikavimo pagal rizikos laipsnį, šis projektas priskiriamas ypatingai aukštos rizikos projektui ( pvz. naujų produktų pristatymas naujose rinkose).
Projekto pinigų srautai yra pinigų srautai, atsirandantys tik dėl priimto sprendimo vykdyti projektą.
Nepaskirstyto pelno kainos nustatymas:
PNP=rvvp+( rindex-rvvp )*βįmonės
PNP=0,029+( 0,09-0,029 )*1,4=0,1144
Paskaičiuojame paskolos kainą:

Ppask=( i+Δi )+( 1-mp )
Ppask=( 0.07+0.0033 )+( 1-0.15 )=0.0733*0.85=0.0623
Paskola kainuoja 6.23 %
Paskaičiuojame lizingo kainą :

PLiz=( 0,05+0,003 )*( 1-0,15 ) =0,053*0,85=0,0451
Lizingo kaina yra 4,51 %
Finansavimo šaltinis Vertė Di Pi
Nepaskirstytas pelnas 80.000 15,1 0,1144
Paskola 300.000 56,6 0,0623
Lizingas 150.000 28,3 0,0451
VISO: 530.000 100%

Diskonto normos nustatymas
Paskaičiuojami vidutiniai svertiniai kaštai:
AWCC=0,151*0,114 +0,566*0,0623+0,283*0,0451=0,0172+0,0352+0,0127=0,0653

Įvertiname infliaciją. Prognozuojama 2 % infliacija
knor=AWCC+IRR
k=0,0653+0,02 =0,0853
Diskonto norma-8,53 %

Rodiklių apskaičiavimas
1) Grynoji dabartinė vertė:
Grynoji dabartinė vertė – tai paprastai dabartinė visų pinigų srautų, įskaitant ir pradinę investiciją, vertė. Projektas pasirenkamas, jei grynoji dabartinė vertė yra teigiama, o tai reiškia, kad iš investicijos prognozuojama gauti pinigų srautus didesnius už grynąją investicijos vertę.

Šis projektas yra priimtinas, nes NPV>0.
2) Rentabilumas- pelningumas

t investuotas per 6 metus uždirba 1,62 Lt.
Rentabilumas per vienus metus 1 Lt yra 0,27 Lt.
3) Atsipirkimo periodas:
Projekto atsipirkimo periodas įvertina per kiek laiko projekto generuojami pinigų srautai padengia pradines investicijas.
Anot Kvedaraitės V. „šis būdas labai populiarus, nes dabartinėmis sąlygomis Lietuvos verslininkas dažnai koncentruoja dėmesį į projekto atsipirkimo trukmę ..“.
Autorė įvardija ir priežastis:
1. Ilga atsipirkimo trukmė rizikinga;
2. Ilga atsipirkimo trukmė atitraukia lėšas, kurios reikalingos verslui jau šiandien.

Laikotarpis NCF Diskontuoti NCF Diskontuoti akumuliuoti NCF
0 -80000,00 -80000 -80000
1 90552,03 83436,18 3436,18
2 51017,35 43314,21 46750,39
3 107412,74 84028,09 130778,48
4 164774,94 118772,56 249551,03
5 236369,55 156990,26 406541,30
6 423874,55 259402,86 665944,16

Matome, kad jau po vienerių metų diskontuoti akumuliuoti pinigų srautai yra teigiami, vadinasi projektas atsiperka per vienerius metus.

4 )Vidinė grąžos norma

Vidinė pajamų norma (IRR) yra tokia diskonto norma, kuriai esant grynoji dabartinė vertė prilyginama nuliui. IRR apskaičiuojama pagal tokią formulę:

k=20%

Skaičiuojame, kai k=30%:

5 ) Modifikuota vidinė pelno norma, paskaičiavus EXCEL programos pagalba:

=57%
Kadangi modifikuota vidinės grąžos norma yra didesnė už diskonto normą, projektas yra priimtinas.

JAUTRUMO ANALIZĖ
Šio investicinio projekto rizikai įvertinti naudosime jautrumo analizę, kuri nustatys rezultato kintamumą, pasikeitus vienam parametrui. Pasirenkame ,kad pagrindinis mūsų investicinio projekto rodiklis bus grynoji dabartinė vertė ( NPV ). Šis rodiklis charakterizuoja investicinės veiklos bendrą absoliutinį rezultatą, jos galutinį efektą. Pabandysime panagrinėti kai kurių veiksnių poveikį mūsų pasirinkto pagrindiniam rodikliui.

1 lentelė Infliacijos kitimo poveikis NPV

Infliacija, proc. Grynoji dabartinė vertė,Lt
0 993660,73
2 992681,59
3 992192,47
5 991215,13

1 pav. Ryšys tarp NPV ir infliacijos

Iš pateikto 1 pav. matome, kad infliacijos didėjimas sukelia investicinio projekto grynosios dabartinės vertės mažėjimą. Todėl įgyvendinant investicinį projektą, labai svarbu numatyti infliacijos dydį, kurios didėjimas lemia ir grynosios dabartinės vertės mažėjimą.
Nagrinėjame kaip pardavimo kaina paveiks grynają dabartinę vertę.

2 lentelė Produkcijos kainos poveikis NPV
Kaina,Lt Grynoji dabartinė vertė,Lt
2100 534746,65
2150 562830,13
2200 590913,62
2250 618997,11

2. pav. Ryšys kainos ir grynosios dabartinės vertės

Iš grafiko matome, kad kylant parduodamo gaminio kainai, kyla grynųjų srautų grynoji esamoji vertė.
Toliau panagrinėsime, kaip kintamųjų sąnaudų kilimas įtakoja NPV.

3 lentelė Kintamųjų sąnaudų kitimo poveikis NPV

Kintamosios sąnaudos,Lt Grynoji dabartinė vertė,Lt
40,05 665585,45
41 665522,79
45 665275,30
50 664962,03

3 pav. Kintamųjų sąnaudų įtaka NPV

Iš pateikto 3 pav. matome, kad kintamųjų sąnaudų kilimas 1-uoju investicinio projekto laikotarpiu sukelia investicinio projekto grynosios dabartinės vertės mažėjimą. Todėl galime padaryti išvadą, kad jei šio investacinio projekto investavimo laikotarpiu kintamosios sąnaudos didėtų, mažėtų grynoji dabartinė vertė. Todėl labai svarbu numatyti kaip kis kintamosios sąnaudos, bet ir pastovios sąnaudos turi įtaką NPV.

IŠVADOS
Akcinės bendrovės „Medžio gaminai“ numatytas investicinis projektas gali būti rekomenduojamas įdiegti, kadangi NPV>0. Šis rodiklis rodo, kad šio projekto pelningumas yra didesnis už ribinį, pasirinktą skaičiuojant diskontavimo normą. Kadangi modifikuota vidinės grąžos norma yra didesnė už diskonto normą, projektas yra priimtinas.

Gerą investicinio projekto rezultatą rodo rentabilumo koeficientas U, kuris lygus 161,64%. 1Lt investuotas per 6 metus uždirba 1,62 Lt. Rentabilumas per vienus metus 1 Lt yra 0,27 Lt.

Labai svarbu numatyti kaip investicinio projekto įgyvendinimo metu kis pastovios ir kintamosios sąnaudos, nes jų didėjimas sukelia grynosios dabartinės vertės mažėjimą.
Įgyvendinant investicinį projektą. labai svarbu numatyti infliacijos dydį, kurios didėjimas lemia ir grynoji esamosios vertės mažėjimą.

LITERATŪRA
1. Cibulskienė D., Butkus M., „Investicijų ekonomika „ Šiauliai 2004 m.
2. Juozaitienė L., Staponkienė J., „Verslo ir vadybos įvadas“ Šiaulių universiteto leidykla 2006
3. Kvedaraitė V., „Įmonės finansų valdymas.“ Vilnius 1997m
4. Kolektyvinė monografija, „Šiuolaikinis verslas:tobulinimo prioritetai“ Vilnius 2005
5. Lydega Z., Drilingas B., „Firmos ekonomikos pagrindai“ Vilnius 2001 m.
6. Leonienė B., „Verslo pradmenys“Poligrafija ir informatika Kaunas 1998 m.
7. Norvaišienė R. „Įmonės investicijų valdymas“. Technologija Kaunas 2005m
8. Interaktyvus: prieiga prie interneto. http:/www.blogas.lt/sandelys/261090/verslo-plano-struktūra.html
9. Richard Stutely, „Pavyzdinis verslo planas“ Kaunas, 2005 m.

Leave a Comment