infliacija

ĮVADAS

TURINYS

TURINYS 2

ĮVADAS 3

1. INFLIACIJA 4

1.1. Infliacijos formos 4

1.2. Infliacijos priežastys 5

1.3. Infliacijos pasekmės 5

2. INFLIACIJA LIETUVOJE 1990-2003 METAIS 7

1 grafikas. Infliacija Lietuvoje 1990-2003 metais. 8

3. MAKROEKONOMINIAI RODIKLIAI LIETUVOJE, LATVIJOJE IR ESTIJOJE 2004 METAIS 9

3.1. Infliacijos tempai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje 2004 metais 9

2 grafikas. Vartotojų kainų pokyčiai 2004 m. (palyginti su praėjusių metų atitinkamu mėnesiu, proc.) 9

3 grafikas. Vartotojų kainų pokyčiai 2004 m. (palyginti su praėjusiu mėnesiu, proc.) 10

3.2. Nedarbo lygis Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje 2004 metais 11

4 grafikas. Nedarbo lygis Lietuvoje 2004 m. Registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis mėnesio pabaigoje, proc. 11

3.3. Naftos kainų įtaka infliacijos tempams 12

5 grafikas. Istorinės naftos kainos pasaulyje. (Neįvertinus ir įvertinus infliaciją, USD už barelį.) 12

6 grafikas. Naftos kaina pasaulyje 2004 metais, USD už barelį. 12

3.4. Valiutų kursų svyravimo įtaka infliacijai 2004 metais 13

7 grafikas. JAV dolerio ir lito santykis 2004 metais. 13

3.5. Išvados dėl 2004 metų infliacinės situacijos Pabaltijo respublikose 14

4. ATEITIES PERSPEKTYVOS IR PROGNOZĖS, EURO ĮVEDIMAS 15

4.1. Euro įvedimo Lietuvoje privalumai ir grėsmės 15

5.2. Mastrichto sutartyje nustatyto infliacijos kriterijaus vykdymo perspektyvos 15

IŠVADOS 17

Literatūra 18

ĮVADAS

Ekonomika yra labai platus mokslas,apibūdinant kurį daugelis mokslininkų parinkdavo savo,vis naujus žodžius. Mes priminsime tik tiek, kadekonomikoje galima išskirti du skyrius – mikro- irmakroekonomika. Mus, žinoma, dabar domina tik antrasis.Makroekonomika – tai mokslas, tiriantis šaliesekonomikos funkcionavimą, tokius reiškinius, kaipnedarbas, BVP, BNP, infliacija, agreguota pasiūla ir paklausa.

Šiame referatemes nagrinėsime infliaciją Pabaltijo respublikose 2004 m.Infliacija vadinamas bendrojo kainų lygio kilimas, dėlkurio krinta piniginio vieneto perkamoji galia. Ji paprastaimatuojama vartojimo prekių ir paslaugų kainų indeksopadidėjimu per metus.

Išsamiau su teorija galėsite susipažinti tamskirtame skyriuje, o dabar leiskite trumpai pristatyti jums šitoreferato turinį:

Pirmoje, teorinėje dalyje, išsamiaiapžvelgiami bendrieji ekonomikos, makroekonomikos, beiinfliacijos reiškiniai. Šiai daliai parengi buvonaudotasi įvairiais informacijos šaltiniais:makroekonomikos paskaitų medžiaga, mokslinė literatūrair internetas.

Antroje dalyje susipažinsite su 1990-2003 m.infliacija Lietuvoje, jos priežastimis ir pasekmėmis. Kiekprisimenate, Lietuva 1990 m. išstojo iš TSRS ir jai taibuvo sunkūs laikai. Susidurta su didžiule infliacija, dingopasitikėjimas piniginiu vienetu ir pan. Toliau kiekvienaismetais situacija šalies viduje gerėjo, infliacijos lygisnukrito iki priimtino.

Trečioje, palyginamojoje dalyje, nagrinėjame jau ne tikLietuvą, bet ir kitas Baltijos regiono šalis –Latviją ir Estiją. Tačiau čia analizėkoncentruosis tik apie 2004 metus. Palyginsime šių trijųšalių praeitų metų ekonominę padėtį,sužinosime, kaip ekonominis gyvenimas Lietuvoje skiriasi (ir įkurią pusę) nuo kitų mūsų regiono šalių.

Paskutinėje dalyje apžvelgsime 2005 m. Ipusmečio šalies ekonomikos vystymąsi bei ateitiesprognozes. Ateities numatyme didžiausias dėmesys busskiriamas Lietuvos galimybėms atitikti Mastrichto sutartyjenumatytą infliacijos kriterijų. Tai būtina sąlyganorint artimiausiu laiku šalyje įvesti bendrąEuropos valiutą – eurą.

1.INFLIACIJA

Infliacija – (lot.„inflatio“) –išsipūtimas. Ekonomikoje šisterminas reiškia pinigų nuvertėjimą, kurispasireiškia prekių ir paslaugų kainų kilimu.Infliacija reiškia, kad kyla bendras visų prekių irpaslaugų kainų lygis. Tai ne vienkartinis kainųpakilimas, o nuolatos besitęsiantis reiškinys, trunkantisgana ilgai. Bet infliacija nėra bet koks kainų kilimas, tainėra tam tikrų prekių arba jų grupių kainųdidėjimas. Kai kurių prekių kainos net ir infliacijossąlygomis gali išlikti nepakitusios arba sumažėti.

Toks reiškinys kaip infliacija atsirado XIX a. antrojepusėje. Jos bruožai ėmė ryškėtiatsiradus piniginiams ženklams. Manoma, kad infliacijos terminaspirmą kartą pavartotas JAV pilietinio karo metais(1861-1865 m.), kai į apyvartą buvo išleista labaidaug popierinių pinigų.

Kainų kilimas žmonėms pažįstamas jau nuoseniausių laikų, tačiau iki XX a. prekių kainospadvigubėdavo per 70-100 m., todėl viena žmoniųkarta beveik nepajusdavo turimų pinigų nuvertėjimo. XXa. pradžioje vidutinis visų prekių kainų lygistai pakildavo, tai nukrisdavo. Senais laikais infliacija dažniausiaibūdavo siejama su įvairiomis negandomis: karais,revoliucijomis ir kitokiomis politinėmis nesėkmėmis.Dažnai ir epidemijos turėdavo didelę įtaką.

Šiais laikais infliacija įgavo visuotinį pobūdį,tapo įprastu reiškiniu ir viena iš opiausiųsocialinių ekonominių problemų.

Nagrinėjant infliaciją, būtinapaminėti ir apie pastaraisiais metais vis dažniau minimąinfliacijos priešingybę – defliaciją(lot.“deflatio“).

Defliacija, verčiant iš lotynųkalbos, reiškia “nupūsti”.Ekonominis terminas apibūdina bendrąjį visųprekių ir paslaugų kainų lygio smukimą. Ji galibūti dviejų dalių:

Tikroji, technologinė;

„Piktoji“, monetarinė.

1.1.Infliacijos formos

Infliacija gali būtiįvairių rūšių. Ją galima skirstytipagal vietą, pasireiškimo pobūdį, atsiradimo

priežastis, mastą ir pan.

Pagal vietą:

Lokalinė- pasireiškianti atskirose šalyse;

Pasaulinė – apimanti visas šalis arba šalių grupes.

Anksčiau infliacija būdavo vietinėir trukdavo neilgai. Ji pasibaigdavo pinigų reformomis. Dabarinfliacija – pasaulinė.

Pagal reiškimosi pobūdį:

Atvira – pasireiškia kainų kilimu ir „matoma“ išorėje.

Paslėpta – atsiranda tada, kai bendroji paklausa viršija bendrąją pasiūlą ir susidaro prekių stygius. Kainos gali formaliai išlikti nepakitusios arba didėti ne taip sparčiai, kaip esant atvirai infliacijai.

Paslėpta infliacija buvo būdinga socialistinėmsšalims. Ten infliacija buvo tramdoma administraciniais būdais,dėl ko dažniausiai didėja deficito mastai. Taip patpaslėpta infliacija pasireiškia tada, kai kainųkilimas dirbtiniai stabdomas, nustatant viršutines jųkilimo ribas.

Pagal infliacijos mastą arba intensyvumą:

Šliaužiančioji infliacija – tai infliacija,kai kainos kyla lėtai, bet pastoviai. Tai slenkančioji lėtoji, saikinga infliacija. Ji trunka ilgai, tačiau jos tempai nėra dideli. Ekonomistų nuomone, ši infliacija gali siekti 3-7% per metus.

Šuoliuojančioji infliacija – tai infliacija, kai kainos kyla gana staigiai, šuoliškai ir turi tendenciją didėti. Ekonomiškai stipriose šalyse kanų kilimas tada gali siekti 25-30%. Ūkinės sutartys tuomet sudaromos, įvertinus infliacijos lygį, arba siejamos su tvirta valiuta.

Hiperinfliacija – infliacija, pasižyminti ypač dideliais tempais. Remiantis ekonomisto Filipo Keigeno apibūdinimu, hiperinfliacija yra tuomet, kai kanų kilimo tempai viršija 50% per mėnesį. Tai nėra dažnas reiškinys: per visą pasaulio istoriją iki XX a. pab. žinoma tik penkiolika jos atvejų. Įdomiausia yra tai, kad visi tie penkiolika istorijoje žinomų infliacijos atvejų pasireiškė būtent XX a.

1.2.Infliacijos priežastys

Infliacijos priežasčių nustatymasne visada yra labai lengvas ir paprastas dalykas. Tai yra sudėtingair diskutuotina problema. Infliacija –visos ekonomikos funkcionavimo atspindys. Ekonomistai ją kartasilygina su temperatūra, kuri gali būti įvairiųligų požymis. Kaip ir temperatūra, infliacija yraįvairių veiksnių pasekmė.

Naudojant svarbiausią makroekonominįmodelį, t.y. bendrosios paklausos – bendrosios pasiūlossąveikos modelį, išskiriamos dvi infliacijąsukeliančių veiksnių grupės:

Bendrosios paklausos pokyčių sukelta infliacija, vadinama paklausos, arba vartotojų, infliacija.

Bendrosios pasiūlos pokyčių skatinama infliacija, vadinama kaštų infliacija.

Infliaciją sukelia bendrosios paklausospadidėjimas ir bendrosios pasiūlos sumažėjimas.

1.3.Infliacijos pasekmės

Infliacija kartais vertinama kaip socialinėnelaimė ir laikoma tokia pat opia problema kaip ir nedarbas. Okartais ekonomistai tvirtina, kadinfliacijos padaryta žala yra minimali. Kai kuriųekonomistų nuomone, nedideli infliacijos tempai (2-3% per metus)yra netgi naudingi.

Egzistuojant infliacijai, aiškiai matomidu dalykai – pinigų perkamoji galia smunka, o prekiųir paslaugų kainos kyla. Dėl to pardavėjai laimi, opirkėjai pralaimi. Kitos infliacijos pasekmės nėratokios aiškios ir išoriška matomos.

Infliacijos socialinės ir ekonominės pasekmėspriklauso nuo jos tempų, jų kitimo ir nuo to, ar ji laukta,numatyta, ar netikėta.

2.INFLIACIJA LIETUVOJE 1990-2003 METAIS

1990 metų kovo 11 dieną Lietuva atkūrėnepriklausomybę. Tačiau nedaug kam žinoma, jogLietuvos bankas buvo įkurtas 10 dienų anksčiau –1990 metų kovo 1-ąją. Dėl šiųpriežasčių kalbėti apie infliaciją galimapradėti tik nuo 1990-ųjų. Iki tol šalis gyvenoplaninės ekonomikos sąlygomis, taigi infliacijos kaipreiškinio, susijusio su kainų didėjimu, nebuvoapskritai. Tačiau buvo juntama vadinamoji paslėptainfliacija, pasireiškianti prekių trūkumu –deficitu.

Pirmaisiais metais po Lietuvos nepriklausomybėsatkūrimo infliacija šalyje siekė apie 9%. Tiksliaiįvardyti kainų pokyčio 1990-aisiais negalima dėlpaprastos priežasties – šalyje, krečiamojepermainų, nebuvo nei institucijos, nei parengtos metodologijos,kaip jį apskaičiuoti.

Todėl išsamesnė ir labiau pagrįsta infliacijosanalizė galima tik nuo vėlesnių metų.

1991-aisias metais Lietuva išgyveno tai, kąpaprastai tenka išgyventi visoms santvarką keičiančiomsvalstybėms. Metinis infliacijos lygis pasiekė neregėtąlygį – 383%. Siekiant užtikrinti gyventojams bent tamtikrą perkamąją galią, 1991-ųjų vasarąLietuvos bankas į apyvartą išleido bendruosiustalonus, kurie buvo naudojami kartu su rubliais įsigyjantdidelės paklausos pramonines prekes. Jų nereikėtųpainioti su rublių pakaitalais, laikinais pinigais –talonais, kurie į apyvartą išleisti 1992-ųjųgegužės 1-ąją. Iš pradžiųpastarieji cirkuliavo kartu su rubliais, o nuo 1992-ųjųspalio 1 d. tapo vienintele teisėta mokėjimo priemone.

1992 metai tapo rekordiniais infliacijos tempų prasme. KainosLietuvoje per metus padidėjo 12,5 karto. Tokios hiperinfliacijospagrindinė priežastis – per didelis pinigųkiekis šalyje, kurioje realaus produkto buvo sukuriama keletą

kartų mažiau, nei prieš metus-dvejus, tuo tarpupinigų kiekis liko nepakitęs.

1993 metų birželio 14 d. Lito komitetas nusprendėbirželio 25 d. į apyvartą išleisti nacionalinęvaliutą – litą. Įvedus litą jau liepąmėnesinis infliacijos lygis smuko iki 0,7%, tuo tarpu balandįjis buvo 25%. Tačiau toks kainų lygio stabilizavimasisantroje metų pusėje neišgelbėjo metinioinfliacijos lygio rodiklio, kuris gruodžio mėnesįsiekė 189%.

Tolimesni metai, nuo 1994 iki 1999, nuteikė optimistiškai.Kainų lygio augimas sparčiai mažėjo ir 1999tesudarė 0,3%.

2000-ieji ir 2001-ieji metai infliacijos tempų prasme atitikotam tikrą teorinį etaloną, kuomet kainos kasmetvidutiniškai augo atitinkamai 1,4% ir 2%.

Tačiau sekantys, 2002-ieji ir 2003-ieji atnešė tokiųnaujovių, kokių Lietuva apskritai nebuvo mačiusi pervisą nepriklausomybės laikotarpį. Kainos šiaismetais sumažėjo atitinkamai 1,2% ir 1,3%.

Defliacija buvo signalas, rodantis, kad smarkiai augant bendrajamvidaus produktui (6,8% 2002 metais ir 10,5% 2003 metais) rinkojenebeužtenka pinigų, kurie užtikrina normalų mainųprekėmis procesą.

Kita vertus, negalima ignoruoti konkurencijos. XXI amžiauspradžia Lietuvos gamintojams nebuvo itin palankus metas. Išaugusi kova dėl pirkėjo, ypač vartojimoprekių rinkose, vertė įmones mažinti kainas,atsisakyti viršpelnių, būdingų pirmąjįnepriklausomos, tačiau dar nenusistovėjusios, ekonomikosdešimtmetį.

Tokie infliacijos tempai lydėjo Lietuvos ekonomiką1990-2003 metais. Pergyvenusi hiperinfliaciją, taip patdefliacijos tarpsnį, ekonomika įžengė įnaują, su Europos ekonomika glaudžiai susijusįlaikotarpį. 4-ajame darbo skyriuje bus išsamiainagrinėjami kainų indekso pokyčiai Lietuvoje 2004metais.

1grafikas. Infliacija Lietuvoje 1990-2003 metais.

Šaltinis: Lietuvos statistikosdepartamentas, http://www.std.lt;Lietuvos bankas, http://www.lb.lt

3.MAKROEKONOMINIAI RODIKLIAI LIETUVOJE, LATVIJOJE IR ESTIJOJE 2004METAIS

2004 metai šių trijų pabaltijorespublikų istorijoje tapo bene svarbiausiais ponepriklausomybės atkūrimo. 2004 metų gegužėspirmąją jos įstojo į Europos Sąjungą.Politinis šio žingsnio aspektastoli gražu nėra vienintelis. Ekonominiu požiūriušalys taip pat įžengė į kokybiškainaują etapą. Toliau nagrinėsime makroekonominiusrodiklius 2004 metais visose trijose šalyse, ieškosimejų priežasčių bei bandysime pateikti vertinimus.

3.1.Infliacijos tempai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje 2004 metais

Į 2004 metus Lietuva įžengė daugiau nei 1%sumažėjusiomis kainomis, palyginus su 2003 metų sausiomėnesiu. Turint omenyje, kad 2003 metais Lietuvoje buvoužfiksuota 1,3% metinė defliacija, tokia naujų metųpradžia neatrodė netikėta, tačiau tuo pačiuvertė sunerimti ir ieškoti situacijos priežasčių.

2grafikas.Vartotojų kainų pokyčiai 2004 m.(palyginti su praėjusių metų atitinkamu mėnesiu,proc.)

Šaltinis: Lietuvos Respublikos vyriausybė,http://www.lrv.lt

Statistikos departamento duomenimis, pagrindinė defliacijospriežastis buvo net 12,2% atpigusios ryšių grupėspaslaugos, 3,8% atpigusi medicininė priežiūra , taippat 3,6% atpigę būsto apstatymo ir namų apyvokosprekės. Šių prekių, ypatingai ryšiųgrupės paslaugų kainų kritimą, be abejo, sąlygojoįtempta konkurencinė situacija rinkoje.

Defliacinė situacija šalyje laikėsi iki patbalandžio mėnesio.

Latvija, 2003 metus pabaigusi su 3,6% infliacija,naujuosius pasitiko stabiliai augančiomis kainomis, kurios ikibalandžio mėnesio didėjo gan tolygiu, tačiaunerimą keliančiu, apie 1% per mėnesį, tempu.

Estijoje 2003 buvo užfiksuota 1.1% infliacija, kuri pirmą2004 metų ketvirtį palaipsniui mažėjo iki 0.4%balandį.

Taigi, „Baltijos tigrų“infliacijos tempai pirmus keturis mėnesius tam tikra prasmeatkartojo 2003 metų tendencijas: Lietuvoje vyravo defliacija,Estijos vartotojų kainos praktiškai nekito, Latvijastebėjo stabiliai kylančiaskainas.

3grafikas. Vartotojų kainų pokyčiai 2004 m.(palyginti su praėjusiu mėnesiu, proc.)

Šaltinis: LietuvosRespublikos vyriausybė, http://www.lrv.lt

Tačiau šią gan ramią situaciją sujaukėpaskelbtas gegužės mėnesio metinės infliacijosrodiklis.

Lietuva gegužės mėnesį ištrūko išdefliacijos gniaužtų su 1% metinės infliacijosrodikliu.

Estijoje kainų šuolis gegužębuvo didžiausias ir siekė 3,3 procentinio punkto. Metinėinfliacija gegužę Estijoje – 3,7%.

Latvijoje, nors kainų šuolis taip patbuvo stebimas, visgi buvo amortizuotas iš anksčiausukilusio kainų lygio ir buvo mažiausias tarp kaimynių– 1,2%.

Ieškoti šio kainų padidėjimopriežasčių toli nereikia. Tai – įstojimo įEuropos Sąjungą rezultatas. Tačiau svarbu pastebėti,kad kainų augimą būtent gegužės mėnesįdidele dalimi lėmė psichologiniai, emociniai, o neracionalūs, veiksniai.

Žiniasklaidoje plačiai nuskambėjogyventojų elgesys artėjant gegužės pirmajai,kuomet nuo parduotuvių lentynų buvo šluote šluojamadruska ir kiti ilgai negendantys produktai.

Neprieštaraudama ekonomikos dėsniams,situacija po kainų šuolio gegužės mėnesį,tolesniais mėnesiais koregavosi irrugpjūčio mėnesį visose trijose šalyseužfiksuota 0,1-0,4% defliacija.

2004 metus Lietuva baigė su su 2,9% metine infliacija, Latvija –7,3%, Estija – 5%. Taigi, situacija per metus pasikeitėtaisyklingai ir labai proporcingai: Lietuvoje defliaciją pakeitė

nedidelė infliacija, Estijoje praktiškai nulinęinfliaciją – kiek didesnis kainų padidėjimas,tuo tarpu Latvija susidūrė su gana rimtomis kainųlygio augimo problemomis.

Lietuvoje, kaip bebūtų keista,2004-aisiais labiausiai brango sveikatos priežiūrospaslaugos (11,1%), kurios 2003-aisiais netgipigo, taip pat transporto paslaugos (7,7%) bei visi transportokainoms jautrūs produktai: maisto prekės ir nealkoholiniaigėrimai (4,8%).

Latvijoje situacija analogiška proporcijųatžvilgiu, tačiau infliacija joje buvo gerokai didesnė:14,4% pabrango sveikatos priežiūra, 11% transportoišlaidos, 10% maistas bei gėrimai.

Estijoje situacija šiek tiek kitokia: tenlabiausiai brango transporto paslaugos (12,2%), tuo tarpuinformacijos apie išskirtinę sveikatos priežiūrosprekių kainų pokyčio įtaką infliacijai nėra.

Norint išsiaiškinti, kodėlvisose nagrinėjamose šalyse 2004metais infliacija padidėjo 2-4 procentiniais punktais, nepakankapriežasčių priskirti žmogiškajam faktoriuiir ne visuomet racionaliam elgesiui. Būtina apžvelgti kitusmakroekonominius rodiklius, kurie, galbūt, atskleis kainųaugimo priežastis.

3.2.Nedarbo lygis Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje 2004 metais

Situacija Pabaltijo respublikose neprieštarauja Olbano Filipsoteorijai, teigiančiai, kad nedarbo lygio mažėjimas irinfliacijos nebuvimas yra nesuderinami dalykai.

Per 3 mėnesius prieš didįjį gegužėskainų padidėjimą, nedarbo lygis Lietuvoje, Latvijojeir Estijoje sumažėjo atitinkamai 0,9, 0,5 ir 0,4procentinio punkto.

4grafikas.Nedarbo lygis Lietuvoje 2004 m.Registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojųsantykis mėnesio pabaigoje, proc.

Šaltinis: Lietuvos Respublikos vyriausybė,http://www.lrv.lt

Kita vertus, būtų trumparegiška teigti, kad tikrojipriežastis jau išsiaiškinta. Mat nuo 2004 sausiopirmos iki gegužės pirmos iš Lietuvos išvykovirš 5 tūkstančių gyventojų, o per visus2004 metus – net 15 tūkstančių.

Todėl šiuo atveju Olbano Filipsoteoriją reikia taikyti atsargiai, mat nedarbo lygio mažėjimasgali būti susijęs su darbo jėgosemigracija, o ne papildomų darbo vietų atsiradimu šaliesviduje.

3.3.Naftoskainų įtaka infliacijos tempams

Pasaulyje senkant naftos ištekliams, tačiau tuo patmetu augant jos vartojimui, ypač dėl tolimųjųrytų augančios ekonomikos, neišvengiamai kyla joskainos.

2004 metais žalios naftos kainos pasiekė 55 JAV doleriusuž barelį. Tai didžiausia kada nors buvusi naftoskaina neįvertinus infliacijos poveikio, ir vos 10 JAV doleriųmažesnė už absoliutų naftos kainos rekordą1979-1983 metų naftos krizės metu įvertinusinfliaciją.

5grafikas.Istorinės naftos kainos pasaulyje.(Neįvertinus ir įvertinus infliaciją, USD užbarelį.)

Šaltinis:http://www.inflationdata.com

6grafikas. Naftos kaina pasaulyje 2004 metais, USD už barelį.

Šaltinis: http://finance.yahoo.com

Lietuva, Latvija ir Estija, būdamos kryžkelėje tarprytų ir vakarų Europos, yra labai priklausomos nuo kuro,taigi, ir naftos, kainų.

Būtent kuro bei transportavimo kaštų augimas dideledalimi lėmė infliacijos atsiradimą ar augimąpabaltijo respublikose 2004 metais.

3.4.Valiutųkursų svyravimo įtaka infliacijai 2004 metais

2002 metų vasario 2 dieną litas buvo susietas su eurufiksuotu kursu (3,4528 lito už 1 eurą). Tai didelei daliairinkos subjektų eliminavo valiutos kursų svyravimo riziką,todėl mikroekonominiu lygiu tapo paprasčiau planuotibiudžetus, taip pat sumažėjo atiskaitymo su Europosvalstybėmis kaštai.

Tačiau už pagrindinius energetinius išteklius –naftą ir dujas – dažniausiai yra atiskaitoma JAVdoleriais.

Nepaisant ilgalaikės JAV dolerio pigimo euro(taigi, ir lito) atžvilgiu tendencijos, 2004 metų vasario –gegužės mėnesiais JAV dolerio kursas koregavosi nuo2,68 lito už 1 JAV dolerį iki 2,93 lito.

Toks šios valiutos brangimas dar padidino energetiniųišteklių kainą, kurią už juos moka eurozonos arba su euru susietas valiutas turinčios šalys.

Tai, manome, buvo ketvirtasis faktorius, lėmęs gegužėsmėnesio kainų kilimą.

Pastebėtina, jog nuo 2004 rugsėjo JAV doleris vėl ėmėužleisti pozicijas eurui, todėl jo kursas lito atžvilgiunukrito nuo 2,87 lito už vieną JAV dolerį iki 2,53lito. Tai, be abejo, šiek tiek amortizavo rudeninį naftoskainų kilimą, tačiau to nepakako, kad jįeliminuoti.

7grafikas. JAV dolerio ir lito santykis 2004 metais.

Šaltinis: Lietuvos bankas. http://www.lb.lt

3.5.Išvadosdėl 2004 metų infliacinės situacijos Pabaltijorespublikose

Apibendrinant 2004 metų infliacijos tempųpalyginimą pabaltijo šalyse, galima teigti, kad buvo bentketurios pagrindinės priežastys,kurios lėmė infliacijos atsiradimą bei stiprėjimą.

Visų pirma, tai visuminės paklausospadidėjimas, atsiradęs dėl geresnių kreditogavimo galimybių, o taip pat sąlygotas neracionaliųvartotojų veiksmų, kurie patys, stengdamiesi išvengtikainų kilimo, jį tik paskatino. Tai akivaizdžiaiparodo, kad racionalių lūkesčių teorija veiktųtik esant tobulam informuotumui, tuo tarpu realioje aplinkoje taipraktiškai neįmanoma.

Antra, visų šalių BVP augant 5-8%per metus, natūralu, kad kuriamos naujos darbo vietos, kurios,

pagal Olbano Filipso teoriją, prisideda prie infliacijos augimo.Be abejo, čia lieka neaišku, kiek dėl nedarbosumažėjimo prisidėjo emigracija.

Trečia, augant energetikos ištekliųkainoms, o jos sudaro didelę dalį prekių gamyboskaštų, augo ir vartojimo prekių kainos. Teorinėjeplotmėje tai vadinama visuminės pasiūlos (kaštų)sukelta infliacija.

Ketvirta priežastis glaudžiai susijusi su trečiąja– JAV dolerio brangimas ir taip įtemptu šaliailaikotarpiu buvo papildomas katalizatorius atsirasti bei sustiprėtiinfliacijai.

2004 metų infliacijos tempų palyginamojianalizė – tai vienas pagrindinių šio darbotikslų, tačiau reikia žvelgtiį ateitį bei panagrinėti infliacijos tendencijas 2005ir pabandyti prognozuoti 2006-aisias. Būtent nuo infliacijostempų priklausys, ar Lietuva bei kitos pabaltijo šalysgalės įsivesti Eurą 2007 metais. Tam skirti tolimesnireferato skyriai.

4. ATEITIESPERSPEKTYVOS IR PROGNOZĖS, EURO ĮVEDIMAS

4.1. Euro įvedimo Lietuvojeprivalumai ir grėsmės

Euro įvedimo tikslaiyra sukurti bendrąrinką irpinigųsąjungą,turinčiąharmoningą,neinfliacinįekonomikos augimą.

Taip pat išnaudotivienos valiutos naudojimo teikiamus privalumus, leidžiančiuspasiekti aukštesnį ekonominės integracijos irkonvergencijos lygį.

Euro įvedimo pagrindinisprivalumas yra stipresnė ir labiau atspari sukrėtimamsfinansinė sistema – šalies makroekonominiostabilumo ir ilgalaikio augimo pagrindas. Taip pat valiutos kursorizikos panaikinimas – nebeliktų šios rizikospriedo, įskaityto palūkanų normose, todėl nebūtųporeikio draustis nuo šios rizikos.

EK vertinimu, dėl valiutos keitimo kaštųpanaikinimo, realus BVP gali padidėti 0,25-0,5%. Lietuvoje vieneuro pirkimo-pardavimo maržos panaikinimas leistų sutaupytiapie 29 mln. Lt. Tai sudarytų 0,05% BVP. Vyktų paprastesni,greitesni ir pigesni atsiskaitymai su euro zonos šalimis.

Įsivedus eurą, Lietuvos finansų rinka būtųintegruota į globalią euro rinką. Vietos bankai įgytųgalimybę tiesiogiai dalyvauti euro sistemos refinansavimooperacijose, jiems atsirastų pigesnių kredito ištekliųalternatyva.

Infliaciniai procesai nėra tiesiogiai susijęsu euro įvedimu. Tačiau dėlišliekančių didelių kainų skirtumų,šiek tiek didesnė infliacija naujai įstojusiosešalyse yra neišvengiama vidutiniu ar ilgu laikotarpiu,nepriklausomai nuo to, ar bus įvestas euras.

Grynoji euro įvedimo įtaka infliacijai kitose šalysebuvo nedidelė. Ji svyravo tarp 0,1 ir 0,3 procentinio punkto.

Tačiau, nors ir euro įsivedimo pasekmėsbūtų juntamos Lietuvos gyventojams, jos butų žymiaididesnės, jei Lietuva delstų įsivesti eurą. Visųpirma padidėtų palūkanųnormos, padidėtų esamos privatausir valdžios sektorių skolos aptarnavimo kaštai,pabrangtų skolinimasis, sulėtėtų investicijos,taigi, sulėtėtų ir bendras šalies ekonomikosaugimas.

Neįsivedus euro numatytu laiku gali vyktisavaiminis euro “įsivedimas”. Žmonės galipradėti keisti litus į eurus jau vien dėl to, kad taipbuvo numatyta. O viso to pasekmės galėtų būti:euro “įsivedimas” didesniais kaštais,mažėtų litų apyvartojekiekis ir užsienio atsargos, būtų prarastos senjoražopajamos, atsirastų spaudimas didesniam biudžeto deficitui,galėtų formuotis rinkos dalyvių abejonės dėldabartinio lito ir euro kurso priimtinumo vidutiniu ir ilgulaikotarpiu.

5.2. Mastrichto sutartyjenustatyto infliacijos kriterijaus vykdymo perspektyvos

Makroekonomikosspecialistams įvertinus infliacijos prognozių perspektyvą,2005 metųpirmojo pusmečio vartotojų kainų indekso (VKI)infliacijos faktinių duomenų analizė rodo, kad 2005metų VKI infliacija bus mažesnė nei prognozuojama.Finansų ministerijos makroekonomikos specialistai teigia, kadantroje 2005 metų pusėje bus tokių mėnesių,kuomet infliacija bus mažesnė negu 2%, palyginus suatitinkamais 2004 metų mėnesiais. Jeigu išliks žemosinfliacijos tendencijos bei lūkesčiai, 2006 metųbirželio mėnesio vidutinė metinė infliacija busmažesnė nei 2 procentai ir tenkins Mastrichto kriterijų.

Kainų stabilumo kriterijaus kontrolinis dydis apskaičiuojamaskaip trijų šalių, kuriuose yra mažiausiainfliacija, vidutinės metinės infliacijos nesvertinisaritmetinis vidurkis plius 1,5 procentinio punkto. Birželiomėnesį vidutinė dvylikos mėnesių infliacijaLietuvoje buvo 2,7 procento, o galimas Mastrichto sutartyje nustatytoinfliacijos kriterijaus kontrolinis dydis – 2,3 procento.

2006 m. viduryje bus vertinama, ar Lietuva atitinka ekonominiosuartėjimo kriterijus. Jei būtų vertinama 2006 m.birželio mėn., tai metinės infliacijos duomenys, pagalkuriuos būtų suformuluojama išvada, ar Lietuvaatitinka kainų stabilumo kriterijų, apimtų 2005 m.gegužės – 2006 m. birželio mėn. infliacijosduomenis. Todėl, norint įvertinti šio kriterijausvykdymo perspektyvas, reikėtų stebėti metinesinfliacijos tendencijas šiuo laikotarpiu.

2005 m. gegužės – rugpjūčio mėn.vidutinė metinė infliacija Lietuvoje buvo 2 %. Išvisų ES valstybių šis rodiklis mažiausias buvoŠvedijoje (0,7%), Suomijoje (0,9%) ir Čekijoje (1,2%).Taigi, besiformuojantis 2006 m. balandžio mėn. Mastrichtosutartyje nustatyto infliacijos kriterijaus kontrolinis dydis,apskaičiuotas pagal trijų mėnesių duomenis, būtų2,4 procento ((0,7+0,9+1,2):3+1,5). Darant prielaidą, kad šiuolaikotarpiu Lietuvos vartotojų kainų kaitos tendencijosliks vidutiniškai tokios pat kaip per pastaruosius dvylika

mėnesių, 2006 m. balandžio mėn. vidutinėdvylikos mėnesių infliacija bus 2%. Tačiau tai nėralabiausiai tikėtina prielaida. Infliacijos augimo rizikądidina tai, kad ir toliau gali kilti naftos kaina ir gali brangti JAVdoleris euro atžvilgiu. Taip pat reiktų atkreipti dėmesįį galimą administracinių sprendimų įtakąinfliacijai. Dėl rugpjūčio mėn. padidintųkeleivinio transporto paslaugų kainų Vilniuje, infliacijadidėjo iki dabar ir turėtų didėti ir 2006 m.pirmoje pusėje. Nuo liepos 1 d. Įsigaliojęs minimaliosmėnesio algos padidinimas nuo 500 iki 550 litų taip patturės įtakos kai kurių gamintojų sąnaudoms.

Be kainų raidos Lietuvoje, svarbu ir tai, kokia galima patieskainų stabilumo kriterijaus kontrolinio dydžio raida.Remiantis Europos Komisijos 2005. kovo mėn. paskelbtomisprognozėmis, vidutinė metinė infliacija Suomijoje irDanijoje 2005 m. turėtų padidėti atitinkamai iki 1,1ir 1,4 procento, o 2006 m. – atitinkamai iki 1,4 ir 1,7procento. Švedijoje 2005 m. numatoma, kad vidutinė metinėinfliacija sumažės iki 0,4 procento, tačiau 2006 m.šis rodiklis gali padidėti iki 1,4 procento.

Europos Komisija prognozuoja, kad Lietuvoje vidutinė metinėinfliacija 2005 m. bus 2,9 procento, tai yra didesnė, negunumatomas 2005 m. Mastrichto sutartyje nustatyto infliacijoskriterijaus kontrolinis dydis (2,4%). Tačiau 2006 m. sumažėjusvidutinei prognozuojamai metiniai infliacijai iki 2,6 procento irprognozuojamam kontroliniam dydžiui padidėjus iki 2,8procento, tikėtina, kad Lietuva vykdys kainų stabilumokriterijų.

IŠVADOS

Atliekant šį darbą mūsųgrupei teko gerokai praplėsti akiratį. Informacijosšaltiniais tapo kone visos įmanomos žinių bazėsLietuvoje – ar tai būtų internetas, ar periodinisleidinys, ar knygos. Be abejo, nemažą dalis informacijosgauta makroekonomikos paskaitose.

Pirmoje dalyje – teorijoje – buvo daugiausiai panaudotosžinios, gautos paskaitose. Taip pat nemažai informacijosradome makroekonomikos vadovėlyje bei ekonomikos internetosvetainėse. Šioje dalyje buvo pateiktos visos žinios,kuriomis vadovaujantis buvo rašomos sekančios dalys.

Antras skyrius, kaip antras įvadas mūsų darbe, pateikėduomenų iš Lietuvos ekonominės istorijos. Buvopaminėti visi esminiai įvykiai Lietuvoje 1990-2003 m.laikotarpiu, turėję įtakos Lietuvos ekonomikai ir ypačinfliacijai.

Trečioje, palyginamojoje, dalyje turėjome labai nemažaiskaičių, grafikų, vaizdžiai atskleidžiančiųskirtumą tarp Baltijos regiono šalių. Šitojedalyje taip pat buvo išvardinti visi pagrindiniai faktoriai,lėmę infliacijos svyravimą, kaip įstojimas įEuropos Sąjungą, JAV dolerio kurso kitimas bei naftos kainųlygis.

Paskutinėje, ketvirtoje dalyje trumpai apžvelgėme 2005m. pirmą pusmetį. Pamatėme, kokias pasekmes mūsųgyvenimui bei bendrajai Lietuvos ekonomikai turėjo įstojimasį ES. Taip pat sužinojome, kaip toliau tokie reiškiniai,kaip naftos kainos augimas, įtakojo šaliųinfliaciją.

Informacijos šaltiniais šioje dalyje daugiausia tapoperiodiniai leidiniai, tokie, kaip „Verslo žinios“ir interneto naujienų svetainė www.delfi.lt. Tai buvosąlygota to, kad viskas, kas galėtų paveiktiinfliacijos lygį artimiausiu laiku, įvyko šiaismetais.

Literatūra

Reikalavimai bakalauro rašto darbų bendrajam formatui. Kaunas: ISM, 2004.

Snieška V. ir kt. Makroekonomika. Technologija, 2003.

Lietuvos statistikos departamentas. Prieiga per internetą: http://www.std.lt.

Lietuvos Respublikos vyriausybė. Prieiga per internetą: http://www.lrv.lt.

Lietuvos Respublikos ūkio ministerija. Prieiga per internetą: http://www.ekm.lt.

Interneto naujienų portalas „Delfi“. Prieiga per internetą: http://www.delfi.lt.

Laisvoji interneto enciklopedija Wikipedia. Prieiga per internetą: http://www.wikipedia.org.

Dienraštis „Verslo žinios“. Prieiga per internetą: http://www.vz.lt.

Dienraštis „Lietuvos rytas“. Prieiga per internetą: http://www.lrytas.lt.

Lietuvos bankas. Prieiga per internetą: http://www.lb.lt.