Investicijos Klaipėdos rajone

TURINYS
ĮVADAS 3

INVESTICIJOS 4

TIESIOGINĖS INVESTICIJOS 4

NETIESIOGINĖS INVESTICIJOS 4

MATERIALINĖS INVESTICIJOS 5

TIESIOGINĖS UŽSIENIO INVESTICIJOS 6

TIESIOGINĖS UŽSIENIO INVESTICIJOS KLAIPĖDOS APSKRITYJE 7

VERSLO APLINKA 9

INVESTICIJŲ PRITRAUKIMAS 10

INVESTICIJŲ APSAUGOS UŽTIKRINIMAS 10

ĮSTATYMAI REGLAMENTUOJANTYS INVESTICIJAS 10

IŠVADOS 11

NAUDOTA LITERATŪRA 12

ĮVADAS
Investicijos yra indėlis į miesto ekonominę gerovę. Statant naujas įmones, diegiant naujas technologijas pramonėje, investuojant į inovacijų plėtrą, į socialinį sektorių, plėtojant infrastruktūrą – miesto gyvenimo lygis kyla, didėja pajamos, sukuriama daugiau bendrojo vidaus produkto (BVP), gerėja prekių ir paslaugų kokybė.
Klaipėda – stambus Lietuvos transporto mazgas, kuriame susijungia jūrų, autotransporto, oro ir geležinkelių keliai tarp Rytų ir Vakarų. Tai ne tik senų tradicijų miestas, bet ir stambus mokslo, veerslo, pramonės ir kultūros centras, atviras bendradarbiavimui, imlus inovacijoms bei patrauklus investicijoms.
Per pastaruosius keletą metu Lietuva, o kartu ir Klaipėda, tapo vienu iš svarbiausiu investicijų traukos centru rytinėje Baltijos pakrantėje. Pagrindines tokios sėkmes priežastys – palanki geografine bei stabili politine padėtis, greta esančios neaprėpiamos Rytu rinkos, kvalifikuotos ir, palyginti su Vakaru šalimis, vis dar pigesnes darbo jėgos gausa, nedideles gamybos sąnaudos, įspūdingas ekonomikos augimas, tvirta nacionaline valiuta, palanki aplinka verslui plėtoti.

INVESTICIJOS
Investicijos yra indėlis į miesto ekonominę gerovę. Statant naujas įmones, diegiant naaujas technologijas pramonėje, investuojant į inovacijų plėtrą, į socialinį sektorių, plėtojant infrastruktūrą – miesto gyvenimo lygis kyla, didėja pajamos, sukuriama daugiau bendrojo vidaus produkto (BVP), gerėja prekių ir paslaugų kokybė.
Investicijos:
• Tiesioginės;
• Netiesioginės;
• Materialinės.
TIESIOGINĖS INVESTICIJOS
Tiesioginės investicijos – tai betarpiškas investitoriaus dalyvavimas investuojant lėšas bei pasirenkant investavimo objektą. Ti

iesioginį investavimą (dažniausiai) vykdo specialiai tam paruošti investitoriai, turintys labai tikslią informaciją apie investicinį objektą, politinę situaciją, ekonominius šalies rodiklius bei gerai išmanantys investavimo procesą.
NETIESIOGINĖS INVESTICIJOS
Netiesioginės investicijos – tai investavimas, atliekamas per įgaliotus asmenis arba tam tikslui skirtas finasines institucijas. Ne visi investitoriai turi pakankamą kvalifikaciją, kad galėtų sėkmingai pasirinkti investavimo objektus ir vėliau tinkamai valdyti investicinį portfelį. Tokiais atvejais jie įgyja vertybinius popierius, kuriuos išleidžia investiciniai bei kiti finansiniai tarpininkai, o šie, surinkę tokiu būdu investicines lėšas, paskirsto juos į investicinius objektus savo nuožiūra. Tokių kompanijų specialistai renkasi labiausiai perspektyvius investavimo objektus ir, kadangi investuoja dideles lėšas, dalyvauja šių objektų valdyme. Iš šio verslo gautas pajamas paskirsto saviems investitoriams.

MATERIALINĖS INVESTICIJOS
Materialinės investicijos – ataskaitinio laikotarpio išlaidos ilgalaikiam materialiajam turtui, kuris bus naaudojamas daugiau nei vienerius metus, įsigyti, sukurti ir esamam ilgalaikiam materialiajam turtui atnaujinti (rekonstravimas, remontas) iš visų finansavimo šaltinių.
Pagrindiniai materialinių investicijų šaltiniai: valstybės iždas, savivaldybės biudžetas, nuosavos lėšos ir banko kreditai. Materialinių investicijų struktūroje dominuoja nuosavos lėšos, antrąją vietą užima bankų kreditai.
Materialinės investicijos 2004 metais Klaipėdos miesto savivaldybėje sudarė 704924 tūkst. Lt. Vienam gyventojui – 3720 Lt.
Užsienio investuotojai investavo (mln. Lt):

TIESIOGINĖS UŽSIENIO INVESTICIJOS
Tiesiogine užsienio investicija pagal Tarptautinio valiutos fondo metodiką, Europos Sąjungos statistikos tarnybos bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) metodinius nu

urodymus yra laikoma tokia investicija, kurios pagrindu susiformuoja ilgalaikiai ekonominiai finansiniai santykiai ir interesai tarp tiesioginio užsienio investuotojo ir tiesioginio investavimo įmonės.
Taigi tiesiogines užsienio investicijas sudaro:
 tiesioginiam užsienio investuotojui tenkanti įmonės nuosavo kapitalo dalis (atsižvelgiant į turimus balsus, t. y. į turimą įmonės įstatinio kapitalo dalį);
 reinvesticijos – tiesiogiai užsienio investuotojui priklausanti pelno (nuostolio) dalis, ataskaitiniu laikotarpiu nepaskirstyta dividendų forma, o likusi įmonėje;
 tiesioginio užsienio investuotojo investavimo įmonei suteiktos ilgalaikės ir trumpalaikės paskolos. Paskolos, gautos Lietuvos valstybės vardu ir su valstybės garantija, nėra tiesioginės užsienio investicijos;
 kitas įmonės kapitalas – tai tiesioginio užsienio investuotojo ir tiesioginio investavimo įmonės prekybos skolos, priskaičiuoti, bet neišmokėti dividendai, privilegijuotos akcijos, nesuteikiančios teisių į turtą likviduojant įmonę, palūkanos už paskolas ir t. t.
Pastaraisiais metais daugiausia investicijų sulaukė maisto produktu, gėrimų ir tabako gamyba, laivu statyba ir remontas, keleivine ir prekine laivininkyste, krovos darbai, elektros įrangos gamyba, medienos perdirbimas, viešbučiu infrastruktūra, didmenine ir mažmenine prekyba.
Iš 36 daugiausia užsienio investuotoju lėšų pritraukusiu Lietuvos bendrovių 6 yra Klaipėdoje. Tai:
• tabako produktus gaminanti „Philip Morris Lietuva“ (Apie 300 mln. litu sudaranti JAV koncerno „Philip Morris International“ investicija i tabako gamybą – viena iš didžiausiu ir sėkmingiausiu užsienio kompanijų investicijų visoje Lietuvoje.)
• „Švyturys-Utenos alus“
• jūrų transporto paslaugas teikianti „LISCO Baltic Service“
• elektronikos įrenginius tiekianti „SY Wiring Technologies Lietuva“
• „Baltijos“ laivu statykla
• „Klaipėdos nafta“

TIESIOGINĖS UŽSIENIO INVESTICIJOS KLAIPĖDOS APSKRITYJE
Statistikos de

epartamento prie LRV duomenimis, tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje 2006 m. sausio 1 d. sudarė 18802,4 mln. litų (5445,6 mln. eurų) ir per 2005 m. padidėjo 16,1 procento. Klaipėdos apskrityje 2006 m. tiesioginės užsienio investicijos sudarė 2269,2 mln. Lt. Lyginant su kitomis Lietuvos rajonų savivaldybėmis, Klaipėdos rajono savivaldybė pagal tiesiogines užsienio investicijas yra antroje vietoje po Mažeikių rajono savivaldybės. Klaipėdos rajone užsienio investicijos sudarė 809,2 mln. Lt (per 2005 m. padidėjo 388 mln. Lt).

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV

Statistikos departamento prie LRV duomenimis, vienam šalies gyventojui 2006 m. sausio 1 d. teko 5525 litai (1600 eurai) tiesioginių užsienio investicijų, Klaipėdos apskrityje nežymiai daugiau – 5962 Lt. Klaipėdos rajono savivaldybė pagal tiesiogines užsienio investicijas, tenkančias vienam gyventojui Lietuvoje yra trečioje vietoje (čia vienam gyventojui tenka 16719 Lt užsienio investicijų) po Mažeikių rajono ir Vilniaus miesto savivaldybių.

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV

Statistikos departamento prie LRV duomenimis, daugiausiai lėšų Klaipėdos apskrityje yra investavę Danijos, Šveicarijos, Vokietijos, Estijos investuotojai
Tiesioginės užsienio investicijos pagal ekonominės veiklos rūšis Klaipėdos mieste ir apskrityje, 2004 m.
Ekonominės veiklos rūšis Investuota Klaipėdos apskrityje, mln.Lt Investuota Klaipėdos mieste, mln.Lt
Apdirbamoji gamyba 1025,65 690,54
Žemės ūkis, medžioklė ir miškininkystė 24,76 24,60
Elektros, dujų ir vandens tiekimas 20,23 20,23
Statyba 13,86 5,30
Didmeninė ir mažmeninė prekyba 47,64 27,43
Viešbučiai ir restoranai 20,96 20.90

Tiesioginės užsienio investicijos 2006 m. sausio 1 d. Klaipėdos apskrityje sudarė 2,269 mlrd. Lt ir per 2005 m. padidėjo 30 proc.

Tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui, (sausio 1 d., litais)

2004 2005 2006
Lietuva 3976 4727 5525
Klaipėda 5836 6528 7082

VERSLO APLINKA
Klaipėda – stambus Lietuvos transporto mazgas, kuriame susijungia jūrų, autotransporto, or

ro ir geležinkelių keliai tarp Rytų ir Vakarų: Šiaurė–pietūs (Sovietskas–Pagėgiai–Šilutė–Klaipėda–Palanga–Ventspilis – A13, 141 koridorius); Rytai – vakarai (Kijevas – Minskas – Vilnius – Klaipėda – IX b koridorius A-1 (autostrada), kuri sujungia regiono rinkos dalyvių ekonomiką į bendrą visumą. Iš Klaipėdos miesto galima reguliariai susisiekti autobusais su visais didžiausiais Lietuvos ir Europos miestais. Klaipėdos geležinkelio mazgas yra didžiausias Lietuvoje. Jis aptarnauja Klaipėdos jūrų uostą ir papildo susisiekimo galimybes regione. Regione yra keletas mažų aerodromų (Klaipėdos, Nidos, Šilutės) kurių didžiausias yra Palangos oro uostas. Jis 2006 m. žada aptarnauti 104830 keleivių. Jo plėtra susieta su augančiu keleivių srautu į Klaipėdos regioną iš Šiaurės Europos šalių. Palankias perspektyvas turi vidaus vandens susisiekimas Kuršių mariomis, Baltijos jūros pakrante ir upėmis. Šios paslaugos yra dar neišplėtotos. Svarbi transporto infrastruktūros dalis yra Tarptautinė jūrų perkėla. Iš šios perkėlos keltai gabena keleivius ir transporto priemones į Vokietiją, Švediją bei Daniją. Gera greitaeigių keltų perspektyva.

INVESTICIJŲ PRITRAUKIMAS
Vykdydami šią veiklą, prisidedame prie Klaipėdos miesto savivaldybės strateginiame plane numatyto tikslo įgyvendinimo: sukurti ekonominę aplinką, palankią pramonei, verslui, investicijoms ir žinių ekonomikai plėtoti. Skatindami investicijas į Klaipėdos miestą, siekiame šių uždavinių:
• Nuolatos analizuoti Klaipėdos miesto investicinius poreikius bei atlikti jų monitoringą, derinant su miesto strateginiame plane įvardintais verslo vystymo prioritetais;
• Remiantis išskirtais miesto investiciniais poreikiais, vykdyti potencialių investuotojų paiešką;
• Užtikrinti savalaikės, profesionaliai apdorotos, struktūrizuotos informacijos nemokamą sklaidą tiksliniams investuotojų segmentams;
• Atstovauti miestui įvairiose tarptautinėse konferencijose, seminaruose, parodose bei renginiuose;
• Teikti profesionalias konsultacines paslaugas investuotojams, palengvinant investicinį procesą, remti jų bendradarbiavimą.
INVESTICIJŲ APSAUGOS UŽTIKRINIMAS
Investicijų apsaugos užtikrinimą valstybiniai organai vykdo įvairiomis formomis. Pirmiausia valstybė garantuoja tokią apsaugą nepriklausomai nuo investicijos nuosavybės formų. Visiems investitoriams nepriklausomai nuo jų pobūdžio užtikrinamas lygiateisis investicinės veiklos teisinis pagrindas. Jis užtikrina, kad nebus taikomos diskriminacinio pobūdžio priemonės, draudžiančios investicijų valdymą, jų panaudojimą bei likvidavimą.
Tam tikrais teisės aktais yra reglamentuota įdėtų investicijų ir jų rezultatų išvežimo sąlygos ir tvarka. Tam tikros investicijos gauna ypatingą apsaugą, kuri pasižymi valstybės garantija.
ĮSTATYMAI REGLAMENTUOJANTYS INVESTICIJAS
Pagrindiniai įstatymai, reglamentuojantys investicijas:
• LR Investicijų įstatymas;
• LR Investicinių bendrovių įstatymas;
• LR Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymas;
• LR Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymas.

IŠVADOS
.Dauguma investuoja į statyba t.y tai kas ilgai naudojama arba didelė apyvarta. Investicijos didina gyvenimo lygį, didina pajamas, sukuria didesnį BVP, sukuria daugiau darbo vietų, mažėja nedarbas, gerėja prekių ir paslaugų kokybė.

NAUDOTA LITERATŪRA
1. http://finansai.tripod.com/investicijos.htm
2. http://www.intrasea.org/downloads/Final%20Seminars%20Lithuania/A%20Jarzemskis%20presentation.pdf
3. www.google.lt
4. www.klaipeda.lt
5. www.investicijos.lt

Leave a Comment